Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolantos Čepukėnienės, teisėjų Gintaro Dzedulionio, Aleno Piesliako,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios O. A. Z. gynėjo advokato Alberto Bandžiaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 26 d. nuosprendžio, kuriuo O. A. Z. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 1 d. dėl V. R. sumušimo ir nubausta laisvės apribojimu penkiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 48 str. 6 d. 1 p., O.A. Z. paskirtas įpareigojimas - per bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Civilinės ieškovės V. R. ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista 104,44 Eur turtinės žalos ir 650 Eur neturtinės žalos iš O.A. Z., likusioje dalyje ieškinys atmestas.

Priteista iš O.A. Z. nukentėjusiajai V. R. 600 Eur atstovavimo išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ona A. Z. nuteista už tai, kad ji 2014-11-06 apie 18.00 val., būdama darbe, Vilniaus miesto apylinkės teismo, esančio Laisvės pr. 79 A, Vilniuje, patalpose, priėjusi prie bendradarbės ir paklausiusi, ar ji vardu V. (V. R.), pasiteiravusi, kodėl ji ima jos grindų skudurą, pastarajai paaiškinus, kad skuduras yra bendras, O.A. Z. kumščiu trenkė V. R. į veidą, kairę žando pusę, nuo smūgio moteris nukrito ant grindų ir negalėjo atsikelti. Jai nukritus ant grindų, O.A. Z. griebė jai už plaukų ir dar kelis kartus trenkė kumščiu jai į galvą, po ko ji pradėjo rėkti. Taip O.A. Z., sumušdama V. R. galvą, kairį skruostą ir kairę ausį, padarė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą.

Šiais savo veiksmais O.A. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d.

Apeliaciniu skundu nuteistosios gynėjas advokatas A. Bandžius prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 26 d. nuosprendį ir priimti O.A. Z. atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį.

Apeliantas skunde nurodė, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog incidento vaizdo įrašas, galėjęs objektyviai patvirtinti V. R. teiginius, nėra išlikęs. Taip pat buvo nustatyta, jog nė vienas iš nukentėjusiosios nurodytų liudytojų betarpiškai nematė incidento, įvykusio uždaroje patalpoje, kuri nėra filmuojama vaizdo kamerų. Liudytoju teismo posėdžio metu apklaustas ūkvedys V. D. nieko svarbaus negalėjo nurodyti, vien tik patvirtino faktą, jog vaizdo įrašą stebėjo su Vilniaus miesto apylinkės teismo informatikos skyriaus vedėju V. S.. Pastarasis teismo posėdžio metu nurodė, jog, peržiūrėjęs įrašą, matė, kaip V. R. į tarnybines patalpas užėjo pirma, o po to į minėtas patalpas užbėgo ir O.A. Z.. Liudytoju apklaustas apsaugos darbuotojas R. G. nurodė, jog, išgirdęs riksmą bei supratęs, jog jis sklinda iš valytojų kambario, nubėgęs pamatė nukentėjusiąją kampe pasilenkusią, o kaltinamąją šalia jos, kažkaip ją laikančią. Liudytoja N. K. teisme parodė, kad, išgirdusi riksmą ir nubėgusi į įvykio vietą, pamatė drebančią V. R. pašiauštais plaukais ir raudonu žandu. Tad nė vienas iš liudytojų nepatvirtinto, jog būtent O.A. Z. išprovokavo konfliktą ir mušė V. R., kaip pastaroji nurodė savo skunde, ir dėl jos patyrė sužalojimus, konstatuotus Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus 2014-11-07 specialisto išvadoje Nr.G3873/14(01). Apelianto nuomone, šis kaltinimas privataus kaltinimo skunde liko neįrodytas.

