Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Agnė Petkevičienė, sekretoriaujant Vaidotai Asauskienei, dalyvaujant ieškovei T. J., jos atstovui advokatui Jaroslav Los, atsakovo R. J. kuratorei Inai Kurauskienei, nedalyvaujant atsakovui R. J., institucijų duodančių išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui, kreditoriaus Nordea Bank Finland Plc atstovui, uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. J. patikslintą ieškinį atsakovui R. J. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, kreditorius Nordea Bank Finland Plc, institucijos duodančios išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui teismo procesiniai dokumentai – patikslintas ieškinys su priedais, įteikti asmeniškai 2011-04-19 (54 b.l.), atsakovas teismui atsiliepimo nepateikė. 2011-06-06 atsakovui R. J. ieškovės atstovas advokatas Jaroslav Los 2011-06-06 asmeniškai įteikė teismo šaukimą į 2011-06-16 parengiamąjį teismo posėdį, tačiau atsakovas pasirašyti atsisakė (74 b.l.), į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko. Atsakovui teismo šaukimas į 2011-09-02 parengiamąjį teismo posėdį įteiktas asmeniškai per antstolį (101 b.l.), į parengiamąjį teismo posėdį atsakovas atvyko. Atsakovas apie 2011-10-18 parengiamąjį teismo posėdį informuotas asmeniškai pasirašytinai (111 b.l.), į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko. Nepavykus jokiais būdais atsakovo informuoti apie teismo posėdžio datą, advokatė Ina Kurauskienė buvo paskirta atsakovo kuratoriumi (152-153 b.l.). Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką atsakovui pranešta tinkamai - CPK 129 str. nustatyta tvarka (157 b.l.).

Institucijos, duodančios išvadą byloje, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai (147 b.l.). Pateikė išvadą byloje, kurioje nurodė, kad P. J. gyvenamoji vieta nustatytina su jo motina T. J., kadangi tai neprieštarauja vaiko interesams (167 b.l.).

Institucijos, duodančios išvadą byloje, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai (156 b.l.), prašo bylą nagrinėti skyriaus atstovui nedalyvaujant (148 b.l.). Skyrius yra pateikęs išvadą byloje, kurioje nurodė, jog neprieštarauja, kad P. J. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina T. J., o iš tėvo R. J. būtų priteistas išlaikymas sūnui (91 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas pilnai.

Dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės.

Iš santuokos liudijimo originalo matyti, kad šalių santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini). Santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus P. J. (7, 8 b.l.). Sutuoktiniai apie metus laiko kartu, kaip šeima, negyvena, bendro ūkio neveda, artimų santuokinių ryšių nepalaiko. Ieškovė nurodė, kad dėl santuokos nutraukimo kaltas atsakovas, kadangi nesirūpino šeima, vartojo alkoholį, smurtavo tiek prieš ieškovę, tiek prieš sūnų.

Įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje G. K. v. G. S., byla Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje J. B. v. J. B., byla Nr. 3K-3-2/2011; kt.). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 str. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje R. K. v. R. K., byla Nr. 3K-3-254/2010).

