Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam R. Š., jo atstovui advokatui M. S., išnagrinėjo R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neteisto, administracine tvarka bausto, gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Š. 2015 m. birželio 21 d. 1 val. 58 min. Šakių r. sav., Gelgaudiškio m., Žemaitės gatvėje vairavo automobilį „M. P.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai alkotesteriu nustatytas 1,14 promilių asmens girtumas.

R. Š. teismo posėdžio metu neprisipažino padaręs administracinį teisės pažeidimą ir nurodė, kad stovėjo Žemaitės gatvėje ir bestovint prie automobilio privažiavo pareigūnų automobilis, išlipo pareigūnas priėjo prie vairuotojo durelių. Atsidarius langą paprašė pateikti vairuotojo pažymėjimą, asmens dokumentus, mašinos dokumentus. Dar paklausė ar jis vartojęs alkoholio. Policijos pareigūnui priėjus ir paprašius dokumentų, jis kaip tik tuo metu rankose laikė alaus skardinę. Jis atsakė, kad taip, yra vartojęs. Jis iškarto paprašė jo išlipti iš automobilio. Tuomet priėjo prie tarnybinio automobilio ir momentaliai policijos pareigūnas išsitraukė alkotesterį ir liepė pūsti. Papūtus, alkotesteris parodė 1,14 promiles. Nurodė, kad iš jo atėmė dokumentus. Automobilyje sėdėjo su draugu E. D.. Jis pats sėdėjo vairuotojo vietoje. Jie tuo metu automobilyje gėrė alų, laukė draugų. Automobilis stovėjo Žemaitės gatvės gale, žiūrint nuo miestelio pusės. Tuo metu vyko šventė Gelgaudiškio miestelyje. Prieš tai dieną su draugais buvo susitarę, kad susitiks šventėje. Jis dieną dar šiek tiek dirbo namuose, po to pavažinėjo po mietelį, atvažiavo pas draugą E.. Kaip tik su draugais buvo kalbėję, kad susitiks ant kalno viršuje, todėl su E. nuvažiavo į sutartą vietą. Ten ir stovėjo. Dar kartą nurodė, kad automobilis stovėjo Žemaitės gatvėje, nes prieš tai stovėjo pakankamai daug automobilių, buvo judesys, daug žmonių vaikščiojo, daug draugų praėjo, kalbėjo su jais. Automobilį ten pastatė, nes draudžiamo ženklo nebuvo, kad ten negalima statyti. Automobilis turėjo ten likti, jie ketino eiti visi į šventę. Alkoholinius gėrimus padėjo vartoti tuomet, kai sustojo. Nurodė, kad stovėdami ir pradėjo vartoti. Jie ten stovėjo gal 30-40 min. išgėrė 2 ar 3 skardines. Kalbėjo su draugais, kurie praėjo pro šalį: J. V., G. M., dar keletas iš matymo pažįstami. Kitų draugų nepamena. Nurodė, kad prieš atvykimą į Žemaitės gatvę, ryte 10 val. buvo vartojęs 1 skardinę alaus. Kai stovėjo automobilio variklis veikė, nes buvo vėsoka. Buvo įjungti žibintai dėl mašinų judėjimo. Miestelyje vyko šventė, vaikščiojo žmonių. Nuo šventės stovėjo 200-300 metrų. Nurodė, kad nuo to laiko, kai sustojo ir prie jų privažiavo policija, 30-40 min praėjo. Per tą laiką pro jį pravažiavo automobilių. Kai atvažiavo policija, paklausė ar vartojo alkoholinius gėrimus ir iki pūtimo į prietaisą praėjo 1-3 min. Vyko momentaliai. Tuoj pat sustojo, paėmė dokumentus, jo neperspėjo, kad reikia palaukti. Vienas policijos pareigūnas išlipo, o jis pūtė vairuotojui į alkotesterį. Tuo momentu, kai jo klausė ar vartojo alkoholį gėrimą, laikė rankoje skardinę alaus. Jie tai pamatė, iškart išlaipino jį pasitikrinti dėl girtumo. Į automobilį nusivedė dėl to, kad įtarė, jog jis yra neblaivas. Nurodė, kad jis ryte buvo vartojęs, dieną nieko, o vakare tada, kai jau stovėjo su draugu.

Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti R. Š. 2015 m. birželio 21 d. duoti paaiškinimai, kuriuose nurodyta, kad 2015 m. birželio 21 d. apie 1 val. 30 min. jis kartu su draugu E. D., atvažiavo jam priklausančiu automobiliu „M. P.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) prie Gelgaudiškio dvaro, Žemaitės gatvėje, Gelgaudiškyje, Šakių rajone. Automobilį vairavo jis, o draugas sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Jam sustojus minėtoje gatvėje, maždaug už 5-10 min. prie jų privažiavo policijos tarnybinis automobilis iš kurio išlipęs policijos pareigūnas priėjo prie jo ir paprašė pateikti transporto priemonės dokumentus ir vairuotojo pažymėjimą. Pareigūnas jo paklausė ar jis yra vartojęs alkoholio ir jis atsakė, kad taip, tada pareigūnas jam pasiūlė pasitikrinti blaivumą. Jam buvo nustatytas 1,14 promilių girtumas. Kaip minėjo, automobilį vairavo iki Žemaitės gatvės jis būdamas išgėręs butelį alaus. Nurodė, kad dėl pažeidimo gailisi (b. l. 7). Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad įvykio metu duoti parodymai yra teisingi, tačiau pridūrė, kad butelį alaus buvo išgėręs tos dienos ryte.

Liudytoja A. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad birželio 21 d. ryte pradėjo tarnybą, nuo 9 val. iki 21 val. Buvo policijos surinkta medžiaga, pareigūnų tarnybiniai pranešimai ir paaiškinimai, taigi surašė asmeniui protokolą už tai, kad vairavo būdamas neblaivus. Rėmėsi tarnybiniais pranešimais ir paaiškinimais. Nurodė, kad pati įvykio vietoje nebuvo, neatsimena ar iš asmens ėmė paaiškinimą. Taip pat nurodė, kad ATP protokole pažeidimo laiką nustatė remdamasi pareigūnų tarnybiniais pranešimais. Konkrečiai negali pasakyti, kuriuo tarnybiniu pranešimu rėmėsi, jai atrodo, kad abu pareigūnai tai nustatė. Įvykio laiką paėmė iš tarnybinio pranešimo.

