- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-10-23
- Bylos Nr.
- e2-1146-887/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Petkevičienė
- Ieškovas
- O. D.
- Atsakovas
- K. D., G. M., R. S.
- Advokatai
- Vytautas Klimavicius, Monika Šereikienė, Mindaugas Macedulskas
- Kategorijos
- 2.1.2.4.2Nuginčijami sandoriai
dalyvaujant ieškovei O. D., jos atstovei advokato padėjėjai Monikai Šereikienei, atsakovui K. D., atsakovo G. M. atstovui advokatui Vytautui Klimavičiui, atsakovo R. S. atstovui advokato padėjėjui Mindaugui Macedulskui,
žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovės O. D. patikslintą ieškinį atsakovams K. D., G. M., R. S. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys, nereiškiantys savarankiškų reikalavimų, notarė R. S., notarė N. L..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė O. D. kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti dėl apgaulės negaliojančiomis 2013 m. rugpjūčio 26 d. notarės R. S. patvirtintą pirkimo - pardavimo sutartį (sandorį), notarinio registro Nr. 5441, 2016 m. rugsėjo 27 d. sudarytą dovanojimo sutartį (sandorį), notarinio registro Nr. 5845, 2017 m. kovo 27 d. notarės N. L. patvirtintą pastatų pirkimo - pardavimo sutartį (sandorį), notarinio registro Nr. 1581, nuo jų pasirašymo momento; taikyti restituciją ir įpareigoti atsakovą R. S. natūra grąžinti K. D. pastatą - gyvenamąjį namą, registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitus statinius (inžinerinius) - šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) priteisti bylos vedimo ir teismo pašto išlaidas.
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2013 m. rugpjūčio 26 d. atsakovas G. M., veikiantis pagal Alytaus m. 5-ojo notarų biuro notarės I. B. 2011 m. rugpjūčio 18 d. patvirtintą įgaliojimą Reg. Nr. 3171, M. M. (savo senelės) vardu, su atsakovu K. D. sudarė pirkimo - pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 5441, kurį patvirtino Alytaus miesto 2-ojo notarų biuro notarė R. S.. Šios sutarties pagrindu K. D. pardavė M. M.: pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitus statinius (inžinerinius) - šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Bendra minėto nekilnojamojo turto kaina 5000,00 Lt (1448,10 Eur). Pagal šį sandorį K. D. turėjo perduoti M. M. atstovui G. M. minėtus pastatus, o G. M. privalėjo K. D. sumokėti 5000,00 Lt (1448,10 Eur). M. M. mirė 2016 m. spalio 10 d. Jos palikimą 2017 m. sausio 3 d. priėmė atsakovas G. M.. Sandoris buvo sudarytas apgaulės būdu. Atsakovas K. D., kaip minėto nekilnojamojo turto pardavėjas, turėjo ketinimus ir valią jam tuo metu priklausančius statinius parduoti ieškovei, kadangi ieškovė neturėjo nuosavo būsto. Ieškovė su K. D. sutarė, kad jis ieškovei už 5000,00 Lt (1448,10 Eur) parduos jam nuosavybės teise priklausančius statinius, esančius (duomenys neskelbtini). Tuo metu tokios pinigų sumos ieškovė neturėjo, tačiau turėjo dvi karves ir veršį, kuriuos pardavusi, tokią pinigų sumą būtų galėjusi sumokėti. Tačiau G. M., kurį ieškovė pažinojo 20 metų, juo pasitikėjo, pasiūlė paskolinti 5000,00 Lt (1448,10 Eur). Ieškovė siūlė G. M. pasirašyti skolos raštelį, tačiau atsakovas ieškovę įtikino, kad tokia priemonė nereikalinga, nes atsakovas ja pasitiki. Susitarė, kad G. M. sumokės 5000,00 Lt (1448,10 Eur) K. D.. Sekančią dieną, K. D. klaidingai nurodęs, kad ieškovė serga, kartu su K. D. nuvyko pas notarę, kur sudarė pirkimo – pardavimo sandorį M. M. vardu. G. M. apgavo ieškovę ir K. D., nes jam už pastatus nesumokėjo visos 5000,00 Lt, t. y. sumokėjo tik 3000,00 Lt (868,86 Eur). Ieškovė sandorio sudarymo dieną, K. D. ir G. M. leidus, pradėjo gyventi ginčo gyvenamajame name ir naudotis kitais statiniais. Ieškovė statiniais naudojasi iki šiol, juos prižiūri, išlaiko. Gyvenamasis namas ir kiti statiniai buvo itin prastos būklės, kiemas visiškai apleistas, gyvenamojo namo langų stiklai išdaužyti, nukirpta elektros tiekimo linija, viduje nieko nebuvo. Ieškovė, padedama kaimynų, Punios seniūnijos seniūno ir paties K. D., susidėjo langus, susitvarkė elektros energijos tiekimą, pagal išgales įsirengė gyvenamojo namo vidines patalpas, savo lėšomis ir pastangomis pasistatė ūkinį pastatą. Ieškovė 5000,00 Lt (1448,10 Eur) skolą atsakovui G. M. grąžino maždaug praėjus trims mėnesiams po minėto sandorio sudarymo, pardavus dvi karves ir veršį. G. M. pinigus perdavė matant liudytojams: I. D.