Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Aivos Survilienės ir Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Jaunučio Vailionio apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. išteisintas dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią veiką.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. V. K. buvo kaltinamas padaręs BK 199² straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, t. y. kad jis 2021 m. rugsėjo 9 d. Lazdijų rajone, tiksliai nenustatytoje vietoje, veikdamas su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, neteisėtai iš nenustatyto asmens įgijo akcizais apmokestinamas prekes pagal Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 3 straipsnio 11 dalį – cigaretes be Lietuvos Respublikos banderolių, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą – pažeisdamas nustatytą tvarką nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. 408 patvirtintų apdoroto tabako, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų ženklinimo specialiais ženklais – banderolėmis taisyklių 5 punkte nustatyta tvarka, pažeidžiant Ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2.2 punktą, kuris numato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti kontrabandinius tabako gaminius, nuostatas, 3.4 punktą, kuris numato, kad fiziniams asmenims leidžiama gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie gabena įvežtus iš trečiųjų šalių į Lietuvos Respubliką tabako gaminių didesnius kiekius, negu šiose taisyklėse nustatytas maksimalus leistinas šių prekių kiekis, turėdami importo muitų, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą patvirtinančius dokumentus nuostatas, neturint cigarečių įgijimo, gabenimo, importo muitų, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą patvirtinančių dokumentų – 232 500 pakelių cigarečių „Fest“, 5 000 pakelių cigarečių „NZ Gold“, 11 500 pakelių cigarečių „Mins 5 Superslims“, 46 000 pakelių cigarečių „Minsk Capital MS“, 12 500 pakelių cigarečių „NZ Black“, 14 500 pakelių cigarečių „Minsk City MS“, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, sudaro 1 139 880 Eur, ir jas gabeno krovininiu automobiliu „MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), iki Lazdijų rajone, Lazdijų miesto, Ežero gatvės ties pastatu Nr. 41, esančios uždaros teritorijos, kur 2021 m. rugsėjo 9 d., apie 11.55 val., krovininį automobilį su jame buvusiomis cigaretėmis sulaikė policijos pareigūnai.

2. Skundžiamu nuosprendžiu dėl šios veikos padarymo V. K. išteisintas. Teismas konstatavo, kad nėra įrodymų, kuriais remiantis būtų galima pagrįsti akcizais apmokestinamų prekių – cigarečių be Lietuvos Respublikos banderolių – įgijimo faktą. Taip pat byloje nebuvo surinkti įrodymai, kurie, juos vertinant tiek kiekvieną atskirai, tiek visumoje, sietųsi į vientisą loginę grandinę ir leistų daryti patikimas išvadas, kad akcizais apmokestinamas prekes, t. y. cigaretes be Lietuvos Respublikos banderolių krovininiu automobiliu „MAN“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), gabeno būtent V. K.. Procese išnaudojus visas galimybes pašalinti kilusias abejones dėl minėtų aplinkybių, vadovaujantis in dubio pro reo principu (lot. visi neaiškumai aiškinami kaltininko naudai), jos turi būti vertinamos V. K. naudai.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Prokuroras apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 15 d. nuosprendį dėl V. K. išteisinimo pagal BK 199² straipsnio 2 dalį ir V. K. pripažinti kaltu pagal BK 199² straipsnio 2 dalį bei nuteisti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme už tai, kad jis 2021 m. rugsėjo 9 d. Lazdijų rajone, tiksliai nenustatytoje vietoje, veikdamas su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, neteisėtai krovininiu automobiliu „MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gabeno akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes be Lietuvos Respublikos banderolių (232 500 pakelių cigarečių „Fest“, 5 000 pakelių cigarečių „NZ Gold“, 11 500 pakelių cigarečių „Mins 5 Superslims“, 46 000 pakelių cigarečių „Minsk Capital MS“, 12 500 pakelių cigarečių „NZ Black“, 14 500 pakelių cigarečių „Minsk City MS“), kurių bendra muitinės vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, sudaro 1 139 880 Eur ir viršija 250 MGL dydžio sumą bei jas atgabeno iki Lazdijų rajone, Lazdijų miesto, Ežero gatvės, ties pastatu Nr. 41, esančios uždaros teritorijos, kur 2021 m. rugsėjo 9 d., apie 11.55 val., automobilį su jame buvusiomis cigaretėmis sulaikė policijos pareigūnai.

3.1. Prokuroras, nesutikdamas su išteisinamuoju nuosprendžiu ir byloje atliktu įrodymų vertinimu, pirmiausia ginčija teismo išvadas, vertinant V. K. parodymus, ir tvirtina, kad jie nepatikimi. Prokuroro teigimu, teismas nepagrįstai patikėjo V. K. parodymais, kad byloje inkriminuojamu laikotarpiu jis nebuvo Lietuvoje (2021 m. rugsėjo 2–4 dienomis ir rugsėjo 7–8 dienomis buvo komandiruotėje Lenkijos Respublikoje ir 2021 m. rugsėjo 9 d. nebuvo Lietuvoje), taip pat, kad jo DNR bei kvapų pėdsakai sulaikytame automobilyje galėjo atsirasti 2021 m. rugsėjo 3 d., kai būdamas Lenkijoje, V. K. bandė pašalinti automobilio gedimą (darbdavio prašymu tikrino ir pašalino automobilio kompiuterio klaidas).

