- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-16
- Bylos Nr.
- e2S-692-863/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-00560-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas perduotas nagrinėti iš naujo I instancijos teismui.
- Teisėjas
- Kristina Lysionok (pirm.)
- Pareiškėjas
- R. J.
- Suinteresuotas asmuo
- Akademinė
- Atsakovas
- UAB „Intrum Lietuva“, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, UAB „Gelvorasergel“, Akademinė kredito unija
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (pareiškėjo) R. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. J. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys byloje – Akademinė kredito unija, uždaroji akcinė bendrovė „GelvoraSergel“, uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, R. J., I. T., antstoliai Darius Bliznikas, Irena Beliačic, Jūratė Blažienė, Daiva Milevičienė, Arminas Naujokaitis ir Brigita Palavinskienė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas R. J. (toliau – pareiškėjas, apeliantas) kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti jam bankroto bylą; bankroto administratore paskirti uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Karaliaučiaus grupė“; patvirtinti 430 Eur sumą mėnesiui pareiškėjo būtiniems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos; patvirtinti 200 Eur sumą, kurią administratorė turi teisę naudoti pareiškėjo bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos; nustatyti 4 mėnesių terminą nuo nutarties įsiteisėjimo pareiškėjo kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projektui pateikti.
1.1. Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su I. J. (dabartinė pavardė – T.). Santuokos metu, 2008 m. kovo 21 d., tarp pareiškėjo, jo buvusios sutuoktinės ir Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus (teisių ir pareigų perėmėjas – Luminor Bank AS Lietuvos skyrius) buvo pasirašyta Būsto kreditavimo sutartis, kurios pagrindu buvo įsigytas 2 kambarių butas, (duomenys neskelbtini), bei 58/10000 dalys žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini). Prasidėjus pasaulinei ekonominei krizei ir 2008 m. pareiškėjui netekus darbo, tapo sudėtinga susirasti naują pastovų darbą, kuriame būtų mokamas panašus į buvusį atlyginimas, pareiškėjui ir buvusiai sutuoktinei ėmė trūkti lėšų, augo skolos. 2009 m. santuoka su I. J. buvo nutraukta, buvusiai sutuoktinei atiteko visas vertingiausias santuokoje įgytas turtas (butas su dalimi žemės sklypo ir automobilis). (duomenys neskelbtini) pareiškėjas sudarė santuoką su R. J., santuokoje susilaukė dviejų vaikų – R. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. J., gim. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad matydamas augančius šeimos poreikius, tačiau neturėdamas pastovių pajamų, pastovaus darbo, iš nevilties ir paskatintas pažįstamų asmenų, ryžosi netinkamiems būdams užsidirbti; keletą kartų iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvą bandė pervežti kontrabandines cigaretes, buvo pagautas muitinės pareigūnų ir nubaustas administracine tvarka. Suvokęs, kur tokia veikla gali nuvesti, vėliau ieškojo tik legalaus darbo, kurį galiausi pavyko susirasti 2013 m.
1.2. Pareiškėjas akcentavo, kad nuo 2013 m. iki dabar beveik be pertraukų dirbo (oficialiai), nesislapstė nei nuo kreditorių, nei nuo skolas išieškančių antstolių, dėjo pastangas gauti pajamų ir grąžinti skolas kreditoriams. Atkreipė dėmesį, kad dalį skolų grąžino pilnai, tačiau dėl nuolat priskaičiuojamų palūkanų, netesybų ir vykdymo išlaidų per protingą terminą padengti visų pradelstų skolų kreditoriams yra neįmanoma. Pareiškėjo duomenimis, jo įsipareigojimai kreditoriams pareiškimo pateikimo dieną sudarė 34 889,59 Eur.
1.3. Pareiškėjo vertinimu, byloje nėra Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų atsisakyti iškelti pareiškėjui bankroto bylą. Nurodė, kad jo (pareiškėjo) būklė atitinka nurodytąją FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje (nemokaus fizinio asmens būklę); jis nepiktnaudžiauja alkoholiu ir (ar) nevartoja narkotinių ar kitų psichotropinių medžiagų, neužsiima azartiniais lošimais; nėra baustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 207, 208, 209, 216, 222, 223 straipsniuose; jam niekada nebuvo inicijuota fizinio asmens bankroto byla; jis nėra ir niekada nebuvo neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvis.