-B., S. B. ir A. J.. G. M., gavęs pinigus, ėmė ieškovės vengti, vis žadėdavo minėtus statinius ieškovei perleisti ir sutvarkyti statinių nuosavybės dokumentus. Taip praėjo daugiau nei treji metai. Galiausiai G. M. iš ieškovės ėmė reikalauti dar 1000,00 Eur, tam, kad jis perleistų ieškovei ginčo gyvenamąjį namą su priklausiniais. Su tokiu nesąžiningu ir nepagrįstu atsakovo reikalavimu ieškovė nesutinka, kadangi už minėtus statinius jau sumokėjusi, juos iš esmės suremontavusi, atkūrusi jų gerbūvį, juose gyvena, juos faktiškai naudoja kaip savus, už juos moka visus reikalingus mokesčius. Atsakovas G. M., veikdamas pagal įgaliojimą, M. M. vardu, sudarė sandorį panaudodamas apgaulę, t. y. neatskleisdamas ieškovei ir K. D. savo tikrųjų ketinimų - siekio perimti minėtus statinius. Jei ieškovei ir K. D. būtų žinomi tikrieji atsakovo ketinimai, sandoris nebūtų buvęs sudarytas. VĮ Registrų centras 2016 m. lapkričio 18 d. nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad 2016 m. rugsėjo 27 d. dovanojimo sutarties, Nr. 5845, pagrindu visi minėti statiniai asmeninės nuosavybės teise atiteko atsakovui G. M.. G. M. savo pažado, sodybą perleisti ieškovei, vykdyti neketina. Taigi G. M. šiuo atveju nesąžiningi praturtėjo 2000,00 Lt (579,24 Eur) ir asmeninės nuosavybės teise įgijo ginčo statinius. G. M. ieškovės pareikalavo išsikraustyti iš gyvenamojo namo tik tuomet, kai ji savo pastangomis iš esmės statinius suremontavo, atkūrė jų gerbūvį, pastatė naują ūkinį pastatą, atkūrė nekilnojamąjį turtą iš esmės, t. y. sukūrė naują nekilnojamojo daikto vertę, turėjo išlaidas. Atsakovas tęsdamas nesąžiningus veiksmus, ginčo nekilnojamąjį turtą 2017 m. kovo 27 d. pastatų pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu, notarinio registro Nr. 1581, pardavė R. S. ir neva už 10000,00 Eur. Šį sandorį patvirtino Alytaus miesto 4-ojo notarų biuro notarė N. L.. Sudarant šį sandorį tikėtina, kad jo šalys buvo nesąžiningos, siekė nesąžiningų tikslų ir suklaidino notarę. Pardavėjas garantavo, jog nurodytas nekilnojamasis turtas niekam neperduotas naudotis pagal panaudos sutartį, neišnuomotas, kad teisme nėra ginčų, kad nėra trečiųjų asmenų teisių ir pretenzijų į šį turtą. R. S. neapžiūrėjo perkamo turto ir jokių sutarčių su komunalines paslaugas tekinančiomis įmonėmis jis iki šiol nėra sudaręs. Nuo 2013 m. rugpjūčio 26 d. ginčo gyvenamajame name gyvena ieškovė, joks pirkėjas ar kitas asmuo jų nė karto nebuvo atvykęs apžiūrėti, o komunalinių mokesčių sąskaitos iki šiol yra siunčiamos ieškovės vardu. Pažymėtina, kad 2017 m. kovo 27 d. sudarytas pastatų pirkimo - pardavimo sandoris, notarinio registro Nr. 1581, yra negaliojantis, nes faktiškai jis net nėra įvykdytas. Pagrįstų abejonių kelia ir sandoryje sutarta nekilnojamojo turto kaina, t. y. kad pirkėjas pardavėjui už ginčo nekilnojamąjį turtą sumokėjo 10000,00 Eur. Taigi, visi kiti sandoriai, kurie buvo sudaryti po 2013 m. rugpjūčio 26 d. pirkimo - pardavimo sandorio, notarinio registro Nr. 5441, yra atlikti neteisėto sandorio pagrindu ir susiję su juo, todėl negaliojantys.
Ieškovė O. D. prašo ieškinį tenkinti, teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji prašė K. D. parduoti jai namus. Kadangi tuo metu reikiamos sumos neturėjo, jai paskolinti pinigų pažadėjo G. M.. Pas notarą sudaryti sandorį nuvyko G. M. ir K. D.. Ją telefonu informavo, kad K. D. jam priklausantį nekilnojamąjį turtą pardavė G. M.. Jokių susitarimų dėl namo pirkimo iš K. D., dėl pinigų skolinimosi iš G. M. nepasirašė. Ji pardavusi gyvulius, pinigus – 5000,00 Lt atidavė G. M. tikėdamasi, kad šis įsigytą nekilnojamąjį turtą perleis jai. Tačiau G. M. pradėjo reikalauti iš ieškovės dar daugiau pinigų. Pinigų perdavimo G. M. jokia forma nefiksavo, tai gali paliudyti liudytojai. K. D. priklausiusiuose namuose ieškovė gyvena apie penkis metus, moka mokesčius, juos savo iniciatyva remontuoja, tvarko, pasistatė ūkinį pastatą.
Ieškovės atstovė advokato padėjėja Monika Šereikienė prašo ieškinį tenkinti, palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes, ieškovės duotus paaiškinimus, juos pagrindė teisiniais argumentais. Papildomai atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog vertina, kad visi atsakovai byloje yra tinkami, ieškinio reikalavimai suformuluoti būtent tokie, kokių norėjo ir sukels ieškovei tokias pasekmes, kad K. D. sugrąžintą turtą galės įsigyti ieškovė. Šiuo konkrečiu atveju restitucijos taikymo prašymas yra tinkamas, pinigų grąžinimo klausimą palieka teismo kompetencijai. G. M. neatskleidė savo tikslo užvaldyti turtą, priešingu atveju sandoris nebūtų sudarytas. Ir ieškovė, ir K. D. yra apgauti.
Atsiliepimas
Atsakovas K. D. atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė. Teismo posėdyje paaiškino, kad O. D. apsigyveno jam priklausiusiame name gerokai anksčiau iki sandorio sudarymo, tvarkė, remontavo namus. Jis žinojo, kad O. D. neturi kur gyventi, todėl ją įleido į jam priklausiusius namus, žadėjo jai parduoti. Tačiau jis ieškove nepasitikėjo, nes ši neturėjo pinigų. Kadangi G. M. pasiūlė, kad jis gali nupirkti iš jo namus, iš karto davė pinigus, jis nematė skirtumo kam parduoti. Jis ne iš karto suprato, kad turtas buvo įgytas M. M. vardu, tačiau jam jokio skirtumo ar nupirko M., ar būtų nusipirkęs Giedrius. G. M. jam sumokėjo ne visus pinigus, davė gal 3000,00 ar 4000,00 Lt, tiksliai nepamena, bet ir tai jį tenkino. Niekas jo nevertė sudaryti sandorio, jis pasirašė pirkimo – pardavimo sutartį savo valia, suprato ką daro. Sudarytas sandoris jį tenkina, nenorėtų, kad sandoris būtų panaikintas ir nekilnojamasis turtas vėl priklausytų jam.
