Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-10-31 · Civilinė byla Nr. 2A-1894-275/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-10-31
Bylos Nr.
2A-1894-275/2012
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-19855-2010-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Andžej Maciejevski, Danutė Kutrienė, Loreta Lipnickienė
Atsakovas
R. G., A. G.
Ieškovas
J. K.
Kategorijos
  • 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1894-275/2012Teisminio proceso Nr. 2-01-3-19855-2010-7Procesinio sprendimo kategorija 30.9.1.; 121.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 31 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Loretos Lipnickienės ir Andžejaus Maciejevskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų R. G. ir A. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovams R. G., A. G. dėl naudojimosi patalpomis tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovė pateikė teismui ieškinį dėl naudojimosi patalpomis – butu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarkos nustatymo. Šiuo metu butą bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis valdo trys savininkai - ½ dalis buto priklauso ieškovei, ¼ dalis buto priklauso atsakovei ir ¼ dalis buto - atsakovui. Atsakovai atsisako tarpusavio susitarimu susiderinti bendro naudojimosi butu tvarką, todėl ieškovė kreipėsi į teismą prašydama nustatyti tokią naudojimosi jos buto dalimi tvarką: Pirmas aukštas: virtuvė, plane pažymėta indeksu 2-3 (11,59 kv.m), kambarys, plane pažymėtas indeksu 2-4 (13,86 kv.m), sandėliukas, plane pažymėtas indeksu 2-5 (1,29 kv.m); rūsio patalpos: R₂-1 (3-72 kv.m), R₂-2 (2,23 kv.m), R₂-4 (4,69 kv.m) paliekami naudotis ieškovei. Atsakovai naudojasi šiomis patalpomis: Antras aukštas: kambarys, plane pažymėtas indeksu 2-6 (18,74 kv.m), kambarys, plane pažymėtas indeksu 2-7 (13,86 kv.m), vonia ir tualetas, plane pažymėti indeksu 2-8 (3,33 kv.m), koridorius, plane pažymėtas indeksu 2-9 (2,77 kv.m). Pirmo aukšto patalpas, plane pažymėtas 2-1 (1,10 kv.m) ir 2-2 (5,42 kv.m) paliekant bendro naudojimosi patalpomis. Ieškovė teismo prašė jos naudojimuisi paskirti 3,15 kv.m iš viso patalpos R₂-3 ploto, kas sudaro 36/100 dalis rūsio, atsakovų naudojimuisi paskirti 5,56 kv.m iš viso patalpos R₂-3 ploto, kas sudaro 64/100 dalis rūsio patalpos, plane pažymėtos indeksu R₂-3. Ieškovė įsipareigojo savo lėšomis pastatyti vidinę rūsio patalpos R₂-3 sienelę, skiriančią ieškovei ir atsakovams priklausantį plotą. Priteisti iš atsakovų ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 10 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino. Ieškovei J. K. paskyrė naudotis patalpomis, esančiomis pirmame aukšte: virtuve, plane pažymėta indeksu 2-3 (11,59 kv.m), kambariu, plane pažymėtu indeksu 2-4 (17,59 kv.m), sandėliuku, plane pažymėtu indeksu 2-5 (1,29 kv.m), rūsio patalpomis R2-1 (3,72 kv.m), R2-2 (2,23 kv.m), R2-4 (4,69 kv.m), viso 41,11 kv.m. Atsakovams R. G. bei A. G. paskyrė naudotis patalpomis, esančiomis antrame aukšte: kambariu, plane pažymėtu indeksu 2-6 (18,74 kv.m), kambariu, plane pažymėtu indeksu 2-7 (13,86 kv.m), vonia ir tualetu, plane pažymėtais indeksu 2-8 (3,33 kv.m), koridoriumi, plane pažymėtu indeksu 2-9 (2,77 kv.m), viso 38,70 kv.m. 1 aukšto patalpas, plane pažymėtas 2-1 (1,10 kv.m) ir 2-2 (5,42 kv.m) paliko bendro naudojimo patalpomis. Patalpų naudojimosi ploto sulyginimui rūsio patalpa, plane pažymėta R2-3 (8,71 kv.m) nustatė sekančią naudojimo tvarką: ieškovei J. K. priskyrė 3,15 kv.m iš viso patalpos R2-3 ploto, kas sudaro 36/1000 dalis rūsio patalpos, plane pažymėtos indeksu R2-3, atsakovų R. G. ir A. G. naudojimuisi paskyrė 5,56 kv.m iš viso patalpos R2-3 ploto, kas sudaro 64/100 dalis rūsio patalpos, plane pažymėtos indeksu R2-3. Ieškovę J. K. įpareigojo savo lėšomis pastatyti vidinę rūsio patalpos R2-3 sienelę, skiriančią ieškovei ir atsakovams priklausančius plotus.

