- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-08
- Bylos Nr.
- e2S-2810-880/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-00560-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas perduotas nagrinėti iš naujo I instancijos teismui.
- Teisėjas
- Linas Zinkevičius (pirm.)
- Pareiškėjas
- R. J.
- Suinteresuotas asmuo
- Akademinė, UAB „Intrum Lietuva“, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Akademinė kredito unija, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „Gelvorasergel“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Linas Zinkevičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (apelianto) R. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 19 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo R. J. prašymas iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą, suinteresuoti asmenys – Akademinė kredito unija, uždaroji akcinė bendrovė „GelvoraSergel“, uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“, Luminor Bank AS, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolis Darius Bliznikas, antstolė Irena Beliačic, antstolė Jūratė Blažienė, antstolė Daiva Milevičienė, antstolis Arminas Naujokaitis, antstolė Brigita Palavinskienė, R. J., I. T.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas R. J. kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti jam bankroto bylą, bankroto administratore paskirti UAB „Karaliaučiaus grupė“.
2. Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad įsiskolinimų, kurių mokėjimo terminai yra suėję, suma kreditoriams sudaro virš 34 889,59 Eur, todėl pareiškėjas yra nemokus. Jis (duomenys neskelbtini) buvo sudaręs santuoką su I. J. (dabartine pavardė – T.). Santuokos metu dirbo (duomenys neskelbtini) automechaniku. Jo gaunamos pajamos 2007-2008 metais siekdavo nuo 2000 Lt (579,24 Eur) iki 3000 Lt (868,86 Eur), o tam tikrais atvejais ir 4000 Lt (1 158,48 Eur) per mėnesį. Buvusi sutuoktinė nedirbo, todėl šeimos poreikiais rūpinosi pareiškėjas. 2008 m. sutuoktiniai sudarė Būsto kreditavimo sutartį ir įsigijo būstą. Dėl prasidėjusios pasaulinės ekonominės krizės ir verslą užklupusių itin didelių sunkumų pareiškėjas 2008 metais neteko darbo. Pareiškėjui ir buvusiai sutuoktinei pradėjo trūkti lėšų pragyvenimui, atsiskaitymui su kreditoriais, augo skolos. 2009 metais pareiškėjas su buvusia sutuoktine nutraukė santuoką. Butas ir automobilis, kurie buvo įgyti santuokos metu, po santuokos nutraukimo atiteko buvusiai sutuoktinei. Vėliau pareiškėjas susipažino su esama sutuoktine R. J., su kuria susilaukė dviejų vaikų. Dėl itin sunkios padėties pareiškėjas ryžosi uždirbti netinkamais būdais – kontrabanda iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką vežė kontrabandines cigaretes, buvo pagautas muitinės pareigūnų ir nubaustas administracine tvarka. Pareiškėjas vėliau ieškojosi legalaus darbo, kurį pavyko surasti 2013 metais. Nuo 2013 metų iki dabar be pertraukų dirbo, nesislapstė nuo kreditorių, antstolių, dėjo pastangas gauti pajamų ir grąžinti skolas kreditoriams. Dalį skolų pareiškėjas grąžino, tačiau dėl nuolat priskaičiuojamų palūkanų, netesybų ir vykdymo išlaidų per protingą terminą padengti visų pradelstų skolų kreditoriams pareiškėjui yra neįmanoma. Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad geriau apmokamo darbo neieško, nes turi sveikatos problemų.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad pareiškėjas jam neskolingas, todėl prašo pašalinti iš suinteresuotų asmenų.
4. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas neskolingas ir pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto iškėlimo tenkinimui neprieštaraus, teismui nustačius, kad į bylą pateikta pakankamai bankroto bylos iškėlimui reikalingų įrodymų.
