- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-04-25
- Bylos Nr.
- 1-100-569/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-40-2-00273-2010-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Nukentėjusysis
- R. A., N. M.
- Kaltinamasis
- S. T.
- Advokatai
- Daiva Balčiūnienė, Jurgita Šlapaitienė, Daivai Balčiūnieneiuž
- Kategorijos
- 1.1.3Nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas (BK III skyrius)
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7Bausmė (BK VII skyrius)
- 1.1.7.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8Bausmės skyrimas (BK VIII skyrius)
- 1.1.8.1Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai (BK 54 str.)
- 1.1.8.2Bausmės skyrimas asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 55 str.)
- 1.1.8.6Atsakomybę lengvinančios aplinkybės (BK 59 str.)
- 1.2.14.5Sukčiavimas (BK 182 str.)
- 1.2.14.5.1Paprastas sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.)
- 2.1.15Nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimas
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, Telšių rajono apylinkės teismo 2010-10-27 nutartimi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d., Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str. numatytais pagrindais susitaikius su nukentėjusiuoju, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos 182 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. T. 2010 metų rugsėjo mėnesį, tikslus laikas nenustatytas, nukentėjusiajam R. A. pranešė tiesos neatitinkančią informaciją, jog parduos jam dyzelinio kuro už 2 Lt/ltr ir paprašė R. A. avansu pateikti pinigus, šiam atlikus reikalaujamus veiksmus, 2010 metų rugsėjo mėnesio pradžioje, tikslus laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini) namo kieme, Šiauliuose, pateikus 1000 Lt, 2010-09-20 pervedus į S. T. sąskaitą (duomenys neskelbtini) 960 Lt, 2010 metų spalio mėnesio pradžioje, tikslus laikas nenustatytas, ir 2010-10-05 (duomenys neskelbtini) namo kieme, Šiauliuose, du kartus pateikus po 1500 Lt, pažadėto kuro - 2,48 tonos dyzelino nepristatė, taip apgaulės būdu savo naudai įgijo svetimą, R. A. priklausantį turtą - 4960 Lt,
be to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2010 m. rugpjūčio mėnesį, tikslus laikas nenustatytas, nukentėjusiajai N. M. pranešė tiesos neatitinkančią informaciją, jog parduos jai dyzelinio kuro už 2 Lt/ltr ir benzino už 2,5 Lt/ltr, paprašė N. M. avansu pateikti pinigus, o šiai atlikus reikalaujamus veiksmus, 2010-09-01 pervedus į J. D. sąskaitą (duomenys neskelbtini) 500 Lt, pervedus iš V. M. sąskaitos (duomenys neskelbtini) 2010-09-07 500 Lt, 2010-10-07 100 Lt, 2010-10-08 300 Lt, pervedus iš savo sąskaitos (duomenys neskelbtini) 2010-09-14 270 Lt bei 2010 metų rugsėjo mėnesį, tikslus laikas nenustatytas, per tris kartus kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), pateikus 1800 Lt, 2010-10-05 apie 15.00 val. degalinėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), pateikus 5000 Lt, pažadėto kuro - 1,2 tonos benzino ir 2,735 tonos dyzelino nepristatė, taip apgaulės būdu savo naudai įgijo svetimą, N. M. priklausantį turtą - 8470 Lt.
