Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-532-264/2018

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2018-04-05
Bylos Nr.: e2A-532-264/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-13-3-00596-2017-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Raimondas Buzelis, Arvydas Žibas, Aušra Baubienė
Ieškovas: O. D.
Atsakovas: K. D., G. M., R. S.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-532-264/2018Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00596-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.2.7; 2.1.2.7; 2.6.11.6; 2.6.15; 2.6.17; 3.3.1.14; 3.3.1.20. (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 5 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Raimondo Buzelio ir Arvydo Žibo,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. D. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.e2-1146-887/2017 pagal ieškovės O. D. ieškinį atsakovams K. D., G. M., R. S. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų notarė R. S., notarė N. L..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė patikslintame ieškinyje prašė pripažinti dėl apgaulės negaliojančiomis 2013 m. rugpjūčio 26 d. notarės R. S. patvirtintą pirkimo - pardavimo sutartį (sandorį), notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. rugsėjo 27 d. sudarytą dovanojimo sutartį (sandorį), notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. kovo 27 d. notarės N. L. patvirtintą pastatų pirkimo - pardavimo sutartį (sandorį), notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), nuo jų pasirašymo momento; taikyti restituciją ir įpareigoti atsakovą R. S. natūra grąžinti K. D. pastatą - gyvenamąjį namą, registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitus statinius (inžinerinius) - šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); priteisti bylinėjimosi išlaidas.Ieškinyje nurodė, kad atsakovas K. D., kaip minėto nekilnojamojo turto pardavėjas, turėjo ketinimus ir valią jam tuo metu priklausančius statinius parduoti ieškovei, tačiau turto pardavimo sandorį sudarė su atsakovu G. M. (veikiančiu pagal įgaliojimą M. M. vardu). Ieškovė sandorio sudarymo dieną K. D. ir G. M. leidus, pradėjo gyventi ginčo gyvenamajame name ir naudotis kitais statiniais. Ieškovė 5 000 Lt (1 448,10 Eur) skolą atsakovui G. M. grąžino maždaug praėjus trims mėnesiams po minėto sandorio sudarymo. G. M., gavęs pinigus, ėmė ieškovės vengti, vis žadėdavo minėtus statinius ieškovei perleisti ir sutvarkyti statinių nuosavybės dokumentus. 2016 m. rugsėjo 27 d. dovanojimo sutarties, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu visi minėti statiniai asmeninės nuosavybės teise atiteko atsakovui G. M.. Atsakovas, tęsdamas nesąžiningus veiksmus, ginčo nekilnojamąjį turtą 2017 m. kovo 27 d. pastatų pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė R. S..Atsakovas K. D. atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė.Atsakovas G. M. atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad viena iš 2013 m. rugpjūčio 26 d. sutarties šalių - pirkėja M. M. yra mirusi, todėl sandorio ginčijimas negalimas. Faktas, kad G. M. yra M. M. turto paveldėtojas ir jos teisių perėmėjas, nesuteikia ieškovei teisės G. M. įtraukti į bylą kaip atsakovą. Taip pat ieškovė prašydama pripažinti dėl apgaulės negaliojančiu 2016 m. rugsėjo 27 d. dovanojimo sandorį, ieškinyje nenurodo, kokios yra šio sandorio apgaulės aplinkybės. Taip pat ieškovė elgiasi ypatingai nesąžiningai prašydama tik 2017 m. kovo 27 d. sandorio pripažinimo negaliojančiu, tuo visiškai ignoruodama pirkėjo interesus. Ieškovė gyveno ginčo objekte tik todėl, kad tiek M. M. (dar būdama gyva), tiek G. M., būdami geranoriški ir supratingi, leido ieškovei gyventi sodyboje su sąlyga apsimokėti mokesčius ir nepabloginti turto.Atsakovas R. S. atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad perkant ginčo turtą buvo žinoma tik viena aplinkybė, kad ieškovei laikinai yra leista pagyventi iki kol jis bus parduotas bei, kad yra tam tikrų teisminių ginčų dėl išsikėlimo iš namo, nes ieškovė neturi kitos gyvenamosios vietos. Ieškovė nepagrįstai pažeidžia R. S. nuosavybės ir valdymo teises į turtą, t. y. ji elgiasi nesąžiningai atsisakydama išsikelti iš turto, kuris jai jokiais pagrindais nepriklauso.