1.4. Pareiškėjas nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), jam nustatytas 730 Eur (neatskaičius mokesčių) dydžio darbo užmokestis; jokių kitų pajamų negauna ir artimiausiu metu nenumato gauti, nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi ir per paskutinius 3 metus neturėjo. Santuokos metu sudarė povedybinę sutartį. Prie vaikų išlaikymo prisideda pagal galimybes. Pareiškėjo vertinimu, jo būtinųjų poreikių tenkinimui mėnesiui reikalinga apie 430 Eur suma.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) atsiliepime nurodė, kad VMI Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022 m. balandžio 28 d. duomenimis, pareiškėjas valstybės biudžetui neskolingas. Nurodė, kad neprieštaraus pareiškimo tenkinimui, teismui nustačius, kad į bylą pateikta pakankamai bankroto bylos iškėlimui reikalingų įrodymų.
3. Suinteresuotas asmuo UAB „GelvoraSergel“ atsiliepime į pareiškimą prašė klausimą dėl bankroto bylos pareiškėjui iškėlimo spręsti teismo nuožiūra, atsižvelgiant į suinteresuoto asmens pastabas. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nenurodė, kokiomis priemonėmis stengėsi pagerinti savo mokumą; jis turėtų pagrįsti, kad nesielgė pasyviai. Pareiškėjas yra darbingo amžiaus, nenurodė turintis sveikatos problemų ar kt. aplinkybių, kurios kliudytų susirasti geriau apmokamą darbą. Be to, pareiškime nenurodomas pareiškėjo turimas išsilavinimas, darbinė patirtis, dėl ko būtų galima geriau įvertinti pareiškėjo galimybes pagerinti savo mokumą ir galimą sąžiningumą. Tai, kad pareiškėjas galimai elgėsi pasyviai rodo ir tai, jog pareiškėjas nėra savarankiškai atlikęs įmokų kreditoriui UAB „GelvoraSergel“, išskaitos buvo gaunamos tik iš antstolio. Be to, nuo pareiškėjo nurodomos bankroto priežasties – pasaulinės ekonominės krizės praėjo daugiau nei 10 metų, todėl visą šį laikotarpį pareiškėjas galėjo dengti skolą dalimis, tačiau to nedarė. Taip pat atkreipė dėmesį į vartojimo kredito sutarčių kiekį, iš ko galima daryti išvadą, kad pareiškėjas skolinosi beatodairiškai, kas iš esmės ir tapo jo nemokumo priežastimi. Pareiškėjas nepagrindė, ar pinigines lėšas konkrečioje situacijoje buvo objektyviai ir neišvengiamai būtina skolintis. Suinteresuoto asmens vertinimu, pareiškėjas nesiekia suderinti savo ir kreditorių interesų bei galimai nesiekia ir neketina atsiskaityti su kreditoriais, kadangi pareiškime nenumatoma piniginių lėšų, kurios bus skiriamos kreditoriams.
4. Suinteresuotas asmuo Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, atsiliepime nurodė, kad yra pareiškėjo ir jo buvusios sutuoktinės I. J. hipotekos kreditorius, kadangi tarp pareiškėjo, pareiškėjo buvusios sutuoktinės ir banko pirmtakės – Finland Nordea Bank Plc 2008 m. kovo 21 d. buvo sudaryta būsto kreditavimo sutartis, 134 818 Eur sumai, o įsipareigojimų pagal sutartį įvykdymo užtikrinimui bankui buvo įkeistas butas, adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui ir jo buvusiai sutuoktinei nutraukus santuoką, jie liko solidariais bendraskoliais banko atžvilgiu. Atsiliepimo pateikimo dienai pagal būsto kreditavimo sutartį negrąžinto kredito likutis sudaro 92 414,76 Eur, kredito grąžinimo data – 2046 m. kovo 20 d.
5. Suinteresuotas asmuo I. T. pateiktame prašyme bylą nagrinėti jai nedalyvaujant paaiškino, kad 2007-2008 metais, priešingai nei nurodo pareiškėjas, ji dirbo, abu rūpinosi šeima, kreditorius (duomenys neskelbtini) buvo jos darbdavys (nuo 2004 m. lapkričio 2 d.). Paaiškino, kad dėl laiku nevykdomų įsipareigojimų, automobilis buvo parduotas iš varžytynių, o gauta suma padengta pareiškėjo paskolos dalis, už kurią jis buvo pasižadėjęs mokėti. Nurodė, kad po santuokos nutraukimo tiek ji, tiek pareiškėjas liko solidariai atsakingi už visus įsipareigojimus ir tik žodžiu sutarė, kaip ir kuris mokės / vykdys įsipareigojimus kreditoriams.
6. Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškėjo pareiškimą nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
7. Vilniaus miesto apylinkės teismui 2022 m. spalio 19 d. nutartimi atsisakius iškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą ir pareiškėjui šią nutartį apskundus, Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gruodžio 8 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-2810-880/2022, nutartį panaikino ir pirmosios instancijos teismui grąžino fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo klausimą nagrinėti iš naujo.
Šalies argumentai
8. Pareiškėjas teismo posėdyje prašė tenkinti pareiškimą, palaikė pareiškime nurodytas aplinkybes. Pažymėjo, kad faktas, jog įmokas kreditoriui „Luminor Bank“ AS moka buvusi sutuoktinė, nereiškia, jog pareiškėjas yra nesąžiningas, nes bankui įkeistas butas po santuokos nutraukimo liko būtent pareiškėjo buvusiai sutuoktinei. Be to, tarp pareiškėjo ir jo buvusios sutuoktinės buvo sudarytas žodinis susitarimas, kad per 3 m. pareiškėją kredito sutartyje pakeis kitas asmuo, tačiau minėto įsipareigojimo pareiškėjo buvusi sutuoktinė neįvykdė. Pažymėjo, kad jis moka ir su butu susijusias skolas, atsiradusias jam minėtame bute nebegyvenant (skolos už komunalines paslaugas, skola UAB „Būsto paskolų draudimas“). Paaiškino, kad vartojimo kreditus pareiškėjas ėmė tiksliniams poreikiams – būsto remontui, aplinkos pagerinimui ir pan. Mano, kad patys kreditus teikiantys asmenys turėjo atsakingiau vertinti pareiškėjo pajamas. Nurodė, kad šiuo metu jo gaunamas darbo užmokestis (atskaičius mokesčius) siekia 550 Eur. Geriau apmokamo darbo negali susirasti dėl sveikatos būklės, šią aplinkybę patvirtinančių duomenų (gydytojų rekomendacijų) neturi, todėl į bylą jų nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. sausio 16 d. nutartimi pareiškėjo pareiškimo dėl bankroto bylos jam iškėlimo netenkino.
10. Teismas, be kita ko nustatęs, kad pareiškėjas nuo 2020 m. liepos 7 d. dirba (duomenys neskelbtini), kur iki 2021 m. sausio 1 d. jo darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių) siekė 152 Eur (dirbo 0,25 etato), nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. sausio 1 d. – 642 Eur (dirbo pilnu etatu), o nuo 2022 m. sausio 1 d. – 730 Eur (dirba pilnu etatu), pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų apie kokias nors aktyvias pastangas savo mokumui pagerinti (mėginimus susirasti geriau apmokamą ar papildomą darbą, kvalifikacijos pakeitimą ir (ar) kėlimą ir kt.). Priešingai, pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad geriau apmokamo darbo niekada ir neieškojo, nes turi sveikatos problemų; taip pat nurodė, kad kartais padeda kaimynams nudirbti fizinius darbus – pavyzdžiui, panešioja malkas ir pan., ir į teisėjos klausimą dėl papildomų pajamų gavimo, pareiškėjas, sutrikęs ir neužtikrintai atsakė, kad gauna tik mažas sumas (20-30 Eur). Teismo vertinimu, šalyje pasibaigus ekonomikos krizės laikotarpiui – nuo pareiškėjo minimos pasaulinės krizės praėjo daugiau nei 10 m. (net 15 m.), darbo rinkoje pakilus darbo užmokesčiui, pareiškėjas neišnaudoja galimybės gauti kur kas didesnes darbo pajamas ir vietoj to tenkinasi 550 Eur dydžio darbo pajamomis.