Teismas konstatavo, kad šalys yra 3 kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini) bendrasavininkai, kurio ½ buto priklauso ieškovei, ¼ dalis atsakovei R. G. bei ¼ dalis priklauso A. G. Pagal Civilinio kodekso 4.75 str. 1 d. bendroji dalinė nuosavybė valdomas objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. 4.81str. reglamentuoja bendraturčių teisę bendru susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis, atsižvelgiant į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise, kai nesutariama, tvarka nustatoma teismine tvarka pagal bet kurio iš bendraturčio ieškinį. Atsakovai atsisakė suderinti naudojimusi tvarką, kuo pažeidė ieškovės kaip savininkės įstatymu garantuotas teises. Teismas sprendė, kad ieškovės prašoma nustatyti butu naudojimosi tvarka atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 18 d. teismų praktikos nagrinėjant minėto pobūdžio ginčus nustatymo tvarkos kriterijus, todėl nustatė ieškovės pasiūlytą tvarką. Taip pat nurodė, kad atsakovai savo tvarkos varianto byloje nepateikė, jų argumentai dėl ieškinio atmetimo nepagrįsti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovai R. G. ir A. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės 2011 m. lapkričio 10 d. visus sprendimo punktus ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad jeigu būtų įgyvendinta teismo nustatyta buto naudojimosi tvarka, atsakovai į rūsio patalpą R2-4 iš lauko pusės turėtų daryti įėjimą, o tai ar leistų atsakingos instancijos prižiūrinčios šiuos darbus (tai yra namo fasadinė pusė), teisme nebuvo aptarta. Taip pat ši naudojimosi tvarka atsakovams nepriimtina, nes R. G. yra I grupės invalidė ir jai sunku būtų laiptais lipti į antra aukštą (šiuo metu gyvena pirmame aukšte). Jai yra nustatytas 20 procentų darbingumo lygis, o A. G. yra bedarbis ir įgyvendinti šį teismo sprendimą taip padalinant butą, atsakovams būtų finansiškai neįmanoma. Atsakovai siūlo ieškovei J. K. kambarį antrame aukšte, plane pažymėtą indeksu 2-6 (18,74 kv.m), kurį ieškovė šiuo metu ir naudoja, o atsakovams kambarį pirmame aukšte plane pažymėtą indeksu 2-4 (17,59 kv.m), o kambarį antrame aukšte pažymėtą indeksu 2-7 (13,86 kv.m) padalinti į dvi lygias dalis, pastatant sienelę per kambario vidurį, kad langas liktų abiejose kambario dalyse, o likusias patalpas, t.y. koridorių, virtuvę, laiptus, vonią ir tualetą palikti bendram naudojimui. Rūsio plotą, kuris susideda iš trijų patalpų taip pat galima padalinti, dvi mažesnes patalpas priskirti vieniem, o didesnę patalpą kitiems. Toks patalpų pasidalinimas finansiškai būtų naudingas abiem pusėm, reikalautų mažiausių investicijų, o be to, abi pusės ruošiasi butą parduoti ir taip išspręsti šį ginčą. Teismas priimdamas sprendimą neatsižvelgė į tai, kad atsakovai šiuo metu naudojasi kambariu pirmame aukšte pažymėtu indeksu 2-4 (17,59 kv.m). Šiuo kambariu naudojasi nuo įsikėlimo į butą dienos ir yra atlikę šio kambario kapitalinį remontą, t.y. pakeitę langus, grindis, išlyginę sienas, jas apklijavę tapetais, įstatę