Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nataljos Zelionkienės,

atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovėms N. Y., G. S., M. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. Š., R. Š., V. S. skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kauno miesto savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjai R. Š., A. Š. ir V. S. kreipėsi į teismą su skundu prašydami: 1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2022 m. sausio 27 d. raštą Nr. 2D-1724 „Dėl jūsų 2021-12-01 skundo“; 2) įpareigoti Inspekciją atlikti administracinį patikrinimą pagal 2022 m. sausio 27 d. pareiškėjų vardu pateiktame papildomame skunde „Dėl daugiabučių gyvenamųjų namų projektavimo žemės sklype (duomenys neskelbtini)“ išdėstytas aplinkybes bei reikalavimus ir priimti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatytą administracinį sprendimą.

Skunde ir jų atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog pareiškėjai yra Kauno miesto (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojai. Iš viešo skelbimo pareiškėjai sužinojo, kad šalia jų gyvenamosios vietos žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas) numatyta suprojektuoti ir pastatyti du daugiabučius 7 aukštų gyvenamuosius namus. Planuojamas apytikslis abiejų pastatų aukštis nuo žemės paviršiaus prie pastatų iki pagrindinio tūrio karnizo – 23,82 metrai. Kiekviename gyvenamajame pastate numatoma po 19 butų (iš viso 38 butai), kurių plotai yra apytiksliai nuo 37 m² iki 107 m².

Nurodė, jog pareiškėjai 2021 m. rugsėjo 17 d. kreipėsi į Inspekciją su skundu-prieštaravimu „Dėl daugiabučių gyvenamųjų namų projektavimo žemės sklype (duomenys neskelbtini)“ (toliau –ir Pirminis skundas). Į Pirminį skundą buvo pateiktas Inspekcijos 2021 m. spalio 15 d. atsakymas. Dėl raštu gauto 2021 m. spalio 15 d. atsakymo pareiškėjai 2021 m. gruodžio 2 d. Inspekcijai pateikė papildomą skundą „Dėl daugiabučių gyvenamųjų namų projektavimo žemės sklype (duomenys neskelbtini)“, kuriuo prašė: 1) atlikti administracinį patikrinimą pagal skunde išdėstytas aplinkybes ir priimti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatytą administracinį sprendimą; 2) pagal nurodytas faktines aplinkybes bei teisinį statybos priežiūros reglamentavimą imtis priemonių teisės pažeidimams užkardyti; 3) siekiant apginti viešąjį interesą, o Kauno miesto savivaldybės administracijai nesilaikant privalomų teritorijų planavimo reikalavimų bei teisinio reglamentavimo, imtis priemonių panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2021-07-20 pritarimą „Dviejų daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) statybos projektui“, kuriuo yra patenkintas Statytojo 2021-07-13 prašymas Nr. PSP-100-210713-02527; 4) informuoti pareiškėją apie atliekamo (-ų) tyrimo (-ų) eigą, jo išvadas ir priimtus sprendimus.

Nurodė, jog Inspekcija, išnagrinėjusi 2021 m. gruodžio 2 d. jų papildomą skundą, skundžiamu 2022 m. sausio 27 d. raštu (toliau – ir skundžiamas raštas) pateikė iš esmės tą pačią informaciją, kaip ir 2021 m. spalio 15 d. atsakyme, faktiškai atsisakydama skundą išnagrinėti pagal prašymą ir vykdyti papildomame skunde nurodytas įstatymines Inspekcijos funkcijas. Todėl, jų nuomone, skundžiamas raštas pripažintinas nemotyvuotu, o atsakovė įpareigotina atlikti administracinį patikrinimą pagal skunde išdėstytas aplinkybes ir priimti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatytą administracinį sprendimą.

Pažymėjo, jog, remiantis Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendruoju planu, Žemės sklypas patenka į didelio užstatymo intensyvumo gyvenamųjų teritorijų funkcinę zoną. Užstatymo intensyvumas – 1,2. Maksimalus teritorijos, kuriame yra Žemės sklypas, aukštingumas Bendrajame plane nenustatytas. Bendrajame plane yra nuoroda į Aukštybinių pastatų išdėstymo Kauno miesto savivaldybės teritorijos specialųjį planą, kuriame yra nustatytas maksimalus teritorijos aukštingumas. Tačiau Specialiuoju planu teritorija, kurioje yra Žemės sklypas, priskiriama Esamoms ir planuojamoms sodybinio ir mažaaukščio užstatymo teritorijoms, kuriose draudžiama aukštybinių pastatų statyba.

Tvirtino, jog tiek Bendrajame, tiek Specialiajame plane nustatyta, kad toje teritorijoje, kurioje yra Žemės sklypas, galima tik vieno ar trijų aukštų gyvenamųjų namų statyba. Bendrasis ir Specialusis planas nenumato, kad Žemės sklype gali būti statomi 7 aukštų gyvenamieji pastatai, todėl Kauno miesto savivaldybės administracija nepagrįstai pritarė projektiniams pasiūlymams, kuriuose yra numatyta dviejų 7 aukštų gyvenamųjų daugiabučių statyba vieno ar trijų aukštų gyvenamųjų namų teritorijoje.

