- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-09-12
- Bylos Nr.
- 2-509-892/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-04692-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Pluirienė
- Ieškovas
- G. P.
- Atsakovas
- S. P.
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra
- Advokatai
- Renata Cibulskienė, Agata Aganiauskienė
- Kategorijos
- 2.4.2.9Bendrosios nuosavybės teisė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka pagal ieškovės G. P. ieškinį atsakovui S. P. ir atsakovo S. P. priešieškinį ieškovei G. P. dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė patikslintu ieškiniu teismo prašė: 1) nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu, unikalus Nr. 4400-0733-8488, esančiu (duomenys neskelbtini), Rudaminos k., Rudaminos sen., Vilniaus raj., tvarką: a) ieškovė naudosis gyvenamojo namo patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 1-1 (3,25 kv. m.), 1-2 (7,20 kv. m.), 1-3 (11,82 kv. m.), 1-14 (1,54 kv. m.), 1-13 (7,95 kv. m.), 1-12 (15,13 kv. m.), 1-10 (6,68 kv. m.), 1-11 (13,73 kv. m.) ir dalimi patalpos 1-9 (5,21 kv. m.); b) atsakovas naudosis patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 1-4 (5,98 kv. m.), 1-5 (3,96 kv. m.), 1-6 (4,41 kv. m.), 1-7 (16,66 kv. m.), 1-8 (33,99 kv. m.) ir dalimi patalpos 1-9 (7,5 kv. m.); 2) nustatyti naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. 4177-0300-0273, esančiu Rudens g. 1, Rudaminos k., Rudaminos sen., Vilniaus raj., tvarką: a) ieškovė naudosis 0,514 ha Žemės sklypo A dalimi pažymėta žemės sklypo plane (taškai 13, 14, 15, 23, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 24, 25, 22,4, 5); b) atsakovas naudosis 0,2513 ha žemės sklypo B dalimi pažymėta žemės sklypo plane (taškai 13, 7, 1, 2, 3, 22, 25, 24, 21, 20, 19, 18, 17, 16, 23, 15, 14); 3) priteisti ieškovei G. P. iš atsakovo S. P. 1200 Eur kompensaciją už atsakovui tenkančius gyvenamojo namo šildymo įrengimus; 4) priteisti ieškovei G. P. priteisti iš atsakovo S. P. bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2006 m. balandžio 4 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1077-494/2006 buvo patvirtinta ieškovės ir atsakovo sutartis dėl santuokos nutraukimo (duomenys neskelbtini) pasekmių, pagal kurią ieškovei G. P. teko ½ dalis nebaigto statyti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Rudaminos k., Rudaminos sen., Vilniaus raj., unikalus Nr. 4400-0733-8488, bendras plotas 145,01 kv. m. ir 5/30 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Rudaminos k., Rudaminos sen., Vilniaus raj., unikalus Nr. 4177- 0300-0273, bendras plotas 0.3027 ha, atsakovui S. P. teko ½ dalis nebaigto statyti Gyvenamojo namo ir 25/30 dalys Žemės sklypo. Ieškovė ir atsakovas bendrai naudojasi Gyvenamuoju namu, tačiau nesutaria dėl naudojimosi Gyvenamuoju namu tvarkos, nuolat kyla ginčai dėl šiuo metu bendrai naudojamų patalpų, tokių kaip katilinė (1-4 patalpa) ar sandėliukas (1-5) ar kitų patalpų. Šiuo metu ieškovė naudojasi patalpomis plane pažymėtomis indeksais: 1-1 (3,25 kv. m.), 1-2 (7,20 kv. m.), 1-3 (11,82 kv. m.), 1-14 (1,54 kv. m.), 1-13 (7,95 kv. m.), 1-12 (15,13 kv. m.), 1-10 (6,68 kv. m.), 1-11 (13,73 kv. m.) ir 1-9 (12,71 kv. m.); atsakovas naudojasi patalpomis: 1-6 (4,41 kv. m.), 1-7 (16,66 kv. m.), l-8 (33,99 kv. m.). Šalys bendrai naudojasi 1-4 (5,98 kv. m.), 1-5 (3,96 kv. m.) patalpomis. Siekdama išvengti ginčų dėl namo šildymo sistemos eksploatavimo ir siekdama, kad neliktų bendro naudojimų patalpų ieškovė savo naudojamose patalpose įrengė suskystintų naftos dujų grupinį balioninį renginį namo apšiltinimui ir maisto ruošimui, todėl ateityje katiline (1-4 patalpa) ir sandėliuku (1-5) nesinaudos. Ieškovė ne kartą siūlė atsakovui naudojimosi gyvenamuoju namu ir žemės sklypu tvarką nustatyti tarpusavio sutarimu, tačiau šalims nepavykdavo susitarti.