Atsakovas G. M. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodo, kad su ieškiniu visiškai nesutinka. Nurodo, jog iš 2013-08-26 sutarties turinio matyti, kad sutarties šalys yra pardavėjas K. D. ir pirkėja M. M., t. y. būtent šie du asmenys išreiškė savo valią dėl sutarties, todėl tik jie galėtų atsakyti už savo valios išraiškos būdą - sutarties sudarymą. Deja, viena iš sutarties šalių - pirkėja M. M. yra mirusi, todėl sandorio ginčijimas asmens, kurio šiai dienai nėra, atžvilgiu yra negalimas dėl visiems suprantamų objektyvių priežasčių - to asmens neegzistavimo. Pats faktas, kad G. M. yra M. M. turto paveldėtojas ir jos teisių perėmėjas, nesuteikia ieškovei teisės G. M. įtraukti į bylą kaip atsakovą, galintį atsakyti už mirusio asmens ir atsakovo K. D. praeityje atliktus abipusius veiksmus - sudarytą sandorį, kurį ieškovė bando pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės. Ieškovė labiau gina ne savo, bet atsakovo K. D. interesus, elgiasi taip, lyg būtų atsakovo K. D. atstovė. Tačiau ieškovė net neįvertina, kad jos ginčijamas sandoris sudarytas notarine tvarka. G. M. nekyla abejonių notarės, tvirtinusios sandorį, atsakingumu ir kompetentingumu, išaiškinant abiem sutarties šalims sandorio dalyką, kainą, atsiskaitymo tvarką, nuosavybės teisių perėmimą, sutarties galiojimą ir pan. Todėl keista, kad beveik po 4 metų yra keliama tokia neva apgaulingo sandorio sudarymo aplinkybė, kaip nežinojimas tarp kokių šalių sudarytas sandoris, kai sandoris yra rašytinės - notarinės formos. Kyla klausimas, kaip ieškovė gali būti ieškove šioje byloje, jeigu ji nėra nei sandorio šalis, nei vienos iš sandorių šalių atstovė, nei vienos iš sandorio šalių kreditorė. Be to, ar ieškovė yra tinkamas asmuo, galintis ginčyti sudarytą sandorį, jeigu ji nėra niekuo susijusi nei su pačiu sandoriu, nei su jos šalimis ta prasme, kad sudarytas sandoris galėjo pažeisti jos, kaip kreditorės ar nukentėjusios interesus. Norėdama paneigti šį teiginį ir įrodyti savo, kaip tinkamo asmens ginčyti sandorį dėl apgaulės, teiginį, ieškovė turėtų pateikti teismui tai įrodančius dokumentus, nes priešingu atveju susidarytų ydinga situacija, kad bet kuris asmuo, žinantis apie sandorį, gali bandyti jį ginčyti teisminiu keliu, nors tiesiogiai šio sandorio sudarymas nepažeidžia jokių į teismą besikreipiančio asmens interesų, o išreiškia tik norą būti jau įvykusio sandorio šalimi. G. M. nurodo, kad neįmanoma nustatyti šalių tikrųjų ketinimų ir valios, nes viena iš sandorių šalių yra mirusi. Nors G. M. buvo įgaliotas pirkėjos atstovas sandorio forminimo metu, tačiau negali teisme būti atsakingu asmeniu už sandorio sudarymą dėl apgaulės, nes jis atstovavo dabar jau mirusio asmens interesus, kurie tuo metu, kaip jam žinoma, buvo investuoti turimus pinigus į nekilnojamąjį turtą. Tačiau visų pirkėjos ketinimų G. M. nežinojo ir negalėjo žinoti. G. M., kaip pirkėjos atstovas, veikė ne savo, bet pirkėjos interesais, todėl keista, kad ieškinio esmė persikelia į trečių asmenų, visai ne sandorių šalių, tarpusavio santykių aiškinimasi, kas neatitinka pačios ieškinio esmės ir sandorio pripažinimo negaliojančiu instituto sąlygų. Todėl mano, kad yra visiškai nepagrįstai įtrauktas atsakovu byloje, nes ne jis buvo ginčijamo sandorio šalimi, o G. M. įtraukimas į bylą kaip atsakovo, dėl pirkėjos teisių perėmėjo paveldėjimo metu po trijų su pusę metų, gali būti aktualus tik ta prasme, kad paveldėjus turtą, paveldėtojas, priklausomai nuo paveldėto turto būdo, atsako paveldėtu turtu (ir ar savo turtu) palikėjo kreditoriams, kuriuo ieškovė nėra. Ieškovė prašo pripažinti dėl apgaulės negaliojančiu 2016-09-27 dovanojimo sandorį, notarinio registro Nr. 5845 nuo jo pasirašymo dienos, tačiau ieškinyje nenurodo, kokios yra šio sandorio apgaulės aplinkybės. Vien tai, kad pirkimo būdu įgytas turtas po trejų metų buvo padovanotas G. M., nesudaro prezumpcijos teigti apie abiejų sandorių sudarymą dėl apgaulės ir šalių nesąžiningumą. G. M. buvo sąžiningas turto įgijėjas, iš kurio turtas negali būti išreikalaujamas, nes jam močiutė paliko ir kitą savo turėtą turtą, nes tik G. M. ja rūpinosi iki pat mirties. Ieškovė