Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 199² straipsnio 2 dalyje, 201 straipsnio 1 dalyje ir 201 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

P. Ž., pažeisdamas nustatytą tvarką, įgijo, laikė ir gabeno akcizais apmokestinamas prekes (cigaretes), kurių vertė viršija 250 MGL, o būtent: jis neteisėtai tyčia, pažeisdamas nustatytą akcizais apmokestinamų prekių gabenimo ir laikymo tvarką, t. y. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. Įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ (Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2007 m. liepos 19 d. įsakymo Nr. 4-312, 2010 m. sausio 19 d. įsakymo Nr. 4-31, 2012 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. 4-443, 2013 m. rugpjūčio 27 d. įsakymo Nr. 4-759 redakcija) 2 punkto 2.1 ir 2.1.1 papunkčių reikalavimus, numatančius, kad ,,Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutarti ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais – banderolėmis“, 3 punkto 3.1 ir 3.1.2. papunkčių reikalavimus, numatančius, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis nepaženklintus tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 10 pakelių cigarečių, kai prekės įvežtos iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įsigijo akcizais apmokestinamų prekių – 1 560 pakelių cigarečių ,,Fest“, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius sudaro 5 434,00 Eur, 1 402 pakelių cigarečių ,,NZ Gold“, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius sudaro 4 885,70 Eur, 598 pakelių cigarečių ,,Minsk Superslims“, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius sudaro 2 084,30 Eur, (viso 3 560 pakelių cigarečių, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius sudaro 12 404 Eur), kurios pažymėtos Baltarusijos Respublikos akcizinių prekių žymėjimo ženklais ir be prekių žymėjimo ženklų (be banderolių) – 250 pakelių cigarečių ,,LM Blue Label“, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius sudaro 874,50 Eur, iš viso cigarečių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, sudarė 13 278,50 Eur, jas ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku nugabeno į namo, esančio (duomenys neskelbtini), palėpę ir joje laikė iki 2021 m. balandžio 17 d., 11.10 val., kol kratos metu policijos pareigūnai surado ir paėmė laikomas cigaretes. Taip P. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² straipsnio 2 dalyje.

Be to, P. Ž., neteisėtai pagamino, laikė aparatą naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti, ir, turėdamas tikslą realizuoti, šiuo aparatu pagamino naminius stiprius alkoholinius gėrimus, o būtent: tyrimo metu nenustatytu laiku, neteisėtai iš metalinės talpyklos ir stiklinių bei metalinių detalių pagamino savadarbį aparatą naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti, ir jį iki 2021 m. balandžio 17 d., 11.10 val., laikė namo, esančio (duomenys neskelbtini), sandėliuke, kol kratos metu policijos pareigūnai surado ir paėmė laikomą aparatą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, namo, esančio (duomenys neskelbtini), sandėliuke pagamino 276,31 litrų (dm3) naminį stiprų alkoholinį gėrimą, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra 30,2 – 90,3%, ir laikė iki 2021 m. balandžio 17 d., 11.10 val., kol naminį alkoholinį gėrimą surado ir paėmė policijos pareigūnai. Taip P. Ž. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 201 straipsnio 1 dalyje, 201 straipsnio 2 dalyje.

II. Byloje ištirti įrodymai

Kaltinamas P. Ž. teisiamajame posėdyje kaltę pripažino iš dalies, parodė, kad pripažįsta kaltę dėl to, kad laikė cigaretes, pasigamino aparatą alkoholio gaminimui, tačiau alkoholį gamino savo tikslais. Anksčiau rūkė, bet prieš tris metus nustojo, cigaretes laikė, o alkoholį gamino savo reikmėms, jokio realizavimo ar pardavimo nebuvo. Anksčiau cigarečių atsiveždavo, kai važiuodavo į Baltarusiją, o pažįstami vilkikų vairuotojai atveždavo po 10-15 blokų cigarečių. Dirbdamas cigaretes pirko už savo atlyginimą, kuris buvo apie 2 000 Lt. Cigaretes nupirktos nuo tada, kai Lietuvos valiuta buvo litas, ir nuo to laiko cigaretes laikė namuose. Jeigu jam koks žmogus padėdavo padaryti kažkokį darbą, pavyzdžiui, suremontuoti automobilį, su tuo žmogumi atsiskaitydavo ir, jeigu jis rūkantis, priedo duodavo cigarečių. Alkoholio gaminimo aparatą pasigamino pats, pažiūrėjęs internete, nes pagalvojo, kad bus pigiau nei pirkti alkoholį, prieš trejus metus, per kuriuos pasigamino 276,1 l pas jį rasto alkoholinio gėrimo. Visas aparatas kainavo apie 150-200 Eur. Aparato pagaminimas susijęs su hobiu, nes pažiūrėjęs internete gali daug ką padaryti. Trauktines, konjaką gaminosi savo tikslams, gimtadieniui, svečiams pavaišinti, norėjo pastatyti ąžuolinę konjako statinę. Į klausimą, ar svečiai per gimtadienį išgertų 276,31 l alkoholio, nurodė, kad nespėjo statinės pastatyti, tai susikaupė. Degtine su žmonėmis už pagalbą neatsiskaitė. Baltarusijoje, kurioje yra gimusi jo (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo metu negyvena, paskutinį kartą buvo iki pandemijos, prieš uždarant Baltarusijos sieną. Metams turėjo vizą. Jis atsiveždavo produktų, po du pakelius cigarečių, sau ir žmonai atveždavo kuro. Žmona dirba gamykloje „(duomenys neskelbtini)“, ji išlaiko šeimą, tačiau jis nežino, kiek ji uždirba. Jeigu jam reikia atsiskaityti už komunalines paslaugas, žmona jam perveda pinigų arba duoda grynaisiais, per mėnesį įvairiomis sumomis. Jis turi automobilį, kuriuo važinėja tik po (duomenys neskelbtini), už kurą moka žmona. Kai dirbo jis, žmona buvo namuose, tačiau tai jos netenkino, todėl sutarė, kad šeimoje dirba ji. Jie kartu perka maistą, kurą. Jis nesiregistruoja į Užimtumo tarnybą, nes joje pasakius, kad turi pasiimti vaikus iš darželio ir mokyklos, jam buvo atsakyta, kad tarnyba neturi domėtis jo šeima. Jis apdraustas medicininiu draudimu, nes prižiūri du vaikus, kuriems (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metų, dukra mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje, o sūnus – (duomenys neskelbtini) klasėje. Mokykla yra apie 150 m nuo namų. Vaikų močiutė (jo mama), kuri gyvena tame pačiame name kaip ir jo šeima, ne visada gali vaikus prižiūrėti, nes yra ligota. Vaikus vienus palikti negali, nes buvo įvykis, kai grįžus namo buvo praviros duros, o vaikai atsisako eiti į būrelius (1 t., b. l. 196-200).

Į teisėjos klausimus kaltinamasis atsakė, kad žinojo, jog už kontrabandinių cigarečių laikymą gresia atsakomybė, tačiau nežino, kodėl jas laikė. Nurodė, kad į Baltarusiją nebuvo galima dažnai važiuoti, neįleisdavo, jeigu Lietuvoje neišbūnama 10 dienų (2 t., b. l. 13-14).