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepime nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti ir nustatyti jo siūlomą naudojimosi gyvenamuoju namu ir žemės sklypu tvarką. Nurodė, kad ieškovės siūloma gyvenamojo namo naudojimosi tvarka yra neracionali ir neatitinka nusistovėjusios faktinės šalių naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis tvarkos, teisingumo ir protingumo principų. Dėl ieškovės siūlomos žemės sklypo naudojimosi tvarkos atsakovas prieštaravimų neturi. Pažymėjo, kad ginčas kyla dėl patalpų pažymėtų indeksais: 1-4 (katilinė), 1-5 (sandėliukas) ir 1-9 (gyvenamoji patalpa). Šalys kartu gyvena minėtame name, bendraturčių teisėmis juo naudojasi, rūpinasi, prižiūri, tačiau nutraukiant ieškovės ir atsakovo santuoką 2006 metais gyvenamasis namas nebuvo užbaigtas statyti, atsakovas 2015 metais baigė statyti namą ir užregistravo VĮ „Registrų centras“ 100 procentų baigtumą, namo statybų užbaigimui atsakovas investavo apie 30 000 Eur. Pažymėjo, kad ne tik atsakovas, bet ir ieškovė naudojasi patalpa, pažymėta indeksu 1-4, kurioje yra katilinė, todėl ieškovės reikalavimas, kad katilinė naudojimuisi būtų priskirta tik atsakovui bei priteisti 1200 eurų kompensaciją už naujos šildymo įrangos įrengimą yra nepagrįstas, be to, gyvenamajame name dar vienos šildymo sistemos įrengimas (kaip teigia ieškovė) yra faktiškai neįmanomas, nepasinaudojus katiline. Šis ieškovės pasiūlymas neatitinka tarp šalių susiklosčiusios faktinės naudojimosi katiline tvarkos bei racionalumo (patogumo) ir efektyvumo principų. Patalpa, pažymėta indeksu 1-5 (toliau - sandėliukas) taip pat yra pagalbinė patalpa, todėl įmanomas bendras šalių naudojimasis šia patalpa. Atsakovas pažymėjo, kad nesutinkant su tokia naudojimosi katiline bei patalpa 1-5 tvarka, atsakovas teiktų pasiūlymą kompensuoti ieškovei ½ minėtų patalpų kainos. Atsakovas nesutiko patalpą, pažymėtą indeksu 1-9 (gyvenamoji patalpa), padalinti šalims lygiomis dalimis, atsakovas teigė, kad minėtoje patalpoje jis faktiškai gyvena, be to, įprasta, kad minėtame kambaryje apsistoja į svečius atvykusi dukra, todėl ji turi būti priskirta jo naudojimuisi. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad nebuvo davęs sutikimo dėl namo šildymo sistemos (bendrų inžinierinių konstrukcijų) pertvarkymo, todėl tokie ieškovės atlikti veiksmai yra neteisėti (1 t. b.l. 140-149). A. S. P. prašė: 1) nustatyti atsakovo teikiamą naudojimosi gyvenamuoju namu, unikalus Nr. 4400-0733-8488, esančiu Rudens g. 1, Rudaminos k., Rudaminos sen., Vilniaus raj., ir žemės sklypu, unikalus Nr. 4177-0300-0273, esančiu Rudens g. 1, Rudaminos k., Rudaminos sen., Vilniaus raj. naudojimosi tvarką: a) atsakovas naudosis gyvenamojo namo patalpomis plane pažymėtomis indeksais 1-6, 1-7, 1-8, 1-9; ieškovė naudosis patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-1, 1-2, 1-3, 1-14, 1-13, 1-12, 1-10, 1-11; šalys bendrai naudotis patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-4, 1-5; b) ieškovė naudosis 0,514 ha žemės sklypo A dalimi pažymėta žemės sklypo plane, atsakovas naudosis 0,2513 ha žemės sklypo B dalimi pažymėta žemės sklypo plane; 2) nustatyti atsakovui pirmumo teisę pirkti iš ieškovės jos naudojamą gyvenamojo namo ir žemės sklypo nuosavybės dalį; 3) atmesti ieškovės reikalavimus (1 t. b.l. 40-45, 146-149).
4. Ieškovė atsiliepime į priešieškinį prašė teismo jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad ji nesutinka, kad šalys bendrai naudotųsi tam tikromis patalpomis, t.y katiline (1-4) ir sandėliuku (1-5), nes šalys turi ilgalaikius konfliktinius santykius. Katilinėje (1-4) yra įrengta gyvenamojo namo šildymo sistema, atsakovas yra sukūręs kitą šeimą, pastoviai gyvena dabartinės žmonos bute Vilniuje, o gyvenamajame name nuolat negyvena, būna tik savaitgaliais. Ieškovė su atsakovu nuolat konfliktuoja dėl kuro naudojimo, atsakovas nesutinka mokėti už kurą, nenori remontuoti šildymo sistemos, todėl atsakovo siūloma tvarka būtų patogi tik atsakovui, jis galėtų nesirūpinti namo šildymo sistemos eksploatavimu, jam nereikėtų mokėti už kurą, ieškovė tuo rūpintųsi ir savo lėšomis pirktų kurą bei eksploatuotų šildymo sistemą. Pažymėjo, kad sandėliuku (1-5) taip pat nėra prasmės naudotis bendrai, nes šalys veda atskirus ūkius, todėl jokių bendrų daiktų neturi, atsakovo siūloma naudojimosi tvarka paliekant katilinės (1-4) ir sandėliuko (1-5) patalpas bendram naudojimui objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams ir naudinga tik atsakovui. Atsakovo alternatyvus siūlymas palikti katilinės (1-4) patalpas jam, o bendram naudojimui palikti sandėliuko (1-5) patalpas yra neįgyvendinamas, nes į sandėliuką (1-5) galima patekti tik per 1-7 ar 1-4 patalpas, o tai reiškia kad ieškovė į sandėliuką galėtų patekti tik per atsakovo naudojamas patalpas. Ieškovė nurodė, kad įsivedė atskirą elektros apskaitą, įrengė atskirą šalto vandens stovą, nes tarp šalių nuolat kildavo nesutarimai dėl apmokėjimo už vandenį ir elektrą. Įvertindama tai, ieškovė siekia nustatyti tokią gyvenamojo namo naudojimosi tvarką, kad šalys gyvenamuoju namu