prašo pripažinti dėl apgaulės negaliojančia 2017-03-27 pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 1581, nuo jos pasirašymo momento, taikyti restituciją ir įpareigoti R. S. natūrą gražinti K. D. gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, šulinį. Pastebėtina, kad ieškovė visiškai ignoruoja vieną labai svarbią sandorio nuginčijimo aplinkybę, kad nuginčijus sandorį, šalys turi atsistatyti į pirminę padėtį, t. y. pirkėjui turi būti grąžinama už sandorį sumokėta suma, jei sandorio objektas grįžta į pardavėjo rankas. Taigi, ieškovė elgiasi ypatingai nesąžiningai prašydama tik sandorio pripažinimo negaliojančiu, tuo visiškai ignoruodama pirkėjo interesus. Tiek vienos sutarties, tiek kitos sutarties kaina yra ta suma, kurią turėtų būti privalu grąžinti pirkėjui, šalis grąžinant į pirminę būseną. Tačiau pirkėjai M. M. nesant gyvai, ieškovė bando apeiti pinigų grąžinimo etapą, aiškiai pažeisdama teisėtų interesų pusiausvyros ir lygybės principą. Tą patį ieškovė daro ir su naujuoju turto savininku, prašo tik panaikinti 2017-03-27 sandorį ir grąžinti kitam (trečiam) asmeniui - atsakovui K. D. turtą nesprendžiant piniginio atlygintinumo klausimo. Sandorių pripažinimas negaliojančiais nėra pagrindinis ieškinio tikslas, o tik priemonė sudaryti palankias galimybes ieškovei įsigyti norimą turtą. Ieškovė šmeižia tiek G. M., tiek notarę neva už 2017-03-27 sandorį pinigai nebuvo mokėti pardavėjui. Tokių deklaratyvių frazių dėstymas ieškinyje nėra galimas be įrodymų pateikimo, todėl ieškovė turi tokias savo tezes pagrįsti arba pašalinti. Ieškovės teigimu, jai abejonių kelia daikto kaina pardavimo metu ir remiasi VĮ Registrų centro vertinimu, nurodydama jo vertę 2977,00 Eur. VĮ Registro centro atliktas vertinimas yra tik formalus, tikroji daikto vertė dažnai to neatitinka, juo labiau, kad daikto kaina yra šalių derybų reikalas, o ieškovė nėra nei vienos šalies kreditorė ar bendrasavininkė, galinti ginčyti sandorio kainą. Paveldėjimo metu daiktų kaina buvo įvertinta 12500,00 Eur, po to parduota už 10000,00 Eur, kas rodo, kad daikto vertės buvo panašios. Be to, 2016-10-21 buvo sudaryta preliminarioji sutartis, pagal kurią, pinigai už daiktą buvo mokami dalimis ir baigti galutinai mokėti 2016-11-04. Tai rodo, kad sandoris faktiškai jau buvo pirkėjo įvykdytas 2016 m. pabaigoje, beliko įforminti jį galutine pirkimo - pardavimo sutartimi, priešingu atveju preliminari sutartis numatė sankcijas už pirkimo - pardavimo sutarties nepasirašymą, kas ir buvo padaryta. Ieškovė ieškinyje kalba apie pinigų 5000,00 Lt (1448,10 Eur) pasiskolinimą, paskui apie pinigų perdavimą G. M., tačiau nepateikia nei vieno rašytinio įrodymo šiam teiginiui pagrįsti, t. y. nei paskolos sutarties, nei paskolos raštelio, nei pinigų perdavimo faktą pagrindžiančio dokumento. Ieškovė teigia, faktiškai besinaudojanti ginčo sandoryje nurodytais statiniais, iš esmės juos pagerinusi, sukūrusi žymiai didesnę vertę, mokanti mokesčius, greta pastačiusi dar vieną ūkinį pastatą. Ieškovė gyveno ginčo objekte, bet tik todėl, kad tiek M. M. (dar būdama gyva), tiek G. M., būdami geranoriški ir supratingi, leido ieškovei gyventi sodyboje su sąlyga apsimokėti mokesčius ir nepabloginti turto. Tačiau ji ieškinyje pripažįsta, kad atliko nesuderintas statybas. O kas liečia turto išlaikymą, tai yra pareiga naudotojo, kuris tiesiogiai naudojasi tuo turtu.
Atsakovo G. M. atstovas advokatas Vytautas Klimavičius teismo posėdžio metu prašė ieškinio netenkinti, palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją, pagrindė ją teisniais argumentais. Advokatas papildomai paaiškino, kad K. D. suprato, kad parduoda, kam parduoda, niekam dėl to pretenzijų neturi. Tačiau sandorį ginčija ne pardavėjas ir restituciją prašo taikyti ne sandorio šalis. G. M. turėjo ne vieną nekilnojamojo turto objektą įgytą už senelės pinigus, tai buvo investicija. G. M. vienintelis rūpinosi senele, ją prižiūrėjo, tvarkė visus reikalus, todėl natūralu, kad ji savo anūkui padovanojo nekilnojamąjį turtą, nes senelei numirus, ji visą likusį turtą taip pat paliko anūkui G. M.. Jam prireikus pinigų, priklausantį nekilnojamąjį turtą pardavė.