Pažymėjo, jog pagal Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 38 dalyje nustatytą definiciją užstatymo aukštis apibrėžiamas kaip savivaldybės lygmens bendrojo plano (rengiamo miesto teritorijai) ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano teritorijos naudojimo privalomasis reikalavimas, kuriuo nustatomas planuojamos teritorijos (jos dalies) vyraujantis pastatų aukštis.

Teigė, jog nepaisant to, kad užstatymo aukštis yra privalomasis teritorijos naudojimo reikalavimas, tačiau į šį faktorių nebuvo atsižvelgta rengiant ir derinant projektą. Tad, pareiškėjų nuomone, tokie projekto rengėjo bei projektą suderinusių asmenų veiksmai yra susiję su šiais teisinio reguliavimo pažeidimais: išduotomis prisijungimo sąlygomis ir (ar) Specialiųjų reikalavimų teisėtumu, statybą inicijuojančių dokumentų teisėtumu, statybos dalyvių veiksmų atitiktimi statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams, kurių tikrinimas priklauso Inspekcijos kompetencijai, o tokio tikrinimo pagrindas – asmenų prašymų, skundų ar pranešimų, susijusių su statybos procesu, nagrinėjimas bei kiti prevenciniai veiksmai, kuriais siekiama sumažinti pažeidimų skaičių. Todėl Inspekcija privalo pagal kompetenciją atlikti administracinį patikrinimą pagal skunde išdėstytus motyvus dėl teisinio reglamentavimo nesilaikymo ir nepagrįsto savivaldybės pareigūnų neteisėtų sprendinių suderinimo, pateikti privalomus nurodymus projekto rengėjams ir savivaldybei, imtis įstatyme nustatytų priemonių ginant viešąjį interesą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovas nurodė, jog ginčo teritorijai turėjo būti rengiamas detalusis planas, nes numatomiems statybos projekto sprendiniams įgyvendinti nepakanka esamos ir (ar) suprojektuotos inžinerinės infrastruktūros, tai, jo teigimu, patvirtina Buitinių nuotekų tinklų adresu (duomenys neskelbtini) statybos (iškėlimo projektas).

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atsiliepime ir jos atstovės teismo posėdžio metu su skundu nesutiko.

Nurodė, jog Inspekcija 2021-12-03 gavo pareiškėjų 2021-12-02 papildomą skundą „Dėl daugiabučių gyvenamųjų namų projektavimo žemės sklype (duomenys neskelbtini)“. 2021-12-02 skundas Inspekcijai buvo grindžiamas tokiomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis ir argumentais kaip ir anksčiau pateiktas 2021-09-17 skundas Inspekcijai. Į 2021-12-03 skundą Inspekcija atsakė Inspekcijos departamento 2022-01-27 raštu Nr. 2D-1724 „Dėl Jūsų 2021-12-01 skundo“. 2022-01-27 atsakymas iš esmės yra toks pats kaip ir 2021-10-15 atsakymas. 2022-01-27 atsakyme pareiškėjams papildomai be kita ko buvo paaiškinta, kad „ <...> SP pagrindinio brėžinio duomenimis žemės sklypas pateko į esamos ir planuojamos sodybinio ir mažaaukščio (pagal BP II pakeitimą (TPD 2010-07-30 reg. Nr. T00022549) galiojusį SP rengimo metu) užstatymo teritorijas, kuriose aukštybinių pastatų statyba draudžiama. SP pagrindiniame brėžinyje yra nurodyta, kad „Aukštybinių pastatų išdėstymo Kauno miesto savivaldybės teritorijoje specialusis planas galioja, jei jis atitinka Kauno miesto savivaldybės bendrąjį planą ir kitus normatyvinius dokumentus“.

Pažymėjo, jog nuo 2021 m. liepos 1 d. pasikeitė LR Teritorijų planavimo įstatymo (toliau – TPĮ) 20 str. 1 d., kurioje nustatyta, kad žemės sklype, esančiame urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai neparengti ir (ar) nepradėti rengti detalieji planai arba vietovės lygmens bendrieji planai, kuriuose nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas, galima statyba, atitinkanti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis, išskyrus šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus, kai teritorijai turi būti parengtas detalusis planas arba vietovės lygmens bendrasis planas, kuriame nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas. <...> .

Pažymėjo, jog patikrinus Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro (toliau – TPDR) duomenis nustatyta, kad sklypui detalieji planai neparengti, todėl sklypui galioja Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019-05-14 sprendimu Nr. T-196 „Dėl Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano korektūros patvirtinimo“ patvirtintas Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrasis planas (toliau – BP) (TPDR Nr.T00083427). Pagal BP pagrindinio brėžinio sprendinius sklypas patenka į intensyvaus užstatymo gyvenamąją funkcinę zoną, kurioje vyrauja daugiaaukščiai daugiabučiai gyvenamieji pastatai.

Tvirtino, jog aukštybiniai pastatai yra laikomi nuo 30 m. aukščio. Sklype (duomenys neskelbtini), planuojamų pastatų aukštis 23,82 m (du 7 aukštų daugiabučiai gyvenamieji namai). Tokio aukščio pastatai nepriskiriami aukštybiniams, daugiaaukščių statinių statyba iki 30 m. sklype pagal BP ir Aukštybinių pastatų išdėstymo Kauno m. savivaldybės teritorijos specialiojo plano sprendinius yra galima.

