Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Loretos Lipnickienės ir Andžej Maciejevski,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo apeliantės A. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. J. ieškinį atsakovams L. P. ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, dalyvaujant trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų 980 Daugiabučių namų savininkų bendrijai dėl statybą leidžiančio dokumento pripažinimo negaliojančiu ir įvykdytų statybos darbų padarinių šalinimo,

ieškovė A. J. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2011-03-09 suderintą buto paprastojo remonto projektą, adresu (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti atsakovę L. P. pašalinti įvykdytų statybos darbų padarinius, panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento statybos dokumentų skyriaus 2011-09-22 pažymą apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų galimybes naudoti pagal paskirtį Nr. STL-11-243, išduotą L. P.. Ieškovė nurodė, kad 2006-05-11 pirkimo-pardavimo sutartimi privačios nuosavybės teise įsigijo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) vien dėl privalumo, jog laiptinės aikštelėje yra tik vienas butas ir šia laiptinės aikštele daugiau niekas iš kaimynų nesinaudojo. Dėl minėto privalumo ieškovės įsigyto buto kaina buvo didesnė nei panašių butų, tuo metu siūlomų rinkoje.

Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamente 2011-03-09 buvo suderintas buto paprastojo remonto projektas, adresu (duomenys neskelbtini). Buto, adresu (duomenys neskelbtini) savininkė atsakovė L. P. su prašymu, dėl šio buto padalijimo į du butus, Miesto plėtros departamentui pateikė namo (duomenys neskelbtini) gyventojų sutikimą, dėl buto Nr. (duomenys neskelbtini) praplėtimo koridoriaus sąskaita ir padalinimo į du butus, minėtą sutikimą pasirašė ir 980 DNSB pirmininkas. Ieškinyje ieškovė teigė, jog įstatyme ir bendrijos įstatuose nėra reglamentuota tokia tvarka ir forma kaip gyventojų sutikimas. Nurodė, kad apie svarstomą klausimą ieškovei nebuvo pranešta ir viešai paskelbta, todėl mano, kad 980 DNSB pirmininko veiksmai yra neteisėti, o gyventojų sutikimas yra niekinis. Teigė, jog atsakovė L. P., teikdama prašymą Miesto plėtros departamentui dėl buto padalijimo į du butus, melagingai išdėstė aiškinamajame rašte aplinkybę, kad anksčiau buvo du butai, kurie vėliau sujungti į vieną butą, o dabar atkuriama ankstesnė padėtis, Miesto plėtros departamentas nepatikrino šios aplinkybės tikrumo ir neteisėtai suderino buto padalijimo į du butus, kaip paprastojo remonto, projektą.

Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašė atmesti ieškovės ieškinį kaip nepagrįstą. Nurodė, kad buvo pateiktas projektas dėl buto padalijimo į du butus, paprastojo remonto projekte numatant durų angos iš bendros laiptinės atidengimą mansardiniame aukšte, angos buvusių laiptų bute vietoje, užtaisymą, todėl tokie veiksmai patenka į paprastojo remonto sampratą. Nurodė, kad analogiška aplinkybė buvo paaiškinta ieškovei 2011-05-27 rašte Nr. A256-731-(3.2.1-BR4). Pagal LR Statybos įstatymą, atliekant buto paprastąjį remontą kaimynų sutikimai nebuvo būtini. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad buto (duomenys neskelbtini) nesudarė 2 atskiri butai. 980 DNSB 2003-11-06 įregistruotų įstatų Nr. DNSB 2003-65 29 punktas numato, kad patalpų savininkai (bendraturčiai) turi teisę remontuoti, rekonstruoti, keisti nuosavų gyvenamųjų patalpų paskirtį DNSBĮ ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat įstatų 35 punktas ir 36 punktas numato, kad namo bendrojo naudojimo objektai priklauso šio namo patalpų savininkams (bendraturčiams) bendrosios dalinės nuosavybės teise. Ieškovės argumentas, kad nebuvo sušauktas bendrijos narių susirinkimas yra nepagrįstas ir atmestinas. Ieškovė nenurodo jokių argumentų, pagrindžiančių Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriaus 2011-09-22 pažymos Nr. STL-11-243 neteisėtumą ar pagrindą ją naikinti. Minėta pažyma buvo išduota nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.