Ikiteisminio tyrimo metu P. Ž. pripažino, kad kontrabandines cigaretes įgijo, gabeno ir laikė, bet nepripažino ketinimo jas realizuoti, taip pat pripažino, jog pagamino aparatą alkoholiniams gėrimams gaminti, bet nepripažino, kad pagamintą alkoholinį gėrimą norėjo realizuoti. Konkrečios datos, kada įgijo ir iš ko nupirko cigaretes, nepamena. Anksčiau po poros pakelių cigarečių atveždavo iš Baltarusijos. Į Baltarusiją nevažinėja nuo pandemijos pradžios, kai užsidarė siena su Baltarusija. Lietuvoje, iš vilkikų vairuotojų įgijo šias rastas pas jį cigaretes „Fest“ – 1 560 pakelių, „NZ Gold“ – 1 402, „Minsk Superslims“ – 598 , „LM Blue Label“ – 250 pakelių. Paprastai pirkdavo iš įvairių vietų, kuriose sustodavo vilkikų vairuotojai. Pavyzdžiui, Rukainių k., sustojus vairuotojui dešimčiai minučių, Vilniaus Liepkalnyje, prie „Maxima“ prekybos centro, buvo ir kitais adresais, bet visada arti pagrindinio kelio, kuris veda link Vilniaus miesto. Minėti vilkikų vairuotojai žinojo, kad perka šias cigaretes ir žinojo jo kontaktinį telefono numerį, bei skambino ir tarėsi dėl laiko ir vietos. Jis visada vienas atvažiuodavo paimti iš jų cigarečių. Mokėjo grynaisiais. Už cigarečių pakelį tarkim „Fest“ mokėdavo nuo 1,60 Eur – 1,70 Eurų. Nežinojo, kodėl kaina keitėsi, bet jam ši kaina tiko. Už kitas cigaretes „NZ Gold“, „Minsk Superslims“, „LM Blue Label“ , irgi mokėjo už vieną pakelį analogišką kainą, tai yra nuo 1,60 iki 1,70 Eur. Paprastai imdavo iš vilkiko vairuotojo per vieną pirkimą 10-15 cigarečių blokų. Nupirktas cigaretes veždavo į namus (duomenys neskelbtini). Minėtas namas nuosavybės teise priklauso jam ir jo broliams. Jie su savo šeimomis gyvena irgi šiame name. Broliai P. (P.) ir T. (T.) žinojo, kad perka šias kontrabandines cigaretes. Minėtas cigaretes saugojo namo palėpėje. Nei jis, nei šeimos nariai šių cigarečių nerealizavo. Tiesiog laikė šias cigaretes be jokio tikslo. Žinojo, kad už kontrabandinių cigarečių laikymą gresia baudžiamoji atsakomybė. Jau kurį laiką, gal net jau nuo pandemijos pradžios, vilkiko vairuotojai neskambina ir nesiūlo cigarečių nupirkti. Ir tikriausiai jeigu dabar pasiūlytų, tikriausiai nepirktų. Aparatą stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti pagamino pats, bet tikslios datos neatsimena. Darė savo poreikiams. Minėtu aparatu pagamino 276,31 l alkoholinių gėrimų savo reikmėms, niekam jo nepardavinėjo. Nesutiko užbaigti tyrimą supaprastinta tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu. Norėtų, kad byla būtų išnagrinėta teisme (1t., b. l. 161-164).

Liudytojas T. Ž. (T. Ž.) teisiamajame posėdyje parodė, kad yra kaltinamojo brolis, galimai 3-4 metus jie yra susipykę dėl mamos. Su broliu nekonfliktuoja, tačiau nebendrauja. Su broliu negyvena viename name, brolio teritorija yra kairėje pusėje, todėl jo nemato. Apie pas brolį rastas cigaretes negali nieko pasakyti. Kai į kiemą atvyko policija, tik vėliau iš motinos sužinojo, kad brolis turėjo cigarečių ir aparatą degtinei gaminti, apie kurį liudytojas taip pat nieko nežinojo. Anksčiau brolis turgavietėje prekiavo maisto prekėmis, taip pat, dirbo šaltkalviu, liudytojui nežinoma, kuo brolis užsiima šiuo metu. Mano, kad brolis kartu su žmona išlaiko šeimą. Kadangi su broliu gyvena viename kieme, per šventes mato pas brolį žmones, giminaičius, matė iš parduotuvės stovinius butelius, tačiau nematė alkoholinių gėrimų rūšies, nematė ir negali pasakyti, ar gėrė naminę degtinę. Liudytojo motina gyvena pas brolį P. Ž. (P. Ž.), su kuriuo liudytojas taip pat nebendrauja. Liudytojas nematė, nežino, ar kaltinamasis prekiavo. Nėra girdėjęs gandų miestelyje, kad brolis realizuoja alkoholinius gėrimus (2 t., b. l. 10-11).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. Ž. parodė, kad su šeima gyvena (duomenys neskelbtini). Broliai P. ir P. gyvena tame pačiame name su savo šeimomis, o jis šalia esančiame ūkiniame pastate. Jie turi atskirus įėjimus į savo butus. Namas yra dviejų aukštų. Tėvas padovanojo šį namą trims broliams. P. gyvena antrame aukšte. P. su savo šeima gyvena pirmame aukšte. Jis nežinojo, kad P. namų palėpėje laiko kontrabandines cigaretes ir, kad prekiauja namine degtine. Nematė, kad pas P. eitų žmones ir pirktų cigaretes ar alkoholį. Įvažiavimas į jo kiemą yra iš kitos pusės. Todėl, jeigu tą dieną policija per klaidą kai buvo atvykusi pas P., neatvažiuotų į jų kiemą, tai net nežinotų, kad brolis laiko cigaretes. Jau beveik prieš penkis metus susipyko su P. dėl mamos. Anksčiau mama gyveno antrame aukšte, bet ten įvyko kažkoks konfliktas, tuomet motina persikėlė į pirmą aukštą gyventi pas P.. Bet P. žmona nesutaria su mama ir dėl to irgi vyksta konfliktai. Būtent dėl motinos, broliai susipyko ir nebendrauja. Jis bendrauja tik su motina. Motina maitinasi jo šeimoje (1 t., b. l. 85-88).

Liudytojas P. Ž. (P. Ž.) teisiamajame posėdyje parodė, kad yra kaltinamojo brolis, su juo santykiai yra blogi, jie susipykę ir 10 metų su broliu nebendrauja, tačiau atvirai nekonfliktuoja. Jam bylos aplinkybės nežinomos. Gyvena atskiruose kiemuose, su atvirais įvažiavimais ir įėjimais, tačiau namas yra vienas. Liudytojui nežinoma, kuo verčiasi brolis, maždaug prieš 10 metų jis dirbo įmonėje, susijusiose su šaldytuvais. Nežino, iš kur brolis gauna lėšų pragyvenimui. Liudytojas parodė, kad 7 val. išvažiuoja į darbą, kai visi dažniausiai miega, o grįžta apie 19-20 val. savaitgaliais išvažiuoja į savo sodybą. Nėra matęs brolio kieme pašalinių žmonių ir kad kažkas kažką krautų į mašinas. Negirdėjo, kad brolis užsiima su cigaretės susijusia veikla. Nežino, kad išlaiko brolio šeimą.

