Vilniaus apygardos teismo nutartis

Ieškovė pateikė teismui ieškinį dėl naudojimosi patalpomis – butu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarkos nustatymo. Šiuo metu butą bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis valdo trys savininkai - ½ dalis buto priklauso ieškovei, ¼ dalis buto priklauso atsakovei ir ¼ dalis buto - atsakovui. Atsakovai atsisako tarpusavio susitarimu susiderinti bendro naudojimosi butu tvarką, todėl ieškovė kreipėsi į teismą prašydama nustatyti tokią naudojimosi jos buto dalimi tvarką: Pirmas aukštas: virtuvė, plane pažymėta indeksu 2-3 (11,59 kv.m), kambarys, plane pažymėtas indeksu 2-4 (13,86 kv.m), sandėliukas, plane pažymėtas indeksu 2-5 (1,29 kv.m); rūsio patalpos: R₂-1 (3-72 kv.m), R₂-2 (2,23 kv.m), R₂-4 (4,69 kv.m) paliekami naudotis ieškovei. Atsakovai naudojasi šiomis patalpomis: Antras aukštas: kambarys, plane pažymėtas indeksu 2-6 (18,74 kv.m), kambarys, plane pažymėtas indeksu 2-7 (13,86 kv.m), vonia ir tualetas, plane pažymėti indeksu 2-8 (3,33 kv.m), koridorius, plane pažymėtas indeksu 2-9 (2,77 kv.m). Pirmo aukšto patalpas, plane pažymėtas 2-1 (1,10 kv.m) ir 2-2 (5,42 kv.m) paliekant bendro naudojimosi patalpomis. Ieškovė teismo prašė jos naudojimuisi paskirti 3,15 kv.m iš viso patalpos R₂-3 ploto, kas sudaro 36/100 dalis rūsio, atsakovų naudojimuisi paskirti 5,56 kv.m iš viso patalpos R₂-3 ploto, kas sudaro 64/100 dalis rūsio patalpos, plane pažymėtos indeksu R₂-3. Ieškovė įsipareigojo savo lėšomis pastatyti vidinę rūsio patalpos R₂-3 sienelę, skiriančią ieškovei ir atsakovams priklausantį plotą. Priteisti iš atsakovų ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovai R. G. ir A. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės 2011 m. lapkričio 10 d. visus sprendimo punktus ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad jeigu būtų įgyvendinta teismo nustatyta buto naudojimosi tvarka, atsakovai į rūsio patalpą R2-4 iš lauko pusės turėtų daryti įėjimą, o tai ar leistų atsakingos instancijos prižiūrinčios šiuos darbus (tai yra namo fasadinė pusė), teisme nebuvo aptarta. Taip pat ši naudojimosi tvarka atsakovams nepriimtina, nes R. G. yra I grupės invalidė ir jai sunku būtų laiptais lipti į antra aukštą (šiuo metu gyvena pirmame aukšte). Jai yra nustatytas 20 procentų darbingumo lygis, o A. G. yra bedarbis ir įgyvendinti šį teismo sprendimą taip padalinant butą, atsakovams būtų finansiškai neįmanoma. Atsakovai siūlo ieškovei J. K. kambarį antrame aukšte, plane pažymėtą indeksu 2-6 (18,74 kv.m), kurį ieškovė šiuo metu ir naudoja, o atsakovams kambarį pirmame aukšte plane pažymėtą indeksu 2-4 (17,59 kv.m), o kambarį antrame aukšte pažymėtą indeksu 2-7 (13,86 kv.m) padalinti į dvi lygias dalis, pastatant sienelę per kambario vidurį, kad langas liktų abiejose kambario dalyse, o likusias patalpas, t.y. koridorių, virtuvę, laiptus, vonią ir tualetą palikti bendram naudojimui. Rūsio plotą, kuris susideda iš trijų patalpų taip pat galima padalinti, dvi mažesnes patalpas priskirti vieniem, o didesnę patalpą kitiems. Toks patalpų pasidalinimas finansiškai būtų naudingas abiem pusėm, reikalautų mažiausių investicijų, o be to, abi pusės ruošiasi butą parduoti ir taip išspręsti šį ginčą. Teismas priimdamas sprendimą neatsižvelgė į tai, kad atsakovai