naujas duris, pakeitę radiatorių. Teismas nesprendė klausimo, dėl kompensacijos už atliktą kambario kapitalinį remontą. Ieškovei pradėjus naudotis virtuve pažymėta indeksu 2-3 (11,59 kv.m) iškiltų problemos dėl viso buto patalpų šildymo. Šildymo katilas, kuris šildo patalpas yra įrengtas virtuvėje, ten taip pat stovi dujų skaitiklis, nuo kurio reikia pastoviai nurašinėti duomenis, praradę virtuvę atsakovai negalėtų prieiti nei prie katilo, nei prie skaitiklio. Katilas yra pastatytas naujas, atsakovai jį pastatė už savo pinigus ir apie kompensaciją nebuvo aptarta su ieškove. Gaudami tik antrą aukštą atsakovai nebetektų viryklės, nes tiesti dujų vamzdį į antrą aukštą negautų leidimo, reikėtų daryti projektą, samdyti firmą darbam atlikti, o tai vėl finansinės išlaidos, kurių atsakovai neturi. Atsakovų manymu įsirengti virtuvę antrame aukšte yra kur kas brangiau, negu ieškovei įsirengti vonios kambarį pirmame buto aukšte. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 18 d. teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės suformulavo socialinės naudos ir proporcingumo kriterijų, kuris pasako, kad siūloma naudojimosi tvarka turi būti patogi visiems bendraturčiams ir užtikrinanti jiems galimybę naudojant daiktą pagal paskirtį gauti maksimalią naudą. Teismas nustatydamas buto naudojimosi tvarką, nenustatė žemės sklypo naudojimosi tvarkos. Ieškovei gavus pirmą aukštą, atsakovai prarastų patekimą prie žemės sklypo, kuris ribojasi su pirmo aukšto kambariu plane pažymėtu indeksu 2-4 (17,59 kv.m). Teismas nustatęs buto naudojimosi tvarką, turėjo spręsti žemės naudojimosi tvarką, nes žemė yra būto priklausinys. Nustačius tokią buto naudojimosi tvarką, kaip būtų sprendžiami elektros energijos, šalto vandens apmokėjimo tvarka. Šie paminėti apskaitos prietaisai yra pritaikyti visam butui bendrai. Tokiu atveju reikėtų kreiptis į atsakingas institucijas tam, kad būtų perdarytos apskaitos ir įrengtos kiekvienam atskirai. Pagal teismo priimtą buto naudojimosi tvarką, neišsprendus atsakovų paminėtų klausimų, būtų neįmanoma įgyvendinti atsakovų teisių. Ieškovė teigia, kad negali naudotis jai priklausančiu turtu ir negali gyventi jame. Dar ieškovė teigia, kad atsakovai ignoruoja jos pasiūlymus ir pažeidžia jos teises. Taip nėra, atsakovai gyventi ieškovei nedraudžia ir jos teisių nepažeidžia, o ieškovė negyvena ir nesinaudoja savo buto dalimi, nes butas yra apleistas ir reikalaujantis remonto. Ieškovė teigia, kad jos buto dalis didesnė, tai netiesa, nes atsakovams ir ieškovei priklauso po 1/2 buto dalį lygiomis dalimis. Taip pat ieškovės teiginiai apie atsakovams priklausantį kitą nekilnojamąjį turtą, nėra susiję su šią civiline byla dėl naudojimosi patalpomis tvarkos nustatymo. Atsakovai siūlo naudingesnį, reikalaujantį mažesnių finansinių išlaidų variantą turtui pasidalinti. Tuo labiau, kad abi pusės suinteresuotuos parduoti butą, kuo geresnėmis sąlygomis (šiuo metu yra potencialių buto pirkėjų), ir toks ieškovės pasiūlytas buto pasidalijimo variantas bus nuostolingas.