Atsakovas R. S. per teismo nustatytą terminą pateikė teismui atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodo, kad su ieškiniu nesutinka. Atsiliepime nurodo, kad 2017-03-27 pirkinio - pardavimo sutartimi už 10000,00 Eur R. S. įsigijo iš atsakovo G. M. gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą ir kitus statinius (inžinerinius) - šulinį, esančius (duomenys neskelbtini). Perkant šį turtą R. S. buvo žinoma tik viena aplinkybė, kad ieškovė laikinai yra leista pagyventi iki kol jis bus parduotas bei, kad yra tam tikrų teisminių ginčų dėl išsikėlimo iš namo, nes ieškovė neturi kitos gyvenamosios vietos. Tačiau, kaip R. S. paaiškino ir žadėjo atsakovas G. M., kad dės visas pastangas, jog pirkimo - pardavimo dieną namas būtų atlaisvintas. Atsižvelgiant į tai, kad jokios trečiųjų asmenų (tame tarpe ir ieškovės) teisės į ginčo objektu esantį turtą nebuvo išviešintos, turtas nebuvo areštuotas bei nebuvo jokių kitų turto apribojimų, todėl nebuvo jokio pagrindo netikėti atsakovu G. M.. Be to, ieškovė iš tikrųjų neturi jokių teisių į minėtą turtą. Ieškovė nei 2017-03-27, kuomet R. S. įsigijo minėtą nekilnojamąjį turtą, nei šiuo metu, nėra apleidusi R. S. priklausančių gyvenamųjų patalpų. Atsižvelgiant į tai, kad įsigytą gyvenamąjį namą R. S. ketino tvarkyti tik 2017 m. vasarą, paaiškino atsakovui G. M., kad gali palaukti 3 mėnesius, kol ieškovė išsikraustys iš namo, nes ieškovė tuo metu dar nebuvo radusi kitos gyvenamosios vietos. Taigi 3 mėnesių terminas suėjo 2017-06-27, tačiau dar jam nesibaigus suprato, kad ieškovė net neketino kraustytis iš R. S. nuosavybės teise priklausančio turto, nes dar 2017-06-23 gavo ieškovės ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, kurį vertina kaip siekį kuo ilgiau pratęsti išsikėlimo iš gyvenamojo namo terminą. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad yra visiškai priešinga situacija, nei kad ieškovė nurodo ieškinyje, nes būtent ji nepagrįstai pažeidžia R. S. nuosavybės ir valdymo teises į turtą, t. y. ji elgiasi nesąžiningai atsisakydama išsikelti iš turto, kuris jai jokiais pagrindais nepriklauso. Nagrinėjamu atveju ieškovės ir atsakovo R. S. nesieja jokie prievoliniai santykiai, todėl ieškovė reikšdama ieškinį CK 1.91 straipsnio pagrindu ir prašydama taikyti restituciją pasirinko neteisingą teisių gynimo būdą. Taigi, vadovaujantis tuo, ieškovė, neskaitant to, kad privalo pagrįsti teisę pareikšti ieškinį vienu ar kitu pagrindu (ieškovė turi būti sandorio šalis, turto savininkas ar kitas subjektas, turintis neginčijamas teises į turtą), ieškovė taip pat siekdama panaikinti R. S. ir atsakovo G. M. sudarytą pirkimo - pardavimo sutartį turi pagrįsti R. S. nesąžiningumą bei faktą, kad turto savininkas prarado jį dėl trečiųjų asmenų padaryto nusikaltimo. Tačiau ieškovė nei vienos iš aplinkybių nepagrindė ir to negalėjo padaryti, nes R. S. ieškovės ieškinyje nurodytinos aplinkybės apie neva atsakovų atliktus veiksmus su tikslu ją apgauti, R. S. nebuvo žinomos iki šio ieškinio pareiškimo gavimo iš teismo dienos. Visa tai patvirtina, kad ieškovė neturi jokios teisės, nesant jokių pagrindų reikšti ieškinyje nurodytinus reikalavimus, kuriuos ji siekia pagrįsti R. S. visiškai nežinomų asmenų žodiniais parodymais. Tokie ieškovės veiksmai yra laikytini piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, nes ieškovė visais įmanomais būdais siekia nukelti išsikėlimo iš jai jokiomis teisėmis nepriklausančių gyvenamųjų patalpų.
Atsakovo R. S. atstovas advokato padėjėjas Mindaugas Macedulskas prašo ieškinio netenkinti, palaikė atsiliepime nurodytas faktines aplinkybes, pagrindė jas teisiniais argumentais. Papildomai atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad R. S. ieškojo sodybos, kurią galėtų įsigyti. Ketinamą įsigyti turtą apžiūrėjo iš išorės, ieškovės namuose nebuvo, matė, kad reikės renovuoti, investuoti lėšas ir R. S. tai tenkino. Prašoma sumokėti suma taip pat tenkino, atrodė nedidelė. Yra natūralu, kad reali vertė didesnė už registrų centro nurodytą vertę. R. S. pasirašydamas pirkimo – pardavimo sutartį standartinių sąlygų detaliai neanalizavo, tačiau G. M. jam sakė, kad įgyjamam būste laikinai gyvena žmogus.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmetamas.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2013 m. rugpjūčio 26 d. atsakovas G. M., veikiantis pagal Alytaus m. 5-ojo notarų biuro notarės I. B. 2011 m. rugpjūčio 18 d. patvirtintą įgaliojimą Reg. Nr. 3171, M. M. (savo senelės) vardu, su atsakovu K. D. sudarė pirkimo - pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 5441, kuriuo M. M. įsigijo nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). 2016 m. rugsėjo mėn. 27 d. tarp atsakovo G. M. ir M. M. sudaryta dovanojimo sutartis (sandoris), notarinio registro Nr. 5845, kuria M. M. pirmiau nurodytą įsigytą nekilnojamąjį turtą padovanojo anūkui G. M.. 2017 m. kovo 27 d. notarės N. L. patvirtinta pirkimo - pardavimo sutartimi (sandoriu), notarinio registro Nr. 1581 sutartimi atsakovas R. S. įsigijo iš atsakovo G. M. nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovas K. D. iki sandorių sudarymo į jam priklausantį nekilnojamąjį turtą įleido gyventi O. D..
Tarp šalių nėra ginčo, kad O. D. geranoriškais pagrindais, kaip neturinti savo būsto, buvo įleista pagyventi į atsakovui K. D. priklausiusį nekilnojamąjį turtą. Teismui pateiktu ieškiniu ieškovė ginčija pirmiau nurodytus sudarytus sandorius tuo aspektu, kad G. M., veikdamas pagal įgaliojimą M. M. vardu, sudarė sandorį su K. D. panaudodamas apgaulę, t. y. nei ieškovei, nei K. D. neatskleidė savo tikrųjų ketinimų - perimti ginčo statinius. Ieškovės atstovės teigimu, jeigu ieškovei ir atsakovui K. D. būtų žinomi tikrieji atsakovo G. M. ketinimai, sandoris nebūtų sudarytas. 2016 m. rugsėjo 27 d. dovanojimo sandoris bei 2017 m. kovo 27 d. pirkimo - pardavimo sandoris, notarinio registro Nr. 1581, atsakovo G. M. toliau tęsiamų nesąžiningų veiksmų rezultatas.
