Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

dalyvaujant privačiam kaltintojui, nukentėjusiajai V. R., jos atstovams advokatei Gitanai Šimkutei, Gintarui Petukauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo privataus kaltinimo baudžiamąją bylą, kurioje

ONA ALDONA ZAPOLSKIENĖ, gim. Specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo pagrindai ir tvarka, a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilnius, išsiskyrusi, dirba UAB BSS grupė, administracine tvarka nebausta, 2007-05-03 pripažinta kalta pagal LR BK 284 str. ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleista, taikytos priverčiamosios medicinos priemonės, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Privati kaltintoja V. R. kaltina Oną A. Z. tuo, kad 2014-11-06 apie 18.00 val. būnant darbe, Vilniaus miesto apylinkės teismo, esančio Laisvės pr.79 A, Vilniuje, patalpose, prie jos priėjo bendradarbė valytoja O.A. Z. ir paklausė ar ji yra V.. Jai patvirtinus, jog ji yra vardu V., O.A. Z. pasiteiravo, kodėl ji ima jos grindų skudurą, ji paaiškino, kad skuduras bendras. Tuomet O.A. Z. kumščiu trenkė jai į veidą, kairę žando pusę, nuo smūgio moteris nukrito ant grindų ir negalėjo atsikelti. Jai nukritus ant grindų. O.A. Z. griebė jai už plaukų ir dar kelis kartus trenkė kumščiu jai į galvą, po ko ji pradėjo rėkti. Dėl sumušimų, jai buvo sumušta galva, kairys skruostas ir kairė ausis.

K. O. A. Z. kalta neprisipažino ir paaiškino, jog atėjo į darbą 5 val. ir susitiko nukentėjusiąją koridoriuje ir paklausė ar ji yra V.. Ji jai pasakė, kad negalima imti svetimus daiktus. Ji pasakė, kad skusis savo valdžiai, nukentėjusioji supyko ir jai atsakė, kad dirba 3 metus, daro ką nori ir vadovauja ji. Po kiek laiko ji pirma nuėjo į valytojų kabinetą, pasiimti kibiro, o paskui atėjo nukentėjusioji. Kambariuke pradėjo jai nukentėjusioji sakyti, kad ar ji nežinanti savo vietos, ji atsakė, kad ne ir pasakė, kad skųsis. Pasiėmė kibirą, ėmė šepetį, ji griebė už šepečio pirma ir jai per kojas. Tada ji už šepečio sugriebė ir bandė laikyti, kai paleido nukentėjusioji nukrito. Ji palaukė, kol atsistos, tada nukentėjusioji vėl puolė, tada ji atėmė šepetį ir bandė šiek tiek prispausti ir atėjo apsauginis, nukentėjusioji pradėjo rėkti. Ji gynėsi, o nukentėjusioji trenkėsi į sieną ir gavosi tie sužalojimai. Nubrozdinimus galima buvo ir su šepečio kotu padaryti. Į lūpas jai tikrai nesudavė. Ji pati buvo mėlynesnė už nukentėjusiąją, bet niekam nesiskundė. Jis jos net nepažinojo, tik jos vardo klausė, norėjo pasakyti, kad skuduro neimtų.

