Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nidos Vigelienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. J. gynėjo advokato T. J. (toliau – ir gynėjas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo M. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. J. paskirtas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas M. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant M. J. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose; 2) dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 4) per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atsiprašyti nukentėjusiojo; 5) per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti padarytą turtinę žalą.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio 13 dalimi, į M. J. paskirtą laisvės atėmimo bausmę (realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju) įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (duomenys neskelbtini) (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Tenkintas nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. A. civilinis ieškinys bei E. A. iš M. J. priteisti 1 020,87 Eur turtinei žalai ir 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Tenkintas civilinės ieškovės (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys ir priteisti civilinei ieškovei iš M. J. 156,50 Eur turtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Tenkintas civilinės ieškovės (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys ir priteisti civilinei ieškovei iš M. J. 353,94 Eur turtinei žalai atlyginti.

Iš M. J. nukentėjusiojo E. A. naudai priteisti 900 Eur turėtų išlaidų advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Dėl laidavimo taikymo

13. Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teisme, nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo baudžiamojo įstatymo pakeitimai, kurie yra susiję ir su aktualiu sprendžiamam klausimui BK 40 straipsniu, reglamentuojančiu atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutą, todėl būtina įvertinti, kuriomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis turi būti vadovaujamasi nuteistojo M. J. atžvilgiu.

14. BK 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Pagal BK 3 straipsnio 2 dalį, veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią. Teisėjų kolegija, įvertinusi bei palyginusi nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusios ir šiuo metu galiojančios redakcijos BK 40 straipsnius, daro išvadą, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusio BK 40 straipsnio redakcija yra lengvinanti nuteistojo M. J. teisinę padėtį, todėl teisėjų kolegija vadovausis nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusio BK 40 straipsnio redakcija. Nuo 2025 m. vasario 1 d. nebeliko vienos kaip iš būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos – asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad praeityje M. J. atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis, t. y. buvo pripažinta, kad nuteistasis padarė nusikalstamą veiką, dėl ko buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Teistumas yra išnykęs, tačiau tai nekeičia pačios faktinės aplinkybės ir nepatvirtina, kad šioje byloje nagrinėjamas įvykis yra nuteistojo pirmoji padaryta nusikalstama veika, todėl siekiant išvengti teisinio dviprasmiškumo, laikytina, jog nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusio BK 40 straipsnio redakcija bet kuriuo atveju lengvina nuteistojo teisinę padėtį, nes net ir praeityje padarius nusikalstamą veiką, tai šiuo metu neturi įtakos sprendžiant laidavimo taikymo klausimą.

15. Šiuo metu galiojančioje aktualioje baudžiamojo įstatymo redakcijoje nustatyta, kad dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sprendžiama tik tokiu atveju, jeigu padarytas baudžiamasis nusižengimas, neatsargus arba nesunkus ar apysunkis tyčinis nusikaltimas ir yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Kitos būtinosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas); 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu teismo nustatomas laidavimo terminas (teisėjų kolegijos pastaba – nusikalstamos veikos padarymo ir skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu buvo numatyta bendroji „padarytos žalos“ sąvoka, jos atskirai neskaidant į turtinę ir neturtinę; taip pat nebuvo nustatytas konkretus terminas) (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas); 3) yra pagrįsto pagrindo manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą (teisėjų kolegijos pastaba – nusikalstamos veikos padarymo ir skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu buvo numatyta bendroji „padarytos žalos“ sąvoka, jos atskirai neskaidant į turtinę ir neturtinę), (ateityje) laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Akcentuotina ir tai, kad laidavimas taikytinas tik tokiu atveju, jeigu nustatyta BK 40 straipsnyje įtvirtintų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-7-75/2011, 2K-196-697/2018, 2K-153-976/2018, 2K-164-895/2018, 2K-176-303/2018, 2K-67-942/2019, 2K-102-303/2019, 2K-114-628/2019). Tai reiškia, kad teismui nenustačius BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų visumos (bent vienos iš sąlygų), atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra galimas.

