Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Živilė Janavičienė

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Astos Bernatavičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), išsituokęs, nedirbantis, anksčiau teistas tris kartus, visi teistumai išnykę, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis S. K. 2023 m. vasario 2 d. apie 14.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, laikydamas rankoje peilį, nukreiptą į O. K., grasino ją nužudyti, sutrikdyti sveikatą, sakydamas ,,nori, kad aš tau padaryčiau“, ,,žertva, kūrva“, tuo patvirtindamas pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti.

Kaltinamasis S. K., duodamas parodymus bylos ikiteisminio tyrimo metu, kaltę dėl jam pareikšto įtarimo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį pripažino visiškai. Paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini) kartu su mama O. K.. Butas priklauso mamai, jis jame registruotas. Šiuo metu niekur nedirba ir jokių pajamų negauna, gyvena abu iš mamos gaunamos pensijos. Ji padaro jam valgyti, moka už butą, savo reikmėms pinigų gauna jis pats, kartais gauna pašalpą, kažkur uždarbiauja, pastovaus darbo neturi, registruojasi Užimtumo tarnyboje. Kuomet jis negeria, santykiai su mama yra normalūs. Mama labai pyksta ir priekaištauja, kai jis geria alkoholį. Paskutiniu metu alkoholį jis geria jau tris mėnesius, todėl mama dėl to labai pikta ir jį auklėja. 2023 m. vasario 2 d. apie 14.30 val. jis parėjo į namus, namuose buvo motina. Kiek pamena, ji buvo virtuvėje, gamino valgyti. Jis atėjo į virtuvę ir tarp jų kilo žodinis konfliktas dėl to, kad jis buvo neblaivus, ji pradėjo ant jo rėkti, kad jis girtas, o jis irgi nesusilaikė ir taip pat ant jos rėkė, ją išvadino necenzūriniais žodžiais, nelabai atsimena, kas vyko toliau, gali būti, kad jis pasiėmė iš stalčiaus peilį ir juo grasino mamai, kad kažką jai padarys. Mama neturi tikslo meluoti, jeigu ji taip sako, tai taip ir buvo. Bet jis mamos tikrai būtų nežalojęs su peiliu, viskas įvyko todėl, kad jis tiek laiko geria. Mamos niekada neskriaudė, konfliktų tarp jų buvę daug, bet rankos prieš ją nekelia. Viskas visada vykę tik žodžiu. Ir šie išsakyti grasinimai mamai buvo tikrai nerealūs. Dėl savo tokio didelio girtumo visų įvykio aplinkybių papasakoti negali. Gerai net neatsimena, kada atvyko policijos pareigūnai ir kaip jį atvežė į policijos komisariatą. Mamos atsiprašys dėl to, kas įvyko.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo S. K. parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai.

Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole O. K. nurodė, kad 2023 m. vasario 2 d. apie 14.30 val. namuose, (duomenys neskelbtini), neblaivus ir agresyviai nusiteikęs sūnus S. K. virtuvėje, paėmęs peilį ir jį nukreipęs į O. K., grasino susidoroti, prašo pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi mano, jog sūnaus žodžiais ir veiksmais jai išreikšti grasinimai yra realūs.

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. vasario 2 d. liudytoja apklausta O. K. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) kartu su sūnumi S. K.. Jis niekur nedirba, ji pilnai jį išlaiko, moka visus mokesčius. Paskutinius tris mėnesius sūnus piktnaudžiauja alkoholiu ir būdamas neblaivus pradeda namuose šaukti, jai grasinti, neadekvačiai elgtis, jis turi problemų su psichika, anksčiau, maždaug prieš 20 metų, jis yra gydęsis K. M. ligoninėje. Prieš 18 metų S. K. yra prieš ją panaudojęs fizinę jėgą, dėl to kreipėsi į policiją, dabar jis prieš ją nesmurtauja, tačiau žodžiais ir veiksmais gąsdina, kad susidoros su ja. Ji labai bijo, kad jo grasinimai, nukreipti į ją, nebūtų įgyvendinti. Sūnus yra teistas ir atlikęs bausmę įkalinimo įstaigoje. Kai būna neblaivus, jis tampa labai agresyvus, namuose mėto daiktus, spardo ir rankų kumščiais daužo kambarių duris, jis ,,neprognozuojamas“. 2023 m. vasario 2 d. ryte sūnus išėjo iš namų. Kadangi jį pažįsta, žinojo, kad jis išėjo gerti alkoholio. Apie 13.20 val. ji išėjo į Alytaus polikliniką, kad jai suleistų vaistus. Apie 14.10 val. ji sugrįžo į namus, nuėjo į virtuvę ruošti maistą. Maždaug po 20 minučių, apie 14.30 val. į namus sugrįžo S. K., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus. Tik įėjęs į namus jis pradėjo ją keikti (,,žertva“, ,,k...“), sakė, kad ji negyvens. Tuo metu ji buvo virtuvėje, kepė maistą. Sūnus atėjo į virtuvę ir pradėjo jai sakyti ,,Nori, kad aš tau padaryčiau“, išėmė iš virtuvėje esančios spintelės visą stalčių ir jį metė ant žemės. Stalčiuje buvo įvairūs maisto ruošimo įrankiai. Tuomet nuo grindų paėmė iškritusį peilį, kurį demonstruodamas nukreipė į ją. Peilį laikė ne mažiau kaip 30 cm atstumu nuo jos kūno. Ji S. nieko nesakė, buvo rami, stengėsi jo neprovokuoti. Kadangi buvo labai susijaudinusi, nepamena tikslių jo žodžių, bet žino, kad jis jai liepė dingti iš namų, nes bus blogai, kad ją užmušęs atsėdės 15 metų. Ji išsigando, pradėjo verkti. Pamanė, kad jis tikrai gali įgyvendinti savo išsakytus grasinimus, todėl apsirengė striukę, batus, pasiėmė raktus, mobiliojo ryšio telefoną ir išbėgo į lauką, kur paskambino bendruoju pagalbos telefono numeriu. Prašo dėl minėto įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą, nes mano, kad jai sūnaus S. K. išsakyti grasinimai yra realūs. Kasdien dėl sūnaus agresyvumo ir grasinimų jaučia baimę ir įtampą, trinka jos sveikata, civilinio ieškinio nereikš.

