Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės, Dainos Dyburienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Algirdo Giedraičio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. Č. (toliau – ir nuteistasis, ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2025 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžio, kuriuo D. Č. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta bausmė – 40 (keturiasdešimties) parų areštas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirta – 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį švelnesnės arešto bausmės ir skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 1 (vienam) mėnesiui. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į subendrintos bausmės laiką įskaityta iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo D. Č. atlikta bausmė (jos dalis) pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gegužės 27 d. nuosprendį.

Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį nuspręsta tenkinti visiškai ir iš D. Č. priteisti 68,80 Eur (šešiasdešimt aštuonis eurus 80 centų) turtinė žalos atlyginimo Valstybinės ligonių kasoms, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą LT21 7300 0100 0248 4333.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo D. Č. skundas atmestinas.

7. Išnagrinėjus bylos medžiagą, skundžiamą nuosprendį ir nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 27 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti skundo motyvais nėra pagrindo.

8. Nors apeliantas prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį ir į paskirtos bausmės laiką įskaičiuoti jau atliktą bausmės dalį pagal Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 27 d. nuosprendį, tačiau teisėjų kolegija atkreipia D. Č. dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas šį klausimą jau išsprendė skundžiamu nuosprendžiu. Vadovaudamasis BK 63 straipsnio ir 65 straipsnio nuostatomis apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą ir BK 64¹ straipsniu sumažintą bausmę – 40 (keturiasdešimties) parų areštą, dalinio sudėjimo būdu subendrino su Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 1 (vienam) mėnesiui. Tuo tarpu vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, kuri numato, jog kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį, pirmosios instancijos teismas įskaitė nuteistojo atliktą bausmę (jos dalį) pagal Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 27 d. nuosprendį.

11. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 2 dalis).

12. Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vadovaujantis baudžiamosios teisės teorija, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

13. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su nuteistojo apeliacinio skundo argumentais, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turiniu bei baudžiamosios bylos medžiaga konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę D. Č., laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje bei tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, o skirdamas bausmę nurodė pakankamus jos rūšies ir dydžio parinkimo motyvus. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam paskirta bausmė yra proporcinga tiek jo padarytai nusikalstamai veikai, tiek jo asmenybei ir atitinka bausmės paskirtį, todėl paskirti jam švelnesnę bausmę ir pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nėra teisinio pagrindo.

14. Skundžiamu nuosprendžiu D. Č. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą yra baudžiama viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

15. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo (1 t., b. l. 103-111) matyti, kad D. Č. penkis kartus teistas už įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas, iš kurių didžioji dalis nukreipta į nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus, t. y. vagystės ir plėšimai. Visi šie teistumai parodo, kad D. Č. nesistengia keisti gyvenimo būdo bei nepasimoko iš ankstesnio savo patyrimo. Atsižvelgtina ir į tai, jog pirmąją nusikalstamą veiką, už kurią jis buvo nuteistas, D. Č. atliko būdamas nepilnamečiu, tačiau net ir sulaukus pilnametystės jis tęsė nusikalstamų veikų darymą, kas neabejotinai rodo jo kriminogeninę orientaciją.

16. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus (1 t., b. l. 121-129) matyti, kad D. Č. iki nagrinėjamu atveju nusikalstamos veikos padarymo, t. y. iki 2024 m. gruodžio 27 d., buvo aštuonis kartus baustas administracine tvarka už įvairių administracinių nusižengimų padarymą (vagystės, viešosios tvarkos pažeidimai, viešosios rimties trikdymai būnant neblaiviam ir kt.), už kuriuos paskirtų baudų nesumokėjęs. Vertinant apelianto asmenybę po inkriminuoto nusikaltimo padarymo dienos matyti, kad jam inkriminuoti dar du administraciniai nusižengimai dėl vagysčių. Visos šios aplinkybės rodo D. Č. neigiamą požiūrį į įstatymus bei kitus visuomenės narius.

17. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę atsižvelgė į tai, jog D. Č. padarė vieną tyčinį nesunkų baigtą nusikaltimą, suvokiant daromos veikos pavojingumą, ir norint taip veikti, kėsinantis į vieną labiausiai įstatymų saugomų vertybių – asmens sveikatą. Taip pat teismas įvertino nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Kaip matyti iš bylos duomenų, nuteistajam anksčiau skiriamos laisvės apribojimo bei laisvės atėmimo bausmės jokios įtakos nepadarė, jis ir toliau vykdė įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas. Pažymėtina, jog nuteistajam ne kartą buvo suteiktas teismo pasitikėjimas ir jam skirtų terminuotų laisvės atėmimo bausmių vykdymas buvo atidėtas, tačiau vėliau bausmių vykdymo atidėjimai buvo panaikinti ir D. Č. paskirta realiai vykdyti laisvės atėmimo bausmes. Svarbu ir tai, jog nuteistais naują nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas, teistumui neišnykus. Apygardos teismo vertinimu, šios aplinkybės pirmosios instancijos teismui sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų elgesio ir moralės normų, o padarytos nusikalstamos veikos yra jo netinkamo gyvenimo būdo pasekmė. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas nuteistajam skyrė ne pačią griežčiausią BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą.

18. Sprendžiant dėl bausmės dydžio, atsižvelgtina į tai, kad ankstesniais nuosprendžiais taikytos bausmės nuteistojo nuo pasirinkto nusikalstamo elgesio modelio bei nusikalstamų veikų darymo neatgrasė. Taigi darytina išvada, kad apylinkės teismas, nuteistajam už BK 140 straipsnio 1 dalyje padarytą nusikaltimą, paskirdamas 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę (kai gali būti skiriama iki 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė), kurią vadovaujantis BK 64¹ straipsniu dar sumažino vienu trečdaliu, paskirdamas 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę, iš esmės teisingai nustatė bausmės dydį.

19. Pažymėtina, jog nuteistasis apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu išreiškė prašymą neskirti jam galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės, kuri būtų ilgesnė negu 1 (vieneri) metai, tačiau teisėjų kolegija atmeta tokį prašymą. Atsižvelgiant į tai, jog Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu D. Č. paskyrus 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę, o skundžiamu nuosprendžiu paskyrus galutinę 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę, nuteistojo pageidaujama galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė galėtų būti skiriama tik taikant bausmių apėmimo būdą, kai griežtesnė bausmė apima švelnesnę ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei, šiuo atveju – Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė apimtų skundžiamu nuosprendžiu paskirtą 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę. Tačiau šiuo atveju, įvertinus visas bylos aplinkybes ir šioje nutartyje aptartus motyvus, darytina išvada, kad taikyti tokį bausmių bendrinimo būdą būtų neteisinga ir nepagrįsta. Juo labiau, nebūtų išpildomos ir BK 63 straipsnio 5 dalies nuostatos, jog bausmių apėmimą teismas taiko, kai 1) yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis; 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius; 3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Atsižvelgiant į tai, aukštesnysis teismas atmeta nuteistojo prašymą dėl galutinės subendrintos bausmės, neviršijančios 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo, paskyrimo, kadangi šiuo atveju prioritetas turi būti teikiamas ne nuteistojo pageidaujamai gerovei ar bausmės atlikimo vietos parinkimui, o būtent bausmės tikslų pasiekimui.

20. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam paskirta galutinė bausmė yra adekvati jo padarytai nusikalstamai veikai ir atitinka bausmės paskirtį. Nagrinėjamu atveju nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės ir nuteistojo asmenybė nesudaro jokio pagrindo švelninti jam paskirtos bausmės, todėl skundžiamas nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų

21. Bylos nagrinėjimo Kauno apygardos teisme metu buvo gauta 2025 m. spalio 21 d. pirminė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 112,50 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam D. Č. apeliacinės instancijos teisme, priteisimo.

22. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje būtinumą skirti nuteistajam D. Č. gynėją numato BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo apelianto valios. Taip pat teismų praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-303/2014, 2K-226-942/2016, 2K-41-697/2021). Nors šiuo atveju byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo skundą, tačiau byloje nėra jokių aktualių duomenų apie jo turimą turtą. Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus tai, kad antrinė teisinė pagalba D. Č. šioje byloje buvo teikiama ne jo iniciatyva, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už D. Č. teiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

nuteistojo D. Č. apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendį.

Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal 2025 m. spalio 21 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) iš D. Č. nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.