5. Suinteresuotas asmuo „GelvoraSergel“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašė klausimą dėl bankroto bylos pareiškėjui iškėlimo spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodė, kad teismas turi įvertinti sudarytų Vartojimo kredito sutarčių kiekį, iš ko galima daryti išvadą, kad pareiškėjas skolinosi beatodairiškai, kas iš esmės ir tapo jo nemokumo priežastimi. Pareiškėjas yra darbingo amžiaus, nenurodo turintis sveikatos problemų ar kitų aplinkybių, kurios kliudytų susirasti geriau apmokamą darbą, pakelti turimą kvalifikaciją ir taip labiau atsiskaityti su kreditoriumi. Iš pareiškėjo nurodomų argumentų, akivaizdu, jog pareiškėjas neketina skirti lėšų kreditorių reikalavimams padengti.
6. Suinteresuotas asmuo Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad pareiškėjui ir jo buvusiai sutuoktinei nutraukus santuoką, jie liko solidariais bendraskoliais banko atžvilgiu. Atsiliepimo pateikimo dienai pagal Būsto kreditavimo sutartį negrąžinto kredito likutis sudaro 92 414,76 Eur, kredito grąžinimo data – 2046 m. kovo 20 d.
7. Suinteresuotas asmuo I. T. pateikė prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant ir kartu paaiškino, kad 2007-2008 metais, priešingai nei nurodo pareiškėjas, ji dirbo ir rūpinosi šeima, nuo 2004 m. lapkričio 2 d. jos darbdavys buvo Akademinė kredito unija. Dėl laiku nevykdomų įsipareigojimų, automobilis buvo parduotas iš varžytynių, o gauta suma padengta pareiškėjo paskolos dalis, už kurią jis buvo pasižadėjęs mokėti.
8. Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškimą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 19 d. nutartimi pareiškėjo R. J. pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo netenkino.
10. Teismas nustatė, kad pareiškėjo pradelstų įsiskolinimų kreditoriams bendra suma (kuri turi būti vertinama nustatant fizinio asmens būklę) sudaro daugiau nei nurodoma ieškovo 34 889,59 Eur. Kilnojamojo ir nekilnojamojo turto bei santaupų kredito įstaigose pareiškėjas neturi. Pareiškėjo pajamas sudaro 730 Eur neatskaičius mokesčių per mėnesį gaunamas atlyginimas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taigi, įvertinus skolinių įsipareigojimų dydį, kuris viršija 25 MMA, turimo turto bei gaunamų pajamų, o taip pat ir gautų pajamų ir išlaidų santykį, konstatuotina, kad pareiškėjas pagal turtinę padėtį negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, todėl yra nemokus FABĮ prasme.
11. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas vertinamu laikotarpiu (per 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo) (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-155-823/2022) gauna mažas (minimalias) pajamas, kitų (papildomų) pajamų pareiškėjas negauna. Pareiškėjo pajamas per mėnesį sudaro 730 Eur (neatskaičius mokesčių) dydžio darbo užmokestis. Duomenų apie darbovietės iki 2020 m. liepos 7 d. pareiškėjas teismui nei su pareiškimu, nei bylos nagrinėjimo metu neteikė. Bylos duomenys tvirtina, kad 2013 m. gegužės 16 d. pareiškėjas kartu su sutuoktine R. J. yra sudarę povedybinę sutartį ir numatę sutuoktinių turto teisinį režimą. Ieškovas turi du nepilnamečius vaikus. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad turi ilgametės patirties, dirbdamas automechaniku, išsilavinimas – nebaigtas aukštasis, geriau apmokamo darbo neieško, nes turi sveikatos problemų. Tačiau į bylą duomenų – kokių nors medicininių dokumentų, pagrindžiančių pareiškėjo sveikatos būklę, nepateikė. Taip pat byloje nepateikta duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie tokią pareiškėjo būklę, dėl kurios jis negalėtų dirbti geriau apmokamo darbo nepaisant to, kad, kaip nurodė pats teismo posėdžio metu, turi ilgametę patirtį, kai dirbo automechaniku.
