Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas A. H. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo: panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. gruodžio 27 d. sprendimą Nr. 22S166923 (toliau – ir Sprendimas); priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Skunde nurodo, kad:

1.1. Pareiškėjas turėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir norėjo jį pakeisti (pratęsti galiojimą) teisėtos veiklos uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) pagrindu, kaip jos vienintelis akcininkas ir vadovas. Tačiau Migracijos departamentas skundžiamu Sprendimu atsisakė pakeisti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Sprendimas grindžiamas atsakovo prielaida, kad Bendrovė nevykdo veiklos ir todėl neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų. Tačiau pareiškėjas su tokiu Sprendimu kategoriškai nesutinka.

1.2. Pareiškėjas Bendrovę įsteigė 2012 m. vasario 17 d., siekdamas užsiimti verslu Lietuvos Respublikoje ir Europos Sąjungoje. Bendrovei 2016 m. gruodžio 20 d. buvo suteiktas PVM mokėtojo kodas. Bendrovė 2017-2019 metais vystė traktorių gamybą Lietuvoje, tačiau prasidėjus pandemijai ir karantino režimo apribojimams, traktorių gamyba buvo nutraukta ir pradėta ieškoti naujų verslo galimybių. Buvo užsiimta medicininių kaukių didmenine prekyba, vystomas prekybinis tarpininkavimas, pradėtas cigarų klubo ir restorano su poilsio zona Trakų rajone, Paunguriuose projektavimo ir statybos projektas. Per visą savo veiklos laikotarpį Bendrovė gavo virš 50 000 000 EUR pajamų.

