Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Marijus Kursevičius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 229¹ straipsnio 2 ir 4 dalimis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. B. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. sausio 21 d. nutarties, kuria, tenkinus Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų Lietuvos skyriaus (toliau – ir Probacijos tarnyba) teikimą, nuteistajam A. B. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu, paskirta laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nagrinėjamų klausimų esmė

1. A. B. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu, kuris pakeistas Šiaulių apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu, pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 165 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir A. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 9 (devyniems) mėnesiams su intensyvia priežiūra, įpareigojant A. B.: 1) per visą laisvės apribojimo bausmės vykdymo laiką nuo 22 iki 6 val. būti Probacijos tarnybai nurodytu faktiniu gyvenamosios vietos adresu, išskyrus, jeigu nebuvimas namuose susijęs su darbu ar sveikatos priežiūra; 2) visą laisvės apribojimo bausmės atlikimo laiką dalyvauti elgesio pataisos programoje; 3) per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 60 val. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 4) visą laisvės apribojimo bausmės atlikimo laiką dirbti arba, netekus darbo, per 2 savaites užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir būti joje registruotam, kol vėl pradės dirbti; taip pat uždraudžiant A. B.: 1) visą bausmės atlikimo laiką lankytis nukentėjusiosios N. K. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), ir bendrauti su ja; 2) visą laisvės apribojimo bausmės atlikimo laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį), išskyrus skirtas gydytojo. Vadovaujantis BK 65-66 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio 13 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (2 paros), jį prilyginant 6 (šešioms) laisvės apribojimo dienoms. Laisvės apribojimo bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmės vykdymą prižiūrinčioje institucijoje (Probacijos tarnyboje) dienos.

2. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. sausio 21 d. nutartimi, tenkinus Probacijos tarnybos teikimą, nuteistajam A. B. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu, kuris pakeistas Šiaulių apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu, paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę. Arešto bausmės pradžią nutarta skaičiuoti nuo nuteistojo atlikimo į bausmės atlikimo vietą arba jo faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusią nutartį, jeigu to prireiktų.

II. Skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

I. Aukštesniojo teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo A. B. skundas atmetamas. Skundžiama nutartis keistina dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.

3. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su nuteistojo A. B. skundu, skundžiama nutartimi, įvertinęs skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. sausio 21 d. nutartimi Probacijos tarnybos teikimas tenkintas pagrįstai. Nors toks sprendimas nuteistajam A. B. nėra palankus, visgi skundžiama nutartimi pagrįstai nustatyta, kad nuteistasis A. B. vengia atlikti jam paskirtą laisvės apribojimo bausmę. Visgi, žemesnysis teismas, nors ir teisingai išsprendė nuteistajam A. B. paskirtos bausmės pakeitimo klausimą, nesilaikė BK 66 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto imperatyvaus reikalavimo ir į pakeistos bausmės laiką neįskaitė nuteistojo laikinajame sulaikyme išbūto laiko. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nuteistojo skundas atmetamas, tačiau skundžiama nutartis keistina dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.