Liudytojas R. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2015 m. iš birželio 20 d. į 21 d. buvo dirbta Gelgaudiškyje, kur vyko šventė. Apie 24 val. važiuojant Mokyklos gatve, netoliese sankryžoje su Žemaičio gatve, buvo pastebėtas automobilis, atvažiuojantis nuo specialios ugdymo mokyklos, kuris neprivažiavęs sankryžos 20-25 m. juos pamatęs sustojo. Jie privažiavo prie automobilio, pirmas išlipo kolega kursantas patikrinti dokumentų. Tada išlipo jis. Pasiteiravo ar nevartojo alkoholio. Visų pirma nustatė kas vairavo, patikrino dokumentus. Automobilyje jautėsi alkoholio kvapas. Vairuotojas R. Š. patvirtino, kad prieš pusę valandos išgėrė du butelius alaus. Tuomet buvo pasiūlyta pasitikrinti blaivumą ir buvo nustatytas 1,14 promilių girtumas. Nustačius girtumą buvo gautas iškvietimas grįžti į šventę, kuri vyko vasaros estradoje. Ten vyko susistumdymas, reikėjo palaikyti viešąją tarką, todėl buvo paprašyta palaukti. Nuvykus, konfliktas jau buvo išsisprendęs. Po 10-15 min. buvo grįžta atgal į tą vietą. Buvo nustatytas ir kitam asmeniui girtumas, kuris buvo automobilyje. Nurodė, kad asmuo sakė, kad prieš pusvalandį tris butelius alaus vartojo prie Šaltinio specialiosios ugdymo mokyklos. Automobilyje, rankoje nematė, kad kas nors turėjo skardinę alaus. Buvo su kolega I. K.. Nustatė įvykio laiką – skambino mobiliuoju telefonu, kvietė patrulius. Galbūt yra netikslumas rašant tarnybinį, kadangi pažeidėjas galėjo būti sustabdytas 2-3 min. anksčiau. Ėmė laiką, kai sustabdžius pasakė, kad išgėręs. Kadangi buvo šventė, skambino patruliams, kad atvyktų. Nurodė, kad jis skambino kitiems patruliams. Skambutis patruliams buvo prieš nustatant girtumą. Girtumą nustatinėjo dar neatvykus patruliams. Nurodė, kad kai atvažiavo, automobilis buvo sustojęs, įjungtos šviesos, užvestas variklis. Už vairo sėdėjo R. Š., šalia sėdėjo kitas asmuo. Dėl apsidraudimo nustatė ir kito asmens girtumą, kad nekiltų abejonių. Nurodė, kad po sustabdymo turėjo praeiti 15 min. iki atliekant testą. Laukė 15 min, nes pagal alkotesterio taisykles reikia išlaukti. Tą 15 min. skambino, patikrino dokumentus, stovėjo, laukė. Nurodė, kad tuo metu kai pamatė sustojantį automobilį, privažiavus įjungė šviesos, garso signalus. Šviesos, garso signalus tik įjungė ir išjungė, nes stovėjo, įjungė avarinį. Nurodė, kad automobilį pamatė, kai jie važiavo Mokyklos gatve, link sankryžos su Žemaičio gatve. Jie būtų nestabdę, bet kadangi dirbo šventėje, sukėlė įtarimą. Jis neprivažiavus jų sustojo, tai jie privažiavo prie jo. Įtarimą sukėlė tai, kad sustojo. Nurodė, kad girtumo patikrinimas užtrunka 5-10 min.

Liudytojas E. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad R. Š. jam yra pusbrolis. Įvykio metu jie sėdėjo automobilyje, gurkšnojo alų, privažiavo pareigūnai, patikrino ar neblaivūs. Jis išlipo parūkyti, tai ir jį pasikvietė. Automobilyje sėdėjo, nes buvo šalta. Lyg kažkas turėjo atvažiuoti iš draugų ar ateiti iš šventės, bet nesigilino jis. Buvo alkoholio pavartojęs namuose. Stovėjo Žemaitės gatvėje prie mokyklos stadiono. Ten stovėjo, nes mašinų buvo daugiau. Automobilyje sėdėjo gal 2 val. Automobilyje parūkė, alučio gėrė, pašnekėjo. Mašinoje išgėrė keletą skardinių alaus, jas buvo šventėje nusipirkęs. Nurodė, kad jį iš namų R. Š. pasiėmė. Jie važiavo į Gelgaudiškį, pasižiūrėjo. Paskui sustojo, kad būtų arčiau eiti, nurodė, kad žmonių, mašinų buvo daug. Toliau turėjo kažkas atvažiuoti pasiimti, jam minėjo lyg, kad draugų bus, bet jis nesigilino. Jis nieko toliau neplanavo. Kaip suprato buvo kažkas iš negeriančių šventėje. Laukė kol kažkas ateis, kas neklausė, to negali pasakyti. Jam R. kažką buvo minėjęs, kad turi kažkas ateiti. Nepasakė konkretaus laiko, kada turėjo ateiti. Daugiau aplinkui pažįstamų žmonių nebuvo, su nieko nesikalbėjo, o jo pusbrolis neatsimena, seniai buvo. Jo pusbrolis ar su kuo kalbėjo, negali pasakyti, nežino. Lyg pašalinių asmenų nebuvo aplinkui. Nurodė, kad R. mašinoje gėrė alų, išgėrė 4 skardines. Stovėjo gal daugiau nei 2 val. Automobilio variklis buvo užvestas, nes buvo šaltoka. Mašinos šviesos buvo įjungtos, pasišvietė. Nurodė, kad policijos pareigūnai privažiavę klausė ar gėrė. R. sakė, kad gėrė, sakė turi alaus skardinę rankose. Policijos pareigūnai pasistatė mašiną į priekį ir pasikvietė pasitikrinti girtumą. Nurodė, kad jis tą dieną alkoholį ir namuose gėrė. Kai jį pasiėmė iš namų, buvo išgėręs truputį degtinėlės, alučio. Blaivas nebuvo. Nurodė, kad nuo policijos pareigūnų privažiavimo iki kada atliko blaivumo testą gal praėjo 5 min. Daugiau policijos pareigūnai nieko netikrino. Švyturėliai nebuvo įjungti. Stabdymo veiksmų nebuvo, nes jie stovėjo.

