- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-08-10
- Bylos Nr.
- 2-11-287/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-31-3-00227-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Razumienė
- Ieškovas
- Joniškio
- Atsakovas
- Pakruojo ūkininkų
- Trečiasis asmuo
- T. M.
- Advokatai
- Rolandas Tamašauskas
- Kategorijos
- 2.1.2.4Negaliojantys sandoriai
- 2.1.2.4.3Kiti su sandorių negaliojimu susiję klausimai
- 3.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.3.9Teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo atidėjimas
- 3.2.4.8.2Prejudiciniai faktai
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Joniškio kredito unijos ieškinį atsakovei Pakruojo ūkininkų kredito unijai, trečiajam asmeniui T. M. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė Joniškio kredito unija kreipėsi su ieškiniu į teismą prašydama pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento Joniškio kredito unijos išduotą Pakruojo ūkininkų kredito unijai 2014 m. rugpjūčio 29 d. garantinį raštą, 132000,00 litų sumai.
Ieškovė Joniškio kredito unija ieškinyje nurodė, kad T. M. eidama Joniškio kredito unijos valdybos pirmininkės ir administracijos vadovės pareigas 2014 m. rugpjūčio 29 d. Pakruojo ūkininkų kredito unijai pateikė ieškovės vardu išduotą 132000,00 litų garantinį raštą, kurį panaudojo užtikrindama jai išduotos 120000,00 litų paskolos sutartį. Ieškovė garantijos niekam nesuteikė, prašymo suteikti garantiją iš jokių asmenų negavo ir nesvarstė, todėl garantinis raštas turėtų būti pripažintas negaliojančiu. T. M. neturėjo teisės pasirašyti garantinio rašto be ieškovo valdybos sprendimo.
Ieškovės Joniškio kredito unijos atstovas advokatas Rolandas Tamašauskas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškinį palaiko. Nurodė, kad baudžiamojoje byloje, kurioje Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu T. M. pripažinta kalta dėl dokumentų klastojimo, yra nustatyti prejudiciniai faktai, susiję su ieškinio pagrindu. Ieškovė remiasi šiais prejudiciniais faktais ir prašo ieškiniu pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2014 m. rugpjūčio 29 d. garantinį raštą. Ieškovė prašymo išduoti garantinį raštą T. M. negavo ir jo nesvarstė, nebuvo sudarytas atitinkamas komitetas, pažeista Lietuvos banko valdybos nutarimu patvirtinta paskolų išdavimo, administravimo tvarka, Kredito unijų įstatymo 3 straipsnio 4 dalis. Tuo vadovaujantis ieškovė įrodinėja, kad atsakovė būdama profesionali kredito įstaiga, turėjo žinoti, kokia tvarka išduodami garantiniai raštai, bei tai, kad T. M. yra susijusi su ieškove, ir tai įtakoja garantinio rašto galiojimą. Atsakovė žinojo ar turėjo žinoti, kad sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens tikslams. Paskolos išdavimo aplinkybės patvirtina atsakovės nesąžiningumą. Atsakovė netikrino aplinkybių, susijusių su garantinio rašto išdavimu, jomis nesidomėjo. Nekreipė dėmesio į garantinio rašto turinį. Garantiniame rašte nebuvo T. M. vardo ir pavardės. Ieškovė laikosi pozicijos, kad Pakruojo ūkininkų kredito unija yra tinkamas atsakovas, nes nepaisant to, kad garantinis raštas vienašalis sandoris, tačiau iš to sandorio kylančiomis teisėmis disponuoja atsakovas, jis jomis naudojosi, reiškė reikalavimus ieškovei, kreipėsi su ieškiniu ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje, savo teises reikšdama ir grįsdama garantiniu raštu. Pradėjus naudotis garantinio rašto teikiamomis teisėmis, atsakovė iš esmės pripažino, kad tai jos teisės. Atsakovas civiliniame ieškinyje yra toks asmuo, kurio teisės ir pareigos gali būti pakeistos, atsiranda arba panaikinamos teismo sprendimu. Kadangi, šiuo atveju, teismo sprendimu būtų panaikinamos atsakovės teisės ir pareigos pagal garantinį raštą, Pakruojo ūkininkų kredito unija pagal įstatymą – tinkamas atsakovas. Ieškovė ieškinį grindžia prejudiciniais faktais – Joniškio rajono apylinkės teismas nuosprendžiu nustatė, kad T. M. elgėsi neteisėtai, pažeidė paskolų išdavimo tvarką, Joniškio kredito unijos įstatus ir kad garantinis raštas išduotas neteisėtai. Šiaulių apygardos teismo nustatyti prejudiciniai faktai – garantiniame rašte yra akivaizdūs trūkumai, nėra skolininko pavardės, neaptarti rankraštiniai įrašai, taip pat teismas nurodė, kad atsakovė turėjo kreiptis į ieškovę ir aiškintis. Toje byloje buvo atmestas atsakovės ieškinys ieškovei. Garantinis raštas nėra parengtas pagal Joniškio kredito unijos garantinio rašto formą, todėl neaišku, kurioje vietoje turėtų būti skolininko pavardė. Ieškinyje yra išdėstyti aktualūs teisės aktų reikalavimai paskolai išduoti ir atsakovė turėjo reikalauti ieškovės reguliariai, kas tris mėnesius, pateikti informaciją apie vykdomus įsipareigojus, apie T. M. mokumą. Tačiau tai nebuvo daroma ir tai rodo atsakovės nesąžiningumą.
