Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Petraškienės, Juditos Sungailaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vaido Vasiliausko,

asmeniui, kuriam baudžiamoji byla nutraukta atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą - J. Š., jos gynėjui advokatui Kęstučiui Dobilui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal J. Š., nukentėjusiųjų T. G. ir S. B. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2025 m. kovo 5 d. nuosprendžio, kuriuo J. Š., padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 5 dalyje, BK 40 straipsnio pagrindu atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, laiduoju paskiriant V. D., ir baudžiamoji byla J. Š. atžvilgiu nutraukta.

Nustatytas vienerių metų laidavimo terminas, termino pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, J. Š. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) vienerius metus. Šios baudžiamojo poveikio priemonės termino pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, apie tai pranešti VĮ Regitra.

J. Š. išaiškinta, kad tuo atveju, jeigu ji, būdama atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. O jeigu ji laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

V. D. išaiškinta, kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį jis laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Procesą pagal nukentėjusiųjų T. G. ir S. B. civilinius ieškinius dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš civilinės atsakovės ERGO Insurance SE baudžiamojoje byloje nuspręsta nutraukti, nes žala atlyginta.

Nuspręsta priteisti iš J. Š. 3 000 Eur atstovavimo išlaidas nukentėjusiajam T. G..

Nuspręsta priteisti iš J. Š. 4 000 Eur atstovavimo išlaidas nukentėjusiajai S. B., šią sumą sumokant per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kiekvieną mėnesį mokant po 800 Eur.

Nuspręsta daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) automobilį „BMW 530D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) raktų ryšulį, įdėklą su jame esančiais akiniais, pinigus (48,52 Eur), mobilųjį telefoną su permatomu įdėklu, grąžintus J. Š., nuosprendžiui įsiteisėjus palikti jai disponuoti savo nuožiūra; 2) mobilųjį telefoną su įdėklu, nuolaidų korteles, Luminor banko kortelę, vairuotojo pažymėjimą, grąžintus žuvusiojo A. G. sūnui T. G., nuosprendžiui įsiteisėjus palikti jam disponuoti savo nuožiūra; 3) vilkiką „SCANIA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Schmitz Cargobull“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintą V. V., nuosprendžiui įsiteisėjus palikti jam disponuoti savo nuožiūra.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. J. Š. BK 40 straipsnio pagrindu atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje, tai yra, už tai, kad ji 2024 m. rugpjūčio 9 d. apie 17.30 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „BMW 530D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 119 ir 127 punktų reikalavimus tuo, kad nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, kitų asmenų ar jų turto saugumui, nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldžiusi vairuojamos transporto priemonės išvažiavo į priešingos krypties eismo pusę, užtvėrė kelią priešpriešais tiesiai važiavusiam vilkikui „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Schmitz Cargobull“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) žuvo jos vairuoto automobilio priekinėje keleivio vietoje važiavęs keleivis A. G., o gale važiavęs keleivis V. V. patyrė sužalojimus, kurie jam sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

2. Kauno apylinkės teismas 2025 m. kovo 5 d. nuosprendyje konstatavo, kad be pačios J. Š. parodymų, jos kaltė visiškai įrodyta byloje esančiais rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą. Pirmosios instancijos teismas pripažino J. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. J. Š. padarė nusikaltimą transporto eismo saugumui dėl neatsargumo (BK 11 straipsnio 2 dalis, 281 straipsnio 7 dalis). Nusikaltimu buvo sukeltos sunkios ir negrįžtamos pasekmės – žuvo žmogus. J. Š. neteista (1 t., b. l. 159), bausta administracinėmis nuobaudomis, protokolai su administraciniais nurodymais įvykdyti (1 t., b. l. 160-165), šiuo metu nedirba, turi nepilnametį vaiką. Nors J. Š. ikiteisminio tyrimo metu dėl kaltės nepasisakė, tačiau davė išsamius parodymus, detaliai nurodė visas įvykio aplinkybes, parodymus patvirtino ir teisme, visiškai pripažindama savo kaltę. Dėl įvykdytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailėjosi, savo veiksmus vertino kritiškai, bandė susisiekti su nukentėjusiais po įvykio, atsiprašė jų ir teisme, atlygino dalį atstovavimo išlaidų. Nukentėjusiesiems padarytą turtinę ir neturtinę žalą atlygino draudimo bendrovė. Nukentėjusysis V. V. nurodė J. Š. neturintis jokių pretenzijų. Kauno apylinkės teismas sprendė, jog nustatytos aplinkybės liudija, kad J. Š. nėra būdingas priešingas teisei elgesys, nusikalstamą veiką įvykdė dėl neatsargumo, todėl spręstina, kad ateityje ji laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina, jog J. Š. atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas. Byloje pateiktas J. Š. svainio (sesers vyro) V. D. prašymas perduoti J. Š. jo atsakomybei pagal laidavimą (3 t., b. l. 1). V. D. neteistas, baustas administracine tvarka (paskutiniai du administraciniai nusižengimai padaryti 2023 ir 2022 metais ir yra susiję su jo tiesioginėmis pareigomis - teisės aktuose nustatytos statinių projektų patikrinimo tvarkos pažeidimas bei teisės aktuose nustatytų teritorijų planavimo sąlygų ar reikalavimų žemės valdos projektui rengti išdavimo procedūrų pažeidimas ar neteisėtas atsisakymas išduoti teritorijų planavimo sąlygas ar reikalavimus žemės valdos projektui rengti), protokolai su administraciniais nurodymais įvykdyti, dirba, charakterizuojamas teigiamai, yra vedęs, šeimoje augina tris vaikus (3 t., b. l. 2-11). Teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad prašo atiduoti J. Š. jo atsakomybėn pagal laidavimą be užstato, mano, kad gali daryti jai teigiamą įtaką, kad ateityje tokie įvykiai nepasikartotų. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs V. D. kaip laiduotoją charakterizuojančią medžiagą, jo artimus santykius su J. Š., asmenines savybes, sprendė, kad V. D. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo ir tinkamas laiduotojas, turintis autoritetą J. Š. ir galintis daryti jai teigiamą įtaką, todėl yra pagrindas atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato (atsižvelgiant į gaunamų pajamų dydį, į tai, kad augina tris mažamečius vaikus), perduodant ją V. D. atsakomybei. Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jos asmenybę, paties baudžiamojo proceso J. Š. padarytą įtaką ir padarė išvadą, jog laidavimas minimaliam – 1 metų laikotarpiui bus pakankama poveikio priemonė J. Š., todėl ją atleido nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu ir baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukė. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog J. Š. nusikalstamą veiką padarė naudodamasi specialia teise - vairuodama transporto priemonę, jos neteisėti veiksmai sukėlė sunkias ir negrįžtamas pasekmes, dėl J. Š. neteisėtų neatsargių veiksmų ir sukelto eismo įvykio vienas žmogus buvo nesunkiai sužalotas, o kitas – žuvo, todėl jai taikė BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Nustatydamas terminą, teismas atsižvelgė į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą bei jos padarymo aplinkybes, į tai, kad J. Š. anksčiau neteista, bausta administracine tvarka, vieną kartą ir po šio eismo įvykio, protokolai su administraciniais nurodymais įvykdyti, ji nedirba, viena augina nepilnametį vaiką, taip pat įvertino ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkei toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Teismas nustatė, kad baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones taikytinas minimaliam terminui – 1 metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, apie tai pranešant VĮ „Regitra“.