CK 1.91 straipsnyje reglamentuojamas sandorių, turinčių valios trūkumų, pripažinimas negaliojančiais. Pagal šią teisės normą apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį tokiomis sąlygomis, kokių jis siekia. Apgaule galima pripažinti tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Apgaulės atveju apgautosios sandorio šalies valią paveikia kitos šalies ar trečiojo asmens nesąžiningi veiksmai (tiek aktyvūs, tiek ir nutylėjimas). Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebūtų buvę, apgautoji sandorio šalis sandorio arba apskritai nebūtų sudariusi, arba būtų sudariusi jį visiškai kitokiomis sąlygomis. Dėl to būtina analizuoti apgautosios sandorio šalies valios formavimosi procesą, jos tikruosius ketinimus, aiškintis, ar ji suvokė tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę, ar ji sprendimą dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sąlygų priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksnių. Kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokio jis iš tikrųjų siekė, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2002; 2008 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2008).
Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pagal CPK 185 straipsnį teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o nešališka išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo turi būti daroma vadovaujantis logikos taisyklėmis, pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010).
Siekiant sandorio pripažinimo negaliojančiu (CK 1.91 straipsnio 2 dalis) bei įrodinėjant, jog sandoris buvo sudarytas dėl apgaulės, būtina nustatyti atsakovo atliktus tyčinius, nesąžiningus veiksmus bei apgautosios šalies valios formavimosi procesą ir sandorio esmės suvokimą. Iš bylos duomenų nustatyta, kad viena iš sandorio šalių M. M. mirusi, todėl išsiaiškinti jos tikrosios valios nėra galimybės. Tuo tarpu atsakovo G. M. atstovas paaiškino, kad jo atstovaujamasis turėjo ne vieną nekilnojamojo turto objektą įsigytą už senelės pinigus, nes tai buvo jos valia, jos investicija, G. M. veikė pagal senelės įgaliojimą. Iš bylos duomenų taip pat nustatyta bei atsakovas K. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis laikinai ieškovę buvo įleidęs pagyventi jam priklausančioje sodyboje, nes ji neturėjo kur gyventi. Su O. D. kalbėjo apie tai, kad jai reikalingi namai, kad ji norėtų nusipirkti K. D. priklausančius namus, tačiau jokia sutartis tarp O. D. ir K. D. nebuvo pasirašyta. Šias faktines aplinkybes patvirtino ir pati ieškovė. G. M. K. D. pasiūlė iš jo nupirkti sodybą, davė pinigus ir K. D. sutiko. Notariškai patvirtintoje pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta, kad pirkėjas M. M., atstovaujama G. M., pardavėjas K. D., pinigai - 5000,00 Lt sumokėti, sandorio šalys sutartį pasirašė. Pirmiau nurodyti faktiniai duomenys patvirtina, kad abi šalys tinkamai suprato, kokį sandorį bei su kuo jį sudaro. K. D. teismo posėdžio metu patvirtino, kad jį tenkina sudarytas sandoris, jam buvo visiškai nesvarbu, kam parduoti sodybą ar M. M., ar G. M.. O. D. jis nenorėjo parduoti nekilnojamąjį turtą, nes ja nepasitikėjo, žinojo, kad O. D. neturi pinigų. Jo apsisprendimo kam parduoti sodybą niekas neįtakojo. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad G. M. ieškovę O. D. ir atsakovą K. D. apgavo dėl esminės sutarties sąlygos - kam nuosavybės teise atiteks statiniai ir dėl kainos sumokėjimo už parduodamą turtą. Teismo vertinimu, šią nurodytą ieškovės aplinkybę paneigia 2013 m. rugpjūčio 26 d. notarės R. S. patvirtinta bei šalių pasirašyta pirkimo - pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. 5441, kadangi šalys pasirašydamos, patvirtino sutartyje nurodytų faktų teisingumą. Taip pat ieškovės nurodytas aplinkybes paneigia paties K. D., pirmiau nurodyti paaiškinimai byloje. Teismui nepateikti jokie objektyvūs įrodymai, kad atsakovas G. M. atliko tyčinius, nesąžiningus veiksmus, kurie turėjo lemiamą įtaką atsakovo K. D. valios susiformavimui. Atsakovas K. D. patvirtino, kad jis sudarė tokį sandorį, kokio ir siekė, jis nenorėtų, jog sandoris būtų panaikintas, jį tenkina sandorio sąlygos. Teismui nepateikti jokie įrodymai paneigiantys atsakovo K. D. nurodytas aplinkybes. Todėl, vadovaujantis pirmiau nurodytais motyvais, teismas konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti dėl apgaulės negaliojančia 2013 m. rugpjūčio 26 d. notarės R. S. patvirtintą pirkimo - pardavimo sutartį (sandorį), notarinio registro Nr. 5441.
Ieškovė taip pat prašo pripažinti negaliojančiu 2016 m. rugsėjo 27 d. sudarytą dovanojimo sutartį (sandorį), notarinio registro Nr. 5845. Ieškovė ieškinyje nurodo, jog pastarasis sandoris toliau tęsiamų atsakovo G. M. nesąžiningų veiksmų rezultatas. Iš neteisėtumo, t. y. apgaulės būdu sudarius pirminį ginčo nekilnojamojo turto sandorį, negali kilti jokia teisė - 2013 m. rugpjūčio 26 d. sudarytas sandoris, notarinio registro Nr. 5441, yra neteisėtas ir jo pagrindu M. M. negalėjo įgyti jokių teisių ar teisėtų interesų į ginčo nekilnojamąjį turtą ir taip pat sudaryti vėlesnių sandorių susijusių su ginčo nekilnojamuoju turtu - dovanojimo sandorio.