Atsiliepimas
Atsakovė Pakruojo ūkininkų kredito unija nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į ieškinį. Atsiliepime atsakovė nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir nurodė, kad prašomas pripažinti garantinis raštas yra vienašalis sandoris, kurio šalimi Pakruojo ūkininkų kredito unija niekada nebuvo, todėl atsakovė į procesą įtraukta nepagrįstai. Atsakovei buvo žinoma kokias pareigas ėjo T. M. ir nebuvo pagrindo ja nepasitikėti. Prašo Joniškio kredito unijos ieškinio netenkinti, o Pakruojo ūkininkų kredito uniją pripažinti netinkama atsakove.
Atsakovės Pakruojo ūkininkų kredito unijos atstovė Kristina Vilkūnaitė teismo posėdžio metu nurodė, kad garantinis raštas – vienašalis sandoris, pasirašytas T. M.. Pakruojo ūkininkų kredito unija šio sandorio neleido į apyvartą, jo nerealizavo, garantinio rašto pateikimo terminai pasibaigę. T. M. Joniškio rajono apylinkės teismo buvo pripažinta kalta, todėl Pakruojo ūkininkų kredito unija į bylą įtraukta atsakove nepagrįstai, nes tinkamas atsakovas – T. M., o Pakruojo ūkininkų kredito unija turėtų būti trečiasis asmuo. Paskola T. M. buvo išduota pagrįstai, patikrinus mokumą, kitus T. M. duomenis ir jos finansinis pajėgumas buvo įvertintas labai gerai. Centrinei kredito unijai buvo pateiktas garantinis raštas ir jai tiko garantinio rašto forma, leido garantiją priimti. Kiekvienais metais vyksta auditas ir niekam nekilo abejonių, kad paskola T. M. būtų išduota neteisėtai, neatitiktų reikalavimų. Paskolos išdavimą svarstė ir komitetas, ir valdyba. Baudžiamojoje byloje yra nustatyta, kad iš Pakruojo ūkininkų kredito unijos paimta paskola buvo skirta padengti paskolą Joniškio kredito unijoje. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad Joniškio kredito unijos valdybos nariai jau 2015 m. liepos mėnesį žinojo apie T. M. neteisėtai imtas paskolas. T. M. valdybos nariams sakė, kad kreipsis į Pakruojo ūkininkų kredito uniją, kad padengtų suklastotas paskolas. Joniškio kredito unijos valdžia savo neveikimu leido T. M. toliau elgtis neteisėtai. Joniškio rajono apylinkės teismas nuosprendžiu pripažino T. M. kalta, o garantinį raštą – suklastotu. Kreditas suteiktas pagal visas vidines tvarkas, pagal visus pateiktus įrodymus, Pakruojo ūkininkų kredito unija galėjo suteikti ir suteikė paskolą T. M.. Garantinis raštas yra pripažintas suklastotu ir dėl to pripažinta kalta T. M.. Buvo paduotas ieškinys baudžiamojoje byloje, kuris vėliau patikslintas, ir prašoma priteisti iš T. M. paimtą paskolą, o jai neturint turto ir pajamų, šią sumą priteisti iš Joniškio kredito unijos, tačiau ieškinys buvo tenkintas iš dalies ir skola priteista tik iš T. M.. Jei T. M. garantinio rašto nebūtų pateikusi, paskola būtų buvusi suteikta – jei ji būtų pateikusi kitą užtikrinimo priemonę. Pakruojo ūkininkų kredito unija garantinio rašto negrąžino Joniškio kredito unijai, nes jo originalas buvo pateiktas ikiteisminio tyrimo įstaigai. Pakruojo ūkininkų kredito unija pati pateikė ikiteisminio tyrimo įstaigai garantinio rašto originalą, kai sužinojo, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl jo suklastojimo. T. M. iš Pakruojo ūkininkų kredito unijos paimta paskola kol kas nėra grąžinama. Prašo Pakruojo ūkininkų kredito uniją pripažinti netinkamu atsakovu ir ieškinio netenkinti.