Atsiliepimas

Ieškovė J. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad Civilinio proceso kodekso 312 str. nustato, jog apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus draudžiama. Tokiu būdu, apeliaciniame skunde pateiktas naujas naudojimosi tvarkos butu nustatymo siūlymas negali būti svarstomas, negali būti svarstomas klausimas dėl naudojimosi žemės sklypu, esančiu prie ginčo buto, nes toks klausimas atsakovų nebuvo keliamas, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Nurodė, jog ji neprieštaravo, jog būtų nustatyta atvirkščia naudojimosi tvarka, t.y. atsakovams paskiriant naudotis pirmojo aukšto patalpomis.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Skundas tenkintinas.

Nustatyta, kad atsakovams teismo sprendimu paskirta rūsio patalpos R ₂ - 3 dalis – 64/100 , įpareigojant ieškovę savo lėšomis pastatyti sienelę, skiriančią ieškovei ir atsakovams priklausančios rūsio patalpos dalis, nenurodant, kokioje vietoje turi būti pastatyta sienelė rūsio patalpoje. Ieškovė, reikšdama reikalavimą nustatyti jai pareigą pastatyti vidinę rūsio sienelę, nepateikė patalpos plano, kuriame būtų pažymėta numatomos statyti sienelės vieta, plano, kuriame būtų pažymėta atskiro įėjimo į rūsio patalpas įsirengimo vieta. Pripažintina, kad ieškovė pateikė ieškininį pareiškimą be patalpų atidalijimo plano, tuo pareiškimas pateiktas su trūkumais, teismas turėjo nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti.

Apeliaciniame skunde atsakovai nurodė, jog atskiro įėjimo į rūsio patalpas įrengimas turėtų būti suderintas su atsakingomis institucijomis. Teismui patvirtinus rūsio patalpos pasidalijimą, bet neišsprendus klausimo, kuris iš bendrasavininkių ir kieno lėšomis turi įrengti naują įėjimą į rūsio patalpas, atsakovams priskirta rūsio patalpa, į kurią, ieškovei savo nuožiūra pastačius sienelę, neliks įėjimo į atsakovams priskirtą rūsio patalpos dalį. Tokia naudojimosi tvarka pažeis atsakovų teisę naudotis nuosavybe, todėl pripažintina, kad teismas turėjo nustatyti, kas įrengs naują įėjimą į rūsį, t.y. nustatyti tokią naudojimosi juo tvarką, kad būtų galimybė rūsiu naudotis.

Ieškovė, teigdama, kad atsakovai turi galimybę įsirengti atskirą įėjimą, turėjo pateikti šios aplinkybės įrodymus, t.y. statybos priežiūrą atliekančių institucijų išvadą dėl galimybės įrengti atskirą įėjimą į pastatą, be to, turėjo pateikti tokio įrengimo kaštus, nurodydama, kad jį turi įrengti atsakovai. Kadangi naudojimosi tvarkos nustatymu yra suinteresuotos abi šalys, lėšos, reikalingos patalpų atskyrimui, turi būti nustatytos teismo sprendimu ir išspręsta, kieno lėšomis turi būti padaryti pertvarkymai.

Bylos esmę sudaro tai, ar bendrasavininkiams priskirtinomis naudojimuisi patalpomis jie galės realiai naudotis, t.y. ar jos yra atskiros ir izoliuotos, taip pat byloje turi būti padarytos išvados, kokiomis patalpomis šalys naudojasi iki iškilus ginčui dėl naudojimosi tvarkos. Tai, kad asmuo naudojasi ilgą laiką tam tikromis patalpomis, yra pagrindu jas paskirti ir toliau naudotis tam pačiam bendrasavininkui. Atsakovai nurodė, jog siūlo paskirti ieškovei naudotis patalpa 2-6 ( 18,74 kv m) , kuria naudojasi ieškovė, o atsakovams paskirti naudotis kambarį pirmame aukšte, pažymėtą indeksu 2-4 ( 17,59 kv m), kuriuo jie naudojasi. Atsakovė R. G. nurodė, jog ji yra I grupės invalidė ir dėl to jai sunku būtų laiptais lipti į antrą aukštą , teismas turėjo padaryti išvadas, ar atsakovų sveikatos būklė nėra kliūtimi jiems paskirti patalpas antrajame aukšte. Teismo sprendime nurodyta, jog atsakovai nepateikė savo naudojimosi patalpomis tvarkos, tačiau iš atsakovų atstovės patiekto atsiliepimo į ieškinį byloje ( b.l.29-30) matyti, jog atsakovai siūlė savo variantą dėl naudojimosi patalpomis, todėl teismas sprendime nepagrįstai nurodė priešingai, nepagrįstai nenurodė sprendime motyvų, kodėl atmetė atsakovų pasiūlytą naudojimosi patalpomis variantą. Dėl to yra pagrindas naikinti teismo sprendimas ir CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.

Apeliacinės instancijos teismas negali ištaisyti pažeidimų, kuriuos padarė pirmosios instancijos teismas, priimdamas nagrinėjimui ieškinį su trūkumais, todėl teismo sprendimas naikintinas perduodant bylą naujam nagrinėjant pirmosios instancijos teismui ( CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 329 straipsnio 1 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 10 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą naujam nagrinėjimui tam pačiam teismui.

Teisėjai Danutė KutrienėLoreta LipnickienėAndžej Maciejevski