Vilniaus apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo, civilinėje byloje pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovui A. K. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo UAB „Kopranas“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2010-12-09 sprendimu ieškinį tenkino; priteisė iš atsakovo A. K. ieškovo V. P. naudai 50 000 Lt skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, 2010-05-25, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 000 Lt bylinėjimosi išlaidų; 25 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2011-01-19 nutartimi nustatė atsakovui A. K. 10 kalendorinių dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos, ištaisyti apeliacinio skundo trūkumus.

Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011-02-19 nutartimi atsakovo A. K. apeliacinis skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas apeliantui.

2011-02-23 teisme gautas atsakovo pranešimas dėl apeliacinio skundo trūkumų ištaisymo.

2011-03-17 raštu atsakovo prašymas grąžintas, kadangi skundo priėmimo klausimas išspręstas 2011-02-19 nutartimi.

2011-03-29 teisme gautas atsakovo prašymas dėl praleisto termino apeliaciniam skundui pateikti atnaujinimo. Nurodoma, jog 2011-01-19 nutartis įteikta buvusiam atsakovo atstovui, atstovavusiam pirmosios instancijos teisme, kuris atsakovui nutartį įteikė 2011-02-18, anksčiau to padaryti negalėjo, kadangi atsakovas buvo išvykęs į užsienį ir grįžo tik 2011-02-17 23 val. Formaliai terminas apeliacinio skundo trūkumams ištaisyti praleistas, bet jis praleistas dėl svarbių priežasčių – dėl atsakovo buvimo užsienyje. Nurodė, jog kartu su pranešimu dėl apeliacinio skundo trūkumų ištaisymo buvo pateiktas ir prašymas dėl termino atnaujinimo, tačiau, kaip matyti iš 2011-03-17 teismo pranešimo, toks prašymas dėl atsakovui nežinomų priežasčių, teisme nebuvo gautas. Nurodė, jog aktyviai dalyvavo procese, nesiekė jo vilkinti; žyminis mokestis sumokėtas, neturėtų būti užkirstas kelias pasinaudoti apeliacijos teise.

Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2011-04-04 nutartimi atsakovo A. K. prašymo dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo netenkino. Teismas nustatė, jog skundžiamas teismo sprendimas buvo priimtas 2010-12-09; 2011-01-19 nutartimi nustatė atsakovui 10 kalendorinių dienų nuo nutarties gavimo dienos terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, t.y. apmokėti apeliacinį skundą žyminiu mokesčiu arba prašymą atidėti jo mokėjimą įstatymo nustatyta tvarka motyvuoti ir pagrįsti rašytiniais įrodymais. Nutartis 2011-02-07 įteikta atsakovo atstovui advokato padėjėjui T. J.; trūkumų šalinimo terminas pasibaigė 2011-02-17, iki šios dienos apeliacinio skundo trūkumai pašalinti nebuvo. 2011-02-19 nutartimi apeliacinis skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas; nutartis advokato padėjėjui įteikta asmeniškai 2011-03-02; nutartis įsiteisėjo 2011-03-10. Teisme 2011-02-23 gautas atsakovo pranešimas dėl apeliacinio skundo trūkumų ištaisymo, kuris paštui įteiktas 2011-02-19, t. y. praleidus teismo 2011-01-19 nustatytą terminą. Prašymas atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, priešingai nei nurodo A. K., teisme nebuvo gautas. Kadangi teismo 2011-02-19 nutartis įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nebuvo apskųsta, teismas 2011-03-17 raštu atsakovo pranešimą dėl apeliacinio skundo trūkumų ištaisymo grąžino atsakovui. Teisme 2011-03-29 gautame prašyme dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo atsakovas nurodė, kad terminą skundui paduoti praleido, nes buvo išvykęs į užsienį, todėl atstovas jam negalėjo perduoti teismo nutarties iki 2011-02-17 23 val., tačiau teismas negalėjo vertinti nurodytų aplinkybių, kadangi apeliantas nei su 2011-02-19 pranešimu dėl apeliacinio skundo trūkumų ištaisymo, nei su 2011-03-25 prašymu dėl praleisto termino skundui pateikti atnaujinimo, nepateikė jokių įrodymų joms patvirtinti; nors 2011-02-19 prašyme nurodyta, kad teismui pateikia elektroninio bilieto keleivio skrydžio informaciją iš 2 lapų, tačiau nei minėtas prašymas, nei tokie įrodymai teisme nėra gauti. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas terminą apeliaciniam skundui paduoti praleido žymiai, o priežastys nėra pakankamos jį atnaujinti.