1.3. Skundžiamas Sprendimas yra faktiškai nepagrįstas. Nesutinka su atsakovo Sprendimo teiginiais, kad Bendrovė 2022 m. liepos 15 d. padidindama įstatinį kapitalą, siekė formaliai atitikti keliamus reikalavimus dėl nuosavo kapitalo dydžio. Teigia, kad Bendrovės kapitalas 2020-2021 m. sumažėjo dėl objektyvių priežasčių, o jo didinimas buvo suplanuotas iš anksto ir atsakovas tai žinojo. Kita vertus, pareiškėjo prašymas pakeisti laikiną leidimą gyventi atsakovui buvo pateiktas 2022 m. liepos 29 d. (toliau – ir Prašymas). Tad priimdamas sprendimą dėl šio prašymo, atsakovas iš viso neturėjo vertinti, ar Bendrovė 2020-2021 m. atitiko keliamą reikalavimą dėl nuosavo kapitalo dydžio. Todėl mano, kad ši aplinkybė yra teisiškai nereikšminga ir negali būti Sprendimo pagrindu. Taip pat atsakovo prielaidos darbuotojų klausimu didele dalimi yra faktiški nepagrįstos ir (ar) teisiškai nereikšmingos. Dėl Bendrovės veiklos vykdymo realumo ginčui aktualiu laikotarpiu nurodė, kad tarp Bendrovės ir A. S. 2012 m. kovo 26 d. sudaryta patalpų nuomos sutartis, tarp Bendrovės ir Baltarusijos įmonės OOO „Tekhnospectreiding“ 2021 m. rugpjūčio 12 d. sudaryta paslaugų teikimo sutartis Nr. 12/08-2021, tarp Bendrovės ir Kazachstano įmonės TOV „Bogatyr-BelTraktor“ 2021 m. gruodžio 14 d. sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, tarp Bendrovės ir Kazachstano įmonės TOO „Belaia Roza“ 2021 m. birželio 1 d. ir 2021 m. gruodžio 15 d. sudarytos pirkimo-pardavimo sutartys bei tarp Bendrovės ir Lietuvos įmonės UAB „Remtransa“ 2022 m. birželio 28 d. sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 01/20220628REM yra realios ir papildomai įrodo Bendrovės veiklos vykdymą Lietuvos Respublikoje. Be to, Bendrovės veiklos vykdymo realumą ginčui aktualiu laikotarpiu patvirtina ir kiti įrodymai, pvz., Bendrovės ir pagal individualios veiklos pažymą dirbančios N. M. 2021 m. gruodžio 1 d. sudaryta buhalterinės apskaitos sutartis; akivaizdu, kad jeigu Bendrovė veiklos nevykdytų, buhalterinės apskaitos paslaugos jai būtų nereikalingos. Dėl Bendrovės verslo plano atitikimo realiai vykdomai veiklai akcentavo, kad Bendrovė vykdo savo veiklą griežtai pagal atsakovui pateiktą verslo planą. Bendrovė verslo plane yra įtvirtintos dvi alternatyvios veiklos: prekybinis tarpininkavimas ir medicininių kaukių pardavimas. Pirmoji veikla yra nuolat vykdoma. Dėl Bendrovės pajamų nurodė, kad nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai nenumato pareigos įmonei gauti būtent reguliarias pajamas. Be to, sutarties vykdymas negali būti siejamas vien tik su atsiskaitymais, kurie gali vėluoti ir pan. Taigi, OOO „Tekhnospectriding“ atsiskaitymai su Bendrove nėra ir negali būti pagrindas išvadai, kad sutartis su šia įmone buvo vykdoma vos du mėnesius. Dėl Bendrovės bendradarbiavimo su Lietuvos įmone UAB „Esperanza Resort“ nurodė, kad nors susitarimas su minėta įmone buvo sudarytas tik 2022 m. rugsėjo 1 d., t. y. po prašymo pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikimo (2022 m. liepos 29 d.), tačiau su šia įmone derybiniai susitikimai vyko 2022 m. gegužės-liepos mėnesiais ir jie yra realūs. Todėl tai papildomai patvirtina, kad Bendrovė per paskutinius 6 mėn. iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo vykdė veiklą Lietuvos Respublikoje, kaip to reikalauja Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktas. Taip pat teigia, kad tarp Bendrovės ir akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Lifosa“ derybos dėl techninės sieros tiekimo vyko 2022 m. gegužės-liepos mėnesiais, tad ši aplinkybė irgi patvirtina, jog Bendrovė aktualiu laikotarpiu vykdė veiklą pagal verslo planą Lietuvoje. Teigia, kad Bendrovė 2022 m. birželio 30 d. su N. S. sudarė žodinį sandorį, pagal kurį minėtas asmuo iš Bendrovės įsigijo prekę – starterį DEUZ. Tad šis sandoris taip pat yra realus ir papildomai įrodo veiklos vykdymą Lietuvoje. Pabrėžia, kad aktualiu laikotarpiu visi Bendrovės darbuotojai buvo įdarbinti realiai ir vykdė savo darbo funkcijas. Be to, nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje nėra būtinas Bendrovės veiklai vykdyti. Pareiškėjas sutinka tik su tuo, kad Bendrovė ne visą laiką turėjo pakankamą darbuotojų skaičių.

1.4. Skundžiamas Sprendimas yra teisiškai nepagrįstas. Dėl teisinio reguliavimo neteisingo suvokimo nurodė, kad net ir sutikus su atsakovu, kad Bendrovė neatitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto keliamų kiekybinių reikalavimų, atsakovas, priimdamas Sprendimą, privalėjo įvertinti, ar šis neatitikimas yra formalus ar realus. Nurodo, kad išvadą apie realųjį neatitikimą Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktui galima daryti tik tada, jeigu užsienietis nebūtų patikimas ir verslus bei neteiktų Lietuvai ekonominės naudos. Pareiškėjas skunde tvirtina, kad jis yra patikimas, verslus ir ekonominę naudą Lietuvai teikiantis užsienietis. Be to, pareiškėjas teigia, kad atsakovas neteisingai taiko teisinį reguliavimą. Skundžiamu Sprendimu pritaikyta administracinio poveikio priemonė yra visiškai neproporcinga, atsakovas elgiasi biurokratiškai, neteikė pareiškėjui jokios metodinės pagalbos ir pan.