Kaltinamasis S. T. teisme kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad N. M. pažinojo, nes nukentėjusioji buvo apsidraudusi jo darbovietėje, o su R. A. susipažino per N. M.. Dėl kuro pardavimo tarėsi 2010 m. vasarą. Telšiuose kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ susipažino su žmogumi, kuris jam žadėjo gauti kuro pigiau. Su tuo žmogumi bendravo vieną kartą ir dar buvo kelis kartus skambinęs. Iš kur kuras bus gautas, neklausinėjo. Iš pradžių kuro pigesne kaina pasiūlė N. M.. Nukentėjusioji turėjo jam pervesti pinigus, o tik tada turėjo jai pristatyti kurą. N. M. degalinėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje netoli autobusų stoties, davė 5000 litų, o paskui dar buvo padaryti pervedimai. 500 Lt pavedimas buvo padarytas į J. D. sąskaitą, kadangi tuo metu jis su savimi neturėjo savo sąskaitos numerio. Visi kiti pavedimai buvo atlikti į jo sąskaitą. Pamena, kad su N. M. taip pat buvo du kartus kavinėje, kurioje nukentėjusioji jam perdavė 1800 litų. Iš viso N. M. jam pervedė 8470 litų. Kai gavo 5000 Lt iš N. M., kalbėjosi su tuo žmogumi, kuris siūlė kurą ir sužinojo, kad kuro nebegaus, tačiau ir toliau ėmė pinigus iš nukentėjusiosios. Pinigų nukentėjusiajai negrąžino. N. M. melavo ir sakydavo, kad kuras bus vėliau. Kurą R. A. pasiūlė pirkti tuo pačiu laikotarpiu kaip ir N. M.. 2010 m. rugsėjo mėnesio pradžioje R. A. (duomenys neskelbtini) namo kieme jam perdavė 1000 litų. 2010 m rugsėjo 26 d. R. A. pervedė 960 litų. Po to per du kartus (duomenys neskelbtini) namo kieme R. A. jam perdavė grynais po 1500 litų. Viso R. A. jam perdavė 4960 litų. R. A. taip pat melavo ir sakė, kad tas kuras bus vėliau. Kad R. A. nebereikia grąžinti pinigų, sugalvojo tuo pačiu metu. Kad parveš kurą vėliau, melavo gal mėnesį laiko. Nukentėjusiems to žmogaus kontaktų nedavė, kadangi norėjo iš kuro pardavimo užsidirbti ir pats. Tuo laikotarpiu buvo skolingas keliems asmenims. Pinigus paėmė, nes norėjo grąžinti skolas. Iš pradžių kurą ketino nupirkti, bet paskui, kai gavo pinigus, kuras jam nebebuvo galvoje. Žalos nei vienam nukentėjusiam nėra atlyginęs. Su nukentėjusių pareikštais ieškiniais dėl turtinės žalos atlyginimo sutinka. Sutinka R. A. atlyginti 5000 litų turtinės žalos, o N. M. 9000 litų turtinės žalos. Gali kiekvienam nukentėjusiajam kas mėnesį pervesti po 1000 litų. Su nukentėjusiųjų pareikštais ieškiniais dėl neturtinės žalos atlyginimo sutinka iš dalies, galėtų atlyginti po 2500 litų kiekvienam. Sutinka su nukentėjusių prašymu atlyginti turėtas bylinėjimosi išlaidas po 1200 litų. Norėtų, kad jam būtų paskirta laisvės apribojimo bausmė. Dėl įvykdytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. A. teisme parodė, kad su S. T. susipažino, kai S. T. pas jį atvažiavo kartu su N. M. ir pasiūlė apsidrausti. Sudarė sutartį dėl draudimo ir po kiek laiko S. T. jam pasiūlė įsigyti pigiau kuro, jis sutiko. S. T. pažinojo tik kaip draudimo agentą. Pirmą kartą 2010-09-20 S. T. pervedė 960 litų. S. T. g. 116 namo kieme davė 1000 litų ir dar per du kartus S. T. perdavė grynais po 1500 litų, iš viso 4960 litų. Kurą S. T. turėjo atvežti spalio mėnesio pradžioje. S. T. jam sakė, kad reikėjo pirkti didesnį kiekį, kad būtų verta vežti iš Telšių, todėl, negaudamas žadėto kuro, jam ir toliau davė pinigus. Kai negavo kuro, S. T. kelis kartus paskambino, o toliau jo ieškojo N. M.. S. T. jam vis žadėdavo, kad kurą pristatys vėliau. Kai su S. T. buvo susitikęs 2010-10-09, kaltinamasis pasakė, kad kuro nebus, nes jo nebegauna ir pažadėjo tiek jam, tiek N. M. grąžinti pinigus. Dar pažadėjo atlyginti ir moralinę žalą. Reiškia 5000 litų civilinį ieškinį. Ieškinį turtinei žalai atlyginti pareiškė 40 litų daugiau, kadangi S. T. pažadėjo atlyginti kelionės išlaidas, kai važiavo juo susitikti. Kelionės išlaidas dėl 40 litų pateisinančių dokumentų neturi. Be to, patyrė stresą, prarado pinigus, taip pat reikėjo kiekvieną dieną važinėti, o pinigų nebeturėjo, reikėjo pačiam skolintis, todėl reiškia 5000 litų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Teigė, kad dėl patirto streso į medikus nesikreipė, tačiau dėl patirto įvykio jam sutriko miegas, gėrė raminamuosius vaistus. Neturtinę žalą vertina pagal tai, kiek yra patyręs turtinės žalos. Taip pat turėjo papildomų išlaidų, nes teko važinėti pas tyrėjus ir 3 karus teko važiuoti į teismą, vienas atvažiavimas į Šiaulius jam kainuoja 40 litų, todėl prašo papildomai priteisti 120 litų. Taip pat prašo priteisti advokato išlaidas 1210 litų.