N. V. R. parodė, kad teisme dviese dirba kaip dieninės valytojos, nuo 8 iki 5 val., tas darbas užtrunka, turi po tris aukštus, tą dieną jos kolegė susižalojo ranką ir neatvyko į darbą, ji viena dirbo per tris aukštus. Didelis pastatas, yra keturi kavos aparatai, daug žmonių, dažnai išpilama kava, išmetami popieriai, ypač pirmas aukštas. Jos kaip dieninės valytojos, turi teisę užeiti į bet kurią patalpą. Jos kartą per mėnesį gauna priemones valyti. Ji tą dieną užtruko darbe. Sutvarkiusi, ėjo į tualetą išpilti vandenį. Žiūri, iš paskos bėga A.. Ji jos nelabai pažinojo. Prieš tai vadybininkė buvo sakiusi, kad turės žmogų, kuris valys grindis, bet ji konfliktiška. Ji išpylė vandenį, sudėjo skudurą į kibirą ir nuėjo į kambariuką. Pastatė kibirą. Ji atsisuko ir įbėgo kaltinamoji, sako ar tu būsi V., ji atsakė, kad taip. Kaltinamoji sako, kodėl jos skudurą ima, , ji atsakė kokį skudurą. Tuomet kaltinamoji sakė „ aš tau parodysiu“ , ir jai sudavė su kumščiu, ji iš karto nukrito. Kaltinamoji pagriebė už plaukų ir pradėjo daužyti galvą. Jai akyse sutemo, pradėjo rėkti. Atbėgo apsauga, N.. Pirmas smūgis buvo į žandą, ji iš karto parkrito ant kibiro. Ji bandė atsistoti, tačiau ją kaltinamoji sugriebė už plaukų. Per galvą daužė kumščiais. Bandė ištrukti, bet kaltinamoji užstojo duris ir negalėjo ištrukti. Greitoji ją apžiūrėjo, parodė sužeidimus, guzas buvo, negalėjo sukasti. Ligoninėje apžiūrėjo, padarė nuotraukas, pasakė, kad lūžių nėra tik sumušimai. Iki konflikto su O.A. Z. nebendravo. Į valytojų kambarį nuėjo ji nuėjo pirma. Palaiko civilinį ieškinį, skaudėjo galvą ir sukosi, po ligoninės buvo išduotas nedarbingumas. Penktadienį nuvažiavo į polikliniką buvo paskirti vaistai. Nedarbingumas tesėsi pusantro mėnesio. Buvo pas specialistus, psichologą. Ji Z. bijo. Pagriebė ją už plaukų ir daužė veidą. Žąstas sužalotas, kai ji ant kibiro krito, tuo metu susižalojo. Žandikaulis buvo sumuštas ir lūpą iš kairės pusės kažkiek. Greitoji dėl galvos rentgeną tik padarė. Dėl pečių skundėsi iš karto, skaudėjo . Ji kreipėsi dėl galvos. Paskui daktaras ją apsižiūrėjo, kai kreipėsi dėl apžiūros. Kairiu pečiu skundėsi iš karto. Sakė daktarui, kad skauda galvą. Apžiūrėjo neurologas ir rentgeną darė. Nežino, kodėl gydytojas nurodė tik gumbą, kodėl nenurodė nubrozdinimų.

L. N. K. parodė, kad atėjo į darbą vakare, ji su V. pasišnekėjo ir nuėjo dirbti. Buvo jau tolokai, išgirdo stiprų klyksmą, kad gelbėkite. Gal kokius 5 kartus rėkė. Paskui išgirdo: „Nijole gelbėk“. Valytojos kambariuke buvo A. ir V.. V. buvo visa drebanti, plaukai pašiaušti. A. nuėjo dirbti. V. visa drebėjo, jos nuėjo prie apsauginio iškvietė greitąją ir policiją. V. R. stovėjo raudonu žandu. Gelbėkit sušuko V., labai stirpriai. Prieš įvykį O.A. Z. klausė, kaip atrodo V. R.. Klausė dėl skuduro, nes ji paėmė skudurą. V. R. atseit imdavo jos skudurą. Ji sako, pasakyk A., ji atsakė, kad nežino kaip ji atrodo. Tada pasakė parašyti raštelį apsaugoje. Ji pasakė, kad pati jai pasakys.

L. R. G. parodė, kad dirbo poste, teisme, ir išgirdo, kad kažkas rėkia, tada nubėgo suprato, kad valytojų kambarėlyje. Atidaręs duris pamatė, Vandą kampe prisilenkusi, o O.A. Z. šalia jos kažkaip ją laikė. V. kėlėsi ir pradėjo rėkti, kad ją užpuolė. V. parodė guzą galvoje. V. R. buvo susijaudinusi. Guzą matė ant galvos, ant veido nieko nepastebėjo. V. jam pasakė, kad ją užpuolė, o O.A. Z. sakė, kad nieko nebuvo.

L. V. S. parodė, kad jis dirba Vilniaus apylinkės teisme, informatikos skyriaus vedėju. Dienos nepamena, atėjo ūkvedis ir paprašė pažiūrėti kas nutiko. Matė, kad nukentėjusioji užėjo pirma į tarnybinę patalpą pirmame aukšte, po to užbėgo kita.