11. Teismas, įvertinęs duomenis iš pareiškėjo esveikata.lt puslapio, remdamasis viešai prieinama medicinos doktrina, sprendė, kad pareiškėjo sveikatos būklė nėra išskirtinė ir sunki. Byloje nėra medicininių duomenų, kad pareiškėjui nustatytas neįgalumas ir (ar) sumažintas darbingumo lygis ar bent jau teikiamos medikų rekomendacijos / nurodymai dėl darbo sunkumo lygio. Priešingai, teismo posėdžio metu pareiškėjas patvirtino, kad gydytojų rekomendacijų / nurodymų dėl lengvesnio darbo jis neturi. Teismo vertinimu, pareiškėjas yra pakankamai sveikas (kaip ir didžioji dalis Lietuvos žmonių) ir darbingas, galintis konkuruoti darbo rinkoje vyras, tačiau, nepaisydamas to, pakankamai ilgą laiką tenkinasi tik minimalios mėnesinės algos dydžio darbo užmokesčiu per mėnesį, kas taip pat patvirtina pareiškėjo pasyvumą, nerūpestingumą, nenorą dėti maksimalias pastangas savo mokumui atkurti ir siekti atsiskaityti su kreditoriais kuo didesne apimtimi. Teismas pastebėjo, kad pareiškėjui padėti savo kaimynams dirbant fizinį darbą (pavyzdžiui, nešioti dviem kibirais malkas) jo sveikatos būklė nebuvo kliūtis.
12. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas su kreditoriais, kurių reikalavimai FABĮ 29 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka negali būti nurašyti, yra visiškai atsiskaitęs, ir toks pareiškėjo suvokimas patvirtina jo siekį, kad likę įsiskolinimai būtų nurašyti. Teismas vertino ir tai, kad dalis skolos susidarė pareiškėjui imant vartojimo kreditus, neįvertinus savo galimybių juos gražinti vartojimo kredito sutartyse nustatytais terminais ir sąlygomis. Be to, pareiškėjas nesikreipė į kreditorius dėl įsiskolinimų grąžinimo sąlygų ir terminų suderinimo / išdėstymo, ir pan. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo šiuo metu gaunamų minimalių darbinių pajamų neužtenka ne tik administravimo išlaidoms padengti, bet visiškai nelieka lėšų atsiskaitymui su kreditoriais, todėl pareiškėjo siekiamas bankrotas lemtų kreditorių nuostolius, o tai neatitiktų FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nustatytos įstatymo paskirties. Nustačius aplinkybes, patvirtinančias itin pasyvius pareiškėjo veiksmus, jam nesiekiant padidinti deklaruojamų darbo pajamų, iš kurių būtų galima vykdyti įsipareigojimus kreditoriams, teismas darė išvadą, kad toks pareiškėjo elgesys yra nesąžiningas, neatitinkantis reikalavimų, keliamų asmeniui, siekiančiam bankroto bylos jam iškėlimo. Teismas konstatavo priežastinį ryšį tarp šių pareiškėjo nesąžiningų veiksmų ir jo negalėjimo atsiskaityti su kreditoriais, t. y. nemokumo būklės. Kadangi pareiškėjo nesąžiningumas turėjo reikšmingą įtaką jo nemokumui, teismas sprendė, kad toks jo nesąžiningumas yra pagrindas pareiškėjo pareiškimo iškelti bankroto bylą netenkinti.
III. Atskirojo skundo argumentai
13. Pareiškėjas (apeliantas) R. J. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 16 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantas atskirąjį skundą grindžia žemiau nurodytais argumentais.
13.1. Nesutinka, kad bankroto byloje yra nustatytas pagrindas, kuriuo vadovaujantis pareiškėjas buvo pripažintas nesąžiningu FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatų prasme.
13.2. Mano, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas per paskutiniuosius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo dienos buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių ar jų ėmėsi nepakankamai savo mokumui atkurti. Atkreipia dėmesį, kad ir Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gruodžio 8 d. nutartyje pateikė nuomonę, jog neginčijamų duomenų, kad pareiškėjas sąmoningai nesiekė gauti didesnių pajamų ir vengė vykdyti prievoles savo kreditoriams sąmoningai, t. y. siekė pabloginti savo finansinę būklę, byloje nėra. Mano, kad teismas neturėjo teisinio pagrindo remiantis statistiniais duomenimis ir viešai skelbiama informacija apie ligas nustatyti, jog pareiškėjas yra pakankamai sveikas, kad dirbtų fizinį darbą ir / ar užsiimtų papildoma veikla papildomoms pajamoms gauti. Nurodo, kad jį (pareiškėją) jau ilgą laiką (duomenys neskelbtini), todėl jis negali dirbti sunkaus fizinio darbo, kurį taip primygtinai perša pirmosios instancijos teismas. Prašo priimti (duomenys neskelbtini) 2023 m. sausio 19 d. išduotą medicininį pažymėjimą, patvirtinantį, jog pareiškėjas dėl sveikatos būklės negali dirbti sunkaus fizinio darbo, negali dirbti darbų, kai reikalingas fizinis apkrovimas dešinei rankai (nuolat pasikartojantys dešinės rankos judesiai, pastovus sunkumų dešine ranka kilnojimas).