Liudytojas I. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad jie su patruliu tą naktį dirbo. Važiavo nuo Mokyklos gatvės link neįgaliųjų namų. Pamatė atvažiuojantį automobilį. Neatsimena ar įjungė švyturėlius, bet nurodė, kad automobilis sustojo apie 20-30 metrų atstumu. Nurodė, kad variklis ir automobilio šviesos buvo įjungtos. Priėjus prie asmens parodė, kad vairuotojas tai buvo R. Š.. Nurodė, kad asmuo teigė, jog tris butelius alaus gėrė. Nusprendė patikrinti blaivumą. Nurodė, kad matė, kaip automobilis važiavo ir paskui sustojo. Kai priėjo prie asmens, jis nieko nematė, kad vairuotojas kažką turėjo rankose. Jo kolega paklausė vairuotojo, ar jis gėrė, tuomet jis atsakė, kad vartojo alų prieš 20 min. Kai pamatė tą automobilį, jis buvo Mokyklos gatvėje. Jį pamatė maždaug 20-40 metrų atstumu, kai jis sustojo. Nurodė, kad neblaivumą tikrino jo kolega. To prietaiso rankoje jis pas neturėjo. Prie vairuotojo jis priėjo. Nurodė, kad jo kolega, kai atsivedė asmenį, buvo išlipęs iš automobilio. Į automobilį jie nesodino. Neblaivumą tikrino šalia automobilio, bet tiksliai nepamena. Kad asmuo yra išgėręs tris butelius alaus, jis girdėjo pats. Vairuotojas sakė, jog išgėrė prieš 20 min. Patį tikrinimą matė. Nurodė, kad laukė 10-15 min. Jis tuo momentu nežinojo kodėl laukė, nes buvo kursantas, į laikrodį nežiūrėjo. Nurodė, kad testo atlikimas atrodo taip: įpučia į alkotesterį, tiria ir paskui atspausdina, užpildo kvituką, į knygą įrašo. Nurodė, kad tai užtrunka apie 3-5 min. Kiek tada užtruko, neatsimena. Nurodė, kad prieš posėdį kolega nesakė jam, kaip jis turi liudyti. Kai jis išlipo iš savo tarnybinio automobilio, dar kurį laiką jie nedavė jam pūsti. Dėl švyturėlių tiksliai nežino ar buvo įjungti, kai stabdė. Kiek pamena, garso signalų nebuvo.

Susipažinęs su byloje esančia medžiaga teismas konstatuoja, kad R. Š. įvykdė jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, numatyta Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d.

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos ATPK 257 str., administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (Lietuvos Respublikos ATPK 248, 257, 284 str.).