3.2. Pasak prokuroro, V. K. parodymai apie jo buvimą Lenkijoje prieštarauja bylos medžiagai, nes iš Varėnos pasienio rinktinės kontaktinio pareigūno su Lenkijos Respublika punkto gautais duomenimis, perduotais Lenkijos Respublikos pasieniečių, nustatyta, kad V. K. iš viso nėra kirtęs Lenkijos Respublikos išorinių valstybės sienų (išskyrus su ES šalimis). Pagal valstybinių sienų kirtimo tvarką, patikrinimai kertant sieną atliekami vadovaujantis 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentu 2016/399 „Dėl taisyklių reglamentuojančių asmenų judėjimą prie sienos Sąjungos kodeksas“. Prokuroras nurodo, kad V. K. turint leidimą nuolat gyventi Lenkijos Respublikoje, įvažiuojant į Lenkijos Respubliką spaudai pase nededami, tačiau sienos kirtimai registruojami duomenų sistemoje. Apklaustas teisme V. K. patvirtino, kad valstybės sienos kirtimo duomenys registruojami duomenų sistemose. Pasak prokuroro, neįmanoma, kad V. K. pagal komandiruočių pažymėjimus bent keturis kartus kirtus Lenkijos sieną, nė vienas toks atvejis nebūtų užfiksuotas Lenkijos Respublikos pasienio tarnybų duomenų bazėse. Be to, prokuroras pažymi, kad V. K. 2021 m. rugsėjo mėnesį buvo Lietuvoje, nes 2021 m. rugsėjo 19 d. fiksuotas jo išvykimas iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką, tai paneigia jo parodymus, kad jis negalėjo būti Lietuvoje 2021 m. rugsėjo 9 d.

3.3. Prokuroras nesutinka, kad byloje pateikti dokumentai apie V. K. darbą bei komandiruotes patvirtina jo išvykimą į Lenkiją 2021 m. rugsėjo 2–4 dienomis bei rugsėjo 7–8 dienomis. Ant šių dokumentų nėra jokių duomenų, kad V. K. iš tiesų buvo Lenkijos Respublikoje, nėra duomenų, kad V. K. suteikė kokias nors paslaugas Lenkijos Respublikoje būtent tam automobiliui, kuriame surastos akcizinės prekės – cigaretės. Darbų priėmimo-perdavimo akte nėra nurodyta kokiam įrenginiui atlikti darbai, nėra užsakovo, t. y. bendrovės „OlMotors“ atsakingo asmens parašų apie darbų priėmimą, nėra dokumentų, kurie patvirtintų darbų apmokėjimą, darbų pridavimo-priėmimo aktą pasirašo individualus verslininkas V.S. A., nors vykdytoju nurodomas Kovgan V. K.

3.4. Patikimu įrodymu negali būti ir gynėjo pateikta bendrovės „OlMotors paraiška dėl darbų atlikimo. Paraiškoje nurodomi valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) pagal byloje gautus duomenis iš Lenkijos pareigūnų yra išduoti Lenkijos Respublikoje registruotam automobiliui „VW Cady“. Atsižvelgiant į tai, kad paraiška pildyta ne ranka ant įmonės blanko, manytina, kad automobilio markė nurodyta klaidingai, nes neįtikėtina ir nelogiška, kad Rusijos Federacijoje Maskvoje veiklą vykdanti įmonė būtų suklydusi nurodant automobilio valstybinį numerį, kuris sutaptų su Lenkijos Respublikoje registruoto lengvojo automobilio „VW Cady“ valstybiniais numeriais.

3.5. Prokuroro teigimu, vertinant išteisintojo parodymus negalima remtis ir liudytojo Vagik S. A. parodymais. Iš jo parodymų negalima daryti išvados, kad V. K. tvarkė būtent tą automobilį, kuriame vėliau buvo surastos neteisėtai laikomos cigaretės. Liudytojas V. S. A. nurodė, kad spręsdavo, ar V. K. buvo komandiruotėse pagal tai, ar jis įvykdydavo užduotis, ir nepatvirtino, kad tiksliai žinojo, jog V. K. išvyko į Lenkiją per Lenkijos-Baltarusijos valstybės sieną. Liudytojas tiksliai neprisiminė, kada galėjo būti tvarkomas automobilis – rugpjūčio mėn. pabaigoje ar rugsėjo pradžioje. Prokuroras teigia, kad pagal VSAT pateiktus V. K. grįžimo iš Lietuvos ar Lenkijos į Baltarusijos Respubliką duomenis matosi, kad V. K. į Baltarusiją sugrįžo 2021 m. rugpjūčio 22 d. 19 val. 44 min., tai nepaneigia, kad byloje minimas automobilis buvo tvarkomas rugpjūčio mėn. pabaigoje iki 2021 m. rugpjūčio 22 d., nes V. S. A. nurodo, kad dokumentai apie darbų atlikimą buvo surašyti vėliau. Be to, V. S. A. patvirtino, kad panašias paslaugas dėl automobilių klaidų taisymo sistemose atlikdavo ir kitiems automobiliams.