Atsakovė L. P. nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas (t.1., b.l 157-160). Nurodė, kad ji buvo viena iš pirmųjų įsigijusių butą name adresu (duomenys neskelbtini). Pagal projektą buvo numatyti du butai, tam buvo pritaikytos visos komunikacijos, tačiau vėliau atsakovė pasirinko suformuoti iš dviejų butų vieną per du aukštus. Toks butas buvo suformuotas ir įregistruotas nekilnojamojo turto registre. Nurodė, kad ji įvykdė visus teisės norminių aktų reikalavimus, gavo namo gyventojų daugumos sutikimą ir statybą leidžiantį dokumentą – suderintą buto remonto projektą, kurio pagrindu buvo atliktas buto remontas, iš vieno buto per du aukštus suformuojant du atskirus butus. Naujai suformuoti butai buvo įregistruoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių buto remonto projekto išdavimo ir atsakovės atliktų remonto darbų teisėtumą. Namo bendrasavininkų daugumos sutikimas buvo gautas. Mano, kad buto remontas nepažeidžia ieškovės teisių ir teisėtų interesų.

Trečiasis asmuo nepareikšiantis savarankiškų reikalavimų 980 Daugiabučių namų savininkų bendrija atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė. Pateikė raštą, kuriame nurodė, jog bendrija klausimo dėl L. P. buto padalijimo į du butus, nesvarstė nei bendrijos susirinkime, nei valdyboje. Namo adresu (duomenys neskelbtini) gyventojai šiuo klausimu kiekvienas asmeniškai davė sutikimą pasirašydami sutikimo dokumente. Bendrijos valdybos pirmininkas sąrašą patvirtino parašu ir antspaudu, tvirtindamas, kad sąraše paminėti asmenys gyvena (duomenys neskelbtini) name (t.1, b.l. 133).

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 27 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovės L. P. naudai 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidų, bei priteisė valstybės naudai 87, 00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė nenurodė jokių teisinių argumentų, pagrindžiančių aplinkybę, jog atsakovė vykdė ne paprastojo remonto, o rekonstrukcijos darbus, o iš esmės šią aplinkybę grindė tuo, kad jos manymu viena iš buto sienų yra laikančioji konstrukcija. Teismas, remdamasis UAB „Statybinių teismo ekspertizių centras“ 2012-06-12 teismo ekspertizės aktu, padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju nelaikančių sienų (pertvarų), esančių bute pertvarkymas, angos buvusių laiptų vietoje užtaisymas bei durų angos į bendrą laiptinę atidengimas, naujų durų į bendrą laiptinę įrengimas laikytini paprastuoju remontu. Teismas atmetė kaip teisiškai nepagrįstus ieškovės argumentus, kad atsakovė L. P. privalėjo gauti ieškovės sutikimą statybos darbų atlikimui, konstatavo, kad atsakovei, atliekant paprastojo remonto darbus, ieškovės rašytinis pritarimas nebuvo reikalingas. Teismas nurodė, jog STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo 2 punkte nustatyti atvejai, kada ir paprastojo remonto projektui reikalingi rašytiniai pritarimai, tačiau atsakovė tokio remonto neatliko. Teismo vertinimu, ieškovė klaidingai interpretuoja gyvenamųjų namų savininkų bendrijų įsteigimo tikslus bei veiklos ribas, nagrinėjamu atveju daugiabučių namų savininkų bendrija neturėjo pareigos šaukti bendrijos narių susirinkimo atsakovei planuojant atlikti jai nuosavybės teise priklausančio buto paprastąjį remontą. Teismas pažymėjo, jog ieškovė nenurodė jokių teisinių argumentų, kuriais prašė pripažinti neteisėta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento statybos dokumentų skyriaus 2011-09-22 pažymą apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų galimybes naudoti pagal paskirtį Nr. STL-11-243. Dėl reikalavimo – įpareigoti atsakovę pašalinti įvykdytų statybų darbų padarinius, teismas atskirai nepasisakė, nes šis reikalavimas galėtų būti tenkinamas tik patenkinus kitus du ieškovės keliamus ieškinyje reikalavimus.