12. Dėl pareiškėjo sąžiningumo abejonių kelia ir tai, kad pareiškėjas nuo 2020 metų eina pardavėjo - kasininko pareigas, tačiau jam mokamo darbo užmokesčio dydis yra minimalus. Antra, bylos medžiaga neleidžia daryti išvados, kad jau ne vienerius metus eidamas minėtas pareigas už tokio dydžio darbo užmokestį, taip pat įvertinus, jog turi nepilnamečių vaikų, pareiškėjas deda pastangas, jog ši jo padėtis pasikeistų, t. y. pagerėtų. Kita vertus, byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog pareiškėjas siekė surasti kitokio pobūdžio ir/ ar geriau apmokamą darbą, įvertinus jo teismo posėdžio metu nurodytas sveikatos problemas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas turi siekti užsiimti tokia veikla, kuri leistų kuo operatyviau atsiskaityti su savo kreditoriais. Aplinkybė, kad dalis skolų yra padengta, įvertinus tai, kad duomenų apie savanorišką jų mokėjimą pareiškėjas neteikė, o jos buvo/yra išieškomos priverstine tvarka, nepaneigia pareiškėjo pareigos dėti maksimalias pastangas savo finansinei padėčiai pagerinti, tuo užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą. Įvertintina ir tai, kad dalis skolos susidarė pareiškėjui imant vartojimo kreditus, neįvertinus savo galimybių juos grąžinti vartojimo kredito sutartyse nustatytais terminais ir sąlygomis. Be to, pareiškėjas neginčijo ir suinteresuoto asmens buvusios sutuoktinės I. T. išdėstytos pozicijos, kad skolą bankui ji moka asmeniškai, nors 2009 m. birželio 18 d. Sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalys sutarė, kad prievolė grąžinti skolą yra tiek pareiškėjo, tiek I. J.
13. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių ar jų ėmėsi nepakankamai savo mokumui atkurti, todėl yra pagrindas pripažinti pareiškėją nesąžiningu. Kadangi pareiškėjo nesąžiningumas turėjo reikšmingą įtaką jo nemokumui, toks jo nesąžiningumas yra pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Pareiškėjas (apeliantas) R. J. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2FB-19456-1080/2022, ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
14.1. Pareiškime buvo aiškiai nurodyta, jog pareiškėjas beveik be pertraukų oficialiai dirbo dar nuo 2013 metų, nesislapstė nei nuo kreditorių, nei nuo skolas išieškančių antstolių, bei dėjo pastangas gauti pajamas ir grąžinti skolos kreditoriams. Paskutinė pareiškėjo darbovietė yra UAB (duomenys neskelbtini), kurioje jis dirba nuo 2020 m. liepos 7 d. Pareiškėjui dirbant šioje darbovietėje jo darbo užmokestis kilo nuo 152 iki 730 Eur. Taigi teigti, kad pastarasis buvo pasyvus ir nesiėmė priemonių ar jų ėmėsi nepakankamai, kad jo gaunamos pajamos padidėtų, ko pasėkoje jis galėtų kuo didesne apimtimi patenkinti kreditorių reikalavimus, nėra jokio teisinio pagrindo.
14.2. Pirmosios instancijos teismas, manydamas, kad šioje bankroto byloje trūksta duomenų apie pareiškėjo ankstesnes darbovietes ir jose pareiškėjui išmokėtas sumas (darbo užmokestį), ar duomenų apie pareiškėjo sveikatą, kurie, anot teismo, turėjo ypatingą reikšmę sprendžiant, ar pareiškėjas buvo sąžiningas ir per paskutiniuosius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo dienos dėjo pakankamas pastangas gauti pajamas ir iš jų dengti skolas kreditoriams, privalėjo būti aktyvus ir pareikalauti pareiškėjo šiuos duomenis pateikti arba savo iniciatyva šiuos duomenis gauti.
14.3. Pareiškėją jau ilgą laiką kamuoja stuburo, peties, kaklo problemos, dėl kurių jis negali dirbti sunkaus fizinio darbo, o toks būtent ir yra mechaniko darbas, apie kurį skundžiamoje nutartyje pasisakė pirmosios instancijos teismas.