1.5. Skundžiamas Sprendimas neatitinka teismų praktikos. Teigia, kad teismų praktikoje reikalaujama konstatuoti ne fomalųjį, o realųjį atitikimą (neatitikimą) keliamiems reikalavimas; pareiškėjas nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2020 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-4568-602/2020, 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2394-552/2020 ir kt. Tačiau, pasak pareiškėjo, atsakovas, priėmęs skundžiamą Sprendimą, apsiribojo vien formaliu vertinimu dėl Bendrovės neatitikimo Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktui.

1.6. Skundžiamas Sprendimas neatitinka LR Vyriausybės migracijos politikos. Nurodo, kad LR Vyriausybė 2014 m. sausio 22 d. priėmė nutarimą, kuriuo patvirtino Lietuvos migracijos politikos gaires (toliau – ir Gairės). Teigia, kad atsakovo veiksmai neatitinka Gairių 11.3, 11.5 ir 12.2.3 papunkčių reikalavimų. Atsižvelgiant į pridėtinę vertę, kurią pareiškėjas sukūrė Lietuvos Respublikoje ir tebekuria, taip pat į tai, kokią pridėtinę vertę jis planavo sukurti, akivaizdu, kad atsakovo elgesys jo atžvilgiu yra žalingas Lietuvos Respublikos ekonomikai kaip atstumiantis tuos, kuriuos valstybė siekia pritraukti.

1.7. Skundžiamas Sprendimas buvo priimtas atsakovui nesilaikant nustatytos viešojo administravimo tvarkos. Teigia, kad nebuvo laikomasi gero viešojo administravimo principo, pareiškėjui nei žodžiu, nei raštu nebuvo užduoti klausimai, susiję su informacija, kuri Sprendime pripažinta neišsamia . Be to, atsakovas priimdamas Sprendimą turėjo aiškiai įsivertinti kiekvieną svarbią aplinkybę, įskaitant tas aplinkybes, kurios yra palankios pareiškėjui. Tačiau to padaryta nebuvo, tad atsakovo veiksmai neatitinka ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintam objektyvumo principui.

Šalies argumentai

2.1. Pareiškėjas 2022 m. liepos 27 d. pateikė Migracijos departamentui prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Tačiau buvo nustatyta, kad Bendrovė ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo nevykdė pagal verslo planą veiklos Lietuvos Respublikoje. Taip pat buvo konstatuota, kad pareiškėjas kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, siekė tik formaliai atitikti Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintus kriterijus tam, jog jam būtų pakeistas leidimas laikinai gyventi ir teikė tikrovės neatitinkančius bei prieštaringus duomenis apie savo dalyvavimą Bendrovės veikloje Lietuvos Respublikoje, Bendrovės veiklos vykdymą, darbuotojų skaičiaus didinimą ir jų darbo laiką, Bendrovės veiklos vykdymo Lietuvos Respublikoje adresą, savo ir darbuotojų darbo vietas, savo gyvenamąją vietą tiek Lietuvoje, tiek kitose valstybėse bei tikrąjį atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą. Atsižvelgiant į tai, Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 14 punktais nusprendė atsisakyti pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi teisėtos veiklos vykdymo pagrindu.