II. Apeliacinių skundų ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo - J. Š. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 5 d. nuosprendį dalyje dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti transporto priemones 1 metams, ją panaikinant bei priteistas 7 000 Eur proceso išlaidas nustatyti išmokėti per dvylika mėnesių (periodinėmis išmokomis po 584 Eur kas mėnesį).

3.1. Apeliantė skunde aukštesnės instancijos teismui nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, atleisdamas ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, visiškai teisingai konstatavo, kad atleistajai nuo baudžiamosios atsakomybės nebūdingas priešingas teisei elgesys, nusikalstamą veiką apeliantė padarė dėl neatsargumo, kad ateityje laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų ir, kad jokių objektyvių priežasčių netaikyti laidavimo nėra. Tai, J. Š. vertinimu, suponuoja nuomonę, kad teismas ja pasitikėjo. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad sprendimą paskirti apeliantei skundžiamą baudžiamojo poveikio priemonę teismas motyvavo tuo, kad nusikalstamą veiką ji padarė naudodamasi šia teise, sukėlė sunkias ir negrįžtamas pasekmes, yra bausta administracine tvarka ir po šio eismo įvykio. Skunde aukštesnės instancijos teismui J. Š. atkreipia dėmesį, jog po nagrinėjamo įvykio jos padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas netapatus Kelių eismo taisyklių pažeidimui, kuris buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje eismo įvykiui kilti. Eismo įvykiui kilti sąlygojo jos padaryti Kelių eismo taisyklių 119, 127 straipsnių pažeidimai, tačiau jie nepriskirtini prie šiurkščių pažeidimų. Teismas turėjo atsižvelgti ir į tai, kad nagrinėjamo eismo įvykio metu atleistoji nuo baudžiamosios atsakomybės vairavo techniškai tvarkingą automobilį, važiavo duotame ruože leistinu greičiu, buvo blaivi ir neapsvaigusi, kad šiam įvykiui kilti turėjo įtakos jos nenumatytos važiuojamosios kelio dalies provėžos, provėžos tokios, kokių ten neturėjo būti.

3.2. Skunde aukštesnės instancijos teismui apeliantė nurodo, jog yra vieniša mama, auginanti dešimties metų sūnų K. K. ir viena juo besirūpinanti. Sūnus lanko (duomenys neskelbtini) A. M. gimnaziją, taip pat lanko (duomenys neskelbtini) savivaldybės Sporto ir meno mokyklą, kur po futbolo treniruočių vakare nėra jokio viešojo transporto, kuriuo jis galėtų saugiai grįžti namo. J. Š. apeliaciniame skunde teigia, kad automobilis jai yra būtinas tiek sūnaus vežiojimui į užsiėmimus, tiek kasdieniniams reikalams. Apeliantė teigia, jog šiuo metu yra bedarbė, eina tik (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos narės pareigas. Būdama tarybos nare aktyviai lanko (duomenys neskelbtini) savivaldybės krašto gyventojus, važinėja į viešus renginius, prisideda prie savivaldybės gyvenimo. Kiekvieną mėnesį reguliariai vyksta tarybos posėdžiai, komisijų ir komitetų posėdžiai, ji aktyvi tarybos narė. Būdama tarybos nare turi ir pareigas, yra: (duomenys neskelbtini). 2025 m. vasario 14 d. J. Š. įsteigė mažąją bendriją (duomenys neskelbtini), kuri tik pradeda verstis mažmenine prekyba, dėl šios veiklos pati turi vykti parsivežti prekes ir pati jas Lietuvoje išvežioti klientams, kadangi tai nauja veikla.

3.3. Apeliaciniame skunde atleistoji nuo baudžiamosios atsakomybės J. Š. teigia, jog po autoįvykio, kuris įvyko 2024 m. lapkričio 13 d., dar būnant nedarbingume dėl avarijos, ji buvo atleista iš „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkės pareigų, po šio atleidimo įsidarbino į kitą įmonę „(duomenys neskelbtini)“, bet ir ten ilgai neteko dirbti, nes kalbos dėl autoįvykio darė savo pasekmes. Šiai dienai nors ir turi magistro išsilavinimo laipsnį, labai sudėtinga susirasti darbą gyvenant kaime, kuris yra 12 km nuo pagrindinio kelio. Iš (duomenys neskelbtini) vyksta tik vienas viešasis transportas, kuris išvažiuoja iš (duomenys neskelbtini) 7.15 val. ryte ir grįžta 14.45 val. į (duomenys neskelbtini) atgal. Minėtas autobusas pritaikytas vaikų vežimui į gimnaziją, jokio kito viešojo transporto iš šio kaimo nėra. Jei apeliantė ieškosi darbo pagal CV banką ar kitus darbo skelbimų portalus, tai artimiausias miestas yra už 32 km, (duomenys neskelbtini) mietas, į kurį viešojo transporto iš jos gyvenamosios vietos nėra, o vienas pagrindinių reikalavimų ieškantis darbo yra B kategorijos vairuotojo pažymėjimas. Apeliantė taip pat nurodo, jog yra (duomenys neskelbtini) pasieniečių asociacijos narė, bei jos yra deleguota į (duomenys neskelbtini) miesto vietos veiklos grupės valdybos nares, kur taip pat reikia vykti į susitikimus, rengiat ir įgyvendinant (duomenys neskelbtini) strategiją. Nuo 2025 m. vasario 22 d. J. Š. išrinkta į (duomenys neskelbtini) savivaldybės Kentrių kaimo bendruomenės tarybos pirmininkes, kur dėl bendruomenės veiklos, nuolat reikia vykti į viešąsias įstaigas, registrų centrus, bankus, vyksta reguliarūs mokymai, taip pat rengiant projektus, nuolatos būtinas transportas, vykimas atstovauti savo kaimo bendruomenę, nes yra vienintelė turinti teisę dėti parašus ir atstovauti savo kaimą.