14.4. Pirmosios instancijos teismui sprendžiant klausimą dėl fizinio asmens bankroto bylos pareiškėjui iškėlimo, be kita ko, buvo vertinami ir pareiškėjo veiksmai pastarajam 2007-2009 metais sudarant kredito sutartis. Kasacinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą sąžiningumo aspektu turi būti vertinamas pareiškėjų elgesys būtent per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jų nemokumui. Taigi pareiškėjo elgesys prisiimant įsipareigojimus kreditoriams ir tai, kaip tie įsipareigojimai kreditoriams buvo vykdomi, turėtų apimti tik laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 21 d. iki 2022 m. balandžio 21 d.
14.5. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo sąžiningumą, visiškai nepagrįstai rėmėsi ir buvusios sutuoktinės I. T. išdėstyta pozicija, kad pareiškėjas yra nesąžiningas, nes skolą bankui už dar santuokos metu įsigytą nekilnojamąjį turtą, kuris, pastebėtina, po santuokos nutraukimo 2009 metais perėjo buvusios sutuoktinės asmeninėn nuosavybėn, moka tik ji asmeniškai, nors 2009 m. birželio 18 d. Sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalys sutarė, kad prievolė grąžinti skolą yra tiek pareiškėjo, tiek I. J. Tai, kad šią sutartį po santuokos nutraukimo vykdo tik buvusi pareiškėjo sutuoktinė, yra normali kasdienė praktika, kadangi vienintelis naudos gavėjas, tinkamai įvykdžius minėtą sutartį, ir bus tik buvusi pareiškėjo sutuoktinė.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
16. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta pareiškėjui iškelti fizinio asmens bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
17. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu teismui pateikė papildomus įrodymus – duomenis apie sveikatą bei apie darbo santykius, kurie pasak jo įrodo, jog jis buvo sąžiningas ir per paskutiniuosius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo dienos dėjo pakankamas pastangas gauti pajamas ir iš jų dengti skolas kreditoriams.
18. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos CPK 314 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).
19. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs tai, kad pareiškėjo pateiktų naujų įrodymo prijungimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, jie yra svarbūs vertinant pareiškėjo sąžiningumą nagrinėjamos bylos kontekste, pateiktus įrodymus prijungia prie bylos.
Dėl skolininko veiksmų vertinimo laikotarpio FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto taikymo kontekste
20. FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.
21. Pagal FABĮ 6 straipsnio 1 dalį teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad: 1) fizinis asmuo yra nemokus; 2) jis nemokus tapo elgdamasis sąžiningai; 3) nėra kitų FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų atsisakyti iškelti bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-245-421/2021, 9 punktas).
22. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.
23. Kasacinis teismas, aiškindamas aktualias teisines nuostatas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2022 m. liepos 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-155-823/2022, pažymėjo, kad pagal lingvistinę FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto formuluotę – „paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl“ – įstatyme įtvirtintas 3 metų terminas yra siejamas būtent su skolininko nemokumo atsiradimo momentu, o ne nesąžiningų veiksmų, nulėmusių skolininko nemokumą, atlikimo momentu. Taigi lingvistiškai aiškinant šią teisės normą pareiškėjas turi būti tapęs nemokus ne anksčiau nei per 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, o esminė nemokumo priežastis turi būti FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte išvardyti nesąžiningi veiksmai. Būtent toks aptariamos teisės normos aiškinimas atitinka ir šios teisės normos tikslą, kad dėl nesąžiningų veiksmų tapęs nemokus skolininkas 3 metus negalėtų pasinaudoti FABĮ taikoma apsauga nuo kreditorių jam reiškiamų reikalavimų, o kreditoriams būtų sudaryta galimybė nukreipti išieškojimą į nesąžiningo skolininko turtą be FABĮ taikomų apribojimų per įstatyme nustatytą 3 metų laikotarpį. Teismas pažymėjo, kad formuota FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto aiškinimo praktika, draudžianti sąžiningumo aspektu vertinti pareiškėjo veiksmus, atliktus anksčiau nei prieš 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, neužtikrina šios teisės normos tikslų įgyvendinimo tais atvejais, kai nesąžiningų veiksmų atlikimo momentas ir pareiškėjo nemokumo atsiradimo momentas nesutampa. Dėl to išplėstinė teisėjų kolegija patikslino praktiką, suformuluodama teisės aiškinimo taisyklę: pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad: (1) pareiškėjas tapo nemokus per 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo ir (2) pareiškėjo nemokumo priežastis yra FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodyti nesąžiningi veiksmai. Kai fizinis asmuo tapo nemokus dėl FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodytų nesąžiningų veiksmų, o jų atlikimo laikas ir fizinio asmens tapimo nemokaus laikas nesutampa, tai laikas, kada buvo atlikti nesąžiningi veiksmai (per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo ar anksčiau), nėra teisiškai reikšmingas juridinis faktas FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto taikymui, tačiau šie veiksmai turi būti esminė asmens tapimo nemokaus priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-155-823/2022).