Liudytojas J. D. teisme parodė, kad S. T. pažįsta, kažkada jie buvo draugai. S. T. buvo jam skolingas 5000 litų, kuriuos prisiteisė per teismą ir dabar per antstolius S. T. jam po truputį moka. Kad bus pervesti 500 litų į jo sąskaitą, S. T. jį informavo ir pasakė, kad tie pinigai bus kaip skolos dengimas. Kai S. T. pervedė tuos pinigus, tuo metu skolos dar nebuvo prisiteisęs ir terminas skolai grąžinti jau buvo ant ribos. Kada tai buvo, tiksliai negali pasakyti, galėjo būti prieš du metus. Tie pervesti pinigai jo sąskaitoje taip ir liko. Ar pavedime buvo nurodyta pavedimo paskirtis, nesidomėjo. Pinigų iš sąskaitos neišėmė ir po to S. T. tuos 500 litų prašė grąžinti, todėl juos atidavė, bet ne iš sąskaitos. Kai jam buvo pervesti 500 litų, negalvojo, kad S. T. pats tuos pinigus pervedė. Pinigus pervedęs žmogus jo neieškojo ir nebandė susisiekti. S. T. jam nesiūlė įsigyti pigesnio kuro. S. T. žinojo jo banko sąskaitą, kadangi jam pats buvo davęs, kad jis skolą pervedinėtų.
Liudytoja V. M. teisme parodė, kad su S. T. susipažino, nes jis dirbo „(duomenys neskelbtini)“ draudėju ir pas jį apsidraudė. Prieš tai pas kaltinamąjį buvo apdraudusi savo dukrą. Po to S. T. pasiūlė jos dukrai pigiau įsigyti kurą. Kiek dukra ketino įsigyti kuro, nežino, bet tikrai ne vieną kanistrą. Dukra S. T. davė virš 7000 litų. Ji pati skolino dukrai pinigų ir iš savo sąskaitos 2010 m. apie rugsėjo vidurį pervedė į kažkokio žmogaus sąskaitą 500 litų, kuris, kaip ji suprato, buvo atsakingas už tą kurą. Paskui spalio mėnesį taip pat pervedė 100 Lt ir 300 Lt. Pervestus pinigus jai dukra atidavė. Kuro dukra negavo, S. T. sugalvodavo vis kokių bėdų, dėl ko kuras nėra pristatomas. Teigė, kad dukra buvo kaip užhipnotizuota, nes kiek S. T. jos pinigų prašė, tiek ji jam ir perduodavo. S. T. dukrai žadėjo, kad jeigu jam nepasiseks, pinigus grąžins. Dukra klausinėjo draugų, gal kas norės kuro pigiau ir tokių draugų atsirado, todėl dalį kuro būtų perleidusi draugams, kadangi patys neturi nei automobilio, nei garažo, neturi, kur kurą sandėliuoti. Dukra prarado visas santaupas, dėl kurių turėjo ir planų, ir svajonių. Dukra tuos pinigus buvo sunkiai uždirbusi, gaudavo našlaičio pašalpą, dirbdavo įvairius atsitiktinius darbus ir juos taupė. Dirbo oficialiai individualioje įmonėje pardavimų vadybininke, dirbo padavėja ir pardavėja. Dukros darbo užmokestis būdavo nuo 1000 – 1500 litų. Pašalpa sudaro virš 300 litų. Dukra ketino įsigyti automobilį, išsilaikyti vairuotojo teises. Kai visa šitai įvyko, dukrai buvo depresija. Dukrai atsirado sveikatos problemų, pradėjo labai kristi svoris. Pas medikus dukra kreipėsi. Šiuo metu dukra yra užsienyje. Kad ji būtų skolinga S. T., apie tai nieko nežino.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo S. T. kaltė, įvykdžius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyta ne tik paties kaltinamojo, nukentėjusiojo R. A., liudytojų J. D. ir V. M. parodymais teisiamojo posėdžio metu, bet ir kitais duomenimis, surinktais ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 str.).