Bylos nagrinėjimo metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas pareikalavo teismui pateikti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato policijos tarnybinio automobilio „Mitsubishi L200“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) telemetrinius duomenis iš Vieningos pajėgų valdymo sistemos (toliau - VPVS), iš kurių galima nustatyti, kurioje vietoje konkrečiu laiku važiavo (buvo) policijos pareigūnų tarnybinis automobilis. Teismas pažymi, kad policijos tarnybiniame automobilyje įrengtos VPVS maršruto istorija, patvirtina faktą, kad pareigūnų parodymuose minima veiksmų eiga atitinka tiek realų įvykio laiką, tiek sumontuotos telemetrinės įrangos užfiksuotus duomenis. Taip pat teismas pažymi, kad nors vieningos sistemos duomenimis galima nustatyti, kada pareigūnai galimai sustojo Žemaitės gatvėje prie atsakomybėn traukiamo asmens R. Š. automobilio, tačiau neįmanoma nustatyti, kuriuo metu sustojo R. Š. vairuojamas automobilis. Tai, kad R. Š. automobilis tuo metu judėjo, patvirtina ir aplinkybės, kad liudytojai policijos pareigūnai aiškiai matė, jog važiuojant Gelgaudiškio m., Mokyklos gatve, netoli sankryžos su Žemaičio gatve, buvo pastebėtas automobilis, atvažiuojantis nuo specialios ugdymo mokyklos, kuris neprivažiavęs sankryžos, maždaug 20-25 m. atstumu, juos pamatęs sustojo. Šie liudytojų parodymai jokiu būdu nepatvirtina atsakomybėn traukiamo asmens R. Š. parodymų, kad jo automobilis stovėjo Žemaitės gatvėje ir policijos pareigūnai atvažiavo prie jo tik po 30-40 min. nuo sustojimo. Teismas pažymi, kad duodamas pirminius parodymus raštu R. Š. įvykio dieną nurodė, kad policijos pareigūnai atvažiavo po 5-10 min. nuo jo sustojimo. Taip pat tiek R. Š., tiek liudininkai patvirtino, kad tuo metu kai privažiavo policijos pareigūnai, jo automobilio variklis buvo užkurtas, šviesos įjungtos. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pirminiame paaiškinime nurodė, kad vairavo išgėręs alaus. Teismo posėdžio metu pagarsinus šiuo paaiškinimus, asmuo patikslino, kad jis nurodęs, jog prieš vairavimą alaus buvo išgėręs ryte. Taip pat teismo posėdžio metu nurodė, kad stovėdamas automobilyje gėrė alų, sėdėjo apie 30-40 min., per šį laiką išgėrė apie 2-3 skardines alaus. Tačiau šie parodymai neatitinka pareigūnų parodymų, kurie tiksliai nurodė, kad jie matė, kaip automobilis važiavo ir sustojo. Teismas neturi pagrindo abejoti pareigūnų nuosekliais parodymais. Atsižvelgiant į nurodytą teismas laiko, kad R. Š. automobilį vairavo, o ne stovėjo, ir tai leidžia teigti, kad nurodytos aplinkybės, jog sėdėdamas automobilyje vartojo alkoholį yra neteisingos. Nors R. Š. teigė, kad priėjus pareigūnui prie automobilio jis laikė alaus skardinę, tai neatitinka įvykio aplinkybių, nes vairuodamas automobilį, jis neturėjo galimybės laikyti skardinę rankose, taip pat byloje nėra duomenų kurie patvirtintų nurodytas aplinkybes. Taip pat R. Š. parodymų teisingumas kelia abejonių, nes jo parodymai neatitinka kartu buvusio E. D. nurodytų įvykio aplinkybių. Šis liudytojas teigė, kad automobilyje jie sėdėjo apie 2 val., kai tuo tarpu R. Š. nurodė – 30-40 min. E. D. teigė, kad automobilyje sėdėjo dviese, aplinkui žmonių nebuvo, su niekuo nekalbėjo, laukė kol kažkas ateis, nes turėjo kažkur toliau važiuoti. Nurodė, jog jam R. Š. sakęs, kad kažkas turi ateiti. Tuo tarpu R. Š. teigė, kad sėdėjo automobilyje, buvo susitaręs su draugais susitikti šventėje, jie ketino eiti į šventę. Teigė, kad aplink buvo daug žmonių, praėjo daug draugų, su kuriais jie kalbėjo. R. Š. teigė, kad automobilį ketino ten palikti, nors E. D. nurodė, kad laukė blaivaus vairuotojo, kad galėtų toliau kažkur važiuoti. Šie apklaustų asmenų parodymai patvirtina, kad jų parodymai yra nepatikimi, todėl jais remtis teismas negali. Atkreiptinas dėmesys, kad E. D. apklausti prašė pats atsakomybėn traukiamo asmens atstovas, tačiau vėliau šis nurodė, kad E. D. buvo neblaivus, tad jo parodymai gali būti netikslūs.