24. Atsižvelgiant į nurodytą, pripažintina, kad nepagrįstas yra pareiškėjo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo vertinti sandorių, sudarytų daugiau kaip per 3 metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo dienos. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pareiškėjui, pagrįstai ir teisėtai tyrė reikšmingas aplinkybes: 1) pareiškėjo nemokumo atsiradimo momentą; 2) pareiškėjo nemokumo priežastis. Pagal formuojamą teisės aiškinimo bei taikymo praktiką, nustačius, jog: 1) pareiškėjas tapo nemokus per 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, ir 2) pareiškėjo nemokumo priežastis buvo FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodyti nesąžiningi veiksmai, konstatuotinas aptartas teisinis pagrindas atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą.
Dėl skolininko nesąžiningumo kaip atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą sąlygos pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą
25. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad yra pagrindas atsisakyti iškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto pagrindu nustačius, kad pareiškėjo nemokumo priežastis yra FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodyti nesąžiningi veiksmai.
26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ginčo, kad pareiškėjas R. J. yra nemokus, nėra, todėl teismas plačiau dėl šios sąlygos egzistavimo nepasisako.
27. Sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. turi būti konstatuotas nesąžiningumo ir nemokumo priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376-219/2017, 17 punktas).
28. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų paprastai atspindi pareiškėjo išsilavinimas, patirtis, nemokumo būklės kilimo aplinkybės ir veiksmai ar neveikimas, kurių jis ėmėsi situacijai pagerinti. Objektyvųjį kriterijų atspindi pareiškėjo (ne)atlikti ar galėję būti atlikti veiksmai per įstatymo nustatytą laikotarpį, t. y. 3 metus iki fizinio asmens kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-299-313/2020, 22 punktas).
29. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtinta teisės norma turi būti sistemiškai aiškinama su FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nurodytu tikslu – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-313/2021, 38 punktas). Ši teisės norma, viena vertus, užtikrina, kad dėl nesąžiningų veiksmų tapęs nemokus skolininkas per įstatymo nustatytą laikotarpį (3 metus) negalės pasinaudoti fizinio asmens bankroto teikiamomis galimybėmis, t. y. siekti dalinio atleidimo nuo skolų, o kreditoriams per šį laikotarpį bus sudarytos sąlygos nukreipti išieškojimą į nesąžiningo skolininko turtą be apribojimų. Kita vertus, pagal šią teisės normą net ir tiems asmenims, kurių nemokumą lėmė nesąžiningi veiksmai, nurodyti FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, praėjus įstatyme nustatytam 3 metų terminui, jei per šį laikotarpį skolininkui elgiantis sąžiningai mokumo nepavyko atkurti, neturėtų būti užkertamas kelias kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-701/2016, 17 punktas, 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-299-313/2020, 30 punktas).