Apeliaciniu skundu apeliantė ieškovė A. J. prašo panaikinti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2012-11-27 sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškovės ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas toje dalyje, kurioje teismas atmetė ieškovės ieškinį, motyvuodamas tuo, kad atsakovei atliekant paprastojo remonto darbus ieškovės rašytinis sutikimas nebuvo reikalingas, o taip pat tuo, kad daugiabučių namų savininkų bendrija neturėjo pareigos šaukti bendrijos narių susirinkimą atsakovei L. P. planuojant atlikti jai nuosavybės teise priklausančio buto paprastąjį remontą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Siena, atskirianti atsakovės L. P. butą nuo bendrojo naudojimo patalpos - laiptinės, o taip pat perdanga, kurioje buvo užtaisyta anga panaikinant laiptus, neabejotinai laikytinos pagrindinėmis namo konstrukcijomis ir yra bendrosios dalinės nuosavybės objektai. Tą patvirtina galiojančios LR daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 15 d. 1 p., kuriame nurodoma, jog pastato bendrojo naudojimo objektai (bendrosios pastato konstrukcijos) yra pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės, bendrojo naudojimo balkonai ir lodžijos, kitų balkonų ir lodžijų išorinės (fasado) konstrukcijos, išorės durys, laiptinių laiptų konstrukcijos, išoriniai laiptai, nuožulnos, stogeliai).

2. Mano, kad durų angos bendro naudojimo objekte - sienoje - iškirtimas bei angos perdangoje (bendro naudojimo objektas) buvusių laiptų vietoje užtaisymas laikytini disponavimu bendrojo naudojimo objektais, nes atliekant šiuos darbus buvo pakeisti bendrojo naudojimo objektai. Todėl šiems darbams atlikti, nepriklausomai nuo atliktų statybos darbų rūšies (paprastasis remontas, kapitalinis remontas., kt), buvo reikalingi visų bendrosios dalinės nuosavybės subjektų notarinės formos sutikimai (LR CK 4.75 str., 1.74 str. 1 d. 1 p.).

3. Teismui nusprendus, kad minėti darbai reiškia bendro naudojimo objektų valdymą ir naudojimą, darytina išvada, kad prieš atliekant bendro naudojimo objektų remonto darbus buvo būtinas bendrosios dalinės nuosavybės subjektų daugumos sprendimas, priimtas LR civilinio kodekso 4.85 straipsnio 1-5 dalyse nustatyta tvarka. Ginčo atveju, nei visų, nei daugumos bendrosios dalinės nuosavybės subjektų sprendimo, priimto teisės aktų nustatyta tvarka, nebuvo. Todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2011-03-09 neteisėtai suderino buto paprastojo remonto projektą, adresu (duomenys neskelbtini), registracijos Nr. 11-0280, užsakovas L. P., o Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyrius 2011-09-22 neteisėtai išdavė pažymą apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų galimybes naudoti pagal paskirtį Nr. STL-11-243.

4. Nurodė, kad LR civilinio kodekso 4.75 str. 1 d. numato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Remiantis LR civilinio kodekso 4.85 str. 1-5 d., sprendimai dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami balsų dauguma butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime, kurį šaukia bendrijos valdyba (pirmininkas), prieš dvi savaites viešai paskelbus susirinkimo darbotvarkę, arba butų ir kitų patalpų savininkams raštu pareiškus apie savo sprendimą Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu tvarka buvo patvirtinta 2011-03-24 LR Aplinkos ministro įsakymu Nr. Dl-251 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašo patvirtinimo“. Taip pat nurodė, jog LR Statybos įstatymo 23 str. 10 d. 4 p. taip pat numato, kad rašytiniams pritarimams statinio projektui gauti turi būti pateikiami statinio bendraturčių sutikimai. Analogiška nuostata yra įtvirtinta pirmosios instancijos teismo cituoto teisės akto - STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 28 punkte.

5. Atkreipė dėmesį į tai, kad 980-oji daugiabučių namų savininkų bendrija yra įsteigta dviejuose namuose - (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), šių namų atskirai naudoti neįmanoma (LR Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 11 str. 2 d.). Atitinkamai, bendrosios dalinės nuosavybės subjektai ginčo atveju yra (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkai, kurių yra 48 ((duomenys neskelbtini)) ir 40 ((duomenys neskelbtini)), viso 88. Tuo tarpu byloje esantį sutikimą 2010-04-06-07 pasirašė tik 10 butų ir kitų patalpų gyventojai iš (duomenys neskelbtini), namo.

Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliantės apeliacinį skundą nurodė, kad nesutinka su jame išdėstytais argumentais, prašo jį atmesti ir palikti galioti 2012-12-27 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Apeliantė apeliaciniame skunde nenurodo jokių konkrečių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų.

2. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovei atliekant paprastojo remonto darbus ieškovės rašytinis pritarimas nebuvo reikalingas, yra teisėta ir pagrįsta. Pažymėjo, kad L. P. 2011-02-11 prašymo pateikimo metu galiojusios redakcijos LR Statybos įstatymo 20 str. l d. 5 p. numatė, kad paprastojo remonto projektas rengiamas ypatingo ir neypatingo statinio paprastajam remontui Aplinkos ministerijos ar Kultūros ministerijos nustatytais atvejais. STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (Žin., 2010, Nr. 116-5944) 6 priedo 2 punkte nustatyti atvejai, kai rašytiniai pritarimai paprastojo remonto projektui privalomi, tačiau atsakovės atlikti darbai nepatenka į numatytų atvejų sąrašą. Atsakovės atlikti darbai buvo statinio nelaikančių konstrukcijų bute pertvarkymas, angos buvusių laiptų vietoje užtaisymas bei durų angos į bendrą laiptinę atidengimas, kurie patenka į paprastojo remonto apimtis. Kad bute atliktas paprastasis remontas patvirtino ir 2012-06-21 UAB „Statybinių teismo ekspertizių centras“ atlikta teismo ekspertizė. Daro išvadą, kad atliekant buto (duomenys neskelbtini) paprastąjį remontą kaimynų rašytiniai pritarimai nebuvo būtini, ką pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas.

3. Mano, kad nepagrįsti apeliantės argumentai, jog buvo būtina šaukti daugiabučio namo 980 – osios daugiabučių namų savininkų bendrijos susirinkimą dėl paprastojo remonto darbų atsakovės bute atlikimo. Nurodė, kad vadovaujantis LR daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 3 str. 1 d., daugiabučio namo savininkų bendrija įgyvendina namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu. 980-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos 2003-11-06 įregistruotų įstatų Nr. DNSB 2003-65 29 punktas numato, kad patalpų savininkai (bendraturčiai) turi teisę remontuoti, rekonstruoti, keisti nuosavų gyvenamųjų patalpų paskirtį DNSBĮ ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Šių įstatų 41 punktas aiškiai įvardija bendrijos narių susirinkimo kompetenciją ir konkrečius klausimus, kuriuos jis svarsto. Šiuo atveju atsakovė L. P. atliko buto paprastąjį remontą, o ne bendrojo naudojimo patalpų remontą, todėl nebuvo reikalingi kaimynų rašytiniai pritarimai ir, tuo pačiu, nebuvo pagrindo šaukti daugiabučio namo 980-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos susirinkimą dėl paprastojo remonto darbų atsakovės bute atlikimo.

Atsakovė L. P. atsiliepime į apeliantės apeliacinį skundą nurodė, kad nesutinka su jame išdėstytais argumentais, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-11-27 sprendimą nepakeistą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pažymėjo, kad tiek su 2011-02-11 d. prašymu dėl paprastojo remonto projekto derinimo, tiek ir šioje byloje buvo pateiktas (duomenys neskelbtini), namo 2010 m. balandžio 7 d. butų savininkų sutikimas dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), padalijimo į du butus ir net praplėtimo koridoriaus sąskaita, kurio teisėtumą patvirtino ir 980 Daugiabučių namų savininkų bendrijos pirmininkas. Šis sutikimas yra teisėtas ir galiojantis. Ieškovės teiginys, kad nebuvo gautas daugiabučio bendrasavininkų sutikimas, neatitinka tikrovės. Ieškovė įstatymų nustatyta tvarka ir neginčijo (duomenys neskelbtini), namo bendrasavininkių sutikimo, pateikto kartu 2011-02-11 d. prašymu dėl paprastojo remonto projekto derinimo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aktualiu laikotarpiu galiojusias teisės normas, pagrįstai Sprendime nurodytais motyvais konstatavo, kad bendrasavininkių sutikimo dėl atsakovės atliktų paprastojo remonto darbų nereikėjo. Tačiau, kaip matyti iš pateikto apeliacinio skundo, ieškovė apeliaciniame procese, iš esmės ginčija pateikto bendrasavininkių sutikimo teisėtumą bei galiojimą, nors tokio reikalavimo pirmosios instancijos teisme pareikšta nebuvo. LR įstatymai nenumato galimybės teikti apeliacinio skundo dėl tokių reikalavimų ir aplinkybių, kurie nebuvo išnagrinėti pirmosios instancijos teisme. Todėl bet kokie ieškovės argumentai, susiję su (duomenys neskelbtini) namo bendrasavininkių 2010 m. balandžio 7 d. sutikimo galiojimu ar teisėtumu, negali būti vertinami apeliaciniame procese.