Teismas, įvertinęs ieškovės paaiškinimus bei byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad šalių santuoka iširo tik dėl atsakovo kaltės, nes šis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Atsakovas du kartus nubaustas administracine tvarka dėl to, kad būdamas neblaivus tėvo valdžią naudojo priešingai vaiko interesams, t.y. girtavo, kėlė triukšmą, konfliktus, niekur oficialiai nedirbo, nepadėjo išlaikyti sūnaus, sutuoktinės atžvilgiu vartojo fizinį smurtą, grasino susidoroti, gąsdino sūnų (9, 10 b.l.). Abiejuose Kauno miesto apylinkės teismo nutarimuose nurodyta, kad atsakovas prisipažino padaręs administracinius teisės pažeidimus, kas patvirtina ieškovės nurodytus faktus. Byloje pateikta Mykolo Riomerio universiteto Teismo medicinos instituto specialisto išvada taip pat patvirtina atsakovo girtavimo ir fizinio smurto šeimoje faktus. Pagal CK 3.60 str. 3 d. smurto šeimoje naudojimas reiškia pezumpciją, kad santuoka faktiškai iširo dėl sutuoktinio, smurtavusio prieš šeimos narius (kitą sutuoktinį, vaikus), kaltės. Akivaizdu, kad nuolat trunkantis girtavimas ir fizinis smurtas yra svarbi priežastis, ardanti šeimos gyvenimo, kuris turėtų būti grindžiamas sutuoktinių tarpusavio pagarba ir parama, pamatus, tokiomis aplinkybėmis iš kito sutuoktinio sunku reikalauti lojalumo ir supratimo. Teismas vertina, kad atsakovas elgėsi netinkamai su savo šeimos nariais, kas preziumuoja atsakovo kaltę, beje, kurios atsakovas byloje nepaneigė. Nustačius smurtinio pobūdžio sutuoktinio elgesio šeimoje faktus, būtų neteisinga konstatuoti kito sutuoktinio kaltę remiantis vien tik lojalumo ir pagarbos nebuvimu apskritai, nes tokiomis aplinkybėmis sudėtinga išsaugoti pagarba ir pasitikėjimu grindžiamus santykius. Tokiu atveju kito sutuoktinio kaltei konstatuoti turėtų būti nustatyti konkretūs šio sutuoktinio pareigų pažeidimo faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2011). Nagrinėjamoje byloje tokių aplinkybių nenustatyta, ieškovės nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai nepaneigti, todėl konstatuotina, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo R. J. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama santuokinė pavardė – J., atsakovui – J. (CK 3.69 str. 1 d.).

Šalys išlaikymo viena kitai nereikalauja (CK 3.72 str.).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Ieškovė ieškiniu prašo nustatyti P. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ja. Iš bylos duomenų matyti, kad vaikas šiuo metu gyvena su ieškove. Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad P. J. motina sudariusi tinkamas gyvenimo sąlygas, vaiko nepriežiūros atvejų nepastebėta, pats vaikas skyriaus atstovei paaiškino, kad visą laiką nori gyventi su mama, gerai sutaria su mamos draugu. Todėl skyrius atsižvelgdamas į tai, kad vaikas gyvena su motina ir nori toliau su ja gyventi, kas neprieštarauja vaiko interesams, mano, kad P. J. gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su motina T. J.. Teismas įvertinęs P. J. amžių, tai, kad tokio amžiaus vaikui reikalinga motinos globa, rūpestis, priežiūra, atsižvelgdamas į vaiko norą, tai, kad vaikas ir šiuo metu gyvena su ieškove, kad atsakovas nesirūpina sūnumi, nepadeda jo išlaikyti, sūnus tėvo bijo, ką patvirtina ieškovės parodymai bei atsakovo nubaudimai administracine tvarka už tėvų valdžios panaudojimą priešingai vaiko interesams, mano, kad vaiko teises ir interesus geriausiai užtikrins vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove, todėl reikalavimas dėl sūnaus P. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo su T. J., tenkintinas.

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo priteisimo.

Nustačius nepilnamečio P. J. gyvenamąją vietą su ieškove, spręstinas vaiko išlaikymo klausimas. Ieškovė prašo iš atsakovo sūnaus išlaikymui priteisti po 300 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki jo pilnametystės.

Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šią pareigą turi abu tėvai. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 1, 2 d.). Minėta teisės norma išlaikymo dydį pirmiausiai sieja su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Įstatyme CK 3.192 str. įtvirtintas proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti. Taip pat pažymėtina, kad vaiko poreikiai negali apsiriboti vien tik minimaliais vaiko poreikių tenkinimais. Šalių sūnui P. 9 metai. Vaiką augina viena ieškovė, atsakovas, ieškovės teigimu, net ir kartu gyvendamas, neprisidėdavo prie sūnaus išlaikymo. Atsakovas įrodymų, kad savo vaikui teikė ar teikia išlaikymą, teismui nepateikė. Į teismo posėdį atsakovas neatvyko, nors apie bylos iškėlimą teisme žino, jokių papildomų įrodymų, paneigiančių ieškovės parodymus ir pagrindžiančių sunkią jo turtinę padėtį, teismui nepateikė, kas dar kartą paliudija atsakovo abejingumą sūnui bei iškilusios problemos išsprendimui. Šiuo metu visa vaiko išlaikymo ir auginimo našta tenka ieškovei, kurios materialinė padėtis yra gana sunki. Šalių nepilnametį vaiką ieškovei padeda išlaikyti jos tėvai, dabartinis draugas. Atsakovas, ieškovės teigimu, prie vaiko išlaikymo neprisideda. Atsakovas negali būti atleistas nuo pareigos teikti išlaikymą savo nepilnamečiam vaikui, kadangi tai yra jo asmeninė prievolė, kuri negali būti perkelta kitam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystimosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus byla Nr. 3K-3-259/2004 V. S. v. M. S.).

Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009). Atsakovo kuratorė nurodė, kad išlaikymas iš atsakovo turėtų būti priteisiamas atsižvelgiant į realią atsakovo turtinę padėtį, mano, kad atsakovas nėra pajėgus teikti ieškovės prašomo išlaikymo. Tačiau atsakovui 34 metai, jis yra jaunas, darbingo amžiaus, neturintis sveikatos problemų, tai paneigiančių įrodymų teismui nepateikė, kitų išlaikytinių neturintis, pagal oficialius duomenis atsakovas nedirba, pajamų negauna, tačiau teismui nepatekti duomenys, patvirtinantys tikrąją atsakovo turtinę padėtį, todėl manytina, kad atsakovas pajėgus teikti savo vaikui prašomo dydžio išlaikymą. Teismas mano, kad negalima vaiko išlaikymo pareigos perkelti tik vaiko motinai.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, įvertinus šalių padėtį, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra darbingas, kad šalims teikiant sūnaus išlaikymui po 300 Lt bus galima patenkinti P. J. minimalius poreikius, atsižvelgiant į ieškovės reikalavimą, Kauno miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, iš atsakovo priteistinas P. J., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymas po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012-01-09 iki jo pilnametystės (CK 3.196 str.).

Kauno miesto apylinkės teismo 2011-03-02 nutartimi (31-33 b.l.) atsakovas buvo įpareigotas nepilnamečiam vaikui P. J., gim. (duomenys neskelbtini), iki kol bus priimtas teismo sprendimas mokėti išlaikymą tik po 200 Lt, o ne po 300 Lt kas mėnesį, todėl iki teismo sprendimo priėmimo dienos jis nesumokėjo 1173 Lt išlaikymo, kuris priteistinas konkrečia pinigų suma. Todėl iš atsakovo priteistina nuo ieškinio padavimo dienos (2011-02-15) iki 2012-01-09 išlaikymas konkrečia 1173 Lt suma (CK 3.196 str. 1 d. 2 p.).

Šalims išaiškintina, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 str.). Šis teismo sprendimas neužkerta pakartotinai kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, pasikeitus šalių turtinei padėčiai.

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Išlaikymą uzufrukto teise tvarko įstatyminė nepilnamečio P. J. atstovė T. J., išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 str., 3. 203 str.).

Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 str. 2 d. l p.).

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti ir išlaikymo įsiskolinimą 10800 Lt už laikotarpį nuo 2008 m. vasario 1 d. iki 2011 m. vasario 1 d., skaičiuojant kas mėnesį vaikui po 300 Lt. Atsakovas, ieškovės teigimu, minėtu laikotarpiu neišlaikė sūnaus, materialiai jo nerėmė, ką patvirtina ieškovės duoti paaiškinimai byloje bei 2009 m. ir 2010 m. Kauno miesto apylinkės teismo nutarimai dėl atsakovo nubaudimo administracine tvarka. Nutarimų dispozicijose nurodyta, kad R. J. nepadeda išlaikyti sūnaus, neduoda pinigų, t.y. veikia priešingai vaiko interesais, taip pat pažymėta, kad pažeidėjas R. J. kaltu prisipažino. Atsakovas įrodymų, kad minėtu laikotarpiu teikė savo vaikui išlaikymą teismui nepateikė. Įvertinant tai, ir kaip numato CK 3.200 str., kad išlaikymo įsiskolinimas gali būti priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškomas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos, iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas P. J., skaičiuojant kas mėnesį po 300 Lt, už laikotarpį nuo 2008 m. vasario 15 d. iki 2011 m. vasario 15 d., ieškinio teismui padavimo dienos, viso 10800 Lt.