2.2. Dėl Bendrovės veiklos vykdymo nurodė, kad ginčijame Sprendime nebuvo konstatuota, jog Bendrovė veiklos nevykdo. Buvo padaryta išvada, kad pareiškėjo kartu su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi ir papildomai pateikti duomenys nepatvirtino ne mažiau kaip 6 pastaruosius mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo Bendrovės veiklos vykdymo pagal verslo planą Lietuvos Respublikoje; Bendrovės veikla buvo vykdoma ne Lietuvoje. Taip pat teigia, kad Bendrovės nuosavo kapitalo vertė 2020-2021 m. buvo neigiama. Tai reiškia, kad Bendrovė dvejus metus iš eilės neatitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto imperatyvaus reikalavimo, o pareiškėjas – nustatytos sąlygos leidimui laikinai gyventi gauti (Bendrovės nuosavo kapitalo vertė sudarė mažiau kaip 28 000 Eur). Apie tai užsienietis Migracijos departamento neinformavo, todėl elgėsi nesąžiningai ir toliau naudojosi leidimo laikinai gyventi suteikiamomis teisėmis. Šios faktinės aplinkybės sudarė pagrindą įtarimui, kad 2022 m. liepos 15 d., t. y. likus mažiau nei 2 mėnesiams iki pareiškėjo turėto leidimo laikinai gyventi galiojimo pabaigos, Bendrovės įstatinis kapitalas buvo padidintas tik tam, kad būtų galima dirbtinai suformuoti Bendrovės nuosavą kapitalą ir kad pareiškėjas formaliai atitiktų Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas sąlygas bei galėtų kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo. Pažymi, kad Bendrovėje nuo 2020 m. spalio 29 d. iki 2022 m. birželio 5 d., t. y. daugiau nei 19 mėn. iš eilės, nebuvo visą darbo laiką dirbančių Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudarytų ne mažiau kaip 2 VMBDU dydžius, o nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2022 m. vasario 28 d., t. y. 5 mėn. iš eilės, apskritai nebuvo įdarbinto nė vieno darbuotojo, išskyrus užsienietį. Tai reiškia, kad Bendrovė nuo 2020 m. spalio 29 d. iki 2022 m. birželio 5 d. neatitiko dar vieno Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto imperatyvaus reikalavimo. Apie šio reikalavimo neatitikimą užsienietis Migracijos departamento taip pat neinformavo. Be to, Migracijos departamentas konstatavo, kad yra rimtas pagrindas manyti, jog pareiškėjas sistemingai ir sąmoningai piktnaudžiauja migracijos procedūromis, naudodamasis leidimo laikinai gyventi suteikiamomis teisėmis, t. y. darbuotojai įdarbinami tik prieš užsieniečiui kreipiantis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo (pakeitimo) ir neilgai trukus po leidimo laikinai gyventi gavimo yra atleidžiami. Teigia, kad nors Bendrovė pateikė 2012 m. kovo 26 d. sudarytą patalpų nuomos sutartį, pagal kurią Bendrovei išnuomotos administracinės paskirties patalpos, esančios adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini), taip pat kitus su šia sutartimi susijusius dokumentus, tačiau atlikus tyrimą (atlikus apklausas, nuvykus į vietą ir pan.) buvo nustatyta, kad Migracijos departamentui realiai buvo teikiami tikrovės neatitinkantys ir prieštaringi duomenys tiek apie Bendrovės veiklos vykdymo, tiek apie užsieniečio ir Bendrovės darbuotojų darbo vietų adresą. Atsakovas nesutinka, kad Bendrovės ir Baltarusijos įmonės OOO „Tekhnospectreiding“ sudaryta 2021 m. rugpjūčio 12 d. paslaugų tiekimo sutartis Nr. 12/08-2021 įrodo veiklos vykdymą Lietuvos Respublikoje. Nurodo, kad Migracijos departamentui nebuvo pateikta šios sutarties vykdymą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. Tad Migracijos departamentas padarė išvadą, kad Bendrovės bendradarbiavimas su Baltarusijos įmone nepatvirtina ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo Bendrovės veiklos vykdymo Lietuvos Respublikoje. Atsakovas pažymi, kad Migracijos departamentui taip pat nebuvo pateikta Bendrovės ir Kazachstano įmonės TOV „BOGATYR-BelTraktor“ sudarytos 2021 m. gruodžio 14 d. pirkimo-pardavimo sutarties bei Bendrovės ir Kazachstano įmonės TOO „Belaia Roza“ sudarytos 2021 m. gruodžio 15 d. pirkimo-pardavimo sutarties vykdymą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų, t. y. šios sutartys nebuvo vykdomos Lietuvos Respublikoje. Dėl pareiškėjo 2022 m. birželio 1 d. Nur-Sultane (Astana, Kazachstanas) su Kazachstano Respublikoje registruota įmone TOO „Belaia Roza“ sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties, pagal kurią Bendrovė įsipareigojo tiekti atsargines dalis ir komponentus, pažymi, kad Migracijos departamentui nebuvo pateikta nei šios sutarties vykdymą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų, nei dokumentų, pagrindžiančių, kad Bendrovė apskritai teikė paslaugas pagal šią sutartį. Teigia, kad Migracijos departamento išvados, kad 2022 m. birželio 28 d. pirkimo-pardavimo sutarties su UAB „Remtransa“ sudarymas nepatvirtina ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėn. iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo Bendrovės veiklos vykdymo Lietuvoje, pareiškėjas nepaneigė.