L. V. D. parodė, kad paties įvykio nematė. Apie įvykį sužinojo sekančią dieną. Peržiūrėjo vaizdo įrašą. Įraše matė kaltinamąją ir nukentėjusiąją, matė, kad jos dirba savo darbą, valėsi patalas. Įrašas buvo peržiūrėtas pirmo aukšto prie lifto, valytojų patalpos. Pati patalpa nefilmuojama. Pati patalpa nesimato įraše, tik durys matosi. Iš įrašo matėsi, kad viena įėjo, po to kita įėjo.

L. S. J. parodė, kad ji yra personalo vadovė. V. R. dirba nuo 2013 m.. Dėl darbo viskas gerai, bet ne viskas gerai buvo su asmeninėmis savybėmis. Asmuo yra linkęs į konfliktus. Iki konflikto apie Oną A. Z. nieko nežinojo, apart to, kad yra tokia darbuotoja. O. A. darbavosi gerai, daugiška ir darbsti. Muštynės buvo fiksuotos tiek policijoje ir greitojoje pagalboje, darbuotojų muštynės darbo vietoje. O. Z. gavo papeikimą, V. R. irgi būtų gavusi papeikimą, bet kadangi ji buvo bausta prieš tai, tai buvo taikytas atleidimas.

Liudytoja E. Š. parodė, jog abi moterys dirba gan seniai, jos dirbo neblogai. V. dirba nuo jos darbo pradžios. Su V. buvo trys konfliktinės situacijos. V. sakė, jog buvo A. persekiojama ir kambariuke ją sumušė. V. atsakinga už darbo priemones. O. A. ėjo pas Vandą prašyti darbo priemonių. V. darbo laikas nuo 8,30 iki 17,30. A. darbo laikas vakare nuo 17 iki 21 val. Tą dieną V. pavadavo kitą darbuotoją, jos buvo susitarusios.

Iš byloje, esančios valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos T. M. Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr . G3873/14(01), matyti, jog V. R. padaryta poodinė kraujosruva su minkštųjų audinių patinimu pakaušio kairėje pusėje, poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu kairės pusės žandikaulio sąnario srityje, odos nubrozdinimai apatinės lūpos kairėje pusėje, kaklo priekiniame paviršiuje, poodinė kraujosruva dešiniame žaste, odos nubrozdinimai dešiniame dilbyje paveikus kietais bukais, galimai nukentėjusios nurodytu laiku. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu ( b.l.7-8).

Iš byloje, esančio V. R. 2014-12-02 paaiškinimo UAB“BSS grupė“ nelaimingų atsitikimų tyrimo komisijai matyti, kad V. R. nurodė, jog lapkričio 6 d. pasiliko po darbo todėl , kad nespėjo sutvarkyti informacijos ir 05-04 kab. Sutvarkiusi, nežiūrėjo laiko, pastebėjo, kad ją seka valytoja , kuri valo laiptus. Išplovė kibirą ir nunešė į valytojos patalpą, paskui ją atbėgo valytoja ir sakė ar tu būsi V.. Ji jai sakė taip ir kas atsitiko, jinai sakė, kodėl ima jos skudurą, pasakius, kad skudurai visi jų ir yra daug. Valytoja iš karto jai smogė kumščiu į kairę pusę. Ji pargriuvo, bandė atsikelti, o ji pagriebė ją už plaukų ir smogė daug kartų. Ji šaukė pagalbos. Atbėgo apsaugos darbuotojas ir valytoja I aukšto. ( b.l. 11).

Iš nelaimingo atsitikimo darbe 2014-12-15 akto matyti, kad užfiksuotos nelaimingo atsitikimo aplinkybės, jog 2014 m. lapkričio 6 d. UAB“BSS grupė“ valytoja V. R. dirbo objekte, Vilniaus apylinkės teisme. Darbą pradėjo nuo 8 val. apie 18 val. darbuotoja nuėjo į poilsio kambarį, kur apsižodžiavo su kita valytoja. Ši smogė V. R. į veidą, nukentėjusioji krito ir papildomai susitrenkė galvą, atsitrenkdama į sieną. Objekto apsaugos darbuotojai konfliktą numalšino, iškvietė greitąją pagalbą ir policiją. Nukentėjusioji buvo nugabenta į RVUL, kur jai suteikė medicininę pagalbą ir išdavė nedarbingumo pažymėjimą ( b.l.12-14).