Dėl bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo nutraukiant santuoką.

Nutraukiant santuoką, turi būti išspręstas ir turto padalijimo klausimas (CPK 385 str.). Nustatyta, kad santuokos metu buvo įgytas šis registruotinas turtas:

- 0,0779 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įsigytas (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutartimi, registruotas nekilnojamojo turto registre R. J. ir T. J. vardu, 3075 Lt vertės;

- transporto priemonė VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), įgyta T. J. vardu, 2000 Lt vertės.

- transporto priemonės (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), 1000 Lt vertės ir Opel Omega, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), 1000 Lt vertės, įgytos R. J. vardu.

Šalys vedybų sutarties nėra sudarę, todėl jų teisėms ir pareigos taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas. Pagal įstatymą preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys lygios (CK 3.117 str. 1 d.), nuo šios taisyklės galima nukrypti tik CK nustatytais atvejais (CK 3.117 str. 2 d.). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie visą dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi abu sutuoktiniai (CPK 178 str., 382 str. 4 p.). Pažymėtina, kad privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga (CK 3.100 str. 4 p.). CK 3.127 str. 3 d. nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.

Ieškovė prašo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo padalinti šalims lygiomis dalimis, t.y. priteisti ieškovei ir atsakovui asmenine nuosavybe po ½, transporto priemonę VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo priteisti ieškovei asmenine nuosavybe, transporto priemones (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Opel Omega, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo priteisti atsakovui asmenine nuosavybe. Teismui atsakovo nuomonė dėl santuokoje įgyto turto padalinimo nežinoma, atsakovo kuratorė nurodė, kad ieškovės prašomam santuokoje įgyto turto padalinimui neprieštarauja, kadangi išlaikyta pusiausvyra tarp šalių. Teismo nuomone, ieškovės siūlomas santuokoje įgyto turto padalinimo variantas atsakovo interesų nepažeidžia, todėl šis ieškovės reikalavimas tenkintinas, 0,0779 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įsigytas (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutartimi, registruotas nekilnojamojo turto registre R. J. ir T. J. vardu, 3075 Lt vertės, po santuokos nutraukimo priteistinas ieškovei ir atsakovui asmeninės nuosavybės teise po ½ dalį. Transporto priemonė VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), registruota T. J. vardu, 2000 Lt vertės, asmeninės nuosavybės teise priteistina ieškovei T. J.. Transporto priemonės (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), 1000 Lt vertės ir Opel Omega, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), 1000 Lt vertės, registruotos R. J. vardu, asmeninės nuosavybės teise priteistinos atsakovui R. J..

Dėl prievolių padalinimo.

