Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2025-06-12 · Civilinė byla Nr. e2A-801-730/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-06-12
Bylos Nr.
e2A-801-730/2025
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-05100-2023-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Erinija Kazlauskienė, Larisa Šimanskienė, Giedrė Seselskytė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Domeu“
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Adavas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-801-730/2025Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05100-2023-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.7.2; 2.6.1.3.6; 3.3.1.14 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. birželio 12 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedrės Seselskytės, Larisos Šimanskienės, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnio 2 dalis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Domeu“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Adavas“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Adavas“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Domeu“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 22 882,73 Eur skolą, 832,93 Eur delspinigius, 1 802,90 Eur nuostolių atlyginimą ir 11,5 procento procesines palūkanas. Ieškovė nurodė, kad prašoma priteisti skola susidarė pagal šalių 2019 m. gruodžio 11 d. sudarytą statybos rangos sutartį už ieškovės atliktus rangos darbus.

2. Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir pateikė priešieškinį, prašydama priteisti iš ieškovės 41 846,06 Eur skolą, 11 045,08 Eur pradelsto mokėjimo palūkanas ir 10,5 procento procesines palūkanas. Nurodė, kad rangos sutarties vykdymo metu ieškovė iš atsakovės įsigydavo prekių bei paslaugų, kurias atsakovė ieškovei perparduodavo, tai yra atsakovė, įsigijusi prekių bei paslaugų iš jų tiekėjų, ieškovei reikalingas rangos sutarčiai vykdyti prekes bei paslaugas perparduodavo ieškovei. Rangos sutarties vykdymo metu atsakovė ieškovei perpardavė prekių ir paslaugų už 41 846,06 Eur sumą, už jas atsakovė išrašė ir pateikė apmokėti ieškovei PVM sąskaitas faktūras. Pažymėjo, kad pateikė ieškovei pardavimų žurnalą ir tarpusavio skolų suderinimo aktą, kuriame buvo nurodyta atsakovės skola – 41 846,06 Eur. Skolų suderinimo akte nurodyta, kad, negavus ieškovės atsakymo per 10 dienų, skolos likutis bus laikomas galiojančiu. Per šį terminą ieškovė prieštaravimo dėl skolos dydžio nepateikė, ieškovė šią skolą pripažino, tačiau jos nesumokėjo.

3. Ieškovė su priešieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad PVM sąskaitose faktūrose nurodytas medžiagų kiekis buvo suteiktas ieškovei ir realiai buvo jos perpirktas ar (ir) sunaudotas objekte. Rangos sutartimi atsakovė įsipareigojo tiekti medžiagas, tai yra plytas, blokelius. Ieškovei vykdant rangos sutartyje ir grafike numatytus darbus, atsakovė tiekdavo ir į objektą pristatydavo sąmatoje numatytas medžiagas. Ieškovės darbuotojams naudojant šias medžiagas rangos darbams atlikti, po darbų kiekvieną kartą būdavo suskaičiuojamas sunaudotų medžiagų kiekis ir pildoma atsakovės tiektų bei sunaudotų medžiagų lentelė (aktas). Ieškovės teigimu, „užaktavusi“ sunaudotas medžiagas, ji jas kartu su atliktais darbais įtraukė į atliktų darbų aktą, teikiamą atsakovei. Pagal šalių susitarimą atsakovė už medžiagas ieškovei išrašydavo PVM sąskaitas faktūras, jas ieškovė pasirašydavo, tačiau pateiktos sąskaitos apmokamos nebūdavo. Atitinkama suma už tiektas ir ieškovės sunaudotas atsakovės medžiagas buvo įrašyta į atliktų darbų aktą, pagal aktą išrašyta PVM sąskaita faktūra, tačiau atsakovei tenka pareiga sumokėti tik už ieškovės atliktus darbus. Likusios sumos, už jos tiektas medžiagas, atsakovė nesumoka. Realiai atsakovė teikiamų medžiagų neperpardavinėdavo, todėl, ieškovės nuomone, ji neturi jokios pareigos sumokėti už atsakovės į savo pačios objektą tiekiamas medžiagas. Rangos sutartyje šalys taip pat nenumatė ieškovei pareigos pirkti iš atsakovės jos tiekiamas medžiagas objektui. Priešingai, rangos sutarties bendrųjų sąlygų 9.1.12 punkte nustatyta, kad, užsakovui pateikus dalį medžiagų, mažinama rangos sutarties darbų kaina. Ieškovė atkreipė dėmesį į tai, kad kartu su ieškiniu pateikė per laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 16 d. iki 2020 m. kovo 31 d. sunaudotų medžiagų aktą, kuriame suvedė visas faktiškai atsakovės suteiktas ir ieškovės sunaudotas medžiagas vykdant sutartyje numatytus statybos darbus. Pagal atsakovės išrašytas sąskaitas, medžiagų tuo laikotarpiu buvo suteikta už 26 270,43 Eur (su PVM), o realiai ieškovės sunaudota už 20 307,38 Eur (su PVM). Taigi, kaip nustatyta rangos sutarties 9.1.12 punkte, būtent šia suma ir buvo sumažinta ieškovės atliktų darbų akte nurodyta kaina ir ieškinio reikalavimo suma. Likusios medžiagos, ieškovei sustabdžius darbus, buvo perduotos pačios atsakovės nurodymu kitiems rangovams / subrangovams, tęsusiems darbus objekte. Uždarajai akcinei bendrovei „ABO namas“ perduota medžiagų už 4 863,21 Eur, o uždarajai akcinei bendrovei „TM Statybos“ – už 2 564,62 Eur. Nurodo, kad atsakovės tiektų medžiagų niekam kitam neperdavė, nepardavė ir nesunaudojo jų daugiau, nei nurodyta atliktų darbų akte. Pasak ieškovės, ji niekuomet nevaldė ir savo žinioje neturėjo atsakovės medžiagų už bendrą 41 846,06 Eur sumą. Jeigu iš tiesų ieškovė būtų nesugrąžinusi nepanaudotų medžiagų ar neatsiskaičiusi su atsakove, atsakovė dar 2020 m. būtų reikalavusi iš ieškovės įvykdyti savo prievoles, tačiau atsakovė niekuomet nebuvo net kreipusis į ieškovę su tokiu reikalavimu.

Žemesnės instancijos teismas

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. liepos 1 d. sprendimu civilinėje Nr. e2-630-608/2024 ieškovės ieškinį tenkino visiškai, o priešieškinį atmetė bei priteisė iš atsakovės ieškovei 7 059,60 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. spalio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-2226-855/2024 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 1 d. sprendimo dalį dėl patenkintų ieškinio reikalavimų paliko nepakeistą, o kitą sprendimo dalį dėl atmestų priešieškinio reikalavimų bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo panaikino ir perdavė teismui nagrinėti iš naujo.

Atsiliepimas

5. Atsakovė pateikė papildomus paaiškinimus, juose nurodė, kad ieškovė turi pareigą sumokėti visą PVM sąskaitose faktūrose nurodytą sumą (41 846,06 Eur). Atsakovė pabrėžė, kad apeliacinės instancijos teismas jau konstatavo ieškovės pareigą sumokėti už visas PVM sąskaitose faktūrose nurodytas paslaugas. Jų kaina – 7 535,57 Eur. Be to, visos sąskaitos už šiukšlių išvežimą ieškovės buvo priimtos ir pasirašytos, taigi pati ieškovė aiškiai patvirtino, kad šias sąskaitas ji turi apmokėti. Nėra aišku, kokiu pagrindu ieškovė apskaičiavo, jog į atliktų darbų aktą neva įtrauktos ir šio akto pagrindu išskaičiuotinos išlaidos už bokštinio krano montavimą / demontavimą ir nuomą sudaro net 2 919 Eur be PVM, jeigu akte, į kurį ieškovė referuoja, nurodyta, kad šios paslaugos į aktą buvo įtrauktos tik už 1 000 Eur be PVM. Ieškovės minima 1 000 Eur be PVM suma, nurodyta akte, nėra susijusi su atsakovės pateiktose PVM sąskaitose faktūrose nurodytomis paslaugomis ir jų apmokėjimu, nes 1 000 Eur be PVM suma už bokštinio krano montavimą / demontavimą susidarė už šios paslaugos suteikimą 2020 metų sausio mėnesį. Ši akte nurodyta suma sutampa tik su vienoje PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta suma už panašaus pobūdžio paslaugą – su 2020 m. vasario 19 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodytu bokštinio krano permontavimu. Visgi minimoje sąskaitoje aiškiai nurodyta, kad ši sąskaita buvo išrašyta už 2020 m. vasario mėnesį suteiktą paslaugą. Taigi, akivaizdu, kad ginčo akte nurodyta krano permontavimo paslauga nėra įtraukta į atsakovės į bylą pateiktas PVM sąskaitas faktūras. Atsakovė paaiškino, kad 2021 m. sausio 31 d. PVM sąskaita faktūra už trūkumų taisymo (tinkavimo) darbus ieškovei buvo išrašyta jau padalijus visas atsakovės patirtas išlaidas už kelių subrangovų darbų trūkumus ir po tokio padalijimo ieškovei priskyrus 520 Eur sudarančias trūkumų šalinimo išlaidas. Ieškovė bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje pirmą kartą metu aiškiai ir nedviprasmiškai sutiko, jog turi pareigą sumokėti visą šią 520 Eur sumą, tai konstatavo ir apeliacinės instancijos teismas. Net jeigu hipotetiškai būtų laikoma, kad ieškovės pozicija dėl jos pareigos padengti tik dalį minimos sąskaitos būtų pagrįsta, ieškovė net nebando įrodinėti, kokia sąskaitoje nurodytos sumos dalis priskirtina būtent ieškovei. Atsakovė taip pat nurodė, kad į bylą pateiktos PVM sąskaitos faktūros, kurias visas pasirašė ir jose nurodytų medžiagų gavimo faktą patvirtino ieškovė, pagrindžia, kad ieškovė iš atsakovės gavo medžiagų už 34 310,49 Eur, taigi net ir hipotetiškai laikant, jog ieškovė neva sumažino ginčo darbų priėmimo–perdavimo akto kainą dalimi iš atsakovės gautų medžiagų (20 307,38 Eur), o dalį medžiagų perdavė kitiems subrangovams (7 427,83 Eur), lieka medžiagų dalis už 6 575,28 Eur, kurių panaudojimo ieškovė nepaaiškino. Nesutinka, kad ieškovė 20 307,38 Eur skolos dalimi sumažino darbų kainą. Atsakovės teigimu, darbų kainos sumažinimas nėra susijęs su ginčo PVM sąskaitomis faktūromis. Ieškovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad jos vienašališkai parengtame sunaudotų medžiagų akte pateikti duomenys yra pagrįsti bei atitinkantys tikrovę. Jei ieškovės vienašališkai parengtas sunaudotų medžiagų aktas būtų buvęs susijęs su ginčo PVM sąskaitomis faktūromis, šalys būtų neabejotinai pasirašiusios tarpusavio mokėjimų sudengimo aktą ar kitą panašaus pobūdžio dokumentą, kuriame atsispindėtų PVM sąskaitose faktūrose nurodytų sumų (bei jų pagrindu apskaičiuotų pradelsto mokėjimo palūkanų) ir ieškovės parengtame sunaudotų medžiagų akte nurodytų sumų sudengimas. Toks atsiskaitymų sudengimo aktas pasirašytas nebuvo.