galėtų naudotis visiškai atskirai, tuo pašalinant konfliktų galimybę, t.y. katilinę (1-4) ir sandėliuką (1-5) paskiriant atsakovo naudojimui. Antra, ieškovė nesutinka, kad kambariu 1-9 naudotųsi atsakovas, nes pagal nusistovėjusią tvarką šalių susitarimu kambariu 1-9 naudojasi ieškovė, o atsakovas naudojasi 1-6, 1-7 ir 1-8 kambariais. Ieškovė pažymi, kad atsakovas teikia melagingą informaciją ir klaidina teismą - atsakovas nurodo, kad patalpoje 1-9 faktiškai gyvena, tačiau iš tikrųjų toje patalpoje pastoviai nuo gyvenamojo namo įrengimo, t.y. nuo 2008 m. iki šiol gyvena ieškovės motina K. B., kurią prižiūri ieškovė, tuo tarpu nustatant naudojimosi tvarką būtina atsižvelgti į faktinį patalpų naudojimą. Ieškovė pažymėjo, kad į svečius atvykusi dukra dažniausiai apsistoja 1-12 patalpoje arba gyvena atsakovo naudojamuose kambariuose, jei jo nebūna. Ieškovė teigė, kad jos siūlymas kambarį (1-9) padalinti per pusę užtikrina abiejų bendraturčių interesus, tuo tarpu atsakovo siūlymas palikti šį kambarį jam, remiasi tik jo paties interesais. Ieškovė patvirtina, kad nori nustatyti tokią naudojimosi tvarką, kad neliktų nei bendrų patalpų, nei bendrų įrengimų. Techninės galimybės Gyvenamajame name įrengti kitą šildymo sistemą yra. Šildymo sistema būtų įrengiama ieškovės naudojimuisi priskirtose patalpose. Kadangi atsakovui liktų visa dabartinė šildymo įranga, ieškovė pagrįstai prašo priteisti kompensaciją už atsakovui tenkančią šildymo įrangą. Taip pat pažymėjo, kad šiuo metu ieškovė jai priklausančios Gyvenamojo namo dalies parduoti neketina, o atsakovo pagal įstatymą turimos pirmenybės teisės neginčija.
5. Tretysis asmuo Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra atsiliepime į ieškinį ir priešieškinį nurodė, kad neprieštarauja šalių pasiūlytiems naudojimosi žemės sklypu būdams (1 t. b.l. 60-61, 65-66).
6. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė savo reikalavimus patikslintame ieškinyje nurodytais pagrindais. Ieškovė paaiškino, kad patalpos 1-4, 1-5 neturėtų likti bendro naudojimo patalpomis, nes ieškovė neturi intereso jomis naudotis, ieškovės pasiūlytas patalpų naudojimosi variantas yra kompromisinis, nes patalpa 1-9 dalintina per pusę, ieškovė sutinka, kad jai tektų naudotis mažesne minėto kambario dalimi, be to, neturinčia lango, nurodė įsipareigojanti padengti kambario dalių atskyrimo išlaidas. Paaiškino, kad dujinis šildymas yra įrengtas visose patalpose, kuriose gyvena ieškovė, esama šildymo sistema buvo atskirta ir pritaikyta ieškovės naudojamoms patalpoms. Taip pat paaiškino, kad kompensacija už šildymo katilą priteistina todėl, kad ankstesnė šildymo sistema lieka atsakovui, kieto kuro katilas buvo bendroji dalinė nuosavybė, pažymėjo, kad atsakovo prašoma priteisi kompensacija negali būti skaičiuojama pagal atsakovo nurodomą nekilnojamo turto vidutinę rinkos kainą, nes ji neatspindi realios turto vertės. Ieškovė paaiškino, kad kambaryje 1-9 gyvena ieškovės mama nuo 2008 metų, pažymėjo, kad atsakovas savo lėšomis įrengė tik jam priklausančią namo dalį, kambario 1-9 atsakovas neįrenginėjo, pripažino, kad minėtame kambaryje stovi atsakovo pirkta sekcija, įrengiant atskirtą šildymo sistemą nebuvo klausiama atsakovo nuomonės, paaiškino, kad pusę kambario 1-9 būtų naudojama pagalbiniams reikmenims susidėti arba padidinti turimą kambarį, nurodė, kad vandens skaitiklis stovi ieškovės virtuvėje, elektros skaitiklis stovi lauke.
Šalies argumentai
7. Atsakovas teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, nustatyti jo prašomą naudojimosi žemės sklypu ir gyvenamuoju namu tvarką. Paaiškino, kad ieškovė kambaryje 1-9 negyvena, juo nesinaudoja, nėra aišku, kam naudotų dalį kambario be lango, todėl protinga būtų priteisti ieškovei piniginę kompensaciją už atsakovui tenkantį didesnį gyvenamųjų patalpų plotą. Nurodė, kad sandėliuku reikėtų palikti naudotis pasinaudoti bendrai, nes ten yra integruoti inžineriniai tinklai, esantis kieto kuro katilas yra senas, todėl jį būtina keisti, faktiškai yra būtina įrengti naują katilinę atsakovo pusėje, šiuo metu šildymo sistema nėra veikianti. Pažymėjo, kad įrenginėdama dujinę šildymo sistemą ieškovė neprašė atsakovo leidimo. Paaiškino, kad 1-9 kambaryje ieškovės motina būna, kaip ir visame name. Pažymėjo, kad jis įrengė visą namą, atsakovo siūloma tvarka iš esmės nepažeistų šalių turimų idealių dalių proporcingumo principo, nes priskyrus atsakovui naudotis patalpa 1-9 jo naudojamas plotas būtų didesnis tik 0,4 kv. m..
