Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Olegas Šibkovas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs R. Š. apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutarimo R. Š. administracinių teisės pažeidimų byloje ir ,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Š. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2015 m. birželio 21 d. 1 val. 58 min. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai alkotesteriu nustatytas 1,14 promilių asmens girtumas. Tokiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą.

Apeliantui akivaizdu, kad šioje byloje jo ir kartu su juo buvusio E. D. parodymai nesutapo su policijos pareigūnų R. B. bei I. K. parodymais. E. Š. mano, kad esant tokiai situacijai esminę reikšmę įrodant arba paneigiant jo kaltę turėjo turėti techninėmis priemonėmis (šiuo atveju VPVS) gauti duomenys. Apeliantas teigia, kad toks jo požiūris atitinka ir susiformavusią teismų praktiką, kurioje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad tokioje situacijoje, kai apie tam tikrą įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, o kurių patikimumas kelia abejonių. Tokioje situacijoje svarbu išsiaiškinti šių šaltinių patikimumą ir objektyvumą. Apelianto manymu, vien duomenų apie pareigūnų suinteresuotumą nebuvimas savaime dar nereiškia, kad pareigūnų parodymai yra objektyvūs ir teisingi. Tiek pareigūnų, tiek kitų asmenų parodymai turėjo būti vertinami kartu su kitais įrodymais. Kaip jau minėjau ypatingą svarbą tokioje situacijoje turėjo turėti techninėmis priemonėmis gauti, taigi visiškai objektyvūs ir patikimi įrodymai.

R. Š. pažymi, kad VPVS duomenys, kuriais disponuoja būtent administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, nebuvo prijungti prie administracinio teisės pažeidimo bylos jos tyrimo metu. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo mano, kad atsižvelgiant į R. B. tarnybiniame pranešime (b. l. 2), jo bei E. D. paaiškinimuose (b. 1. 7. 8) nurodytos informacijos prieštaringumą ir vadovaujantis ATPK 256 str. 2 d. ir 259 str. 1 d. administracinio teisės pažeidimo bylą tyręs pareigūnas neabejotinai turėjo šiuos duomenis prijungti prie bylos medžiagos. Tačiau VPVS telemetriniai duomenys iki administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo prie bylos prijungti nebuvo ir šie duomenys buvo išreikalauti jo atstovo iniciatyva.

Taip pat skunde nurodoma, kad ATPK 126 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo konstatavimas, be kita ko, sietinas su konkretaus asmens neblaivumo laipsnio nustatymu, todėl pagrindiniais ir patikimais leistino maksimalaus alkoholio kiekio kraujyje viršijimo įrodymais gali būti atitinkamų matavimo prietaisų užfiksuoti rezultatai. Skunde pabrėžiama, jog atsižvelgiant į įrodinėjimo priemonių reikšmę nagrinėjamo pobūdžio bylose įrodinėjant minėtą pažeidimą, yra itin svarbu, kad dėl techninėmis matavimo priemonėmis gautų rezultatų tikslumo ir patikimumo nekiltų jokių abejonių, ką užtikrinti įmanoma tik griežtai laikantis teisės aktų reikalavimų ir matavimo prietaiso naudojimo taisyklių. Taigi remiantis susiformavusia teismų praktika, pirmos instancijos teismas privalėjo nustatyti ar apelianto blaivumo testas buvo atliktas laikantis visų reikalingų reikalavimų. Skundžiamame Nutarime pirmos instancijos teismas teisingai konstatuoja, jog alkotesterio „Lion alcometer 500" naudotojo instrukcijos 8 skyriuje nurodyta, kad negalima atlikti blaivumo testo, jeigu manoma, kad tiriamas asmuo vartojo alkoholį per paskutines 15-20 minučių, kad alkotesterio rodmenys būtų tikslūs, nes burnoje likę alkoholio likučiai gali iškreipti alkotesterio parodymus. Skunde nurodo, kad prisistačius pareigūnui jis rankoje laikė alaus skardinę, esant tokiai situacijai buvo tiesiog nelogiška nesakyti jam, kad jis alkoholį gėriau būtent šiuo metu. A. Š. nurodo, kad jo parodymus šiuos klausimu teismas atmetė remdamasis vien tiktai policijos pareigūno I. K. parodymais ir įvardindamas juos kaip nuoseklius ir visiškai patikimus. Šio pareigūno, tiek R. B. parodymai buvo nesuderinami su aplinkybėmis, kurias neginčijamai patvirtina VPVS telemetriniai duomenys, t.y. visiškai objektyvūs ir patikimi įrodymai. Be to nurodoma, kad jeigu pareigūnams buvo aišku kad apeliantas alkoholį vartojo prieš dvidešimt minučių, tai blaivumo patikrinimą jie būtų galėję atlikti nedelsdami. Tuo tarpu tiek R. B., tiek I. K. duodami parodymus pirmos instancijos teisme teigė, kad prieš atliekant blaivumo patikrinimą palaukė 15-20 min. Apeliantas mano, kad ir šiuo atveju, esant akivaizdiems prieštaravimams tarp apelianto, H. D. ir policijos pareigūnų parodymų, bei policijos pareigūnų parodymuose esant akivaizdaus nenuoseklumo ir nelogiškumo, teismas privalėjo remtis techninėmis priemonėmis (VPVS) gautais įrodymais. Remiantis VPVS telemetriniais duomenimis (b.l. 80). E. Š. kategoriškai teigia, kad policijos pareigūnų automobilis prie jo automobilio privažiavo ir sustojo 2015-06-21 02:03:27 val. Tuo laiku jo greitis buvo 0 km/h. Prieš pat privažiuojant policijos automobiliui jis gėrė alų, kurio skardinę laikė rankoje. Apeliantas mano, kad šis laikas turi būti laikomas laiku, kada jis nustojo vartoti alkoholį. Duodamas parodymus teisme nurodė, kad po jų pirmo pokalbio su priėjusiu policijos pareigūnu jų automobilis pavažiavo kiek atgal ir sustojo priešais mano automobilį.