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 23 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės O. D. 1 060,00 Eur atsakovui G. M. jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.Priteisė iš ieškovės O. D. 500 Eur atsakovui R. S. jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2017 m. birželio 19 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi - įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės į atsakovui R. S. priklausančio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) perleidimo draudimo, paliko galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.Teismas vertino, kad nurodytą ieškovės aplinkybę, jog G. M. ieškovę O. D. ir atsakovą K. D. apgavo dėl esminės sutarties sąlygos - kam nuosavybės teise atiteks statiniai ir dėl kainos sumokėjimo už parduodamą turtą, paneigia 2013 m. rugpjūčio 26 d. notarės R. S. patvirtinta ir šalių pasirašyta pirkimo - pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi šalys pasirašydamos, patvirtino sutartyje nurodytų faktų teisingumą. Taip pat ieškovės nurodytas aplinkybes paneigė K. D. paaiškinimai byloje. Teismui nepateikti jokie objektyvūs įrodymai, kad atsakovas G. M. atliko tyčinius, nesąžiningus veiksmus, kurie turėjo lemiamą įtaką atsakovo K. D. valios susiformavimui. Teismas konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti dėl apgaulės negaliojančia 2013 m. rugpjūčio 26 d. notarės R. S. patvirtintą pirkimo - pardavimo sutartį (sandorį), notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).Teismas ieškovės argumentus dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia atmetė kaip nepagrįstus, konstatavus, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti dėl apgaulės negaliojančia 2013 m. rugpjūčio 26 d. notarės R. S. patvirtintą pirkimo - pardavimo sutartį (sandorį), notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovas G. M. tyčiniais veiksmais suklaidino savo senelę M. M. ir taip ją palenkė sudaryti dovanojimo sandorį. Teismas vertino, kad ieškovė neįrodė, jog dovanojimo sandoris buvo sudarytas dėl apgaulės, byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie G. M. nesąžiningumą, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo pripažinti negaliojančia 2016 m. rugsėjo 27 d. sudarytą dovanojimo sutartį (sandorį), notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).Ieškovės paaiškinimus, kad atsakovas R. S. buvo nesąžiningas, sumokėjo nerealią kainą už įsigytą nekilnojamąjį turtą, perkamo turto net neapžiūrėjo, teismas laikė nepagrįstais, be to, juos paneigė atsakovo R. S. atstovo paaiškinimai, kurie teismui abejonių nesukėlė ir nebuvo paneigti. Teismas sutiko su atsakovo atstovo teiginiu, jog įsigyjamo turto kainos dydis yra šalių susitarimas. Teismas darė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog 2017 m. kovo 27 d. pirkimo – pardavimo sandoris buvo sudarytas dėl apgaulės, byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie G. M. ir R. S. nesąžiningumą. Įvertinus byloje esančius įrodymus bei šalių paaiškinimus, teismas konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti negaliojančia 2017 m. kovo 27 d. notarės N. L. patvirtintą pastatų pirkimo-pardavimo sutartį (sandorį), notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).Teismas pažymėjo, jog ieškovė O. D. nėra nei vieno jos ginčijamo sandorio šalis ar kurios nors iš sandorio šalių kreditorė. Ieškovės O. D. paaiškinimas, kad sandoriais buvo pažeisti jos lūkesčiai ir interesai, teismui nesudarė pagrindo pripažinti sandorius negaliojančiais, priešingu atveju susiklostytų situacija, kad sandorius galėtų ginčyti bet kuris asmuo.Faktas, kad buvęs savininkas K. D. įleido ieškovę gyventi jo nuosavybėje