Pagarsinus liudytojo P. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų dalį ,,<...> turėjau įtarimų, kad verčiasi iš kažko nelegalaus <....>“ (1 t., b. l. 173), parodė, kad taip yra pakalbėjęs su žmona, tiesiog pamąstė, iš ko žmogus gyvena, jeigu nedirba, o vakare kieme stovi mašina. Nežino, ar brolis yra užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje, liudytojas kiekvieną dieną mato stovinčią mašiną, todėl sprendžia, kad brolis nedirba. Pagarsinus liudytojo P. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų dalį, susijusią su gaminamos degtinės aplinkybėmis (1 t., b. l. 173), parodė, kad nepastebėjo, jog būtų gaminama naminė degtinė, nežino, kaip galėjo būti rasta 300 l naminės degtinės. Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus dėl turėtų įtarimų patvirtino. Liudytojas parodė, kad pas brolį vykstančiose šventėse būdavo vartojamas alus, matė brolį jį geriant, nematė, jog būtų vartojama naminė degtinė. Nurodė, kad motina yra (duomenys neskelbtini), o Baltarusijoje yra seni giminaičiai, su kuriais šeima nebendrauja. Seniau liudytojas vykdavo į Baltarusiją, jam nežinoma, ar brolis 2021 m. balandžio mėnesį vyko į Baltarusiją. Iš aplinkinių nežinojo, kad ateina kažko įsigyti. Brolis rūkė prieš 10 metų, nežino, kada ir ar nustojo rūkyti.

Teisiamojo posėdžio metu pagarsinti liudytojo P. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (1 t., b. l. 173). Liudytojas parodė, kad palėpe nesinaudoja, ji jam nepriklauso, tik kaltinamasis turi įėjimą į palėpę. Oficialiai namas yra padovanotas į dvi dalis – pirmas aukštas priklauso liudytojui, antras – kaltinamajam. Brolis T. name negyvena, jis gyvena ūkiniame pastate (2 t., b. l. 11-13).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas P. Ž. parodė, kad gyvena tame pačiame name, kaip ir brolis, P. Ž., tai yra (duomenys neskelbtini). Turi atskirus įėjimus į savo butus. Jau kurį laiką su broliu susipykę dėl šio namo nuosavybės dokumentų. P. laiko pas save namo kadastro planą ir nuosavybės dokumentus. Tėvai padovanojo trims broliams šį namą ir nuo tada prasidėjo konfliktai. Dar turi ketvirtą brolį, J., bet pastarasis gyvena (duomenys neskelbtini) ir turi nuosavą namą. Dėl ginčų dėl namo padalijimo su P. jau kurį laiką nesikalba. Apie tai, kad brolis laiko kontrabandines cigaretes nežinojo, nors įtarimai buvo, kad verčiasi iš kažko nelegalaus, bet iš ko tiksliai, nežinojo. Įprastai ryte 5 ar 6 valandą išvažiuoja į darbą ir tik vėlai vakare grįžta namo. Nepastebėjo, kad P. gamintų naminę degtinę, nes jokio kvapo namuose ar kieme nejautė. Kai 2021 m. balandžio mėnesį atvyko policija ir atliko P. namuose kratą, sužinojo, kad palėpėje laikė cigaretes. Palėpė priklauso išskirtinai P.. Jo akivaizdoje P. neprekiavo cigaretėmis. Dar toje pačioje namo teritorijoje gyvena ir dar vienas jų brolis, T.. Pastarasis gyvena šalia, ūkiniame pastate, kuris perdarytas į gyvenamąją patalpą (1 t., b. l. 80-82).

Liudytoja R. P.-Ž. teisiamajame posėdyje pasinaudojo teise neduoti parodymų, nes kaltinamasis yra jos vyras (2 t., b. l. 13).

2021 m. balandžio 13 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo tarnybinis pranešimas, kuriuo pranešta, kad iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos žvalgybos valdybos buvo gauta informacija, kad pil. P. Ž. naminiu aparatu gamina ir prekiauja namine degtine bei cigaretėmis (1 t., b. l. 11).

2021 m. balandžio 17 d. kratos protokole užfiksuota, kad krata atlikta P. Ž. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), ir sandėliuke. P. Ž. savanoriškai pateikė naminės gamybos alkoholinius gėrimus, prietaisą gaminti naminiam alkoholiniam gėrimui ir cigarečių su Baltarusijos respublikos banderolėmis. Cigaretės buvo gyvenamojo namo, antro aukšto palėpėje. Naminio alkoholinio gėrimo gaminimo įrenginys ir visas naminis alkoholinis gėrimas buvo sudėtas sandėliuke, mažoje patalpoje, su atskiru įėjimu iš lauko pusės. Kratos metu buvo paimtas naminio alkoholinio gėrimo gaminimo prietaisas, naminis alkoholinis gėrimas, kurio bendras kiekis apie 280 litrų, ir cigarečių, kurių bendras kiekis 3 810 pakelių (1 t., b. l. 28-31).

2021 m. gegužės 10 d. daiktų ir kitų objektų apžiūros protokole nurodoma, kad sandėlyje, adresu Vivulskio g. 43, Vilnius, saugomos aštuonios kartoninės dėžės, sandariai užklijuotos lipnia juosta, su daiktų pridavimo saugojimui kvitais. Dėžės nesunumeruotos, ant kiekvienos užrašytas skaičius – 8. Pirmoje dėžėje sudėti cigarečių blokai dviem eilėmis. Iš apačios penki blokai ir iš viršaus penki blokai. Kiekviename bloke po 10 cigarečių pakelių „Fest“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, bendras cigarečių pakelių kiekis – 500 vnt. Antroje dėžėje sudėtos 6 cigarečių pakelių „Fest“ blokai, 60 cigarečių pakelių su Baltarusijos Respublikos banderolėmis; taip pat toje pačioje dėžėje cigarečių pakeliai „L&M – Blue Label“ be banderolių, 5 blokai, po 10 cigarečių pakelių bloke, bendrai – 250 cigarečių pakelių. Trečioje dėžėje cigarečių blokai „Fest“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis. Dėžės apačioje penki blokai – 250 vnt., iš viršaus penki blokai – 250 vnt., bendras kiekis – 500 cigarečių pakelių. Ketvirtoje dėžėje 500 cigarečių pakelių „Fest“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, 10 cigarečių blokų. Penktoje dėžėje dviem eilėmis sudėti penki blokai iš apačios ir penki iš viršaus cigaretės „NZ Gold“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis – 500 vnt. Šeštoje dėžėje 98 cigarečių pakeliai „Superslims“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis ir 402 cigarečių pakeliai „NZ Gold“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis. Septintoje dėžėje 500 vnt. cigarečių pakelių „Minsk Superslim“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis. Aštuntoje dėžėje 500 vnt. cigarečių pakelių „NZ Gold“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis. Cigarečių su Baltarusijos Respublikos banderolėmis bendras skaičius yra 3 560 cigarečių pakelių. Cigarečių be banderolių skaičius – 250 vnt.(1 t., b. l. 36-38).

2021 m. gegužės 3 d. raštas Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sulaikytų prekių administravimo skyriui dėl cigarečių vertės nustatymo (1 t., b. l. 16).

2021 m. gegužės 11 d. Nr. (23.47) 3B-2696 Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sulaikytų prekių administravimo skyriaus raštas, kuriame nurodyta, kad importuojamų iš trečiųjų šalių ne Sąjungos prekių, tarp jų ir sulaikytų, muitinės vertė nustatoma vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso (toliau – SMK) 70 straipsniu, taip pat mutinio įvertinimo metodais nurodytais SMK 74 straipsnio 1 – 3 dalimis ir SMK Į A 144 straipsnio 2 dalimi. Kadangi nebuvo pateikti cigarečių įsigijimo komerciniai dokumentai, jų vertei nustatyti negalima taikyti sandorio vertės mutinio įvertinimo metodo. Nesant duomenų mutinio įvertinimo metodų, nurodytų SMK 70 straipsnyje, ir 74 straipsnio 1 ir 2 dalyse, taikymui, šių prekių muitinė vertė nustatyta vadovaujantis SMK 74 straipsnio 3 dalies, nuostatomis. 2021 m balandžio 17 d., kratos metu P. Ž. gyvenamajame name , buvo rasta ir sulaikyta cigarečių „FEST“ – 31 200 vnt., (1 560 pakelių), „NZ GOLD“ – 28 040 (1 402 pakelių), „MINSK SUPERSLIM“ – 11 960 vnt. (598 pakelių), „LM BLUE LABEL“ – 5 000 vnt. (250 pakelių) klasifikuojamo TARIC 2402 20 subpozicijoje (TARIC 2402 20 90 00 subpozicija), nacionalinis papildomas kodas – X201, muitinė vertė, privalomi sumokėti mokesčiai ir vertė pateikti lentelėje (1 t., b. l. 17-18).