3.6. Prokuroras nesutinka su teismo išvada, kad bylos duomenys patvirtina, jog automobiliu disponavo, važiavo ar kitus veiksmus atliko ir tyrimo metu nenustatytas asmuo, kuris atitinkamai galėjo važiuoti ir gabenti cigaretes. Prokuroro manymu, akivaizdu, kad veiką vykdė ne vienas asmuo, automobilio tikrojo savininko nustatyti nepavyko, tai rodo, kad nusikaltimas gerai organizuotas ir dalyvavo ne vienas asmuo, ir tai niekaip nepašalina, kad su kitais asmenimis veikoje dalyvavo ir V. K.. Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad cigaretės nuorūka su V. K. DNR profiliu rasta ant automobilio vairuotojo durų slenksčio ir iš fotonuotraukos matosi, kad ji yra palikta ką tik, o ne prieš savaitę, kaip nurodo V. K., kitaip būtų sutrinta vairuotojui įlipant ar išlipant iš automobilio arba išmesta.

3.7. Prokuroro teigimu, išteisintojo V. K. kvapo pėdsakai automobilyje negalėjo būti palikti 2021 m. rugsėjo 3 d. Tokią versiją išteisintasis pateikė tik teisiamajame posėdyje ir žinodamas apie Lietuvos ir Baltarusijos santykius bei galimus sunkumus kreipiantis į Baltarusijos pareigūnus, siekiant patikrinti byloje gautus duomenis, taip pat ir pateiktus dokumentus bei V. S. A. parodymus. Anot prokuroro, neatmestina, kad teismui buvo pateikti netikri dokumentai, be to, ir pats V. S. A. patvirtino, kad dokumentai buvo surašyti vėliau. Todėl vertinant byloje surinktų įrodymų visumą, rastas kvapas ant automobilio vairuotojo sėdynės patvirtina, kad V. K. vairavo automobilį juo gabendamas akcizines prekes iki suradimo vietos 2021 m. rugsėjo 9 d.

3.8. Be to, teismas, išteisindamas V. K., neatkreipė dėmesio į ankstesnių V. K. nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes. Iš V. K. atžvilgiu priimtų teismų sprendimų matosi, kad V. K. veikė su kitais asmenimis, veikos pakankamai gerai organizuotos. Jis teistas už neteisėtą užsieniečių gabenimą ir neteisėtą disponavimą akcizinėmis prekėmis. Vienoje iš bylų V. K., paprašytas kito asmens, Lietuvos Respublikoje įgijo automobilį, pakeitus valstybinius numerius į netikrus, neteisėtai gabeno užsieniečius, kitu atveju, pasiūlius kitam asmeniui, V. K. išsinuomotu sunkvežimiu atvyko į Panevėžio miestą, kur geležinkelio stotyje, perkraunant iš geležinkelio vagonų neteisėtai atgabentas cigaretes, buvo sulaikytas. Prokuroro teigimu, nors ankstesni teistumai V. K. kaltės neįrodo, tačiau jie svarbūs vertinant V. K. parodymų patikimumą ir vidinį teismo įsitikinimą.

4. Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintojo gynėjas prašė skundą atmesti.

II. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Prokuroro apeliacinis skundas atmestinas.

5. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtus įrodymus, pirmosios instancijos teismo išvadas ir apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, betarpiškai ir nuodugniai ištyrė bei įvertino byloje surinktus įrodymus, įvertino juos tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, o išteisinamajame nuosprendyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 3 dalyje, pateikė išsamiai motyvuotą bylos faktinių aplinkybių įvertinimą bei visiškai pagrįstai konstatavo, kad byloje surinktų duomenų nepakanka V. K. kaltei dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos pagrįsti.

6. Pagal kaltinamąjį aktą V. K. buvo kaltinamas nusikalstamos veikos pagal BK 199² straipsnio 2 dalį padarymu inkriminuojant jam neteisėtą akcizais apmokestinamų prekių – cigarečių įgijimą ir jų gabenimą 2021 m. rugsėjo 9 d. pareigūnų surastu automobiliu. Teismo posėdžio metu prokuroras paprašė kaltinimo dalį dėl inkriminuoto įgijimo požymio pašalinti, tačiau V. K. pripažinti kaltu dėl neteisėto akcizais apmokestinamų prekių – cigarečių gabenimo. Kauno apygardos teismas nuosprendyje konstatavo, kad byloje išteisintajam inkriminuotos aplinkybės neįrodytos. Byloje nebuvo nustatytos jokios konkrečios akcizais apmokestinamų prekių įgijimo faktinės aplinkybės, t. y.: kada, kokiu būdu, kur tai buvo padaryta. Taip pat byloje neįrodyta, kad sulaikytas cigaretes automobiliu 2021 m. rugsėjo 9 d. Lazdijų rajone, Lazdijų miesto, Ežero g. ties pastatu Nr. 41, esančios uždaroje teritorijoje gabeno būtent V. K..