Ieškovė ieškiniu prašo antstolio vykdomą 1938,07 Lt skolos išieškojimą po santuokos nutraukimo priteisti solidariai abiems šalims, kiekvienai sumokant po 969,04 Lt (28 b.l.), tačiau teismo posėdžio metu ieškovės atstovas patikslindamas prašė skolą priteisti solidariai (176 b.l.). Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2007 m. Nordea Bank Finland Plc paskolą ėmė su atsakovo žinia, abiems pasitarus, kad reikia pasiimti paskolą bendro ūkio pagerinimui. Tuo metu šalys gyveno kartu, vedė bendrą ūkį. Atsakovas netgi žadėjo padėti grąžinti paskolą, tačiau pažado netesėjo. Paskola buvo investuota į gyvenamojo būsto, adresu (duomenys neskelbtini), pagerinimą. Pastarasis gyvenamasis būstas priklauso ieškovei asmeninės nuosavybės teise, tačiau šalių šeima jame gyveno ir vedė bendrą ūkį kartu. Pagrinde buvo investuojama į kiemo pagerinimus, būstui pirko tapetus, laminuotas grindis, o likusius pinigus investavo į ieškovės ir atsakovo santuokoje įgytą žemės sklypą – pirko cementą iš kurio savo jėgomis dėjo pamatus sodo nameliui, padarė lauko tualetą.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalys santuoką sudarė 2002 m. (7 b.l.), 2006 m. įsigijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (17 b.l.), 2007 m. Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius su T. J. sudarė Prašymą-sutartį išduoti mokėjimo korteles, kurio pagrindu T. J. buvo išduota IKI PREMIJA MC su beprocenčiu kreditu. Sutartis dėl sutartinių įsipareigojimų bankui nevykdymo buvo nutraukta (61 b.l.). 2009-03-30 antstolės A. Adomaitienės kontorai pateiktas vykdymui Kauno miesto apylinkės teismo vykdomasis raštas Nr. (duomenys neskelbtini) išduotas 2009-03-13 dėl 1408,23 Lt skolos plius 24 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės T. J. kreditoriaus Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius naudai. Skolos likutis 2011-02-14 yra 1938,07 Lt (22 b.l.).

Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 str. 1-3 d.). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 str. 1 d.).

Bendrose sutuoktinių prievolėse yra skolininkų (abiejų sutuoktinių) daugetas. Tokios prievolės gali būti solidariosios arba dalinės. Šios klasifikacijos teisinė reikšmė reiškiasi per prievolių vykdymo bei jų apimties ypatumus. Solidarioji skolininkų prievolė geriau užtikrina kreditorių teisių įgyvendinimą, nes, esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Prievolės kvalifikavimas kaip bendros prievolės pagal CK 3.109 str. 1 d. 1-5 p. savaime nereiškia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas. Sprendžiant, ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be CK 6.6 str., kaip bendrosios solidarias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis taikytinos CK 3.109 str. 2 ir 3 d. Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, abu sutuoktiniai atsako solidariai. Solidarioji sutuoktinių prievolė pagal tokius sandorius neatsiranda, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 str. 2 d.). CK 3.109 str. 2 d. sistemiškai turi būti taikoma su šio straipsnio 3 d., taip pat 4 d., kurioje nustatyta sutuoktinio, prisiimančio ir vykdančio prievoles, susijusias su šeimos poreikių tenkinimu, pareiga elgtis lygiai taip pat apdairiai ir rūpestingai, kaip ir prisiimant ir vykdant savo asmenines prievoles. Faktas, kad teismo sprendimu kreditoriaus naudai jau yra priteista iš vieno sutuoktinio, nesaisto turto padalijimo klausimą sprendžiančio teismo spręsti dėl prievolės pobūdžio, išskyrus atvejus, kai toks sprendimas abiem sutuoktiniams turi res judicata galią ar juo nustatyti faktai turi prejudicinę galią (CPK 182 str. 2 p.). Pažymėtina, kad vykdymo stadijoje jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo prievolę vykdyti įpareigotas vienas iš sutuoktinių, tai eliminuoja bendrosios dalinės prievolės galimybę. Tokiu atveju kitas sutuoktinis gali būti atsakingas tik esant solidariajai bendrai sutuoktinių prievolei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010-05-20 nutartis Nr. 3K-P-186/2010).