Inspekcijos nuomone, 2022 m. sausio 27 d. raštas priimtas kompetentingo subjekto, patikrinimas atliktas pagal Inspekcijos kompetencijos ribas, laikantis teisės aktais nustatytų procedūrų, yra pagrįstas išsamiomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis, todėl nėra teisinio pagrindo jo panaikinimui.

Be to, Inspekcijos nuomone, pareiškėjų skundas dėl 2022 m. sausio 27 d. rašto Nr. 2D-1724 panaikinimo buvo paduotas praleidus įstatymo nustatytą skundo padavimo terminą, nes iki 2022 m. vasario 28 d. dienos turėjo būti kreiptasi į Regionų apygardos administracinį teismą, kaip buvo išaiškinta skundžiamame rašte, o ne apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Pažymėjo, jog pareiškėjai ne tik byloje, bet ir su skundais kreipdamiesi į Inspekciją jau buvo atstovaujami teisės srities profesionalo – advokato, kuriam turi būti žinomi ne tik skundo padavimo terminai ir teismingumo taisyklės, suformuota teisminė praktika dėl viešojo administravimo subjektų teritorinių padalinių administracinių sprendimų apskundimo pagal teritorinio padalinio buveinės vietą. Inspekcijos nuomone, Teismo 2022 m. kovo 21 d. nutartimi pareiškėjams terminas buvo atnaujintas nepagrįstai, todėl prašė bylą nutraukti, o Teismui nenustačius bylos nutraukimo pagrindų, pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pažymėjo, jog statytojo įgalioto asmens IS „Infostatyba“ pakartotinai Kauno miesto savivaldybės administracijai (toliau – ir Administracija) 2022-08-23 pateiktas prašymas išduoti leidimą (Nr. SRA-100-220823-29627) 2022 m. rugsėjo 5 d. buvo patenkintas ir Administracija 2022 m. rugsėjo 6 d. išdavė leidimą statyti naują (-us) statinį (-ius) Nr. LSNS-21-220906-00607 (toliau – leidimas), kuriuo leista statytojui pagal projektuotojo UAB „Giedraitis & architektai“ 2020 metais parengtą projektą „Dviejų gyvenamosios paskirties (trijų ir daugiau butų daugiabučių) pastatų (duomenys neskelbtini), statybos projektas“ Nr. GA-2020–01-15-XX–TDP statyti du naujus gyvenamuosius daugiabučius namus (toliau – pastatai) žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini).

Inspekcijos nuomone, esant tokiai situacijai, kai pastatų, dėl kurių pareiškėjai kreipėsi į Inspekciją su skundais, statybai yra išduotas galiojantis leidimas, skundo reikalavimų patenkinimas byloje pareiškėjams nesukeltų jokių realių teisinių pasekmių, pareiškėjų tikslai nebūtų pasiekti ir galimai pažeisti interesai nebūtų apginti. Be to, pareiškėjai neįrodė savo teisių pažeidimų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija su skundu nesutiko.

Atsiliepime nurodė, jog 2021-12-01 gavo advokato Sauliaus Dambrausko papildomą skundą dėl „Dviejų gyvenamosios paskirties (trijų ir daugiau butų (daugiabučių) pastatų (duomenys neskelbtini), statybos techninis darbo projektas“ projektiniuose pasiūlymuose nurodytų planuojamų pastatų neatitikties galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams. Administracija raštu Nr. 70-2-9-2022 atsakė į gautą papildomą skundą, nurodydama, jog Bendrojo plano sprendiniai ne tik nedraudžia daugiaaukščių pastatų, bet nurodo, kad šioje vietoje vyrauja ir gali būti statomi daugiaaukščiai pastatai, todėl nėra pagrindo teigti, kad Projektiniuose pasiūlymuose numatyti pastatai neatitinka galiojančių teritorijų planavimo sprendinių: Bendrojo plano ir į jį integruoto Aukštybinių pastatų specialiojo plano. Nurodė, jog skundžiamas Inspekcijos 2022 m. sausio 27 d. atsakymas yra teisėtas ir pagrįstas.

Administracijos nuomone, Inspekcija neturi pareigos tikrinti ir vertinti projektinių pasiūlymų medžiagos, kadangi tai laikytina su teritorijų planavimu susijusia veikla, kuri yra miesto savivaldybei priskirtina savarankiška funkcija, Inspekcija atliko jai priskirtas statybos valstybinės priežiūros funkcijas pagal jos kompetenciją.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Administracinėje byloje kilo ginčas dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2022 m. sausio 27 d. rašto Nr. 2D-1724 „Dėl jūsų 2021-12-01 skundo“ teisėtumo ir pagrįstumo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (iš naujo atlikti patikrinimą pagal pareiškėjų 2022 m. sausio 27 d. papildomą skundą „Dėl daugiabučių gyvenamųjų namų projektavimo žemės sklype (duomenys neskelbtini)“).