Motyvuojamoji dalis

Teismas laiko, kad byloje esantys telemetriniai duomenys iš Vieningos pajėgų valdymo sistemos neprieštarauja pareigūnų nurodytoms aplinkybėms, nes iš jų matyti, kad 01.58 val. automobilis judėjo link Žemaitės gatvės (b. l. 45-46), o 02.10 stovėjo pažeidimo vietoje (b. l. 48-50). Ši duomenų nepaneigia ir kiti byloje esantys duomenys (b. l. 77-83), iš kurių matyti, kad nuo 01.52 val. automobilis važiavo, 01.54 val. variklis buvo išjungtas. Vėliau 01.56 val. vėl pradėjo važiuoti, 01.59 val. variklio greitis buvo 0 km/val. Šie duomenys nepaneigia aplinkybių, jog pareigūnai 01.58 val. buvo pažeidimo vietoje, o 02.10 val. nustatė girtumą.

Taigi teismas pagrįstai mano, kad atsakomybėn traukiamo asmens duoti parodymai, jog jis automobilio nevairavo išgėręs, yra bandymas išvengti atsakomybės. Atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, teismas šiuos nenuoseklius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus vertina, kaip netikslius ir neteisingus.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad administracinių teisės pažeidimų bylose dėl neblaivių asmenų vairavimo vienas iš pagrindinių įrodymų yra alkotesterio patikros rodmenys, todėl darytina išvada, kad tokio įrodymo patikimumas turi būti patikrintas visapusiškai. Teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje asmeniui administracinis kaltinimas dėl pažeidimo padarymo grindžiamas duomenimis, gautais panaudojus specialią techninę priemonę, be kitų aplinkybių, turi įvertinti ir tai, ar techninė priemonė panaudota laikantis tai reglamentuojančių teisės normų, tai kartu apima ir panaudoto prietaiso leistinumo bei tinkamumo vertinimą, taip pat tokios priemonės panaudojimo teisingumą. Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (toliau tekste Taisyklės), 3 punkte (su 2009-06-17 pakeitimais, Žin., 2009, Nr. 76-3123 (2009-06-27) nustatyta, kad „Asmenų, vairuojančių antžeminio, vandens transporto priemones, iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose leidžiama maksimali etilo alkoholio koncentracija vairavimo metu yra 0,4 promilės (išskyrus atvejus, kai įstatymai ir kiti teisės aktai nustato kitaip).“

Administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame svarbu užfiksuoti visas įvykio aplinkybes tiksliai ir teisingai, kad nekiltų abejonių. Iš asmens blaivumo testo kvito matyti, kad R. Š. neblaivumas tikrintas 2015-06-21 2 val. 10 min., o administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad R. Š. neblaivus vairavo 1 val. 58 min., tai yra tada, kai policijos pareigūnai pastebėjo sustojantį automobilį. R. Š. duodamas pirminius paaiškinimus raštu įvykio dieną, tai yra 2015 m. birželio 21 d. prisipažino, kad automobilį vairavo iki Žemaitės gatvės išgėręs butelį alaus ir dėl pažeidimo gailisi. Vėliau teismo posėdžio metu nurodė, kad vis dėl to, alaus butelį buvo išgėręs tos dienos ryte, o daugiau alkoholio vartojo tik po to, kai sustojo su automobiliu Žemaitės gatvėje.