Trečiasis asmuo T. M. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo T. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes ji turėjo teisę išduoti garantinį raštą, todėl mano, kad garantinis raštas yra galiojantis. Ji, kaip valdybos pirmininkė ir administracijos vadovė turėjo teisę išduoti garantinį raštą, tik po to nepateikė jo valdybai, nes nebuvo galimybės sukviesti valdybos posėdžio, o po to ji susirgo. Mano, kad valdyba tikrai būtų patvirtinusi garantinį raštą. Jai buvo reikalinga paskola, Pakruojo ūkininkų kredito unija sutiko ją suteikti, todėl ji ir pateikė garantinį raštą. Valdybai niekada jokių dokumentų neteikdavo, viską nurodydavo žodžiu, o vėliau surašydavo protokolą. Daug ko neatsimena, nes jau praėjo keli metai. Kiek pamena, kad be jos išduoto, Joniškio kredito unijoje buvo išduotas dar vienas garantinis raštas. Garantiniai raštai išrašomi pagal patvirtintą pavyzdį. Ji į garantinį raštą įrašė ranka datą ir paskolos sutarties numerį. Kodėl garantiniame rašte nenurodė savo pavardės – nepamena. Sutinka, kad gautą paskolą turi grąžinti ir ją grąžins, nes dabar antstolių kontoroje sprendžiami su paskolos išieškojimu susiję klausimai. Joniškio kredito unijoje ji dirbo iki 2014 m. rugsėjo 10 d.
Liudytojas R. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad jo jokie santykiai su Pakruojo ūkininkų kredito unija nesieja. Jis gal nuo 2003 metų yra Joniškio kredito unijos valdybos narys ir jau 5 ar 6 metai valdybos pirmininkas. Po įvykio su T. M., buvo pakeisti Joniškio kredito unijos įstatai, kad valdybos pirmininku ir administracijos vadovu nebūtų tas pats asmuo, nes T. M. buvo ir administracijos vadovė, ir valdybos pirmininkė. Jis 2014 metų vasarą, liepos ar rugpjūčio mėnesį iš valdybos nario J. L. išgirdo, kad su paskolomis kažkas negerai. J. L. tą informaciją buvo sužinojęs iš administracijos darbuotojų, t. y., kad T. M. ir R. M. nesąžiningai ima paskolas. Po kelių dienų jie susitiko su T. M. ir ji viską neigė. Po kurio laiko, kai susipažino su paskolos dokumentais, jos abi prisipažino, kad ėmė paskolas. T. M. nurodė, kad už paimtas paskolas pirko akcijas. Jie liepė parduoti akcijas ir grąžinti pinigus. Pinigai po kurio laiko, buvo grąžinti. Iki tol niekas neįtarė apie klastojamas paskolas. Paskolų komitetas svarsto kiekvieną paskolą ir po to teikia pasiūlymus valdybai. Valdyba nei su komitetu, nei su paskolų gavėjais, nesusitinka. Niekas nežinojo apie suklastotus parašus. Kai sužinojo apie T. M. veiksmus, kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Tyrimą atliko Šiauliai. M. atostogų metu unijai vadovavo Š.. Pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo parašytas 2014 m. rugsėjo mėnesį. Dėl M. veiksmų į prokuratūrą jie kreipėsi ne iš karto, nes norėjo patys viską išsiaiškinti, tačiau M. vengė su jais susitikti. Be to, jis yra ūkininkas, buvo pats darbymetis ir viskas dėl M. veiklos užsitęsė. Girdėjo, kad unijos administracijos darbuotojos šiukšlių dėžėje yra radę suplėšytą garantinį raštą. Nežino, ar M. pasirašytas raštas buvo pateiktas vykdyti.