16. Kaip jau minėta, nuteistasis M. J. pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, atlygino nusikalstamais veiksmais padarytą žalą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nepripažino M. J. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nustatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, tačiau tai šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą dėl laidavimo taikymo esminės reikšmės negali turėti. Pažymėtina, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, jog, be kita ko, atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstamas kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės, pripažino, kad nors nuteistasis ir pripažino savo kaltę bei gailisi, tačiau nenustatė, jog M. J. gailėjimasis yra nuoširdus. Su šia išvada neturi pagrindo nesutikti ir teisėjų kolegija bei pritaria tokiam pirmosios instancijos teismo vertinimui. Papildomai pažymėtina, kad nuteistasis apeliacinės instancijos teisme dar kartą patvirtino, jog kaltę pripažįsta ir gailisi, tačiau vertindamas savo veiksmus nurodė, kad taip neturėjo įvykti, reikėjo viską gerai apmąstyti ir nesiaiškinti konflikto kumščiais, t. y. tik formaliai kritiškai vertino savo nusikalstamus veiksmus, todėl tai negali būti laikoma nuoširdžiu gailėjimusi BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme bei pripažintina M. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kita vertus, nustačius, kad kaltininkas, siekiantis laidavimo instituto taikymo jo atžvilgiu, nuoširdžiai nesigaili, tai savaime negali būti aplinkybė, dėl kurios nebūtų galimas laidavimo taikymas. Pažymėtina, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, jog asmuo (kaltininkas) turi visiškai pripažinti savo kaltę ir gailėtis padarius nusikalstamą veiką. Tai reiškia, kad vien nustatytos aplinkybės, jog asmuo pripažįsta savo kaltę ir gailisi, užtenka BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytai sąlygai pripažinti, t. y. priešingai nei aptarto BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto atveju, taikant BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktą teismai neprivalo nustatyti, jog kaltininkas ne tik gailisi, bet jo gailėjimasis iš tiesų yra nuoširdus.

17. Nors M. J. praeityje ir buvo vieną kartą teistas už panašios nusikalstamos veikos padarymą, tačiau jo atžvilgiu apkaltinamasis nuosprendis buvo priimtas dar 2012 m. liepos 3 d. (pakeistas apeliacinės instancijos teismo 2012 m. spalio 18 d. nuosprendžiu), paskirta bausmė atlikta, teistumas išnykęs. Svarbu ir tai, kad po minėto teismo nuosprendžio priėmimo naujų apkaltinamųjų nuosprendžių M. J. atžvilgiu priimta nebuvo (taip pat ir procesinių sprendimų nutraukti baudžiamąją bylą dėl BK V ir (ar) VI skyriuje egzistuojančių aplinkybių), o šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjama nusikalstama veika buvo padaryta po daugiau nei 11 metų nuo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Byloje negauta duomenų, kad M. J. sistemingai pažeidinėtų įstatymus (pavyzdžiui, piktybiškai darytų administracinius nusižengimus), todėl pagrįstai spręstina, jog šioje byloje nagrinėjama ir asmens padaryta nusikalstama veika laikytina labiau atsitiktinio pobūdžio, o ne per ilgą laiko tarpą nuteistojo susiformavusios pasaulėžiūros, požiūrio į valstybėje galiojančius įstatymus ir jų laikymąsi, savęs iškėlimo virš visuomenės ir pan. pasekme. Teisėjų kolegija įvertina ir paties nuteistojo poziciją dėl padarytos nusikalstamos veikos (kaltę pripažįsta visiškai, gailisi, atlygino žalą ir bandė susitaikyti su nukentėjusiuoju), kritišką savo nusikalstamų veiksmų vertinimą, todėl darytina išvada, kad egzistuoja objektyvus pagrindas teigti, jog M. J. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Vien tai, kad asmuo prieš daugiau nei 11 metų buvo teistas (past. – per laikotarpį iki šioje byloje nagrinėjamo įvykio naujų nusikalstamų veikų nepadarė), savaime negali būti pagrindas, užkertantis kelią teismui pripažinti BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą vieną iš būtinųjų sąlygų laidavimo taikymui. Tai reiškia, kad šiuo nagrinėjamu atveju yra nustatytos visos formaliosios BK 40 straipsnyje nurodytos sąlygos, jog būtų galimas laidavimo instituto taikymas.