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinys netenkintinas
8. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys yra gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. 4400-0733-8488, ir žemės sklypo, kurio unikalus Nr. 4177-0300-0273, esančių Vilniaus rajone, Rudaminos sen., Rudaminos k., (duomenys neskelbtini), bendraturčiai: iškovei nuosavybės teise priklauso ½ dalis gyvenamojo namo bei 5/30 dalys žemės sklypo, atsakovui nuosavybės teise priklauso ½ dalis gyvenamojo namo bei 25/30 dalys žemės sklypo (1 t. b.l. 94-95). Iš VĮ „Registrų centras“ pažymėjimo matyti, kad gyvenamasis namas yra vieno aukšto, 145,01 kv. m. bendro ploto, 104,04 kv. m. gyvenamojo ploto, statybos darbų pradžia – 2000 metai, pabaiga – 2015, šildymas – vietinis centrinis, vandentiekis – vietinis, nuotekų šalinimas – vietinis (1 t. b.l. 94-95). Remiantis į bylą pateiktu gyvenamojo namo 2015-10-09 kadastrinių matavimų byloje esančiu namo patalpų išdėstymo planu (1 t. b.l. 94-96), pastato vidaus plotų eksplikacija (1 t. b.l 107-108) nustatyta, kad gyvenamąjį namą sudaro šios patalpos: 1-1 indeksu pažymėtas koridorius (3,25 kv. m.) 1-2 indeksu pažymėtas koridorius (7,20 kv. m.), 1-3 indeksu pažymėta virtuvė (11,82 kv. m.), 1-4 indeksu pažymėta katilinė (5,98 kv. m.), 1-5 indeksu pažymėtas koridorius (3,96 kv. m.), 1-6 indeksu pažymėta vonios kambarys (4,41 kv. m.), 1-7 indeksu pažymėtas kambarys – virtuvė (16,66 kv. m.), 1-8 indeksu pažymėtas kambarys (33,99 kv. m.), 1-9 indeksu pažymėtas kambarys (12,71 kv. m.), 1-11 indeksu pažymėtas kambarys (13,73 kv. m.), 1-11 indeksu pažymėtas kambarys (13,73 kv. m.), 1-12 indeksu pažymėtas kambarys (15,13 kv. m.), 1-13 indeksu pažymėtas vonios kambarys (7,95 kv. m.), 1-14 indeksu pažymėtas tualetas (1,54 kv. m.).
9. Ieškovė ieškiniu prašė priskirti jai naudotis patalpomis, kurių indeksai 1-1 (3,25 kv. m.), 1-2 (7,20 kv. m.), 1-3 (11,82 kv. m.), 1-14 (1,54 kv. m.), 1-13 (7,95 kv. m.), 1-12 (15,13 kv. m.), 1-10 (6,68 kv. m.), 1-11 (13,73 kv. m.) ir dalimi patalpos 1-9 (5,21 kv. m.), iš viso 72,51 kv. m. patalpomis, tuo tarpu atsakovui priskirti naudotis likusiomis patalpomis, kurių bendras plotas 72,50 kv. m. Atsakovas priešieškiniu prašė priskirti jam naudotis patalpomis, kurių indeksas 1-6 (4,41 kv. m.), 1-7 (16,66 kv. m.), 1-8 (33,99 kv. m.), 1-9 (12,71 kv. m.), šalims bendrai priskirti naudotis patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-4 (5,98 kv. m.), 1-5 (3,96 kv. m.); likusias patalpas – 1-11 (13,73 kv. m.), 1-12 (15.13 kv. m.), 1-13 (7.95 kv. m.), 1-10 (6,68 kv. m.), 1-2 (7,20 kv. m.), 1-1 (3.25 kv. m.), 1-3 (11,82 kv. m.) priskirti naudotis ieškovei. Tokiu atveju atsakovui tektų 0,4 kv. m. patalpų daugiau, todėl sutiko, kad iš jo būtų priteista kompensacija ieškovei. Ginčas byloje kilo dėl patalpų, pažymėtų indeksais 1-4, 1-5, 1- 9 naudojimosi.
10. CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostatoje įtvirtinta kiekvieno bendraturčio pareiga visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo daiktu tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad ginčas dėl naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos sprendžiamas vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostata, jog, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas pagal bendrąją dalinę nuosavybės teisę, į galimybę skirti kiekvienam bendraturčiui izoliuotas namo patalpas. Ar yra galimybių nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką, priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ir kt.); teismai taip pat privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalinti šalių konfliktinę situaciją (žr., pvz., Lietuvos A. T. 2011 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011). Naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas reiškia naudojimosi teisės konkrečia daikto dalimi nustatymą. Nustačius naudojimosi tvarką atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nei visiškai, nei iš dalies nepasibaigia.