13.3. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino ir pareiškėjo atsiskaitymo su kreditoriais aplinkybes bei nepagrįstai nusprendė, kad pareiškėjas siekė atsiskaityti tik su tais kreditoriais, kurių reikalavimai FABĮ 29 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka negali būti nurašyti, o likusius kreditinius įsiskolinimus siekia nurašyti. Pažymi, kad jo gaunamų pajamų skolos buvo išieškomos ir kitų kreditorių naudai, po to, kai dalies kitų kreditorių, įskaitant ir tuos, kurių reikalavimai negali būti nurašyti FABĮ 29 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka, buvo pilnai patenkinti.
13.4. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai įvertino pareiškėjo elgesį kaip nesąžiningą, daugiau kaip prieš 15 metų iki pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priėmimo dienos sudarant vartojimo kreditų sutartis, galimai neįvertinus savo galimybių juos gražinti vartojimo kredito sutartyse nustatytais terminais ir sąlygomis. Atkreipia dėmesį, kad Vilniaus apygardos teismas minėtoje civilinėje byloje vertindamas šios bylos duomenis / dokumentus, nenustatė, kad koks nors pareiškėjo sandoris pripažintinas nesąžiningu, pažeidžiančiu kreditorių interesus, tyčiniu vengimu ar sąmoningu neveikimu, dėl kurio buvo siekiama išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Priešingai, iš byloje esančių duomenų matyti, kad per 3 metus iki pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pateikimo teismui buvo dengiamos / išieškomos pareiškėjo skolos kreditoriams.
13.5. Nurodo, jog nesupranta, dėl ko teismas pareiškėjo su sutuoktine sudarytą povedybinę sutartį bei aplinkybę, kad pareiškėjas turi du nepilnamečius vaikus, traktavo, kaip vieną iš pareiškėjo nesąžiningumo požymių. Taip pat mano, kad skundžiamojoje nutartyje teismas neteisingai įvertino pareiškėjo gaunamas ir numatomas gauti pajamas bei jo galimybes ateityje (bankroto proceso metu) atsiskaityti su bankroto administratoriumi ir kreditoriais. Pažymi, kad 200 Eur sumą yra siūloma nustatyti bankroto administratoriui pareiškėjo bankroto procedūroms atlikti ne mėnesiui, o už laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos. Be to, pareiškėjo gaunamas darbo užmokestis nuo 2023 m. sausio 1 d., t. y. dar prieš skundžiamos nutarties priėmimą, yra 840 Eur (neatskaičius mokesčių) arba apie 633 Eur (atskaičius mokesčius). Todėl pareiškėjo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad iš jo gaunamų pajamų atėmus būtiniesiems poreikiams tenkinti prašomą nustatyti 430 Eur sumą mėnesiui bankroto proceso metu neliks iš ko apmokėti administravimo išlaidas ir atsiskaityti su kreditoriais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė.
15. Apeliacijos objektą sudaro skundžiamos pirmosios instancijos teismo 2023 m. sausio 16 d. nutarties, kuria buvo atmestas apelianto pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, priėmimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
16. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, netenkino pareiškėjo pareiškimo dėl bankroto bylos jam iškėlimo, konstatavęs pareiškėjo nesąžiningumą, kurį, anot teismo, lėmė pareiškėjo pasyvūs veiksmai, jam nesiekiant padidinti deklaruojamų darbo pajamų, iš kurių būtų galima vykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Apeliantas (pareiškėjas) nesutinka su skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi; mano, kad teismas nepagrįstai jo elgesį laikė nesąžiningu. Apelianto vertinimu, byloje yra pakankamai įrodymų, jog jis ėmėsi aktyvių veiksmų savo finansinei būklei pagerinti ir sąžiningai siekė atsiskaityti su kreditoriais, be kita ko akcentavo savo sveikatos problemas, anot pareiškėjo, darančias tiesioginę įtaką kito pobūdžio (įskaitant fizinį) darbo susiradimui, dėl ko prašo priimti į bylą ir 2023 m. sausio 19 d. išduotą medicininį pažymėjimą, patvirtinantį, jog dėl sveikatos būklės pareiškėjas negali dirbti sunkaus fizinio darbo.