2021 m. balandžio 23 d. užduotis atlikti objektų tyrimą (dėl alkoholinių skysčių tyrimo) (1 t., b. l. 43-44).

2021 m. lapkričio 3 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. IBPS-V-255149-21, kurioje nurodoma, kad skysčių ėminiai keturiuose plastikiniuose buteliuose (IBPS-V-903548-21(1)), paimti iš keturių 19 litrų talpos mėlyno atspalvio plastikinių talpyklų, rastų 2021 m. balandžio 17 d. (duomenys neskelbtini), kratos metu pas P. Ž. namuose; skysčio ėminys viename plastikiniame butelyje (IBPS-V-903548-21(2)), paimtas iš ten pat rastos 10 litrų talpos mėlyno atspalvio plastikinės talpyklos; taip pat ten rastas ir paimtas skystis trisdešimt šešiuose 5 litrų talpos plastikiniuose buteliuose (IBPS-V-903548-21(3)), trijuose 1,5 litrų talpos plastikiniuose buteliuose (IBPS- V-903548-21 (4)), dviejuose 1 litro talpos plastikiniuose buteliuose (IBPS-V-903548-21 (5)), viename 2 litrų talpos plastikiniame butelyje (IBPS-V-903548-21 (6)), viename 4 litrų talpos stiklainyje (IBPS-V-903548-21 (7)) ir viename 0,7 litro talpos stikliniame butelyje (IBPS-V- 903548-21 (8)), yra naminis stiprus alkoholinis gėrimas, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra 30,2 % – 90,3 %. Tirti pateiktų skysčių ėminių ir skysčio kiekis (tūris) kiekviename butelyje ir stiklainyje atskirai nurodytas lentelėje, šios specialisto išvados gautų rezultatų dalyje; bendrasis skysčių ėminių keturiuose buteliuose (IBPS-V-903548-21(1)) ir viename butelyje (IBPS-V-903548-21 (2)) kiekis yra 2,59 litrų (dm3), bendrasis skysčio trisdešimt šešiuose 5 l talpos buteliuose (IBPS -V- 903548-21(3)), trijuose 1,5 litrų talpos buteliuose (IBPS-V-903548-21 (4)), dviejuose 1 litro talpos buteliuose (IBPS-V-903548-21(5)), 2 litrų talpos butelyje (IBPS-V-903548-21(6)), 4 litrų talpos stiklainyje (IBPS-V-903548-21(7)), ir stikliniame 0,7 litro talpos butelyje (IBPS-V-903548-21 (8)) kiekis yra 190,22 litrų (dm3) (1 t., b. l. 45-52).

2021 m. balandžio 21 d. užduotis atlikti objekto tyrimą (dėl aparato, skirto naminiams alkoholiniams gėrimas gaminti, tyrimo) (1 t., b. l. 54-61).

2021 m. gegužės 25 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. IBPS-V-1172575-21, kurioje nurodoma, kad objektų, paimtų 2021 m. balandžio 17 d. pas P. Ž., visuma sudaro aparatą naminiams, stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti ir juo buvo gaminti naminiai stiprūs alkoholiniai gėrimai (naminė degtinė) (1 t., b. l. 62-66).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas

Dėl BK 199² straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

P. Ž. kaltinamas BK 199² straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu dėl to, kad neteisėtai, tyčia, pažeisdamas nustatytą akcizais apmokestinamų prekių gabenimo ir laikymo tvarką, įgijo, gabeno ir laikė akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą.

BK 199² straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. BK 199² straipsnyje nurodytas nusikaltimas gali būti padaromas alternatyviais veiksmais – tokių prekių įgijimu, laikymu, gabenimu, siuntimu, naudojimu ar realizavimu. Baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų atliktas bent vienas iš BK 199² straipsnio 2 dalies dispozicijoje nustatytų veiksmų. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, šios nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, veika laikoma baigta nuo nurodytų veiksmų ar vieno iš jų padarymo. Baudžiamoji atsakomybė kyla tada, kai šios teisės normos dispozicijoje nurodytais veiksmais ar bent vienu iš jų tyčia pažeidžiama disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis tvarka, nustatyta atitinkamuose teisės aktuose (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-97-895/2019). Pažymėtina, kad šio nusikaltimo subjektyviajai pusei būdinga tiesioginė tyčia, vadinasi, turi būti nustatyta, kad kaltininkas suvokia, jog jis pažeidžia teisės aktuose nustatytą akcizais apmokestinamų prekių įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo, naudojimo ar realizavimo tvarką, ir siekia tai daryti. Pasekmės, kaltininko tikslai ir motyvai nėra būtinieji įstatymo numatyti šios nusikaltimo sudėties požymiai, todėl jų nustatinėjimas nėra privalomas. Baudžiamoji atsakomybė kyla tada, kai šios teisės normos dispozicijoje numatytais veiksmais ar bent vienu iš jų tyčia pažeidžiama disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis tvarka, nustatyta atitinkamuose teisės aktuose (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-398-511/2015).

Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ (toliau ir – Taisyklės) 2 punkte bei 2.1. ir 2.1.1. papunkčiuose numatyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius ir alkoholinius gėrimus (išskyrus alų, alaus mišinius su nealkoholiniais gėrimais ir natūralios fermentacijos sidrą, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 8,5 procento), nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis (išskyrus Taisyklių 3 punkte nurodytus atvejus). Taisyklių 3 punkte ir jo 3.1., 3.1.2. papunkčiuose numatyta, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis nepaženklintus tabako gaminius ir alkoholinius gėrimus (išskyrus alų, alaus mišinius su nealkoholiniais gėrimais ir natūralios fermentacijos sidrą, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 8,5 procento), jeigu jie laiko įvežtus į Lietuvos Respubliką alkoholinius gėrimus ir tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 50 litrų vyno, 10 litrų spiritinių gėrimų, 20 litrų kitų alkoholinių gėrimų, 10 pakelių cigarečių, 100 vienetų cigarilių, 50 vienetų cigarų, 0,5 kg rūkomojo tabako, kai prekės įvežtos iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares.

Teismas įvertinęs anksčiau šiame procesiniame sprendime aptartus baudžiamosios bylos duomenis, sprendžia, kad jie surinkti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) nustatyta tvarka ir turi reikšmės nagrinėjamai bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalys), todėl šie duomenys pripažintini įrodymais BPK 20 straipsnio prasme.

Akcizais apmokestinamų prekių gabenimas suprantamas kaip šių prekių buvimo ar laikymo vietos pakeitimas, perkeliant šias prekes iš vienos vietos į kitą. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir apklausiamas teisiamajame posėdyje kaltinamasis P. Ž. parodė, kad cigaretes parsiveždavo iš Baltarusijos Respublikos arba važiuodavo pas vilkikų vairuotojus ir įsigytas cigaretes veždavo į namus (1 t., b. l. 124-125, 141-142, 161-162, 197-200). Teismų praktikoje pripažįstama, kad akcizais apmokestinamos prekės gali būti gabenamos jas vežant, nešant lagamine, kišenėje ar kituose daiktuose, kaltininko drabužiuose ar betarpiškai ant kaltininko kūno, pažeidžiant teisės aktuose nustatytą tvarką. Taigi, aptarti kaltinamojo P. Ž. veiksmai atitinka akcizais apmokestinamų prekių gabenimo sąvoką.