Tai, E. Š. teigimu, patvirtina sekantys telemetriniai duomenys: 02:03:37 val. ir 02:03:57 val. policijos automobilis judėjo 10-15 km/h greičiu. 02:04:21 val. policijos automobilis sustojo ir stovėjo iki 02:10:17 val. 02:10:37 val. policijos automobilis jau judėjo 10 km/h greičiu, jo greitis tolygiai didėjo ir toks judėjimas išliko ilgą laiką, taigi policijos automobilis išvažiavo iš vietos kur buvo tikrinamas jo blaivumas. Nurodo, kad apelianto blaivumo patikrinimo laikas yra aiškus tiksliai, t.y. 2015-06-21 02:10:21 (b.l. 3), ginčo dėl to nėra. Remiantis išvardintomis aplinkybėmis darytina išvada, kad nuo to laiko kai jis sėdėdamas automobilyje gėrė alų iki to kol policijos automobilis išvažiavo iš vietos kur buvo tikrinamas jo blaivumas praėjo nepilnai septynios minutės. Tai vėlgi paneigia teisme duotus pareigūnų parodymus, kad prieš atlikdami blaivumo testą jie palaukė 15-20 min. Be to visiškai suprantama, kad blaivumo patikrinimas ir jo rezultatų užfiksavimas užtrunka tam tikrą laiką. Policijos pareigūnai duodami parodymus teisme nurodė, kad blaivumo testo atlikimas bei rezultatų užfiksavimas (alkotesterio įjungimas, testo atlikimas, testo rezultatų išspausdinimas, žurnalo užpildymas) užtrunka 3-5 min. Akivaizdu, kad VPVS telemetriniai duomenys visiškai patvirtina jo ir E. D. parodymus dėl alkoholio vartojimo ir blaivumo testo atlikimo laiko ir tuo pačiu paneigia policijos pareigūnų R. B. ir I. K. parodymus. Skunde nurodoma, kad pirmos instancijos teismo padaryta išvada, kad ,,šie duomenys nepaneigia aplinkybių, jog pareigūnai 01.58 val. buvo pažeidimo vietoje, o 02.10 val. nustatė girtumą" yra klaidinga. Ją padarydamas teismas suklydo, kadangi neatsižvelgė į jau minėtą aplinkybę, kad 2015-06-21 01:58 val. pareigūnai negalėjo būti tariamo pažeidimo padarymo vietoje, kadangi buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje. Skunde pažymima, kad minėtą išvadą teismas padarė remdamasis kitais bylos duomenimis (b. 1. 77-83), iš kurių matyti, kad nuo 01.52 val. automobilis važiavo, 01.54 val. variklis buvo išjungtas. Vėliau 01.56 val. vėl pradėjo važiuoti, 01.59 val. variklio greitis buvo 0 km/val. ". Automobilio greitis ir jo sustojimai teismo nurodytu laiku nėra svarbūs nustatant šiai bylai reikšmingas aplinkybes, kadangi iš surinktos medžiagos nėra aišku kurioje konkrečiai vietoje buvo policijos automobilis nurodytais laiko momentais.