LR BK 140 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nagrinėjamu atveju privatus kaltintojas V. R. kaltina O.A. Z., jog ji ją sumušė, tai yra trenkė jai kumščiu į veidą, kairę žando pusę, o kai nuo smūgių nukrito griebė jai už plaukų ir dar keli kartus trenkė kumščiu į galvą.

Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 276 str. 4 d. ir 301 str. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Byloje esančių duomenų vertinimas bei jų pripažinimas įrodymais yra išimtinė teismo, kurio žinioje yra byla, teisė ir pareiga (Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 2 d.). Įrodymus teismas privalo tirti ir tikrinti laikydamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 3 d., 4 d. nuostatose įtvirtintų sąsajumo ir leistinumo principų bei 5 d. nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą ir tik po to darant apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios, neprieštaringos, logiškos. Jokie įrodymai neturi teismui iš anksto nustatytos galios. Nė vieni įrodymai nėra pranašesni už kitus, teismas visus įrodymus turi vertinti, tirti ir analizuoti vienodai, bendra tvarka. Tam tikri įrodymai gali būti laikomi patikimesniais, atsižvelgiant į tai, kaip jie buvo gauti, užfiksuoti, kokią informaciją jie patvirtina ( nutartis 1A-158-626/2013). Nors kaltinamoji O.A. Z. neigia savo kaltę, teigdama, jog jokių smūgių V. R. nesudavė, sumušimai galėjo atsirasti nuo to, kai pati V. R. paleidusi šluotą nukrito. O.A. Z. teigia, jog pati V. R. pradėjo konfliktą, kad V. R. iš paskos atėjo į kambariuką. Tačiau teismas tokius O.A. Z. parodymus vertina kritiškai, kadangi jos parodymus paneigia nukentėjusios parodymai ir liudytojų parodymai. Iš nukentėjusios V. R. parodymų matyti, kad nukentusioji jau buvo valytojų patalpoje, kai O.A. Z. įėjo ir paklausė „ar tu būsi V.“. Liudytoju apklaustas Vilniaus apylinkės teismo informatikos skyriaus vedėjas V. S. posėdžio metu parodė, jog peržiūrėjęs įrašą matė, jog „ nukentėjusioji užėjo pirma į tarnybinę patalpą, o po to užbėgo ir kita“. Vaizdo įrašas bylos nagrinėjimo metu neišlikęs ( b.l. 80). Iš liudytojo apklaustu R. G. parodymų matyti, jog jis dirbdamas poste išgirdo ,kažkas rėkia, suprato, kad valytojų kambarėlyje nubėgo ir pamatė, kad „ V. kampe pasilenkusi , o Z. šalia jos ir kažkaip ją laikė“. Iš karto po įvykio V. R. apsaugos darbuotojui pasakė, kad V.pasakė, kad ją užpuolė. Kai tuo tarpu O.A. Z. apsaugos darbuotojui teigė, jog nieko nebuvo. Taip pat iš karto po įvykio pribėgusiems tiek apsaugos darbuotojui, tiek N. K. O.A. Z. nesakė, kad ją V. R. užpuolė. Liudytoja N. K. posėdžio metu patvirtino, kad išgirdusi riksmą „gelbėkit“ nubėgusi į įvykio vietą pamatė, jog „V. buvo visa drebanti, plaukai visi pašiaušti“. Taip pat patvirtino, kad V. R. žandas buvo raudonas. Teismas neturi pagrindo abejoti liudytojos N. K. parodymais, kaip ir apsaugos darbuotojo R. G. parodymais. Jų parydymai patvirtina ir nukentėjusiosios parodymus. Tuo tarpu O.A. Z. posėdžio metu teigė, jog taip pat buvo sumušta V. R., tačiau šių jos teiginių negali patvirtinti, jokie objektyvūs duomenys. Nė vienas iš karto po įvykio nubėgusių asmenų nematė, jokių O.A. Z. sumušimų žymių. Nors O.A. Z. posėdžio metu teigė, jog „ policijoje buvo su mėlynėmis“. Tačiau medžiagoje Nr.17-AT-02755-14 atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, tokių duomenų neužfiksuota. Specialisto išvadoje užfiksuota, jog V. R. padaryti sužalojimai galėjo būti padaryti 2014-11-06. Nors ir pati nukentėjusioji charakterizuojama kaip konfliktinė asmenybė, tačiau nėra jokių objektyvių duomenų, jog 2014-11-06 konfliktą sukėlė nukentėjusioji V. R., kaip teigia kaltinamoji. Todėl teismo nustatytas faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes bei O.A. Z. kaltę patvirtina įrodymų tyrimo metu ištirtų, išdėstytų duomenų, kurie yra įrodymai, visuma, jų pakanka nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, abejoti įrodymais nėra pagrindo. Byloje nustatyta, kad kaltinamoji O.A. Z. sumušė nukentėjusiąją V. R., ko pasekoje nežymiai buvo sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata. Todėl kaltinamosios O.A. Z. veiksmai atitinka LR BK 140 straipsnio 1 dalies sudėtį.