7. Prokuroro apeliaciniame skunde neginčijamos teismo išvados dėl to, jog byloje neįrodytas V. K. dalyvavimas įgyjant inkriminuotas cigaretes, tačiau teigiama, kad byloje pakanka įrodymų, leidžiančių konstatuoti, jog V. K. 2021 m. rugsėjo 9 d., tiksliai nenustatytoje vietoje, veikdamas su tyrimo metu nenustatytais asmenimis minėtas cigaretes neteisėtai atgabeno iki teritorijos, kur 2021 m. rugsėjo 9 d., apie 11.55 val., jos buvo sulaikytos. Teisėjų kolegija su tokia apelianto pozicija nesutinka.

8. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pripažino, kad šioje byloje valstybinis kaltintojas neįrodė, jog išteisintasis V. K. dalyvavo padarant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegija pritaria išsamiai argumentuotoms pirmosios instancijos teismo išvadoms, kurios lėmė V. K. išteisinimą – jog byloje nėra patikimų ir abejonių nekeliančių duomenų, kad akcizais apmokestinamas prekes, t. y. cigaretes be Lietuvos Respublikos banderolių, krovininiu automobiliu „MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gabeno būtent V. K. (t. 4, b. l. 104; nuosprendžio 14 l.). Teisėjų kolegijos vertinimu byloje apskritai neįrodyta, kad minėtos cigaretės buvo gabenamos 2021 m. rugsėjo 9 d., kad minėtos cigaretės buvo gabenamos būtent byloje nurodytu automobiliu (nustatytoje vietoje nebuvo perkrautos iš kito automobilio ir pan.), nes byloje iš esmės nėra jokių duomenų apie surastų cigarečių gabenimą – byloje neginčijamai nustatytas tik šių cigarečių buvimo kaltinime nurodytame automobilyje faktas 2021 m. rugsėjo 9 d., kai jas aptiko pareigūnai. Vien faktas, kad šio automobilio vairuotojo kabinoje buvo rasti išteisintojo pėdsakai, beje, kaip ir kitų nenustatytų asmenų pėdsakai, niekaip neįrodo kaltinime inkriminuotos aplinkybės, kad V. K. gabeno šiuo automobiliu pareigūnų jame rastą krovinį. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėto automobilio kabinoje rasti asmenų pėdsakai ir daiktai sudarė rimtą pagrindą tyrimo versijoms, taip pat ir versijai, kad asmenys, kurių pėdsakai rasti vairuotojo kabinoje, galėjo būti šio automobilio kabinoje, taigi galėjo ir vairuoti minėtą automobilį arba gabenti jame esantį krovinį, jei šis krovinys buvo automobilyje tuo metu, kai buvo palikti pėdsakai, tačiau tokių duomenų nepakanka asmenų kaltei pagrįsti ir vieną iš versijų laikyti įrodyta, nes iš byloje esančių duomenų tegalima daryti prielaidas, kurios jokiu būdu nėra pakankamos apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.

9. Apkaltinamasis nuosprendis turi būti pagrįstas įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Toks nuosprendis negali būti grindžiamas abejotinais faktais ir tikėtinomis aplinkybėmis, tokių faktinių aplinkybių pagrindu daromos išvados taip pat yra tik abejotinos ir tikėtinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-242-495/2019, Nr. 2K-297-458/2020).‏‏‎ ‏‏‎Kasacinėje praktikoje suformuota aiški taisyklė, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję, ir iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-532/2012, Nr. 2K-619/2012, Nr. 2K-232/2014). Nekaltumo prezumpcijos principo baudžiamajame procese (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis, BPK 44 straipsnio 6 dalis) turinio analizė leidžia teigti, kad neįrodytas kaltumas tolygus įrodytam nekaltumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamojosiose bylose Nr. 2K-90-976/2016, Nr. 2K-190-511/2020).‏‏‎

10. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintų abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo (lot. visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, Nr. 2K-219-693/2017, Nr. 2K-189-689/2020).‏‏‎ Aiškinant in dubio pro reo principo turinį, paprastai neribojamas bylos aplinkybių, reiškinių ar faktų, dėl kurių gali kilti abejonės, aiškinamos kaltinamojo naudai, sąrašas. Abejonės gali kilti dėl bet kurių bylos elementų: dėl faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių buvimo, dėl teisinių veikos požymių (nusikalstamos veikos sudėties elementų ar požymių, kitų nusikalstamos veikos kvalifikavimui reikšmingų aplinkybių) buvimo, dėl sąlygų, būtinų duomenų pripažinimui įrodymais, buvimo; dėl atskirų įrodymų patikimumo ir jų įrodomosios reikšmės; įrodymų visumos pakankamumo nusikalstamą veiką padariusio asmens kaltumui konstatuoti ar kitų nagrinėjant bylą sprendžiamų klausimų. Pažymėtina, kad kaltinamojo naudai aiškinamos ne bet kokios abejonės ir ne bet kada, o tik tokios, kurių neįmanoma pašalinti, ir tik tada, kai, išnaudojus visas galimybes, nepavyksta jų pašalinti. Pažymėtina ir tai, kad abejonių pašalinimo būdas yra ne tik BPK nustatytų veiksmų, kuriais tikrinami byloje esantys įrodymai ar gaunami nauji duomenys, atlikimas, bet ir tinkamas, atliktas laikantis įstatyme nustatytų taisyklių, įrodymų vertinimas‏‏‎ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-30-689/2018).