Įstatymo nustatytas terminas kreiptis į teismą dėl skundžiamo rašto ginčijimo buvo atnaujintas 2022 m. kovo 21 d. teismo nutartimi. Dėl nutartyje nurodytų aplinkybių papildomų duomenų nepateikta, todėl kvestionuoti nutarties motyvų, kuriais terminas buvo atnaujintas, nėra pagrindo. Inspekcijos ir Administracijos argumentai dėl nepagrįsto termino atnaujinimo atmestini.

Bylos duomenimis, žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. Valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos. Sklypas suformuotas pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-06-29 įsakymu Nr. A-1937 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ patvirtintą žemės sklypų formavimo pertvarkymo projektą.

Byloje nustatyta, jog pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakymą 2020 metais buvo parengtas „Dviejų gyvenamosios paskirties (trijų ir daugiau butų (daugiabučių)) pastatų (duomenys neskelbtini), statybos projektas“, pagal kurį žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), planuojama pastatyti du 7 aukštų daugiabučius gyvenamuosius namus, kurių numatomas aukštis – 23,82 m.

Skundžiamu Inspekcijos 2022 m. sausio 27 d. raštu Nr. 2D-1724 „Dėl jūsų 2021-12-01 skundo“ buvo nurodyta, jog Statybos projekte numatytų pastatų statyba galima.

Bylos duomenimis nustatyta, jog skundžiamas raštas buvo priimtas, atsakant į pareiškėjų 2021 m. gruodžio 2 d. papildomą skundą „Dėl daugiabučių gyvenamųjų namų projektavimo žemės sklype (duomenys neskelbtini)“, kuriuo jie prašė: 1) atlikti administracinį patikrinimą pagal skunde išdėstytas aplinkybes ir priimti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatytą administracinį sprendimą; 2) pagal nurodytas faktines aplinkybes bei teisinį statybos priežiūros reglamentavimą imtis priemonių teisės pažeidimams užkardyti; 3) siekiant apginti viešąjį interesą Kauno miesto savivaldybės administracijai nesilaikant privalomų teritorijų planavimo reikalavimų bei teisinio reglamentavimo, imtis priemonių panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2021-07-20 pritarimą „Dviejų daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) statybos projektui“, kuriuo yra patenkintas Statytojo 2021-07-13 prašymas Nr. PSP-100-210713-02527; 4) informuoti pareiškėją apie atliekamo(-ų) tyrimo(-ų) eigą, jo išvadas ir priimtus sprendimus.

Pirminis pareiškėjų skundas–prieštaravimas 2021-09-17 „Dėl daugiabučių gyvenamųjų namų projektavimo žemės sklype (duomenys neskelbtini)“ Inspekcijoje buvo gautas 2021-09-20. Juo Inspekcijos buvo prašoma: 1) atlikti administracinį patikrinimą dėl pritarimo „Dviejų daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) statybos projektui“ ir šio projekto atitikimo Bendrojo plano bei Specialiojo plano reikalavimams; 2) nustačius Projekto neatitikimus Bendrojo plano ir (arba) Specialiojo plano reikalavimams, informuoti apie tai Kauno miesto savivaldybės administraciją bei pateikti privalomą nurodymą – neišduoti Statybos leidimo „Dviejų daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) statybos projektui“; 3) apie priimtą sprendimą informuoti pareiškėjų atstovą. Pirminiame skunde Inspekcijai pareiškėjai esminiais argumentais nurodė aplinkybes, jog tiek Bendrajame plane, tiek Specialiajame plane aiškiai nustatyta, kad toje teritorijoje, kurioje yra Žemės sklypas, yra galima tik vieno ar trijų aukštų gyvenamųjų namų statyba. Bendrasis planas ir Specialusis planas nenumato, kad Žemės sklype gali būti statomi 7 aukštų gyvenamieji pastatai, todėl Kauno miesto savivaldybės administracija nepagrįstai pritarė projektiniams pasiūlymams, kuriuose yra numatyta dviejų 7 aukštų gyvenamųjų daugiabučių statyba vieno ar trijų aukštų gyvenamųjų namų teritorijoje. Į 2021-09-17 skundą Inspekcija atsakė Inspekcijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – departamentas) 2021-10-15 raštu Nr. 2D-17563 „Dėl jūsų skundo-prieštaravimo“, kurio pareiškėjai neginčijo įstatymų nustatyta tvarka.

Teismas pažymi, jog pareiškėjų 2021 m. gruodžio 2 d. skundas Inspekcijai buvo grindžiamas tokiomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis ir argumentais kaip ir anksčiau pateiktas 2021 m. rugsėjo 17 d. skundas. Papildomai 2021 m. gruodžio 2 d. skunde Inspekcijai pareiškėjai akcentavo teritorijos užstatymo aukštį, nurodydami, jog tai yra privalomasis reikalavimas ir į šį faktorių nebuvo atsižvelgta projekto rengimo procedūroje bei derinimo stadijoje, todėl, jų teigimu, tikėtina, kad tokie projekto rengėjo bei projektą suderinusių asmenų veiksmai yra susiję su teisinio reguliavimo pažeidimais pradedant išduotomis prisijungimo sąlygomis ir (ar) Specialiųjų reikalavimų teisėtumu, statybą inicijuojančių dokumentų teisėtumu, statybos dalyvių veiksmų atitiktimi statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams – kurių tikrinimas priklauso VTPSI kompetencijai, o tokio tikrinimo pagrindas – asmenų prašymų, skundų ar pranešimų, susijusių su statybos procesu, nagrinėjimas bei kiti prevenciniai veiksmai, kuriais siekiama sumažinti pažeidimų skaičių. <...>“.