Alkotesterio „Lion alcometer 500“ naudotojo instrukcijos 8 skyriuje nurodyta, kad negalima atlikti blaivumo testo, jeigu manoma, kad tiriamas asmuo vartojo alkoholį per paskutines 15-20 minučių, kad alkotesterio rodmenys būtų tikslūs, nes burnoje likę alkoholio likučiai gali iškreipti alkotesterio parodymus. Tačiau teismas pažymi, kad ir pats tikrinamas asmuo, siekdamas objektyvaus neblaivumo nustatymo, turėtų informuoti policijos pareigūnus apie tai, kad yra valgęs ar gėręs mažiau nei prieš 15–20 minučių iki jo neblaivumo tikrinimo ar rūkęs bent 2 min. iki tikrinimo. Nagrinėjamu atveju laiko tarpas, praėjęs nuo R. Š. alkoholio vartojimo iki jo blaivumo patikrinimo, nustatytas nebuvo. Liudytojas I. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad vairuotojas sakė, jog išgėrė prieš 20 min. R. Š. teigė, kad nuo pavartoto alkoholio iki fiksuotų alkotesterio rodmenų tebuvo praėjusios kelios minutės. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdžio metu teigė, kad turėjo alaus skardinę rankoje, tačiau šio fakto nematė nei vienas iš tuo metu buvusių policijos pareigūnų. Taigi, šiuos prieštaringus parodymus, teismas vertina kritiškai. Teismas, įvertinęs laiką, sugaištą prie automobilio privažiavimo, taip pat policijos pareigūnams pradedant bendrauti su vairuotoju laiką, laiką, sugaištą vairuotojo ir automobilio dokumentams patikrinti, daro išvadą, jog nuo prisistatymo iki administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens neblaivumo patikrinimo praėjo laiko tarpas, o duomenų, patvirtinančių, jog pažeidėjui neblaivumas buvo išmatuotas iš karto po alkoholinio gėrimo vartojimo, kaip šiuo atveju teigia R. Š., byloje nėra.

Atsižvelgus į tai, darytina išvada, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens neblaivumo patikrinimas buvo atliktas laikantis teisės aktų reikalavimų, policijos pareigūnų naudotas alkoholio matuoklis buvo tinkamas naudoti, byloje nėra duomenų, leidžiančių abejoti šio prietaiso tinkamumu bei patikimumu. Pagal alkotesterio „Lion alcolmeter 500“, Serijos Nr. 18850, kuriuo policijos pareigūnas tikrino R. Š. neblaivumą, matavimo paklaida, kai nustatomas girtumas nuo 0,00 iki 4,00 laipsnio promilės, gali būti plius/minus 5 procentai. R. Š. nustatytas 1,14 promilių girtumo laipsnis, taigi matavimą paklaidą aiškinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, darytina išvada, kad R. Š. neblaivumo laipsnis pažeidimo metu vis tiek ženkliai viršijo 0,4 promilių leistiną ribą, todėl kelti klausimo dėl netinkamo alkotesterio panaudojimo laiko atžvilgiu, nėra pagrindo.