2. Atsakovė, siekdama atlikti numatytus remonto darbus, tinkamai įvykdė visus tuo laikotarpiu galiojusius teisės norminių aktų reikalavimus ir net atliko papildomus veiksmus. Padalindama butą į du butus ji atliko paprastojo remonto darbus. Atsakovė su 2011-02-11 d. prašymu Vilniaus m. savivaldybei pateikė buto, unikalus Nr. 1099-7010-0018:0010, adresas (duomenys neskelbtini), remonto projektą: schemą, eksplikacijas, kitus dokumentus, įskaitant ir (duomenys neskelbtini) namo bendrasavininkių daugumos rašytinį sutikimą.

3. Ieškovės teiginys, jog atsakovė atliktiems remonto darbams privalėjo gauti bendrasavininkių sutikimą, yra nepagrįstas. Nurodė, kad tuo metu galiojusios teisės normos nereglamentavo naujų kadastro objektų formavimo padalijant patalpas klausimų. Pagal tuo metu galiojusias teisės normas atsakovės planuojami darbai iš viso nepateko į darbų sąrašą, kuriam reikėjo paprastojo remonto projekto ar aprašo, todėl atsakovė, siekdama padalinti vieną per du aukštus esantį butą į du atskirus butus, neprivalėjo suderinti paprastojo remonto projekto ar aprašo bei gauti bendrasavininkių pritarimą. Atsakovė 2011-02-11 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl paprastojo remonto projekto suderinimo tik todėl, kad siekė maksimaliai užtikrinti planuojamų atlikti darbų teisėtumą. Atsakovės Vilniaus m. savivaldybės administracijai pateiktų dokumentų ir šios įstaigos gauto pritarimo pagrindu buvo atliktas buto per du aukštus paprastasis remontas, iš vieno buto per du aukštus suformuojant du atskirus butus. Atlikus darbus buvo išduota 2011-09-22 d. pažyma Nr. STL-11-243 apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų galimybę naudoti šiuos butus pagal paskirtį. Naujai suformuoti butai buvo įregistruoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai. Teigia, kad buvo įvykdyti visi STR 1.12.08:2010 „Statinių naudojimo tvarkos aprašas“ ir kitų imperatyvių teisės normų reikalavimai.

4. Nurodė, kad atsakovė, prieš pradėdama numatytus statybos darbus, kreipėsi į namo bendrasavininkius ir 980 Daugiabučių namų savininkų bendriją. LR CK 4.85 str. leido bendrasavininkių spendimą priimti raštu net ir nesušaukus susirinkimo, ir numatė, kad balsavimo raštu tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Pažymėjo, kad tuo metu, kai buvo priimamas minėtas namo bendrasavininkių sprendimas dėl atsakovei priklausančio buto remonto - padalijimo į du butus, bei kai buvo pateiktas prašymas Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl paprastojo remonto projekto derinimo, balsavimo raštu tvarkos nereglamentavo joks specialus teisės aktas. Visiems namo savininkams buvo pranešta apie planuojamus remonto darbus bei balsavimą, kiekvienam asmeniškai, buvo pateiktas dokumentas, kuriame buvo suformuotas sprendimas, ir kuriame pasirašydami namo bendrasavininkiai išreiškė savo valią - sutikimą, kad butas Nr. 9 būtų padalintas į du butus. Sutikimas patvirtintas ir 980 Daugiabučių namų savininkų bendrijos pirmininko. Sutikimas pateiktas Vilniaus miesto savivaldybės administracijai kartu su 2011-02-11 d. prašymu dėl paprastojo remonto projekto derinimo. Nurodė, kad tik 2011 m. kovo 24 d., t.y. po to, kai buvo gautas minėtas savininkų sutikimas ir suderintas ginčo paprastojo remonto projektas, buvo priimtas LR aplinkos ministro įsakymas Nr. Dl-251 „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašo patvirtinimo“. Teisė atgal negalioja, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad minėtam namo bendrasavininkių sutikimui taikytinas LR aplinkos ministro įsakymas Nr. Dl-251.