4. Pažymėtina, kad laisvės apribojimas yra viena iš bausmių rūšių, kurios esmę sudaro terminuotas įstatymo bei teismo nustatytų pareigų (draudimų ir įpareigojimų) taikymas nuteistajam. Šios bausmės esmė – nuteistas asmuo gyvena laisvėje, tačiau jam tam tikram laikotarpiui nustatomi tam tikri apribojimai ir draudimai. Būtent apribojimų ir draudimų sistema yra šios bausmės esmė ir pagrindiniai baudimo elementai. Laisvės apribojimo bausmės turinį sudaro nuteistojo pareiga vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, laikytis teismo nustatytų draudimų bei atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, bausmės vykdymo institucijos teikimu jam gali būti skiriamos papildomos baudžiamojo poveikio priemonės, draudimai ir įpareigojimai, arba ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles (BK 48 straipsnio 8 dalis). Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę laikytinas nuteistajam nustatytų draudimų pažeidimas ar nesilaikymas, įpareigojimų nevykdymas, netinkamas draudimų ar įpareigojimų laikymasis ar vykdymas, pareigos atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai, nevykdymas arba netinkamas vykdymas, atsiskaitymo nustatyta tvarka pažeidimai ir pan. Ar asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę ir kokią atsakomybės priemonę taikyti, sprendžia teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu. Be to, vengimui, be kita ko, būdingas piktybiškumo požymis, t. y. turi būti nustatyta asmens tyčia elgtis priešingai teisėtiems reikalavimams. Pažymėtina ir tai, kad laisvės apribojimo bausmės pakeitimui į arešto bausmę nereikia konstatuoti visų teismo skirtų įpareigojimų nevykdymo, užtenka nustatyti bent vienos taikytos priemonės piktybiško nevykdymo atvejį ar naujo teisės pažeidimo padarymo faktą. Kiekvienu atveju teismas privalo aiškintis, ar nuteistasis jam paskirtų įpareigojimų nevykdė dėl svarbių, objektyvių priežasčių, ar jo elgesį lėmė subjektyvūs faktoriai, nenoras prisiimti atsakomybės už savo veiksmus ir vykdyti teisėtai nustatytų įpareigojimų.

5. Šiaulių rūmų 2025 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu, kuris pakeistas Šiaulių apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu, A. B., kuriam buvo paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė su intensyvia priežiūra, buvo įpareigotas: 1) per visą laisvės apribojimo bausmės vykdymo laiką nuo 22 iki 6 val. būti Probacijos tarnybai nurodytu faktiniu gyvenamosios vietos adresu, išskyrus, jeigu nebuvimas namuose susijęs su darbu ar sveikatos priežiūra; 2) visą laisvės apribojimo bausmės atlikimo laiką dalyvauti elgesio pataisos programoje; 3) per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 60 val. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 4) visą laisvės apribojimo bausmės atlikimo laiką dirbti arba, netekus darbo, per 2 savaites užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir būti joje registruotam, kol vėl pradės dirbti. Be to, minėtu teismo nuosprendžiui A. B. buvo uždrausta: 1) visą bausmės atlikimo laiką lankytis nukentėjusiosios N. K. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), ir bendrauti su ja; 2) visą laisvės apribojimo bausmės atlikimo laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį), išskyrus skirtas gydytojo. Apkaltinamasis teismo nuosprendis įsiteisėjo 2025 m. rugsėjo 17 d., Probacijos tarnyboje jis buvo gautas ir pradėtas vykdyti 2025 m. rugsėjo 22 d. (minėtą dieną nuteistasis buvo įtrauktas į probuojamųjų asmenų registrą).