Statybos inspekcija, atsakydama pareiškėjams į jų 2021 m. gruodžio 2 d. papildomą skundą, šioje byloje skundžiamame rašte nurodė, jog ginčo žemės sklypui galioja Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. T-196 „Dėl Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano korektūros patvirtinimo“ patvirtintas Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrasis planas (toliau – ir BP) (TPDR Nr.T00083427). Pagal BP pagrindinio brėžinio sprendinius žemės sklypas patenka į intensyvaus užstatymo gyvenamąją funkcinę zoną, kurioje vyrauja daugiaaukščiai daugiabučiai gyvenamieji pastatai su gyvenamosios aplinkos aptarnavimui reikalinga socialine, paslaugų, inžinerine, susisiekimo ir kita infrastruktūra, gyventojų rekreacijai reikalingais atskiraisiais želdynais. Šioje funkcinėje zonoje galima žemės paskirtis ir naudojimo būdas – kitos paskirties – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos. Teritorijoje gali būti įsiterpusių esamų vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijų sklypų. BP pagrindinio brėžinio reglamentų lentelės duomenimis šioje funkcinėje zonoje leistinas užstatymo intensyvumas UI – iki 1,2; maksimalus leistinas aukštis nustatytas Aukštybinių pastatų išdėstymo Kauno miesto savivaldybės teritorijoje specialiuoju planu.

Rašte nurodyta, jog Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013-01-17 sprendimu Nr. T-22 patvirtinto Aukštybinių pastatų išdėstymo Kauno miesto savivaldybės teritorijoje specialiojo plano (toliau –ir SP) sprendiniai reglamentuoja pastatų, aukštesnių kaip 30 m statybą. Pagal SP ši teritorija turi dvi zonas: aukštybinių pastatų statybos iki 50 m ir aukštybinių pastatų statybos iki 100 m. Tuo tarpu byloje nustatyta ir nėra ginčo, jog statybos projekte du planuojami daugiaaukščiai namai, kurių aukštis numatytas –23,82 m, pagal SP sprendinius nėra aukštybiniai.

Teisėjų kolegija pažymi, jog SP pagrindinio brėžinio ir į bylą pateiktos SP ištraukos su ginčo teritorijos sutartiniais ženklais duomenimis nustatyta, kad ginčo žemės sklypas pagal 2013 m. sprendimu Nr. T-22 patvirtinto SP sprendinius pateko į esamas ir planuojamas sodybinio ir mažaaukščio užstatymo teritorijas (pagal BP II pakeitimą (TPD 2010-07-30 reg. Nr. T00022549), galiojusį SP rengimo metu, tačiau Statybos projekto rengimo metu galiojo 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. T-196 patvirtintas Bendrasis planas, pagal kurio sprendinius žemės sklypas patenka į intensyvaus užstatymo gyvenamąją funkcinę zoną, kurioje vyrauja daugiaaukščiai daugiabučiai. BP Reglamentų lentelės pastabose nurodyta, jog teritorijoje gali būti įsiterpusių esamų vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijų sklypų.

Skundžiamame rašte teigiama ir dėl to ginčo nėra, jog SP pagrindiniame brėžinyje yra nurodyta, kad „Aukštybinių pastatų išdėstymo Kauno miesto savivaldybės teritorijoje specialusis planas galioja, jei jis atitinka Kauno miesto savivaldybės bendrąjį planą ir kitus normatyvinius dokumentus“. Inspekcija skundžiamame rašte, atlikusi BP ir SP sprendinių analizę, padarė išvadą, jog žemės sklype pagal BP ir Aukštybinių pastatų išdėstymo Kauno m. savivaldybės teritorijos specialiojo plano sprendinius galima daugiaaukščių statinių statyba iki 30 m. Iš skundžiamo rašto turinio spręstina, jog, Inspekcijos nuomone, pagal Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies nuostatas, Statybos projekte numatomų 2 daugiaaukščių statyba galima nerengiant teritorijos detaliojo plano, šio pobūdžio sprendimų pagal Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies nuostatas priėmimas priklauso Administracijos direktoriaus kompetencijai.

Byloje nustatyta, jog ginčo teritorijai detalusis planas neparengtas.

Teismas pažymi, jog nuo 2021 m. liepos 1 d. pasikeitė Teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ) (2021 01 12 įstatymo Nr. XIV-158 redakcija) 20 straipsnio 1 dalies nuostatos, kuriose įtvirtinta, jog žemės sklype, esančiame urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai neparengti ir (ar) nepradėti rengti detalieji planai arba vietovės lygmens bendrieji planai, kuriuose nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas, galima statyba, atitinkanti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis, išskyrus šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus, kai teritorijai turi būti parengtas detalusis planas arba vietovės lygmens bendrasis planas, kuriame nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas. Žemės sklype, esančiame neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje, kuriai nėra parengto galiojančio detaliojo plano, galima statyba, atitinkanti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą, vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis.