11. Teismų praktika išaiškino naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkos nustatymo bendrąsias taisykles, taikytinus nekilnojamųjų daiktų naudojimosi tvarkos nustatymo kriterijus, kurie yra: 1) teisėtumo kriterijus. Šalys negali nustatyti tokios naudojimosi bendru daiktu tvarkos, kuri yra neteisėta, nesuderinama su teisės aktuose nustatytais reikalavimais; 2) adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje kriterijus. Pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį naudojimosi tvarka turi būti nustatyta atsižvelgiant į bendraturčio turimą dalį bendrosios nuosavybės teisėje. Tokia įstatymo formuluotė reiškia, kad naudojimosi tvarka (realiosios dalys) turi kiek įmanoma labiau atitikti dalis bendrosios nuosavybės teisėje. Taigi, bendroji taisyklė nustatant naudojimosi daiktu tvarką – paskirti naudotis daikto dalis, atitinkančias dalis bendrosios nuosavybės teisėje, jei tokia galimybė realiai egzistuoja; 3) socialinės taikos ir proporcingumo kriterijus. Civilinių teisinių santykių subjektai (ginčo šalys), įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). Dėl to jų teismui pateikiamuose naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektuose turi būti atsižvelgta į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, siūloma naudojimosi tvarka turi būti patogi visiems bendraturčiams ir užtikrinanti jiems galimybę naudojant daiktą pagal paskirtį gauti maksimalią naudą. Siūlomoje naudojimosi bendru daiktu tvarkoje turi būti išlaikyta visų bendraturčių interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nė vieno bendraturčio teisės nustatant naudojimosi tvarką nebus pažeistos ir bus kuo mažiau apribotos. Nustatoma naudojimosi tvarka konkrečiu atveju turi būti tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti; 4) naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijus. Teismo praktika rodo, kad naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymo bylose ekonominiams argumentams teikiamas reikšmingas dėmesys, t. y. stengiamasi užtikrinti kiek įmanoma efektyvesnį ir racionalesnį daikto naudojimą. Tai grindžiama tuo, kad bylos šalių valia dažnai nesutampa, ir teismui belieka remtis objektyviais kriterijais; 5) faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijus. Teisinio reguliavimo apibrėžtumo, pagrįstų lūkesčių ir kiti civilinės teisės principai (CK 1.2, 1.5, kiti straipsniai) bei nuosavybės teisės (kaip daiktinės teisės) prigimtis lemia civilinių teisinių santykių stabilumo siekį, todėl vienas iš svarbesnių civilinių santykių stabilumo nustatant bendrosios nuosavybės naudojimo tvarką garantų – teismų praktikoje nusistovėjęs reikalavimas atsižvelgti į susiklosčiusius faktinius bendro daikto naudojimo santykius (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2003). Taip būtų užtikrinta proporcinga bendraturčių teisių apsauga nepažeidžiant teisėtų lūkesčių principo. Tačiau kiekvienu konkrečiu atveju, vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje nurodytais principais, teismas gali nukrypti nuo šios taisyklės, motyvuodamas kitokį tvarkos nustatymo būdą. Toks naudojimosi tvarkos nustatymas neprieštarauja CK 4.75 straipsniui ir atitinka Lietuvos A. T. formuojamą praktiką (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007).
12. Taip pat pažymėtina, kad civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis). Įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu ((duomenys neskelbtini) str.).
Dėl naudojimosi gyvenamuoju namu
13. Remiantis šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė šiuo metu faktiškai naudojasi kambariais, kurių indeksai yra 1-11 bei 1-12, atsakovas naudojasi kambariu 1-8. Ginčas byloje iš esmės kilo dėl
patalpos, pažymėtos indeksu 1-9 naudojimosi. Ieškovė teigė, kad ji naudojasi minėtu kambariu, nes
jame nuo 2008 metų gyvena ieškovės motina, atsakovas tvirtino, kad kambaryje 1-9 jis gyvena. Tačiau teismo posėdyje atsakovas paaiškino, kad minėtame kambaryje dažnai būna atsakovės mama, ją mato minėtame kambaryje, kaip ir kitose patalpose, negali pasakyti, kas nakvoja kambaryje 1-9. Tokių atsakovo paaiškinimų turinys nepaneigia ieškovės nurodytos aplinkybės, kad kambaryje 1-9 gyvena jos motina ((duomenys neskelbtini) str., 185 str.). Tačiau ieškovė pripažino, kad jos motina nėra deklaravusi gyvenamosios vietos šalims nuosavybės teise priklausančiame name, nes tokio sutikimo nedavė atsakovas. Byloje taip pat nėra duomenų apie minėto asmens kitas teises į naudojimąsi šalims priklausančiu namu (uzufruktą ar kitas). Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad nė viena iš šalių neįrodė faktinio naudojimosi minėtu kambariu, kuris būtų kriterijumi, lemiančiu sprendimą dėl minėto kambario priskyrimo naudotis šioje byloje, todėl yra pagrindas remiantis kitų byloje esančių įrodymų visuma priskirti minėtą kambarį naudotis šalims bendrai ((duomenys neskelbtini) str., 185 str., CK 1.5 str., 4.75 str., 4.81 str.).
14. Vertinant šalių siūlomus naudojimosi tvarkos būdus sutiktina su ieškovės pozicija, kad patvirtinus naudojimosi namų tvarką pagal atsakovo reikalavimą, būtų pažeistas šalių interesų pusiausvyros principas ir išimtinai ginami atsakovo interesai – jam būtų suteikta teisė naudotis gyvenamaisiais kambariais 1-8 bei 1-9, kurių plotas būtų 46,70 kv. m., ieškovei gyvenamaisiais kambariais 1-11 bei 1-12, kurių plotas 28,86 kv. m., taigi žymiai (17,84 kv. m.) mažesniu kambarių gyvenamuoju plotu. Be to, ieškovės naudojamos, prašomos šalių jai priskirti patalpos 1-10, 1-2, 1-1 yra pereinamosios patalpos (koridoriai), kurių viso plotas yra net 17,13 kv. m., tokių patalpų atsakovo prašomame priskirti jam gyvenamojo namo plote nėra, todėl viso kambario 1-9 priskyrimas atsakovui pažeistų ieškovės interesus, nes jai būtų suteikta naudotis mažiau naudingu gyvenamuoju plotu.