30. Pareiškėją teismas pripažino nesąžiningu dėl to, kad pareiškėjas nedėjo pastangų gauti didesnes pajamas ir atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to yra nemokus, jis nepateikė duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog pareiškėjas siekė surasti kitokio pobūdžio ir/ ar geriau apmokamą darbą, nepateikė duomenų apie sveikatos problemas. Tuo tarpu pareiškėjo teigimu, jis beveik be pertraukų oficialiai dirbo nuo 2013 metų, jo darbo užmokestis paskutinėje darbovietėje laipsniškai didėjo, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis buvo pasyvus ir nesiėmė priemonių ar jų ėmėsi nepakankamai, kad jo gaunamos pajamos padidėtų.
31. Nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas nededa jokių pastangų susirasti geriau apmokamą darbą, jog oficialiai galėtų turėti daugiau pajamų, tačiau vien formalus konstatavimas, kad asmuo gaunantis nedidelį darbo užmokestį, turi galimybes gauti didesnes pajamas, negali būti laikomas objektyviu argumentu, jog pareiškėjas realiai tokias galimybes turi. Kiekvienu konkrečiu atveju vertintina, ar pareiškėjas sąmoningai, t. y. iš esmės elgdamasis nesąžiningai kreditorių atžvilgiu, nesiekia susirasti geriau apmokamo darbo, ar geriau apmokamo darbo nesuradimą sąlygoja tam tikros tiek išorinės darbo rinkos aplinkybės (pvz. profesijos paklausa, keliami reikalavimai ir kt.), tiek pareiškėjo asmeninės savybės (pvz. išsilavinimas, įgūdžiai ir kt.). Taip pat svarbu vertinti ir aplinkybę, ar asmuo iš gaunamo uždarbio nurodo sieksiantis atsiskaitinėti su kreditoriais, vertinti jo nurodomą galimą skirti sumą kreditoriams ir tik tuomet spręsti, ar apeliantas nesąžiningai nesiekia didesnių pajamų.
32. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, neginčijamų duomenų, jog pareiškėjas sąmoningai nesiekė gauti didesnių pajamų ir vengia vykdyti prievoles savo kreditoriams sąmoningai, t. y. siekė pabloginti savo finansinę būklę, byloje nėra. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjas kryptingai nesiėmė jokių priemonių savo mokumui pagerinti, kad apeliantas nesiekė susirasti darbo, atitinkančio jo kvalifikaciją, ir taip gauti didesnes pajamas, kas patvirtina pareiškėjo nesąžiningumą, nėra pagrįsta.
33. Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad pareiškėjas turi tik vidurinį išsilavinimą (pareiškime nurodyta - nebaigtas aukštasis), automechaniko darbo patirties. Apeliacinės instancijos teismui patikrinus, tiek pareiškėjo kartu su atskiruoju skundu pateiktus duomenis apie darbo santykius, tiek Sodros duomenų bazėje esančius duomenis apie pareiškėjo darbovietes nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2015 m. gruodžio 16 d. iki 2020 m. birželio 12 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, o nuo 2020 m. liepos 8 d. iki dabar dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Paskutinėje darbovietėje jo darbo užmokestis stabiliai didėjo (pavyzdžiui nuo 546 Eur už 2020 m. spalio mėn. iki 753 Eur už 2022 m. rugsėjo mėn.). Taigi sutiktina su pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytais argumentais, kad jis nuo 2013 m. dirbo oficialiai ir be pertraukų. Vertinant, ar pareiškėjas galėjo ir ar šiuo metu gali susirasti kitą, galimai geriau apmokamą darbą būtina atsižvelgti ir į tai, kad jis turi sveikatos problemų. Iš pareiškėjo pateiktų duomenų apie jam nustatytas diagnozes matyti, kad 2019 – 2022 m. laikotarpiu jam ne kartą buvo diagnozuotas peties bursitas, „sukamojo varžčio“ sindromas, radikulopatija kaklo srityje, suaugusių stuburo osteochandrozė kaklo srityje. Taigi apeliacinės instancijos vertinimu, nors pareiškėjui ir nėra nustatytas nedarbingumas, tačiau pareiškėjo galimybes susirasti geriau apmokamą darbą sąlygojo ne jo nesąžiningi veiksmai – siekis išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, o sveikatos būklė. Pažymėtina ir tai, kad teismas nenustatė, kad koks nors pareiškėjo sandoris pripažintinas nesąžiningu, pažeidžiančiu kreditorių interesus, tyčiniu vengimu ar sąmoningu neveikimu, dėl kurio buvo siekiama išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Priešingai, iš byloje esančių duomenų matyti, kad per trejus metus iki pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pateikimo teismui buvo dengiamos/išieškomos pareiškėjo skolos kreditoriams. Vien tai, kad pareiškėjas gauna nedidelį darbo užmokestį, neįvertinus, kokie veiksniai tai nulėmė, taip pat nenustačius kitų reikšmingų aplinkybių, neteikia pagrindo jį laikyti nesąžiningu.