Liudytojas J. V. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra Joniškio kredito unijos valdybos narys apie 13 metų, nuo pat įsteigimo. 2014 m. jam teko pirmininkauti ataskaitiniam susirinkimui, kai prie jo priėjusi T. M. pasakė, kad ataskaitoje nurodyti nuostoliai, bet jie laikini. Jis paprašė, kad M. sušauktų valdybos posėdį ir paaiškintų, bet ji vis delsė. Tada jis pasitarė su R. K. ir nuėjęs į unijos administraciją sužinojo, kad T. M. savivaliauja. Paprašius, kad M. pasiaiškintų, ji išėjo atostogų. Vėliau jiems susitikus, ji pasakė, kad viską sutvarkys. Kai pradėjo tikrinti dokumentus, pamatė, kad viena paskola paimta T. M. giminaitės vardu be valdybos žinios. Nusprendė atlikti auditą ir atrado pažeidimų. Paskolos unijoje buvo išduodamos tokia tvarka: paskolų komitetas pateikia – valdyba patvirtina. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad buvo suklastoti parašai. Unijos administracija manė, kad valdyba apie T. M. veiksmus viską žino. Jis kažką girdėjo apie sunaikintą garantinį raštą šiukšliadėžėje. Tikslių įvykių datų nepamena. T. M. iš darbo buvo atleista 2015 m. kovo 20 d., iki tol buvo nušalinta nuo pareigų, sirgo. Po nušalinimo nedirbo. Nepamena, kas surašė pareiškimą prokuratūrai, gal Centrinės kredito unijos advokatas. Ar šis ieškinys ne perteklinis – palieka spręsti teismui.
Liudytoja D. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad Pakruojo ūkininkų kredito unijoje dirba nuo 2013 metų. Pamena, kaip T. M. kreipėsi dėl paskolos ir pasiūlė, kaip paskolos užtikrinimą pateikti garantinį raštą. Ji užklausė Centrinės kredito unijos apie garantinį raštą, nes dar niekada nebuvo su tuo susidūrusi, ir Centrinė kredito unija nurodė, kad garantinis raštas turi atitikti formalius reikalavimus. Netikrino, kokiu būdu garantinis raštas gautas. Patikrino T. M. mokumą, o paskolų komitetas ir valdyba nusprendė išduoti kreditą. Valdyba ir komitetas renkasi kartą per savaitę. Visos T. M. pateiktos pažymos buvo pasirašytos ir antspauduotos, todėl jų tikrumo netikrino. Garantiniame rašte nebuvo nurodyta T. M. pavardė, tačiau buvo nurodytas paskolos sutarties numeris ir suma. Yra patvirtinta šabloninė garantinio rašto forma. Kai sudaroma kredito sutartis, ji siunčiama notarui, kad į hipotekos lakštą būtų įrašyta, kad bus pateiktas garantinis raštas. Programiškai sudaroma sutartis su numeriu ir data, kurie vėliau įrašomi į hipotekos lakštą ir garantinį raštą. Matė, kad T. M. buvo paėmusi paskolų iš Joniškio kredito unijos, bet įvertinus jos gaunamas pajamas jai buvo suteikta paskola ir Pakruojo ūkininkų kredito unijoje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Trečiasis asmuo T. M., būdama Joniškio kredito unijos administracijos direktore bei valdybos pirmininke, pasirašė bei pateikė Pakruojo ūkininkų kredito unijai 2014 m. rugpjūčio 29 d. garantinį raštą Nr. 2, kuriame nurodyta, kad Joniškio kredito unija įsipareigoja sumokėti Pakruojo ūkininkų kredito unijai ne daugiau 132000,00 litų, jei klientas neįvykdys 2014 m. rugpjūčio 29 d. paskolos sutarties Nr. 14-00070.
Žemesnės instancijos teismas
Ieškovas kredito unija 2015 m. kovo 24 d. ieškiniu kreipėsi į Pakruojo rajono apylinkės teismą, prašydama pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento Joniškio kredito unijos išduotą Pakruojo ūkininkų kredito unijai 2014 m. rugpjūčio 29 d. garantinį raštą 132000,00 litų sumai ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės Pakruojo ūkininkų kredito unijos prašymu Pakruojo rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 28 d. nutartimi šią civilinę bylą sustabdė, kol įsiteisės kompetentingos institucijos sprendimas dėl 2015 m. spalio 26 d. Pakruojo ūkininkų kredito unijos pareiškimo dėl T. M. veiksmų, surašant 2014 m. rugpjūčio 29 d. garantinį raštą.
