Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Lozoraitytės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. D. ir atsakovo V. Š. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-235-475/2012 pagal ieškovo R. D. patikslintą ieškinį atsakovams A. D., V. Š., tretieji asmenys J. P., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, notarai B. G., D. G., L. T., R. V. dėl sutartinės hipotekos sandorio pripažinimo iš dalies negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai atmestini. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis).

Byloje nustatyta, kad Kauno miesto 18-ajame notarų biure buvo sudaryta ir patvirtinta 2005-03-16 sutartis, kuria ieškovo R. D. sesuo A. R. pasiskolino iš atsakovo V. Š. 65 000 Lt, vėliau 2007-10-16 ir 2008-06-05 d. sutartimis paskolos suma buvo padidinta iki 150 000 Lt. Paskolos (su visais pakeitimais) grąžinimui užtikrinti buvo sudarytas ir patvirtintas hipotekos lakštas, kuriuo įkeistas butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), turto savininke nurodyta atsakovė A. D., kreditorius - V. Š., o skolininkė - A. R.. 2005-03-18 įregistruota sutartinė hipoteka 0212005000263, taip pat įregistruoti ir vėlesni jos pakeitimai (2007-10-18 ir 2008-06-09). A. R. 2009-09-20 mirė. Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo teisėja 2010-04-07 nutartimi areštavo nekilnojamąjį turtą - butą (duomenys neskelbtini), o 2010-07-10 nutartimi nutarė patenkinti kreditoriaus V. Š. reikalavimus ir priverstinai parduoti turtą iš varžytinių. Taip pat nustatyta, kad po ieškovo tėvo ir atsakovės A. D. sutuoktinio J. S. D. mirties 2000-06-25, ieškovas Kauno miesto 20-ajame notarų biure 2001-02-05 pareiškimu priėmė palikimą, paveldimu turtu nurodydamas tik automobilį, į kurį jam buvo 2001-02-05 išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Atsakovė A. D. ir ieškovo sesuo A. R. 2001-02-05 pareiškimais nurodė, kad palikimo nepriima ir į jį nepretenduoja. Atsakovei A. D. 2009-11-19 išduotas nuosavybės teisės liudijimas į ½ dalį šio buto, o 2009-12-14 ieškovui R. D. išduotas papildomas paveldėjimo teisės liudijimas į ½ dalį to paties buto.

Ieškovas prašė pripažinti iš dalies negaliojančiu nurodytą sutartinės hipotekos sandorį jam priklausančio buto dalies apimtyje, ieškinį grindė sandorio dalies prieštaravimu įstatymo reikalavimams, t.y. dėl to, kad jis savo valia buto dalies neįkeitė ir hipotekos lakšto nepasirašė.

Dėl teismo išvadų, nustatant palikimo priėmimo aplinkybes, ir dėl paveldėjimo teisės liudijimų pripažinimo negaliojančiais ex officio

Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas palikimo priėmimo aplinkybes, padarė prieštaringas išvadas, t.y. nustatė, kad palikimą per tuo metu galiojusio 1964 m. CK 587 straipsnyje numatytą 6 mėnesių terminą priėmė A. D., faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, tačiau nepaisant to vėliau išduotų R. D. paveldėjimo teisės liudijimų į mirusiojo palikimą - pradžioje į automobilį, vėliau į žemės sklypus ir dar vėliau į ½ buto - nepripažino negaliojančiais, tuo iš esmės paneigdamas savo padarytas išvadas. Nors R. D. pareiškimą dėl palikimo priėmimo, o kiti įpėdiniai – A. D. ir A. R. atsisakymą nuo palikimo Kauno m. 20-ajam notarų biurui padavė 2001-02-05, t.y. praleidę tuo metu galiojusio 1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalyje ir 591 straipsnio 1 dalyje numatytą 6 mėnesių terminą, ir šis terminas teismo CK 588 straipsnio tvarka nebuvo prailgintas, tačiau darytina išvada, jog įstatyminiai įpėdiniai, tą pačią dieną kreipdamiesi į notarinę kontorą, vienas jų – dėl palikimo priėmimo, kitos dvi įpėdinės – dėl atsisakymo nuo palikimo faktiškai išreiškė sutikimą kad palikimas R. D. būtų priimtas pasibaigus nurodytam terminui ir be kreipimosi į teismą, kas atitiko CK 588 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kadangi šioje normoje numatyta, kad palikimas gali būti priimamas, pasibaigus tam terminui, ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka kiti priėmę palikimą įpėdiniai. Jei ir pripažinti, kad A. D. po vyro mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti, ji vėliau vienašaliu sandoriu atsisakė palikimo, ir šis sandoris nėra nuginčytas, taip pat nenustatyta, kad jis prieštarautų imperatyviems įstatymo reikalavimams. CK 591 straipsnio 4 dalyje buvo numatyta, kad neleidžiama atsisakyti palikimo, jeigu įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie tai, kad jis priima palikimą arba prašo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Atsakovė A. D. iki atsisakymo nuo palikimo tokio pareiškimo notarinei kontorai nebuvo padavusi. Tokiu būdu nėra nustatyti pagrindai pripažinti Kauno m. 20-ojo notarų biuro išduotus paveldėjimo teisės liudijimus niekiniais sandoriais, kadangi nenustatyta, kad šie sandoriai prieštarautų imperatyvioms įstatymo normoms ir viešajai tvarkai ar gerai moralei (CK 1.78 str. 3 d., 1.80, 1.81 str.). Todėl pirmosios instancijos teismas be pagrindo konstatavo, kad J. S. D. palikimą priėmė atsakovė A. D. faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, tačiau pagrįstai nesprendė klausimo dėl paveldėjimo teisės liudijimų pripažinimo negaliojančiais ex officio CK 1.78 straipsnio 5 dalies pagrindu, nes tam nėra įstatyme nustatytų pagrindų. Dėl nurodytų aplinkybių atsakovo V. Š. apeliacinis skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.

Dėl CK 1.75 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir teismo precedento taikymo