Apelianto nuomone, teismas vertino konflikto šalių elgesį po incidento ir tai turėjo įtakos išvadoms dėl O.A. Z. kaltės, įvykdžius jai inkriminuotą veiką. V. R. žodžiai apsaugos darbuotojui, jog ją užpuolė O.A. Z., O.A. Z. pozicija, neigiant įvykusį konfliktą, teismo buvo įvertinti kaltinamosios nenaudai, nors teismas nuosprendyje ir pripažino, kad pati nukentėjusioji darbdavio charakterizuojama kaip konfliktiška asmenybė. Pripažindamas, jog O.A. Z. įvykdė nusikalstamą veiką, kuria buvo kaltinama, teismas nepagrįstai nevertino iš karto po įvykusio incidento Policijos komisariate duotų O.A. Z. parodymų apie įvykusį incidentą, kuriuose ji paaiškino, jog 2014-11-06 apie 17.00 val., atėjusi į darbą, užėjo į valytojų kambarį pasikeisti vandens, kad galėtų plauti laiptinę. Koridoriuje pamačiusi valytoją, vardu Vanda, paklausė, kodėl ši naudoja jos daiktus. Į tai ši atsakė, jog nori ir naudoja, nurodė, kad ji dirba 3 metus, o O.A. Z. - tik 2 mėnesius, todėl ši turi elgtis taip, kaip nori Vanda. O.A. Z. pasakius, jog pasiskųs savo darbdaviui, V. R. pagrasino, kad jei skųsis darbdaviui - gaus šluotkočiu per galvą. Kai Vanda užsimojo šluotkočiu, O.A. Z. bandė jį atimti. Moterims besistumdant, Vanda pradėjo šaukti, kad ją muša. Kol atėjo apsaugos darbuotojas, O.A. Z. pavyko atimti šluotkotį iš Vandos, atimant šluotą, moteris Vandą pastūmė, ji paslydo ir suklupo, po to vėl puolė ant O.A. Z. kumščiais, tačiau jai pavyko Vandos rankas sulaikyti, o susikibusias moteris rado atbėgęs apsaugos darouotojas. Tad kaltinamoji pateikė skirtingą, nei nukentėjusiosios, incidento kilimo versiją, kuri teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigta. Teismas nevertino į bylą pateiktos O.A. Z. pasirašytos 2014-06-20 visiškos materialinės atsakomybės sutarties Nr.VMAS-1955 reikšmės kilusiam incidentui, kaip ir nevertino to fakto, kodėl V. R. pasiliko teismo patalpose po savo darbo laiko, kuris tą dieną jau seniai buvo pasibaigęs ir, neturėdama darbdavio leidimo, savavališkai pasikeitė su kita darbuotoja. Teismas netyrė, kodėl V. R. ėjo į patalpas, kuriomis ji neturėjo naudotis, nes jai priskirtos valytojų patalpos su darbdavio jai priskirtomis vertybėmis buvo kituose teismo pastato aukštuose. Teismas nevertino, jog nukentėjusiajai dėl analogiško konflikto, išprovokuoto su kitu darbuotoju, jau buvo taikytos drausminės nuobaudos ir dėl to po incidento ji buvo atleista iš darbo UAB „BSS grupė“. Teismas taip pat neatsižvelgė į bylos nagrinėjimo metu iš pirminės sveikatos priežiūros įstaigos išreikalautą V. R. ligos istoriją, kurioje konstatuota, jog po nukentėjusiosios vyro mirties, kuris įvyko gerokai prieš incidentą, jai buvo nustatyti psichikos sutrikimai, pasireiškę depresija ir pan. simptomais, kurių gydymui ji nuolat vartojo gydytojų jai skirtus psichologinę būseną stabilizuojančius vaistus.

Skunde nurodoma, kad teismas, tenkindamas nukentėjusiosios civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, nevertino, jog jau nuo 2003 m. V. R. nustatytas neįgalumas dėl nervų šaknelių užspaudimo, hipertoninės ligos dėl širdies nepakankamumo. Teismas netyrė, ar prie privataus kaitinimo skundo V. R. pateikti įrodymai, jog ji pirko atitinkamus vaistus - Relanium (vaistą, skirtą trumpalaikiam nerimui, kuris gali pasireikšti kartu su nemiga, gydyti), Nimesil (vaistą, skirtą ūminiam skausmui malšinti, skausmingo osteoartrito simptomams gydyti, mėnesinių skausmingiems negalavimams gydyti), Pramistar (vaistą, skirtą degeneracinių arba dėl kraujagyslių patologijos susidariusių dėmesio ir atminties sutrikimų, ypatingai dėl senatvės, gydymui) ar Xanax XR (vaistą, skirtą trumpalaikiam vidutinio sunkumo ar sunkaus nerimo sutrikimo ir su depresija susijusio nerimo gydymui; trumpalaikiam panikos sutrikimo, su agorafobija (erdvės baime) ar be jos, gydymui) ir kt. yra susiję su nagrinėjamu įvykiu, t.y. ar buvo gydytojo skirti 2014-11-06 incidento pasekmėms gydyti, ir ar nėra susiję su senatviniais jos organizmo procesais ar jau anksčiau jai nustatytomis ligomis. Priteisdamas turtinę žalą, teismas V. R. priteisė ir įsigytų degalų išlaidas, taip ir nenurodydamas, kodėl jos turi būti priteisiamos ir kaip šios išlaidos yra susijusios su teisme išnagrinėtu privataus kaltinimo skundu. Juk pati nukentėjusioji gyvena Vilniaus r. sav. Sudervėje ir vyksta į darbą Vilniuje.

Apelianto nuomone, teismas, priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą, netinkamai jį apskaičiavo ir įvertino, nes nepagrįstai nukentėjusiosios atleidimą po incidento iš darbo vertino kaip neturtinės žalos dydžio nustatymui svarbų kriterijų, priteisdamas iš O.A. Z. 650,00 Eur neturtinės žalos atlyginimui. Nukentėjusiosios atleidimo iš darbo nuteistoji negalėjo įtakoti ir, jei darbdavys būtų manęs, jog ji yra nekalta dėl incidento, ­ji nebūtų atleista. O.A. Z. negalėjo būti atsakinga už savo darbdavio veiksmus ir patirti atitinkamus finansinius praradimus dėl V. R. atleidimo.

Teismo posėdžio metu nuteistoji O.A. Z. ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Nukentėjusioji V. R. ir jos atstovė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 str. 3 d. nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrintina tik apeliacinio skundo ribose, t.y. tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundą ar dėl kurio toks skundas buvo paduotas. Kaip matyti iš nuteistosios O.A. Z. gynėjo skundo, nuteistoji ginčija savo kaltę dėl nusikaltimo, numatyto BPK 140 str. 1 d., teigdama, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje buvo priimtas, netinkamai įvertinus baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, išskirtinę reikšmę suteikus nukentėjusiosios ir esminių aplinkybių nemačiusių liudytojų parodymams, tačiau argumentuotai nepaneigus nuteistosios pozicijos. Taigi apeliantas, nesutikdamas su skundžiamu nuosprendžiu, iš esmės ginčija surinktų ir ištirtų įrodymų vertinimą bei padarytų išvadų atitiktį bylos faktinėms aplinkybėms, o taip pat argumentuoja dėl netinkamai priteistų turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dydžių.

Pirmos instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis keičiamas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 str. 4 p.).

Pagal įrodymų vertinimo baudžiamajame procese taisykles bylą nagrinėjantis teismas kiekvienu atveju sprendžia, ar byloje surinkti duomenys laikytini įrodymais, remdamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir vadovaudamasis įstatymu (BPK 305 str. 1 d. 2 p., 20 str. 5 d.). Jokie teismui pateikiami duomenys neturi iš anksto nustatytos galios, lemiančios vienokio ar kitokio sprendimo priėmimą. Tik patikrinęs ir objektyviai įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, teismas priima galutinį sprendimą byloje.

Susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga, apeliacinio skundo argumentais, įvertinus proceso dalyvių pasisakymus apeliacinės instancijos teismo posėdyje, skundžiamo nuosprendžio turinį, darytina išvada, kad priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, visos aplinkybės, turinčios reikšmės nuteistosios veiksmų kvalifikavimui pagal BK 140 str. 1 d., buvo ištirtos, teismo įvertintos ir pagrįstai pripažintos įrodymais, kurių visuma pagrindžia O.A. Z. kaltę, padarius jai inkriminuotą veiką. Visi byloje esantys duomenys, nepažeidžiant BPK 20 str. reikalavimų, nesuteikiant prioriteto nei vienam iš jų, pirmosios instancijos teismo buvo išanalizuoti ir įvertinti visų byloje objektyviai nustatytų aplinkybių kontekste. Skundžiamame Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 26 d. nuosprendyje išdėstytos išvados atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes, nėra jokio pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų, abejoti teismo padarytomis išvadomis ir su jomis sutiktina. Nuteistosios gynėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų pagrindu padarytų išvadų dėl nuteistosios kaltės, padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Ši tyčinė veika objektyviai pasireiškia kito žmogaus mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu įstatymo dispozicijoje nurodytus padarinius.