34. Nesudaro pagrindo pareiškėją pripažinti nesąžiningu ir pirmosios instancijos teismo argumentai, jog pareiškėjas neginčijo suinteresuoto asmens buvusios sutuoktinės I. T. išdėstytos pozicijos, kad skolą bankui ji moka asmeniškai, nors 2009 m. birželio 18 d. Sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalys sutarė, kad prievolė grąžinti skolą yra tiek pareiškėjo, tiek jos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas savo nutartyje nepasisakė apie tai, kad I. T. (buvusi pavardė J.) atsiliepime taip pat patvirtino, jog nors 2009 m. birželio 18 d. Sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalys sutarė, kad prievolė grąžinti skolą yra abiejų sutuoktinių, tačiau ji su pareiškėju tarpusavyje susitarė, kad įmokas už būsto kreditą mokės ji. Pažymėtina, kad tokiu pareiškėjo ir jo buvusios sutuoktinės susitarimu kreditorių interesai nėra pažeidžiami, prievolė bankui yra vykdoma.
35. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo veiksmai bei dedamos pastangos, siekiant kuo daugiau atsiskaityti su kreditoriais gali būti vertinami jau fizinio asmens bankroto proceso metu, o fizinio asmens sąžiningumas kreditorių atžvilgiu jau iškėlus bankroto bylą yra vertinamas pakartotinai ir žymiai išsamiau, nei tai galima nustatyti bankroto bylos iškėlimo stadijoje, pvz. iškėlus bankroto bylą, bankroto administratorius turi patikrinti asmens sudarytus sandorius per 36 mėnesius, ir, nustatęs asmens nesąžiningumą, gali kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nutraukimo, tokia teisė taip pat suteikta kreditoriams (FABĮ 24 straipsnio 9 punktas), be to pastangos ieškoti geriau apmokamo darbo dažnai įtraukiamos į asmens nemokumo planą, kurio vykdymas yra kontroliuojamas tiek administratoriaus, tiek kreditorių.
36. Remiantis aptartu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bankroto bylos pareiškėjui iškėlimo, netinkamai taikė aptartas teisės normas, aiškiai nenustatė (nenurodė) pareiškėjo nesąžiningų veiksmų, dėl kurių jis tapo nemokus, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta iškelti pareiškėjui bankroto bylą, pripažintina nepagrįsta ir naikintina. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tik nustačius visas bylai reikšmingas aplinkybes galima nuspręsti, ar apeliantas buvo (ne)sąžiningas, įvertinti nesąžiningų veiksmų (jei tokie būtų konstatuoti) ir nemokumo ryšį – ar jis daro reikšmingą įtaką nemokumui, ar prie nemokumo prisidėjo ir kitos, nuo apelianto valios nepriklausančios aplinkybės (ekonominė krizė, nedarbo lygio padidėjimas, ar pan.). Kadangi pareiškimo dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo nagrinėjimas priskirtas apylinkės teismui (FABĮ 4 straipsnio 1 dalis, 6 straipsnis) ir dėl to apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės išnagrinėti bankroto bylos iškėlimo klausimo, byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
pareiškėjo (apelianto) R. J. atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 19 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo bankroto bylos iškėlimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.