Iš banko sąskaitų išrašų matyti, kad iš V. M. sąskaitos S. T. 2010-09-07, 2010-10-07, 2010-10-08 buvo pervestos atitinkamai pinigų sumos: 500 Lt, 100 Lt ir 300 Lt, iš N. M. S. T. 2010-09-14 buvo pervesta 270 Lt, J. D. 2010-09-01 pervesta 500 Lt, R. A. 2010-09-20 S. T. pervedė 960 Lt, visų pinigų pervedimai įvardinti kaip paskolos (b.l. 8-11), o iš S. T. banko sąskaitos išrašo matyti, kad S. T. nurodytos pinigų sumos buvo pervestos (b.l. 59).
Iš nukentėjusiosios N. M. 2011-06-20 pateikto kompaktinio disko matyti, kad užfiksuotas mobiliojo ryšio telefono vaizdas su jame fiksuotomis sms žinutėmis, kurių siuntėjas įvardintas draudėjas Saulius, o SMS žinučių turinys-pranešimai apie padarytus pinigų pervedimus (b.l. 26).
Pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sukčiavimą kaip nusikalstamą veiką įstatyme apibūdina dvi veikos: apgaulės panaudojimas ir svetimo turto įgijimas. Sukčiavimo pradžia susijusi su apgaulės panaudojimu. Esminis sukčiavimo požymis yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas, siekiant užvaldyti (įgyti nuosavybės teisę) turtą. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimas dėl kaltininko turimos teisės į turtą arba dėl jo ketinimų ir tokiu būdu jie „priverčiami“ perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybėn ar laikinai valdyti. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto ar turtinės teisės įgijimo būdas. Sukčiavimo, kaip nusikaltimo, rezultatas – turtas ar teisė į jį įgyjama neteisėtai. Apgaulė sukčiavime turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-7-519/2006, 2K-387/2008, 2K-481/2010, 2K-620/2010). Norint pripažinti veiką sukčiavimu, svarbu išsiaiškinti veikos subjektyviuosius požymius. Kitaip tariant, kaltininkas turi suvokti, kad panaudodamas apgaulę neteisėtai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina, suvokti, kad dėl to kitam asmeniui bus padaryta turtinės žalos ir norėti tos žalos atsiradimo. Pagal teismų praktiką, apgaulė pasireiškia turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto ar teisės į turtą perleidimo aplinkybes ir pan.