Pagal TPĮ 17 straipsnio 1 dalį detalieji planai (ar vietovės lygmens bendrieji planai, kuriuose nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas) rengiami, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytus atvejus, savivaldybės lygmens ir (ar) vietovės lygmens, jeigu jie parengti, bendruosiuose planuose nustatytoms urbanizuotoms ir urbanizuojamoms teritorijoms, kai: 1) numatomas teritorijos vystymas, o numatomiems sprendiniams nepakanka esamos ir (ar) suprojektuotos inžinerinės ir (ar) socialinės savivaldybės infrastruktūros ir ją reikia planuoti; 2) numatoma keisti ar koreguoti galiojančius detaliuosius planus, keičiant juose nustatytą teritorijos naudojimo reglamentą; 3) juos privaloma rengti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendiniuose nurodytoms gyvenamųjų vietovių plėtrai ir (ar) gamtinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimui reikšmingoms teritorijoms šiuose sprendiniuose nustatytomis sąlygomis.

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog statybos valstybinę priežiūrą atlieka Inspekcija. To paties straipsnio 2 dalies 9 punktas numato, kad statybos valstybinė priežiūra apima asmenų prašymų, skundų ar pranešimų, susijusių su statybos procesu, nagrinėjimą. Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad Inspekcija statybos patikrinimus atlieka viešojo administravimo subjektų, fizinių asmenų, juridinių asmenų ir jų padalinių, kitų juridinio asmens statuso neturinčių organizacijų ir jų padalinių pateiktų skundų ar pranešimų pagrindu. Taigi šios įstatymo nuostatos pagrindu pareiškėjai gali kreiptis į Inspekciją dėl statybos patikrinimo atlikimo. Minėto įstatymo 25 straipsnio 11 dalyje numatyta, kad skundas dėl Inspekcijos padalinių priimtų administracinių sprendimų teikiamas teismui, taigi pareiškėjai turi teisę kreiptis į teismą dėl skundžiamo rašto panaikinimo.

Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėjai ginčą inicijavo dėl Administracijos pritarimo „Dviejų daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) statybos projektui“ ir šio projekto atitikimo Bendrojo plano ir (arba) Specialiojo plano reikalavimams, siekdami, kad nebūtų išduotas Statybas leidimas „Dviejų daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) statybos projektui“. Bylos duomenimis nustatyta, jog 2021 m. liepos 20 d. buvo išduotas Kauno miesto savivaldybės administracijos pritarimas „Dviejų 6.3. gyvenamosios paskirties (trijų ir daugiau butų (daugiabučių) pastatų (duomenys neskelbtini), statybos techninis darbo projektas“ projektiniams pasiūlymams. Į bylą pateiktais duomenimis, t. y. Inspekcijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento IS „Infostatyba“ 2022 m. gegužės 10 d. Pritarimų projektiniams pasiūlymams teisėtumo patikrinimo aktu Nr. PSPPA-20-220510-00002 buvo nustatyta, kad projektiniai pasiūlymai patvirtinti teisėtai. Akte konstatuota, jog Projektinių pasiūlymų sprendiniai neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentams, tikrinant skunde jame nurodytas aplinkybes, kitų neatitikčių nerasta.

Pagal Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 2 dalį, statybos valstybinė priežiūra apima ir statybos dalyvių veiksmų atitikties statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams tikrinimą (3 p.); statybos vykdymo teisėtumo tikrinimą (4 p.). Atsižvelgdama į minėtas Priežiūros įstatymo nuostatas, teisėjų kolegija daro išvadą, jog statybos valstybinė priežiūra apima ir projektinių pasiūlymų teisėtumo, taigi, ir jų priėmimo procedūrų įvertinimą (kaip statybos dalyvių veiksmų atitikties teisės aktams vertinimą). Tokios nuostatos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz. 2022 m. gegužės 18 d nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-300-662/2022).

Minėtoje LVAT nutartyje konstatuota, jog statybą leidžiantis dokumentas išduodamas remiantis ne statinio projektiniais pasiūlymais, bet statinio projektu, todėl pritarimas projektiniams pasiūlymams laikytinas tarpinio procedūrinio pobūdžio sprendimu, nesukeliančiu pareiškėjui jokių teisinių pasekmių. Tokios pačios nuostatos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi ir ankstesnėje nagrinėjamai bylai aktualioje praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-535-624/2017, 2019 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-12-520/2019, 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-622-602/2021, 2021 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-575-556/2021).

Bylos duomenimis Administracija 2022 m. rugsėjo 6 d. išdavė leidimą statyti naują (-us) statinį (-ius) Nr. LSNS-21-220906-00607 (toliau – leidimas), kuriuo leista statytojui pagal projektuotojo UAB „Giedraitis & architektai“ 2020 metais parengtą projektą „Dviejų gyvenamosios paskirties (trijų ir daugiau butų daugiabučių)) pastatų (duomenys neskelbtini), statybos projektas“ Nr. GA-2020–01-15-XX–TDP statyti du naujus gyvenamuosius daugiabučius namus (toliau – pastatai) žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu, (duomenys neskelbtini).