Teisme priimti apelianto rašytiniai paaiškinimai, kuriais prašoma patenkinti atskirąjį skundą, panaikinant Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011-04-04 nutartį ir atnaujinti terminą paduoti apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010-12-09 sprendimo panaikinimo. Paaiškinimuose pakartotinai išdėstomos faktinės aplinkybės, papildomai iškeliamas klausimas, ar teismas tinkamai įteikė 2011-01-19 nutartį dėl trūkumų šalinimo ir terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2011-02-07, t. y. nuo įteikimo pirmosios instancijos teisme atstovavusiam advokato padėjėjui; kadangi advokatų padėjėjai negali atstovauti apeliacinės instancijos teisme, be to apeliacinį skundą pateikė pats atsakovas, teismas neturėjo pagrindo procesinius dokumentus, susijusius su apeliaciniu procesu siųsti advokato padėjėjui, kuris nėra įgaliotas veikti apeliaciniame procese atsakovo vardu. Tokiu atveju terminas trūkumams pašalinti turėtų būti skaičiuojamas nuo 2011-02-18, kai atsakovas grįžo į Lietuvą ir jam buvo perduota 2011-01-18 nutartis, todėl konstatuotina, kad apeliacinio skundo trūkumai pašalinti nepraleidus termino, teismas nepagrįstai atsisakė priimti trūkumų pašalinimą bei patį apeliacinį skundą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkinamas.

Civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus (CPK 3 str. 8 d.), taigi atskirojo skundo nagrinėjimui taikytinos Civilinio proceso kodekso normos su pakeitimais, numatytais Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo 2011 m. birželio 21 d. įstatymu Nr. XI-1480, ir įsigaliojusiais nuo 2011-10-01; tačiau skundžiamos nutarties teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas vadovaujantis nutarties priėmimo metu galiojusiomis Civilinio proceso kodekso normomis.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas remdamasis bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinio skundo priėmimo klausimą, netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, dėl ko neteisingai išaiškino ir pritaikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias termino apeliaciniam skundui priimti atnaujinimą ir apeliacinio skundo priėmimą, kas sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą nutartį ir išnagrinėti termino skundui paduoti atnaujinimo ir skundo priėmimo klausimą iš esmės (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Apeliacijos teisė skundžiant teismo sprendimą, kuriuo byla yra išspręsta iš esmės, įgyvendinama paduodant apeliacinį skundą, kuris kartu yra priemonė apeliaciniam procesui pradėti. Tačiau ši teisė įgyvendinama ne bet kokia, o įstatymo nustatyta tvarka, kurios privalo laikytis visi proceso dalyviai. Apeliacinis skundas turi atitikti įstatymo nustatytus reikalavimus (CPK 306 str.), o teisė į apeliaciją realizuojama per CPK 307 str. 1 d. nustatytą terminą. Asmens teisė atlikti procesinį veiksmą išnyksta pasibaigus nustatytam terminui (CPK 75 str. 1 d.), tačiau tai dar nereiškia, kad asmuo apskritai praranda galimybę tą procesinį veiksmą atlikti. Pagal CPK 78 str. 1 d., 307 str. 2 d. praleistas terminas gali būti atnaujinamas, jeigu teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-10-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2004). Europos Tarybos Ministrų komiteto 1995-02-07 rekomendacijų Nr. R/95/5 nuostata, kad šalims iš principo turi būti garantuota teisė skųsti pirmosios instancijos teismo sprendimus, orientuoja įstatymų leidėjus į tai, jog būtų sukurti įstatymai, kurie užtikrintų realią galimybę apskųsti teismo sprendimą. Siekis sukurti įstatymus, užtikrinančius realią galimybę apskųsti teismo sprendimą, kartu reiškia tai, kad teismas nepagrįstai neturi paneigti šios galimybės, kai apeliacinis skundas paduotas praleidus įstatyme nustatytą terminą, tačiau dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2007; 2007-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2007; 2007-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2007). Sprendžiant, ar asmuo prarado teisę apskųsti teismo sprendimą dėl įstatyme nustatytos apskundimo procedūros nesilaikymo, būtina įvertinti ne tik tai, ar terminas praleistas nedaug, bet ir pažeidimą lėmusias aplinkybes, t. y. ar termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimą lėmė netinkamas naudojimasis procesinėmis teisėmis, ar įvykusi klaida ir kitos panašaus pobūdžio aplinkybės. Jeigu apeliacinio apskundimo padavimo terminas yra praleistas nedaug ir tik dėl tokios atsitiktinio pobūdžio aplinkybės kaip klaida, tai iš esmės sąžiningai procesiškai elgęsis proceso dalyvis vienos pagrindinių procesinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar nutartį apeliacine tvarka – neturėtų prarasti. Priešinga išvada prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams (CPK 3 str. 7 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2007). Jeigu terminas praleistas daug, o šalies nurodomos priežastys negali pateisinti tokio ilgo praleidimo laikotarpio, pagrindo atnaujinti terminą nėra, nes termino atnaujinimas tokiomis aplinkybėmis prieštarautų įstatymų leidėjo ketinimui ir normų, reglamentuojančių procesinius terminus, tikslams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-01-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2003). Iš esmės sąžiningai procesiškai besielgiantis proceso dalyvis, praleidęs terminą apeliaciniam skundui paduoti, tačiau nurodęs termino praleidimo priežastis ir pateikęs įrodymus, neturėtų prarasti vienos pagrindinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacine tvarka; kitu atveju tai prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams (CPK 3 str. 7 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-04-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2009).