Taigi, kaltinamasis P. Ž. pripažino kaltę dėl to, kad neteisėtai, pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė ir gabeno akcizais apmokestinamas prekes, t. y. Baltarusijos Respublikos banderolėmis pažymėtas ir jomis nepažymėtas cigaretes. Teismo vertinimu, nėra pagrindo nesivadovauti kaltinamojo parodymais, kadangi jo kaltę dėl inkriminuojamo nusikaltimo pagrindžia ir objektyvūs bylos duomenys.

Kaip jau buvo minėta, baudžiamojo atsakomybė pagal BK 199² straipsnio 2 dalį kyla, jeigu akcizais apmokestinamų prekių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“, arba „MGL“, yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ patvirtintas bazinį bausmių ir nuobaudų dydis – 50 Eur. Vadovaujantis aptartu teisiniu reguliavimu, darytina išvada, kad baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 199² straipsnio 2 dalį asmuo traukiamas, kai akcizais apmokestinamų prekių vertė viršija 250 MGL, t. y. 12 500 Eur, dydžio sumą. Pagal Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sulaikytų prekių administravimo skyriaus 2021 m. gegužės 11 d. raštą 1 560 pakelių cigarečių ,,Fest“ muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, sudaro 5 434,00 Eur, 1 402 pakelių cigarečių ,,NZ Gold“ muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, sudaro 4 885,70 Eur, 598 pakelių cigarečių ,,Minsk Superslims“ muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, sudaro 2 084,30 Eur, o 250 pakelių cigarečių ,,LM Blue Label“, muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, sudaro 874,50 Eur. Taigi iš viso pas kaltinamąjį P. Ž. rastų cigarečių vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, sudaro 13 278,50 Eur sumą (1 t., b. l. 17-18). Vertindamas byloje surinktus duomenis ir spręsdamas jų pripažinimo įrodymais klausimą teismas nenustatė priežasčių, sudarančių pagrindo nesivadovauti aptarta specialisto išvada. Taigi, teismas konstatuoja, kad objektyviais bylos duomenimis įrodyta, jog pas P. Ž. rastų akcizais apmokestinamų prekių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą

Kaip jau buvo nurodyta, BK 199² straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia. Teismo vertinimu, baudžiamojoje byloje esantys įrodymai neginčytinai patvirtina, kad P. Ž. suvokė, jog įgydamas, gabendamas ir laikydamas cigaretes, kurios yra akcizais apmokestinamas prekės, pažeidžia teisės aktuose nustatytą tvarką, ir norėjo taip veikti. Tai patvirtina pats nusikalstamos veikos pobūdis bei kaltinamojo parodymai. Išvadą, kad jis žinojo, jog įsigyja, gabena ir laiko baltarusiškas cigaretes ir norėjo taip veikti, galima daryti iš jo apklausų metu duotų paaiškinimų, kad jis žinojo, jog už tokių cigarečių laikymą gresia baudžiamoji atsakomybė (1 t., b. l. 124-125; 2 t., b. l. 13). Nors kaltinamasis neigė ketinimą turimas cigaretes realizuoti, tačiau BK 199² straipsnio 2 dalies objektyvieji požymiai suformuluoti alternatyviai, vadinasi, bent vieno iš šioje dalyje numatytų veiksmų atlikimas užtraukia asmeniui baudžiamąją atsakomybę, o anksčiau aptartais duomenimis įrodyta, kad kaltinamasis P. Ž. įgijo, gabeno ir laikė akcizais apmokestinamas prekes. Atkreiptinas dėmesys, kad ikiteisminio tyrimo metu P. Ž. parodė, jog už cigarečių pakelį mokėdavo apie 1,60-1,70 Eur, vadinasi, atsižvelgiant į jo įsigytų, gabentų ir laikytų pakelių kiekį, galima spręsti, kad kaltinamasis suvokė, jog vertinant įprastą cigarečių pakelio kainą, jo laikomų cigarečių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Visos šios aplinkybės rodo ir aptarti duomenys patvirtina tai, kad kaltinamasis P. Ž. suvokė, jog jo veiksmai nėra teisėti, ir norėjo taip veikti, todėl pripažintina, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia.

Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad bylos duomenys, kurie, vadovaujantis BPK 20 straipsnio nuostatomis, pripažintini įrodymais, sudaro vientisą ir nuoseklią įrodymų grandinę, patvirtinančią, jog kaltinamasis P. Ž. įgijo, gabeno ir laikė akcizais apmokestinamas prekes – 3 560 pakelių Baltarusijos Respublikos banderolėmis pažymėtų ir 250 pakelių banderolėmis nežymėtų, iš Baltarusijos Respublikos atvežtų, cigarečių. Kadangi kaltinamoje veikoje nustatyti visi būtinieji objektyvieji ir subjektyvieji neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis sudėties požymiai, P. Ž. pripažintinas kaltu padarius BK 199² straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą.

Dėl BK 201 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų

Pagal 2021 m. gegužės 25 d. specialisto išvadą objektų, paimtų pas P. Ž. atliktos kratos metu, visuma sudaro aparatą naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti ir juo buvo gaminti naminiai stiprūs alkoholiniai gėrimai (1 t., b. l. 62-66). Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu P. Ž. pripažino, kad alkoholiniams gėrimams gaminti skirtą aparatą pasigamino pats, nes, jo teigimu, pasigaminti aparatą buvo pigiau nei pirkti alkoholinius gėrimus, be to, pats kaltinamasis, įvertinęs vamzdžio, statinės kainas, nurodė ir tai, kad pasigaminti aparatą iš viso kainavo apie 150-200 Eur (1 t., b. l. 124-125, 141-142, 161-162, 197-200). Vadinasi, kaltinamasis suvokė, kad gamina būtent naminiams alkoholiniams gėrimams gaminti skirtą aparatą ir to norėjo. Atsižvelgdamas tiek į objektyviuosius bylos duomenis, tiek ir į kaltinamojo parodymus, kurie vienas kitą papildydami ir patvirtindami sudaro nuoseklią įrodomąją grandinę, teismas sprendžia, kad šie duomenys pagrindžia tai, jog P. Ž. pagamino ir laikė aparatą stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti, taigi, tokiu būdu padarė BK 201 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 201 straipsnio 1 arba 2 dalį kyla, jeigu asmuo, turėdamas tikslą realizuoti, neteisėtai gamino, laikė, gabeno naminius stiprius alkoholinius gėrimus arba juos realizavo. Nagrinėjamoje byloje P. Ž. kaltinamas tuo, kad pagamino ir laikė 276,31 l naminio stipraus alkoholinio gėrimo. Kaltinamasis P. Ž. viso proceso metu nuosekliai teigė, kad alkoholinius gėrimus pats gamino savo pasigamintu aparatu (1 t., b. l. 124-125, 141-142, 161-162, 197-200). Be to, 2021 m. gegužės 25 d. išvadoje specialistas patvirtino, kad pas P. Ž. kratos metu rastu savadarbiu aparatu buvo gaminti naminiai stiprūs alkoholiniai gėrimai (naminė degtinė) (1 t., b. l. 62-66). Kaip matyti iš objektyvių byloje esančių duomenų kaltinamasis tiek aparatą, tiek ir naminius stiprius alkoholinius gėrimus laikė sandėliuke, esančiame gyvenamojo namo kieme, iki kol kratos metu aparatą ir gėrimus surado policijos pareigūnai (1 t., b. l. 28-35). Šių duomenų visuma neabejotinai pagrindžia, kad kaltinamasis gamino ir laikė tiek aparatą, skirtą naminių stiprių alkoholinių gėrimų gamybai, tiek ir pagamintą naminį stiprų alkoholinį gėrimą. Iš byloje esančių duomenų visumos matyti, kad kaltinamasis šiuos veiksmus atliko neteisėtai, nes neturėjo teisės aktų nustatyta tvarka išduotų leidimų užsiimti tokia veikla, o savavališkai gaminti minėtus aparatus ir naminius stiprius alkoholinius gėrimus pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus yra draudžiama.