Kauno miesto savivaldybės administracijos 2022 m. rugsėjo 6 d. išduoto statybos leidimo teisėtumas pareiškėjų yra ginčijamas kitoje Regionų apygardos administracinio teismo nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eI3-10836-505/2022. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog šioje byloje skundžiamo rašto panaikinimas Inspekcijos netinkamo projektinių pasiūlymų patikrinimo aspektu teisinių pasekmių pareiškėjams nebesukurs. Teismo vertinimu, teisines pasekmes gali sukurti Statybos leidimo, kaip galutinio procedūros dokumento, nuginčijimas ir šiomis teisėmis pareiškėjai naudojasi kitoje byloje.

Jau minėta, kad papildomame skunde Inspekcijai, kurio pagrindu buvo priimtas šioje byloje skundžiamas raštas, pareiškėjai akcentavo ginčo teritorijos užstatymo aukščio ir jo kaip privalomo reikalavimo nenustatymą Bendrojo plano ir (arba) Specialiojo sprendiniuose, todėl tvirtino, jog parengtas statybos projektas neatitiko Bendrojo plano ir (arba) Specialiojo plano reikalavimų, todėl nagrinėjamu atveju negalėjo būti taikomas Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies nuostata, jog teritorijoje galima statyba, atitinkanti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, nesant parengto detalaus plano. Pareiškėjų tvirtinimu, teritorijai turėjo būti parengtas detalusis planas, juo nustatytas aiškus teritorijos naudojimo reglamentas, nurodant visus privalomus teritorijos naudojimo reglamento reikalavimus. Iš skundo turinio ir pareiškėjų paaiškinimų matyti, jog esminį ginčą kelia dėl pastatų aukščio ir užstatymo intensyvumo, t. y. kad Bendrasis planas ir Specialusis planas nenumato, jog ginčo teritorijoje gali būti statomi 7 aukštų daugiabučiai pastatai.

Teismas pažymi, jog Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 38 dalyje užstatymo aukštis apibrėžiamas kaip savivaldybės lygmens bendrojo plano (rengiamo miesto teritorijai) ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano teritorijos naudojimo privalomasis reikalavimas, kuriuo nustatomas planuojamos teritorijos (jos dalies) vyraujantis pastatų aukštis.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, jog teritorijos naudojimo reglamento reikalavimai – pastatų aukštis ir užstatymo intensyvumas, kaip darantys tiesioginę įtaką asmenų teisėms ir pareigoms, turi būti itin tikslūs ir nepalikti vietos dviprasmiam interpretavimui (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-130-492/2022).

Tačiau kita vertus, ginčui aktualioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz. 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1792-502/2019, 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-418-502/2022) pažymėta, jog pareiškėjo kreipimasis į teismą neturi būti suprantamas kaip teisė reikalauti panaikinti Sprendimą, kai nurodomi skundo pagrindai – teisinės ir faktinės aplinkybės – nėra susiję su pareiškėjo teisių pažeidimu. Teismas turi visų pirma patikrinti, ar pagal pareiškėjo skundą teisingai buvo atliktas patikrinimas, ir tokiais atvejais, kai pareiškėjas tik siekia informuoti apie galimą jo teisių pažeidimą, Inspekcijos veiksmų ir priimtų administracinių sprendimas patikrinamas tik tinkamos informacijos (atsakymo) pareiškėjui teisės aktų (VAĮ 14 str. 1 d.) nustatyta tvarka suteikimo aspektu. Tais atvejais, kad pareiškėjo skundo reikalavimas dėl Sprendimo panaikinimo yra grindžiamas jo teisių ir teisėtų interesų pažeidimu, bylą nagrinėjantis teismas privalo dėl Sprendimo teisėtumo spręsti tik patikrinęs su pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų pažeidimais susijusias teisines ir faktines aplinkybes. Jei pareiškėjo nurodomi faktai, kuriais grindžiamas statybos patikrinimo neteisėtumas, nėra susiję su materialinių teisinių pasekmių kilimu pareiškėjui, jis turi teisę būti informuotas apie administracinės procedūros rezultatą, ir ginčo nagrinėjimas teisme negali būti plečiamas į kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų gynimą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra išaiškinta, jog ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies ir 22 straipsnio 1 dalies (aktualios redakcijos 23 straipsnio 1 dalis) nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, kad tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakanka subjektyvaus suvokimo apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A11-443/2005; 2012 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1260/2012 ir kt.). Administracinių teismų praktikoje asmens suinteresuotumas suvokiamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuojamą siekį apginti materialinės teisės normų saugomą teisę ar interesą (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-922/2013). Teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, įgyta teisės akto pagrindu, o ne tariama teisė, pagrįsta vien asmens subjektyviu suvokimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-364/2014, 2020 m. liepos 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-575-502/2020).