3.4. Apeliantė nurodo, jog ji ir sūnus K. yra registruoti adresu (duomenys neskelbtini), tačiau ten gyventi negali. Nuo būsto įsigijimo (kuris pirktas su paskola), vyksta kapitalinis remontas. Butas negyvenamas ir nešildomas. Šiai dienai J. Š. neturi galimybės užbaigti buto remonto dėl labai pablogėjusios finansinės padėties, todėl gyvena (duomenys neskelbtini), pas savo neįgalius tėvus, sūnaus senelius. Apeliantė nurodo, jog dėl senelių (jos tėvų) sveikatos būklės, vaiko ir savo sveikatos būklės labai dažnai tenka lankytis pas gydytojus, ko pasėkoje viešasis transportas ne visada yra prieinama ir tinkama alternatyva. Atleistoji nuo baudžiamosios atsakomybės pati lankosi kas mėnesį skausmo klinikoje „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), kur yra gydomas jos stuburas po auto įvykio, kadangi kasdien gyvena fiziniame skausme. Po avarijos padarinių (sutrenkimų, hematomų ir pan.), labai dažnai lankosi gydymo įstaigose, kurios yra (duomenys neskelbtini). J. Š. sesuo D. D. kartais irgi padeda rūpintis tėvais, tačiau ji pati augina tris mažamečius vaikus, kuriuos reikia visur vežioti, o ir gyvena 12 km atstumu nuo apeliantės gyvenamosios vietos. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog šiais mokslo metais J. Š. sūnus privalo lankyti (duomenys neskelbtini) miesto bažnyčią kiekvieną sekmadienį, nes yra pateikę prašymą dėl pirmosios Komunijos, sūnų apeliantė kiekvieną sekmadienį veža iš (duomenys neskelbtini) kaimo į (duomenys neskelbtini) miestą, nes (duomenys neskelbtini) kaime nėra bažnyčios ir ji su sūnumi priklauso (duomenys neskelbtini) parapijai. Taip pat dažnai savaitgaliais ir šventinėmis dienomis sūnus K. vyksta su savo futbolo komanda atstovauti Sporto ir meno mokyklą turnyruose. Iki (duomenys neskelbtini), kur paima vaikus mokyklos autobusas, ir po turnyro, kai grįžta vėlai vakare, apeliantė turi vykti pati pasiimti savo sūnaus ir parsivežti mažametį vaiką namo.

3.5. Apeliaciniame skunde J. Š. nurodo, jog jos padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai nėra šiurkštūs, eismo įvykio metu transporto priemonę vairavo blaivi, važiavo tame kelio ruože leistinu greičiu, eismo įvykiui kilti turėjo įtakos kelio provėžos, kurių gerame kelyje neturi būti, ir kurių savalaikiai nepastebėjo. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas taip pat neįvertino, kad gyvenant kaimo vietovėje, kurioje blogai išvystyta visuomeninio transporto susisiekimo struktūra, darbą susirasti tikimybė menka, o jai dar reikės atlyginti priteistas 7 000 Eur proceso išlaidas bei aplinkybių, jog viena pati išlaiko mažametį sūnų, rūpinasi neįgaliais tėvais, kurie taip pat gyvena kaime.

2. Apeliaciniu skundu nukentėjusieji T. G. ir S. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 5 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – pripažinti J. Š. kalta pagal BK 281 straipsnio 5 dalį ir paskirti jai baudžiamajame įstatyme numatytą bausmę. Vadovaujantis BK 68 straipsnio nuostatomis J. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metams. Priteisti iš J. Š. nukentėjusiųjų T. G. ir S. B. naudai 1 000 Eur išlaidas lygiomis dalimis advokato paslaugoms apeliaciniame procese apmokėti (už apeliacinio skundo parengimą).

4.1. Apeliaciniame skunde nukentėjusieji nurodo, jog J. Š. neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos – visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padariusi nusikalstamą veiką. Skunde teigiama, jog ikiteisminio tyrimo metu J. Š. kaltės nepripažino, t. y. dėl kieno kaltės įvyko nagrinėjamas eismo įvykis, nepasisakė. J. Š. tik 2024 m. rugpjūčio 22 d., t. y. praėjus beveik dviem savaitėms po eismo įvykio susisiekė su nukentėjusiąją S. B. sms žinute, nurodydama, kad nori susitikti ir asmeniškai pareikšti jai užuojautą. J. Š. nuoširdžiai nukentėjusiųjų neatsiprašė, nerodė pastangų atlyginti padarytą žalą, tame tarpe nepasiūlė nukentėjusiesiems atlyginti jų žuvusio tėvo A. G. laidotuvių išlaidų. J. Š. atlygino tik dalį S. B. atstovavimo išlaidų - 1 000 Eur už advokato Donato Lengvino teisinę pagalbą. Nukentėjusiesiems padarytą turtinę ir neturtinę žalą atlygino draudimo bendrovė. Visa tai rodo, kad J. Š. kritiškai savo elgesio nevertino. J. Š. tik teismo posėdžio metu teigė visiškai pripažįstanti kaltę. Taip pat tik teisminio proceso metu pareiškė atsiprašymą ir teigė besigailinti savo elgesio. Toks kaltės pripažinimas ir atsiprašymas laikytinas nenuoširdžiu, formaliu, deklaratyviu, išreikštas jaučiant gresiančią baudžiamąją atsakomybę bei siekiant ją sušvelninti, todėl nukentėjusiųjų įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad J. Š. visiškai pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo elgesio.

4.2. Skunde aukštesnės instancijos teismui teigiama, jog J. Š. taip pat neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytos laidavimo instituto sąlygos. J. Š. neparodė jokių pastangų atlyginti žalą, atlygino tik nedidelę dalį nukentėjusiosios atstovavimo išlaidų 2025 m. vasario 6 d., tačiau, atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiesiems padarytą turtinę ir neturtinę žalą atlygino draudimo bendrovė, ir, kad J. Š. bent iš dalies atlygino žalą ir teismo skundžiamu nuosprendžiu įpareigota atlyginti visas atstovavimo išlaidas nukentėjusiesiems, nukentėjusieji sutinka, kad ši BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinta sąlyga laikytina įvykdyta.