Baudžiamajai atsakomybei kilti tiek pagal BK 201 straipsnio 1 dalį, tiek ir pagal minėto straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti nusikalstamos veikos sudėties subjektyviosios pusės požymį – kaltinamojo tikslą realizuoti pagamintus ir laikytus naminius stiprius alkoholinius gėrimus. Pagal kasacinio teismo praktiką tikslas realizuoti suprantamas kaip kaltininko noras gaminamus, laikomus ar gabenamus etilo alkoholį, jo skiedinius ar namų gamybos stipriuosius alkoholinius gėrimus parduoti, dovanoti, skolinti, išmainyti ar kitaip perduoti tretiesiems asmenims atlygintinai arba neatlygintinai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-33-303/2019). Pažymėtina, kad nusikaltimo tikslas įrodinėjamas atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, vertinant byloje surinktų duomenų visetą, todėl baudžiamosiose bylose, iškeltose pagal šį BK straipsnį, teismai, spręsdami klausimą dėl tikslo realizuoti buvimo, atsižvelgia į rastų alkoholinių gėrimų, jų skiedinių (mišinių) kiekį, vietą, ar jiems gabenti buvo panaudotos transporto priemonės, ir pan. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-291-699/2016).

Teismo vertinimu, bylos duomenimis nustatytos aplinkybės, kad kaltinamasis pasigamino aparatą, skirtą naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti, taip pat tai, jog pas jį atliktos kratos metu buvo rasta iš viso 276,31 l naminio stipraus alkoholinio gėrimo, leidžia konstatuoti, kad toks kiekis asmeniniam naudojimui yra aiškiai per didelis ir pagal savo esmę atitinka tikslo realizuoti turinį. Be kita ko, nors kaltinamasis P. Ž. nepripažino turėjęs tikslą gamintus gėrimus realizuoti ir tvirtino juos gaminęs tik savo reikmėms, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad apklausiamas teisiamajame posėdyje kaltinamasis nuosekliai teigė, jog pagamintu alkoholiu vaišino svečius, be to, norėjo nusipirkti 100 l statinę ir ją pripildyti pagaminto alkoholio, kuriuo galėtų vaišinti pas jį atvykstančius svečius, taip pat vaišinti svečius per gimtadienį (1 t., b. l. 197-200). Nors kaltinamasis viso proceso metu nuosekliai teigė, kad alkoholinius gėrimus gamino tik savo reikmėms ir alkoholio nepardavinėjo – iš esmės neigė turėjęs tikslą pagamintą naminį stiprų alkoholinį gėrimą realizuoti, tačiau šiame kontekste pabrėžtina, kad kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog kitų asmenų vaišinimas laikytinas neteisėtų medžiagų platinimu, nepriklausomai nuo asmens ketinimų (ar tai daroma už atlygį, ar kaip padėka, pagarbos ženklas), nes tokiu būdu neteisėtos medžiagos yra paskleidžiamos, suvartojamos ne tik kaltinamojo, bet ir kitų asmenų, kurie neprisidėjo prie šių medžiagų įgijimo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-291-699/2016).

Atsižvelgdamas į baudžiamosios bylos duomenis, kurie laikytini įrodymais, bei vadovaudamasis panašiose bylose formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, teismas sprendžia, kad aptartų aplinkybių visuma pagrindžia BK 201 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytą nusikalstamų veikų subjektyviosios pusės požymį – specialųjį tikslą, t. y. kaltinamojo P. Ž. tikslą realizuoti pagamintus naminius stiprius alkoholinius gėrimus.

Kaip jau buvo minėta, objektyviais bylos duomenis įrodyta, kad kaltinamasis P. Ž. pagamino ir laikė 276,31 l naminio stipraus alkoholinio gėrimo. 50 l ar didesnis pagaminto naminio stipraus alkoholinio gėrimo kiekis yra BK 201 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis. Atsižvelgiant į P. Ž. pagaminto ir laikyto naminio stipraus alkoholinio gėrimo kiekį (276,31 l) kaltinamajam pagrįstai inkriminuota BK 201 straipsnio 2 dalis. Vis dėlto teismo vertinimu, P. Ž. nepagrįstai inkriminuotos dvi atskiros BK 201 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos nusikalstamos veikos.

BK 63 straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad nelaikoma, jog asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad baudžiamajame įstatyme neapibrėžta tęstinės nusikalstamos veikos sąvoka. Teismų praktikoje tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos vieningos tyčios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010 ir kt.). Tęstine veika taip pat gali būti pripažįstamos situacijos, kai pasikartojantys veiksmai nėra tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2011, 2K-269/2011) arba alternatyvūs veikos požymiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-124/2007, 2K-322/2008). Taigi, tęstinės nusikalstamos veikos ypatumas yra tas, kad ji daroma ne ištisai, o susideda iš atskirų veikų, kurios, esant kitoms aplinkybėms, galėtų būti kvalifikuojamos atskirai, tačiau dėl anksčiau minėtų požymių sudaro vienos tos pačios savarankiškos nusikalstamos veikos atskiras sudėtines dalis (epizodus). Tęstinės nusikalstamos veikos epizodus jungiančiai vieningai tyčiai paprastai būdinga tai, kad kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiką, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kitos nusikalstamos veikos. Tačiau dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių šis sumanymas įgyvendinamas ne iš karto, o per kelis etapus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-649/2006). Nusikalstamų veikų pripažinimą tęstine veika paprastai lemia konstatavimas, kad kaltininko tyčia susiformavusi visai nusikalstamai veikai, o ne atskiriems nusikaltimams, esantiems iš esmės tos pačios veikos sudėtinėmis dalimis, ir siekiama vieno rezultato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-124/2007, 2K-322/2008, 2K-P-412/2007, 2K-84/2011, 2K-269/2011, 2K-77/2013, 2K-90/2013, 2K-128/2013, 2K-438/2013, 2K-535/2013).

Nagrinėjamu atveju P. Ž. yra kaltinamas tuo, kad pagamino ir laikė aparatą naminiams stipriesiems alkoholiniams gėrimams gaminti ir panaudodamas aparatą, turėdamas tikslą realizuoti, neteisėtai pagamino ir laikė daugiau kaip 50 litrų naminių stipriųjų alkoholinių gėrimų. Nors kaltinamojo P. Ž. padarytos veikos atitinka skirtingose BK 201 straipsnio dalyse įtvirtintų nusikalstamų veikų požymius, teismas sprendžia, kad šias veikas jungia vieninga kaltinamojo tyčia atlikti keletą veiksmų siekiant pagaminti 50 l ir daugiau naminio stipraus alkoholinio gėrimo turint tikslą jį realizuoti.