17. Pagal CPK 314 straipsnio nuostatas, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-163-219/2019). Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pateiktas įrodymas (2023 m. sausio 19 d. medicininis pažymėjimas) yra svarbus be kita ko pirmosios instancijos teismo atlikto pareiškėjo sveikatos būklės vertinimo, ryšium su asmens (ne)sąžiningumu, kontekste, todėl minėtas įrodymas prijungiamas prie bylos.
18. FABĮ įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis).
19. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.
20. Aptariamu atveju, ginčas iš esmės kilo dėl bankrutuoti siekiančio fizinio asmens sąžiningumo vertinimo.
21. Aplinkybės, ar asmuo tapo nemokus dėl nesąžiningų veiksmų (neveikimo), kiekvienu konkrečiu atveju pirmiausia vertintinos atsižvelgiant į FABĮ tikslą – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą. Teismų praktikoje pažymėta, kad fiziniai asmenys savo bankroto proceso metu turi dėti maksimalias pastangas užsitikrinti didesnių pajamų gavimą, kad susidarytų kaip galima didesnis pajamų ir išlaidų skirtumas, leidžiantis tenkinti kreditorių reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K- 3-190-706/2015). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindą daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Dar svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui. Tai reiškia, kad menkaverčiai ir reikšmingos įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti.
22. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas atsisakė iškelti pareiškėjui bankroto bylą dėl jo neva nesąžiningų veiksmų, kuriais teismas laikė pirmiausia būtent pareiškėjo pasyvų elgesį, kai jis, gaudamas apie 550 Eur darbo užmokestį, nedėjo pastangų savo mokumui pagerinti, nemėgino susirasti geriau apmokamo ar papildomo darbo, keisti ar kelti kvalifikacijos ir pan. Visgi, apeliacinės instancijos teismas tokią pirmosios instancijos teismo poziciją vertina kritiškai.
23. Pirmosios instancijos teismas byloje nustatė, kad pareiškėjas nuo 2020 m. liepos 7 d. dirba (duomenys neskelbtini); iki 2021 m. sausio 1 d. jo darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių) siekė 152 Eur (dirbo 0,25 etato), nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. sausio 1 d. – 642 Eur (dirbo pilnu etatu), o nuo 2022 m. sausio 1 d. – 730 Eur (dirba pilnu etatu). Taigi, iš teismo nustatytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjo darbo užmokestis per pastaruosius metus, nors ir neženkliai, tačiau kilo. Ir nors sutiktina, kad pareiškėjo darbo užmokestis nėra didelis, tačiau vien tai savaime negali sudaryti pagrindo pripažinti asmens elgesį nesąžiningu. Kaip tam pagrindo nesudaro ir teismo akcentuotos aplinkybės apie tai, kad darbo rinkoje pakilus darbo užmokesčiui, pareiškėjas neišnaudoja galimybės gauti didesnes darbo pajamas. Pažymėtina, kad tokių duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjo tyčinį pasyvų elgesį ir sąmoningą siekį negauti didesnių pajamų, byloje nėra. Priešingai, kaip minėta, pareiškėjas turi pastovų darbą, jo darbo užmokestis kilo, be to, dalį kreditorinių įsipareigojimų pareiškėjas yra įvykdęs, ką nustatė ir pirmosios instancijos teismas, kartu pažymint, kad savaime vien ši aplinkybė (atsiskaitymas su kai kuriais kreditoriais, be kita ko su tais, kurių reikalavimai pagal FABĮ negali būti nurašyti) nesudaro pagrindo konstatuoti pareiškėjo siekio, kad likę kreditoriniai įsiskolinimai būtų nurašyti, juolab, kad kaip matyti iš bylos medžiagos, skolų išieškojimas vykdomas per antstolius, įstatyme nustatyta vykdymo proceso tvarka. Aptartame kontekste būtina pastebėti, kad minėtas aplinkybes byloje jau vertino ir Vilniaus apygardos teismas, 2022 m. gruodžio 8 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-2810-880/2022, pareiškėjo pareiškimą pirmosios instancijos teismui grąžinęs nagrinėti iš naujo. Vilniaus apygardos teismas minėtoje nutartyje sprendė, kad neginčijamų duomenų, jog pareiškėjas sąmoningai nesiekė gauti didesnių pajamų ir vengia vykdyti prievoles savo kreditoriams sąmoningai, t. y. siekė pabloginti savo finansinę būklę, byloje nėra; taip pat pažymėjo, jog teismas nenustatė, kad koks nors pareiškėjo sandoris pripažintinas nesąžiningu, pažeidžiančiu kreditorių interesus, tyčiniu vengimu ar sąmoningu neveikimu, dėl kurio buvo siekiama išvengti atsiskaitymo su kreditoriais; priešingai, iš byloje esančių duomenų matyti, kad per trejus metus iki pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pateikimo teismui buvo dengiamos / išieškomos pareiškėjo skolos kreditoriams (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 8 d. nutarties 32, 33 punktai). Gražinus bylą nagrinėti iš naujo, iš esmės jokie nauji įrodymai byloje tiriami nebuvo, taigi, minėtos Vilniaus apygardos teismo nutartyje padarytos išvados yra aktualios, tačiau, kaip matyti, pirmosios instancijos teismas į jas neatsižvelgė.