Šalies argumentai

6. Ieškovė pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai įvertino šalių sudarytą rangos sutartį, nes rėmėsi bendroje dalyje esančia nuostata, kuri pakeista rangos sutarties specialiose sąlygose. Taigi atsakovės sąskaitose esančios išlaidos už tam tikras paslaugas, pavyzdžiui, šiukšlių išvežimą, neturėjo būti įtraukiamos pagal šalių susitarimą. Kitos atsakovės patirtos išlaidos, dėl kurių šalys buvo sutarusios, buvo įtrauktos į aktą ir dėl jų nuėmimo tarp šalių ginčo byloje nekilo, tai yra išlaidos už krano nuomą, krano montavimo / demontavimo paslaugas buvo įtrauktos į aktą (žr. 17–18 eilutes, išskaičiuota 1 000 Eur (be PVM) už bokštinio krano montavimo / demontavimo paslaugas ir 1 919 Eur (be PVM) už bokštinio krano nuomą). Akte nurodyta krano nuoma ir permontavimo darbų kaina nustatyta visam Rangos sutarties laikotarpiui, tačiau ieškovė dirbo ir kraną naudojo kur kas mažiau, todėl jei jau būtų vertinama, ar su atsakove yra pakankamai atsiskaityta už jos suteiktas paslaugas, suma turėtų būti mažinama būtent ieškovės naudai. Visos sutartos ir atsakovės suteiktos paslaugos buvo įtraukos į aktą, atsakovė šių aplinkybių neginčijo. Atkreipė dėmesį į tai, kad laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 16 d. iki 2020 m. kovo 31 d. buvo išrašyta tik viena 2021 m. sausio 31 d. PVM sąskaita faktūra, 520 Eur sumos. Atsakovė šią sąskaitą išrašė ne tik už ieškovės, bet ir už kitų objekte dirbusių rangovų netinkamai atliktus darbus. Ieškovės teigimu, ji neginčijo pareigos kompensuoti atsakovės patirtus nuostolius už defektų šalinimą, tačiau ši suma turėjo būti padalyta visiems rangovams, dėl kurių kaltės atsirado defektų.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. vasario 24 d. sprendimu priešieškinį tenkino iš dalies, priteisė atsakovei iš ieškovės 17 692,31 Eur skolą, 4 617,88 Eur palūkanas ir 10,50 procento metines palūkanas nuo priteistos sumos (22 310,19 Eur) nuo 2023 m. birželio 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisė ieškovei iš atsakovės 6 347,72 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kitą priešieškinio dalį atmetė. Pagrindiniai teismo sprendimo motyvai:

7.1. Dėl faktinių aplinkybių teismas nurodė, kad ieškovė ir atsakovė 2019 m. gruodžio 11 d. sudarė statybos rangos sutartį. Ieškovė savo rizika ir priemonėmis ir savo ar užsakovės medžiagomis įsipareigojo atlikti rangos darbus, o užsakovė (atsakovė) įsipareigojo priimti tinkamai atliktus darbus ir už juos sumokėti. Šalys 2020 m. vasario 29 d. sudarė atliktų darbų aktą, 43 190,11 Eur sumos. Ieškovė taip pat sudarė nuo 2019 m. gruodžio 16 d. iki 2020 m. kovo 31 d. sunaudotų medžiagų aktą, kuriame nurodoma, jog ieškovė iš atsakovės pagal sąskaitas faktūras objekto darbams vykdyti gavo medžiagų už 28 045,40 Eur sumą, buvo sunaudota medžiagų už 20 307,38 Eur sumą. Ieškovė su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 22 882,73 Eur skolą už atliktus darbus. Ši skola jai priteista įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Teismas nurodė, kad atsakovė ieškovei išrašė 41 PVM sąskaitą faktūrą (41 846,06 Eur sumos), dėl kurių kilęs ginčas byloje. Pažymėjo, kad visos sąskaitos, išskyrus vieną (2021 m. sausio 31 d.), pasirašytos ieškovės atstovo, visos sąskaitos yra paremtos kitomis pirminėmis sąskaitoms, kuriomis atsakovė pirko prekes, paslaugas iš kitų tiekėjų, ant kai kurių yra įrašai „perparduoti UAB „Domeu“. Teismas atsižvelgęs į minėtas aplinkybes padarė išvadą, kad PVM sąskaitos faktūros ir jas pagrindžiančios pirminės sąskaitos su jose esančiais įrašais patvirtina, kad atsakovė pirko statyboms reikalingas medžiagas ir paslaugas, perpardavinėjo jas rangovams ir šiuo atveju ieškovė iš atsakovės gavo ir priėmė prekių ir paslaugų už 41 326,06 Eur (41 846,06 Eur – 520 Eur pagal 2021 m. sausio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą), o ne už 28 045,40 Eur.

7.2. Dėl ieškovės argumentų, jog ji 20 307,38 Eur suma už gautas prekes sumažino rangos darbų kainą, teismas sutiko iš dalies. Nurodė, kad rangos sutarties bendrųjų sąlygų 9.1.12 punkte šalys buvo susitarusios, kad atsakovė turi teisę iki darbų ar atitinkamos jų dalies pradžios pareikalauti, kad ieškovė atliktų darbus (jų dalį) užsakovo pateiktomis medžiagomis; tokiu atveju atitinkamai yra mažintina darbų kaina. Teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus padarė išvadą, kad nesutarimas kilo dėl to, kad ieškovės vadovui pildant sunaudotų medžiagų aktą jis jo tinkamai nedetalizavo, tačiau išklausius šalių paaiškinimus teismo posėdžio metu, palyginęs sunaudotų medžiagų akte pateiktą informaciją, ginčo sąskaitas faktūras, jas pagrindžiančias pirmines PVM sąskaitas faktūras, teismas nusprendė, kad ieškovė į panaudotų medžiagų aktą įtraukė medžiagas pagal dalį sąskaitų faktūrų (bendros 27 218,19 Eur sumos). Pažymėjo, kad ieškovė pagal šias sąskaitas sumažino rangos darbų kainą 19 290,54 Eur (20 307,38 Eur – akto eilutės Nr. 27–35) suma, todėl atsakovės prašomą priteisti sumą yra pagrindas sumažinti 19 290,54 Eur.

7.3. Dėl ieškovės argumentų, jog ji dalį nepanaudotų medžiagų, kurių vertė 7 427,83 Eur, perdavė kitiems objekte dirbusiems rangovams, teismas nurodė, kad medžiagų perdavimo uždarajai akcinei bendrovei „TM statybos“ aktas yra nepasirašytos nei ieškovės, nei minėtos bendrovės atstovų, todėl šis aktas negali patvirtinti medžiagų perdavimo. Byloje esantys įrodymai patvirtina tik medžiagų, kurių vertė 4 863,21 Eur, perdavimą uždarajai akcinei bendrovei „ABO namas“. Nurodo, kad statybų pasitarimo protokolas patvirtina, kad pasitarimo metu buvo nutarta, kad atsakovė turi susiskaičiuoti ir susivesti medžiagų likučius ir perduoti medžiagas minėtai bendrovei, todėl pritartina ieškovės pozicijai, kad ji neturi atsikaityti su atsakove už uždarajai akcinei bendrovei „ABO namas“ perduotas medžiagas. Pažymėjo, kad ieškovės vadovas teismo posėdžio metu nurodė, kad visos likusios medžiagos buvo paliktos statybvietėje, tačiau tokiems savo teiginiams pagrįsti ieškovė nepateikė jokių įrodymų.

7.4. Dėl atsiskaitymo pagal PVM sąskaitas faktūras teismas nurodė, kad, atsižvelgiant į prieš tai minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovė yra atsiskaičiusi su atsakove tik pagal dalį ginčo PVM sąskaitų faktūrų, 19 290,54 Eur sumos, taip pat neprivalo mokėti 4 863,21 Eur už atsakovės nurodymu uždarajai akcinei bendrovei „ABO namas“ perduotas medžiagas, todėl atsakovei iš ieškovės priteistina 17 692,31 Eur (41 846,06 Eur – 19 290,54 Eur – 4 863,21 Eur) skola. Teismas atsižvelgęs į tai, jog abi šalys yra verslininkai, į tai, kad piniginės prievolės įvykdymo terminas yra praleistas, nusprendė atsakovei iš ieškovės priteisti 4 617,88 Eur palūkanas ir 10,50 proc. procesines palūkanas nuo priteistos 22 310,19 Eur sumos nuo bylos pagal priešieškinį iškėlimo teisme dienos (2023 m. birželio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

8. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 24 d. sprendimo dalį, kuria priešieškinis tenkintas iš dalies, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – atsakovės priešieškinį atmesti, priteisti ieškovės naudai iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

8.1. Dėl faktinių aplinkybių nurodė, kad rangos sutartimi ieškovė įsipareigojo atlikti statybos darbus daugiabučiame gyvenamajame name. Atlikusi darbus ieškovė parengė atsakovei ir perdavė atliktų darbų aktą, 43 190,11 Eur sumos, sunaudotų statybos medžiagų aktą, 20 307,38 Eur sumos. Atskaičius ieškovės panaudotų atsakovės pateiktų statybinių medžiagų kainą, atsakovė už darbus liko skolinga ieškovei 22 882,73 Eur. Atsakovė 2020 m. kovo 18 d. teikė pretenziją dėl defektų šalinimo, įspėjo apie sutarties nutraukimą. Ieškovė su pretenzija nesutiko ir išsiuntė pakartotinai atliktų darbų aktą ir sąskaitą faktūrą. Ieškovė pareiškė reikalavimą sumokėti bendrą 25 518,56 Eur sumą, tačiau atsakovė nurodė, kad su skolos mokėjimu nesutinka, nes defektai nebuvo ištaisyti. Nurodo, kad 41 846,06 Eur skola nustatyta pagal 41 sąskaitą faktūrą. Nėra ginčo, kad ieškovė darbus atliko ir kad buvo nustatyti tam tikri defektai, o ginčas kilo dėl darbų perdavimo ir atsakovės pareigos atsiskaityti pagal šias sąskaitas.

8.2. Dėl atsakovės reikalavimo nepagrįstumo nurodė, kad atsakovė priešieškiniu įrodinėjo, kad ieškovė turi pareigą sumokėti atsakovei 41 846,06 Eur, kadangi PVM sąskaitos faktūros ieškovės buvo priimtos ir pasirašytos, taigi pati ieškovė neva aiškiai patvirtino, kad iš atsakovės gavo medžiagų už 34 310,49 Eur ir paslaugų už 7 535,57 Eur, dėl ko turi pareigą už jas atsiskaityti. Nurodo, kad bylą nagrinėdamas pirmą kartą teismas pagrįstai nustatė, kad dalis atsakovės perduotų medžiagų ieškovės buvo sunaudotos, tačiau teismas bylą nagrinėdamas pakartotinai nurodė, kad atsakovė pirko statyboms reikalingas medžiagas ir paslaugas, perpardavinėjo jas rangovams ir šiuo atveju ieškovė iš atsakovės gavo ir priėmė prekių ir paslaugų už 41 326,06 Eur (41 846,06 Eur – 520 Eur pagal 2021 m. sausio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą), o ne už 28 045,40 Eur, kaip teigia ieškovė. Mano, kad esant ieškovės atstovo prierašams „gauta“ teismas padarė paviršutiniškas ir nepagrįstas išvadas, kad tarp šalių susiklostė pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai. Su šia teismo išvada nesutinka, kadangi vien sąskaitų faktas nepatvirtina tokių santykių egzistavimo.