2.3. Dėl Bendrovės verslo plano nurodė, kad pareiškėjas, teikdamas dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė Bendrovės verslo planą, kuriame deklaruojamos 2 Bendrovės veiklos rūšys: „prekybinis tarpininkavimas“ ir „medicininių kaukių pardavimas“. Pareiškėjas pateikė 2020 m. rugsėjo 8 d. su Italijos įmone sudarytą tiekimo sutartį Nr. 08-09/20, pagal kurią Bendrovė įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2020 m. rugsėjo 18 d. pristatyti 120 000 vienetų higieninių trisluoksnių kaukių. Tačiau Migracijos departamentui nebuvo pateikti įrodymai apie šios sutarties vykdymą 2022 metais. Tad Migracijos departamentas padarė išvadą, kad su Italijos įmone sudaryta sutartis nepatvirtina Bendrovės veiklos pagal verslo planą vykdymo Lietuvos Respublikoje ne mažiau kaip 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo. Dėl antros verslo plane nurodytos veiklos Migracijos departamentas pabrėžė, kad verslo plane deklaruojama, jog Bendrovė nuo 2021 m. rugpjūčio 12 d. dirba su Baltarusijos įmone „dėl techninės sieros tiekėjų paieškos Kazachstano Respublikoje, Uzbekistane, Kirgizijos Respublikoje. Į tai įeina tiekėjų rinkos tyrimas ir derybų vedimas, kol rangovas randa tinkamų sieros tiekėjų“. Tačiau Migracijos departamento vertinimu, tokio pobūdžio veiklos vykdymui pareiškėjo buvimas ir gyvenimas Lietuvos Respublikoje nėra būtinas, juo labiau kad Migracijos departamentui nebuvo pateikta dokumentų, įrodančių, kad paslaugos buvo teikiamos Lietuvos Respublikoje.

2.4. Kitos aplinkybės taip pat nepatvirtina, kad Bendrovė vykdė veiklą Lietuvoje. Pavyzdžiui, iš finansinių ir kitų dokumentų nustatyta, kad Bendrovė negavo visiškai jokių pajamų nuo 2022 m. sausio 25 d. iki 2022 m. vasario 20 d. ir nuo 2022 m. balandžio 26 d. iki 2022 m. liepos 25 d., t. y. 4 mėnesius iš 6. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, galima teigti, jog Bendrovė nurodytais laikotarpiais jokios veiklos nevykdė. Taip pat atsakovas teigia, kad Bendrovės bendradarbiavimas (nepriklausomai nuo to, realus ar fiktyvus) su Lietuvos įmone UAB „Esperanza Resort“ nepatvirtina ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo Bendrovės veiklos pagal verslo planą vykdymo. Be to, su minėta įmone 2022 m. rugsėjo 1 d. sudarytame susitarime numatyta veikla nėra nustatyta Bendrovės verslo plane, ją tik ketinama plėtoti ateityje ir pan. Nurodo, kad 2022 m. rugsėjo 22 d. Migracijos departamentui pateikti du 2022 m. rugsėjo 1 d. Bendrovės laiškai su komerciniu pasiūlymu, adresuoti AB „LIFOSA“, taip pat nepatvirtina ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo Bendrovės veiklos vykdymo Lietuvos Respublikoje, nes pareiškėjas Migracijos departamentui nepateikė jokių pastarosios įmonės susidomėjimą Bendrovės pasiūlymu patvirtinančių įrodymų. Apskritai atsakovas akcentuoja, kad pareigą įrodyti ketinimų vykdyti teisėtą veiklą Lietuvoje realumą tenka būtent pareiškėjui, tačiau jis to nepadarė.