šiuo metu naudojasi kambariu pirmame aukšte pažymėtu indeksu 2-4 (17,59 kv.m). Šiuo kambariu naudojasi nuo įsikėlimo į butą dienos ir yra atlikę šio kambario kapitalinį remontą, t.y. pakeitę langus, grindis, išlyginę sienas, jas apklijavę tapetais, įstatę naujas duris, pakeitę radiatorių. Teismas nesprendė klausimo, dėl kompensacijos už atliktą kambario kapitalinį remontą. Ieškovei pradėjus naudotis virtuve pažymėta indeksu 2-3 (11,59 kv.m) iškiltų problemos dėl viso buto patalpų šildymo. Šildymo katilas, kuris šildo patalpas yra įrengtas virtuvėje, ten taip pat stovi dujų skaitiklis, nuo kurio reikia pastoviai nurašinėti duomenis, praradę virtuvę atsakovai negalėtų prieiti nei prie katilo, nei prie skaitiklio. Katilas yra pastatytas naujas, atsakovai jį pastatė už savo pinigus ir apie kompensaciją nebuvo aptarta su ieškove. Gaudami tik antrą aukštą atsakovai nebetektų viryklės, nes tiesti dujų vamzdį į antrą aukštą negautų leidimo, reikėtų daryti projektą, samdyti firmą darbam atlikti, o tai vėl finansinės išlaidos, kurių atsakovai neturi. Atsakovų manymu įsirengti virtuvę antrame aukšte yra kur kas brangiau, negu ieškovei įsirengti vonios kambarį pirmame buto aukšte. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 18 d. teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės suformulavo socialinės naudos ir proporcingumo kriterijų, kuris pasako, kad siūloma naudojimosi tvarka turi būti patogi visiems bendraturčiams ir užtikrinanti jiems galimybę naudojant daiktą pagal paskirtį gauti maksimalią naudą. Teismas nustatydamas buto naudojimosi tvarką, nenustatė žemės sklypo naudojimosi tvarkos. Ieškovei gavus pirmą aukštą, atsakovai prarastų patekimą prie žemės sklypo, kuris ribojasi su pirmo aukšto kambariu plane pažymėtu indeksu 2-4 (17,59 kv.m). Teismas nustatęs buto naudojimosi tvarką, turėjo spręsti žemės naudojimosi tvarką, nes žemė yra būto priklausinys. Nustačius tokią buto naudojimosi tvarką, kaip būtų sprendžiami elektros energijos, šalto vandens apmokėjimo tvarka. Šie paminėti apskaitos prietaisai yra pritaikyti visam butui bendrai. Tokiu atveju reikėtų kreiptis į atsakingas institucijas tam, kad būtų perdarytos apskaitos ir įrengtos kiekvienam atskirai. Pagal teismo priimtą buto naudojimosi tvarką, neišsprendus atsakovų paminėtų klausimų, būtų neįmanoma įgyvendinti atsakovų teisių. Ieškovė teigia, kad negali naudotis jai priklausančiu turtu ir negali gyventi jame. Dar ieškovė teigia, kad atsakovai ignoruoja jos pasiūlymus ir pažeidžia jos teises. Taip nėra, atsakovai gyventi ieškovei nedraudžia ir jos teisių nepažeidžia, o ieškovė negyvena ir nesinaudoja savo buto dalimi, nes butas yra apleistas ir reikalaujantis remonto. Ieškovė teigia, kad jos buto dalis didesnė, tai netiesa, nes atsakovams ir ieškovei priklauso po 1/2 buto dalį lygiomis dalimis. Taip pat ieškovės teiginiai apie atsakovams priklausantį kitą nekilnojamąjį turtą, nėra susiję su šią civiline byla dėl naudojimosi patalpomis tvarkos nustatymo. Atsakovai siūlo naudingesnį, reikalaujantį mažesnių finansinių išlaidų variantą turtui pasidalinti. Tuo labiau, kad abi pusės suinteresuotuos parduoti butą, kuo geresnėmis sąlygomis (šiuo metu yra potencialių buto pirkėjų), ir toks ieškovės pasiūlytas buto pasidalijimo variantas bus nuostolingas.