Pirmosios instancijos teismas byloje ištirtų įrodymų – specialisto išvadų dėl nukentėjusiajai padarytų sužalojimų pobūdžio, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų - visumos pagrindu padarė išvadą, kad nuteistoji Ona A. Z. savo veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios V. R. sveikatą ir jos veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. 1 d., sudėtį.

Pirmosios instancijos teismas bylos faktines aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai. Teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir nuosprendyje išdėstyti bei įvertinti ne tik nuteistąją O.A. Z. kaltinantys, bet ir ją teisinantys įrodymai: pačios nuteistosios parodymai ir kiti bylos duomenys. Byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais nustatyta, kad 2014-11-06 apie 18.00 val., būnant darbe - Vilniaus miesto apylinkės teismo, esančio Laisvės pr.79 A, Vilniuje, patalpose, Ona A. Z. trenkė V. R. kumščiu į veidą, kairę žando pusę, o, kai ši nuo smūgių nukrito, griebė jai už plaukų ir dar kelis kartus trenkė kumščiu į galvą, šiais savo veiksmais nežymiai sutrikdydama pastarosios sveikatą.

Apeliantas skunde nurodo, kad nuteistoji O.A. Z. nuteista nepagrįstai, nes ji ne smurtavo prieš nukentėjusiąją V. R., o gynėsi nuo nukentėjusiosios veiksmų. Su šiuo argumentu sutikti nėra pagrindo. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas šią O.A. Z. poziciją analizavo, tačiau konstatavo, kad jos negali patvirtinti jokie objektyvūs duomenys: nė vienas iš betarpiškai po įvykio atskubėjusių asmenų nematė jokių O.A. Z. sužalojimo žymių; duomenų apie galimai O.A. Z. padarytus sužalojimus neužfiksuota (medžiaga Nr.17-AT-02755-14 atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą). Liudytojų V. D. ir V. S. parodymai patvirtina incidento pradžią, jie nurodė, kad, peržiūrėję vaizdo įrašą, matė, kaip į tarnybines patalpas pirma užėjo nukentėjusioji V. R., o po to į minėtas patalpas užbėgo ir O.A. Z., kas atitinka nukentėjusiosios V. R. aiškinimą dėl nuteistosios iniciatyvos smurtu aiškintis dėl darbo priemonių panaudojimo. Taip pat nukentėjusiosios V. R. teiginius dėl nuteistosios O.A. Z. smurtinių veiksmų prieš ją patvirtino liudytojai R. G. bei N. K.: liudytojas R. G. nurodė, jog, atskubėjęs pagal nukentėjusiosios šauksmą į valytojų kambarį, pamatė, kad nuteistoji laiko nukentėjusiąją, N. K. paliudijo, kad betarpiškai po įvykio matė drebančią nukentėjusiąją pašiauštais plaukais ir raudonu žandu. Nukentėjusiosios nurodytą jos sveikatos sužalojimų pobūdį ir mechanizmą patvirtina rašytiniai bylos įrodymai - paciento, patyrusio galvos traumą, apžiūros PKS protokolas (b.l.52); Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Vilniaus skyriaus specialisto išvada (b.l.47).