5. Teigia, jog apeliaciniame skunde nurodyti vienas kitam prieštaraujantys argumentai, kad atsakovei tariamai reikėjo gauti daugiabučių namų bendrijos, atstovaujančios abiejų namų bendrasavininkiams, susirinkimo pritarimą, arba net visų bendrasavininkių notarinį sutikimą, yra visiškai nepagrįsti. Daugiabučių namų savininkų bendrija nėra bendrojo naudojimo patalpų savininkė, o tik bendrasavininkiams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto valdymo būdas. Dėl šios priežasties bendrija neturi teisės spręsti tų klausimų, kuriuos turi teisę spręsti tik patys to turto bendrasavininkiai. Iš bendrijos įstatų 1 str. matyti, kad 980 Daugiabučių namų savininkų bendrija atstovauja dviem namams, tačiau šiuo atveju aktualus buvo tik vieno iš namų bendrasavininkių sprendimas. Abu 980 Daugiabučių namų savininkų bendrijos administruojami namai yra visiškai atskiri turto vienetai, todėl nereikalingas kaimyninio namo bendrasavininkų sutikimai.

Tretysis asmuo 980 Daugiabučių namų savininkų bendrija atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Ši byla nagrinėjama ieškovės pateikto apeliacinio skundo ribose.

Lietuvos Aukščiausias Teismas formuoja praktiką (2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011), kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir proceso teisės normas, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.

Tarp šalių kilo ginčas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2011-03-09 suderinto buto paprastojo remonto projekto ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento statybos dokumentų skyriaus 2011-09-22 pažymos apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų galimybes naudoti pagal paskirtį Nr. STL-11-243 teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad 2010-04-06 ir 2010-04-07 buvo gautas namo (duomenys neskelbtini) dešimties butų (Nr. (duomenys neskelbtini)) gyventojų sutikimas, kad butas Nr. 9 būtų praplėstas koridoriaus sąskaita ir padalintas į du butus (t.1. b.l. 55). 2011-02-11 atsakovė L. P. Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateikė prašymą raštu pritarti statinio projektui, kurio 5.1. punkte nurodė, kad prašo raštu pritarti buto padalijimui į du butus (t.1., b.l. 52). Aiškinamajame rašte nurodyta, kad abiejose aukštuose yra įrengti san.mazgai, kurie lieka ten pat, kiek perstūmus dalį pertvarų. Šalto vandens apskaitos esamos, atskiros kiekviename aukšte. Elektros energijos tiekimas pastato statybos laikotarpiu buvo įrengtas atskirai butams, apjungus butus buvo sujungtas, dabar numatoma atnaujinti buvusią nenaudotą apskaitos sistemą (t.1., b.l. 54).

2011-03-09 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamente buvo suderintas buto padalijimo į du butus paprastojo remonto projektas adresu (duomenys neskelbtini) (t.1., b.l. 53). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyrius 2011-09-22 išdavė pažymą Nr. STL-11-243 „Apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų galimybę naudoti pagal paskirtį (t.1., b.l. 70), kurios pagrindu VĮ Registrų centre buvo įregistruoti 2 butai adresu (duomenys neskelbtini) (t.1., b.l. 100-101) ir (duomenys neskelbtini) (t.1., b.l. 102-103).

Byloje nustatyta, kad atsakovės atlikti darbai laikytini paprastu remontu (Teismo ekspertizės aktas Nr. 12-06/21). Atsakovės L. P. 2011-02-11 prašymo pateikimo metu galiojusios Statybos įstatymo redakcijos 20 str. 1 d. 5 p. buvo numatyta, kad paprastojo remonto projektas rengiamas ypatingo ir neypatingo statinio paprastajam remontui Aplinkos ministerijos ar Kultūros ministerijos nustatytais atvejais. Atsakovės atliktas paprastasis remontas remiantis STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo 2 punktu nebuvo priskiriamas tiems atvejams, kada yra privalomi rašytiniai pritarimai statinio projektui. 2011-03-24 LR aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-251 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašo patvirtinimo“ buvo patvirtinta patalpų savininkų balsavimo raštu tvarka, tačiau šis įsakymas priimtas po to, kad atsakovė L. P. pateikė prašymą Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pritarti statinio projektui (2011-02-11) ir buvo gautas suderinimas.

Apeliantė teigia, kad siena, atskirianti atsakovės L. P. butą nuo bendrojo naudojimo patalpos – laiptinės, o taip pat perdanga, kurioje buvo užtaisyta anga, panaikinant laiptus, neabejotinai laikytinos pagrindinėmis namo konstrukcijomis ir yra bendrosios dalinės nuosavybės objektai. Atsižvelgiant į tai, kad bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, naudojamasi ir disponuojama bendraturčiu sutarimu, todėl remiantis CK 4.85 str. 1-5 dalimis sprendimai dėl butų ir kitų patalpų naudojimo turi būti priimami balsų dauguma butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime, kurį šaukia bendrijos valdyba. Be to, apeliantė teigia, kad atsakovės darbams atlikti, nepriklausomai nuo atliktų statybos darbų rūšies (paprastasis remontas, kapitalinis remontas, kt.) buvo reikalingi visų bendrosios dalinės nuosavybės subjektų notarinės formos sutikimai (LR CK 4.75 str., 1.74 str. 1 d. 1 p.).

Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 15 p. nurodo, kad pastato bendrojo naudojimo objektai yra pastato bendrojo naudojimo patalpos – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai. To paties įstatymo 21 str. 1 d. teigia, kad butų ir kitų patalpų savininkų teisės ir pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, yra nustatytos Civiliniame kodekse, šiame ir kituose įstatymuose, teisės aktuose ir bendrijos įstatuose. Įstatyme taip pat nurodoma, kad savininkų pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu yra lygios ir turi užtikrinti savininkų teisių įgyvendinimą ir atitikti jų teisėtus interesus. Civilinio kodekso 4.82 str. 1 d. teigiama, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos ir kt. CK 4.83 str. 1 d. numato, kad buto savininkas turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdamas kitų patalpų savininkų teisių ir teisėtų interesų. CK 4.85 str. 1 d. numato, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, priimami butų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad visais atvejais teisė spręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo jais priklauso būtent butų savininkams. Atsižvelgiant į išdėstytą, į tai, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, priimami butų savininkų balsų dauguma, teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus, kad atsakovės darbams atlikti, nepriklausomai nuo atliktų statybos darbų rūšies (paprastasis remontas, kapitalinis remontas, kt.) buvo reikalingi visų bendrosios dalinės nuosavybės subjektų notarinės formos sutikimai (LR CK 4.75 str., 1.74 str. 1 d. 1 p.).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad atsakovės L. P. nuosavybės teise priklausančiame bute atlikti darbai priskiriami paprastojo remonto statybos rūšiai. Tai konstatuota Teismo ekspertizės akte (Teismo paskirtos ekspertizės aktas, 48 l.). Nenustatyta, jog atliekant paprastojo remonto darbus, atsakovė pertvarkė bendrojo naudojimo elektros, sanitarines–technines dalis, kas pagal CK 4.82 str. 1 d. yra bendraturčių dalinė nuosavybė. Šios dalys, kaip jau buvo minėta - sanitariniai mazgai, elektros energijos tiekimas pastato statybos laikotarpiu buvo įrengtos atskirai ginčo butams (t.1., b.l. 54). Byloje nenustatyta, kad atsakovė rengė ir derino vidaus vandentiekio ir nuotekų šalinimo techninį projektą.

Apeliantė teigia, kad LR statybos įstatymo 23 str. 10 d. 4 p. numato, kad rašytiniams pritarimams statinio projektui gauti turi būti pateikiami statinio bendraturčių sutikimai. Teigia, kad analogiška nuostata yra įtvirtinta STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 28 punkte.

Kolegija nesutinka su šiais apeliantės argumentais. Statybos įstatymo 23 straipsnio 10 dalis numato bendro pobūdžio dokumentų rūšis rašytiniams pritarimams statinio projektui gauti. Šio straipsnio 10 dalies 2 punktas numatė, kad turi būti pateikiamas šio Įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4-13 punktuose nurodytas statinio projektas, o minėto Įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 5 punktas numatė, jog paprastojo remonto projektas rengiamas ypatingo ir neypatingo statinio paprastam remontui aplinkos ministerijos ar Kultūros ministerijos nustatytais atvejais. Ir kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo 2 punkte nustatyti atvejai, kada ir paprastojo remonto projektui reikalingi rašytiniai pritarimai, tačiau atsakovė tokio remonto neatliko.