CK 3.109 str. 1 d. 5 p. išskiriamos dvi prievolių grupės. Pirma, tai prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; antra, prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Taigi, nagrinėjamu atveju, ieškovės paskolos sutartis priskirtina prie antrosios grupės prievolių pagrindų. Ieškovė paaiškino, kad paskolą ėmė su atsakovo žinia ir sutikimu, kuri buvo panaudota šeimos interesais. Nors ieškovė šiuos faktus patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė, tačiau teismas neturi pagrindo netikėti ieškovės paaiškinimais, juolab, kad byloje nenustatytos aplinkybės, paneigiančios ieškovės nurodytus faktus bei atsakovas nesiėmė jokių priemonių, nevykdė savo procesinės pareigos (CPK 178 str.) bei nepaneigė, jog paskolos sutartis buvo sudaryta ne šeimos interesais ir negali būti pripažinta bendra prievole. Kreditorius sutinka, kad po santuokos nutraukimo ieškovė ir atsakovas liktų solidariai atsakingi už įsiskolinimą bankui (61 b.l.). Teismas nustatęs, kad sandoris buvo sudarytas šeimos interesais, sandorio kaina protingo dydžio, sprendžia, jog ieškovės reikalavimas tenkintinas, 1938,07 Lt skola pripažintina solidariąja bendra sutuoktinių prievole.

Patenkinus patikslintą ieškinį pilnai, iš atsakovo valstybei priteistina 67,80 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, 135 Lt žyminis mokestis už santuokos nutraukimą, 108 Lt žyminis mokestis už priteistą išlaikymą ir 1049,23 Lt už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą ir apmokamą antrinę teisinę pagalbą (144 b.l.) (CPK 79 str., 85 str. 1 d. 3 p., 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 93 str., 96 str., 99 str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 - 265 str., 268 str., 270 str.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį tenkinti pilnai.

Santuoką, sudarytą tarp T. J., a.k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), įregistruotą (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovo R. J. kaltės.

Po santuokos nutraukimo T. J. palikti santuokinę pavardę – J., R. J. – J..

Nustatyti šalių nepilnamečio sūnaus P. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina T. J., a.k. (duomenys neskelbtini) pagal motinos gyvenamąją vietą.

Priteisti iš atsakovo R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) paskutinė žinoma gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), P. J., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 300,00 Lt (tris šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012-01-09 iki jo pilnametystės, ir 1173 Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą septyniasdešimt tris litus) išlaikymo konkrečia pinigų suma.

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Išlaikymą uzufrukto teise tvarko įstatyminė nepilnamečio P. J., gim. (duomenys neskelbtini), atstovė T. J., a.k. (duomenys neskelbtini) išimtinai vaiko interesams tenkinti.

Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai.

Priteisti iš atsakovo R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) paskutinė žinoma gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), P. J., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus iki ieškinio padavimo dienos (nuo 2008-02-15 iki 2011-02-15) 10800 Lt (dešimt tūkstančių aštuonis šimtus litų).

½ dalį 0,0779 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 3075 Lt vertės, priteisti ieškovei T. J., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise.

½ dalį 0,0779 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 3075 Lt vertės, atsakovui R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise.

Transporto priemonę VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), 2000 Lt vertės, asmeninės nuosavybės teise priteisti ieškovei T. J., a.k. (duomenys neskelbtini)

Transporto priemones (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), 1000 Lt vertės ir Opel Omega, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), 1000 Lt vertės, asmeninės nuosavybės teise priteisti atsakovui R. J., a.k. (duomenys neskelbtini)

1938,07 Lt prievolę, susidariusią pagal T. J., a.k. (duomenys neskelbtini) su Nordea Bank Finland Plc 2007 metais sudarytą prašymą-sutartį išduoti mokėjimo korteles, priteistą iš T. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 2009-02-09 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu už akių Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti solidaria T. J., a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) prievole.

Priteisti iš atsakovo R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) paskutinė žinoma gyv. vieta (duomenys neskelbtini), valstybei 216 Lt (dušimtus šešiolika litų) žyminio mokesčio ir 67,80 Lt (šešiasdešimt septynis litus 80 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu bei 1049,23 Lt (vieną tūkstantį keturiasdešimt devynis litus 23 ct) už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą ir apmokamą antrinę teisinę pagalbą, įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) surenkamąją sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas ”Swedbank” (kodas 73000), bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660, įmokos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą įmokos kodas 5630.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.

Sprendimą per 3 dienas nuo įsiteisėjimo dienos siųsti Kauno miesto Civilinės metrikacijos biurui.