neatlygintinai, teismo vertinimu patvirtino tarp šalių susiklosčiusius panaudos santykius. Pažymėjo, kad atsakovės atlikti veiksmai (būsto remontas, statinių statyba, mokesčių mokėjimas) ar tikėjimasis – subjektyvus suvokimas, nesuteikia teisės tapti turto savininku.Ieškovė pinigų (5 000 Lt) perdavimo faktus įrodinėjo liudytojų parodymais, kuriuos teismas vertino kritiškai. Liudytojų parodymai prieštaringi ir tarpusavyje, ir ieškovės ieškinyje nurodytoms aplinkybėms. Ieškovės paaiškinimas, jog ji davė pinigus atsakovui tikėdamasi, kad G. M. įsigytą nekilnojamąjį turtą galbūt perleis jai, teismo vertinimu nesuteikė ieškovei teisių teisine prasme, be to, toks ieškovės elgesys neatitinka atidumo, protingumo, rūpestingumo principų. Todėl teismas ieškovės nurodytą pinigų mokėjimo faktą atsakovui G. M. vertino kaip neįrodytą. Teismas netenkinęs reikalavimų dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, atitinkamai netenkino prašymo dėl restitucijos taikymo. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestas, atsakovams iš ieškovės priteisė bylinėjimosi išlaidas.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Ieškovė O. D. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Pirmos instancijos teismas sprendimą priėmė remiantis tik atsakovų ir jų atstovų paaiškinimais, pažeidžiant materialines ir procesines teisės normas reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą, ko pasekoje nebuvo atskleista bylos esmė. Atsakovai G. M. ir R. S. nuo ieškinio gynėsi tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių nepatvirtino jokiais į bylą pateiktais įrodymais, todėl teismas nepagrįstai priimant skundžiamą sprendimą rėmėsi jų pateiktais įrodymais. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė ir atsakovas K. D. nurodė visiškai vienodas 2013 m. rugpjūčio 26 d. sudaryto sandorio aplinkybes dėl ginčo turto. Ieškovės ir K. D. paaiškinimus patvirtino ir byloje liudiję liudytojai, todėl teismui jais nesivadovauti ar juos atmesti nebuvo pagrindo. Faktiškai statiniai buvo perduoti ieškovei kai buvo aptartos sandorio sudarymo sąlygos ir niekuomet ieškovei nebuvo net užsiminta apie kokią nors panaudos sutartį. Ieškovė statiniais, kaip savais naudojasi iki šiol, juos prižiūri, išlaiko, juos pagerino. Pinigų (5 000 Lt) perdavimo atsakovui G. M. faktą byloje patvirtino liudytojai, kurių parodymai buvo aiškūs ir nuoširdūs, jais teismui netikėti ir nesiremti nebuvo pagrindo. Atsakovų atstovų argumentai, kad nagrinėjamu atveju paskolos sutartis dėl 5 000 Lt nebuvo rašytinė ir ieškovė neturi teisės to įrodinėti liudytojų parodymais, turėjo būti atmestini kaip teisiškai nepagrįsti. Kadangi faktinės bylos aplinkybės liudija, kad ieškovė turėjo ketinimus skolos raštelį pasirašyti ir netgi dėl to ketino kreiptis į P. seniūnijos seniūną, tačiau atsakovas G. M. tokį raštelį sudaryti atsisakė, apgaulės būdu įtikindamas ieškovę ir K. D. sudaryti 2013 m. rugpjūčio mėn. 26 d. ginčo sandorį, ir neva tokiu būdu užsitikrino, kad ieškovė jam grąžins 5000 Lt (kas atitinka 1448,10 Eur) skolą. Taip pat nagrinėjamu atveju buvo objektyvus pagrindas remtis CK 1.93 str. 6 d. įstatymo kylančiomis išimtis ir minėtus atsakovų atstovų argumentus atmesti. Bylos aplinkybės liudija, kad G. M. veikė aktyviai, jis tyčia pasinaudojo susidariusia situacija, kad ieškovė liko be gyvenamojo būsto ir jai nedelsiant reikėjo šią problemą spręsti, taip pat pasinaudojo ilgamete pažintimi su ieškove ir jos pasitikėjimu, tuo, kad ieškovė tuo metu neturėjo jokio patikimo artimo žmogaus, kuris galėtų jai patarti, kaip elgtis, bei tuo, kad ieškovė ir K. D. yra menko išsilavinimo, kaimo žmonės, neturintys jokių žinių ir patirties sudarant sandorius ir tokiu būdu sudarė pirminį ginčo sandorį. Į šias bylos aplinkybes teismas visiškai neatsižvelgė. Šiuo atveju dėl apgaulės sudarytas sandoris yra ne sandorio šalių asmens laisvos valios išraiška, o G. M. nesąžiningų veiksmų rezultatas. Teismas G. M., kaip atstovo veikusio pagal įgaliojimą, veiksmų, ketinimų