Skunde nurodoma, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pabrėžęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuotajam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to. sprendžiant asmens administracines atsakomybes klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejones bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

R. Š. apeliacinis skundas netenkinamas.

Šakių rajono apylinkės teismas nepažeidė ATPK 257 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo principų, įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, o išvadas padarė remdamasis išsamia bylos duomenų analize. Padarytos išvados neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad apylinkės teismas, pripažindamas R. Š. padarius administracinį teisės pažeidimą, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Pažymėtina, kad policijos pareigūnų, įspėtų dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, parodymai, duoti pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, atitinka pirminiuose paaiškinimuose (tarnybiniame pranešime) nurodytas aplinkybes, yra aiškūs, nuoseklūs ir neprieštaringi.

Apeliantas iškelia abejonių dėl blaivumo patikrinimo alkotesteriu procedūros pažeidimo ir jo manymu, prieštaravimų esančių tarp pareigūnų parodymų ir Vieningos pajėgų valdymo sistemos užfiksuotų (toliau – VPVS) telemetrinių duomenų. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad policijos pareigūno R. B. tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys, kad 2015-06-21 01:58 val. tarnybiniu automobiliu važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, (duomenys neskelbtini), pastebėjo link jų važiuojantį automobilį, kuris sustojo už 20-25 metrų nuo policijos automobilio, sutampa su šio pareigūno parodymais duotais bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, taip pat su pareigūno I. K. parodymais, kurie taip pat neprieštarauja paties R. Š. duotam pirminiam paaiškinimui. G. Š. pirminiame paaiškinime nurodė, kad jis vairavo automobilį ir pripažino, kad vartojo alkoholį, dėl pažeidimo gailisi (b.l. 7). G. Š. pirminis paaiškinimas visiškai sutampa su pareigūnų parodymais. Tik vėliau administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo iškėlė versiją, kad automobilyje jie su E. D. sėdėjo apie 30-40 min. ir išgėrė 2-3 skardines alaus (b.l.70). G. Š. teisme paaiškino, kad tuomet, kai pareigūnai sustojo prie jo automobilio jis laikė rankose skardinę alaus, o pareigūnai momentaliai davė jam pūsti į alkotesterį, tokia versiją administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodo ir apeliaciniame skunde. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra nustatytas laikas kada G. Š. pavartojo alkoholį. Fakto, jog G. Š. turėjo rankoje alaus skardinę ir iš jos gėrė, nematė pažeidimą fiksavę pareigūnai. Be to pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju, nenustačius kokiu metu buvo pavartota pirma ar paskutinė alkoholio dozė, faktas, ar laikė pažeidėjas alaus skardinę rankoje ar nelaikė, nesudaro jokios reikšmės, svarbu yra nustatytas faktas, kad G. Š. vairavo automobilį, o pamatęs pareigūnus, sustojo, jiems priėjus, sėdėjo automobilyje su užvestu varikliu, vairuotojo vietoje, nuo jo sklido alkoholio kvapas, o tai, kad jis vartojo alkoholinius gėrimus ir vairavo neblaivus patvirtino alkotesterio duomenys, liudytojų ir jo paties paaiškinimai. Teismų praktikoje, administracinių teisės pažeidimų, susijusių su transporto priemonės vairavimu neblaiviam, bylose patikrinimo alkotesteriu metu užfiksuoti duomenys nėra vienintelis ir neginčijamas įrodymas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šie duomenys vertintini kartu su kitais bylos įrodymais, atitinkančiais ATPK 256 straipsnio reikalavimus. Nagrinėjamu atveju įvertinus alkotesterio parodymus visumoje su kitais byloje esančiais įrodymais, t.y. tarnybinius pranešimu, liudytojų parodymais, paties G. Š. pirminiu paaiškinimu, vėliau jo iškeltomis versijomis ir duotais visiškai nenuosekliais paaiškinimais, kuriuose nėra nurodoma, jokių aplinkybių kad automobilį jis vairavo blaivus, darytina išvada, kad G. Š. veiksmuose yra visi ATPK 126 straipsnio 1 dalies pažeidimo sudėties požymiai. Dėl apeliacinio skundo argumento, kad pirmos instancijos teismas negalėjo vadovautis G. Š. pirminiu paaiškinimu, nes jis buvo įspėtas pagal ATPK 187 ² straipsnį dėl melagingų parodymų davimo, pažymima, kad veikos, kurios pagal Lietuvos teisę turi administracinių teisės pažeidimų statusą, EŽTT praktikoje iš esmės pripažįstamos „baudžiamojo pobūdžio“, todėl pagal analogiją vadovaujantis su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 325 straipsnio 4 dalimi liudytojas neatsako už melagingų parodymų davimą, jeigu pagal įstatymus turėjo teisę atsisakyti duoti parodymus, jei prieš apklausą nebuvo su šia teise supažindintas. Todėl nagrinėjamu atveju, G. Š. negalėtų būti patraukas administracinėn atsakomybėn už melagingų parodymų davimą, tačiau tai nereiškia, kad jo pirminis paaiškinimas negali būti vertinamas kaip įrodymas.