6. Aukštesniajam teismui pateikti duomenys leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis A. B. piktybiškai nesilaikė teismo paskirto draudimo per visą bausmės atlikimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį). Antai, iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad 2025 m. gruodžio 1 d. iškviestas į Probacijos tarnybą pateikti pasiaiškinimo dėl to, kad laikotarpiu nuo 2025 m. lapkričio 27 d. iki 2025 m. lapkričio 28 d. jis nebuvo jam nustatytoje buvimo vietoje, nuteistasis rašytiniame paaiškinime, be kita ko, nurodė, kad jis buvo neblaivus (asmens bylos 46 lapas). Taip pat iš nuteistojo asmens byloje esančio VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė 2025 m. gruodžio 4 d. rašto matyti, kad nuteistasis A. B. 2025 m. lapkričio 25 d. 11.38 val. Greitosios medicinos pagalbos ekipažo buvo pristatytas į Respublikinės Šiaulių ligoninės Skubiosios medicinos pagalbos skyrių; iš Greitosios medicinos pagalbos žinoma, kad A. B. policijos automobilyje įpūtė į alkotesterį virš 2 promilių (asmens bylos 49 lapas). Probacijos tarnyboje buvo gauti duomenys apie tai, kad nuteistajam 2025 m. lapkričio 25 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį dėl vairavimo neblaiviam (asmens bylos 40 lapas (antra pusė)). A. B. 2025 m. gruodžio 1 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad jam pradėtas ikiteisminis tyrimas, nes jis vairavo neblaivus (asmens bylos 46 lapas). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose yra gauta baudžiamoji byla Nr. 1-485-1183/2026 (teisminio proceso Nr. 1-01-1-41470-2025-8), kurioje A. B. kaltinamas tuo, kad jis: 1) 2025 m. lapkričio 25 d. 10.45 val. vairavo lengvąjį automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio – A. B. dėl šios veikos ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai (pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį); 2) 2025 m. gruodžio 16 d. apie 20.30 val., smurtaudamas nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį (pagal BK 138 straipsnio 1 dalį); 3) 2025 m. gruodžio 16 d. apie 20.30 val., grasino nužudyti nukentėjusįjį (pagal BK 145 straipsnio 1 dalį); 4) 2025 m. gruodžio 16 d. apie 20.30 val. tyčia sugadino svetimą turtą (pagal BK 187 straipsnio 1 dalį). Iš kaltinamojo akto matyti, 2025 m. lapkričio 25 d. alkotesteriu A. B. pirmu tikrinimu 10.49 val. nustatytas 2,23 prom. girtumas, tuo tarpu pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadą Nr. T-A-5278/2025(01) A. B. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 3,6 promilės etilo alkoholio. Nepaisydamas to, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2025 m. gruodžio 23 d. nutartimi atmetė Probacijos tarnybos teikimą dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą ir suteikė nuteistajam galimybę pasitaisyti, nuteistasis A. B. ir toliau nesilaikė draudimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Antai, VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė pateikė duomenis apie tai, kad A. B. atvykus į Psichiatrijos kliniką, kur jam laikotarpiu nuo 2026 m. sausio 3 d. 21.01 val. iki 2026 m. sausio 4 d. .55 val. buvo suteikta stebėjimo paslauga, buvo nustatytas 0,59 promilės neblaivumas (3 t., b. l. 193). Tuo tarpu, teikimo duomenimis, pats nuteistasis Probacijos tarnybai 2026 m. sausio 6 d. paaiškino, kad tuo metu nebuvo apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Aukštesniojo teismo vertinimu, toks pasikartojantis nuteistojo elgesys patvirtina, kad nuteistasis ir toliau sąmoningai ignoruoja jam nustatytą draudimą vartoti psichiką veikiančių medžiagų. Akivaizdu, jog nuteistasis ne vieną kartą nesilaikė jam nustatyto draudimo vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį), po pirmojo Probacijos tarnybos teikimo nagrinėjimo ir jam palankios teismo 2025 m. gruodžio 23 d. nutarties priėmimo jam buvo suteiktos visos galimybės įvertinti tokį savo elgesį ir pasitaisyti, tačiau pasitikėjimas nuteistuoju, jam vis piktybiškai vengiant laikytis nustatyto draudimo, negali būti begalinis. Įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, apylinkės teismas priėmė sprendimą pakeisti laisvės apribojimo bausmę arešto bausme. Tokiam sprendimui pritaria ir aukštesnysis teismas.

7. Pažymėtina, kad sprendžiant laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą, esminę reikšmę turi ne tik patys nustatyti nuteistajam paskirtų įpareigojimų ar draudimų nesilaikymo atvejai, bet ir tai, ar paskirtų įpareigojimų bei draudimų nesilaikymo atvejai buvo esant pateisinamai priežasčiai, ar ne. Aukštesniojo teismo vertinimu, nevienkartiniai alkoholio vartojimo atvejai, naujo ikiteisminio tyrimo pradėjimas, kuriame yra požymių, jog jie padaryti neblaivaus asmens, negali būti vertinamas kaip atsitiktinis nuteistojo elgesys.

8. Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, kad siekiant, jog būtų užtikrintas tinkamas laisvės apribojimo bausmės vykdymas, būtinas paties nuteistojo aktyvus prisidėjimas ir bendradarbiavimas su Probacijos tarnyba. Nuteistasis, kuriam skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė ir kartu paskiriami įpareigojimai ir draudimai, privalo elgtis itin pavyzdingai, kad pateisintų jam parodytą pasitikėjimą, tačiau nagrinėjamu atveju nuteistasis A. B. jam suteiktomis galimybėmis nepasinaudojo. Aukštesniojo teismo vertinimu, visos aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia spręsti apie nuteistojo lengvabūdišką ir gana cinišką požiūrį į jam nustatytus įpareigojimus, draudimus bei vykdomą jo priežiūrą. Aptartų aplinkybių visuma neabejotinai patvirtina, jog nuteistasis, būdamas supažindintas su laisvės apribojimo bausmės atlikimo sąlygomis ir teismo paskirtų draudimų nevykdymo pasekmėmis, privalėjo suprasti ir suprato, kad nevykdant draudimų, teismo nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausmė gali būti pakeista griežtesne bausme. Tačiau nuteistasis tinkamų išvadų dėl savo elgesio nepadarė ir teismo jam iš esmės du kartus parodyto pasitikėjimo nepateisino, jo elgesys neleidžia tikėtis, jog paskirtos bausmės tikslai galėtų būti pasiekti nepakeitus laisvės apribojimo bausmės areštu, nes šiuo atveju būtų sudarytos prielaidos asmens nebaudžiamumui. Aukštesnysis teismas sprendžia, kad paminėtos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog nuteistajam A. B. paskirta bausmė – laisvės apribojimas, nėra pakankamai efektyvi.

9. Nors nuteistasis kartu su skundu pateikė duomenis apie tai, kad jam laikotarpiu nuo 2026 m. sausio 3 d. 18.02 val. iki 2026 m. sausio 4 d. 11 val. VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje buvo suteikta stebėjimo paslauga (5 t., b. l. 29), visgi pažymėtina, kad šie duomenys, priešingai nei nurodoma skunde, nepatvirtina jo pastangų liautis vartoti alkoholį, nes, kaip jau buvo minėta, VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė pateikė duomenis apie tai, kad A. B. atvykus į Psichiatrijos kliniką, kur jam laikotarpiu nuo 2026 m. sausio 3 d. 21.01 val. iki 2026 m. sausio 4 d. 0.55 val. buvo suteikta stebėjimo paslauga, buvo nustatytas 0,59 promilės neblaivumas (3 t., b. l. 193). Aukštesniojo teismo vertinimu, akivaizdu, kad į gydymo įstaigą nuteistasis kreipėsi jau būdamas neblaivus, t. y. po alkoholio vartojimo fakto, o ne siekdamas užkirsti kelią jo vartojimui. Vien pats kreipimasis į gydymo įstaigą po alkoholio vartojimo, kai nustatytas neblaivumas, negali būti vertinamas kaip aktyvios ir savalaikės pastangos atsisakyti žalingo įpročio. Asmuo, realiai siekiantis nutraukti alkoholio vartojimą, turi imtis prevencinių veiksmų ir kreiptis pagalbos iki vartojimo pradžios arba pajutęs potraukį, bet dar nebūdamas apsvaigęs, o ne tuomet, kai teismo nustatyto draudimo pažeidimas jau yra padarytas. Dėl nurodytų priežasčių nuteistojo pateikti duomenys vertintini kaip patvirtinantys alkoholio vartojimo, o tuo pačiu – ir teismo nustatyto draudimo pažeidimo faktą, o ne kaip įrodantys kryptingas ir sąmoningas pastangas jo atsisakyti. Be to, nuteistojo skundo argumentai, kad atvykus į kliniką jo savijauta buvo ypatingai bloga ir jis tuo metu tvirtai apsisprendė daugiau nebevartoti alkoholio dėl baimės numirti, nepaneigia anksčiau nustatytų aplinkybių ir nekeičia jų teisinio vertinimo. Vien deklaratyvus ketinimas ateityje nevartoti alkoholio negali būti prilyginamas faktiniams veiksmams, rodantiems kryptingą ir nuoseklų siekį keisti elgesį.