Apklausta pakartotinai liudytoja O. K. papildomai parodė, kad po sūnaus grasinimų nužudyti ji išsigando, pradėjo verkti, suprato, kad jis tik taip kalba, suprato, kad jis tik norėjo ją pagąsdinti, o ji, nenorėdama konflikto, išėjo iš namų. Būdama lauke paskambino bendruoju pagalbos telefono numeriu. Kada sūnus demonstravo jai peilį, ji jo bijojo, nes jis buvo neblaivus, nežinojo, ką gali padaryti. Ji jam dar stovėdama, jeigu gerai pamena, pasakė, kad ,,durk tuo peiliu“, o jis jai pasakė, kad ne mama, aš negaliu. Visų įvykio detalių ji gerai nepamena. Šiuo metu sūnus jos atsiprašė, ji jam atleido. Jis pergyvena, kad taip įvyko. Peilio, kuris yra paimtas, jai nereikia, jo susigrąžinti nenori. Ji mano, kad šis pradėtas tyrimas sūnui yra pamoka, jis jos atsiprašinėja. Kuomet jis būna blaivus, yra geras, padeda jai namuose, po įvykio jis nevartoja alkoholio, susitvarkė.

2023 m. vasario 2 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Atvykus į įvykio vietą yra penkių aukštų blokinis namas, patekus į butą, įėjus į virtuvę įvykiui reikšmingų daiktų nerasta.

2023 m. vasario 3 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota atlikta peilio apžiūra. Apžiūros objektai yra daiktai, kurie buvo paimti pareigūnams atvykus į įvykio vietą. Apžiūros protokole nurodyta, kad peilio geležtė - 20 cm, rankena - 12 cm, geležtė metalo spalvos, ant kurios viršaus matome užrašą ,,Uniwel kitchenware“, rankena rudos spalvos su matomais trimis metalo spalvos apskritimais.

2023 m. vasario 24 d. kitų objektų apžiūros protokole aprašytas apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro garso įrašas, kuriame užfiksuotas iš policijos registruojamų įvykių registro parsisiųstas pagalbos centro garso įrašas, pavadintas „ID 92137063146“. Panaudojant programą „Windows Media Player“ paleidžiamas garso įrašas, kuris yra mp3 formatu, garso įrašas 1 min. 18 sekundžių trukmės. Garso įraše girdėti moters, (toliau žymima - M), bei bendrojo pagalbos centro darbuotojo (toliau žymima - BPC) pokalbis: (BPC): vienas vienas du klausau. (M): Laba diena. (BPC): Sveiki. (M): Norėjau išsikviesti policiją. (BPC): Iš kokio miesto skambinat? (M): Iš Alytaus. (BPC): Kokia gatvė? (M): (duomenys neskelbtini). (BPC): Butas kelintas? (M): (duomenys neskelbtini). (BPC): Kas atsitiko? (M): Žinokit prisigėrė sūnus, viską daužo, trankosi, varo mane iš namų, pijokas. (BPC): Jūsų vardas? (M): O. K.. (BPC): Kaip pavardė? (M): O. K. (BPC): K.. Ar jis puola muštis? (M): Nu žinokit, peilį paėmęs gąsdina jis mane čia visaip. (BPC): Šiandien? (M): Nu taip. (BPC): Kur dabar jūs esat? (M): Aš išėjau prie namų iš laiptinės. (BPC): Kelintas aukštas būtų? (M): Pirmas. (BPC): Durų kodas yra įeiti į laiptinę? (M): Aštuoniolika. (BPC): Vaikų nepilnamečių yra? (M): Ne nėra. (BPC): Medikai reikalingi? (M): Kaip? (BPC): Medikai reikalingi? (M): Nu ne, nereikalingi. (BPC): Informuojam policiją, laukit. (M): Gerai, ačiū, aš lauksiu lauke. (BPC): Gerai, gerai, laukit.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, daro išvadą, kad S. K. kaltė yra įrodyta.