Įstatymas neįvardija, kokios priežastys laikytinos svarbiomis, palikdamas šį klausimą spręsti teismui savo nuožiūra. Ar termino praleidimo priežastis yra svarbi ar ne, sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes, taip pat į tai, kad kiekvienam asmeniui turi būti užtikrinta teisė į teisingą teismą. Vienas iš teisingo teismo aspektų yra asmeniui pasiekiama galimybė apskųsti teismo sprendimą.

Iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovo apeliacinis skundas dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-12-09 sprendimo pirmosios instancijos teisme gautas 2011-01-17 (b.l. 115), išsiųstas 2011-01-10 (b.l. 118), t. y. nepraleidus įstatymo nustatyto termino apskųsti sprendimą. Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2011-01-19 nutartimi nustatė apeliantui terminą trūkumams pašalinti, t. y. apmokėti apeliacinį skundą žyminiu mokesčiu arba prašymą atidėti jo mokėjimą įstatymo nustatyta tvarka motyvuoti ir pagrįsti rašytiniais įrodymais. Minėtas teismo procesinis dokumentas buvo įteiktas 2011-02-07 atsakovo atstovui pirmosios instancijos teisme – advokato padėjėjui T. J. (b.l. 122). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentais, jog teismas netinkamai išsiuntė minėtą procesinį dokumentą, kadangi CPK 56 str. 2 d. (įst. red. iki 2011-10-01) numatyta, jog fizinių asmenų atstovais teisme gali būti advokatų padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį sutikimą atstovauti konkrečioje byloje. Advokatūros įstatymo 34 str. 2 d. nustato, kad advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose ir ne anksčiau kaip po vienerių metų nuo advokato padėjėjo praktikos pradžios. Apeliacinio skundo surašymas ir pateikimas yra apeliacinio proceso sudedamoji dalis. Apeliacinį skundą pateikė ir pasirašė pats atsakovas. Atsižvelgiant į išdėstytą, sutiktina, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nutartį dėl apeliacinio skundo trūkumų šalinimo siųsti atsakovo buvusiam atstovui pirmosios instancijos teisme – advokato padėjėjui. Pažymėtina, jog ir 2011-02-19 nutartis, kuria apeliacinis skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas, taip pat siųsta ir įteikta advokato padėjėjui (b.l. 125).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes dėl netinkamo nutarties išsiuntimo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apeliantas 2011-02-19 išsiuntęs pranešimą dėl apeliacinio skundo trūkumų ištaisymo, šį procesinį veiksmą atliko 2011-01-19 nutartyje nustatytu terminu. Šis pranešimas teisme buvo gautas 2011-02-23, t. y. jau po 2011-02-19 nutarties, kuria apeliacinis skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas priėmimo, todėl jame nurodytos aplinkybės teismo nebuvo vertintos. Kaip minėta, 2011-02-19 nutartis taip pat nepagrįstai siųsta ir įteikta advokato padėjėjui, todėl kritiškai vertintinas teismo argumentas, jog apeliantas šios nutarties neskundė, ji yra įsiteisėjusi.