Teismas pažymi, kad iš bylos duomenų matyti, jog pažeidėjas pasirašė asmens blaivumo testo nustatymo šaknelėje, kas patvirtina, jog R. Š. nekilo abejonių dėl pareigūno, atlikusio asmens blaivumo testą, kompetencijos atliekant procesinius veiksmus jo administracinėje byloje. Taip pat teismas atkreipia dėmesį, kad vairuotojas vairuojantis transporto priemonę privalo būti blaivus, o ne vairuodamas automobilį ar prieš sėdant į jį, vartoti alkoholinį alų. Taigi, teismas neturi pagrindo abejoti oficialiu institucijos pateiktu dokumentu, patvirtinančiu abiejų policijos pareigūnų įgaliojimus. Be to, Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 8 str. nuostatos numato, jog policijos pareigūnas, užtikrindamas jam pavestų policijos uždavinių įgyvendinimą, turi teisę tikrinti transporto priemonę vairuojantį asmenį, įtardamas, jog jis yra apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų ar paveiktas vaistų, neleisti tokiam asmeniui, taip pat asmeniui, neturinčiam teisės vairuoti arba dėl sveikatos būklės keliančiam pavojų saugiam eismui, transporto priemonės vairuoti.

Įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų įrodymų visumą teismas konstatuoja, kad R. Š. padarytas pažeidimas yra įrodytas nuosekliais pareigūnų parodymais, kurie atitinka tarnybiniame pranešime užfiksuotas aplinkybes taip pat neprieštarauja Vieningos pajėgų valdymo sistemos duomenims. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tokioje situacijoje, kai apie tam tikrą įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, o kurių patikimumas kelia abejonių. Tokioje situacijoje svarbu išsiaiškinti šių šaltinių patikimumą ir objektyvumą. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų teigti, kad policijos pareigūnai R. B. ir I. K. administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atžvilgiu galėtų būti šališki ar suinteresuoti jį nepagrįstai apkaltinti nebūto pažeidimo padarymu. Juolab, kad teisme jie pasirašė, jog yra įspėti dėl administracinės atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 187² str. Todėl abejoti jų parodymų teisingumu bei objektyvumu teismas neturi pagrindo ir jais spręsdamas dėl R. Š. administracinės atsakomybės remiasi pagrįstai. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. Š. ir su juo kartu buvusio jo pusbrolio liudytojo E. D. paaiškinimus dėl pažeidimo aplinkybių teismas vertino neigiamai atsižvelgęs į tai, kad dėl pažeidimo aplinkybių R. Š. nebuvo nuoseklus bei jo parodymai prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė įrodyta: tarnybiniu pranešimu dėl neblaivaus vairuotojo (b. l. 1), tarnybiniu pranešimu dėl neblaivaus vairuotojo (b. l. 2), R. Š. asmens blaivumo testu (b. l. 3), pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 5), administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 6), R. Š. 2015-06-21 paaiškinimu raštu (b. l. 7) ir kita bylos medžiaga.

R. Š. veika atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d., sudėtį, kadangi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus – jam nustatytas lengvas (1,14 promilių) neblaivumo (girtumo) laipsnis.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinanti aplinkybė - tai, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda.

Skiriant R. Š. nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto teisės pažeidimo pobūdį – padarytas administracinis teisės pažeidimas, sukeliantis pavojų ne tik transporto saugumui, bet ir žmonių sveikatai bei gyvybei, R. Š. asmenybę – administracine tvarka 19 kartų baustas už administracinius teisės pažeidimus transporto srityje, ne visas paskirtas pinigines nuobaudas yra sumokėjęs, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, neteistas, vykdantis individualią veiklą, darbingo amžiaus, aplinkybių, dėl kurių negalėtų būti skiriama piniginė nuobauda, nenustatyta ir už padarytą teisės pažeidimą jam skirtina straipsnio sankcijoje numatyta vidutinio dydžio piniginė nuobauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 24 str., 27 str., 31 str. 1 d. 1 p., 32 str. 1 d. 5 p., 126 str. 1 d., 286 str., 287 str., teismas

nutaria:

R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d., ir nubausti 361 Eur (trijų šimtų šešiasdešimt vieno euro) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Nutarimo dalį dėl teisės vairuoti transporto priemones R. Š. atėmimo pavesti vykdyti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariatui.

Nutarimas per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus skundą Šakių rajono apylinkės teisme.