24. Pirmosios instancijos teismas kritiškai vertino ir pareiškėjo argumentus apie jo sveiktos būklę, dėl kurios jis neva negali susirasti geriau apmokamo darbo, dirbti sunkesnių darbų, kas, anot teismo, taip pat patvirtina pareiškėjo pasyvumą, nenorą dėti maksimalias pastangas savo mokumui atkurti. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas buvo siunčiamas konsultuotis dėl (duomenys neskelbtini) ir kt., tačiau remdamasis išimtinai statistine informacija, viešai prieinama medicinos doktrina, bendro pobūdžio teorine informacija apie tam tikrus sveikatos sutrikimus, padarė išvadą, kad pareiškėjas yra pakankamai sveikas ir darbingas, galintis konkuruoti darbo rinkoje. Visgi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, paminėti viešai prieinami statistiniai ir teoriniai duomenys šiuo atveju negali būti laikomi objektyviais įrodymais, kurių pagrindu būtų daroma išvada apie konkretaus asmens sveikatos būklę, neatsižvelgiant į kvalifikuotų specialistų (medikų) konkrečius vertinimus. Pirmiausia pažymėtina, kad byloje yra duomenų apie pareiškėjo sveikatos problemas, ką aukščiau minėtoje 2022 m. gruodžio 8 d. nutartyje jau patvirtino Vilniaus apygardos teismas, be kita ko padaręs ir išvadą, kad pareiškėjo galimybes susirasti geriau apmokamą darbą sąlygojo ne jo nesąžiningi veiksmai – siekis išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, o sveikatos būklė. Be to, paminėtą išvadą patvirtina ir byloje pateiktas (duomenys neskelbtini) 2023 m. sausio 19 d. pažymėjimas, kuriame pateikta specialisto (gydytojo) išvada, kad pareiškėjas dėl sveikatos būklės negali dirbti sunkaus fizinio darbo, negali dirbti darbų, kai reikalingas fizinis apkrovimas dešinei rankai (nuolat pasikartojantys dešinės rankos judesiai, pastovus sunkumų dešine ranka kilnojimas). Taigi, minėti duomenys paneigia pirmosios instancijos teismo pateiktą pareiškėjo sveikatos būklės vertinimą ir patvirtina, kad pareiškėjo turimos sveikatos problemos turi įtakos darbo paieškoms ir / ar darbo pobūdžiui.
25. Aukščiau aptartos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesudaro pagrindo pripažinti pareiškėjo elgesį nesąžiningu. Tam pagrindo taip pat nesudaro ir kitos teismo akcentuotos aplinkybės apie pareiškėjo ir jo sutuoktinės sudarytą povedybinę sutartį ar turimus nepilnamečius vaikus, numatytą sumą pareiškėjo būtiniems poreikiams tenkinti, šiuo aspektu atkreipiant dėmesį, kad pats pareiškėjas savo atskirajame skunde akcentavo, kad padidėjus minimaliajai mėnesinei algai, dalis pajamų liks ir administravimo išlaidoms bei atsiskaitymui su kreditoriais. Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, nesant pagrindo aptartu atveju pareiškėjo veiksmus laikyti nesąžiningais, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis laikytina nepagrįsta, todėl naikintina, bylą perduodant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kadangi tokio pareiškimo nagrinėjimas yra apylinkės teismo kompetencija (FABĮ 4 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
pareiškėjo R. J. atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 16 d. nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui pareiškėjo R. J. bankroto bylos iškėlimo klausimą nagrinėti iš naujo.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.