Apeliantas teigia, jog teismas nevertino į bylą pateiktos nuteistosios O.A. Z. pasirašytos 2014-06-20 visiškos materialinės atsakomybės sutarties Nr.VMAS-1955 reikšmės kilusiam incidentui; nevertino fakto, kad V. R. pasiliko teismo patalpose po savo darbo laiko, ėjo į patalpas, kuriomis ji neturėjo naudotis. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą privačios kaltintojos, nukentėjusiosios V. R. privataus kaltinimo skundo ribose, pagrįstai apelianto nurodytų aplinkybių, kaip turinčių reikšmės nuteistosios veiksmų teisiniam vertinimui, neanalizavo. Apelianto nurodytos aplinkybės, kad nukentėjusioji galimai daro tarnybinius pažeidimus, gali būti svarbios drausminės atsakomybės taikymui, tačiau nuteistosios nusikalstamų veiksmų nukentėjusiosios atžvilgiu nepateisina. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, šie apelianto argumentai, skundžiamo nuosprendžio pagrįstumui neturi jokios reikšmės.

Skunde nesutinkama su priteistu turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dydžiu, nurodant, kad teismas nesiaiškino, ar nukentėjusiosios teismui pateikti įrodymai apie vaistų įsigijimą patvirtina, kad šie medikamentai buvo gydytojo skirti 2014-11-06 incidento pasekmėms gydyti, ir ar nėra susiję su nukentėjusiosios ligomis; taip pat teismas nepagrįstai priteisė įsigytų degalų išlaidas nukentėjusiajai, kuri gyvena Vilniaus r. sav. Sudervėje, o važinėja į darbą Vilniuje.

Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nukentėjusioji V. R. nurodė patyrusi iš viso 104,95 Eur (362,44 Lt) turtinę žalą dėl transporto išlaidų, vaistų pirkimo, teismas priteisė 104,44 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas turtinės žalos atlyginimą, nuosprendyje nenurodė, kaip priteistos transporto (degalų) išlaidos yra susijusios su teisme nagrinėtu nukentėjusiosios privataus kaltinimo skundu, tačiau akivaizdu, kad nukentėjusioji turėjo išlaidų, vykdama į gydymo įstaigas, todėl transporto išlaidos jai priteistos pagrįstai; šių išlaidų dydžio apeliantas neginčija, todėl dėl transporto išlaidų dydžio apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Iš byloje esančių medicininių dokumentų išrašų matyti, jog nukentėjusiajai V. R., po 2014-11-06 nuteistosios O.A. Z. veiksmais nežymaus sveikatos sutrikdymo buvo skirti vaistai Pramistar, Xanax, nurodyta tęsti gydymą vaistais Betaserc (b.l.50), taip pat skirti vaistai Escitaloprami, Quetiapine (b.l.51).

Nukentėjusioji pateikė įrodymus, kad gydymuisi po incidento pirko tokius vaistus: Betaserc – 36,71 Lt, Tvingestin (Ibubrofen) – 5,97 Lt, Relanium – 2,22 Lt, Ibuprofen Lannacher – 2,57 Lt (b.l.18), Nimesil – 25,11 Lt, Pramistar – 160,71 Lt, Xanax– 23,19 Lt (b.l.19), Quetiapine – 14,32 Lt, Fluanxol – 18,65 Lt (b.l.47). Nors apeliantas teigia, kad vaistus, skirtus gydytojų (nerimui, depresijai ir kitiems negalavimams gydyti) nukentėjusioji vartojo dar iki byloje nagrinėjamo 2014-11-06 įvykio, iš įrašų medicininiuose dokumentuose matyti, kad nukentėjusiąją gydę gydytojai konstatavo, jog sumušimas sąlygojo ankstesnių ligų paūmėjimą ir dėl to jai paskyrė atitinkamus vaistus (b.l.51), kuriuos nukentėjusioji įsigijo. Apeliantas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad minėti nukentėjusiajai gydytojų paskirti vaistai neabejotinai nebūtų susiję su 2014-11-06 sumušimo pasekmių gydymu.