Analogiškos pozicijos formuodamas vieningą teismų praktiką nagrinėjamose civilinėse bylose laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Aiškinant civilinio proceso teisės normas teigiama, kad teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami, o šiose teisės normose nustatyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą, suinteresuotumą laikant savarankišku teisiniu interesu ir poreikiu jį ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009; 2018 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-403/2018, 21 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014, konstatuota, kad į teismą gali kreiptis dvi subjektų grupės: 1) subjektai, ginantys jiems patiems priklausančią teisę arba jų pačių įstatymų saugomą interesą; 2) subjektai, ginantys viešąjį interesą įstatymo pagrindu. Be kita ko nurodyta, kad asmenys, kreipdamiesi į teismą, privalo nurodyti, kokia jo teisė pažeista ir koks saugomas interesas turėtų būti ginamas. Akcentuota, kad privatus asmuo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, neturi teisės kreiptis į teismą tam, jog būtų apgintas viešasis interesas, nes įstatymų leidėjas siekė sukoncentruoti viešojo intereso gynybą profesionalių ir tam specialiai valstybės įgaliotų subjektų rankose.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai, reikšdami reikalavimus panaikinti skundžiamą raštą ir įpareigoti Inspekciją iš naujo atlikti Statybos projekto procedūrų patikrinimą nenurodė tokių veiksmų įtakos jų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams.

Byloje nenurodyti pareiškėjų teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimai, skunde tik abstrakčiai nurodoma, jog jie yra (duomenys neskelbtini)gatvės gyventojai ir statant du 7 aukštų daugiabučius ginčo teritorijoje (sklype (duomenys neskelbtini)) jų teisės bus pažeidžiamos, tačiau neišdėstomos konkrečios aplinkybės, sietinos su jų konkrečiais teisių pažeidimais (nenurodomos gretimybės, atstumai, numatomų statyti pastatų aukštingumo įtaka pareiškėjų sklypams ir pan.).

Bylos duomenimis, pareiškėjai R. Š. ir A. Š. gyvena adresu (duomenys neskelbtini), o V. S. – (duomenys neskelbtini). Iš Statybos projekte esamos situacijos schemos ir iš viešų registro duomenų (kadastro žemėlapio fragmento) matyti, jog tiesiogiai pareiškėjų sklypai nesiriboja su ginčo teritorija, iš abiejų pusių juos skiria kelias, Statybos projekte nurodyta, jog į šiaurės pusę nuo kaimyninio žemės sklypo yra numatytas 10 metrų atstumas. Pagal byloje esamus duomenis nėra pagrindo daryti išvadą dėl jų teisių pažeidimų.

Iš pareiškėjų skundų Inspekcijai ir teismui turinio matyti, jog juose dėstomi argumentai apie viešojo intereso gynybą, o tokio pobūdžio įgalinimai pareiškėjams nesuteikti.

Pareiškėjų nuomone, jiems nebuvo pateiktas tinkamas atsakymas, t. y. nepriimtas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatytas administracinis sprendimas, taigi jie kelia skundžiamo rašto atitikimo Viešojo administravimo įstatymo nuostatų reikalavimams klausimą.

Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyti administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 punktas) ir administracinio sprendimo motyvai (6 punktas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatomis siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis ir faktinis pagrindai, taip pat motyvai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-10-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010, 2018-04-18 sprendimas administracinėje byloje Nr. A871-525/2018).

Teisėjų kolegijos vertinimu, Inspekcija skundžiamu administraciniu aktu atsakydama į pareiškėjų 2021 m. gruodžio 2 d. papildomą skundą išsamiai ir tinkamai nustatė faktinių aplinkybių apimtį bei nurodė teisinį pagrindą, išdėstė priežastis, dėl kurių padarė išvadą, kad Projekte numatytų pastatų statyba ginčo teritorijoje yra galima. Dėl procedūrinių pažeidimų, Inspekcijai atliekant patikrinimą, pareiškėjai ginčo nekelia.

Apibendrindamas ginčo situacijos teisinį vertinimą ir teismui pateiktus įrodymus, teismas konstatuoja, kad skundžiamas aktas atitinka esminius Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus. Aplinkybė, kad pareiškėjai nesutinka su ginčijamą sprendimą priėmusios institucijos atliktu situacijos vertinimu ir teisės normų taikymu, negali būti laikoma pagrindu naikinti skundžiamą aktą ir tokį sprendimą laikyti neatitinkančiu numatytų Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų administracinio akto turiniui (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 str.), juolab byloje nustačius, kad pareiškėjai savo subjektinių teisių pažeidimų neįrodė. Skundžiamo rašto panaikinimas ir įpareigojimas iš naujo atlikti patikrinimą, kai yra priimtas Inspekcijos 2022 m. gegužės 10 d. Pritarimų projektiniams pasiūlymams teisėtumo patikrinimo aktas Nr. PSPPA-20-220510-00002 ir juo konstatuota, kad Projektinių pasiūlymų sprendiniai neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentams, taip pat kai jau yra išduotas Statybos leidimas ir jo teisėtumas pareiškėjų ginčijamas teisme kitoje byloje, teisinių pasekmių pareiškėjams nesukurs.

Remiantis išdėstytais argumentais, pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi sprendimas priimtas ne pareiškėjų naudai, jie neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl prašymas netenkintinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjų R. Š., A. Š. ir V. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.