4.3. Nukentėjusieji apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog J. Š. neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos sąlygos - yra pagrindo manyti, kad ji visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Apeliantų įsitikinimu, išvadą, kad nėra pagrindo manyti, jog kaltininkas laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, gali pagrįsti byloje nustatyti administracinių nusižengimų padarymo atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2011, 2K-67-511/2017, 2K-221-693/2017, 2K-100-648/2019, 2K-114-628/2019). Iš byloje esančio 2024 m. spalio 29 d. administracinių nusižengimų registro išrašo apie J. Š. registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus, matyti, kad J. Š. yra linkusi sistemingai pažeisti įstatymus ir anksčiau jai skirtos administracinės nuobaudos buvo neefektyvios. 2019 m. liepos 19 d. J. Š. nesilaikė Kelių eismo taisyklių 1 priedo kelio ženklo Nr. 531 (rezervuota stovėjimo vieta, leidžianti stovėti tik su specialiais leidimais) reikalavimų, paliko stovėti automobilį ženklo galiojimo zonoje, neturėdama nustatyta tvarka išduoto specialaus leidimo, kurį išduoda (duomenys neskelbtini) savivaldybė. Tokiais veiksmais J. Š. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 417 straipsnio 2 dalyje ir jai paskirta bauda. 2020 m. gegužės 24 d. J. Š., vairuodama transporto priemonę (duomenys neskelbtini), nustatytą 50 km/val. greitį viršijo 20 km/val., važiavo 70 km/val. greičiu. J. Š. paskirta bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 416 straipsnio 2 dalį. 2020 m. gruodžio 12 d. (duomenys neskelbtini) J. Š., vairuodama transporto priemonę sustojo ir paliko ją stovėti pažeidžiant draudžiamojo kelio ženklo Nr. 332 (sustoti draudžiama) reikalavimus. J. Š. paskirta bauda pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį. 2021 m. gruodžio 15 d. J. Š., vairuodama transporto priemonę (duomenys neskelbtini), nustatytą vidutinį 80 km/val., greitį viršijo 12 km/val., važiavo 92 km/val. greičiu. J. Š. paskirta bauda pagal ANK 416 straipsnio 2 dalį. 2022 m. rugsėjo 4 d. J. Š., vairuodama transporto priemonę (duomenys neskelbtini), nustatytą vidutinį 53 km/val., greitį viršijo 13 km/val., važiavo 66 km/val. greičiu. Administracinio nusižengimo teisena nutraukta/nepradėta, sutinkamai su ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu. 2023 m. birželio 21 d. (duomenys neskelbtini) J. Š. mokamoje automobilių stovėjimo vietoje pastačiusi automobilį, už stovėjimą nustatyta tvarka nesumokėjo. J. Š. paskirta bauda pagal ANK 418 straipsnio 1 dalį. 2023 m. rugpjūčio 2 d. Tauragės AVPK gautas J. Š. pareiškimas dėl asmens netinkamo elgesio. Taip pat gautas M. P. pareiškimas dėl nepagarbaus bei įžeidžiančio elgesio prieš jį. Administracinio nusižengimo teisena nutraukta/nepradėta, vadovaujantis ANK 565-1 straipsnio 1 dalies 1 punktu. 2024 m. birželio 22 d. J. Š., vairuodama transporto priemonę (duomenys neskelbtini), nustatytą 90 km/val. greitį viršijo 21 km/val., važiavo 111 km/val. greičiu. J. Š. paskirta bauda pagal ANK 416 straipsnio 3 dalį. Net ir po eismo įvykio, kuriame dėl jos kaltės žuvo nukentėjusiųjų tėvas A. G., J. Š. nesilaikė Kelių eismo taisyklių ir 2024 m. rugsėjo 11 d. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį ir naudojosi mobiliojo ryšio priemone - telefonu rankomis. J. Š. paskirta bauda pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį. J. Š. paskirtos nuobaudos galiojančios.

4.4. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad laiduotojas V. D. baustas administracine tvarka. 2022 m. ir 2023 m. V. D. padaryti administraciniai nusižengimai yra susiję su jo tiesioginėmis pareigomis - teisės aktuose nustatytos statinių projektų patikrinimo tvarkos pažeidimas bei teisės aktuose nustatytų teritorijų planavimo sąlygų ar reikalavimų žemės valdos projektui rengti išdavimo procedūrų pažeidimas ar neteisėtas atsisakymas išduoti teritorijų planavimo sąlygas ar reikalavimus žemės valdos projektui rengti. Iš šių administracinių nusižengimų matyti, kad laiduotojas, būdamas atsakingas už tinkamą savo darbinių pareigų vykdymą, jų tinkamai neatliko. Be to, laiduotojas V. D. administracine tvarka 2021 m. rugsėjo 3 d. baustas už greičio viršijimą. Jam paskirta nuobauda galiojanti. Šios aplinkybės rodo, kad laiduotojas neatitinka laiduotojui keliamų įstatymo reikalavimų ir yra netinkamas būti laiduotoju - V. D. yra pats baustas administracine tvarka, tiek už savo darbinių pareigų nevykdymą, tiek ir už Kelių eismo taisyklių nesilaikymą. Tuo tarpu J. Š. pažeidė Kelių eismo taisykles ir dėl to sukėlė eismo įvykį, kuriame žuvo A. G.. Dėl šios priežasties abejotina, kad V. D. gali būti autoritetu J. Š. ir daryti jai teigiamą įtaką. Apeliaciniame skunde teigiama, jog J. Š. laikytina visiškai savarankiška, brandžia asmenybe, kurios gyvenimiška patirtis, turimas išsilavinimas (aukštasis) leido aiškiai suvokti savo veiksmų pobūdį ir galimas pasekmes. Taigi, net jeigu byloje ir būtų formaliai nustatytos visos būtinos BK 40 straipsnio taikymo sąlygos, galimybė atleisti J. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą būtų labai abejotina. Šiuo atveju byloje nenustatytos realios laiduotojo V. D. galimybės daryti teigiamą įtaką atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui - J. Š. ir laiduotojas V. D. tik formaliai atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytus reikalavimus.

4.5. Nukentėjusieji skunde taip pat nurodo, jog skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu J. Š. paskirtas per trumpas draudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, terminas – 1 metus. Dėl J. Š. kaltės, jai pažeidus Kelių eismo taisyklių reikalavimus, įvyko avarija, kurios metu žuvo A. G., V. V. patyrė sužalojimus, kurie jam sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. J. Š. iki 2024 m. rugpjūčio 9 d. eismo įvykio ne kartą bausta administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Net ir po eismo įvykio, J. Š. toliau sąmoningai pažeidinėjo Kelių eismo taisykles. Tai rodo J. Š. neatsakingą ir nerūpestingą elgesį. J. Š. kalta prisipažino tik teisme, nukentėjusiųjų atsiprašė taip pat tik teisme, nepasiūlė nukentėjusiesiems atlyginti žalą, savo iniciatyva atlygino tik nedidelę dalį atstovavimo išlaidų jau vykstant teismo procesui. Taigi, manytina, kad J. Š. paskirta baudžiamojo poveikio priemonės - draudimo naudotis specialia teise (teisė vairuoti kelių transporto priemones) prevencinė paskirtis nebus įgyvendinta jai paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę minimaliam terminui - 1 metams.