8.3. Dėl medžiagų tiekimo nurodo, kad, ieškovei vykdant darbus, atsakovė tiekė į objektą sąmatoje numatytas medžiagas ir už jas išrašydavo sąskaitas, jas ieškovė pasirašydavo, tačiau sąskaitos nebuvo apmokėtos. Pažymi, kad šiuo atveju pirkimo–pardavimo santykių nebuvo, nes medžiagos buvo tiekiamos darbams vykdyti pagal rangos sutartį. Teigia, kad atsakovė tik naudojasi susidariusia situacija ir pasirašytomis PVM sąskaitomis faktūromis nesąžiningai bando praturtėti ieškovės sąskaita, tai patvirtina ir atsakovės elgesys. Jeigu iš tiesų ieškovė būtų nesugrąžinusi nepanaudotų medžiagų ar neatsiskaičiuosi su atsakove, akivaizdu, jog tokiu atveju atsakovė dar 2020 m. būtų reikalavusi iš ieškovės įvykdyti savo prievoles. Nurodo, kad tik ieškovei pradėjus reikalauti atlyginimo už atliktus darbus atsakovė sugalvojo būdą ir schemą, kaip neatsiskaityti su ieškove.

8.4. Dėl dalies sąskaitų nurodo, kad teismo spendime nurodyta, jog dalis atsakovės pateiktų sąskaitų (Nr. 3973; Nr. 3982, Nr. 4016, Nr. 4017, Nr. 4019, Nr. 4029, Nr. 4034, 4049, Nr. 4051, 4053, Nr. 4089, Nr. 4101, Nr. 4207), bendros 6 854,53 Eur sumos, išrašytų už cementą, mūro skiedinį, mūro tinklą ir jų transportavimą, ieškovės priimtos, tačiau į atliktų darbų aktą neįtrauktos medžiagos, tai yra teismo posėdyje ieškovės vadovas patvirtino, kad skiedinys buvo tiekiamas. Ieškovė nesutinka, teigia, kad, kaip buvo paaiškinta posėdyje, sąskaitose nurodytos sumos už cemento skiedinį ir mūrą yra įtrauktos į mūro įkainį, Akto 2–4, 6 eilutes, todėl jo atskirai neišskiriamos akte. Nurodo, kad akto sudėties koreguoti ar pridėti naujų pozicijų nebuvo galima – aktas buvo pateiktas atsakovės, todėl ieškovė negalėjo jo tikslinti. Teismas nepagrįstai nustatė ieškovės pareigą apmokėti sąskaitas Nr. 4169 ir Nr. 4208 už atliekų išvežimą, kadangi šalys rangos sutartyje susitarė, kad rangovas pats atsakingas už šiukšlių išvežimą. Taip pat nesutinka, kad turi visa apimtimi sumokėti už krano nuomą, kadangi kranas faktiškai buvo naudojamas mažiau, o teismas tik įvertino, kad ieškovės atstovas sąskaita pasirašė.

8.5. Nurodo, kad nepagrįstas teismo motyvas, jog ieškovė turi atsiskaityti už pateiktą sąskaitą Nr. 4100, 237,77 Eur sumos. Teigia, kad teismas ieškovės pareigą atsiskaityti nustatė ne remdamasis ieškovės parengtu atliktų darbų aktu, neginčijamais įrodymais, kad medžiagos, nurodytos šioje sąskaitoje, buvo suteiktos, o tuo, kad ant šią sąskaitą pagrindžiančios pirminės akcinės bendrovės „Aksa“ sąskaitos faktūros yra įrašas „perparduoti UAB „Domeu“ ir ieškovės vadovo įrašas „gauta“. Teismo vertinimu, kadangi „šios statybinės medžiagos neįtrauktos į panaudotų medžiagų aktą, pagal kurį buvo mažinama rangos darbų kaina, taigi ieškovė turi pareigą jai išrašytą sąskaitą apmokėti“. Teigia, kad visų aplinkybių teismas tinkamai nenustatė, mano, kad neturi mokėti ir už sąskaitą Nr. 4752 (520 Eur sumos), teismas vertino, kad sąskaita turi būti apmokėta, nes ieškovė neginčijo, jog ji turi apmokėti atsakovės patirtas išlaidas. Mano, kad neturi apmokėti ir sąskaitų Nr. 4061 ir Nr. 4138 (267,10 Eur) už UAB „Gotas“ teiktas tvorų, konteinerių ir pan. nuomos paslaugas. Jei atsakovė būtų buvusi sąžininga ir byloje esantis aktas būtų buvęs suderintas iki galo, šios sumos būtų išminusuotos (įskaičiuotos) kitų pozicijų pavidalu, kaip kad cemento skiedinys – įtrauktas prie eilučių „Armuotas silikatinių mūrų plytos“, kadangi tokios pozicijos Akto formoje Užsakovas neįtraukė. Mano, kad teismas netinkamai įvertino aplinkybes ir dėl perduotų medžiagų.

8.6. Nurodo, kad PVM sąskaita faktūra nėra pirkimo–pardavimo sutartis ir savaime neįrodo tokios sutarties sudarymo. Tuo tarpu atsakovė daugiau į bylą nepateikė jokių papildomų įrodymų, galinčių pagrįsti, kad realiai ieškovei buvo suteikta medžiagų už bendrą 41 846,06 Eur, o ne ieškovės į apskaitą įtrauktą 28 045,40 Eur sumą, kad ieškovė šias medžiagas priėmė ir jas naudojo savo reikmėms. Su PVM sąskaitomis faktūromis atsakovė nepateikė nei krovinių važtaraščių, nei priėmimo–perdavimo aktų, nei kitų apskaitos dokumentų, kurie galėtų patvirtinti atsakovės nurodomą perduotą medžiagų kiekį ieškovei ir patį perdavimo faktą. Ieškovės pareigą atsiskaityti didžiąja dalimi atsakovė įrodinėjo, o teismas konstatavo tik tuo, kad PVM sąskaitos faktūros buvo pasirašytos ieškovės atstovo, nepaisant to, kad sąskaitose faktūrose esantys duomenys neatitinka byloje esančios medžiagos ir jai prieštarauja. Panaikinus sprendimo dalį dėl pagrindinės skolos priteisimo pagal nurodytas sąskaitas faktūras netenkintinas ir reikalavimas dėl palūkanų priteisimo.

9. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, juo prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

Atsiliepimas

9.1. Dėl ieškovės pareigos atsiskaityti nurodo, kad atsakovė prašė teismo priteisti iš ieškovės 41 846, 06 Eur skolą už suteiktas prekes ir paslaugas pagal PVM sąskaitas faktūras, kurias ieškovės atstovas priėmė ir pasirašė. Pagal šias sąskaitas atsakovė ieškovei pardavė medžiagų už 34 310,49 Eur sumą ir paslaugų už 7 535,57 Eur sumą. Teigia, jog teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovė perpardavė prekes ir paslaugas ieškovei, todėl ieškovei kilo pareiga už tai atsiskaityti. Pažymi, kad sąskaitos yra pasirašytos abiejų šalių, šalys jas pasirašydamos įformino savo susitarimą. Teigia, kad pateiktos sąskaitos taip pat patvirtina, jog ieškovė paslaugas ir prekes gavo ir jai kyla pareiga atsiskaityti. Nurodo, kad teismas tik nepagrįstai konstatavo, jog atsakovė ieškovei turi sumokėti ne visą skolą, teismas rėmėsi sudarytu ieškovės ginčo aktu ir sumažino priteistiną sumą. Nurodo, kad nesutinka su ieškovės argumentu, jog ji neturi atsiskaityti už prekes sumokėdama 2 564,62 Eur sumą, kadangi teismas padarė teisingą išvadą, kad perdavimo aktas pasirašytas nebuvo. Ieškovė teigdama, kad prekės buvo perduotos UAB „TM statybos“, tokių savo teisinių nepagrindė įrodymais. Teigdama, kad dalį medžiagų perdavė kitiems asmenims, ieškovė privalėjo tai pagrįsti rašytiniais įrodymais.

9.2. Dėl ieškovės pareigos atsiskaityti už prekes nurodo, kad teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė perpardavė ieškovei paslaugų iš viso už 7 535,75 Eur, todėl jai kilo pareiga už jas atsiskaityti. Pažymi, kad tokia pareiga nustatyta įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo nutartimi. Nurodo, kad ieškovė nepagrįstai kvestionuoja savo pareigą atsiskaityti už paslaugas. Pažymi, jog pati ieškovė sąskaitas priėmė, pripažino ir patvirtino, kad sąskaitas (už šiukšlių išvežimą) turi apmokėti. Išlaidos už krano nuomą bei krano montavimo / demontavimo paslaugas, kadangi jos buvo įtrauktos į ginčo atliktų darbų aktą, ieškovės manymu, turėjo būti ir buvo išskaičiuotos iš atsakovės ieškovei mokėtinos sumos. Nėra aišku, kokiu pagrindu ieškovė apskaičiavo, jog į atliktų darbų aktą neva įtrauktas ir šio akto pagrindu išskaičiuotinas išlaidas už bokštinio krano montavimą / demontavimą ir nuomą sudaro net 2 919 Eur be PVM, jeigu akte, į kurį ji referuoja, nurodyta, kad šių paslaugų į aktą buvo įtraukta tik už 1 000 Eur be PVM. Teigia, kad minėta suma niekaip nesusijusi su atsakovės pateiktose sąskaitose nurodyta suma. Išlaidos už UAB „Gotas“ tvorų, konteinerių ir pan. paslaugas yra pagrįstos, ieškovė neneigė, kad naudojosi minėtos bendrovės atsakovei išnuomotais daiktais, taigi turi pareigą atsikaityti su atsakove pagal minėtas sąskaitas.

Šalies argumentai

10. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 24 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas atsakovės reikalavimas priteisti iš ieškovės 24 153,75 Eur skolą ir 6 427,20 Eur pradelsto mokėjimo palūkanas, ir priimti naują sprendimą, kuriuo atsakovės priešieškinis būtų visiškai patenkintas, priteisti atsakovės naudai iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

10.1. Nurodo, kad atsakovė priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės 41 846,06 Eur skolą pagal PVM sąskaitas faktūras, kurias ieškovės atstovas priėmė ir pasirašė. Teigia, kad pagal sąskaitas buvo perduota medžiagų už 34 310,49 Eur ir paslaugų už 7 535,57 Eur. Teismas pagrįstai konstatavo, kad pagal šias sąskaitas atsakovė pirko medžiagas ir paslaugas ir perpardavinėjo jas rangovams, ir šiuo atveju ieškovė iš atsakovės gavo ir priėmė prekių ir paslaugų už 41 326,06 Eur (41 846,06 Eur – 520 Eur pagal 2021 m. sausio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą), o ne už 28 045,40 Eur, kaip teigia ieškovė, tačiau, atsakovės vertinimu, teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė turi pareigą sumokėti ne visą skolą, ir nepagrįstai ją sumažino pagal vienašališkai ieškovės sudarytą aktą, neva ši suma mažintina atliktų darbų kaina, taip pat 4 863,21 Eur suma. Teismas padarė išvadą, neva byloje esantys įrodymai patvirtina medžiagų už šią sumą perdavimą kitai rangovei UAB „ABO namas“.

10.2. Dėl ieškovės pareigos atsiskaityti už medžiagas, kurių kainos dalimi ieškovė neva sumažino ginčo akto kainą (19 290,54 Eur), nurodo, kad, priešingai, nei nustatė teismas, ieškovė nėra atleista nuo pareigos atsikaityti vien dėl to, kad ji neva sumažino darbų kainą, kadangi kainos mažinimas nėra susijęs su pateiktomis sąskaitomis. Pažymi, kad šis aktas nebuvo patvirtintas atsakovės, atsakovė aiškiai nurodė, kad su aktu nesutinka ir jį atsisako priimti. Nurodo, kad šiame akte nurodytos sunaudotų medžiagų gavimo datos neatitinka dalies į bylą atsakovės pateiktų PVM sąskaitų faktūrų datų, be to, akivaizdžiai neatitinka ieškovės sunaudotų ir atsakovės į bylą pateiktų PVM sąskaitų faktūrų pagrindu parduotų medžiagų kainos, taip pat nesutampa medžiagų aprašymai. Pažymi, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog akte nurodyti duomenys atitinka tikrovę.

10.3. Dėl ieškovės pareigos atsiskaityti už neva UAB „ABO namas“ perduotas medžiagas (4 863,21 Eur) nurodo, kad su šia teismo sprendimo dalimi nesutinka, teigia, kad ieškovė neįrodė, kad perdavė medžiagas kitam rangovui, o jei ir būtų perdavusi, tai nepaneigtų ieškovės pareigos už gautas medžiagas atsiskaityti. Teigia, kad ieškovė nepagrindė medžiagų perdavimo fakto, mano, kad vien akto nepakanka. Mano, kad perdavimas nebuvo tinkamai atvaizduotas buhalterinėje apskaitoje. Įrodymai, pagrindžiantys, kad medžiagos UAB „ABO namas“ buvo perduotos, į bylą taip ir nebuvo pateikti. Teigia, kad net ir hipotetiškai teigiant, kad medžiagos perduotos, tai nepaneigia pareigos atsiskaityti. Net ir laikant, kad ieškovė už šias medžiagas neturėjo atsiskaityti mokėjimais, o turėjo mažinti savo darbų kainą (kaip kad tariamai sunaudojusi kitas medžiagas sumažino ginčo darbų priėmimo–perdavimo kainą), būtent ieškovė, o ne kiti subrangovai savo darbų kainą turėjo sumažinti ir tokiu būdu atsiskaityti už darbams atlikti suteiktas medžiagas, kurių vertė 4 863,21 Eur. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad už ieškovei UAB „ABO namas“ neva perleistas medžiagas atsakovei kokiu nors būdu buvo kompensuota, todėl teismas nepagrįstai skundžiamame sprendime sumažino ieškovės atsakovei mokėtinos skolos dydį net 4 863,21 Eur suma.

Atsiliepimas

11. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, juo prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas ieškovei iš atsakovės. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

11.1. Dėl atsakovės reikalavimo atsiskaityti pagal jos pateiktas PVM sąskaitas faktūras nepagrįstumo nurodo, kad šiuo atveju svarbu atsakovės nurodomas PVM sąskaitas faktūras vertinti ne izoliuotai, o kartu su visa kita byloje esančia medžiaga, tai yra, nors atsakovė bando įrodyti, jog tarp šalių buvo susiklostę pirkimo–pardavimo santykiai, byloje nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, jog šalis siejo tik statybos rangos sutartis ir jokie atskiri papildomi pirkimo–pardavimo santykiai kitu tikslu nei dėl rangos sutarties vykdymo susiklostę nebuvo. Atsakovė melagingai teigia, kad ieškovė pasirašydama sąskaitas patvirtina, kad prekes gavo. Priešingai, visos sąskaitose nurodytos medžiagos ir paslaugos buvo perduotos ieškovei rangos sutarčiai vykdyti. Nors atsakovė teigia, kad ji su aktu nesutiko, jo nepasirašė, ginčija jo tikrumą, tačiau, ieškovės vertinimu, teismas analizavo ne tik sąskaitas, bet ir pirminius dokumentus, šalių paaiškinimus. Pažymi, kad atsakovė nepateikė įrodymų, kurie galėtų paneigti, kad į aktą įtrauktos medžiagos yra ne tos pačios, kurios buvo nurodytos sąskaitose.

11.2. Dėl UAB „ABO namas“ perduotų medžiagų (4 863,21 Eur) nurodo, kad atsakovė nepagrįstai teigia, jog ieškovė neįrodė, kad medžiagas perdavė kitam rangovui. Teigia, kad medžiagų perdavimas nebuvo atliktas vienašališkai, be to, iš susirašinėjimo matyti, jog UAB „ABO namas“ atstovė nurodė, kad atsakovė sąskaitas perrašys UAB „ABO namas“; ar tai buvo padaryta, žinoma, sąmoningai atsakovė į bylą nepateikė jokių duomenų. Mano, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog medžiagos buvo perduotos, tai patvirtina parengtas aktas, susirašinėjimo su UAB „ABO namas“ atstovais medžiaga. Atmestini ir atsakovės motyvai, neva net ir laikant, kad medžiagos buvo perduotos, būtent ieškovė, o ne kiti subrangovai savo darbų kainą turėjo sumažinti ir tokiu būdu atsiskaityti už darbams atlikti suteiktas medžiagas, kurių vertė 4 863,21 Eur. Teigia, kad atsakovės teikiamos medžiagos buvo skirtos objekto darbams vykdyti, jos nebuvo skirtos kitiems objektams, tai yra, šalys nesudarė jokių atskirų susitarimų ir sandorių dėl medžiagų įsigijimo, todėl atsakovės išrašytų PVM sąskaitų faktūrų pagrindu perduotos medžiagos negali būti laikomos atskirais pirkimo–pardavimo sandoriais, kuriais realiai medžiagos būtų parduotos ieškovei, dėl ko jai atsirastų prievolė atsiskaityti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

13. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Analogišką prašymą suformulavo ir teikdama atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą.

14. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas; dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui neprivalomas. Taigi, apeliacinės instancijos teismas bylą apeliacine tvarka nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai savo iniciatyva arba (ir) dalyvaujančio byloje asmens (asmenų) prašymu pripažįsta, kad, atsižvelgiant į bylos esmę, žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).

15. Nagrinėjamu atveju byloje dalyvaujantys asmenys savo argumentus išsamiai yra išdėstę pateiktuose procesiniuose dokumentuose – apeliaciniuose skunduose ir atsiliepimuose, kurie vertinami bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Be to, šalys (jų atstovai) dalyvavo ir pasisakė duodamos paaiškinimus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina, kad ieškovė prašydama skirti žodinį bylos nagrinėjimą (tiek apeliaciniame skunde, tiek atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą) nenurodo tokio prašymo motyvų, būtinybės bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgdama į tai, kad apeliacinis procesas nėra proceso pirmosios instancijos teisme pakartojimas, į tai, kad ieškovė nenurodė prašymo motyvų, dėl ko prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, teisėjų kolegija nutaria, kad pagrindo nukrypti nuo rašytinės proceso formos nagrinėjamu atveju nėra. Atsižvelgiant į tai, ieškovės prašymai bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkinami (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl ieškovės apeliacinio skundo argumentų.

16. Ieškovė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria buvo iš dalies patenkinti atsakovės priešieškinio reikalavimai, nurodo, kad atsakovė pareikštu priešieškiniu įrodinėjo, jog ieškovė turi pareigą sumokėti jos pateiktose PVM sąskaitose faktūrose nurodytas sumas (bendrai 41 846,06 Eur) už perduotas medžiagas ir paslaugas. Teigia, kad, bylą nagrinėdamas pirmą kartą, teismas sprendime nurodė (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 1 d. sprendimas), kad atsakovės dalis perduotų medžiagų buvo sunaudotos ir įskaitytos akte, sumažinant darbų kainą, o atsakovė nenurodė jokių skaičiavimų, kiek ir kokių medžiagų buvo sunaudota, tačiau bylą išnagrinėjęs pakartotinai (skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu) teismas konstatavo, kad visos sąskaitos yra pasirašytos abiejų šalių ir jomis atsakovė perparduodavo ieškovei prekes. Ieškovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas paviršutiniškai padarė išvadą, jog tarp šalių susiklostė pirkimo–pardavimo santykiai, teigia, kad vien PVM sąskaitos faktūros negali patvirtinti, kad tarp šalių buvo susiklostę pirkimo–pardavimo santykiai, o ir be to, pati atsakovė rangos sutartimi įsipareigojo tiekti tam tikras medžiagas ieškovei. Pažymi, kad ieškovė sąskaitas pasirašydavo, tačiau realiai perpardavimo nebuvo, ieškovė medžiagų ir paslaugų nepirko, visas statybines medžiagas paliko statybvietėje.

17. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovė (rangovė) ir atsakovė (užsakovė) 2019 m. gruodžio 11 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ieškovė įsipareigojo savo rizika, priemonėmis ir savo (ar užsakovės, jei ir kai tai numatyta sutartyje) medžiagomis tinkamai ir laiku atlikti darbus ir juos perduoti užsakovei bei įvykdyti kitus rangovės įsipareigojimus, numatytus sutartyje, o užsakovė įsipareigoja priimti rangovės tinkamai atliktus darbus ir už juos sumokėti kainą (toliau – Sutartis). Sutarties 1.2 punktu nustatyta, kad darbai atliekami daugiabučiame gyvenamajame name Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įskaitant jų tinkamam funkcionavimui priskiriamus inžinerinius tinklus, esančius ar būsimus objekto statybos sklype bei už jo ribų, taip pat patį statybos sklypą kaip infrastruktūros ir sutvarkymo objektą (pravažiavimų, apšvietimo įrengimą, apželdinimą ir kt.). Vykdydama minėtą sutartį ieškovė 2020 m. vasario 29 d. sudarė atliktų darbų aktą Nr. 1 dėl darbų už 43 190,11 Eur sumą perdavimo užsakovui. Ieškovė taip pat sudarė nuo 2019 m. gruodžio 16 d. iki 2020 m. kovo 31 d. sunaudotų medžiagų pagal darbų aktą sąrašą, suma – 20 307,38 Eur.

18. Atsakovė 2020 m. kovo 18 d. pateikė ieškovei pretenziją dėl defektų šalinimo, kuria pareikalavo iki 2020 m. kovo 19 d. ištaisyti gamybinio pasitarimo, vykusio 2020 m. kovo 17 d., metu nurodytus namo defektus, priešingu atveju įspėjo apie vienašališką sutarties nutraukimą. Ieškovė 2020 m. kovo 23 d. pateikė atsakymą dėl 2020 m. kovo 18 d. pretenzijos, kuriame nurodė, kad su atsakovės 2020 m. kovo 18 d. pretenzija nesutinka, taip pat pakartotinai išsiuntė atsakovei atliktų darbų aktą ir sąskaitą faktūrą, taip pat įspėjo, kad net ir sutarties nutraukimo atveju atsakovei kaip užsakovei išlieka pareiga atsiskaityti už atliktus darbus, pranešė, kad jei minėtas aktas nebus pasirašytas iki 2020 m. kovo 25 d., rangovas surašys vienašalį darbų perdavimo aktą ir kreipsis į teismą dėl minėtame akte nurodytų darbų apmokėjimo. Ieškovė 2023 m. sausio 31 d. pretenzija / reikalavimu dėl skolos sumokėjimo už atliktus darbus pareikalavo iš atsakovės per septynias dienas nuo šios pretenzijos gavimo dienos gera valia sumokėti visą 25 518,56 Eur susidariusio įsiskolinimo sumą, pervedant ją į ieškovės banko sąskaitą. Atsakovė atsakymu į pretenziją / reikalavimą dėl skolos sumokėjimo ieškovei nurodė, kad nesutinka su ieškovės reikalavimu dėl 25 518,56 Eur skolos sumokėjimo, nes ieškovė neištaisė nurodytuose elektroniniuose laiškuose nurodytų trūkumų, taip pat pareikalavo per septynias dienas nuo šio atsakymo gavimo dienos sumokėti atsakovei 41 846,06 Eur skolą už ieškovei perduotas statybines medžiagas. Statybos rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu tarp šalių – ieškovės, kaip rangovės, ir atsakovės, kaip užsakovės, susiklostė statybos rangos teisiniai santykiai.

19. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. liepos 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-630-608/2024 ieškovės ieškinį tenkino visiškai – priteisė iš atsakovės ieškovei 22 882,73 Eur skolą, 832,93 Eur delspinigius, 1 802,90 Eur nuostolių atlyginimą, iš viso 25 518,56 Eur, 11,50 procento metines palūkanas už priteistą 25 518,56 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. balandžio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, atsakovės priešieškinį atmetė ir priteisė iš atsakovės ieškovei 7 059,60 Eur bylinėjimosi išlaidų. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. spalio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-2226-855/2024 nutarė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 1 d. sprendimo dalį dėl patenkintų ieškinio reikalavimų (iš atsakovės ieškovės naudai priteistos 25 518,56 Eur sumos bei 11,50 procento dydžio priteistų metinių palūkanų) palikti nepakeistą; dalį dėl atmestų priešieškinio reikalavimų ir dalyje, kurioje tarp šalių buvo paskirstytos pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos, panaikinti ir šias bylos dalis perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taigi, ginčo reikalavimo ribas apibrėžia atsakovės priešieškiniu pareikštų reikalavimų pagrįstumo klausimas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 liepos 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-630-608/2024 dalis, kuria patenkinti ieškovės ieškinio reikalavimai šioje byloje, yra įsiteisėjusi.

20. Ieškovė apeliaciniame skunde išsamiai analizuoja Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 1 d. sprendimo motyvus dalyje, kuria buvo atmesti atsakovės priešieškinio reikalavimai, įvertinus, jog atsakovė tinkamai neįrodė savo priešieškiniu pareikštų reikalavimų pagrįstumo, tačiau pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2024 m. spalio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-2226-855/2024 nutardamas panaikinti tą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atsakovės priešieškinis buvo atmestas visiškai, konstatavo, kad atsakovės priešieškinio reikalavimas buvo atmestas visa apimtimi nepagrįstai, tinkamai neįvertinus byloje esančių rašytinių įrodymų, pažymėjo, kad sąskaitos yra pasirašytos abiejų šalių, nurodė, jog nėra duomenų arba šalių prieštaravimų, kad atsakovės ieškovei išrašytos PVM sąskaitos faktūros už paslaugas (ne už medžiagas, kurių kaina sumažinta ieškovės atliktų darbų kaina) būtų ginčytinos, atkreipė dėmesį į tai, jog atsiskaitymo terminas, nurodytas išrašytose sąskaitose, jau yra praėjęs (nutarties 45, 46 punktai), taigi šiuo atveju nėra pagrindo vadovautis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 1 d. sprendimo dalimi, kuria atmesti priešieškinio reikalavimai, pažymint, kad Vilniaus apygardos teismas 2024 m. spalio 22 d. nutartimi bylą grąžino nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino tikros likusios ieškovės nesumokėtos atsakovei skolos dalies pagal atsakovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras.

21. Byloje nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 31 d. iki 2021 m. sausio 31 d. atsakovė ieškovei išrašė 41 PVM sąskaitą faktūrą, bendros 41 846,06 Eur sumos. Sąskaitos buvo pasirašomos abiejų šalių atstovų. Kilus ginčui dėl PVM sąskaitų faktūrų įrodomosios reikšmės pažymėtina, kad PVM sąskaita faktūra yra buhalterinės apskaitos dokumentas, kuriuo turi būti įforminamos ūkinės operacijos PVM apskaitos tikslais. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas (toliau – PVMĮ) nereglamentuoja civilinių pirkimo–pardavimo santykių aspektų ir jame nenustatyta nei formos reikalavimų pirkimo–pardavimo sutarčiai, nei įrodinėjimo priemonių sutarties sudarymo faktui nustatyti kilus ginčui dėl sutarties vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2009). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad PVM sąskaita faktūra pati savaime nesudaro pagrindo konstatuoti buvus pirkimo–pardavimo santykius, nes PVM sąskaita faktūra yra specialios formos buhalterinės apskaitos dokumentas, kuriuo įforminamos ūkinės operacijos PVM apskaitos tikslais. Taigi PVM sąskaitos faktūros gali būti išrašomos tiek pirkimo–pardavimo, tiek skolos dengimo, tiek ir kitų sandorių atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-403/2018).

22. Remiantis PVM sąskaita faktūra, galima patvirtinti šalių sutartinių santykių faktą, tačiau negalima nustatyti šių santykių pobūdžio. Taigi PVM sąskaita faktūra, atsižvelgiant į šiam dokumentui įstatymo keliamus reikalavimus, yra tam tikras sutarties sąlygas atspindintis dokumentas. Kilus ginčui dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, kai reikalavimai yra grindžiami PVM sąskaitų faktūrų duomenimis, kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, kad šalių sutartinių santykių pobūdis bei aplinkybės, susijusios su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, gali būti įrodinėjami visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o išvados apie tokių reikalavimų pagrįstumą daromos vadovaujantis CPK 185 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad PVM sąskaitos faktūros paskirtis – įforminti jau įvykusį prekių tiekimą ar paslaugų suteikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020).

23. Ieškovė teigia, kad šiuo atveju jokie medžiagų (paslaugų) pirkimo–pardavimo santykiai su atsakove nebuvo susiklostę, teigia, kad PVM sąskaitomis faktūromis buvo perduotos statybinės medžiagos ieškovei rangos sutarčiai vykdyti, teigia, kad ieškovė medžiagų jokiam kitam tikslui, išskyrus sutartyje numatytų darbų vykdymą, iš atsakovės nepirko ir papildomiems tikslams nenaudojo. Atsakovės argumentai priešingi – atsakovė teigia, kad PVM sąskaitos faktūros, jas lydintis dokumentai įrodo jos iš pirminių tiekėjų įsigytų medžiagų perleidimą ieškovei. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktas PVM sąskaitas faktūras (Nr. (duomenys neskelbtini)), nustatė, kad atsakovė pirkdavo prekes iš įvairių statybinių medžiagų pardavėjų (uždaroji akcinė bendrovė „Lemora“, uždaroji akcinė bendrovė „Kesko Senukai Lithuania“, uždaroji akcinė bendrovė „Betono centras“ ir kt.) ir paslaugų teikėjų (uždaroji akcinė bendrovė „Gotas“, uždaroji akcinė bendrovė „Ekonovus“ ir kt.). Įvertinus išrašytas ginčo PVM sąskaitas faktūras ir juos lydinčius pirminius dokumentus (atsakovės iš tiekėjų įsigytų prekių ir paslaugų PVM sąskaitas faktūras, ranka padarytus įrašus) nustatyta, kad jose naudojama sąvoka „perpardavimas“, kuri yra ne tik įrašyta PVM sąskaitose faktūrose, tačiau ir papildomai įrašyta ranka lydimuosiuose dokumentuose, patvirtinant tai šalių parašais, kurie analizuojami toliau (nutarties 24 punktas). Šiuo aspektu pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2024 m. spalio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-2226-855/2024 pritarė pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad šalių rangos sutarties sąlygų 9.1.12 punktas patvirtina, jog minėtomis PVM sąskaitomis faktūromis buvo įformintas būtent užsakovo (atsakovės) tiekiamų statybinių medžiagų rangos darbams atlikti perdavimas (nutarties 43 punktas).

24. 2019 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 3977, kurią pasirašė abiejų šalių atstovai, nurodoma „statybinės medžiagos perpardavimui p/g pridedamą sąskaitą“. Kaip matyti pagal šią sąskaitą lydinčius dokumentus, atsakovė pirko prekes iš uždarosios akcinės bendrovės „Kesko Senukai Lithuania“. Prie šių dokumentų ranka padaryti papildomi įrašai „perparduoti UAB „Domeo“, prie šio ranka padaryto įrašo yra projekto vadovo V. V. parašas, toliau ranka padarytas įrašas „Gauta: UAB „Domeo“, prie šio ranka padaryto įrašo yra projekto vadovo M. Z. parašas ir projektų inžinieriaus T. S. parašas. Iš esmės analogiškas turinys yra ir PVM sąskaitose faktūrose (ir (arba) jas lydinčiosiuose dokumentuose) Nr. 3982, Nr. 3993, Nr. 3995 (papildomai ranka padaryti įrašai apie perparduodamas medžiagas), Nr. 4005, Nr. 4016, Nr. 4017, Nr. 4018, Nr. 4019, Nr. 4028, Nr. 4029, Nr. 4030, Nr. 4033, Nr. 4034, Nr. 4035 (papildomai ranka padaryti įrašai apie perparduodamas medžiagas), Nr. 4048 (papildomai ranka padaryti įrašai apie perparduodamas medžiagas), Nr. 4049, Nr. 4050, Nr. 4051, Nr. 4052, Nr. 4053, Nr. 4061 (paslaugų pirkimo sąskaita padalyta kelioms bendrovėms (ir ieškovei)), Nr. 4089, Nr. 4096 (paslauga – krano permontavimas), Nr. 4100, Nr. 4101, Nr. 4102, Nr. 4108, Nr. 4127, Nr. 4130, Nr. 4138 (nuomos paslaugos, ranka padaryti įrašai dėl sąskaitos padalijimo „perparduodant“ tarp kelių bendrovių (ir ieškovės)), Nr. 4123 (krano nuoma, mašinisto paslaugos, ranka padaryti įrašai dėl sąskaitos padalijimo „perparduodant“ tarp kelių bendrovių (ir ieškovės)), Nr. 4161 (nuomos paslaugos, ranka padaryti įrašai dėl sąskaitos padalijimo „perparduodant“ tarp kelių bendrovių (ir ieškovės)), Nr. 4169 (sąskaita už šiukšlių išvežimą, pažymėtina, jog šioje sąskaitoje T. S. padarė papildomą prierašą „pavėluotai pristatyta sąskaita; nėra atliekų išvežimo akto <...>“, Nr. 4178, Nr. 4197 (krano nuoma, ranka padaryti įrašai dėl sąskaitos padalijimo „perparduodant“ tarp kelių bendrovių (ir ieškovės)), Nr. 4206 (krano nuoma, mašinisto paslaugos, ranka padaryti įrašai dėl sąskaitos padalijimo „perparduodant“ tarp kelių bendrovių (ir ieškovės)), Nr. 4207, Nr. 4208, Nr. 4752 (atsakovės nurodytos išlaidos dėl neleistinų nuokrypių, kurios padalytos kelioms bendrovėms (ir ieškovei), Nr. 3973 (ranka padarytas įrašas „sąskaita išrašyti UAB „Domeu“).

25. Atsižvelgiant į byloje pateiktų rašytinių įrodymų – PVM sąskaitų faktūrų turinį (41 PVM sąskaita faktūra), ranka padarytus prierašus, lydimuosius dokumentus (pirmines PVM sąskaitas faktūras), į tai, jog, be kita ko, sąskaitos buvo išrašomos (padalijamos pagal pirmines PVM sąskaitas faktūras) ne tik ieškovei, bet ir kitoms bendrovėms už perleidžiamas prekes arba paslaugas (nutarties 24 punktas), atsižvelgiant ir į Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-2226-855/2024 padarytas išvadas, jog medžiagos buvo perduodamos būtent rangos darbams vykdyti pagal rangos sutarties sąlygų 9.1.12 punktą (nutarties 43 punktas; 45.1 punktas; 45.2 punktas) darytina išvada, kad ieškovė ir atsakovė medžiagų ir paslaugų perdavimo faktą įformindavo pateiktomis PVM sąskaitomis faktūromis, o vėliau sunaudotomis medžiagomis (gautų paslaugų ir medžiagų verte) atitinkamai buvo mažinama darbų kaina. Tokią išvadą galima daryti iš šalių susitarimo Rangos sutartyje (9.1.12 punktas). Taip pat minėta išvada darytina atsižvelgiant ne tik į PVM sąskaitas faktūras, jose naudojamą sąvoką „perpardavimas“, tačiau ir į lydimuosius jų dokumentus (padarytus įrašus ranka „perpardavimas“) (CPK 185 straipsnis), kur ir suteiktos paslaugos (šiukšlių išvežimas, krano nuoma ir pan.) būdavo padalijamos tarp kelių bendrovių.

26. Pažymėtina, kad įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12 ir 178 straipsniai). Ieškovė teigia, kad faktiškai iš atsakovės medžiagų ir paslaugų už 41 846,06 Eur sumą negavo, nurodo, kad visos medžiagos buvo paliktos statybvietėje, viskas, ko ji neatvaizdavo atliktų darbų akte, buvo perduota kitiems rangovams, teigia, kad realiai 41 846,06 Eur vertės medžiagų (ir paslaugų) negavo, tačiau su šiais argumentais nėra pagrindo sutikti. Pirmiausia, nutarties 24 punkte analizuotos PVM sąskaitos faktūros patvirtina, kokios vertės medžiagos / paslaugos ieškovei buvo perduotos, ieškovė šį turtą ir paslaugas priėmė pasirašydama PVM sąskaitas faktūras, lydimuosius dokumentus, kur ieškovės atstovas ranka įrašė „sutinku“, „gauta“ ir pan. (Nr. (duomenys neskelbtini)). Negalima neįvertinti ir aplinkybės, jog ieškovė yra uždaroji akcinė bendrovė, verslininkė, verslo srities profesionalė, viešai skelbiamais duomenimis, įsteigta (duomenys neskelbtini), t. y. veikia ilgiau kaip (duomenys neskelbtini) metų, specializuojasi statybų srityje, taigi kritiškai vertintini tie ieškovės argumentai, jog jos atstovai (ir ieškovės direktorius) 41 PVM sąskaitą faktūrą pasirašė, darė prierašus ir lydimuosiuose dokumentuose (kai sąskaitos buvo padalijamos tarp kelių bendrovių, teikiami skaičiavimai), tačiau medžiagų (paslaugų) negavo. Teismas taip pat atsižvelgdamas į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles (CPK 178 straipsnis) pažymi, kad tam tikrose sąskaitose atsakovės „perpardavimai“ buvo atlikti ne tik ieškovei (konkrečios sąskaitos nurodytos nutarties 24 punkte), tačiau ir kitoms bendrovėms (ranka padaryti prierašai, kurie patvirtinti bendrovių atstovų parašais), tačiau ieškovė nereiškė prašymo apklausti šių juridinių asmenų atstovus, lydimuosiuose dokumentuose pasirašiusius asmenis dėl to, kaip ir kokiu pagrindu vyko „perpardavimas“, ar turtas (paslaugos) buvo gaunamas, taip pat ieškovė neteikė jokių įrodymų apie statybvietėje paliktų medžiagų vertes argumentui, kad viską, ką ji yra gavusi iš atsakovės, paliko atsakovės statybvietėje ((duomenys neskelbtini)), pagrįsti, todėl, atsižvelgus į visų byloje ištirtų rašytinių įrodymų visumą, šalių paaiškinimus, apeliacinių skundų argumentus, darytina išvada, jog šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas – analizuoti byloje pateikti rašytiniai įrodymai, šalių paaiškinimai leidžia daryti išvadą, kad ieškovė tai, kas nurodyta PVM sąskaitose faktūrose, lydimuosiuose dokumentuose, faktiškai buvo gavusi. Toliau pasisakytina dėl kitoms bendrovėms perduotų medžiagų vertės ir ieškovės ginčijamų PVM sąskaitų faktūrų.

27. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad dalį medžiagų ieškovė perdavė kitai rangovei – uždarajai akcinei bendrovei „ABO namas“. Šią aplinkybę patvirtina: 1) ieškovės ir uždarosios akcinės bendrovės „ABO“ namas“ atstovų pasirašytas medžiagų priėmimo–perdavimo aktas; 2) 2020 m. gegužės 26 d. pasitarimo protokolas, kuriame nurodyta „užsakovas informavo rangovą, kad turi susiskaičiuoti ir susivesti medžiagų likučius ir perduoti medžiagas UAB ,,ABO namas“ iki kovo 19 dienos“; 3) šalių susirašinėjimas elektroniniais laiškais, kuriame ieškovė išvardijo, kokias medžiagas perduoda minėtai bendrovei, ieškovė pateiktame elektoriniame laiške nurodo: „Prisegu lentelę, V. sakė susiderint kiekį su Domeu ir tada perrašys sąskaitas mums.“ Laiškai buvo siunčiami ir atsakovės projekto vadovui V. V.. Tai leidžia daryti išvadą, kad dalis atsakovės perduotų medžiagų tolesniems rangos darbams vykdyti buvo perleistos uždarajai akcinei bendrovei „ABO namas“ už 4 863,21 Eur sumą (3 119,33 Eur – silikatinės plytos, 591,76 Eur – keramikinės plytos, 1 152,11 Eur – sąramos).

28. Ieškovė teigia, kad ji taip pat perdavė medžiagų ir kitai rangovei – uždarajai akcinei bendrovei „TM statybos“ už 2 564,62 Eur. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovės ir uždarosios akcinės bendrovės „TM statybos“ medžiagų priėmimo–perdavimo aktas yra nepasirašytas abiejų šalių, taigi ieškovė neįrodė, kad medžiagos buvo faktiškai perduotos. Ieškovė nesutikdama su minėta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi nurodo, kad medžiagų perdavimą patvirtina elektroninis susirašinėjimas, tačiau su šiuo argumentu nesutiktina. Pirmiausia pažymėtina, kad nei ieškovės, nei uždarosios akcinės bendrovės „TM statybos“ atstovai medžiagų priėmimo–perdavimo akto nepasirašė, antra, įvertinus šalių susirašinėjimo medžiagą matyti, jog buvo derinamas medžiagų perdavimas, ieškovės atstovas laiške nurodo: „V., Pridedu suderintą sąrašą su Abo namu ir visą mano perimtų ir sunaudotų medžiagų sąrašą.“ Toliau nurodoma: „Abo namas perima:“, ir nurodyta 4 863,21 Eur vertės suma, „TM likutis“, kitame laiške nurodoma: „Abo perimamos medžiagos. Likutis TM statybai lieka.“ Nė viename iš laiškų nėra nurodyta, kad uždaroji akcinė bendrovė „TM statybos“ perėmė iš ieškovės jos žinioje esančias 2 564,62 Eur vertės medžiagas, nėra ir kitų įrodymų, kurie patvirtintų tokią faktinę aplinkybę (CPK 178 straipsnis). Kadangi šiuo atveju 1) medžiagų priėmimo–perdavimo aktas nepasirašytas abiejų bendrovių atstovų; 2) šalių susirašinėjimas nepatvirtina, kad medžiagos buvo faktiškai perduotos uždarajai akcinei bendrovei „TM statybos“, 3) kitų įrodymų, jog ieškovės iš atsakovės priimtos ir jos žinioje buvusios (esančios) medžiagos buvo perduotos uždarajai akcinei bendrovei „TM statybos“, nėra, darytina išvada, jog ieškovė neįrodė, kad uždarajai akcinei bendrovei „TM statybos“ perleido iš atsakovės gautas medžiagas už 2 564,62 Eur sumą.

29. Ieškovė teigia, kad ji neturi pareigos atsiskaityti pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 4752 (520 Eur sumos), kadangi ši sąskaita išrašyta už defektų šalinimą. Teigia, kad teismas perkėlė ieškovei įrodinėjimo naštą dėl to, kiek galėjo kainuoti jos padarytų defektų ištaisymas. Su šiais argumentais nesutiktina. Pirmiausia, dėl šios PVM sąskaitos faktūros Nr. 4752 pasisakyta įsiteisėjusioje Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-2226-855/2024. Minėtos nutarties 45.4 punkte nurodyta, kad ieškovei buvo išrašyta sąskaita už kito atsakovės pasamdyto rangovo atliktas paslaugas, tai yra darbo trūkumų ištaisymą, o ieškovės atstovas su šia PVM sąskaita faktūra sutiko. Antra, vertinant šią PVM sąskaitą faktūrą ir jos lydimuosius dokumentus nustatyta, kad iš viso atsakovė patyrė 4 000 Eur išlaidų defektų šalinimui, kurios buvo padalytos tarp uždarosios akcinės bendrovės „Jonviga“, uždarosios akcinės bendrovės „Domeu“, uždarosios akcinės bendrovės „Ostinas“, uždarosios akcinės bendrovės „TM statyba“. Bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme, ieškovė nesutikdama su projekto vadovo prierašais dėl minėtos sąskaitos padalijimo nepateikė jokių kitokių savo skaičiavimų, kiek, jos vertinimu, turėjo kainuoti ieškovės padarytų defektų ištaisymas, neprašė apklausti ir lydimuosiuose dokumentuose pasirašiusių asmenų (projekto vadovo ir projekto inžinieriaus) dėl defektų šalinimo kainos padalijimo, apskaičiavimo būdo, todėl pirmosios instancijos teismas, be kita ko, atsižvelgęs ir į įsiteisėjusioje Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-2226-855/2024 nurodytas aplinkybes, pagrįstai nusprendė, jog atsakovei iš ieškovės turi būti priteistos ir išlaidos, kurios buvo apskaičiuotos šalinant rangos darbų trūkumus.

30. Ieškovė taip pat nesutinka su PVM sąskaitomis faktūromis Nr. 4061 ir Nr. 4138 už teiktas tvorų, konteinerių ir pan. nuomos paslaugas, teigia, kad jei atsakovė būtų buvusi sąžininga ir byloje esantis aktas būtų buvęs derinamas „iki galo“, šios sumos būtų išminusuotos (įskaičiuotos) kitų pozicijų pavidalu. Ištyrus šias sąskaitas ir jų lydimuosius dokumentus nustatyta, kad atsakovė pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 00036724 pirko iš uždarosios akcinės bendrovės „Gotas“ nuomos paslaugas (detalizacija pateikta) už 951,94 Eur sumą. Šalia šių dokumentų padarytas ranka įrašas „PPR 2 etapas, sąskaita išrašyti rangovams: (išvardyti penki rangovai, tarp jų ir ieškovė – 70 Eur + PVM ADV4061“. Atsakovė išrašė ieškovei PVM sąskaitą faktūrą Nr. 4061, 84,70 Eur sumos (70 Eur + 14,70 Eur PVM). Tiek ieškovės, tiek atsakovės atstovai pasirašė šią PVM sąskaitą faktūrą. Apmokėjimo terminas – 2020 m. vasario 10 d. Iš esmės analogiška įvykių seka yra įvykusi ir pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 4138.

31. Atsakovė iš uždarosios akcinės bendrovės „Gotas“ pirko nuomos paslaugas už 956,10 Eur sumą (detalizacija pateikta). Šalia šių dokumentų padarytas ranka įrašas „PPR-2 sąskaitą išrašyti UAB „Adavas“ 341, 35 Eur + PVM“, taip pat prierašas „perparduoti“ išvardijant keturias bendroves, tarp jų ir ieškovė, jai priskirta 150,74 Eur + PVM suma. Pažymėtina, kad šiame dokumente prie minėtos sumos taip pat yra ieškovės atstovo įrašas ranka „sutinku“ ir jo parašas (taip pat ir kitų išvardytų bendrovių atstovų parašai). Atsakovė išrašė ieškovei PVM sąskaitą faktūrą Nr. 4138, 182,40 Eur sumos (150,74 Eur + 31,66 Eur PVM). Tiek ieškovės, tiek atsakovės atstovai pasirašė šią PVM sąskaitą faktūrą. Apmokėjimo terminas – 2020 m. vasario 28 d. Įvertinus šių PVM sąskaitų faktūrų, jų lydimųjų dokumentų turinį, atsižvelgiant į tai, jog abi šalys šias PVM sąskaitas faktūras pasirašė, į tai, kad ieškovei buvo žinomas sąskaitų turinys (be kita ko, pažymėtina, jog ieškovės atstovas prie PVM sąskaitos faktūros Nr. 4138 lydimojo dokumento ranka įrašė „sutinku“), lydimieji dokumentai, atsakovės atlikti skaičiavimai, darytina išvada, kad už minėtas sumas (bendrą 267,10 Eur sumą) paslaugos buvo suteiktos, ieškovė sutiko su pateiktu apskaičiavimu, sąskaitas priėmė, todėl darytina išvada, kad ieškovė turi atsiskaityti už šias paslaugas, kurios buvo suteiktos.

32. Ieškovė nesutinka su PVM sąskaita faktūra Nr. 4100, teigia, kad neturi pareigos ieškovei sumokėti 237,77 Eur, mano, kad teismas turėjo vertinti atsakovės ieškovei perduotas medžiagas pagal atliktų darbų aktą, o ne vadovautis tuo, jog PVM sąskaita faktūra yra pasirašyta. Remiantis byloje pateikta PVM sąskaita faktūra Nr. 80783 nustatyta, kad atsakovė iš akcinės bendrovės „Aksa“ pirko 2020 m. vasario 12 d. pakėlimo kilpas (už 237,33 Eur sumą su PVM). Atsakovė 2020 m. vasario 20 d. išrašė ieškovei PVM sąskaitą faktūrą Nr. 4100, 237,33 Eur sumos. Sąskaitoje nurodyta „Statybinės medžiagos perpardavimui p/g pridedamą sąskaitą (REAL 80783)“. Ši sąskaita faktūra yra pasirašytos abiejų šalių atstovų. Taip pat papildomai ranka padaryti įrašai „PPR2 perparduoti Domeu“, prie šio įrašo pasirašė projekto vadovas V. V., padarytas įrašas „Gauta: UAB „Domeu“, prie šio įrašo pasirašė ieškovės direktorius D. Z., sąskaitos gavimą parašu patvirtino ir projekto inžinierius T. S.. Pažymėtina, kad, kilus ginčui dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, kai reikalavimai yra grindžiami PVM sąskaitų faktūrų duomenimis, kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, kad šalių sutartinių santykių pobūdis bei aplinkybės, susijusios su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, gali būti įrodinėjami visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o išvados apie tokių reikalavimų pagrįstumą daromos vadovaujantis CPK 185 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012). Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į tai, kad PVM sąskaitą faktūrą Nr. 4100 pasirašė abiejų šalių atstovai, į tai, kad lydimajame dokumente „PPR2 perparduoti Domeu“ dar kartą pasirašė ieškovės direktorius, tuo patvirtindamas „perpardavimą“ (pažymėtina, jog nė viename dokumente neišreikšta ieškovės pastaba, jog jokio „perpardavimo“ nėra), į tai, kad, pagal kasacinio teismo praktiką, PVM sąskaitos faktūros paskirtis – įforminti jau įvykusį prekių tiekimą ar paslaugų suteikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020), darytina išvada, kad ieškovei minėtos statybinės medžiagos buvo suteiktos.

33. Ieškovė taip pat nesutinka su PVM sąskaitomis faktūromis Nr. 4005, Nr. 4096, Nr. 4143, Nr. 4197, Nr. 4206 (krano nuoma, montavimas, mašinisto paslaugos ir kt.). Įvertinus byloje pateiktas PVM sąskaitas faktūras nustatyta, kad atsakovė pirko įvairias pirmiau nurodytas paslaugas iš uždarosios akcinės bendrovės „Baltic cranes logistics“. Įvertinus visas ieškovės nurodytas sąskaitas nustatyta, kad jos buvo padalijamos tarp kelių juridinių asmenų, tai yra, be ieškovės, ir tarp uždarosios akcinės bendrovės „Gilesta“, uždarosios akcinės bendrovės „TM statyba“, uždarosios akcinės bendrovės „Mapid LT“, padalijimas nurodytas lydimuosiuose dokumentuose (ranka padarytuose įrašuose). Atlikus padalijimus, minėtų bendrovių atstovai atitinkamai pagal skaičiavimus ranka atlikdavo įrašus „sutinku“ ir pasirašydavo. Pažymėtina, kad ieškovės atstovas padalijus sąskaitą taip pat padarė įrašus „sutinku“ ir prie atliktų skaičiavimų pasirašydavo. Po šių padalijimų pagal apskaičiuotą kiekį buvo išrašytos ginčo PVM sąskaitos faktūros, kurias dar kartą pasirašė ieškovės direktorius. Atsižvelgiant į tai, kad tiek PVM sąskaita faktūra, tiek atsakovės atlikti skaičiavimai yra ieškovės atstovo pasirašyti, į tai, kad ieškovės atstovas ranka įrašydavo prie apskaičiavimų „sutinku“, darytina išvada, kad tarp šalių buvo susitarimas dėl minėtų paslaugų teikimo, įsigijimo, jų masto (apskaičiavimo ir paskirstymo tarp pasirašiusių bendrovių atstovų) ir atsikaitymo už suteiktas paslaugas atitinkama dalimi.

34. Ieškovė nesutinka ir su PVM sąskaitomis faktūromis Nr. 4169 ir Nr. 4208, bendros 499,18 Eur sumos (už statybinių atliekų išvežimą). Ieškovė teigia, kad pagal rangos sutartį rangovas pats atsakingas už šiukšlių sutvarkymą ir surinkimą, jei jų paliekama. Ištyrus byloje pateiktus rašytinius įrodymus nustatyta, kad atsakovė iš uždarosios akcinės bendrovės „VSA Vilnius“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Ekonovus“ pirko šiukšlių (atliekų) išvežimo paslaugas. Nors ieškovė teigia, kad ji nėra atsakinga pagal minėtas PVM sąskaitas faktūras, kadangi pagal rangos sutartį pats rangovas yra atsakingas už šiukšlių išvežimą, tačiau su šiais argumentais nesutiktina. Pirmiausia, atsakovė pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pirko iš uždarosios akcinės bendrovės „Ekonovus“ atliekų išvežimo paslaugas už 1 130 Eur sumą. Prie šio dokumento pateiktas ranka surašytas sąskaitos paskirstymas tarp kelių rangovų, tai yra uždarajai akcinei bendrovei „Statinių administravimas“, uždarajai akcinei bendrovei „Adavas“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Domeu“. Prie ieškovei tenkančios dalies nurodyta 272 Eur + PVM suma ir prie šios sumos ranka įrašyta „Suderintas. D. Z.“ ir pasirašyta. Pažymėtina, kad D. Z. yra ieškovės vadovas. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 4169 nurodyta 329,12 Eur suma (272 Eur + PVM), taigi tokia, kokia ir buvo suderinta su ieškove. Atsakovė pagal dvi PVM sąskaitas faktūras pirko iš uždarosios akcinės bendrovės „VSA Vilnius“ atliekų gabenimo paslaugas už bendrą 176,06 Eur sumą. Prie šios sąskaitos taip pat ranka padaryti įrašai „PPR-2 perparduoti UAB „Domeu“, „Gauta“, pasirašyta D. Z.. Dėl tokios sumos išrašyta ir ginčo PVM sąskaita faktūra Nr. 4208. Nors, ieškovės teigimu, ji šiuo atveju neprivalo sumokėti už atliekų išvežimo paslaugas, tačiau atsižvelgiant į tai, jog minėtos paslaugos buvo suteiktos suderinus su ieškovės direktoriumi, ką jis patvirtino savo parašais tiek sąskaitose, tiek ranka padarytuose įrašuose lydimuosiuose dokumentuose, darytina išvada, kad ieškovė (rangovė) ir atsakovė (užsakovė) buvo suderinusios, jog atliekų paslaugas, be kita ko, faktiškai suteiks ir kitos bendrovės, ieškovei už šių paslaugų suteikimą išrašydamos minėtas sąskaitas, su kuriomis ieškovė (jos vadovas) aiškiai sutiko.

35. Ieškovė ginčija PVM sąskaitas faktūras Nr. 3973; Nr. 3982, Nr. 4016, Nr. 4017, Nr. 4019, Nr. 4029, Nr. 4034, 4049, Nr. 4051, 4053, Nr. 4089, Nr. 4101, Nr. 4207, kuriomis buvo pristatytas betono skiedinys, mūras, teigia, kad sąskaitose nurodytos sumos už cemento skiedinį ir mūrą yra įtrauktos į mūro įkainį, akto 2–4, 6 eilutes, todėl jos atskirai neišskiriamos akte. Ištyrus minėtų PVM sąskaitų faktūrų turinį nustatyta, jog jos visos yra paremtos pirminėmis sąskaitomis, tai yra atsakovė pirkdavo minėtas medžiagas iš uždarosios akcinės bendrovės „Betono centras“. Jos buvo pristatomos adresu (duomenys neskelbtini). Po šių sąskaitų išrašymo visais atvejais ranka padaryti įrašai „PPR2 perparduoti UAB „Domeu“ ir ranka papildomai padaryti įrašai „Gauta: UAB „Domeu“, ranka įrašyta arba antspaudu užantspauduota „Direktorius D. Z.“, šalia yra ir bendrovės vadovo parašas. Pažymėtina, kad nė vienoje iš 13 analizuojamų PVM sąskaitų faktūrų, lydimųjų dokumentų neišreikšta jokių ieškovės vadovo, pasirašiusio ne tik PVM sąskaitose faktūrose, tačiau ir papildomai ranka lydimuosiuose dokumentuose, pastabų ar komentarų, kad medžiagos yra gaunamos ne „perpardavimo“ pagrindu ar jų nurodytas kiekis pagal pirmines PVM sąskaitas faktūras (tarp atsakovės ir uždarosios akcinės bendrovės „Betono centras“) nebuvo gautas, kas leidžia daryti išvadą, jog medžiagos ieškovės buvo gautos, tai patvirtina ne tik PVM sąskaitos faktūros, tačiau ir lydimuosiuose dokumentuose ieškovės vadovo padaryti įrašai apie sąskaitų gavimą ir įvykusį „perpardavimą“ ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Domeu“.

36. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje pateiktas PVM sąskaitas faktūras, panaudotų medžiagų aktą, nustatė, kad ieškovė pagal minėtas sąskaitas sumažino rangos darbų kainą 19 290,54 Eur suma, taip pat, kaip nustatyta nutarties 27 punkte, ieškovė dalį medžiagų perdavė ir uždarajai akcinei bendrovei „ABO namas“ už 4 863,21 Eur sumą tolesniems darbams vykdyti. Ištirtų rašytinių įrodymų visuma – 41 PVM sąskaita faktūra, lydimieji dokumentai (ranka padaryti įrašai, dėl kurių autentiškumo ginčo nekilo, pirminės PVM sąskaitos faktūros), šalių paaiškinimai, šalių rangos sutarties sąlygos (nutarties 25 punktas), leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog ieškovė PVM sąskaitose faktūrose nurodytas medžiagas ir paslaugas gavo (pasirašydama PVM sąskaitas faktūras, lydimuosius dokumentus), dalį jų perdavė kitai rangovei, tačiau nepateikė įrodymų ir neįrodė, kad visos kitos jos priimtos medžiagos buvo paliktos statybvietėje ir (ar) jų faktiškai negavo. Atsižvelgiant į tai, kad darbų kaina buvo sumažinta 19 290,54 Eur suma ir ieškovė įrodė, kad dalį medžiagų perdavė uždarajai akcinei bendrovei „ABO namas“, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovės prašomą priteisti 41 846,06 Eur sumą sumažino iki 17 692,31 Eur (41 846,06 Eur – 19 290,54 Eur – 4 863,21 Eur) sumos ir pagrįstai tenkino šią atsakovės priešieškinio dalį.

Dėl atsakovės apeliacinio skundo argumentų

37. Atsakovė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas priešieškinio reikalavimas dėl skolos ir palūkanų priteisimo, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog už neva perleistas prekes ir paslaugas ieškovė privalo sumokėti atsakovei ne visą skolą. Teigia, kad teismas nepagrįstai mokėtiną skolą atsakovei sumažino: 1) 19 290,54 Eur suma pagal ieškovės vienašališkai sudarytą aktą, kuris, atsakovės vertinimu, yra neteisingas, kuriame nurodyti duomenys neatitinka dalies į bylą atsakovės pateiktų PVM sąskaitų faktūrų, sunaudotų medžiagų, pažymi, kad šį aktą atsakovė atsisakė priimti ir jo nepasirašė; 2) 4 863,21 Eur suma pagal medžiagų priėmimo–perdavimo aktą uždarajai akcinei bendrovei „ABO namas“, teigia, kad ieškovė neįrodė, kad medžiagos buvo perduotos kitam rangovui, mano, kad vien priėmimo–perdavimo akto nepakanka medžiagų perdavimui pagrįsti, o ir be to, atsakovės vertinimu, net ir tuo atveju, jei medžiagos buvo perduotos, tai neatleidžia ieškovės nuo pareigos atsiskaityti už įgytas prekes.

38. Kaip minėta, ieškovė ir atsakovė 2019 m. gruodžio 11 d. sudarė statybos rangos sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo savo rizika, priemonėmis ir iš savo (ar užsakovės (atsakovės), jei ir kai tai numatyta sutartyje) medžiagų tinkamai ir laiku atlikti darbus ir juos perduoti užsakovei bei įvykdyti kitus rangovo įsipareigojimus, numatytus sutartyje, o užsakovė (atsakovė) įsipareigojo priimti rangovės tinkamai atliktus darbus ir už juos sumokėti kainą. Vykdydama minėtą rangos sutartį ieškovė 2020 m. vasario 29 d. sudarė atliktų darbų aktą Nr. 1 dėl atliktų darbų už 43 190,11 Eur sumą perdavimo atsakovei. Ieškovė taip pat sudarė nuo 2019 m. gruodžio 16 d. iki 2020 m. kovo 31 d. sunaudotų medžiagų aktą, kuriame nurodoma, jog ieškovė iš atsakovės pagal sąskaitas faktūras objekto darbams vykdyti gavo medžiagų už 28 045,40 Eur sumą, iš kurių buvo sunaudota medžiagų už 20 307,38 Eur sumą.

39. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2024 m. spalio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-2226-855/2024 pasisakydamas dėl ieškovės sudaryto priėmimo–perdavimo akto nurodė, kad užsakovė (atsakovė), atsisakydama priimti rangovės (ieškovės) atliktų darbų rezultatą ir nepasirašiusi atliktų darbų akto, turi pareigą įrodyti atsisakymo pasirašyti aktą pagrįstumą. Minėtoje įsiteisėjusioje nutartyje teismas padarė išvadą (nutarties 32 punktas), kad nėra kliūčių ieškovės vienašališkai pasirašyto 2020 m. vasario 29 d. atliktų darbų akto Nr. 1 pripažinti galiojančiu bei sukeliančiu teisinius padarinius atsakovei, kaip užsakovei, ir jo pagrindu konstatuoti atsakovės pareigos įvykdyti piniginę prievolę egzistavimą. Atsižvelgiant į tai, atsakovės argumentai, jog ji akto nepasirašė, atsisakė ji priimti, atmestini, kaip nesudarantys pagrindo kitaip įvertinti atsakovės prievolę atsiskaityti ieškovei už atliktus darbus. Pažymėtina, jog Vilniaus apygardos teismas 2024 m. spalio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-2226-855/2024 nutardamas gražinti bylos dalį dėl priešieškinio reikalavimų pagrįstumo iš esmės nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino tikros likusios ieškovės nesumokėtos atsakovei skolos dalies pagal atsakovės ieškovei išrašytas PVM sąskaitas faktūras, taip pat neišsiaiškino, kokiu principu tarp ieškovės ir atsakovės turėjo būti vykdomas atsiskaitymas dėl likusio ieškovės įsiskolinimo atsakovei padengimo.

40. Atsakovė teigia, kad šiuo atveju sunaudotų medžiagų aktas neatitinka dalies į bylą atsakovės pateiktų PVM sąskaitų faktūrų datų, medžiagų kainos, aprašymų, pažymi, kad ieškovė neapteikė duomenų, jog jos akte pateikti duomenys atitinka tikrovę, tačiau su šiais argumentais, įvertinus pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, nesutiktina. Pirmiausia pažymėtina, jog atsakovė neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, kad ieškovės atstovas akte įrašė ne ieškovei išrašytų PVM sąskaitų faktūrų datas, kurias atsakovė lygina apeliaciniame skunde su akte nurodytais duomenimis, o pirminių sąskaitų faktūrų datas, kas lemia akte nurodytų duomenų nesutapimą. Pažymėtina ir tai, jog pagal šalių sudarytos rangos sutarties 3.3 punktą tiksli darbų kaina apskaičiuojama pagal faktiškai atliktų darbų kiekius ir sąmatose nurodytus vienetinius įkainius, todėl šiuo aspektu sutiktina su ieškove, kad tik po faktiškai atliktų statybos darbų turėjo būti skaičiuojamas sunaudotų medžiagų kiekis ir pildoma atsakovės tiektų bei sunaudotų medžiagų lentelė (aktas), o ne atsižvelgiant į faktiškai perduotų medžiagų kiekį pagal minėtas PVM sąskaitas faktūras.

41. Pažymėtina ir tai, jog pirmosios instancijos teismas vertindamas ieškovės akte nurodytų duomenų teisingumą išsamiai įvertino ginčo sąskaitas faktūras, jas palygino, nustatė, kad tik akto eilutės Nr. 27–35 jokių sąskaitų faktūrų, dėl kurių vyksta ginčas šioje byloje, neatitinka. Nors, atsakovės teigimu, ieškovė neįrodė, kad akte sunaudotos medžiagos yra tos pačios, kurias ieškovė įsigijo iš atsakovės, neįrodė, kad pats aktas yra realus, tačiau, teismo vertinimu, šiuo atveju būtina atsižvelgti į tai, kad medžiagos buvo įsigyjamos tuo metu, kai šalis siejo rangos teisiniai santykiai, į tai, kad ir rangos sutartimi šalys susitarė, kad darbai gali būti atliekami iš užsakovo medžiagos, o ir be to, ir į tai, jog ir Vilniaus apygardos teismas 2024 m. spalio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-2226-855/2024 konstatavo, jog atsakovė iš esmės neginčijo ieškovės pateiktų / sunaudotų medžiagų sąmatoje nurodytų medžiagų kiekių ir (ar) kainų. Taigi šiuo atveju tiek sutarties vykdymo faktinės aplinkybės, šalių sudarytos rangos sutarties sąlygos (9.1.12. punktas), tiek ir Vilniaus apygardos teismas 2024 m. spalio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-2226-855/2024 nustatytos aplinkybės leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog ieškovė akte nurodytas medžiagas panaudojo šalių sudarytos rangos sutarties sąlygoms įvykdyti (CPK 185 straipsnis).

42. Atsakovė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai priešieškinio reikalavimus sumažino 4 863,21 Eur suma pagal medžiagų priėmimo–perdavimo aktą uždarajai akcinei bendrovei „ABO namas“, teigia, kad ieškovė neįrodė, kad medžiagos buvo perduotos, mano, kad vien priėmimo–perdavimo akto nepakanka, o ir be to, atsakovės vertinimu, net ir tuo atveju, jei medžiagos buvo perduotos, tai neatleidžia ieškovės nuo pareigos atsiskaityti už įgytas prekes. Su šiais argumentais nesutiktina. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-381/2024).

43. Ištyrus byloje esančius įrodymus nustatyta, kad, priešingai, nei teigia atsakovė, ne tik medžiagų priėmimo–perdavimo aktas uždarajai akcinei bendrovei „ABO namas“ patirtina, jog medžiagos buvo perduotos, tačiau ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai: 1) 2020 m. gegužės 26 d. pasitarimo protokolas, kuriame nurodyta „užsakovas informavo rangovą, kad turi susiskaičiuoti ir susivesti medžiagų likučius ir perduoti medžiagas UAB ,,Abo namas“ iki kovo 19 dienos“; 2) šalių susirašinėjimas elektroniniais laiškais, kuriame ieškovė išvardijo, kokias medžiagas perduoda subrangovei, ieškovė pateiktame elektoriniame laiške nurodo „Prisegu lentelę, V. sakė susiderint kiekį su Domeu ir tada perrašys sąskaitas mums“. Laiškai buvo siunčiami ir atsakovės projekto vadovui V. V., taigi atsakovei buvo žinoma apie derinamą ir perduodamą medžiagų likutį. Be to, negalima neatsižvelgti ir į tai, kad UAB „ABO namas“ atstovas pasirašydamas aktą patvirtino, kad medžiagos yra perimtos iš ieškovės. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, priešingai, nei teigiama, pagrįstai nusprendė, jog UAB „ABO namas“ iš ieškovės perėmė medžiagas, kurios buvo tiektos atsakovei, už 4 863,21 Eur sumą, ši aplinkybė nustatyta ne tik, kaip teigia atsakovė, remiantis priėmimo–perdavimo aktu, tačiau ir byloje pateiktu pasitarimo protokolu, šalių susirašinėjimo medžiaga, kas leidžia daryti išvadą, kad medžiagos UAB „ABO namas“ faktiškai buvo perduotos.

44. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta nutarties 16–43 punktuose, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-2226-855/2024 nustatytas aplinkybes ir pagrįstai nusprendė, kad ieškovė yra atsiskaičiusi su atsakove tik pagal dalį ginčo PVM sąskaitų faktūrų, 19 290,54 Eur sumos, o ir taip pat neprivalo mokėti 4 863,21 Eur už atsakovės nurodymu UAB „ABO namas“ perduotas medžiagas, todėl atsakovei iš ieškovės pagrįstai priteisė 17 692,31 Eur (41 846,06 Eur – 19 290,54 Eur – 4 863,21 Eur) skolą.

Dėl procesinės bylos baigties

45. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nuosekliai įvertino byloje pateiktus rašytinius įrodymus, pateiktas PVM sąskaitas faktūras, lydimuosius dokumentus, spręsdamas klausimą dėl priešieškiniu pareikštų reikalavimų pagrįstumo, ir pagrįstai nusprendė, jog šiuo atveju ieškovė yra skolinga tik dalį (17 692,31 Eur) skolos pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras. Teismo vertinimu, šalių apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ir (ar) pakeisti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl nutariama ieškovės ir atsakovės pateiktų apeliacinių skundų dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo netenkinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti apeliacinių skundų argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

46. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 502 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą, 2 395,80 Eur teisinės pagalbos išlaidos, iš viso 2 897,80 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 684 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą, 2 420 Eur teisinės pagalbos išlaidos, iš viso 3 104 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ir atsakovės apeliacinių skundų reikalavimai netenkinti, apeliaciniame teisme šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos tarp jų nepaskirstytinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos Erinija KazlauskienėGiedrė SeselskytėLarisa Šimanskienė