2.5. Dėl Bendrovės darbuotojų paaiškina, kad Migracijos departamentui buvo teikiami prieštaringi ir tikrovės neatitinkantys duomenys apie Bendrovėje įdarbintus asmenis. Tad mano, kad Bendrovės darbuotojai yra įdarbinti tik formaliai ir iš tikrųjų nedirba Bendrovėje 8 val. per dieną kiekvieną darbo dieną. Teigia, kad pareiškėjo Bendrovėje ginčo laikotarpiu realiai dirbo tik vienas darbuotojas, atitinkantis Įstatymo reikalavimus. Tuo pačiu tai reiškia, kad pareiškėjas neatitiko Įstatymo reikalavimų, siekiant gauti leidimą laikinai gyventi, t. y. Bendrovėje nebuvo ir nėra visą darbo laiką dirbančių Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudarytų ne mažiau kaip 2 VMBDU dydžius. Pabrėžia, kad vien įdarbinimo faktas nepatvirtina, jog Bendrovėje įdarbinti asmenys iš tikrųjų vykdo realias darbines funkcijas, juo labiau kad Migracijos departamentui nebuvo pateikta jokių S. B.-R. ar D. P. atliktus darbus Bendrovėje patvirtinančių dokumentų.

2.6. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas nepagrindė, jog jo buvimas Lietuvos Respublikoje yra būtinas Bendrovės veiklos vykdymui ir vystymui. Buvo nustatyta, kad pareiškėjas, nors ir turėjo galiojantį leidimą laikinai gyventi, tačiau Lietuvoje nebuvo daigiau kaip 15 mėn. iš eilės. Teigia, kad kontroliuoti Bendrovės veiklą ir dalyvauti Bendrovės valdyme pareiškėjas gali nuotolinio ryšio priemonėmis, kaip tai ir buvo daroma pastaruosius dvejus metus. Mano, kad pagrindinis pareiškėjo atvykimo tikslas – ne užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, o tik gauti leidimą laikinai gyventi, įgyjant teisę nevaržomai lankytis Šengeno valstybėse. Pabrėžia, kad verslo vykdymo faktas (realus ar formalus) pats savaime nėra pagrindas išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi, kadangi užsieniečiui tenka pareiga įrodyti, jog dėl Lietuvos Respublikoje jo vykdomos komercinės veiklos jam būtina gyventi Lietuvos Respublikos teritorijoje, t. y. kad jam leidimas laikinai gyventi reikalingas tam, jog jis galėtų nuolat ir efektyviai kontroliuoti Bendrovės veiklą Lietuvos Respublikoje ir dalyvauti Bendrovės valdyme.

2.7. Mano, kad Migracijos departamentas sudarė tinkamas sąlygas pareiškėjui įrodyti ketinimų tikrumą, tačiau pareiškėjas neįrodė, jog jo deklaruojamas tikslas (gyventi Lietuvos Respublikoje ir vykdyti veiklą Lietuvos Respublikoje) yra realus ir atitinkantis tikrovę. Teigia, kad pareiškėjas siekė piktnaudžiauti migracijos procedūromis. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo skunde nurodyta teismų praktika nėra susijusi su nagrinėjama byla. Taip pat niekuo nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, kad priimant Sprendimą buvo nesilaikyta teisės aktuose nustatytų procedūrų. Priimant sprendimą buvo laikytasi objektyvumo pricipo, pats Sprendimas atitinka VAĮ reikalavimus.