S. T. pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. kaltinamas tuo, kad panaudodamos apgaulę įgijo svetimą turtą, t. y. nukentėjusiesiems R. A. ir N. M. pranešdamas tiesos neatitinkančią informaciją, jog parduos jiems dyzelinio kuro po 2 Lt už litrą bei paprašydamas nukentėjusiųjų avansu pateikti pinigus, o šiems atlikus reikalaujamus veiksmus, pažadėto kuro nepristatė. Kaip jau minėta, apgaulė sukčiavime turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Nukentėjusieji R. A. ir N. M. S. T. pinigus perdavė tikėdamiesi, jog sudaro sandorį dėl pigesnio kuro įsigijimo. Tą teisme patvirtino nukentėjusysis R. A. ir liudytoja V. M.. Nors kaltinamasis S. T. paaiškino, kad iš pradžių imdamas pinigus iš nukentėjusiųjų, jis ketino įgyti kuro iš nepažįstamo asmens, tačiau taip pat patvirtino, kad vėliau, suvokdamas savo pažado negalintis įvykdyti, toliau ėmė iš nukentėjusiųjų pinigus. Kaltinamasis S. T. neneigė, kad imdamas paskutines sumas žinojo, kad pinigus ėmė savo asmeninėms reikmėms, nes jį spaudė kiti skolininkai, ką teisme patvirtino ir liudytojas J. D.. Panaudodamas apgaulę ir sugalvodamas įvairių priežasčių, dėl ko jis neva negali pristatyti kuro, kaltinamasis vieninga tyčia pasisavino R. A. priklausančius – 4960 Lt ir N. M. priklausančius 8470 Lt. Įvertinus šias aplinkybes, akivaizdu, kad kaltinamasis suvokė, jog panaudodamas apgaulę neteisėtai įgyja svetimą turtą ir kad dėl to R. A. ir N. M. bus padaryta turtinės žalos bei norėjo tos žalos atsiradimo, todėl jo veika tinkamai kvalifikuota pagal LR BK 182 str. 1 d.
Skirdamas bausmę kaltinamajam S. T., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54, 56 straipsniuose.
Kaltinamojo S. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. S. T., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, anksčiau neteistas (b. l. 97), tačiau Telšių rajono apylinkės teismo 2010-10-27 nutartimi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d., susitaikius su nukentėjusiuoju Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str. numatytais pagrindais (b. l. 105-106). S. T. administracine tvarka baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 108-110), dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), todėl, įvertinus išdėstytas aplinkybes, už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., S. T. skirtina straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas.
Asmuo, pripažintas baudžiamojoje byloje civiliniu ieškovu ir dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį ir reikalauti atlyginti dėl įtariamojo (kaltinamojo) nusikalstamos veikos patirtą žalą (LR BPK 109 str., 110 str. 1 d.). Civilinio ieškinio dalyku pagal BPK 109 straipsnį gali būti dvi žalos rūšys: turtinė ir neturtinė žala. Į turtinės žalos sąvoką įeina: nusikalstama veika padaryta tiesioginė turtinė žala; materialiniai nuostoliai, kuriuos patyrė nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos; išlaidos, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes. Negautos pajamos taip pat laikomos civilinio ieškinio dalyku. Tokia nuostata yra suformuluota CK 6.249 straipsnyje, pagal kurią žala yra ne tik asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, bet ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, todėl be tiesioginės turtinės žalos gali būti priteisiamos negautos palūkanos, sutarties sudarymo ir pažeidimo išlaidos (LAT 2009-07-07 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254/2009).
N. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl 9000 Lt turtinės žalos, 10000 Lt neturtinės žalos (b. l. 29-30), R. A. pareiškė civilinį ieškinį dėl 5000 Lt turtinės žalos, 5000 Lt neturtinės žalos (b. l. 40-41). Teisme R. A. papildomai prašė priteisti 120 litų kelionės išlaidas. Be to, N. M. ir R. A. prašo priteisti iš S. T. po 1210 Lt dėl išlaidų, susijusių su jiems suteikta advokato pagalba.
Iš kaltinimo, teisme išnagrinėtų įrodymų matyti, kad kaltinamojo S. T. nusikalstama veika nukentėjusiajam R. A. padaryta 4960 Lt turtinė žala, o nukentėjusiajai N. M. padaryta 8470 Lt turtinė žala. N. M. teismui nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių didesnės nei 8470 Lt turtinės žalos padarymą. Tuo tarpu nukentėjusysis R. A. teisme paaiškino, kad 40 Lt didesnį ieškinį pareiškė dėl to, kad S. T. jam pažadėjo atlyginti kelionės išlaidas, kai važiavo juo susitikti, bei papildomai prašė priteisti 120 litų kelionės išlaidas į teismą, tačiau teismui nepateikė jokių dokumentų (kvitų, sąskaitų ir kt.), patvirtinančių patirtų papildomų nuostolių dydį, todėl teismas sprendžia, kad R. A. neįrodė, jog turėjo kelionės išlaidų, susijusių su nusikalstamos veikos padarymu. Nors kaltinamasis S. T. sutiko su nukentėjusiųjų pareikštais ieškiniais, visgi atsižvelgiant į tai, kad R. A. padaryta 4960 Lt turtinė žala ir N. M. padaryta 8470 Lt turtinė žala yra tiesioginis kaltinamojo veiksmų rezultatas, todėl šios sumos priteistinos iš S. T. turtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje nukentėjusiųjų ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo yra nepagrįsti, todėl atmestini.