19. Iš šioje baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių visumos matyti, kad nuteistasis M. J. jam inkriminuotą apysunkį nusikaltimą (kvalifikuotą nesunkų sveikatos sutrikdymą) padarė be jokios rimtos pateisinamos priežasties (dėl neva išsakytų nepagarbių žodžių), o atlikti neteisėti (nusikalstami) veiksmai akivaizdžiai buvo nukreipti į tyčinį kito asmens sužalojimą (kumščiu suduoti du smūgiai į veido sritį) bei to siekta. Taip pat nukentėjusiajam E. A. nugriuvus ant žemės nuteistasis jam spyrė vieną kartą į veidą, t. y. fizinis smurtas buvo panaudotas tuo metu, kai asmuo buvo daug nepatogesnėje nei nuteistasis padėtyje bei praktiškai nebegalėjo rimčiau pasipriešinti ar gintis, o toks veiksmas, net ir tuo atveju, jeigu muštynės buvo abipusės, akivaizdžiai nebuvo būtinas ir nėra toleruotinas tokiose situacijose. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistojo atlikti veiksmai, jų intensyvumas ir priežastys lėmusios jų atlikimą, leidžia juos vertinti kaip pavojingesnius, o galimai rimtesnių pasekmių bei nukentėjusiajam padarytų sunkesnių sužalojimų buvo išvengta tik atsitiktinumo dėka. Svarbu ir tai, kad nuteistojo M. J. veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje, kas akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį ir (ar) tvarką, o nukentėjusiajam E. A. buvo padarytos ne tik poodinės kraujosruvos veide, tačiau ir du lūžiai – nosikaulio bei kairiojo skruostikaulio. Kaip jau minėta, M. J. praeityje už panašų nusikalstamą elgesį jau buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, jam buvo paskirta bausmė, tačiau net ir praeityje patirta iš esmės analogiška patirtis (baudžiamojo persekiojimo vykdymas asmens atžvilgiu; ikiteisminio tyrimo atlikimas ir baudžiamosios bylos nagrinėjimas teisme; žinojimas apie kilsiančias neigiamas teisines pasekmes dėl nusikalstamų veikų darymo ir pan.) nesulaikė nuteistojo nuo smurto naudojimo kito asmens atžvilgiu. Tai reiškia, kad praeityje paskirta bausmė nebuvo iki galo efektyvi, todėl šiuo nagrinėjamu atveju, kai nukentėjusiajam E. A. buvo padaryti realūs kūno sužalojimai (du lūžiai, kraujosruvos), laidavimo instituto taikymas ir baudžiamosios bylos nutraukimas nuteistojo M. J. atžvilgiu ne tik akivaizdžiai pažeistų kertinį baudžiamosios teisės principą – teisingumo, bet kartu būtų akivaizdžiai neproporcingas procesinis sprendimas (atsižvelgiant į nuteistojo atliktus veiksmus, realias kilusias pasekmes ir pan.) bei neadekvati valstybės reakcija į gana pavojingos nusikalstamos veikos padarymą, todėl prašymas dėl laidavimo taikymo atmestinas kaip nepagrįstas.

20. Pažymėtina ir tai, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas ne tik nustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų visumą, bet ir įvykdžius BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytus reikalavimus, susijusius su laiduotojo parinkimu ir paskyrimu. BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes, veiklos pobūdį ir realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, į jo charakteristiką ir kitus duomenis, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-67-942/2019), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-145-895/2018, 2K-96-628/2019). Laiduotojas gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-116-1073/2018, 2K-186-942/2018, 2K-67-942/2019). Sprendžiant dėl laiduotojo atitikties BK 40 straipsnio 1, 4 dalyse nurodytiems reikalavimams, turi būti apibrėžta, kokį realų auklėjamąjį poveikį gali padaryti laiduotojas, atsižvelgiant, be kita ko, į kaltininko veiklą, jo padarytos nusikalstamos veikos ypatumus, kaltininko ir laiduotojo tarpusavio santykius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-255/2014, 2K-132-699/2017, 2K-186-942/2018). Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta ir tai, kad, taikydami BK 40 straipsnio nuostatas, teismai įpareigoti apsvarstyti, ar išties kaltininkas yra tokia nesavarankiška, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavę. Būtent tokiam nusikalstamą veiką padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnis nustato papildomai reikalingą jo tolesnio elgesio korekciją, autoritetą turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens, artimojo giminaičio, tėvų) priežiūrą, teigiamos įtakos darymą, kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-120-489/2016, 2K-88-976/2017, 2K-176-303/2018).

21. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nors prašymą būti laiduotoju pateikęs J. K. ir praeityje neteistas, tačiau (duomenys neskelbtini) jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 284 straipsnį, o prokuroro (duomenys neskelbtini) nutarimu, vadovaujantis BK 38 straipsnio nuostatomis, ikiteisminis tyrimas nutrauktas (nutarimas patvirtintas Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo). Tai reiškia, kad laiduotoju siekiantis būti J. K. nors ir nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, tačiau praeityje buvo padaręs nusikalstamą veiką, o baudžiamoji byla buvo nutraukta susitaikius su nukentėjusiuoju. Be kita ko, teismo posėdžio metu apklaustas pats J. K. neneigė, kad ši situacija (jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas) buvo labai panaši į nuteistojo M. J. padarytą nusikalstamą veiką. Taip pat iš byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo (teisėjų kolegijos pastaba – jį sudaro 61 puslapis) matyti, kad J. K. sistemingai daro administracinius nusižengimus, kurie iš esmės visi susiję su greičio viršijimu ir kitais Kelių eismo taisyklių pažeidimais, taip pat kai kurie ir su vykdoma darbine veikla. Tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad J. K. yra sistemingas teisės pažeidėjas, todėl toks asmuo negali būti laikomas vertu pasitikėjimo laiduotoju BK 40 straipsnio prasme, t. y. nėra pagrįsto pagrindo spręsti apie J. K. galimą realią teigiamą įtaką M. J.

Dėl žalos atlyginimo

22. Šią baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nuteistojo gynėjas pateikė mokėjimų nurodymus, kurie patvirtina, kad nuteistasis M. J. visiškai atlygino nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui E. A. padarytą bei skundžiamu nuosprendžiu priteistą 1 020,87 Eur turtinę ir 3 000 Eur neturtinę žalą (3 t., b. l. 40, 41, 42, 43, 56) (past. – žalos atlyginimo faktą patvirtino ir atstovas el. laišku), taip civiliniams ieškovams (duomenys neskelbtini) atitinkamai padarytas 156,50 Eur ir 353,94 Eur turtines žalas (3 t., b. l. 38, 39). Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, žalos atlyginimas pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą (tiek turtinę, tiek neturtinę) iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-345/2013, 2K-211/2014, 2K-560/2014). Įvertinus tai, kad nuteistasis savo noru atlygino nusikalstamais veiksmais padarytas bei skundžiamu nuosprendžiu priteistas žalas, todėl pripažintina M. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kad jis iki baudžiamosios bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

23. Teisėjų kolegija, įvertinusi padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, jos padarymo aplinkybes ir realius kilusius padarinius, nuteistojo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, tai, kad baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme M. J. iš dalies nesutiko su pareikštais civiliniais ieškiniais, o priteistas žalas gana greitai bei operatyviai atlygino iš esmės siekdamas sau palankaus procesinio sprendimo (baudžiamosios bylos jo atžvilgiu nutraukimo), taip pat įvertinusi nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, sprendžia, kad nėra pagrindo švelninti paskirtą laisvės atėmimo 1 metams 6 mėnesiams bausmę, be to, šios bausmės realus vykdymas skundžiamu nuosprendžiu atidėtas 2 metams. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas, atidėdamas realios laisvės atėmimo bausmės vykdymą, M. J. paskyrė įpareigojimus, o taip pat ir per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti padarytą turtinę žalą. Kadangi nuteistasis nukentėjusiajam ir civiliniams ieškovams jau yra atlyginęs padarytas turtines žalas, todėl šis įpareigojimas apeliacinės instancijos teismo panaikintinas, taip pat naikintinos skundžiamo nuosprendžio dalys dėl civilinių ieškinių bei jie atmetami, nes ieškovai ieškinių neatsisakė, neprašė proceso nutraukti.