Teismas pirmiau nurodytus ieškovės argumentus atmeta kaip nepagrįstus, jau vien konstatavus, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti dėl apgaulės negaliojančia 2013 m. rugpjūčio 26 d. notarės R. S. patvirtintą pirkimo - pardavimo sutartį (sandorį), notarinio registro Nr. 5441. Teismų praktikoje suformuota jau paminėta taisyklė, jog siekiant sandorio pripažinimo negaliojančiu (CK 1.91 straipsnio 2 dalis) bei įrodinėjant, jog sandoris buvo sudarytas dėl apgaulės, būtina nustatyti atsakovo atliktus tyčinius, nesąžiningus veiksmus bei apgautosios šalies valios formavimosi procesą, taikytina ir dovanojimo sandorio atveju. Todėl, vadovaujantis teismų praktika, ieškovė turėjo įrodyti, kad atsakovas G. M. tyčiniais veiksmais suklaidino savo senelę M. M. ir taip ją palenkė sudaryti dovanojimo sandorį. Ieškovė jokių šias faktines aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė. Ieškovės reikalavimas grindžiamas vien prielaidomis. Viena iš sandorio šalių - M. M. mirusi, todėl išsiaiškinti jos valią galimybių nėra. Tuo tarpu atsakovo G. M. atstovas paaiškino, kad G. M. vienintelis rūpinosi senele, ją prižiūrėjo, pagal įgaliojimą tvarkė visus jos reikalus, vykdė senelės valią, todėl natūralu, kad senelė savo anūkui padovanojo nekilnojamąjį turtą. Senelei numirus, ji testamentu visą likusį turtą taip pat paliko anūkui G. M.. Teismui atsakovo atstovo paaiškinimai abejonių nesukėlė, be to ieškovė jų nepaneigė. Teismas vertina, kad ieškovė neįrodė, jog dovanojimo sandoris buvo sudarytas dėl apgaulės, byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie G. M. nesąžiningumą, todėl teismas neturi teisinio pagrindo pripažinti negaliojančia 2016 m. rugsėjo 27 d. sudarytą dovanojimo sutartį (sandorį), notarinio registro Nr. 5845.
Ieškovė ieškiniu prašo pripažinti negaliojančia 2017 m. kovo 27 d. notarės N. L. patvirtintą pastatų pirkimo-pardavimo sutartį (sandorį), notarinio registro Nr. 1581, nuo jų pasirašymo momento analogiškais motyvais kaip ir dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Ieškovė nurodė, kad visi kiti sandoriai, kurie buvo sudaryti po 2013 m. rugpjūčio 26 d. pirkimo - pardavimo sandorio, notarinio registro Nr. 5441, yra atlikti neteisėto sandorio pagrindu ir susiję su juo, todėl negaliojantys. Ieškovės paaiškinimai, kad atsakovas R. S. buvo nesąžiningas, sumokėjo nerealią kainą už įsigytą nekilnojamąjį turtą, perkamo turto net neapžiūrėjo, visiškai nepagrįsti jokiais įrodymais, be to, juos paneigia atsakovo R. S. atstovo paaiškinimai, kurie teismui abejonių nesukėlė ir nebuvo paneigti. Teismas sutinka su atsakovo atstovo teiginiu, jog įsigyjamo turto kainos dydis yra šalių susitarimas. Atkreiptinas dėmesys, kad sudarant 2017-09-27 dovanojimo sutartį, dovanojamų statinių vidutinė rinkos vertė buvo 12500,00 Eur. Teismas taip pat daro prielaidą, kad R. S. užteko išorinės objekto apžiūros. Be to, atstovas paaiškino, kad R. S. buvo žinoma, jog įsigyjamame turte yra laikinas gyventojas. Iš bylos duomenų tai pat nustatyta, kad G. M. ir R. S. dar 2016-10-21 buvo sudarę preliminariąją sutartį, pagal kurią, pinigai už daiktą buvo mokami dalimis ir galutinai baigti mokėti, t. y. sandoris faktiškai buvo įvykdytas 2016-11-04. Tuomet reikėjo sandorį įforminti galutine pirkimo - pardavimo sutartimi, priešingu atveju preliminari sutartis numatė sankcijas už pirkimo - pardavimo sutarties nepasirašymą. Todėl, vadovaujantis Aukščiausiojo teismo praktika, akivaizdu, kad ieškovė neįrodė, jog 2017 m. kovo 27 d. pirkimo – pardavimo sandoris buvo sudarytas dėl apgaulės, byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie G. M. ir R. S. nesąžiningumą. Įvertinus byloje esančius įrodymus bei šalių paaiškinimus, pirmiau nurodytus motyvus teismas konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti negaliojančia 2017 m. kovo 27 d. notarės N. L. patvirtintą pastatų pirkimo-pardavimo sutartį (sandorį), notarinio registro Nr. 1581.
Atkreiptinas dėmesys, jog pagal įstatyme įtvirtintą apibrėžtį sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnis). Sandoris – civilinėje apyvartoje dominuojantis civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindas (CK 1.136 straipsnio 2 dalis). Sudarydami sandorius asmenys, veikdami civilinių teisinių santykių dalyvių autonomijos principo pagrindu, įgyvendina savo civilinį teisnumą. Taigi, akivaizdu, kad šalių sudaryto sandorio pagrindu, būtent toms šalims atsiranda teisės ir pareigos, todėl ir teisę ginčyti sandorį turi ne kas kitas, o sandorio šalys. Pažymėtina, jog ieškovė O. D. nėra nei vieno jos ginčijamo sandorio šalis ar kurios nors iš sandorio šalių kreditorė. Ieškovės O. D. paaiškinimas, kad pastaraisiais sandoriais buvo pažeisti jos lūkesčiai ir interesai, nesudaro pagrindo pripažinti sandorius negaliojančiais, priešingu atveju susiklostytų situacija, kad sandorius galėtų ginčyti bet kuris asmuo.