K. O. A. Z. padarė nesunkią nusikalstamą veiką. Administracine tvarka nebausta ( b.l.39). 2007-05-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažinta padariusi nusikalstamą veiką numatytą LR BK 284 str. 1d. ribotai pakaltinama ir taikytos priverčiamosios medicininės priemonės ( b.l.85-87). Gydyta VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre b.l. 40; 75). Teismo psichiatrijos teismo psichologijos 2015-m. 10 29- 12 14 ekspertizės akte Nr.(duomenys neskelbtini)2015, nurodyta, jog O. A. Z. nusikalstamos veikos padarymo metu ir šiuo metu konstatuojamas psichikos sutrikimas-organinis asmenybės sutrikimas. Pagal savo psichikos būklę O.A. Z. nusikalstamos veikos padarymo metu ( 2014-11-06) galėjo ir šiuo metu gali suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti. Kaltinamoji yra iš dalies darbinga, jai nustatytas 35 procentai darbingumo lygis ( b.l.100) Jos atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Todėl įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, kaltinamosios asmenybę, jai skirtina laisvės apribojimo bausmė, kurios dydis nustatomas arčiau minimumo.

Byloje nukentėjusioji V. R. pareiškė civilinį ieškinį ir prašo iš kaltinamosios Onos A. Z. priteisti 104.44 EUR ( 362.44 Lt) turtinės žalos ir 1737,72 EUR ( 6000 Litų ) neturtinės žalos. Nurodė, jog turtinę žalą sudaro išlaidos vaistams. Taip nurodo, jog patyrė ir neturtinę žalą, nes šis įvykis ir įvykio metu patirtas viešas pažeminimas sukėlė nukentėjusiajai dvasines kančias ir skausmą. Po įvykio iki šiol išgyvena dvasinį sukrėtimą, pergyvena jaučia nuolatinę baimę, sutriko miegas, yra priversta gerti raminamuosius. Dėl konflikto buvo atleista iš darbo. Posėdžio metu civilinį ieškinį nukentėjusioji ir jos atstovė palaikė ir prašė tenkinti pilnai. Paaiškino, jog įvykio metu patirtas viešas pažeminimas sukėlė nukentėjusiajai dvasines kančias ir skausmą, pergyvena, jaučia nuolatinę baimę, sutriko miegas, jaučiasi nesaugi. Buvo atleista iš darbo, dėl šio atleidimo turėjo ginti savo teises teismine tvarka. Civilinio ieškinio kaltinamoji nepripažino.

LR CK 6.263 str. 2 d. nustato, kad asmuo, padaręs žalą kitam asmeniui, privalo ją visiškai atlyginti. LR CK 6.246 str. 1d. nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, t.y. esant neteisėtam veikimui. Civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti fiziniai asmenys, kuriems nusikalstama veika tiesiogiai padaryta turtinė žala. Nustatyta, kad dėl kaltinamosios Onos A. Z. tyčinių nusikalstamų veiksmų nukentėjusioji V. R. patyrė turtinę žalą, tai yra su gydymu susijusias išlaidas. Kaip matyti, iš pateiktų medicininių dokumentų išrašų ( b.l.50-51 ) gydytojo paskyrimu buvo perkami medikamentai ( b.l.18-90; 40) . Civilinis ieškinys yra pagrįstas į bylą pateiktais įrodymais ( mokėjimo kvitai, mokėjimo pavedimas ( b.l.18-19;47-49). Civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos tenkintinas pilnai.