Kaip jau minėta, atsakovė L. P. atliko paprastąjį remontą jai nuosavybės teise priklausančiame bute. Šis paprastasis remontas neapėmė bendrojo naudojimo patalpų remonto. Byloje nustatyta, kad toje vietoje, kur atsakovės iškirstos durys – siena nėra laikančioji (t.2., b.l. 65), kad atsakovės padalintų (atskirtų) butų paskirtis nėra pakeista, butų tikslinė paskirtis liko ta pati – gyvenamoji (t.1., b.l. 100-103). Atsižvelgiant į išdėstytą ir į Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatas, į tai, kad bendrija yra skirta namų bendrojo naudojimo patalpoms, bendrojo naudojimo inžinierinei įrangai, bendrojo naudojimo namo konstrukcijoms prižiūrėti, remontuoti, kitaip tvarkyti ir eksploatuoti, aplinkai (priskirtam žemės sklypui) tvarkyti, bendriems mokestiniams įsipareigojimams vykdyti, kitoms daugiabučių namų gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkų bendroms teisėms ir interesams saugoti, o bendrijos įstatų 29 punktas (t.1., b.l.14) numato patalpų savininkams teisę remontuoti, rekonstruoti, keisti gyvenamųjų patalpų paskirtį teisės aktų nustatyta tvarka, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad daugiabučių namų savininkų bendrija neturėjo pareigos šaukti bendrijos narių susirinkimą atsakovei planuojant atlikti jai nuosavybės teise priklausančio buto paprastąjį remontą. Todėl atmestini apeliantės argumentai dėl bendrijos pareigos šaukti bendrijos narių susirinkimą dėl atsakovės planuojamo paprastojo remonto jai nuosavybės teise priklausančiame bute.

Apeliantės nurodomas 2011-03-24 LR Aplinkos ministro įsakymas Nr. Dl-251 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašo patvirtinimo“ kuriuo buvo patvirtinta butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu tvarka, buvo priimtas vėliau, nei atsakovė pateikė 2011-02-11 prašymą suderinti projektą, bei toks suderinimas buvo atliktas, todėl jis nagrinėjamu atveju netaikytinas.

Nesutiktina su apeliantės argumentais, jog byloje turėjo būti abiejų bendrijai priklausančių namų ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) butų ir kitų patalpų savininkų sutikimai, nes ginčo atveju jie yra bendrosios dalinės nuosavybės subjektai, kurių viso yra 88.

Byloje nustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini) name maksimalus butų skaičius, numatytas projekte, buvo 18, o įrengiama buvo 15 butų (t.1., b.l. 23), o ieškovė patikslintame ieškinyje (t.1.,b.l.125) nurodė, kad 1998-10-09 priėmimo perdavimo naudoti akte Nr. 2473 aiškiai nurodyta, kad daugiabučiuose namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), priimta naudoti po 15 butų. Byloje nenustatyta, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini) turėtų bendrų bendrojo naudojimo patalpų su namu, esančiu (duomenys neskelbtini). Todėl remiantis Civilinio kodekso 4.82 str. 1 d., namo (duomenys neskelbtini) ir namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkai nelaikytini bendrosios dalinės nuosavybės subjektais. Šiuo atveju atsakovė yra surinkusi 10 butų iš 15 esamų gyventojų rašytinius sutikimus dėl jos ketinimo atlikti buto padalijimą į du butus, t.y. daugumos gyventojų rašytinius sutikimus, kuriuos patvirtino 980–osios daugiabučių namų savininkų bendrijos pirmininkas V. Č.. Todėl atmestini apeliantės argumentai, kad turėjo būti abiejų bendrijai priklausančių namų ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) butų ir kitų patalpų savininkų sutikimai.

Pažymėtina, kad jeigu bendraturtis siekia įgyvendinti įstatymu suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne teisę, bet jos įgyvendinimo būdą ir įrodyti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus. Nagrinėjamu atveju atsakovė atliko parastąjį remontą, kuris mažiau sudėtingas nei kapitalinis remontas ar rekonstrukcija, ir turėjo daugumos gyventojų sutikimą šio remonto darbams atlikti. Nagrinėjamoje byloje nebuvo pateikta įrodymų apie tai, kad atliktas paprastasis remontas, pažeidė teisėtus ieškovės interesus (CPK 178 str.). Apibendrinus tai, kas aukščiau išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šioje byloje pateiktus įrodymus, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Atmetus apeliacinį skundą, tenkintinas iš dalies atsakovės L. P. prašymas dėl išlaidų už advokato pagalbą apeliacinėje instancijoje priteisimo – 2 000 Lt (už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą). Šių išlaidų turėjimas pagrįstas į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais (t.2., b.l.123-124). Prašoma priteisti išlaidų už advokato pagalbą apeliacinėje instancijoje neatitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytų dydžių (8.11 punktas, už atsiliepimą į apeliacinį skundą), todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintinas iš dalies, priteisiant 1500 Lt, kaip ir yra numatyta minėtų rekomendacijų 8.11 punkte.

Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apelianto apeliacinį skundą neprašė priteisti bylinėjimosi išlaidų, todėl jos nepriteisiamos.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės A. J., gim. 1957-04-15, atsakovės L. P., gim. 1959-02-20, naudai apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti – 1 500 Lt.