15. Atsakovas nurodė, kad patalpos 1-5 bei 1-4 turi būti naudojamos bendrai, ieškovė teigė, kad jos turi būti priskirtos atsakovo asmeniniam naudojimuisi. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad patalpoje 1-4 yra įrengtas kieto kuro katilas (1 t. b.l. 1-4, 107-108), tačiau ieškovė pateikė įrodymus, kad jos naudojamose patalpose įsirengė dujinį šildymą (2 t. b.l. 6-45), taip pat yra įsirengusi atskirą elektros apskaitą (2 t. b.l. 46-47). Vien aplinkybė, kad atsakovė dujinį šildymą įrenginėjo neturėdama atsakovo sutikimo šioje byloje neturi esminės reikšmės, nes nepaneigta, kad ieškovė įrenginėjo šildymą patalpose, kuriomis faktiškai naudojasi, be to, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovei atlikus minėtus darbus buvo panaikinta galimybė jo naudojamų patalpų šildymui naudoti patalpoje 1-4 esantį kieto kuro katilą. Kita vertus, atsakovas neįrodinėjo, kad yra techniškai negalimas atskiros šildymo sistemos įrengimas ieškovės naudojamos patalpoms, priešingai, savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ieškovei nesutikus su atsakovo siūlymu naudotis bendrai patalpa, pažymėta indeksu 1-4 (katiline), teiktų pasiūlymą kompensuoti ieškovei ½ dalį minėtos patalpos, taigi, pripažino, kad ieškovei nėra būtina naudotis minėta patalpa. Į patalpą 1-5 yra patenkama iš patalpos 1-4 bei atsakovo naudojamos patalpos 1-7. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad yra tikslinga priskirti patalpas 1-5 bei 1-4 atsakovui asmeniniam naudojimui, nes nėra įrodyta, kad ieškovei yra būtina naudotis minėtomis patalpomis, tokiu atveju neliktų bendrai naudojamų patalpų, būtų sumažintos prielaidos konfliktinėms situacijoms tarp šalių atsirasti ((duomenys neskelbtini) str., 185 str., CK 1.5 str., 4.75 str., 4.81 str.)
16. Minėta, kad pagal ieškovės pateiktą naudojimosi gyvenamuoju namu variantą, ieškovei atitektų naudotis 72,51 kv. m. patalpų, atsakovui – 72,50 kv. m. patalpų. Taigi, ieškovės pasiūlyta tvarka iš esmės atitinka idealiąsias šalių turimas dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, tuo tarpu pagal atsakovo pasiūlytą tvarką toks neatitikimas būtų žymiai didesnis – 0,4 kv. m. Minėta aplinkybė šioje byloje yra svarbi, nes nė viena iš šalių bylos nagrinėjimo nesutiko su kompensacijos priteisimu tuo atveju, jei jai būtų priskirta naudotis mažesne dalimi gyvenamojo namo, teikė prioritetą naudojimuisi faktiniu gyvenamuoju plotu. Tuo tarpu nustačius kambario 1-9 naudojimąsi pagal ieškovės pasiūlytą būdą, tai yra priskiriant atsakovui naudotis 7,50 kv. m. kambario, ieškovei – 5,21 kv. m. kambario, ieškovei tektų bendro 34,07 kv. m. kambarių ploto, atsakovui – 41,49 kv. m., taigi, atsakovo interesai nebūtų pažeisti, juolab, kad pagal ieškovės siūlymą atsakovui tektų geresnė kambario dalis, esanti prie lango. Ieškovė teismo posėdyje nurodė sutinkanti įrengti kambarį 1-9 į dvi dalis skiriančią sieną, tokiu atveju būtų užtikrintas šalių naudojimasis izoliuotomis kambario 1-9 dalimis. Atsakovas neįrodinėjo, kad ieškovės nurodomas šalims priskirtinų naudoti kambario 1-9 dalių atskyrimas būtų negalimas ((duomenys neskelbtini) str.). Be to, teikdamas priešieškinį atsakovas prašė priskirti jam asmeniniam naudojimui patalpą 1-9, taigi, sutiko savo lėšomis įsirengti įėjimą iš kambario 1-8 į kambarį 1-9. Byloje esantys įrodymai - UAB „Darnios konstrukcinės sistemos“ techninis projektas (1 t.b.l. 102-108) patvirtina, kad tokio įėjimo įrengimas yra galimas, todėl priskyrus atsakovui naudotis 7,50 kv. m. dalimi patalpos 1-9, plotą skaičiuojant nuo patalpoje esančio lango, ieškovei – likusia kambario dalimi bei ieškovei įrengus sieną, skiriančią nurodytas kambario dalis, minėta patalpa 1-9 šalių būtų naudojama bendrai racionaliai ir efektyviai, be to, nebūtų pažeistas šalių interesų pusiausvyros, turimos nuosavybės proporcingumo principas ((duomenys neskelbtini) str.).