Teismas, spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsižvelgia į tai, jog neturtinės žalos atlyginimo funkcija yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių atkūrimą, taip pat į socialinio teisingumo atkūrimą. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką prioritetais dėl neturtinės žalos atlyginimo skiriamos sveikatos sužalojimo atvejams. Iš bylos aplinkybių matyti, kad nukentėjusiesiems sveikatos sužalojimai nusikalstama veika nepadaryti. Kaip parodė nukentėjusysis R. A., jis į medikus nesikreipė. Liudytoja V. M. nurodė, kad nukentėjusioji N. M. į medikus kreipėsi, tačiau apie tai jokių įrodymų teismui nepateikė. Teismas neabejoja, kad abu nukentėjusieji dėl S. T. nusikalstamos veikos patyrė realius nepatogumus, išgyveno dėl patirtų nuostolių. Kadangi nukentėjusieji dideles pinigų sumas perdavė kaltinamajam, dėl to pablogėjo jų gyvenimo kokybė. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinės žalos dydį, remiantis kriterijų visuma, pinigine išraiška nustato teismas, todėl tai, jog kaltinamasis S. T. sutiko atlyginti po 2500 litų kiekvienam nukentėjusiajam, nėra pagrindas nukentėjusiesiems priteisti kaltinamojo nurodytą sumą. Todėl teismas, siekdamas nukentėjusiųjų ir kaltinamojo interesų pusiausvyros, atsižvelgdamas į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, mažina R. A. ir N. M. reikalaujamus atlyginti neturtinės žalos dydžius ir S. T. nusikalstama veika nukentėjusiesiems R. A. ir N. M. padarytą neturtinę žalą įvertina po 1000 litų.
Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d. numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jų atstovas, paslaugoms apmokėti. Kadangi tiek R. A., tiek N. M. byloje pateikė pinigų priėmimo kvitus, patvirtinančius po 1210,00 Lt apmokėjimą advokatei padėjėjai Daivai Balčiūnienei už atstovavimą teisme, šios nukentėjusiųjų išlaidos priteistinos iš kaltinamojo S. T..
Į bausmės laiką S. T. įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2012-02-22 iki 2012-02-23 (b. l. 126, 132-133).
2012-02-23 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi paskirta kardomoji priemonė – periodinė registracija policijos įstaigoje, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Daiktinis įrodymas – N. M. pateiktas kompaktinis diskas, paliktinas prie baudžiamosios bylos k
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str., 307 str., 308 str.,
nusprendžia:
S. T. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. ir nubausti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikalstama veika nukentėjusiesiems R. A. ir N. M. padarytą turtinę žalą.
Priteisti nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui R. A. iš S. T. 4960,00 Lt (keturis tūkstančius devynis šimtus šešiasdešimt litų) turtinei žalai ir 1000,00 Lt (vieną tūkstantį litų) neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Priteisti nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei N. M. iš S. T. 8470,00 Lt (aštuonis tūkstančius keturis šimtus septyniasdešimt litų) turtinei žalai ir 1000,00 Lt (vieną tūkstantį litų) neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Priteisti nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui R. A. iš S. T. 1210,00 Lt (vieną tūkstantį du šimtus dešimt litų) proceso išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei N. M. iš S. T. 1210,00 Lt (vieną tūkstantį du šimtus dešimt litų) proceso išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Į bausmės laiką S. T. įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2012-02-22 iki 2012-02-23, kuris, vadovaujantis LR BK 65 str. 1 d. 1 p. „a“ pp., 66 str. 2 d., prilyginamas dviem laisvės apribojimo dienoms.
Kardomąją priemonę – periodinę registraciją policijos įstaigoje – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, CD kompaktinę plokštelę palikti prie bylos, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.