Teismų praktikoje pripažįstama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2005), kad civilinės bylos nagrinėjimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CPK arba CPK) 163 straipsnio 3 punkto pagrindu stabdomas tada, kai tarp nagrinėjamos bylos ir kitos bylos yra toks ryšys, jog pirmosios bylos negalima nagrinėti tol, kol nebus išnagrinėta kita byla. Toks ryšys yra tada, kai tarp bylų yra prejudicinis ryšys, t. y. sprendimas vienoje byloje bus sprendimo kitoje byloje pagrindas. Tokiais atvejais vienoje byloje nustatyti faktai tampa prejudiciniais faktais kitoje byloje (CPK 182 straipsnio 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2006).
Žemesnės instancijos teismas
Joniškio rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 29 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-17-457/2017 (teisminio proceso Nr. 1-40-9-00415-2014-1) pripažino T. M. kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 207 straipsnio 1 dalį bei 300 straipsnio 3 dalį, nes ji suklastojo tikrus dokumentus, tame tarpe ir garantinį raštą Nr. 2 (II tomas, 63-88 b. l.), kurį negaliojančiu teismo prašo pripažinti ieškovė Joniškio kredito unija.
Joniškio rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą Nr. 1-17-457/2017, nustatė, kad T. M. suklastojo tikrą dokumentą, jį panaudojo ir apgaule gavo paskolą, tai yra, 2014 m. rugpjūčio 29 d., dirbdama Joniškio kredito unijoje Joniškio kredito unijos valdybos pirmininke bei eidama administracijos vadovės pareigas, suklastodama tikrus dokumentus, o būtent: 2014-08-22 Joniškio rajono partnerystės vietos veiklos grupės pažymą, įrašydama į jį tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad ji, T. M., dirbanti pagal individualią veiklą kiekvieną mėnesį uždirba 4000 Lt (1158,48 Eur); 2014-08-25 Joniškio rajono partnerystės vietos veiklos grupės pažymą, įrašydama į ją tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad T. M. šiuo metu yra baigiami vykdyti 3 parašyti ir kuruojami projektai, kurių bendra vertė yra 1 125000 Lt (325822,52 Eur), projektai bus baigti įgyvendinti iki 2015-02-01 ir įgyvendinus projektus bus gauta 225000,00 Lt (65164,51 Eurų) už projektų administravimą, ir garantinį raštą Nr. 2, įrašydama į jį tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad Joniškio kredito unija, atstovaujama T. M., neatšaukiamai įsipareigoja sumokėti garantijos gavėjui ne daugiau kaip 132000,00 Lt (38229,84 Eurų), ir užtikrindama šį dokumentą savo parašu, kaip valdybos pirmininkė-administratorė, nors remiantis Joniškio kredito unijos įstatų 5.45.6 p., ir 5.57.3 p. neturėjo teisės pasirašyti garantinio rašto be Joniškio kredito unijos valdybos sprendimo, kadangi Joniškio kredito unijos valdybos nariai prašymo suteikti T. M. garantijos negavo, garantijos nesvarstė ir jos nesuteikė, panaudojo šiuos suklastotus dokumentus, pateikdama 2014 m. rugpjūčio 29 d. Pakruojo ūkininkų kredito unijai ir apgaulės būdu sudarydama su Pakruojo ūkininkų kredito unija paskolos sutartį Nr. 14-00070, tą pačią dieną, apgaule gavo paskolą – 120000,00 Lt (34754,40 Eur).
Šiaulių apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartimi Nr. 1A-190-354/2017 (teisminio proceso Nr. 1-40-9-00415-2014-1) Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 29 d. nuosprendžio dalį, kurioje T. M. pripažinta kalta padariusi nusikaltimus pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 207 straipsnio 1 dalį ir 303 straipsnio 3 dalį (nusikalstama veika su Pakruojo ūkininkų kredito unija) paliko nepakeistą.
Lietuvos Respublikos CPK 182 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių – asmens nusikalstamų veiksmų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai. Aiškinant ir taikant šią teisės normą teismų praktikoje pasisakyta, kad CPK 182 straipsnio 3 punkte įtvirtintą prejudicinių faktų galią turi teismo nuosprendžiu konstatuoti nusikalstami veiksmai bei jų civiliniai teisiniai padariniai, patenkantys į civilinės bylos įrodinėjimo dalyką, taip pat tai, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Armila“ v. V. B., bylos Nr. 3K-3-30/2012).