3. Nukentėjusieji T. G. ir S. B. pateikė atsiliepimą į asmens, kuriam baudžiamoji byla nutraukta atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą - J. Š., apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti ir tenkinti nukentėjusiųjų pateiktą apeliacinį skundą, o taip pat priteisti iš J. Š. nukentėjusiųjų T. G. ir S. B. naudai 500 Eur išlaidas, lygiomis dalimis, advokato paslaugoms apeliaciniame procese apmokėti (už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą).

4. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdyje atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės J. Š. gynėjas advokatas Kęstutis Dobilas nurodė, jog atsisakoma apeliacinio skundo dalies dėl proceso išlaidų mokėjimo išdėstymo ilgesniam laikui, nes proceso išlaidas apeliantė J. Š. nukentėjusiesiems atlygino, todėl gynėjas apeliacinės instancijos teismo prašė šios skundo dalies nenagrinėti ir nepasisakyti. Tiek atleista nuo baudžiamosios atsakomybės J. Š., tiek jos gynėjas advokatas prašė tenkinti apeliacinį skundą dalyje dėl J. Š. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, o būtent – neskirti baudžiamojo poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones), nukentėjusiųjų apeliacinį skundą atmesti. Nukentėjusieji ir jų atstovas advokatas prašė J. Š. apeliacinį skundą atmesti, o nukentėjusiųjų apeliacinį skundą tenkinti. Nukentėjusiųjų atstovas advokatas Donatas Lengvinas taip pat prašė nukentėjusiesiems iš J. Š. priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas už baudžiamosios bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka. Prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti, nukentėjusiesiems priteisti išlaidas dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą – 500 Eur, bei atstovo advokato dalyvavimą teisme – 363 Eur, viso 863 Eur.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

J. Š., nukentėjusiųjų T. G. ir S. B. apeliaciniai skundai atmetami

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

6. Tiek iš asmens, kuriam baudžiamoji byla nutraukta atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą – J. Š., tiek iš nukentėjusiųjų T. G. ir S. B. apeliacinių skundų bei bylos medžiagos matyti, kad byloje nekyla ginčo dėl to, jog J. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje. Kaip minėta aukščiau šioje nutartyje, J. Š. apeliaciniu skundu prašo neskirti jai baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), nukentėjusieji apeliacinės instancijos teismo prašo J. Š. nuteisti už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 5 dalyje, padarymą ir paskirti jai bausmę, o taip pat paskirti ir baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones).

Dėl J. Š. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

7. Pirmiausia, teisėjų kolegija pažymi, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės suprantamas kaip teismo priimtas sąlyginis arba nesąlyginis sprendimas atsisakyti teisės pripažinti nusikalstamą veiką padariusį asmenį kaltu ir atleisti jį nuo pareigos patirti tokios veikos sukeliamus baudžiamuosius teisinius padarinius, siejamus išimtinai su apkaltinamuoju nuosprendžiu. Teismas, pripažinęs, kad asmuo pagrįstai kaltinamas padaręs konkrečią nusikalstamą veiką, ir kartu nustatęs atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindus, atleidžia jį nuo baudžiamosios atsakomybės, įskaitant bausmę. Baudžiamajame įstatyme kiekvienai atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšiai yra nustatyti konkretūs jos taikymo pagrindai. Tačiau, priimant sprendimą svarstyti konkretaus atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto taikymo pagrindus, būtina įvertinti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės taikymo tikslus ir teisinius padarinius proceso dalyviams konkrečioje byloje, įskaitant padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltininko asmenybę, nukentėjusiojo ir viešąjį interesą.

8. Kasacinės instancijos teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti dėl jo taikymo. Tačiau abiem atvejais, t. y. tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti, teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-176-303/2018, 2K-224-1073/2023).

9. Kartu kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymima, kad kiekvienu atveju, kai baudžiamojoje byloje teismas realizuoja įstatymo jam suteiktą galimybę apsispręsti, taip pat ir asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimu, turi būti atsižvelgiama ne vien į formaliąsias teisines apsisprendimo sąlygas, bet ir į kitas svarbias bylos ypatybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-252-628/2024). Teismo sprendimą atleisti ar ne asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali lemti realus nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, kaltininko asmenybė ir kitos aplinkybės. Konkrečia nusikalstama veika taip pat yra padaroma žala baudžiamosios teisės saugomai vertybei, t. y. ne tik privačiam ir viešajam interesui, todėl teismas turi atsižvelgti į nusikaltimo pobūdį. Nustatant šių interesų pažeidimo mastą, įvertinamas realus veikos pavojingumas, kaltininko asmenybė, jo atgaila ir tikimybė pasitaisyti. Tokių nuostatų teismų praktikoje laikomasi kalbant ir apie kitas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-942/2020, 2K-21-495/2025 ir kt.).

10. BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. BK 40 straipsnio 2 dalies 1-3 punktuose įtvirtinta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir; 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir; 3) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

11. BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Sprendžiant, ar asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kiekvienu konkrečiu atveju vertinamas paties kaltininko parodymų bei jo pozicijos ikiteisminiame tyrime ar (ir) teisme nuoseklumas, kaltės pripažinimo momentas, aplinkybės, kurioms esant kaltė pripažinta, teisėsaugos institucijoms suteikta pagalba, kaltininko pastangos sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, jo požiūris į padarytą veiką ir pan. Kaltės nepripažinimas ikiteisminio tyrimo metu savaime nepanaikina galimybės tai padaryti bylos nagrinėjimo teisme metu, tačiau tokiu atveju reikšminga, kad kaltės pripažinimas būtų kaltininko asmeninės valios aktas, o ne išskaičiavimas, kai jo kaltė yra aiškiai pagrįsta kitais bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-18-976/2025).

12. Kaip matyti iš nukentėjusiųjų apeliacinio skundo argumentų, jų vertinimu, J. Š., be kitų BK 40 straipsnio 2 dalyje, numatytų sąlygų, neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyto, jog asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Skunde apygardos teismui teigiama, jog ikiteisminio tyrimo metu atleistoji nuo baudžiamosios atsakomybės J. Š. kaltės nepripažino, t. y. dėl kieno kaltės įvyko nagrinėjamas eismo įvykis, nepasisakė, tik pirmosios instancijos teisme teismo posėdžio metu teigė visiškai pripažįstanti kaltę. Taip pat tik teisminio proceso metu pareiškė atsiprašymą ir teigė besigailinti savo elgesio. Apeliantų įsitikinimu, toks kaltės pripažinimas ir atsiprašymas laikytinas nenuoširdžiu, formaliu, deklaratyviu, išreikštas jaučiant gresiančią baudžiamąją atsakomybę bei siekiant ją sušvelninti.

13. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, J. Š. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta vieną kartą, t. y. 2024 m. spalio 29 d. Kaip matyti iš apklausos protokolo, J. Š. pripažino, kad 2024 m. rugpjūčio 9 d. apie 17.30 val., vairavo jai nuosavybės teise priklausantį automobilį „BMW 530D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), vyko su (duomenys neskelbtini) A. G. ir V. V. į (duomenys neskelbtini) susirinkimą. Eismo pusėje, kuria važiavo J. Š. vairuojamas automobilis, kelio dangoje nuo pastovaus sunkvežimių judėjimo buvo susiformavusios provažos. Važiuojant telefonu nesinaudojo, važiavo 80-85 km/val. greičiu (leistinas maksimalus greitis – 90 km/val.). J. Š. apklausiama parodė, jog staiga jai važiuojant, net nemanevruojant, „išspjovė“ iš provažų, pradėjo „gaudyti“ provažas, kad sugrįžti į savo eismo pusę. Tokiu būdu pirmus du kartus ji sėkmingai sugrįžo į savo eismo pusės provėžas, o trečiuoju kartu nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, J. Š. prieš susiduriant dar pasisuko šonu prieš laikrodžio rodyklę ir trenkėsi į priešpriešais tiesiai važiavusį vilkiką. Apklausiama J. Š. parodė, kad šiuo metu kaltės klausimu, t. y. dėl kieno kaltės įvyko eismo įvykis, nepasisako (1 t., b. l. 175-176). Baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme 2025 m. vasario 7 d. teisiamajame posėdyje apklausiama J. Š. kalta prisipažino bei iš esmės nurodė tokias pat nagrinėjamo įvykio aplinkybes kaip ir ikiteisminio tyrimo metu. J. Š. apklausiama teisme taip pat parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu dėl kaltės nedvejojo, tiesiog nežinojo ir nesuprato ką turi sakyti, todėl ir nepasisakė dėl savo kaltės. J. Š. taip pat parodė, kad labai gailisi dėl to kas atsitiko, tą patį vakarą bendravo su nukentėjusiuoju T. G. ir jo atsiprašė, kol gulėjo ligoninėje nebuvo susitikusi su nukentėjusiaisiais, tačiau parašė sms žinutę dėl susitikimo, į kurią nukentėjusioji atrašė, kad J. Š. apie susitikimą net negalvotų, o taip pat nukentėjusieji nesutiko priimti paramos laidotuvėms. Atleista nuo baudžiamosios atsakomybės J. Š. pirmosios instancijos teisme vykusio teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiųjų.

14. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, teismo išvada dėl J. Š. kaltės pripažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi yra išsamiai motyvuota, įvertinus ir išanalizavus J. Š. poziciją proceso metu. Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 5 d. nuosprendyje konstatuota, jog nors J. Š. ikiteisminio tyrimo metu dėl kaltės nepasisakė, tačiau davė išsamius parodymus, detaliai nurodė visas įvykio aplinkybes, savo parodymus patvirtino ir teisme, visiškai pripažindama savo kaltę. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje taip pat nurodyta, kad dėl įvykdytos nusikalstamos veikos J. Š. nuoširdžiai gailėjosi, savo veiksmus vertino kritiškai, bandė susisiekti su nukentėjusiaisiais po įvykio, jų atsiprašė ir teisme, atlygino dalį atstovavimo išlaidų. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į šios nutarties 15-16 punktuose išdėstytas aplinkybes, neturi pagrindo sutikti su nukentėjusiųjų apeliacinio skundo argumentu, jog J. Š. nagrinėjamu atveju neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalie 1 punkte numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Atkreiptinas apeliantų T. G. ir S. B. dėmesys, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje yra ne kartą išaiškinta, jog savo kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas ir tais atvejais, kai kaltininkas pripažįsta esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, nors dalį kitų neesminių neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-133/2013, 2K-516-697/2015). Be to, kaltės nepripažinimas ikiteisminio tyrimo metu savaime nepašalina galimybės tai padaryti bylos nagrinėjimo teisme metu, tačiau tokiu atveju reikšminga, kad kaltės pripažinimas būtų kaltininko asmeninės valios aktas, o ne išskaičiavimas, kai jo kaltė yra aiškiai pagrįsta kitais bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-516-697/2015, 2K-176-303/2018, 2K-261-489/2018). Kaip jau aptarta šioje nutartyje, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės J. Š. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu išties nurodė išsamias įvykio aplinkybes, kurias patvirtino ir baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Vien aplinkybė, jog J. Š. nepasisakė dėl kaltės, nagrinėjamu būdu nepaneigia, jog ji neprisipažino padariusi nusikalstamą veiką. Be kita ko, pagal aukščiau paminėtą kasacinės instancijos teismo formuojamą praktiką, kaltininkas neprivalo detaliai išdėstyti nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, tuo tarpu turi pripažinti esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kas šiuo atveju ir buvo padaryta. Aukštesniojo teismo vertinimu, ikiteisminio tyrimo metu J. Š. išsamiai parodė visas įvykio aplinkybes.