10. Nuteistasis skunde nurodo ir tai, kad jo apsisprendimą nebevartoti alkoholio patvirtina ir prie skundo pridedama gydytojos neurologės sutartis su juo, kaip su pacientu. Aukštesnysis teismas, atsakydamas į šiuos skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad iš nuteistojo pateikto dokumento kopijos (5 t., b. l. 28) nėra aišku, koks konkretus gydymas nuteistajam buvo suteiktas – nurodoma tik tai, kad gydymo NMF veikimas iki 2027 m. vasario 10 d. Nuteistasis nepateikė jokių duomenų, kad jis naudotųsi patvirtintomis priklausomybės gydymo metodikomis: psichiatro ar narkologo priežiūra, lankytų priklausomybės programas, elgesio terapiją ar gautų medikamentinį gydymą. Dėl šios priežasties realių ketinimų ir pastangų laikytis teismo nustatyto draudimo aukštesnysis teismas neįžvelgiama. Antra, nuteistojo skundo teiginiai apie „apsisprendimą“ nebevartoti alkoholio teisiškai nėra reikšmingi, kadangi draudimas vartoti alkoholį jam kilo ne iš asmeninės valios, o iš imperatyvaus teismo nuosprendžio. Esant galiojančiam draudimui, elgesio teisėtumas vertinamas pagal jo laikymąsi, o ne pagal subjektyvius pareiškimus apie ketinimus. Taigi nurodyti nuteistojo skundo argumentai, priešingai nei nurodoma skunde, nesudaro pagrindo manyti, kad ateityje jis be pažeidimų vykdys laisvės apribojimo bausmę ir kad ši bausmė jam bus efektyvi.

11. Tuo pačiu dar kartą pažymėtina, kad laisvės apribojimo bausmės pakeitimui į arešto bausmę nereikia konstatuoti visų teismo skirtų įpareigojimų nevykdymo, užtenka nustatyti bent vienos taikytos priemonės piktybiško nevykdymo atvejį ar naujo teisės pažeidimo padarymo faktą, todėl esant aptartoms aplinkybėms, nuteistojo skunde dėstomos aplinkybės apie kitų jam paskirtų įpareigojimų ir draudimų laikymąsi nepaneigia išvados apie tai, kad nuteistasis piktybiškai nesilaikė jam skirto draudimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, o tuo pačiu – ir laisvės apribojimo bausmės.

12. Apibendrindamas visa, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis priimta tinkamai įvertinus visas nagrinėjamam klausimui turinčias reikšmės aplinkybes, todėl nuteistojo skundas atmetamas.

13. Tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad žemesnysis teismas, keisdamas nuteistajam paskirtą laisvės apribojimo bausmę, nesilaikė BK 66 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir į pakeistos bausmės laiką neįskaitė A. B. laikinajame sulaikyme išbūto laiko (2 parų), kurį buvo įskaitę Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai, priimdami 2025 m. balandžio 25 d. nuosprendį kuris pakeistas Šiaulių apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu. BK 66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas suėmimas ir (ar) laikinas sulaikymas, privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę. Tuo tarpu minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad suėmimas ir (ar) laikinas sulaikymas į paskirtą bausmę įskaitomas pagal šio kodekso 65 straipsnio 1 dalies taisykles vieną suėmimo ir (ar) laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo ar arešto parai, šešių MGL dydžio baudai, devynioms viešųjų darbų valandoms, trims laisvės apribojimo dienoms. Atsižvelgiant į tai, kad žemesnysis teismas skundžiamoje nutartyje netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, skundžiama nutartis keičiama, į nuteistajam A. B. pakeistą 90 parų arešto bausmę įskaitant jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką (2 paras), jas prilyginant dviem arešto paroms.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1, 3 punktais, 9 dalimi,

nutaria:

Atmesti nuteistojo A. B. skundą.

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. sausio 21 d. nutartį ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į A. B. pakeistą 90 parų arešto bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką (2 paras), jas prilyginant dviem arešto paroms.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.