Apeliaciniame skunde analizuojant telemetrinius duomenis tvirtinama, kad pareigūnai pažeidė alkotesterio naudojimo instrukcijos 8 punktą, pagal kurį negalima atlikti blaivumo testo, jeigu manoma, kad tiriamasis asmuo vartojo alkoholį per paskutines 15-20 minučių. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad VPVS telemetriniai duomenys fiksuoja tarnybinio automobilio judėjimo laiką ir kitus automobilio specialios įrangos duomenis. Nagrinėjamu atveju šie duomenys neturi reikšmės nustatinėjant G. Š. neblaivumo faktą, kadangi pagal byloje surinktus aukščiau paminėtus kitus įrodymus, policijos pareigūnai neturėjo jokio pagrindo manyti, kad alkoholis būtų vartotas per paskutines 15-20 min.

Liudytojo E. D. parodymai vertintini kritiškai, kadangi jo parodymai duoti priminio paaiškinimo metu (b. l. 8) ir parodymai duoti teismo posėdžio metu (b. l. 72) iš esmės skiriasi, yra prieštaringi, nenuoseklūs. Be to jie visiškai nesutampa su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais, policijos pareigūnų duotais parodymais ir kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, E. D. apklausti prašė pats atsakomybėn traukiamo asmens atstovas, tačiau vėliau šis nurodė, kad E. D. buvo neblaivus, tad jo parodymai gali būti netikslūs. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini objektyviais, o kurių patikimumas kelia abejonių. Nagrinėjamoje byloje pareigūnų R. B. ir I. K. suinteresuotumo bylos baigtimi nenustatyta, byloje jokių duomenų apie tai, jog jie gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, nėra. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo netikėti policijos pareigūnų parodymais. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal ATPK 256 straipsnio 1–3 dalių, 257 straipsnio nuostatas duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo (bylą nagrinėjančio organo) prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui (bylą nagrinėjančiam organui) tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus, todėl proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime ATPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-1-2014). Taigi apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai dėl R. Š. inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo sudėties buvimo asmens veikoje bei jo kaltės padarius šį pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo principų nepažeidė, išvadas tinkamai argumentavo, motyvuotai pagrindė ir priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad R. Š. padarė šiukštų administracinės teisės pažeidimą, kuris kelia pavojų visuomenės sveikatai bei gyvybei, todėl apygardos teismo nuomone, jam apylinkės teismo nutarimu paskirta nuobauda individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ATPK 30 straipsnio ir 30² straipsnio reikalavimų, ji atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus, yra adekvati padarytam administraciniam teisės pažeidimui.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Šakių rajono apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Palikti Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutarimą nepakeistą ir R. Š. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.