15. Apeliaciniame nukentėjusiųjų skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė egzistuojant ir BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytą laidavimo instituto pagrindą. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju yra nustatyta ir ši laidavimo instituto taikymo sąlyga. Visų pirma pažymėtina, kad ši sąlyga, t. y. pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra vertinamojo pobūdžio. Taigi, turi būti atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį nuteistojo padarytos veikos pobūdį ar priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisi įstatymus. Taip pat vertinamos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir kita. Teismo, sprendžiančio dėl šios sąlygos egzistavimo, išvadai gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) teistumai ir veikų, už kurias kaltininkas ankščiau buvo nuteistas, pobūdis, taip pat informacija apie ankščiau padarytus administracinius nusižengimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-274-693/2018, 2K-100-648/2019, 2K-114-628/2019, 2K-127-628/2021). Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo matyti, kad J. Š. praeityje neteista (1 t., b. l. 159). Skunde apygardos teismui nukentėjusieji T. G. ir S. B. nurodo, jog J. Š. yra linkusi sistemingai pažeisti įstatymus, ji ne kartą padariusi administracinius nusižengimus, anksčiau jai skirtos administracinės nuobaudos buvo neefektyvios. Apeliaciniame skunde taip pat pabrėžiama, jog net po nagrinėjamo įvykio padarymo, J. Š. 2024 m. rugsėjo 11 d. vairavo automobilį ir naudojosi mobiliojo ryšio priemone - telefonu rankomis, jai paskirta bauda pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį. Baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad J. Š. ne kartą buvo skirtos administracinės nuobaudos už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (1 t., b. l. 160-165). Kaip matyti pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje sprendė, jog atsižvelgiant į tai, jog J. Š. nėra būdingas priešingas teisei elgesys, nusikalstamą veikė įvykdė dėl neatsargumo, todėl laikytina, kad atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo (J. Š.) laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo nesutikti, jog atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą J. Š. išties bausta administracine tvarka. Tai matyti iš baudžiamojoje byloje esančio 2024 m. spalio 29 d. administracinių nusižengimų registro išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, jog J. Š. 2024 m. administracine tvarka bausta du kartus – už mobiliojo ryšio priemonės (telefono) naudojimą rankomis vairuojant automobilį; už 21 km/val. greičio viršijimą vairuojant transporto priemonę; 2023 m. vieną kartą – už transporto priemonės pastatymą mokamoje automobilių stovėjimo aikštelėje nesumokėjus už stovėjimą nustatyta tvarka; 2021 m. vieną kartą – už 12 km/val. greičio viršijimą vairuojant transporto priemonę; 2020 m. du kartus – už transporto priemonės palikimą stovėti pažeidžiant draudžiamąjį kelio ženklą; už 20 km/val. greičio viršijimą vairuojant transporto priemonę; 2019 m. vieną kartą - už transporto priemonės palikimą stovėti pažeidžiant draudžiamąjį kelio ženklą (1 t., b. l. 160-165). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį (jie nelaikytini itin pavojingais ir/ar šiurkščiais), į aplinkybę, jog visos paskirtos baudos sumokėtos, visgi nepagrįstos nukentėjusiųjų apeliaciniame skunde išreikštos abejonės dėl J. Š. atitikimo BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytam laidavimo taikymo pagrindui. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, jog manyti, kad J. Š. nedarys naujų nusikalstamų veikų leidžia ir ją charakterizuojantys duomenys, t. y. ji dirba (2025 m. kovo 21 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama L. S. ir J. Š. sudarė darbo sutartą Nr. (duomenys neskelbtini), darbo funkcijos – personalo vadybininkė) (3 t., b. l. 175-178), atlygino nukentėjusiesiems skundžiamu nuosprendžiu priteistas atstovavimo išlaidas, o taip pat 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti (3 t., b. l. 179-180), kas, teisėjų kolegijos vertinimu rodo, jog savo veiksmais J. Š. įrodė, jog ne tik siekia sumažinti nusikalstama veika sukeltus padarinius, bet ir atlygino atstovavimo išlaidas, o taip pat dalį neturtinės žalos. Savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio, jokių kitų neigiamai nuteistąją kaip asmenį charakterizuojančių aplinkybių bylos duomenimis nenustatyta. Aptartos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sudaro pagrindą daryti išvadą, kad J. Š. nėra lengvabūdiška asmenybė, ji laikysis visuomenėje priimtų elgesio normų, kad jos gyvenimo būdas, dorovinės nuostatos ir vertybės, socialiniai įgūdžiai yra integruoti į visuomenės gyvenimą ir visuotinai priimtinų elgesio normų laikymąsi, o jos padaryta nusikalstama veika netyčinio, atsitiktinio pobūdžio, o ne sistemingo neteisėto elgesio pasekmė. Taigi teismas daro išvadą, kad aptartų J. Š. charakterizuojančių duomenų visuma yra pakankamas pagrindas manyti, jog ji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

16. BK 40 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo, turi savarankišką reikšmę, jos konstatavimas turi būti motyvuotas. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes, veiklos pobūdį ir realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, į jo charakteristiką ir kitus duomenis, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas, taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti. Laiduotojas gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi. Sprendžiant dėl laiduotojo atitikties baudžiamajame įstatyme nurodytiems reikalavimams, turi būti apibrėžta, kokį realų auklėjamąjį poveikį gali padaryti laiduotojas, atsižvelgiant, be kita ko, į kaltininko veiklą, jo padarytos nusikalstamos veikos ypatumus, kaltininko ir laiduotojo tarpusavio santykius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-18-976/2025).

17. Kaip matyti iš nukentėjusiųjų apeliacinio skundo, apeliantai nesutinka su neatitinka laiduotojui keliamų įstatymo reikalavimų ir yra netinkamas būti laiduotoju - V. D. atitikimu laiduotojui keliamiems reikalavimams. Skunde teigiama, jog jis baustas administracine tvarka tiek už savo darbinių pareigų nevykdymą, tiek ir už Kelių eismo taisyklių nesilaikymą. Baudžiamosios bylos medžiagoje yra pateiktas V. D. prašymas atleisti J. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją V. D. atsakomybei be užstato. Prašyme nurodyta, jog apie J. Š. padarytą eismo įvykį jam žinoma iš jos pačios pasakojimo, laiduotojo ir J. Š. šeimų santykiai darnūs, sutaria gerai, bendrauja beveik kasdien, padeda prižiūrėti vieni kitų vaikus, per visas šventes būna kartu. Justina su V. D. atvira, pasako apie savo problemas, klausia patarimų, kuriais pasinaudojant vėliau priima sprendimus, todėl laiduotojo nuomonė jai yra svarbi (3 t., b. l. 1). Baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme 2025 m. vasario 7 d. teisiamajame posėdyje apklaustas V. D. parodė, jog J. Š. yra jo žmonos sesuo, jo įsitikinimu, jis J. daro įtaką, ji nekartą kreipėsi patarimo. V. D. dirba (duomenys neskelbtini), o jo padaryti administraciniai nusižengimai dėl pažeidimų, susijusių su darbine veikla, t. y. dėl tam tikrų terminų pažeidimų. Iš administracinių nusižengimų registro pažymos apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus matyti, jog V. D. 2023 m. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 362 straipsnio 1 dalyje, 2022 m. padarė ANK 364 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Minėti nusižengimai išties susiję su laiduotojo darbine veikla, o paskirtos baudos sumokėtos. 2021 m. administracine tvarka baustas tris kartus - už 13 km/val. greičio viršijimą vairuojant transporto priemonę; už mobiliojo ryšio priemonės (telefono) naudojimą rankomis vairuojant automobilį; už 28 km/val. greičio viršijimą vairuojant transporto priemonę, paskirtos baudos sumokėtos (3 t., b. l. 15-18). Vis dėlto, aukštesnysis teismas, įvertinęs aptartus duomenis, neturi pagrindo sutikti su apeliantų nukentėjusiųjų keliama versija dėl V. D. neatitikimo laiduotojui keliamiems reikalavimams. Teisėjų kolegija sprendžia, kad laiduotojas V. D. yra vertas teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą poveikį J. Š., todėl yra tinkamas laiduotojas. Vertinant jo padarytus administracinius nusižengimus, visgi teisėjų kolegija, juos įvertinusi kitų laiduotoją charakterizuojančių aplinkybių kontekste, konstatuoja, jog jie nepatvirtina V. D. neatitikties BK 40 straipsnio 4 dalyje nustatytiems reikalavimams.