N. V. R. posėdžio metu prašo atlyginti ir patirtą neturtinę žalą.

Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. (CK 6.250straipsnio 1 dalis) Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, yra bendrieji nuostoliai. Jų dydį nustato teismas. Šioje byloje neturtinė žala padaryta nusikaltimu, dėl to CK 6.250 straipsnio 2 dalies pagrindu atsiranda pareiga atlyginti neturtinę žalą. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. Vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniam gyvenimui. Kaip nustatyta kaltinamoji O. A. Z. savo nusikalstamais veiksmais padarė V. R. sužalojimus. N. V. R. dėl šio įvykio patyrė stresą buvo išsigandus, jai teko kreiptis į medikus, dėl kilusio konflikto buvo atleista iš darbo, todėl turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. V. R. ir jos atstovė nurodė, jog įvykis ir įvykio metu patirtas viešas pažeminimas sukėlė nukentėjusiajai dvasines kančias ir skausmą. Tačiau kaip matyti, iš medicininių dokumento išrašo ( b.l.51), jog psichiatro konsultuota 2006 m. dėl nerimo, nemigo, pablogėjusiosios nuotaikos dėl šeimyninių aplinkybių. Spręsdamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia ir į tai, kad negalima daryti vienareikšmės išvados, kad nerimas yra vien tik šio įvykio pasekmė. Tačiau visgi neabejotina, kad įvykis ir su įvykiu susijusios pasekmės, tai yra ir fizinis skausmas, pažeminimas ir darbo netekimas dėl šio įvykio turėjo įtakos nukentėjusiosios dvasinei būsenai. Tačiau nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgtina ir kaltinamosios turtinę padėtį, tai jog kaltinamoji yra iš dalies darbinga, jai nustatytas 35 procentai darbingumo lygis ( b.l.100) ir į patirtos turtinės žalos dydį, kuri apytiksliai 16 kartų mažesnė nei prašoma neturtinė žala, todėl prašoma priteisti 1737,72 EUR neturtinė žala yra aiškiai per didelė ir neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų bei teismų formuojamos praktikos dėl neturtinės žalos dydžio tokio pobūdžio bylose. Todėl įvertinus išdėstytu aplinkybių visumą, nukentėjusios sužalojimo mąstą, tai, kad sveikata buvo sutrikdyta nežymiai, kilusias pasekmes , tačiau taip pat ir tai, kad nusikalstamais veiksmais buvo sukeltas ne tik fizinis skausmas, bet pažeminimas, taip ir netiesioginės pasekmės -darbo praradimas, kaltinamosios turtinę padėtį, tai yra tai, kad yra darbinga tik iš dalies ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais nukentėjusiajai iš kaltinamosios priteistina 650 EUR neturtinės žalos. Likusioje dalyje ieškinys atmestinas.

Iš kaltinamosios Onos A. Z. priteistinos nukentėjusiosios V. R. turėtos proceso išlaidos-atstovavimo išlaidos 600 EUR ( b.l.46)

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Oną A. Z. pripažinti kalta pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį dėl V. R. sumušimo ir nubausti laisvės apribojimu penkiems mėnesiams.

Vadovaujantis LR baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1 punktu, O. A. Z. paskirti įpareigojimą- per bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 22 valandos vakaro iki 6 valandos ryto, jeigu tai nesusiję su darbu.

Civilinės ieškovės V. R. ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti 104 EUR 44 euroct. ( vieną šimtą keturis eurus 44 euroct.) turtinės žalos ir 650 EUR (šešis šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos iš Onos A. Z., likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš kaltinamosios Onos A. Z. nukentėjusiajai V. R. atstovavimo išlaidas 600 EUR ( šešis šimtus eurų ).

Nuosprendis per 20 d. gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per Vilniaus rajono apylinkės teismą.