17. Taigi, byloje esančių įrodymų visuma suponuoja išvadą, kad ieškovės prašoma nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka labiau atitinka adekvatumo bei proporcingumo kriterijų. Be to, ji labiau atitinka ir socialinės taikos, patalpų panaudojimo efektyvumo kriterijų. Sutiktina su ieškovės atstovės nurodomu argumentu, kad jos pasiūlytas naudojimosi gyvenamuoju namu būdas yra kompromisinis, todėl jo nustatymas atitiktų CK 1.5 str. numatytus teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus. Bylos duomenys taip pat nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškovės siūlomas naudojimosi gyvenamuoju namu būdas neracionalus, tokių argumentų atsakovas nenurodė. Atsakovas teigė, kad savo lėšomis įrengė visą namą, į minėtą aplinkybę yra būtina atsižvelgti sprendžiant dėl naudojimosi tvarkos nustatymo. Ieškovė neigė atsakovo nurodytą aplinkybę. Iš bylos duomenų matyti, kad 2006 metais nutraukiant santuoką tarp šalių buvo dalintas nebaigtas statyti namas (1 t. b.l. 44-45), tačiau vien minėta aplinkybė bei atsakovo pateiktos sąskaitos faktūros (statybinių medžiagų įsigijimo dokumentai), 2007-04-06 banko sąskaitos išrašas dėl lėšų pervedimo, nėra pakankami laikyti įrodyta aplinkybę, kad atsakovas savo lėšomis įrengė ieškovei priklausančią namo dalį, nes minėti įrodymai nesuteikia jokių duomenų, kur ir kokie darbai buvo atliekami, todėl minėtas atsakovo argumentas atmestinas kaip neįrodytas ir neturintis reikšmės šioje byloje ((duomenys neskelbtini) str., 185 str.).
18. Atsižvelgiant į išdėstytą, yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą dėl naudojimosi gyvenamuoju namu nustatymo ir atmesti atsakovo reikalavimą dėl naudojimosi namu nustatymo. Taigi, ieškovės reikalavimas dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tenkintinas visiškai ir nustatytina, kad ieškovė naudojasi patalpomis, pažymėtomis indeksu 1-1 (3,25 kv. m.), 1-2 (7,20 kv. m.), 1-3 (11,82 kv. m.), 1-14 (1,54 kv. m.), 1-13 (7,95 kv. m.), 1-12 (15,13 kv. m.), 1-10 (6,68 kv. m.), 1-11 (13,73 kv. m.) ir 5,21 kv. m. dalimi patalpos 1-9, patalpos plotą skaičiuojant nuo esančio įėjimo į kambarį; atsakovui priskirtina naudotis patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 1-4 (5,98 kv. m.), 1-5 (3,96 kv. m.), 1-6 (4,41 kv. m.), 1-7 (16,66 kv. m.), 1-8 (33,99 kv. m.) ir likusia dalimi patalpos 1-9 (7,5 kv. m.), plotą skaičiuojant nuo lango bei ieškovė įpareigotina teisės aktų nustatyta tvarka per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo patalpoje 1-9 įrengti sieną, skiriančią šalims priskirtas naudotis kambario 1-9 dalis, kaip tai pažymėta ieškovės prie patikslinto ieškinio pateiktame plane (1 t. b.l. 156) bei išaiškintina, kad įėjimą iš patalpos 1-8 į patalpą 1-9 atsakovas teisės aktų nustatyta tvarka įsirengia savo lėšomis (1 t. b.l. 156)-((duomenys neskelbtini) sr., 185 str., 273 str., CK 1.5 str., 4.75 str. 1 d., 4.81 str. 1 d.). Teismas pažymi, kad nustatoma naudojimosi tvarka turi atitikti teisėtumo kriterijų, tai yra teismas tvirtina naudojimosi bendrosiomis patalpomis tvarką pagal esamą gyvenamojo namo kadastrinių duomenų byloje esantį patalpų išplanavimą (1 t. b.l. 96), tuo tarpu pakeitimus, reikiamus atlikti siekiant užtikrinti naudojimąsi minėtomis patalpomis pagal patvirtintą tvarką šalys atlieka įstatymų nustatyta tvarka. Ieškovei neįvykdžius įpareigojimo įrengti patalpoje 1-9 sieną, skiriančią šalims priskirtas naudoti kambario dalis, per nustatytą terminą, atsakovas turi teisę atlikti tuos veiksmus ir išieškoti iš ieškovės reikiamas išlaidas (CK 1.5 str., (duomenys neskelbtini) str.). Atsakovo atstovė teismo posėdyje pažymėjo, kad patvirtinus ieškovės prašomą naudojimosi gyvenamosiomis patalpomis tvarką teismo sprendimas nebus aiškus, tačiau su tokiu argumentu nesutiktina, nes nustatant naudojimosi tvarką yra apibrėžta, kokiomis konkrečiomis gyvenamojo namo patalpomis bei kambario 1-9 dalimis naudosis šalys bei, kokiu būdu bus įgyvendinamas bendras naudojimasis kambariu 1-9, kad jis būtų racionalus ir atitiktų šalių interesus, remiantis teismų praktika, toks šalių ginčo dėl naudojimosi bendru turtu išsprendimas yra galimas (žr. Vilniaus apygardos teismo 2012-10-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1894-275/2012).
Dėl naudojimosi žemės sklypu
19. Byloje nekilo ginčas dėl naudojimosi žemės tvarkos nustatymo. Patikslintu ieškiniu ieškovė prašė patvirtinti žemės sklypu naudojimosi tvarką pagal pateiktą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, 2017-05-25 sudarytą matininkės S. V. (1 t. b.l. 145). Atsakovas atsiliepime iš esmė sutiko su ieškovės siūloma žemės sklypų naudojimosi tvarka, todėl teismas plačiau nepasisako dėl reikalavimo pagrįstumo ((duomenys neskelbtini) str. 5 d., CK 4.75 str. 1 d.). Atsižvelgiant į išdėstytą, į tai, kad prašoma nustatyti žemės sklypų naudojimosi tvarka nepažeis bendrasavininkų, kitų asmenų interesų, ieškovės reikalavimas dėl žemės tvarkos nustatymo tenkintinas (CK 4.75 str. 1 d.).
20. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 1200 Eur kompensacijos už atsakovui tenkančius gyvenamojo namo šildymo įrenginius. Pažymėtina, kad šioje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, nustačius naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką nėra dalinamos namo inžinierinės sistemos, ieškovė alternatyvią šildymo sistemą įsirengė savo iniciatyva bei, kaip paaiškino, jos naudojamose patalpose, neįrodinėjo tokių darbų būtinumo, tai yra aplinkybės, kad ankstesnė sistema buvo neveikianti ir buvo pagrįsta ją keisti, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo dėl kompensacijos priteisimo ir jis atmestinas kaip nepagrįstas ((duomenys neskelbtini) str., CK 185 str.).
21. Atsakovas prašė teismo nustatyti jam pirmumo teisę pirkti iš ieškovės G. P. jos naudojamą gyvenamojo namo ir žemės sklypo nuosavybės dalį. CK 4.79 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių. Ši norma apriboja CK 4.78 straipsnyje įtvirtintą bendraturčio teisę disponuoti jam priklausančia dalimi ir toks ribojimas negali būti išplėstas bei taikomas kitaip, negu nustatyta įstatyme. Tačiau byloje nėra duomenų, kad ieškovė ketina parduoti jai priklausančią gyvenamojo namo ar žemės sklypo dalį. Nesant pirkimo-pardavimo sutarties pagal CK 4.79 str. 3 dalį bendraturtis negali reikalauti jam perkelti pirkėjo teisių ir pareigų, nes jo teisės dar nėra pažeistos. Dėl nurodyto, atsakovo reikalavimas nustatyti jam pirmumo teisę pirkti iš ieškovės jai priklausančią namo bei žemės sklypo dalį atmestinas kaip nepagrįstas ((duomenys neskelbtini) str., CK 4.79 str. 1 d.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
22. Remiantis CPK 93 str. 1 d., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė G. P. patyrė 650 Eur advokato išlaidų, sumokėjo 118,00 Eur žyminio mokesčio, iš viso patyrė 768 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 t. b.l. 28; 2 t. b.l. 48, informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys dėl 77 Eur žyminio mokesčio dalies apmokėjimo). Ieškovės G. P. ieškinį tenkinus iš dalies (patenkinus 67,00 proc. reikalavimų) iš atsakovo S. P. ieškovei priteistina 515 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d. ir 98 str.).
23. Teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudarė 11,18 Eur, todėl atmetus atsakovo priešieškinį, o ieškovės reikalavimus tenkinus iš dalies (67,00 proc. reikalavimų), iš atsakovo S. P. valstybei priteistina 7,50 Eur (atitinkamai 67,00 proc.) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR CPK 88 str., 93 str., 96 str., 260 str., 268 str., 270 str.
nusprendė:
Ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinio netenkinti.
Nustatyti tokią naudojimosi gyvenamuoju namu, unikalus Nr. 4400-0733-8488, esančiu (duomenys neskelbtini), Rudaminos k., Rudaminos sen., Vilniaus raj., tvarką:
a) ieškovė G. P., a.k. (duomenys neskelbtini) naudosis gyvenamojo namo patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 1-1 (3,25 kv. m.), 1-2 (7,20 kv. m.), 1-3 (11,82 kv. m.), 1-14 (1,54 kv. m.), 1-13 (7,95 kv. m.), 1-12 (15,13 kv. m.), 1-10 (6,68 kv. m.), 1-11 (13,73 kv. m.) ir dalimi, tai yra 5,21 kv. m. patalpos 1-9.
b) atsakovas S. P., a.k. (duomenys neskelbtini), naudosis patalpomis plane pažymėtomis indeksais 1-4 (5,98 kv. m.), 1-5 (3,96 kv. m.), 1-6 (4,41 kv. m.), 1-7 (16,66 kv. m.), 1-8 (33,99 kv. m.) ir dalimi, tai yra 7,5 kv. m. patalpos 1-9;
Patvirtinti ieškovės G. P. ir atsakovo S. P. naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. 4177-0300-0273, esančiu (duomenys neskelbtini), Rudaminos k., Rudaminos sen., Vilniaus raj., tvarką pagal matininkės S. V. parengtą 2017-05-25 žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, nustatant, kad:
a) ieškovė G. P., a.k. (duomenys neskelbtini) naudosis 0,0514 ha žemės sklypo dalimi, plane pažymėto indeksu A bei apibrėžto taškais 13, 14, 15, 23, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 24, 25, 22, 4, 5, kurių koordinatės nurodytos plane;
b) atsakovas S. P., a.k. (duomenys neskelbtini) naudosis 0,2513 ha žemės sklypo dalimi, plane pažymėto indeksu B bei apibrėžto taškais 13, 7, 1, 2, 3, 22, 25, 24, 21, 20, 19, 18, 17, 16, 23, 15, 14, kurių koordinatės nurodytos plane.
Įpareigoti ieškovę G. P., a.k. (duomenys neskelbtini), per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo teisės aktų nustatyta tvarka savo lėšomis kambaryje 1-9 pastatyti sieną, skiriančią patalpą 1-9 į dalis, kurios priskirtos naudotis šalims pagal patvirtintą tvarką.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo S. P., a.k. (duomenys neskelbtini), ieškovei G. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 515 Eur (penkis šimtus penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo S. P., a.k. (duomenys neskelbtini), 7,50 Eur (septynis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas Swedbank, a. s. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus rajono apylinkės teismą.