Dėl nukentėjusiojo patirtų procesinių išlaidų atlyginimo

24. 2025 m. vasario 10 d. Vilniaus apygardos teisme buvo gautas prašymas nukentėjusiojo E. A. naudai iš nuteistojo M. J. priteisti 363 Eur atstovavimo išlaidų, kurias patyrė dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka – išlaidos patirtos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Taip pat Vilniaus apygardos teismui buvo pateikti dokumentai, patvirtinantys E. A. sumokėtą 363 Eur dydžio sumą, be to, atstovo išrašyta PVM sąskaita faktūra.

25. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, teismas gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

26. Teisėjų kolegija, vertindama prašymą iš M. J. priteisti 363 Eur E. A. naudai patirtų procesinių išlaidų už suteiktas teisines paslaugas, atsižvelgia į nukentėjusiajam suteiktų teisinių paslaugų apimtį – parengtas atsiliepimas, kuriuo ginčijamas tik prašymas atleisti nuteistąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį (kiti byloje spręsti klausimai neaptariami), atsiliepimą iš esmės sudaro vienintelė išvada, jog nukentėjusysis nesutinka susitaikyti su nuteistuoju, atstovas į baudžiamosios bylos apeliacinį nagrinėjimą neatvyko ir nukentėjusiojo teismo posėdžiuose neatstovavo, skundžiamu nuosprendžiu priteistos sumos bei prašomos proporcija, todėl prašoma priteisti 363 Eur patirtų procesinių išlaidų už teisinių paslaugų teikimą yra nepagrįsta ir per didelė bei iš M. J. nukentėjusiojo E. A. naudai priteistinas 100 Eur procesinių išlaidų už teisinių paslaugų teikimą atlyginimas.

27. Kaip matyti iš gynėjo pateiktų mokėjimų pavedimų, nuteistasis M. J. nukentėjusiajam pervedė (atlygino) bendrą 4 120 Eur sumą, o skundžiamu nuosprendžiu priteista žala yra 4 020,87 Eur (1 020,87 Eur + 3 000 Eur). Gynėjas apeliacinės instancijos teisme vykusio proceso metu nurodė, kad tam tikra dalis nukentėjusiajam E. A. pervestų piniginių lėšų buvo skirta ir už priteistą advokato paslaugų apmokėjimą. Įvertinus tai, spręstina, kad permokėtas likutis dėl žalos atlyginimo, kurį sudaro 99,13 Eur, įskaičiuotinas į skundžiamu nuosprendžiu priteistą nukentėjusiojo turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti sumą bei ji mažintina iki 800,87 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. J. (M. J.) gynėjo advokato T. J. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 17 d. nuosprendį pakeisti.

Pripažinti M. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis savo noru atlygino padarytą žalą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria atidėjus M. J. paskirtos laisvės atėmimo 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams bausmės vykdymą 2 (dvejiems) metams, paskirtas įpareigojimas per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti padarytą turtinę žalą bei šio įpareigojimo neskirti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš M. J. nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. A. naudai priteisti 1 020,87 Eur turtinei žalai ir 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei E. A. civilinį ieškinį atmesti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš M. J. civilinės ieškovės (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 156,50 Eur turtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, ir (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį atmesti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš M. J. civilinės ieškovės (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 353,94 Eur turtinei žalai atlyginti ir (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį atmesti.

Sumažinti iš nuteistojo M. J. nukentėjusiojo E. A. naudai priteistą 900 Eur sumą dėl turėtų išlaidų advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti iki 800,87 Eur.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Iš M. J. nukentėjusiojo E. A. naudai priteisti 100 Eur procesinių išlaidų už teisinių paslaugų teikimą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.