Apeliantas nurodo, jog teikė teismui įrodymus – elektroninio bilieto keleivio skrydžio informaciją, kad 2011-02-10 – 2011-02-17 laikotarpiu buvo išvykęs į užsienį, 2011-01-19 nutartį gavo tik grįžęs, prašymą dėl termino atnaujinimo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad kaip matyti iš bylos medžiagos, tokių įrodymų byloje nėra. Įrodymai apie tai, kad minėtu laikotarpiu apeliantas buvo išvykęs į užsienį pateikti su atskiruoju skundu dėl Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011-04-04 nutarties (b.l. 147). Nors apeliantas 2011-03-25 prašyme dėl termino atnaujinimo nurodo, jog savo argumentą, kad prašymas dėl termino atnaujinimo buvo pateiktas kartu su pareiškimu dėl trūkumų šalinimo, grindžia pašto kvitu, patvirtinančiu dokumento išsiuntimą, tačiau iš pateikto Lietuvos pašto kvito (b.l. 132a) negalima nustatyti, kokie dokumentai buvo siunčiami.

Kaip minėta, įstatymo numatytos teismo sprendimo apskundimo procedūros nesilaikymas gali nulemti, kad asmuo praranda teisę apskųsti teismo sprendimą. Sprendžiant, ar asmuo prarado šią teisę, reikia įvertinti taip pat ir pažeidimo pobūdį. Svarbu, ar procedūros pažeidimas gali būti siejamas su netinkamu naudojimusi proceso suteiktomis teisėmis, ar su įvykusia klaida. Kitaip tariant, turi būti vertinama, ar asmuo viso proceso eigoje ir apskundimo procedūroje elgėsi sąžiningai. Sąžiningai procese dalyvavę asmenys negali prarasti pagrindinės procesinės teisės – apskųsti teismo sprendimą apeliacine tvarka.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas faktines aplinkybes, jog 2011-01-19 nutartis dėl trūkumų šalinimo nepagrįstai siųsta advokato padėjėjui, jog apeliantas laikotarpiu nuo 2011-02-10 iki 2011-01-17 buvo išvykęs į užsienį, todėl 2011-02-19 išsiųstas pranešimas dėl apeliacinio skundo trūkumų ištaisymo, atliktas 2011-01-19 nutartyje nustatytu terminu, nors šis pranešimas teismo nebuvo vertinamas, atsižvelgiant į 2011-01-19 nutartyje nustatytą trūkumą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo ir apeliantui pateikus įrodymus, kad žyminis mokestis sumokėtas (b.l. 138), sprendžia, jog apeliantas elgėsi aktyviai ir sąžiningai siekdamas realizuoti savo procesinę teisę apskųsti teismo sprendimą.

Darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesuteikė atsakovui teisės dėl priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo būti išklausytam apeliacinės instancijos teisme, t. y. neatnaujino praleisto termino apeliaciniam skundui paduoti, kaip tai numato CPK 307 str. 2 d., todėl nutartis panaikintina, klausimas išspręstinas iš esmės, t. y. atsakovo prašymas dėl praleisto termino atnaujinimo tenkintinas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Kadangi 2011-01-19 nutartimi buvo nustatytas vienintelis atskirojo skundo trūkumas – sumokėti žyminį mokestį arba pateikti įrodymus dėl turtinės padėties, kaip minėta, atsakovas A. K. žyminį mokestį už apeliacinį skundą sumokėjo (b.l. 138), apeliacinės instancijos teismas, siekdama operatyvumo procese, apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010-12-09 sprendimo priima ir civilinę bylą perduoda nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 3 p., 339 str., teismas

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartį panaikinti, atnaujinti atsakovui A. K. terminą apeliaciniam skundui dėl Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 9 d. sprendimo pateikti.

Atsakovo A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 9 d. sprendimo priimti.

Civilinę bylą su A. K. apeliaciniu skundu dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 9 d. sprendimo perduoti Vilniaus apygardos teismui.