Kasacinio teismo teisėjų kolegija, aiškindama šią proceso teisės normą, yra konstatavusi, kad teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotą prejudicinę galią civilinėje byloje. Teisiamojo veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu. To paties asmens veiksmai civilinėje byloje vertinami pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus. Įrodinėjimo dalykai baudžiamojoje ir civilinėje bylose paprastai yra skirtingi. Kita vertus, yra civilinių bylų, kuriose baudžiamosiose bylose nustatyti faktai įeina į įrodinėjimo dalyko sudėtį civilinėje byloje. Pavyzdžiui, nusikalstama veika padarytos žalos pobūdis ir dydis, nusikaltimo tiesioginiai padariniai (fizinio asmens mirtis, kūno sužalojimai, turto sunaikinimas ir sugadinimas) ir t. t. Šios aplinkybės, nustatytos teismo nuosprendyje, civilinėje byloje turi prejudicinę galią ir negali būti iš naujo įrodinėjamos. Taigi pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių padarinių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Turto bankas“ ir kt. v. A. M., bylos Nr. 3K-3-554/2008).
Pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes yra akivaizdus CPK 182 straipsnio 3 punkto taikymo poreikis ir pagrindas, nes įsiteisėjusiu nuosprendžiu konstatuoti būtent trečiojo asmens T. M. nusikalstami veiksmai, dėl kurių atsirado civiliniai teisiniai padariniai – suklastotas garantinis raštas.
Minėta, kad Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 29 d. nuosprendžiu T. M. nuteista už tai, kad, būdama Joniškio kredito unijos administracijos vadovė ir valdybos pirmininkė, suklastojo tikrą dokumentą – garantinį raštą Nr. 2, įrašydama į jį tikrovės neatitinkančius duomenis ir taip apgaule sudarydama su Pakruojo ūkininkų kredito unija paskolos sutartį Nr. 14-00070, tą pačią dieną apgaule gavo paskolą 120000,00 litų (34754,40 Eur). Šiaulių apygardos teismas Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendį, toje dalyje, kurioje T. M. pripažinta kalta suklastojusi tikrą dokumentą – garantinį raštą Nr. 2, paliko nepakeistą. Nuosprendžiu konstatuoti nusikalstami veiksmai, kurių pagrindu atsirado civiliniai teisiniai padariniai. Taigi teismo nuosprendžiu buvo konstatuoti trečiojo asmens T. M. nusikalstami veiksmai, dėl kurių atsirado civiliniai teisiniai padariniai, kas atitinka CPK 182 straipsnio 3 punkte nustatytą kvalifikaciją, t. y., buvo nustatyta, kad trečiasis asmuo šioje byloje T. M. suklastojo 2014 m. rugpjūčio 29 d. garantinį raštą Nr. 2.
Ieškovės atstovas advokatas Rolandas Tamašauskas teismo posėdžio metu nurodė, kad Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir Šiaulių apygardos teismo nutartimi nustatyti prejudiciniai faktai – garantiniame rašte yra akivaizdūs trūkumai, nėra skolininko pavardės, neaptarti rankraštiniai įrašai.
Teismas nesutinka su ieškovės ir jos atstovo advokato pozicija, kad aukščiau nurodytais teismų sprendimais nustatyti prejudiciniai faktai yra tai, kad garantiniame rašte yra akivaizdūs trūkumai, nėra skolininko pavardės, neaptarti rankraštiniai įrašai. Teismai iš esmės nustatė prejudicinį faktą, kuris yra reikšmingas šioje civilinėje byloje, tai yra tai, kad T. M. suklastojo tikrą dokumentą – 2014 m. rugpjūčio 29 d. garantinį raštą Nr. 2. Tai, kad teismo sprendimais minėtas dokumentas yra pripažintas suklastotu – daro jį negaliojančiu ab initio. Todėl darytina išvada, kad ieškovė Joniškio kredito unija ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiu 2014 m. rugpjūčio 29 d. garantinį raštą Nr. 2, kuris jau yra pripažintas niekiniu.