Kaltinamasis P. Ž., apklausiamas teisiamajame posėdyje, parodė, kad alkoholio gaminimo aparatą pasigamino prieš trejus metus ir per šį laikotarpį pagamino visą pas jį kratos metu rastą naminio stipraus alkoholio kiekį. Kaltinamasis nurodė, kad norėjo 100 l talpos ąžuolinę statinę pripilti konjako, kad iš jos galėtų vaišintis svečiai, o pagaminęs 100 l alkoholio kaltinamasis naminį stiprų alkoholį gamino, nes būtų galėjęs pastatyti ir antrą statinę (1 t., b. l. 197-200). Teismo vertinimu, iš bylos medžiagos matyti, kad P. Ž., gamindamas ir laikydamas aparatą naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti ir panaudodamas aparatą naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti ir juos gamindamas, turėjo vieningą tyčia naudojantis pasigamintu aparatu pagaminti bent 100 l naminio stipraus alkoholinio gėrimo turint tikslą jį realizuoti, o šis kiekis viršija BK 201 straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatytą naminio stipraus alkoholinio gėrimo kiekį.

Nors BK 201 straipsnio 2 dalies dispozicija neapima nusikalstamos veikos, numatytos BK 201 straipsnio 1 dalyje, t. y. aparato naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti gaminimo, laikymo, gabenimo ar realizavimo, tačiau kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad tokiame kontekste aktualu tai, jog tęstinės nusikalstamos veikos tokiais atvejais negali paneigti vien tik tai, jog padarytos alternatyvios veikos patenka į skirtingas to paties BK specialiosios dalies straipsnio dalis. Todėl jei, esant tęstinei nusikalstamai veikai, yra realizuojami alternatyvūs veikos požymiai, nurodyti skirtingose to paties BK straipsnio dalyse, tęstinė veika kvalifikuojama pagal sunkiausią požymį nurodančią taikomo straipsnio dalį, o kiti byloje nustatyti alternatyvūs sudėties požymiai aprašomi nuosprendyje (BPK 305, 331 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-33-303/2019).

Remdamasis tiek kaltinamojo P. Ž. parodymais, tiek ir anksčiau aptartais objektyviaisiais bylos duomenimis, teismas sprendžia, kad šie įrodomieji duomenys pagrindžia kaltinamojo tyčią pagaminti bent jau 50 l ir daugiau naminio stipraus alkoholinio gėrimo – kaltinamasis suvokė, jog neteisėtai gamino alkoholinį gėrimą, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija viršija 18 procentų, pagamino tokio alkoholinio gėrimo daugiau nei 50 l ir turėjo tikslą jį realizuoti.

Esant aptartoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad kaltinamojo P. Ž. veiksmai vertintini kaip viena tęstinė nusikalstama veika ir kvalifikuotini pagal tą baudžiamojo įstatymo straipsnio dalį, kuri apima lengvesnę nusikalstamą veiką – aparato, skirto gaminti naminius stiprius alkoholinius gėrimus, t. y. pagal BK 201 straipsnio 2 dalį.

IV. Bausmių skyrimas ir kiti klausimai

Dėl skirtinų bausmių

Spręsdamas skirtinos bausmės klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalies 1-8 punktai). Pagal kasacinio teismo praktiką, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87-976/2020).

Kaltinamasis P. Ž. padarė BK 199² straipsnio 2 dalyje numatytą sunkų nusikaltimą, už kurio padarymą gali būti skiriama bauda arba laisvės atėmimas iki aštuonerių metų, o už BK 201 straipsnio 2 dalyje numatyto apysunkio nusikaltimo padarymą gali būti skiriama bauda arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.

Remiantis bausmių skyrimo taisyklėmis, konkrečią bausmę teismas skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 61 straipsnio 1 dalies pagrindu teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Skirdamas bausmę kaltinamajam P. Ž. teismas atsižvelgia į tai, kad padaryti baigti tyčiniai nusikaltimai, pagal sankcijų dydžius vienas iš nusikaltimų priskirtinas sunkių (BK 199² straipsnio 2 dalis), o kitas apysunkių (BK 201 straipsnio 2 dalis) nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 4 ir 5 dalys). Nors baudžiamosios bylos duomenimis įrodyta, kad gamindamas naminį stiprų alkoholinį gėrimą kaltinamasis turėjo tikslą jį realizuoti, tačiau P. Ž. nebuvo kaltinamas dėl pagaminto alkoholinio gėrimo realizavo, todėl sprendžiant skirtinos bausmės ir jos dydžio klausimą atsižvelgtina į tai, kad nenustatyta, jog P. Ž. pagamintą naminį stiprų alkoholį būtų išplatinęs kitiems asmenims.

Nagrinėjamoje byloje nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau kaltinamasis P. Ž. nuo proceso pradžios iš dalies pripažino kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, todėl į tai teismas atsižvelgia spręsdamas skirtinos bausmės rūšies ir jos dydžio nustatymo klausimą. Taip pat byloje nenustatyta ir kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenis kaltinamasis yra neteistas (1 t., b. l. 99-101), o iš Administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad per penkerių metų laikotarpį kaltinamasis pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą buvo baustas vieną kartą, o paskirta bauda yra sumokėta (1 t., b. l. 97-98). Pagal byloje esančius duomenis kaltinamasis nuo 2016 m. birželio 1 d. nedirba (1 t., b. l. 95), nėra registruotas Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 96). Analizuojant kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis pažymėtina, kad kaltinamasis P. Ž. yra vedęs, turi šeimą, jo teigimu, jis namuose prižiūri du auginamus mažamečius vaikus.

Pažymėtina, kad spręsdamas skirtinos bausmės klausimą teismas siekia įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-57-648/2021). Pagal kasacinio teismo praktiką bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-5-719/2022).

Teismo vertinimu, teisingumo principo įgyvendinimui prieštarauja tiek aiškiai per švelni, tiek ir per griežta bausmė. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas kaltinamojo P. Ž. padarytų nusikalstų veikų aplinkybes ir paties kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, vadovaujantis aptarta teismų praktika bausmių skyrimo kontekste, teismo vertinimu, bausmės tikslų pasiekimui ir bausmės paskirties užtikrinimui pakankamos yra švelniausios veikų sankcijose numatytos bausmės, todėl už abu padarytus nusikaltimus kaltinamajam P. Ž. skirtinos bausmės – bauda. Teismo įsitikinimą, kad šiuo atveju pagrįsta ir teisinga yra būtent piniginė sankcija, sustiprina ir aplinkybė, kad abu P. Ž. padaryti nusikaltimai yra ekonominio pobūdžio, priskiriami prie nusikalstamų veikų ekonomikai (BK XXXI skyrius).

Nustatydamas bausmių dydžius teismas, atsižvelgdamas į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, skiria kaltinamajam už abi nusikalstamas veikas minimalaus, BK 47 straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktuose numatyto, dydžio baudas.

Byloje nėra įstatyme numatytų būtinų sąlygų, taip pat aplinkybių visumos, dėl kurių būtų pagrindas kaltinamajam skirti švelnesnę, negu numatyta įstatyme, bausmę, taikant BK 62 straipsnio 1 arba 2 dalies ar 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Kaltinamojo P. Ž. padarytos nusikalstamos veikos nesudaro idealiosios nusikaltimų sutapties, taip pat labai nesiskiria pagal savo pavojingumą, todėl, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintinos kaltinamajam palankesniu dalinio sudėjimo būdu.

Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalį nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, kad jis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Vadinasi, pagal bendrą taisyklę nuteistajam paskirta bauda turi būti sumokama per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, tačiau nuosprendį priimantis teismas turi diskrecijos teisę ir gali nustatyti kitokį šios bausmės įvykdymo terminą. Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgia į kaltinamojo turtinę padėtį – P. Ž. yra nedirbantis, tačiau darbingo amžiaus, todėl nėra pagrindo spręsti, kad per teismo nustatomą laikotarpį negalėtų įvykdyti jam paskirtos bausmės. Vertintina ir tai, kad kaltinamasis su žmona, kuri yra vienintelė dirbanti šeimoje, augina du mažamečius vaikus, todėl atsižvelgtina ir į kaltinamojo šeimos interesus. Aptartų aplinkybių visumos pagrindu kaltinamajam nustatytinas dvylikos mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudos sumokėjimo terminas.

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2021 m. spalio 6 d. nutarimu P. Ž. skirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (1 t., b. l. 128-131). Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Dėl turto konfiskavimo, daiktų turinčių reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti

Priimant nuosprendį, be kita ko, išspręstinas ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas. Pagal BPK 94 straipsnio 1 dalį, priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą, išsprendžiamas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas. Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalį 1 punktu, BK 72 ir 72³ straipsniuose nurodytas turtas konfiskuojamas, minėtos dalies 2 punktas nustato, kad daiktai, kurių apyvarta uždrausta, perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami.

BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį, kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatas BK uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Nagrinėjamu atveju pas kaltinamąjį P. Ž. kratos metu rastos cigaretės bei naminis stiprus alkoholinis gėrimas laikytinas nusikalstamos veikos rezultatu, kadangi šie daiktai pripažintini iš P. Ž. padarytų nusikalstamų veikų gautu turtu, todėl vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotini, o konfiskavus sunaikintini.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas sprendžiamas taip:

8 kartoninės dėžės su 3 810 pakelių cigarečių, saugomos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus turto valdymo poskyrio daiktų saugojimo saugykloje, adresu: Vivulskio g. 43, Vilniuje (2021 m. gegužės 4 d. kvitas B, serija BBB Nr. VRPK004318) (1 t., b. l. 67, 70), konfiskuotinos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinos įstatyme nustatyta tvarka;

4 talpos, po 19 l talpos, kurių kiekvienoje yra 18,5 l skysčio (bendrai – 74 l skysčio) ir 10 l (9,5 l skysčio) talpos tara su alkoholinių gėrimu, rasta kratos, atliktos P. Ž. sandėliuke, adresu (duomenys neskelbtini), metu, saugomos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus turto valdymo poskyrio daiktų saugojimo saugykloje, adresu Vivulskio g. 43, Vilnius (2021 m. gegužės 4 d. kvitas B, serija BBB Nr. VRPK004317) (1 t., b. l. 68-69), konfiskuotinos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinos įstatyme nustatyta tvarka;

1,5 l talpos butelis – 5 vnt.; 0,5 l talpos butelis – 3 vnt.; 5 l talpos butelis – 36 vnt.; 1 l talpos butelis – 2 vnt.; 2 l talpos butelis – 1 vnt.; 4 l talpos stiklainis – 1 vnt.; 0,7 l talpos butelis – 1 vnt., pas P. Ž. atliktos kratos metu rasti sandėliuke, adresu (duomenys neskelbtini), saugomi Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių (2021 m. lapkričio 16 d. nutarimas) (1 t., b. l. 73-75), konfiskuotini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini įstatyme nustatyta tvarka.

Nagrinėjamoje byloje buvo įrodyta, kad pas kaltinamąjį P. Ž. kratos metu rastas naminis stiprus alkoholis gėrimas buvo pagamintas naudojant paties kaltinamojo pasigamintą aparatą. Teismų praktikoje BK 72 straipsnio 2 dalies prasme nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone pripažįstami turintys ekonominę vertę daiktai (prietaisai, įrenginiai, mechanizmai) ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudojo darydamas nusikalstamą veiką. Teismas, spręsdamas, ar turtas laikytinas nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone, įvertina šio turto panaudojimo reikšmę nusikalstamos veikos sudėties požymiams realizuoti. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad minėtasis aparatas BK 201 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos atžvilgiu laikytinas nusikalstamos veikos įrankiu, todėl vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, aparatas naminiams alkoholiniams gėrimams gaminti, susidedantis iš metalinės talpos, stiklinių ir metalinių detalių, saugomas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus turto valdymo poskyrio daiktų saugojimo saugykloje, adresu Vivulskio g. 43, Vilnius (2021 m. liepos 21 d. kvitas B, serija BBB Nr. VRPK004438) (1 t., b. l. 71-72), konfiskuotinas ir, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas kaip daiktas, kurio apyvarta yra uždrausta (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, pagrindžianti 374,56 Eur dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo P. Ž. išlaidas.

BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindu teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, nusprendžia iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu. Ikiteisminio tyrimo metu antrinę teisinę pagalba P. Ž. teikė advokatas Sergejus Pelšas (Sergej Pelš), o bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamojo P. Ž. gynėja buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkta advokatė Daiva Dereškevičienė.

Įvertinęs tai, kad gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu dėl priežasčių, nepriklausančių nuo kaltinamojo P. Ž., taip pat atsižvelgęs į kaltinamojo turtinę padėtį – jis nedirba, nėra registruotas Užimtumo tarnyboje, augina du mažamečius vaikus, teismas sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo P. Ž. neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303-305, 307-308 straipsniais,

nusprendžia:

P. Ž. (P. Ž.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199² straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 150 MGL (7 500 Eur) dydžio baudą.

P. Ž. (P. Ž.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 201 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 100 MGL (5 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 170 MGL (8 500 Eur) dydžio baudą.

Nustatyti, kad paskirta bauda turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

1. Paskirta bauda per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Sumokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų raštinei. Jei sumokama banko įstaigoje, pateikiamas banko įmokos mokėjimo kvito originalas, jei sumokama internetu – atspausdintas mokėjimo pavedimas, patvirtintas banko antspaudu.

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruoti policijos įstaigoje – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

8 kartonines dėžes su 3 810 pakelių cigarečių, saugomas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus turto valdymo poskyrio daiktų saugojimo saugykloje, adresu Vivulskio g. 43, Vilnius (2021 m. gegužės 4 d. kvitas B, serija BBB Nr. VRPK004318) (1 t., b. l. 67, 70), konfiskuoti ir, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti įstatyme nustatyta tvarka;

4 talpos, po 19 l talpos, kurių kiekvienoje yra 18,5 l skysčio (bendrai – 74 l skysčio) ir 10 l (9,5 l skysčio) talpos tara su alkoholinių gėrimu, saugomos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus turto valdymo poskyrio daiktų saugojimo saugykloje, adresu Vivulskio g. 43, Vilnius (2021 m. gegužės 4 d. kvitas B, serija BBB Nr. VRPK004317) (1 t., b. l. 68-69), konfiskuoti ir, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini įstatyme nustatyta tvarka;

1,5 l talpos butelis – 5 vnt.; 0,5 l talpos butelis – 3 vnt.; 5 l talpos butelis – 36 vnt.; 1 l talpos butelis – 2 vnt.; 2 l talpos butelis – 1 vnt.; 4 l talpos stiklainis – 1 vnt.; 0,7 l talpos butelis – 1 vnt., saugomi Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių (2021 m. lapkričio 16 d. nutarimas) (1 t., b. l. 73-75), konfiskuoti ir, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti įstatyme nustatyta tvarka;

aparatą naminiams alkoholiniams gėrimams gaminti, susidedantį iš metalinės talpos, stiklinių ir metalinių detalių, saugomą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus turto valdymo poskyrio daiktų saugojimo saugykloje, adresu Vivulskio g. 43, Vilnius (2021 m. liepos 21 d. kvitas B, serija BBB Nr. VRPK004438) (1 t., b. l. 71-72), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.