Taip pat iš minėtų medicininių dokumentų išrašų matyti, kad nukentėjusioji pirko vaistus, kurie jai nebuvo gydytojo išrašyti, t.y. vaistus Relanium – 2,22 Lt, Ibuprofen Lannacher – 2,57 Lt, Nimesil – 25,11 Lt, Fluanxol – 18,65 Lt, iš viso už 14,06 Eur (48,55 Lt) (b.l.18;19;47). Pažymėtina ir tai, jog nuskausminamuosius vaistus (analgetikus) nukentėjusiajai V. R. buvo rekomenduota vartoti iš karto po jos sumušimo (b.l.47), tačiau iš mokėjimo dokumentų (b.l.18,19) matyti, kad ji vaistus (Ibuprofen Lannacher, Nimesil) pirko 2014-12-08 ir 2014-12-11, t.y. po jos patirtų sužalojimų (kraujosruvų, nubrozdinimų) praėjus daugiau kaip mėnesiui, be to medicininiuose išrašuose (b.l.50-51) neatsispindi, kad nuskausminamieji vaistai nukentėjusiajai reikalingi tokį ilgą laiko tarpą. Todėl skundžiamas nuosprendis dalyje keistinas, mažinant priteistos turtinės žalos sumą išlaidų suma, kurios sąsajų su nagrinėjamu įvykiu nukentėjusioji nepagrindė – t.y. 14,06 Eur ir nukentėjusiajai V. R. priteistina 90,38 Eur turtinei žalai atlyginti.

Taip pat nukentėjusioji V. R. nurodė, kad ji patyrė neturtinę žalą, kurią įvertino 1737,72 Eur. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu ieškinį šioje dalyje tenkino iš dalies ir priteisė 650 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš O.A. Z.. Apelianto teigimu, teismas netinkamai įvertino neturtinės žalos atlyginimo dydį, nepagrįstai nukentėjusiosios atleidimą iš darbo po incidento vertino kaip neturtinės žalos dydžio nustatymui svarbų kriterijų.

Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014, 2K-21-942/2016 ir kt.).

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Pažymėtina, kad, vertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai visų pirma priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės.

Baudžiamojoje byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma nustatyta, jog nuteistoji O.A. Z. prieš nukentėjusiąją V. R. smurtavo, tuo padarydama jai nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl darytina išvada, jog nuteistosios veiksmai nukentėjusiajai neabejotinai sukėlė neigiamas emocijas, psichologinius išgyvenimus, dvasinį skausmą. Patirtus neigiamus išgyvenimus patvirtina ir aplinkybė, kad po įvykio nukentėjusioji kreipėsi medicinos pagalbos ir tokia pagalba jai buvo suteikta. Tačiau sutiktina su apelianto argumentu, jog nagrinėjamu atveju nukentėjusiosios atleidimas iš darbo negali lemti nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydžio, kadangi nuteistoji darbdavio sprendimo atleisti nukentėjusiąją iš darbo negalėjo įtakoti. Vertinant nukentėjusiosios V. R. darbdavio atstovių liudytojų S. J. ir E. Š. teisme nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog darbdavys vertino, kad nukentėjusioji V. R. susijusi su trimis konfliktinėmis situacijomis darbe, turėjo anksčiau paskirtą drausminę nuobaudą, todėl priėmė sprendimą taikyti V. R. griežčiausią drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo. Todėl nuteistosios O.A. Z. smurtiniai veiksmai nukentėjusiosios V. R. atžvilgiu negali gali būti laikomi pastarosios atleidimo iš darbo priežastimi.

Atsižvelgiant į išdėstyta, pripažintina, kad nukentėjusioji V. R. neabejotinai patyrė fizinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus, tačiau nenustatyta, kad sukelti padariniai būtų itin sunkūs ar negrįžtami, nenustatyta pablogėjusių socialinių santykių, o darbo santykiai, kaip jau minėta, su darbdaviu nutrūko dėl pačios nukentėjusiosios V. R. charakterio savybių ir padarytų pažeidimų. Todėl, įvertinus aptartas aplinkybes, skundžiamas nuosprendis dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo keistinas ir iš nuteistosios O.A. Z. nukentėjusiajai V. R. priteistos neturtinės žalos dydis mažintinas iki 200 Eur.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistosios Onos A. Z. atstovo advokato Alberto Bandžiaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 26 d nuosprendį:

civilinės ieškovės V. R. ieškinį tenkinti iš dalies ir iš nuteistosios Onos A. Z. nukentėjusiajai V. R. priteisti 90,38 Eur turtinei ir 200 Eur neturtinei žalai atlyginti, likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.