11. Dar kartą įvertinusi pateiktą bylos medžiagą, teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas buvo aktyvus, kruopščiai, detaliai ir nuodugniai aiškinosi bylos aplinkybes. Apeliaciniame skunde prokuroras neprašo įrodymų tirti iš naujo ir jokie nauji duomenys jame nėra nurodomi. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras nepateikė jokių naujų ir teismui nežinomų duomenų, tačiau prie apeliacinio skundo pridėjo teismų baudžiamuosius įsakymus, kurie pirmosios instancijos teismui buvo žinomi. Prokuroras nei skunde, nei teismo posėdžio metu įrodymų tyrimo atlikti neprašė, tik akcentavo būtinybę iš naujo įvertinti byloje esančius įrodymus. Tai rodo, kad kaltinimas iš esmės neįžvelgė jokių neišnaudotų BPK numatytų priemonių išteisintojo V. K. kaltei šioje byloje pagrįsti. Apeliaciniu skundu iš esmės prašoma kitaip vertinti tuos pačius duomenis, kurie jau buvo įvertinti pirmosios instancijos teisme, be to, didžioji dalis apeliacinio skundo argumentų skirti siekiant įtikinti teismą V. K. nurodytos versijos nepagrįstumu, t. y. siekiant įrodyti, kad V. K. galėjo būti Lietuvoje 2021 m. rugsėjo 9 d. ir negalėjo remontuoti byloje nurodyto automobilio Lenkijoje, nors byloje valstybinis kaltintojas turėjo įrodyti, kad V. K. dalyvavo gabenant pareigūnų surastas cigaretes.

12. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje prokuroras siekė įtikinti teismą dėl V. K. kaltės iš esmės vadovaudamasis prielaidomis grįstais įsitikinimais ir išteisintojo gynybinės versijos detalių paneigimu, nors net jas paneigus niekaip nereiškia, kad pasitvirtina kaltinime nurodytos aplinkybės. Kitaip tariant, siekiant įrodyti kaltinime inkriminuotas aplinkybes byloje aiškiai nepakanka atmesti kaltinamojo versijos dėl jo buvimo minėtame automobilyje aplinkybių, nes, kaip jau minėta, valstybinis kaltintojas turėjo įrodyti, kad V. K. dalyvavo gabenant pareigūnų surastas cigaretes ir byloje surasti jo pėdsakai buvo palikti atliekant būtent tuomet ir tik tokius, o ne jokius kitus veiksmus.

13. Tokių ginčo aplinkybių kontekste teisėjų kolegija pirmiausia atmeta prokuroro argumentus, kuriais siekiama išteisintojo kaltę įrodinėti kitais teismų sprendimais dėl visiškai kitų nusikalstamų veikų, nes vien faktas, kad asmuo praeityje yra padaręs panašias nusikalstamas veikas, niekaip neįrodo jo dalyvavimo padarant kitas nusikalstamas veikas. Bandymas grįsti asmens kaltę tokiais duomenimis yra negalimas bei reikštų aiškų tendencingumą, siekiant pašalinti byloje kylančias abejones asmens praeities įvykiais, kurie, nors ir patvirtinti teismo sprendimais, tačiau negali sudaryti kaltės prezumpcijos.

14. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad vertinant apeliacinio skundo argumentus ir byloje esančius duomenis apie V. K. buvimo vietą, teismas negali daryti jokių vienareikšmiškų ir įrodymų visuma pagrįstų išvadų nei apie tai, kad V. K. nebuvo Lenkijoje jo nurodomu metu, t. y. 2021 m. rugsėjo mėn. pradžioje, nei apie tai, kad išteisintasis šiuo metu, ar juo labiau 2021 m. rugsėjo 9 d., buvo Lietuvoje. Byloje surinkti duomenys apie tai pernelyg prieštaringi, dalies iš jų patikimumas abejotinas, todėl neleidžia daryti jokių tvirtų išvadų.