ir sąžiningumo nevertino ir dėl to skundžiamame sprendime nepasisakė. Iš ginčijamo sandorio turinio matyti, kad sandoris sudarytas per atstovą, todėl nagrinėjamoje byloje sprendžiant klausimą dėl tokio sandorio pripažinimo negaliojančiu esant valios trūkumų, t.y. dėl apgaulės, būtina taikyti CK 2.133 str. 4 d. ir atsižvelgti į atstovo (šiuo atveju - atsakovo G. M.) valią. Atsakovas G. M. (kaip M. M. atstovas) veikė siekdamas konkretaus tikslo - panaudojant apgaulę prieš ieškovę, K. D. ir tikėtina prieš M. M., įgyti minėtus statinius, už mažesnę nei sandoryje nurodytą pinigų sumą ir palaukęs iki ieškovė statinius pagerins, pakels jų vertę, dovanojimo sutarties pagrindu, tapęs statinių savininku, juos pelningiau parduoti ir tokiu būdu nesąžiningai praturtėti. Bylos aplinkybės prieštarauja 2017 m. kovo 27 d. sudarytas pastatų pirkimo - pardavimo sutarties 7.1.3. punktui, 7.1.6. punktui. Faktiškai perkamo nekilnojamojo turto R. S. neapžiūrėjo ir jokių sutarčių su komunalines paslaugas tekinančiomis įmonėmis jis iki šiol nėra sudaręs. 2017 m. kovo 27 d. sudarytas pastatų pirkimo - pardavimo sandoris yra negaliojantis, nes faktiškai jis net nėra įvykdytas, kadangi faktiškai nuo 2013 m. rugpjūčio. 26 d. minėtus statinius valdo ir jais naudojasi ieškovė kaip savo turtu. Abejonių kelia sandoryje sutarta nekilnojamojo turto kaina, 10 000 Eur. Kokiu pagrindu pirkėjas mokėjo tokią kainą, kuri neatitinka nei vidutinės šio nekilnojamojo turto rinkos vertės nei realios atsakovų atstovai paaiškinti negalėjo. Atsakovų atstovų teiginiai, kad neva ieškovė ginčo statiniais naudojasi, jų geros valios dėka, bylos nagrinėjimo metu nebuvo patvirtinti jokiais įrodymais. Tai, kad atsakovas R. S. nuo 2017 m. kovo 27 d. vis rengiasi remontuoti ginčo statinius, laukia kol ieškovė iš jų išsikels to niekada pas ją net neprašęs, ar ketina pradėti ieškovės iškeldinimo iš gyvenamojo namo procesą, tebuvo tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiai, kurie nebuvo įrodyti ir, kuriais teismas priimant skundžiamą sprendimą remtis neturėjo. Teismo išvada, kuri paremta atsakovų atstovų argumentais, kad ieškovė pasirinko neteisingą ar netinkamą teisių gynimo būdą laikytini nepagrįsta.Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas G. M. prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, paliekant galioti 2017 m. spalio 23 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinius skundus nurodomi šie argumentai: Apeliantė teikia iš esmės nepagrįstą apeliacinį skundą, kuriame nenurodo jokių faktinių aplinkybių, argumentų, nepateikia jokių įrodymų, kurie leistų suabejoti skundžiamo teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu. Apeliantė teikia teismui klaidingas aplinkybes, iškraipo byloje dalyvaujančių asmenų parodymu. Apeliaciniame skunde nurodytinos aplinkybės, kuriomis apeliantė siekia pagrįsti savo ieškinį, iš esmės neatitinka tikrovės ir prieštarauja byloje esantiems faktams. Atsakovas K. D. patvirtino visiškai priešingas tiek sandorio sudarymo, tiek jo valios aplinkybes negu apeliaciniame skunde nurodo apeliantė. K. D. iš esmės paneigė ieškovės ieškinio pagrįstumą. Aplinkybių priešingas interpretavimas, kai yra teismo posėdžio garso įrašas savaime nesudaro apeliacijos pagrindo, priešingai, patvirtina, kad jo nėra, nes teismas negalėjo, nustatęs priešingas ieškiniui šio sandorio sudarymo aplinkybes, priimti ieškovei palankų sprendimą, kas nebūtų teisėta ne tik dėl nustatytų faktinių aplinkybių, bet ir dėl žemiau nurodomų priežasčių. Ieškovės kaip reikalavimą pareiškusio asmens ir atsakovo G. M. nesiejo ir nesieja jokie prievoliniai santykiai, nes turtas įgytas ne iš ieškovės, o iš atsakovo K. D.. Be to, atsakovas G. M. pasirašydamas sutartį su K. D. veikė kaip įgaliotas asmuo. Taigi tiek M. M., tiek vėliau, aš turtą įgijo dėl nuo ieškovės nepriklausančių ir su ja nesusijusių priežasčių, nes atsakovo G. M. senelė turtą įgijo iš kito asmens, o G. M. jis buvo padovanotas. Be to, ieškovės ir atsakovo R. S. taip pat nesieja jokie prievoliniai teisiniai santykiai. Todėl ieškovė reikšdama ieškinį CK 1.91 straipsnio pagrindu ir prašydama taikyti restituciją pasirinko neteisingą teisių gynimo būdą. Ieškovė turėjo taikyti CK 4.96 straipsnio 2 dalį, kurioje yra numatyta, kad iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo.Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas R. S. prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, paliekant galioti 2017 m. spalio 23 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimą; priteisti 310 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinius skundus nurodomi šie argumentai: Apeliacinis skundas nepagrįstas, nurodomos klaidingos aplinkybės. Apeliantės nurodomos aplinkybės yra nesusijusios su ieškinyje pareikštų reikalavimų pagrįstumu, nepagrįstos jokiais objektyviais duomenimis. Nepagrįsti apeliantės argumentai dėl 2017 m. kovo 27 d. dienos pirkimo - pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Apeliantė nepagrįstai pažeidžia atsakovo R. S. nuosavybės ir valdymo teises į turtą, t. y. ji elgiasi nesąžiningai atsisakydama išsikelti iš turto, kuris jai jokiais pagrindais nepriklauso. Nagrinėjamu atveju reikalavimą pareiškusio asmens (ieškovės) ir atsakovo R. S., nesieja jokie prievoliniai santykiai, todėl ieškovė reikšdama ieškinį CK 1.91 straipsnio pagrindu ir prašydama taikyti restituciją pasirinko neteisingą teisių gynimo būdą. Ieškovė turėjo taikyti CK 4.96 straipsnio 2 dalį. Ieškovė siekdama panaikinti atsakovų R. S. ir G. M. sudarytą pirkimo - pardavimo sutartį turi pagrįsti R. S. nesąžiningumą bei faktą, kad turto savininkas prarado jį dėl trečiųjų asmenų padaryto nusikaltimo. Tačiau ieškovė nei vienos iš aplinkybių nepagrindė. Ieškovės veiksmai yra laikytini piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, nes ieškovė visais įmanomais būdais siekia nukelti išsikėlimą iš jai jokiomis teisėmis nepriklausančių gyvenamųjų patalpų. Atsakovas G. M. 2017 m. kovo 27 d. dienos pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo dieną buvo teisėtas ginčo objektu esančio turto savininkas, šis turtas nebuvo areštuotas ar kitaip apribota jo nuosavybės teisė, todėl atsakovas G. M. turėjo teisę parduoti, o atsakovas R. S. turėjo teisę įsigyti minėtą turtą. Jei ir pasitvirtintų aplinkybės, kad tam tikrus turto pagerinimus ieškovė atliko, tai būtų laikoma kaip einamasis ar kapitalinis remontas, kurio atlikimas yra pačios ieškovės pareiga naudojantis ginčo objektu esančiais statiniais neatlygintinai, t. y. pagal žodinę panaudos sutartį, ką teisingai ir pabrėžė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime. Tokių veiksmų atlikimas yra laikytinas tiesiog kaip įprastų, jos kaip panaudos gavėjos, pareigų vykdymas, kuris niekaip negali įtakoti jos nuosavybės teisių į statinius atsiradimo, o namų raktų turėjimas yra paaiškinimas tuo, kad kiti asmenys dėl ieškovės turimo kilnojamojo turto name saugumo raktų ir nelabai gali turėti iki to momento, kol ji neatlaisvins neteisėtai užimamų gyvenamųjų patalpų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nenustačius CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str.). CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių paaiškinimus, jų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis CK 1.91straipsnio pagrindu

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti ginčo sutarčių negaliojančiomis kaip sudarytų dėl apgaulės (CK1.91 str.). Apeliantė nesutikimą su šia teismo išvada iš esmės grindžia materialinės (CK 1.5, 2.133 str. 4 d.) ir procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą (CPK 178, 185 str.), pažeidimu. Pažymėtina, kad pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (LR CPK 178 straipsnis). Byloje surinktus įrodymus teismas tiria ir vertina pagal LR CPK nustatytas taisykles. Įrodinėjimo pareigą galima apibrėžti kaip būtinybę šaliai įrodyti aplinkybes, kurių nenustačius jai gali atsirasti neigiamų padarinių. Įrodymų vertinimas pagal LR CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Be to, įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus. Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (LR CPK 3 straipsnio 7 dalis) (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-219/2015).Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųsto teismo procesinio sprendimo turinį teisės taikymo aspektu, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Tai, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus, reikšmingus bylos aplinkybėms nustatyti, šių įrodymų vertinimo pasekoje atmetė atsakovų nurodomais motyvais ir pagrindais, nereiškia įrodinėjimo taisyklių pažeidimo. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu, nepagrindžia pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio. Taigi apeliantė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Kaip matyti iš ieškinio bei patikslinto ieškinio turinio ieškovė ieškinio reikalavimą dėl 2013 m. rugpjūčio 23 d. pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia CK 1.91 str. pagrindu grindė nurodydama aplinkybes, kad ji buvo sutarusi su K. D. pirkti iš jo ginčo pastatus, tačiau neturėjo reikiamos sumos-5000 Lt (1448 Eur), kuriuos prašė paskolinti atsakovo G. M., tačiau pastarasis veikdamas pagal įgaliojimą M. M. vardu, sudarė šį sandorį su K. D. panaudodamas apgaulę, dėl esminės sutarties sąlygos - kam nuosavybės teise atiteks statiniai ir dėl kainos sumokėjimo už parduodamą turtą, t. y. nei ieškovei, nei K. D. neatskleidė savo tikrųjų ketinimų - perimti ginčo statinius, nes jeigu ieškovei ir atsakovui K. D. būtų žinomi tikrieji atsakovo G. M. ketinimai, sandoris nebūtų sudarytas. Taip pat nurodė, kad po 2013 m. rugpjūčio 23 d. pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo K. D. ir G. M. leidimu ji apsigyveno ir iki šiol naudojasi ginčo pastatais, juos suremontavo ir išlaiko. Nurodė, kad atsakovas G. M., pažadėjęs ginčo pastatus parduoti ieškovei ir gavęs iš jos 5000 Lt (1448 Eur) savo pažado neištesėjo, o juos vėliau pardavė už žymiai didesnę kainą R. S.. Nurodė, kad 2016 m. rugsėjo 27 d. dovanojimo sandoris bei 2017 m. kovo 27 d. pirkimo - pardavimo sandoris, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), yra atsakovo G. M. toliau tęsiamų nesąžiningų veiksmų rezultatas. Šias aplinkybes įrodinėjo remdamasi liudytojų G. L., S. B., J. B. ir kt. parodymais.Kaip teisingai nurodyta skundžiamame sprendime, siekiant sandorio pripažinimo negaliojančiu (CK 1.91 straipsnio 2 dalis) bei įrodinėjant, jog sandoris buvo sudarytas dėl apgaulės, būtina nustatyti atsakovo atliktus tyčinius, nesąžiningus veiksmus bei apgautosios šalies valios formavimosi procesą ir sandorio esmės suvokimą. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai dėl įrodymų nepakankamumo ieškinio patenkinimui. Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad pirmos instancijos teismas rėmėsi tik atsakovų ir jų atstovų paaiškinimais, kad faktiškai statiniai buvo perduoti ieškovei kai buvo aptartos sandorio sudarymo sąlygos ir niekuomet ieškovei nebuvo net užsiminta apie kokią nors panaudos sutartį, kad ieškovė statiniais, kaip savais naudojasi iki šiol, juos prižiūri, išlaiko, juos pagerino. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliaciniame skunde apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, kad būtent atsakovas K. D. leido ieškovei gyventi jam priklausančioje sodyboje dėl to, kad ji neturėjo kur gyventi, kad jo apsisprendimo kam parduoti sodybą niekas neįtakojo, kad jokia sutartis tarp O. D. ir K. D. nebuvo pasirašyta. Apeliantė nepateikė priešingų šias aplinkybes paneigiančių objektyvių įrodymų. Teisėjų kolegija, išklausiusi pirmosios instancijos teismo 2017 m. spalio 2 d. posėdžio garso įrašą, nustatė, kad ieškovė patvirtino aplinkybę, kad iš atsakovo G. M. sužinojo, kad namą iš K. D. nupirko jis savo senelės M. vardu, kad ji suprato, jog leidžiama jai laikinai gyventi name (garso įrašas nuo 17min. 42 sek. iki 25 min. 28 sek.). Atsakovas K. D. teismo posėdyje patvirtino, kad jis taręsis su ieškove O. D. dėl namo pardavimo jai, tačiau ieškovė neturėjo pinigų, todėl namą pardavė G. M. (garso įrašas nuo 37min. 8 sek. iki 40 min. 45 sek.). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, šalių paaiškinimus, lieka nepaneigta pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių atsakovo G. M. nesąžiningus veiksmus, kurie turėjo lemiamą įtaką atsakovo K. D. valios susiformavimui ir apsisprendimui parduoti nekilnojamąjį turtą atsakovui G. M. ar jo atstovaujamai M. M. pagal ieškiniu ginčijamą 2013 m. rugpjūčio 23 d. pirkimo-pardavimo sutartį. Aplinkybė, kad ieškovė turėjo norą ir ketinimus pirkti iš K. D. ginčo nekilnojamąjį turtą, o sužinojusi, kad turtas buvo parduotas kitam asmeniui, pasikeitus jo savininkui, liko gyventi ir naudojosi statiniais, verčia abejoti apeliantės paaiškinimais apie atsakovų atliktus tyčinius veiksmus, tiek apie šios aplinkybės esmingumą apeliantės elgesiui. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad teismas atsakovo G. M., kaip atstovo veikusio pagal įgaliojimą, veiksmų, ketinimų ir sąžiningumo nevertino pagal CK 2.133 str. 4 d., nes apeliantės nuomone, atsakovas G. M. (kaip M. M. atstovas) veikė siekdamas konkretaus tikslo - panaudojant apgaulę prieš ieškovę, K. D. ir tikėtina prieš M. M., įgyti minėtus statinius, už mažesnę nei sandoryje nurodytą pinigų sumą ir palaukęs iki ieškovė statinius pagerins, pakels jų vertę, dovanojimo sutarties pagrindu, tapęs statinių savininku, juos pelningiau parduoti ir tokiu būdu nesąžiningai praturtėti. Bylos duomenys patvirtina, kad M. M. kaip viena iš sandorio (t.y. 2013 m. rugpjūčio 23 d. pirkimo-pardavimo sutarties ir 2016 m. rugsėjo 27 d. dovanojimo sutarties) šalių yra mirusi, atsakovas G. M. savo procesiniuose dokumentuose tokios apgaulės egzistavimą neigia (CK 2.133 str. 4 d.). Esant atstovavimo santykiams, atstovas privalo elgtis sąžiningai, veikti pagal įgaliojimus, ginti atstovaujamojo interesus ir teises, neveikti priešingai atstovaujamojo interesams, vengti interesų konflikto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-312/2013). Nagrinėjamu atveju atsakovas K. D. ginčo pastatus pardavė M. M. per jos įgaliotą asmenį - atsakovą G. M., K. D. jokių pretenzijų dėl atsiskaitymo pagal sandorį šiam atsakovui nepareiškė. Duomenų, kad pagal CK 2.133 straipsnio 4 dalį M. M. atstovavusio atsakovo G. M. valia nebūtų sutapusi su atstovaujamosios nėra, atsakovas G. M. veikė jos išduoto 2011 08 08 notaro patvirtinto įgaliojimo pagrindu. Tai, kad atsakovas G. M. pagal 2017 m. kovo 27 d. pirkimo - pardavimo sutartį nekilnojamąjį pardavė atsakovui R. S. didesne kaina nei buvo įgytas iš K. D., yra šalių susitarimo reikalas ir neįrodo jo tyčios kaip nors suklaidinti (apgauti) ieškovę vertinant atsakovo G. M. veiksmus sudarant ginčijamus sandorius, kuriuos ieškovė ieškiniu siekia pripažinti negaliojančiais CK 1. 91 str. 1 d. pagrindu ir prašo taikyti restituciją. Apeliaciniame skunde apeliantė nurodo, kad pinigų (5 000 Lt) perdavimo atsakovui G. M. faktą byloje patvirtino liudytojai ir kad nagrinėjamu atveju buvo objektyvus pagrindas remtis CK 1.93 str. 6 d. įstatymo kylančiomis išimtimis ir atsakovų atstovų argumentus, kad paskolos sutartis dėl 5 000 Lt nebuvo rašytinė ir ieškovė neturi teisės to įrodinėti liudytojų parodymais, atmesti. Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, šie apeliantės argumentai nepakankami ginčijamų sandorių pripažinimui negaliojančiais dėl apgaulės. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo 2017 m. spalio 2 d. posėdžio garso įrašo, teisme apklausti liudytojai G. L., S. B., J. B., A. D. jokių konkrečių aplinkybių, susijusių su ginčo sandorių sudarymo aplinkybėmis nepaaiškino. Nagrinėjamoje byloje ieškovė nereiškė piniginių reikalavimų atsakovui G. M. (dėl žalos atlyginimo), todėl apeliantės nurodytos aplinkybės, susijusios su paskolos teisiniais santykiais, ginčo nekilnojamojo turto remontu, pagerinimu, bei apeliantės nurodytų liudytojų parodymai dėl pinigų perdavimo atsakovui G. M., nesusiję su ginčo dalyku. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė ieškinį iš esmės grindė savo paaiškinimais, kuriuose jos nurodytų aplinkybių savo atsiliepimais ir paaiškinimais nepatvirtino kiti byloje dalyvaujantys asmenys. Byloje yra rašytiniai įrodymai – ginčo sutartys, kuriose nurodyti duomenys neatitinka ieškovės paaiškinimų, todėl esant tokiai faktinei situacijai pirmosios instancijos teismas vertino ir savo išvadas padarė remdamasis byloje esančiais įrodymais apie tai detaliai pasisakydamas skundžiamame sprendime. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, neturi pagrindo pritarti apeliantės argumentui, jog teismas neįvertino ar nepakankamai įvertino atsakovo G. M. veiksmus sudarant ginčijamus sandorius. Atsakovas G. M. ginčo nekilnojamąjį turtą 2017 m. kovo 27 d. pastatų pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė R. S. nesant jokių apsunkinimų bei draudimų, todėl apeliantės argumentai, susiję su šios sutarties sąlygų vykdymu, kaina, nepaneigia atsakovo G. M. kaip savininko teisės disponuoti turtu bei atsakovo R. S., įgijusio turtą atlygintinai, sąžiningumo (CK 4.96 straipsnio 2 dalis).Pagal CK 1.91 straipsnio 2 dalį, jeigu sandoris pripažintas negaliojančiu dėl vienos iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų priežasčių, tai antroji šalis privalo grąžinti nukentėjusiajam visa, ką ji yra gavusi pagal sandorį, o kai to negalima grąžinti, – atlyginti to vertę pinigais. Nagrinėjamu atveju netenkinus ieškinio reikalavimų dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino išvestinio reikalavimo - taikyti restituciją ir įpareigoti atsakovą R. S. natūra grąžinti ginčo turtą atsakovui K. D.. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos bylos išnagrinėjimo rezultatui, todėl detaliau neaptariami.Teisėjų kolegijos nuomone, pagal ieškovės, atstovaujamos advokato (advokato padėjėjo), pasirinktą pažeistų teisių gynimo būdą (CK 1.91 straipsnis, 1.138 straipsnio 8 punktas) ieškinys pagrįstai netenkintas (CPK 185 str.).

Dėl bylos baigties.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, dėl to jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Atmetus apeliacinį skundą, kiti byloje dalyvaujantys asmenys turi teisę į jų apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovas R. S. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo iš apeliantės priteisti 310 Eur bylinėjimosi išlaidų, jo patirtų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, atlyginimą. Kadangi šios išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais (el. bylos 2 t.b.l. 187-188), neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtinto Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.), todėl priteistinos iš apeliantės (ieškovės) atsakovui R. S.. Atsakovas G. M. atsiliepime į apeliacinį skundą pateikė prašymą priteisti iš ieškovės O. D. jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau jokių duomenų apie patirtų išlaidų dydį, jų apskaičiavimo su pagrindimu iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė, todėl jų priteisimo klausimas atsakovui G. M. nespręstinas (CPK 98 str.. 1 d.).

LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Apeliacinės instancijos teismas turėjo 19, 51 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų išsiuntimu (pagrindas-pažyma su išlaidų apskaičiavimu). Apeliantei suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba 100 proc. (pagrindas: Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimas Nr.2.1-(NTP-2)-17-T-5436-22618), todėl iš apeliantės į valstybės biudžetą šios išlaidos nepriteisiamos (CPK 83 str. 1 d. 14 p., 96 str. 2 d.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš apeliantės (ieškovės) O. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 310 Eur (tris šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atsakovui R. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Aušra BaubienėRaimondas BuzelisArvydas Žibas