Niekinis sandoris negalioja nuo sudarymo momento – ab initio (CK 1.95 straipsnio 1 dalis). Teismui konstatavus, kad sandoris yra niekinis, kartu konstatuojama, kad jis nesukūrė civilinių teisių ar pareigų, kurių siekė jį sudarę asmenys, šalys turi būti grąžintos į padėtį, buvusią iki sandorio sudarymo – taikoma restitucija (CK 1.80 straipsnio 2 dalis).
Pagal bendrąją taisyklę niekiniai sandoriai negalioja ab initio (nuo jų sudarymo momento), tačiau tai savaime nereiškia, kad įvykę juridiniai faktai nesukėlė jokių pasekmių. Iš esmės ir niekiniai sandoriai sukelia tam tikrus materialius (faktinius) padarinius, nes ir niekiniai sandoriai jau galėjo būti įvykdyti – jų pagrindu galėjo būti perleistas turtas, suteiktos paslaugos ir pan. Pažymėtina ir tai, kad abstrakčiam grįžimui į pradinę padėtį, t. y. principui „tarsi sutarties niekuomet nebuvo“, priešinasi materiali ir ekonominė realybė, kuri yra iki priimant teismo sprendimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Šalvis“ v. UAB „Sanitex“, bylos Nr. 3K-3-392/2006).
Šiuo atveju T. M. pateikus garantinį raštą, kurio garanto davėju buvo įvardinta ieškovė Joniškio kredito unija, Pakruojo ūkininkų kredito unijai, T. M. buvo suteikta 120000,00 litų (34754,40 Eur) paskola. Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 29 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-17-457/2017 buvo iš dalies patenkintas Pakruojo ūkininkų kredito unijos civilinis ieškinys ir iš T. M. priteista turtinė žala – 36399,17 Eur, paskola su palūkanomis ir delspinigiais, tačiau Joniškio rajono apylinkės teismas netenkino ieškinio toje dalyje, kurioje Pakruojo ūkininkų kredito unija siekė pripažinti civiliniu atsakovu Joniškio kredito uniją. Taigi šiuo nuosprendžiu Joniškio rajono apylinkės teismas ne tik pripažino garantinį raštą negaliojančiu, bet ir visiškai eliminavo Joniškio kredito uniją iš su paskola susijusių santykių. Šiaulių apygardos teismas Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendį toje dalyje paliko nepakeistą.
Taigi šiuo atveju akivaizdu, kad tarp nagrinėjamos šios civilinės bylos, pagal ieškovės Joniškio kredito unijos ieškinį Pakruojo ūkininkų kredito unijai, ir Joniškio rajono apylinkės teismo baudžiamosios bylos Nr. 1-17-457/2017 buvo toks prejudicinis ryšys, kad sprendimas vienoje byloje buvo net tik sprendimo kitoje byloje pagrindas, tačiau iš esmės išsprendė kitoje byloje esantį ieškinio reikalavimą.
Joniškio rajono apylinkės teismui nuosprendžiu, o vėliau Šiaulių apygardos teismui nutartimi konstatavus, kad T. M. suklastojo 2014 m. rugpjūčio 29 d. garantinį raštą Nr. 2, iš esmės jau buvo pasiektas rezultatas, kurio šioje byloje siekia ieškovė Joniškio kredito unija – garantinis raštas pripažintas negaliojančiu. Šiuo atveju susiklostė tokia situacija, kad ieškovė Joniškio kredito unija prašo pripažinti negaliojančiu dokumentą – 2014 m. rugpjūčio 29 d. garantinį raštą Nr. 2, kuris teismo sprendimu jau yra pripažintas absoliučiai negaliojančiu ab initio – suklastotu.
Todėl atsižvelgdamas į tai kas išdėstyta, galutinai įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, turinčius reikšmės bylai, pagal vidinį savo įsitikinimą teismas konstatuoja, kad ieškovės Joniškio kredito unijos ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas.
Atmetant ieškinį, vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 92, 93 ir 96 straipsniais, iš ieškovės Joniškio kredito unijos į valstybės pajamas priteistinos 27,71 eurų išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270, 279 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovės Joniškio kredito unijos ieškinį atsakovei Pakruojo ūkininkų kredito unijai, trečiajam asmeniui T. M. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu atmesti.
Priteisti iš ieškovės Joniškio kredito unijos, kodas 110089678, buveinės adresas: Joniškio r. sav., Joniškio m., Miesto a. 4, į valstybės pajamas 27,71 eurų (dvidešimt septynis eurus 71 centą) bylinėjimosi išlaidų, įmokos kodas 5660, sumokant šias išlaidas į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.