15. Kaip jau minėta, prokuroras kritikuoja teismo išvadas vertinant liudytojo V. S. A. parodymus apie V. K. komandiruotes ir atliktus darbus Lenkijoje, tačiau iš nuosprendžio turinio matyti, kad vertindamas šiuos parodymus teismas jų nesureikšmino, neišskyrė iš kitų įrodymų visumos, priešingai, vertino juos atsižvelgdamas į jų logiškumą, nuoseklumą, ryšį su kitais byloje surinktais duomenimis. Nors prokuroras teigia, kad iš V. S. A. parodymų negalima daryti išvados, jog V. K. tvarkė būtent tą automobilį, kuriame vėliau rastos cigaretės, tačiau teismas tokios kategoriškos išvados nuosprendyje ir nepateikė. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs liudytojo parodymus, konstatavo, kad V. K. ir jo gynėjo nurodytos aplinkybės, jo gynybos versija dėl komandiruočių į Lenkiją, darbinės užduoties atlikimo nebuvo paneigtos byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Tai rodo, kad teismas, įvertinęs bylos duomenis, pripažino išlikus abejonei dėl faktinių aplinkybių apie V. K. buvimo vietą nusikalstamos veikos padarymo metu, kurios nepaneigė byloje esantys kaltinimo pateikti įrodymai, nes, kaip teisingai pažymėjo apygardos teismas, prokuroras analizuodamas situaciją rėmėsi samprotavimais ir analize, o ne konkrečiais bylos įrodymais.

16. Teismų praktikoje formuojama pozicija, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras ir teismas privalo siekti, kad būtų išsiaiškintos visos reikšmingos aplinkybės byloje. Jeigu pareigą įrodinėti turintys valstybės pareigūnai ir institucijos nesurenka neabejotinų kaltinamojo kaltės įrodymų, byloje surinkti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, yra abejotini, neišsamūs, neleidžia daryti patikimų išvadų dėl svarbių bylos aplinkybių, kaltinamojo kaltumo, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės in dubio pro reo (lot. visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) principu ir kaltinamasis turi būti išteisintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-78-648/2020).

17. Atsižvelgiant į tokius išaiškinimus, teisėjų kolegija sprendžia, kad prokuroras skunde nepagrįstai tvirtina, kad teismas neturėjo pagrindo remtis byloje pateiktais dokumentais dėl V. K. komandiruočių bei atliktų darbų. Pagrindiniai prieštaravimai, pasak prokuroro, byloje yra tarp dokumentuose nurodomos informacijos dėl sienos kirtimo V. K. atvykstant ir išvykstant iš Baltarusijos į Lenkijos Respubliką, ir kitos bylos medžiagos, t. y. Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų raštų turinio.

18. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad neturi pagrindo nevertinti šių dokumentų sprendžiant kaltės klausimą, nes šie dokumentai buvo ištirti teisiamojo posėdžio metu, dėl jų apklausti liudytojas ir kaltinamasis. Teisėjų kolegija dar kartą įvertinusi byloje esančius dokumentus ir proceso dalyvių argumentus dėl jų vertinimo pažymi, kad bylos duomenų visumos vertinimas pirmosios instancijos teismui leido konstatuoti, kad prokuroro pateikti sienos apsaugos tarnybų duomenys, lyginant su kitais bylos duomenimis (taip pat ir pateiktais dokumentais dėl komandiruočių ir atliktų užsakymų), tiesiogiai ir neabejotinai nepatvirtina kaltinime nurodytų aplinkybių dėl V. K. buvimo vietos Lietuvoje 2021 m. rugsėjo 9 d., o tik kelia abejones dėl V. K. sienų kirtimo aplinkybių.

19. Išteisintojo pase esantys duomenys apie daugkartinius V. K. išvykimus ir atvykimus, jo darbo specifika, pateikti darbdavio paaiškinimai dėl jo reguliaraus važinėjimo į Lenkiją, V. K. nurodyta aplinkybė, kad jis turi leidimą gyventi Lenkijos Respublikoje, verčia kelti abejonę dėl Lenkijos pareigūnų pateiktos informacijos, kad šis asmuo, turėdamas leidimą gyventi Lenkijos Respublikoje, beveik metų laikotarpyje nebuvo fiksuotas kaip kirtęs Lenkijos Respublikos sienos. Teisėjų kolegijos vertinimu, prokuroro skunde minimi duomenys ir aplinkybės nagrinėjamoje byloje iš tiesų leido kelti versiją, kad V. K. negalėjo būti Lenkijoje 2021 m. rugsėjo 7 d. ir grįžti į Baltarusiją 2021 m. rugsėjo 8 d., kadangi Valstybinės sienos apsaugos tarnybos duomenų bazėje nerasta duomenų apie tai, kad jis būtų kirtęs sieną tomis dienomis, vis dėl to šių duomenų nepakanka kategoriškam V. K. pateiktų duomenų paneigimui. Taigi teismas sprendžia, kad prokuroro argumentai, jog liudytojo V. S. A. pateikti dokumentai apie komandiruotes nepatvirtina, kad V. K. buvo Lenkijoje, kartu kaltinimo pateikti valstybinės sienos apsaugos tarnybų duomenys neįrodo kaltinimo aplinkybės, kad V. K. kaltinime nurodytu laiku buvo Lietuvoje ir Lazdijų mieste neteisėtai gabeno akcizais apmokestinamas prekes. Prokuroro minimos aplinkybės ir argumentai, kuriais iš esmės siekiama tik nuginčyti V. K. versiją dėl jo komandiruotės Lenkijoje, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad byloje negalima kategoriškai konstatuoti, jog būtent V. K. 2021 m. rugsėjo 9 d. Lazdijų rajone gabeno nurodytu automobiliu jame esantį krovinį.