Dėl J. Š. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės

18. Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti arba apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Spręsdamas baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, teismas įvertina kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2011, 2022 m. vasario 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-35-719/2022). Atsižvelgiant į baudžiamojo poveikio priemonių ryšį su skiriama bausme, aktualus yra ir teismų praktikoje pateikiamas išaiškinimas, jog bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-487/2020). Šis išaiškinimas analogiškai taikytinas ir vertinant baudžiamojo poveikio priemonių skyrimą.

19. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių, numatytų BK 67 straipsnio 2 dalyje, yra uždraudimas naudotis specialia teise (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas). BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Šioje dalyje nurodyti terminai skaičiuojami metais, mėnesiais ir dienomis.

20. Atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą J. Š. apeliaciniame skunde prašo panaikinti jai skirtą baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 68 straipsnyje. Nukentėjusieji T. G. ir S. B. skunde apygardos teismui prašo J. Š. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones) taikymo terminą nustatyti dvejus metus.

21. Kaip nustatyta aukščiau šioje nutartyje, J. Š., padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Atsižvelgiant į BK 67 straipsnį ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto paskirtį galima teigti, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės paliekamas teismo nuožiūrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018). Teismas kiekvienoje byloje sprendžia individualiai, ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės, kelias ir kokias iš jų tikslinga parinkti. Teisėju kolegija, įvertinusi J. Š. padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, jos asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, taip pat kitus byloje esančius duomenis, daro išvadą, kad skundžiamu nuosprendžiu atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą J. Š. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), terminą nustatant vieneriems metams – neprieštarauja proporcingumo principui ir atitinka siekiamus teisėtus bei visuotinai svarbius tikslus.

22. Iš J. Š. apeliacinio skundo matyti, jog savo prašymą neskirti jai baudžiamojo poveikio priemonės, ji išskirtinai sieja su savo bei savo šeimos poreikiais. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia apeliantės dėmesį ir pažymi, kad vien tai, jog baudžiamojo poveikio priemonė kaltininkui ir (arba) jo šeimos nariams sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287-1073/2018, Nr. 2K-77-648/2019). Be to, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nei asmens, kurio atžvilgiu byla nutraukta, nei jo šeimos narių interesai negali būti suabsoliutinami, iškeliami aukščiau visuomenės interesų, jie patys savaime negali būti laikomi išimtine aplinkybe, paneigiančia baudžiamojo poveikio priemonių taikymo galimybę. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, J. Š. gauna pajamų, kurios, kolegijos vertinimu, yra pakankamos šeimos poreikiams patenkinti, todėl automobilio konfiskavimas nesukels nei jai, nei jos šeimai nepakeliamų finansinių sunkumų. Be to, nei atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nei jos šeimai nėra užkertamas kelias naudotis viešojo transporto ir kitomis pavėžėjimo paslaugomis.

23. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimas vienerių metų terminui yra proporcingas. Nustatytas terminas yra ženkliai mažesnis nei BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyto termino vidurkis, todėl jo dar labiau mažinti nėra jokio teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija pažymi, kad kaltininko interesai išvengti tam tikrų neigiamų pasekmių nėra prerogatyva, tokie padariniai taikant valstybės prievartos priemonę yra adekvatūs padarytai nusikalstamai veikai. Vien tai, kad dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo nuteistasis patirs tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, neleidžia vertinti, kad baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra aiškiai per ilgas ar kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą. Šiame kontekste aukštesnysis teismas pažymi, jog atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes nėra jokio objektyvaus pagrindo tenkinti ir nukentėjusiųjų apeliacinio skundo bei J. Š. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminą prailginti.

Dėl nukentėjusiųjų patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

24. Apeliaciniame nukentėjusiųjų skunde prašoma priteisti iš J. Š. nukentėjusiųjų T. G. ir S. B. naudai 1 000 Eur išlaidas lygiomis dalimis advokato paslaugoms apeliaciniame procese apmokėti (už apeliacinio skundo parengimą). Kauno apygardos teisme vykusio 2025 m. birželio 9 d. teismo posėdžio metu nukentėjusiųjų atstovas advokatas Donatas Lengvinas prašė priteisti iš J. Š. lygiomis dalimis 1 863 Eur nukentėjusiųjų patirtas turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovas, paslaugomis apmokėti. Minėtas išlaidas sudaro: 1) procesinių dokumentų, apeliacinio skundo parengimas – 1 000 Eur; 2) procesinių dokumentų, atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas – 500 Eur; 3) atstovavimas apeliacinės instancijos teisme baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu – 363 Eur.

25. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teisme, tačiau, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-174/2014, 2K-63-648/2016, 2K-331-976/2018).

26. Apeliaciniu skundu nukentėjusieji T. G. ir S. B. apeliacinės instancijos teismo prašė pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir paskirti J. Š. bausmę už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje. Kadangi nukentėjusiųjų apeliacinis skundas buvo atmestas, nukentėjusiųjų prašomas priteisti iš J. Š. atstovavimas išlaidas apygardos teismas sumažina iki 863 Eur.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

27. Kauno apygardos teisme 2025 m. birželio 16 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje yra nurodoma, kad valstybės naudai priteistina suma sudaro 100 Eur dydžio sumą.

28. BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos, kurios taikomos ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, numato, jog iš kaltinamojo (atitinkamai nuteistojo) priteisiamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į asmens turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Nurodytos nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tačiau ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijose. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijų teismuose, atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-374/2012, 2K-520-303/2015), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-218-1073/2020).

29. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu J. Š. buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o apeliacinės instancijos teisme, be kitų apeliacinių skundų, nagrinėtas jos apeliacinis skundas, kuris yra atmetamas. Būtinybę J. Š. paskirti gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis, taigi bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva. Dėl to Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą J. Š., nukentėjusiųjų T. G. ir S. B. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. kovo 5 d. nuosprendžio atmesti.

Priteisti iš J. Š. nukentėjusiesiems T. G. ir S. B. 863 Eur atstovavimo išlaidų lygiomis dalimis advokato paslaugoms apeliaciniame procese apmokėti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtų išlaidų nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.