Ginčo esmę faktiškai sudaro nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą, įgytų priėmus palikimą, privalomos registracijos fakto ir tokiu būdu įgytų nuosavybės teisių, jų neišviešinus įstatymo nustatyta tvarka, apimties aiškinimas. Ieškovo teigimu, jis 2001-02-05 paduodamas pareiškimą notarinei kontorai priimti mirusio tėvo palikimą – lengvąjį automobilį, o vėliau ir žemės sklypus, priėmė ir kitą mirusiojo turtą, t.y. ½ dalį buto, nors papildomas paveldėjimo teisės liudijimas į šį turtą ir buvo išduotas vėliau, t.y. jau po to, kai šį butą įkeitė A. D., kurios vardu tuo metu buvo atlikta buto nuosavybės teisių teisinė registracija. Ieškovo teigimu, būtent dėl to, kad jam priklausanti buto dalis buvo įkeista be ieškovo valios ir jam nepasirašius hipotekos sandorio, pastarasis jam priklausančių nuosavybės teisių į 1/2 dalį buto dalyje yra negaliojantis, kadangi toks sandoris prieštarauja CK 1.63 str. 1 d., 1.70 str.1 d. 1.76 str. 1 d. reikalavimams. Todėl tampa aktualiu ieškovo nuosavybės teisių įgijimo momento ir jų turinio aiškinimas, atsižvelgiant į įstatymo reikalavimus. Kadangi palikimo priėmimo metu galiojusio 1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, kad neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis, o šio straipsnio 5 dalyje numatyta, kad priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo laiko, todėl ieškovas teisus teigdamas, kad jis paduodamas 2001-02-05 pareiškimą priėmė visą mirusiojo palikimą, t.y. ne tik automobilį, žemės sklypus, bet ir ½ ginčo buto dalį. Tačiau šiuo atveju yra svarbu nustatyti, ar ieškovas, priėmęs palikimą, tačiau negavęs paveldėjimo teisės liudijimo ir neįregistravęs paveldėto nekilnojamojo turto Nekilnojamojo turto registre, nuo pat palikimo atsiradimo momento įgijo savininko teises visa apimtimi. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi suformuotu teismo precedentu, o būtent Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2002 m. rugsėjo 24 d. nutartimi civilinėje byloje G.Š. v M.Š., akcinė bendrovė Vilniaus bankas, bylos Nr. 3K-7-829/2002, kurioje analizuojant registracijos fakto įtaką nuosavybės teisės realizavimui ir aiškinant Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatų ir 1964 m. CK 149 straipsnio 2 dalies reikalavimus, padaryta išvada, kad tuo atveju, kai palikimą priėmęs įpėdinis nėra gavęs paveldėjimo teisės liudijimo ir nėra įregistravęs paveldėto nekilnojamojo turto Nekilnojamojo turto registre, jis turi teisę paveldėtą turtą valdyti ir juo naudotis, tačiau ribojama jo teisė šiuo turtu disponuoti, t.y. visa apimtimi įgyvendinti 1964 m. CK 96 straipsnyje numatytas savininko teises. Tai tiesiogiai įtvirtinta ir palikimo priėmimo metu galiojusios Nekilnojamojo turto registro įstatymo redakcijos 25 straipsnio 1 dalyje, kurioje buvo numatyta, kad pagal sutartį ar kitu teisėtu būdu įgijus nekilnojamąjį turtą, teisė juo disponuoti atsiranda savininko teises įregistravus Nekilnojamojo turto registre. Be to, pagal 1964 m. CK 96 str. (naujojo CK 4.37 str.) savininkas turtą valdo ir juo disponuoja, nepažeisdamas kitų asmenų teisių ir interesų. Tai reiškia, kad savininkas savo teises į turtą turi įgyvendinti sąžiningai, nepiktnaudžiaudamas savo teise, bei laikydamasis įstatyme nustatytų reikalavimų. Būtent dėl tokio savininko teisių aiškinimo pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad ieškovas savo teisių į ginčo turtą iki hipotekos sandorio neįregistravo ir pretenzijų dėl turto registravimo atsakovės A. D. vardu nereiškė, pagrįstai padarė išvadą, kad jis šių teisių negali panaudoti prieš sąžiningus trečiuosius asmenis, šiuo atveju hipotekos turėtoją V. Š.. Šis aiškinimas atitinka šiuo metu galiojančio CK 1.75 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kurie numato, kad neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis remdamosi kitais įrodymais. Ieškovas, ginčydamas hipotekos sandorį, ieškinį grindžia palikimo būdu įgytų nuosavybės teisių pažeidimu, todėl neišviešindamas jų, t.y. negavęs paveldėjimo teisės liudijimo ir savo teisių į nekilnojamąjį turtą neįregistravęs Nekilnojamojo turto registre palikimo priėmimo, kaip sandorio, negali panaudoti prieš trečiuosius asmenis. Ginčo sandorio sudarymo metu nuosavybės teisės į visą butą buvo įregistruotos atsakovės A. D. vardu, todėl notaras, tvirtindamas hipotekos lakštą, turėjo pagrindą laikyti, kad A. D. nuosavybės teisės yra patvirtintos. Ieškovas, nepagrįstai tvirtina, kad palikimo priėmimo faktas buvo įregistruotas viešajame registre – Centrinėje hipotekos įstaigoje, todėl notaras turėjo galimybę patikrinti daiktų priklausomybę nuosavybės teise konkretiems asmenims. Šį teiginį ieškovas grindžia šiuo metu galiojančio CK 5.50 straipsnio 6 dalies nuostata, kad notaras per tris darbo dienas nuo palikimo priėmimo dienos privalo pranešti Centrinei hipotekos įstaigai apie palikimo priėmimą,. Tačiau ši norma ginčo atveju netaikytina, kadangi palikimas priimtas galiojant 1964 m. CK.

Ieškovas nepagrįstai teigia, kad nurodytas teismo precedentas netaikytinas nagrinėjamoje byloje, kadangi LR Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtoje byloje, skirtingai nei nagrinėjamoje byloje, ieškovas prašė pripažinti jam nuosavybės teisę į namo dalį ir pripažinti negaliojančiu namo įkeitimo sandorį. Kolegija sprendžia, kad Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtoje byloje faktinės aplinkybės panašios į nagrinėjamos bylos aplinkybes ir joms turi būti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurta taisyklė. Taip konstitucinis jurisprudencijos tęstinumo principas yra suformuluotas ir Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarime (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Eskom“ v. K. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-220/2011; 2011 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloj Kauno miesto savivaldybė v. S. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-267/2011; kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atmetus ieškovo apeliacinį skundą iš ieškovo atsakovui V. Š. priteistinos atstovavimo išlaidos už atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą surašymą – 600 Lt (t.3, b.l. 39-44).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Apeliacinius skundus atmesti. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo R. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovui V. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) 600 Lt atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme