Tauragės apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorės Lolitos Marcinkutės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis mažojoje bendrijoje (duomenys neskelbtini) direktoriumi, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), el. p. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnyje,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Iš V. G. 2014 m. vasario 12 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu priteista mokėti dukrų U. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. G., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui, kiekvienai po 86,89 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka jas indeksuojant atsižvelgiant į infliaciją, pradedant mokėti nuo 2014 m. kovo 17 d. iki vaikų pilnametystės, lėšas uzufrukto teisės pagrindu mokant J. V., tačiau V. G. be pateisinamų priežasčių, laikotarpiais nuo 2014 m. kovo 17 d. iki 2017 m. gruodžio 20 d. priteisto išlaikymo nemokėjo visiškai, nuo 2017 m. gruodžio 20 d. iki 2019 m. spalio 18 d. mokėjo ne visą priteistą sumą, nuo 2019 m. spalio 18 d. iki 2022 m. gegužės 11 d. priteisto išlaikymo nemokėjo visiškai, dėl ko J. V. susidarė įsiskolinimas ir taip vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaikus.

V. G.

ikiteisminio tyrimo metu kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo pripažino iš dalies bei parodė, kad 2014 metais, tikslios datos neprisimena, teismo sprendimu buvo nutraukta jo santuoka su buvusia žmona J. Dukros M. ir U. liko gyventi su mama, dukrų išlaikymui kas mėnesį iš jo buvo priteista mokėti po 300 litų. Po skyrybų, apie 2-3 metus, jis teismo priteistą pinigų sumą dukrų išlaikymui mokėjo grynais, pinigus paduodamas buvusiai žmonai J.. Apie pinigų perdavimą J. rašydavo ant lapo, tačiau šio lapo išsaugojęs neturi. Po to jis turėjo finansinių sunkumų dėl ko apie 2 metus alimentų dukrų išlaikymui nemokėjo. Dėl to jo buvusi žmona J. kreipėsi į antstolius. Dėl susidariusio įsiskolinimo buvo gavęs pranešimą iš antstolių. Po to vėl mokėjo dukrų išlaikymui pinigus, kuriuos pervesdavo iš MB (duomenys neskelbtini) sąskaitos. 2021 metais iškilus finansiniams sunkumams, pinigus pervedinėti nustojo. Nuo 2022 metų pradžios turi galimybę mokėti alimentus dukrų išlaikymui, tačiau su buvusia žmona J. nesusitaria, kad ji jam duotų savo banko sąskaitos numerį į kurią galėtų pervesti pinigus. Jis su dukromis palaiko ryšius, jie bendrauja telefonu, o kai atvyksta pas savo tėvus, gyvenančius (duomenys neskelbtini), jas pasiima, kai galima. Taip pat atostogų metu jos atvažiuoja pas jį į namus, esančius Kaune. Jis savo dukrų niekuomet nepamiršta per jų gimtadienius ir Kalėdas, dovanoja joms dovanas. Su pateiktu pranešimu apie įtarimą sutinka iš dalies, kadangi nebuvo taip, kad jis išvis nemokėtų teismo priteistų alimentų savo dukrų išlaikymui. Dėl savo elgesio gailisi, alimentų nemokėjo dėl finansinių sunkumų (b. l. 96-99, 102-104).

Nukentėjusioji J. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji augina dvi dukras M. G. ir U. G.. Minėtų dukrų tėvas yra V. G.. Su V. G. santuoką nutraukė 2014-03-17. Kauno apylinkės teismas 2014-02-12 priėmė sprendimą santuoką nutraukti šalių susitarimu. Dukterų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ja. Sprendimu V. G. įsipareigotas dukroms kiekvieną mėnesį mokėti išlaikymui po 300 Lt kiekvienai. Priteistus alimentus V. G. turėjo pervesti į jos asmeninę banko sąskaitą SEB banke. Pinigus dukrų išlaikymui V. G. mokėjo tik laikotarpyje nuo 2017 metų iki 2019 m. spalio mėnesio. Pinigai į jos sąskaitą buvo pervedami iš MŽ (duomenys neskelbtini), tačiau sumos buvo mažesnės, nei buvo priteisęs teismas, pervedimai nebuvo reguliarūs. Vėliau pinigų dukrų išlaikymui V. G. nemokėjo ir nemoka. Dar iki santuokos nutraukimo, apie 6 mėn., ji su dukromis gyveno atskirai nuo V. G.. Tuomet per tris mėnesius V. G. jai davė apie 600 litų. Daugiau pinigų grynais nėra davęs. Šiuo metu ji nežino, kur yra ir kur tiksliai gyvena V. G.. Paskutinį kartą su V. G. bendravo telefonu gal prieš pusę metų. V. G. pats jokios iniciatyvos su dukromis bendrauti nereiškia, dažniausiai pačios dukros jam paskambina. Šiuo metu gauna tik pinigus iš vaikų išlaikymo fondo už abi dukras apie 150 eurų per mėnesį (b. l. 59-62, 63-66, 67-69).

Iš 2014-02-12 Kauno apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4618-775/2014 matyti, kad buvo patvirtintas susitarimas tarp J. G. ir V. G. dėl santuokos nutraukimo ir V. G. įsipareigojimas kiekvieną mėnesį nepilnametei dukrai M. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir nepilnametei dukrai U. G., gim. (duomenys neskelbtini), mokėti po 300 litų kiekvienai iki jų pilnametystės ( b. l. 24-25).

Iš 2005 m. birželio 14 d. išduoto gimimo liudijimo AA Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad V. G. yra M. G. tėvas (b. l. 26).

Iš 2010 m. vasario 9 d. išduoto gimimo liudijimo AA Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad V. G. yra U. G. tėvas (b. l. 27).

Iš 2022 m. gegužės 31 d. antstolio S. U. pateiktos informacijos matyti, kad laikotarpiu nuo 2014-08-01 iki 2022-05-17 į išieškotojos J. V. sąskaitą vaikų išlaikymui pervestos lėšos iš Vaikų išlaikymo fondo - 9593,12 Eur, V. G. sumokėtos lėšos vaikų išlaikymui laikotarpiu nuo 2017-12-20 iki 2019-10-18, mokant ne visą teismo nustatytą sumą sudaro 2 320 Eur, susidaręs įsiskolinimas – 6 384,90 Eur (b. l. 39-44).

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pranešimo matyti, kad J. V. (buvusi G.) 2014-08-11 kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondo administraciją dėl vaikų išlaikymo išmokos dukroms U. G. ir M. G.. Išmokos paskirtos ir mokamos nuo 2014-08-11 (b. l. 50-54).

Iš Sodros duomenų bazės išrašo matyti, kad V. G. nuo 2014 m. dirbo įsigijęs verslo liudijimą, nuo 2017-08-08 dirba MB (duomenys neskelbtini) ( b. l. 127).

Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos matyti, kad nuo 2014 m. iki 2021 m. V. G. pateiktose Metinių pajamų deklaracijose fiksuotos gautos pajamos yra iš darbinės veiklos (b. l. 143-168).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

BK 164 straipsnis numato atsakomybę už pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui vengimą. Baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką kyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną materialią paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo. Šio nusikaltimo sudėties veikoje buvimui svarbu nustatyti, kad kaltininkas sąmoningai, būdamas darbingas ar turėdamas kitokias turtines galimybes, be pateisinamų priežasčių vengia išlaikyti vaiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-124/2008, 2K-291/2008, 2K-7-68/2009 ir 2K-432/2013 kt.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis V. G., būdamas darbingas, vengė pareigos pagal 2014 m. vasario 12 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą išlaikyti nepilnamečius vaikus U. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. G., gim. (duomenys neskelbtini), mokėti po 300 litų (86,89 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis vaikų išlaikymui nuo 2014 m. kovo 17 d. iki jų pilnametystės, lėšas uzufrukto teisės pagrindu mokant J. V.. V. G. be pateisinamų priežasčių laikotarpiais nuo 2014 m. kovo 17 d. iki 2017 m. gruodžio 20 d. priteisto išlaikymo nemokėjo visiškai, nuo 2017 m. gruodžio 20 d. iki 2019 m. spalio 18 d. mokėjo ne visą priteistą sumą, nuo 2019 m. spalio 18 d. iki 2022 m. gegužės 11 d. priteisto išlaikymo nemokėjo visiškai, išlaikymo vaikams nemokėjo, dėl ko susidarė įsiskolinimas.

Todėl akivaizdu, jog V. G. BK 164 straipsnyje įtvirtintos veikos prasme savo pareigos išlaikyti vaikus nevykdė, ir veikdamas tiesiogine tyčia, tai yra suprato, kad tyčia nevykdo įsiteisėjusių teismo sprendimų, turėdamas galimybę neteikė savo dukterims išlaikymo, veikia nusikalstamai, ir norėjo taip veikti. Tokie kaltinamojo V. G. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 164 straipsnį.

Dėl skirtinos bausmės

Kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką prokurorė siūlo 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Su prokurorės sprendimu užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi – laisvės apribojimo bausme, jos dydžiu V. G. sutinka ( b. l. 169– 171 ).

Esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog šis procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padaryto nusikalstamos veikos pobūdį (baudžiamasis nusižengimas), stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

V. G. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnis). Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jis praeityje neteistas (b. l. 117-119), vienerių metų laikotarpyje administracine tvarka baustas (b. l. 120-123). Į psichiatro įskaitą ir priklausomybės įskaitas neįrašytas, dirbantis (b. l. 127).

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) V. G. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus prokurorės siūlomą bausmę – laisvės apribojimą (BK 48 straipsnis) su įpareigojimu.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis V. G. kaltės nepripažino, nors byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, tačiau teismas neturi pagrindo taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatų ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, nes BK 64¹ straipsnio 2 dalyje numatyta, jog kaltinamasis turi pripažinti esąs kaltas.

Dėl kardomosios priemonės

V. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paliktina nepakeista iki teismo baudžiamojo įsakymo pradėjimo vykdyti, pradėjus vykdyti – panaikintina (b. l. 113-115).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

V. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje ir paskirti bausmę – 12 (dvylika) mėnesių laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo sudalyvauti elgesio pataisos programoje.

V. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą iki teismo baudžiamojo įsakymo pradėjimo vykdyti, pradėjus vykdyti – panaikinti.

Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46–49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos, paduoti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.