20. Kaip jau minėta, nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad V. K. buvo automobilyje, kuriame buvo sudėtos Lietuvos Respublikos banderolėmis nepaženklintos cigaretės. To neneigia ir pats V. K. nurodydamas, kad automobilio kabinoje buvo apie 2021 m. rugsėjo 3 d., kai jis vyko į Lenkiją detalių ir gavo iškvietimą dėl sugedusio automobilio (t. 3, b. l. 159). Išteisintojo buvimo automobilio kabinoje aplinkybę patvirtina ir jo DNR pėdsakai ant nuorūkos („MINSK 5“, supakuotos į voką Nr. 4, kuri buvo rasta įvykio vietos apžiūros metu atidarius vilkiko „MAN“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės kabinos duris (vairuotojo) ant slenksčio) (t. 2, b. l. 162–165) ir kvapo pėdsakas (nuo vairuotojo sėdynės, nuo vairo) (t. 2, b. l. 140–146). Kita vertus, šie įrodymai niekaip nepatvirtina, kad V. K. buvo minėto automobilio kabinoje kaltinime nurodytu laiku, t. y. 2021 m. rugsėjo 9 d.

21. Pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje apklausta specialistė (odorologė) A. V. paaiškino, kad automobilio vairuotojo sėdynės vietoje kvapas galėjo išsilaikyti savaitę („jeigu kiti asmenys dar vėliau po šito palikto kvapo, naudojosi automobiliu, važiavo pakankamai ilgą laiką, apie porą valandų, per tą laiką to pirmo asmens kvapas išliktų per savaitę“ (t. 4, b. l. 43)). Sulyginus šiuos specialistės paaiškinimus ir V. K. versiją dėl buvimo laiko automobilyje, kyla pagrįsta abejonė, ar V. K. automobilyje buvo būtent kaltinimo nurodytu laiku, ar anksčiau.

22. Prokuroro apeliaciniame skunde teigiama, kad išteisintojo dalyvavimą gabenant surastas cigaretes patvirtina ir įvykio vietos apžiūros metu ant automobilio „MAN“ kabinos kairės pusės durų slenksčio rasta cigaretės nuorūką su V. K. DNR pėdsaku. Prokuroro teigimu, iš šios nuorūkos radimo vietos galima spręsti, kad ji palikta prieš pat automobilio apžiūrą („ką tik, o ne prieš savaitę, kaip nurodo V. K., kitaip ji būtų sutrinta vairuotojui įlipant ar išlipant iš automobilio arba išmesta“ (apeliacinio skundo 6 pastraipa). Teisėjų kolegija su tokia išvada nesutinka, nes, priešingai nei teigia prokuroras, minėtos „nuorūkos“ radimo vieta ir jos nuotrauka tokių vertinimų neleidžia daryti. Iš byloje esančios nuotraukos (2021 m. rugsėjo 10–11 d. įvykio vietos apžiūros protokolo priedo – fotolentelės nuotrauka Nr. 15. (t. 1, b. l. 27)) matyti, kad minima „nuorūka“ yra beveik visa arba visa cigaretė, kuri yra įsispraudusi/įstrigusi tarpe tarp automobilio slenksčio apdailos detalių, todėl teiginiai, kad ji būtų iškritusi ar sutrinta įlipant ar išlipant iš automobilio tėra nepagrįstos ir tendencingos prielaidos.

23. Jokių kitų įrodymų, kurie leistų daryti neabejotiną išvadą, jog V. K. automobilyje buvo būtent 2021 m. rugsėjo 9 d. ir kad jis dalyvavo gabenant šiame automobilyje rastas cigaretes, nėra. Be to, byloje nėra jokių įrodymų net ir apie tai, kad šios cigaretės minėtu automobiliu buvo apskritai gabentos, o ne parengtos gabenimui ar perkautos iš kito automobilio, ar automobilių.

24. Teismas pabrėžia, kad krovininis automobilis „MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pareigūnų buvo rastas stovintis Lazdijų miesto, Ežero g. ties pastatu Nr. 41, esančioje uždaroje teritorijoje 2021 m. rugsėjo 9 d., jokių asmenų buvus šalia automobilio ar jį vairavus nenustatyta. Būtent ta diena kaltinime yra nurodoma ir kaip cigarečių gabenimo ir kaip jų radimo laikas. Kaltinime nurodoma, kad V. K., veikdamas kartu su nenustatytais asmenimis, tiksliai nenustatytoje vietoje neteisėtai šias prekes gabeno, ir šioje teritorijoje 2021 m. rugsėjo 9 d. krovininis automobilis su šiomis prekėmis buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Tačiau duomenų, kurie patvirtintų, jog V. K. buvo automobilyje 2021 m. rugsėjo 9 d., kad jis automobilyje buvo tuo metu, kai jame buvo pakrautos cigaretės, kad jis vairavo šį automobilį ar kaip nors kitaip dalyvavo gabenant šiame automobilyje rastą krovinį ir suprato ar žinojo, kas yra krovininio automobilio viduje, nėra. Automobilyje rasti jo pėdsakai buvo aptikti tik krovininio automobilio kabinoje, be to, kabinoje buvo rasta gerokai daugiau kitų nenustatytų asmenų pėdsakų, dėl kurių buvimo minėtame automobilyje ir net galimo jo vairavimo galima kelti ne mažiau pagrįstas ar net labiau įtikinamas versijas.

25. Byloje nustatyta, kad iš automobilio paimtų nuorūkų jose rasti kitų nenustatytų asmenų DNR pėdsakai, taip pat pirštų anspaudai ant mašinoje rastų net trijų skirtingų valstybinių numerių komplektų, kurie taip pat yra nenustatytų asmenų. Pastebėtina, kad automobilio prietaisų panelėje arčiau vairuotojo esančioje peleninėje buvo rastos net 29 nuorūkos (t. 1, b. l. 18, 28). Priešingai nei ant slenksčio rastos nuorūkos vietos, iš šių nuorūkų radimo vietos greta vairuotojo darbo vietos ir jų skaičiaus, galima manyti, kad šias nuorūkas rūkęs asmuo ir buvo tas asmuo, kuris vairavo šį automobilį. Specialistai ištyrę dešimt iš šių 29 nuorūkų, ant jų rado vyriškos lyties asmens DNR pėdsaką ir šis pėdsakas buvo pakankamas asmens identifikavimui (t. 2, b. l. 24-25), Visgi šis asmuo nebuvo V. K., nes, priešingai nei ant cigaretės, rastos tarp automobilio slenksčio apdailos detalių, šis DNR pėdsakas nebuvo identifikuotas kaip V. K. DNR pėdsakas (t. 2, b. l. 38). Apie šį ir kitus neidentifikuotų asmenų pėdsakus išsamiai pasisakė pirmosios instancijos teismas (nuosprendžio 13–14 lapai), todėl šių išvadų teismas nekartoja. Šios aplinkybės, anot prokuroro, tik rodo, kad veika buvo gerai organizuota ir V. K. veikė ne vienas. Teisėjų kolegija su tokiu valstybės kaltintojo požiūriu ir duomenų vertinimu nesutinka, nes tokią versiją visiškai pagrįstai buvo galima kelti ir tirti tik ikiteisminio tyrimo metu. Nesurinkus iš esmės jokių kitų šią versiją patvirtinančių duomenų ir nesant jokių konkrečių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima daryti konkrečiais įrodymais pagrįstas išvadas apie kelių asmenų ir V. K. bendrininkavimą organizuojant neteisėtą cigarečių gabenimą, be prokuroro prielaidų byloje nėra, todėl V. K. pripažinimas dalyvavus minėtų cigarečių gabenime vien tik remiantis tokiomis prielaidomis negalimas. Priešingai, teismas teisingai nurodė, kad duomenys, rodantys, kad automobiliu galėjo disponuoti ir kiti asmenys, kurie nenustatyti, kelia abejonę vertinant V. K. atsakomybę. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad visi minėti duomenys vertintini kaip keliantys pagrįstą abejonę dėl aplinkybės, kad būtent V. K., o ne kiti asmenys, palikę byloje neidentifikuotus pėdsakus, vairavo minėtą automobilį ar gabeno jame rastas cigaretes. Pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes detaliai aptarė ir padarė pagrįstą išvadą, kad byloje kilusios abejonės dėl V. K. dalyvavimo, gabenant rastas cigaretes, pašalintos nebuvo. Išnaudojus visas galimybes kilusias abejones pašalinti, visos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Todėl teisėjų kolegija konstatuota, kad rastos cigaretės nuorūkos ir nustatyto išteisintojo kvapo nepakanka jo kaltei pagal pateiktą kaltinimą pagrįsti.

26. Taigi nepaisant V. K. buvimo automobilio kabinoje fakto, įrodymų, kurie leistų jo buvimo faktą susieti ir su automobilyje rastų cigarečių gabenimu, byloje nėra. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje bandė išsklaidyti visas kilusias abejones ir buvo aktyvus, visgi, nepavykus išsklaidyti kilusių abejonių dėl V. K. kaltės, išdėstė labai aiškius kaltinimo pateiktų įrodymų vertinimo ir išteisinamojo nuosprendžio priėmimo argumentus. Kaip jau minėta, apeliaciniame skunde ir bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu jokie nauji išteisintojo V. K. kaltės įrodymai nebuvo pateikti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prokuroras kaltę bandė įrodyti netiesioginiais įrodymais ir išvestiniais samprotavimais, pasak jo paneigiančiais išteisintojo versiją dėl jo negalėjimo būti Lietuvoje laikotarpiu, nurodytu kaltinime. Tuo vadovaudamasis prokuroras darė prielaidas, kuriomis bandė užpildyti aiškias kaltinimo spragas ir tokiu būdu pagrįsti asmens kaltę, visgi, apkaltinamasis teismo nuosprendis teisinėje valstybėje taip ir tokio pobūdžio aplinkybėmis negali būti grindžiamas, todėl prokuroro apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Jaunučio Vailionio apeliacinį skundą atmesti.