Ieškovė savo teises į ginčo turtą įrodinėja aplinkybėmis, kad ji jau penkis metus tame name gyvena, juo rūpinasi, remontuoja, moka mokesčius, pasistatė ūkinį pastatą. Šių aplinkybių šalys neginčija. Tačiau faktas, kad buvęs savininkas K. D. įleido ieškovę gyventi jo nuosavybėje neatlygintinai, patvirtina tarp šalių susiklosčiusius panaudos santykius. Panauda – sutartis, kai yra perduodama panaudos davėjo teisė panaudos gavėjui sutartą laiką naudotis tam tikromis vertybėmis. Įstatymas numato, kad panaudos gavėjas privalo išlaikyti ir saugoti jam pagal sutartį perduotą daiktą, taip pat daryti turto einamąjį ir kapitalinį remontą bei apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas, jeigu sutartis nenumato ko kita (CK 6.636 straipsnis). Todėl natūralu, kad ieškovė gyvendama mokėjo komunalinius mokesčius, priešingu atveju jos veiksmai neatitiktų įstatymo reikalavimų. Tačiau ieškovė, suvokdama, kad būstas jai nepriklauso, turėjo protingai įvertinti investuojamas lėšas būsto remontui ar net papildomų statinių statybai. Ieškovė pati patvirtino, kad visus remonto, statybos darbus atliko savo iniciatyva ir savo rizika. Tačiau pastarieji veiksmai ar atsakovės tikėjimasis – subjektyvus suvokimas, nesuteikia teisės tapti turto savininku.
Nors ieškovė ieškinyje nereiškia reikalavimo dėl piniginių lėšų priteisimo iš atsakovo G. M., ieškovė šioje byloje įrodinėja, jog ji yra sumokėjusi atsakovui 5000,00 Lt. Atsakovas G. M. kategoriškai neigia tarp jo ir ieškovės buvus paskolinius santykius. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai dokumente neužfiksuotas pinigų perdavimo faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka davėjui. Ieškovė pinigų perdavimo faktus įrodinėjo liudytojų parodymais, kuriuos teismas vertina kritiškai. Liudytojų parodymai prieštaringi ir tarpusavyje, ir ieškovės ieškinyje nurodytoms aplinkybėms. Be to, liudytojas A. D., ieškovės sūnus, nurodė, jog jis yra susipykęs su atsakovu G. M., todėl vertintina, jog liudytojas gali būti subjektyvus atsakovo atžvilgiu bei yra suinteresuotas bylos baigtimi savo motinos naudai. Liudytojai G. L., S. B. ir J. B. nurodė aplinkybes, kurias sužinojo iš pačios ieškovės. Be to, teismui nesuprantama priežastis, dėl ko ieškovė neva davė gana didelę pinigų sumą atsakovui G. M.. Pati ieškovė patvirtino, jog ją atsakovas informavo, kad jis nusipirko iš K. D. namus, kuriuose gyvena ieškovė. Ieškovės paaiškinimas, jog ji davė pinigus atsakovui tikėdamasi, kad G. M. įsigytą nekilnojamąjį turtą galbūt perleis jai, nesuteikia ieškovei teisių teisine prasme, be to, toks ieškovės elgesys neatitinka atidumo, protingumo, rūpestingumo principų. Todėl teismas ieškovės nurodyto pinigų mokėjimo faktą atsakovui G. M. vertina kaip neįrodytą.
Teismui netenkinus reikalavimų dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, atitinkamai netenkintinas prašymas dėl restitucijos taikymo. Atkreiptinas dėmesys, kad teismui įvertinus, jog atsakovas R. S. 2017 m. kovo 27 d. iš atsakovo G. M. pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu įgijęs nekilnojamąjį turtą, yra sąžiningas įgyjėjas, bet kuriuo atveju, jei ginčijami sandoriai ir būtų pripažinti negaliojančiais, ieškovės prašomas restitucijos būdas būtų negalimas, nes pažeistų sąžiningo atsakovo R. S. nuosavybės teises.
Pažymėtina, jog ieškinys yra ieškovo valios išraiška, kuria yra pareiškiamas noras ginti savo teises teisme. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė šioje byloje ieškiniu reiškia reikalavimus, kuriuos, kaip prielaida, teismui patenkinus, ieškovei asmeniškai teismo sprendimas nesukeltų jokių teisinių pasekmių. Todėl teismas vertina, kad ieškovė pasirinko ydingą savo teisių gynimo būdą.
Ištyrus bylos medžiagą, vertinant visumą byloje esančių įrodymų, daroma išvada, kad ieškovė neįrodė visų sąlygų, būtinų tenkinti ieškovės ieškinio reikalavimus, todėl ieškinys atmetamas (CPK 185 straipsnis).
Atmetus ieškinį, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos (ieškovei teikta valstybės garantuojama teisinė pagalba) neatlygintinos, iš ieškovės priteistinos atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas G. M. patyrė 1060,00 Eur išlaidų dėl teisinės advokato pagalbos, atsakovas R. S. patyrė 500,00 Eur išlaidų dėl teisinės advokato pagalbos. Pastarosios išlaidos, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą nustatytus advokato užmokesčio maksimalius dydžius, laikytinos pagrįstomis (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Todėl viso atsakovams iš ieškovės priteistina 1560,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovės nepriteistinos (CPK 96 straipsnis).
Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos 2017-06-19 teismo nutartimi, paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės O. D., asmens kodas, (duomenys neskelbtini) 1060,00 Eur (vieną tūkstantį šešiasdešimt eurų) atsakovui G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš ieškovės O. D., asmens kodas, (duomenys neskelbtini) 500,00 Eur (penkis šimtus eurų) atsakovui R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2017-06-19 Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi - įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės į atsakovui R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) priklausančio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo, palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus rajono apylinkės teismą.