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šiame baudžiamojo įstatymo straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos objektyvusis požymis – grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Pagal teismų praktiką grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-341/2010, 2K-12/2011, 2K-410-693/2015, 2K-96-489/2018). Motyvai, kurių skatinamas kaltininkas grasina nukentėjusiajam, gali būti įvairūs (kerštas, chuliganiškos paskatos ir pan.), tačiau jie nusikaltimo kvalifikavimui reikšmės neturi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142/2007).

Byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamasis S. K. tyčia, laikydamas rankoje peilį, nukreiptą į O. K., grasino ją nužudyti, sutrikdyti sveikatą, sakydamas ,,nori, kad aš tau padaryčiau“, ,,žertva, k...“, tuo sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Nukentėjusioji nurodė maniusi, kad jis tikrai gali įgyvendinti savo išsakytus grasinimus, būtent dėl to ji ir išbėgo į lauką, kur išsikvietė pagalbą, mano, kad jai sūnaus išsakyti grasinimai buvo realūs. Visa tai taip pat patvirtina, kad nukentėjusioji turėjo pakankamą pagrindą bijoti S. K. ir tikėti, jog jis įvykdys savo grasinimus. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmuose yra visi BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje numatyta prokuroro teisė nuspręsti užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, tokiu atveju nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu.

BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, kad šią nusikalstamą veiką padaręs asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Tai įvertinus pripažintina, kad nagrinėjamoje byloje gali būti taikomas supaprastintas bylos procesas, t. y. procesas gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnis). Pranešus kaltinamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir išaiškinus jam BPK 418–425 straipsniuose numatytą šio proceso tvarką ir pasekmes, kaltinamasis tam neprieštaravo, sutiko su prokurorės siūloma laisvės apribojimo bausme ir jos dydžiu bei įpareigojimais.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 41 straipsnio nuostatomis, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kaltinamasis S. K. padarė tyčinį nusikaltimą, pagal pavojingumą priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nors anksčiau jis buvo tris kartus nuteistas, tačiau šiuo metu visi teistumai išnykę, todėl baudžiamojo įstatymo prasme kaltinamasis laikomas neteistu. Kaltinamasis baustas administracine tvarka už įvairaus pobūdžio administracinius nusižengimus, išvadų iš paskirtų poveikio priemonių nedaro, nei vienos iš jam skirtų baudų nėra sumokėjęs. S. K. niekur nedirba, girtauja, registruojasi Užimtumo tarnyboje, į Psichikos sveikatos centro priklausomybių stebimų pacientų tarpą įrašytas dėl psichikos sutrikimų, susijusių su alkoholio vartojimu, priklausomybės sindromo, tačiau Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2023 m. vasario 10 d. specialisto išvadoje nurodyta, jog S. K. netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę, taigi, abejonių dėl jo pakaltinamumo nėra. Kaltinamojo atsakomybę sunkina aplinkybė, jog nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kartu teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Siekiant BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, kaltinamajam skirtina BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė. Laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. (BK 48 straipsnio 2 dalis). Įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, skirtinas laisvės apribojimas 6 mėnesiams bei prokurorės nurodyti įpareigojimai. Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis visiškai prisipažino esąs kaltas, todėl yra sąlygos taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. vasario 2 d. 16.00 val. iki 2023 m. vasario 3 d. 14.03 val. (1 diena), prilyginant vieną laikino sulaikymo dieną dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktis).

Kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusios O. K.; nesiartinti prie jos arčiau nei 50 metrų atstumu; nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja; nesilankyti (duomenys neskelbtini) - panaikintinos, kai bus pradėtas bausmės vykdymas (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - peilis su užrašu ,,Uniwel kitchenware“, saugomas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje, sunaikintinas kaip menkavertis, nes nukentėjusioji atsisakė jį susigrąžinti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

S. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį ir nubausti jį laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje; per bausmės atlikimo laikotarpį neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti trečdaliu ir skirti laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje; per bausmės atlikimo laikotarpį neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti S. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. vasario 2 d. 16.00 val. iki 2023 m. vasario 3 d. 14.00 val. (1 dieną), prilyginant vieną laikino sulaikymo dieną dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusios O. K.; nesiartinti prie jos arčiau nei 50 metrų atstumu; nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja; nesilankyti (duomenys neskelbtini) – panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - peilį su užrašu ,,Uniwel kitchenware“, saugomą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje, sunaikinti.

Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Bylos nagrinėjimas teisme tokiu atveju bus privalomai rengiamas, tačiau nagrinėsiantis bylą teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytos bausmės rūšimi ir dydžiu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.

Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.