- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-01
- Bylos Nr.
- e2A-162-480/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-02812-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas, Albina Rimdeikaitė, Gintautas Koriaginas
- Atsakovas
- R. D.-P.
- Ieškovas
- J. K.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Tamašausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. D.-P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-7388-920/2021 pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovei R. D.-P. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė J. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės R. D.-P. 2 000 Eur avansą, 2 510 Eur turtinės žalos, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos ieškinio sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad 2020 m. kovo 5 d. ieškovė ir atsakovė sudarė preliminariąją atsakovei nuosavybės teise priklausančio buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią susitarė pagrindinę buto pirkimo–pardavimo sutartį sudaryti iki 2020 m. balandžio 6 d. Ieškovė 2020 m. kovo 10 d. sudarė buto turto vertinimo sutartį, 2020 m. kovo 12 d. pardavė ieškovei nuosavybes teise priklausiusį butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir įsipareigojo iki 2020 m. balandžio 11 d. iš jo išsikraustyti. 2020 m. kovo 23 d. atsakovė, argumentuodama COVID-19 ribojimais, pradėjo reikalauti pakeisti preliminariąją sutartį ir pateikė savo parengtą sutarties pakeitimo projektą, jame reikalaujant nustatyti daugiau kaip 80 procentų buto kainos sumokėjimą dar iki notarinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, nelygias civilinės atsakomybės sąlygas bei padaryti notarinės sutarties sudarymo terminą visiškai priklausomą nuo karantino trukmės Lietuvos Respublikoje. Ieškovė nesutiko su atsakovės siūlomais sutarties pakeitimais. 2020 m. kovo 29 d. atsakovė nurodė, kad nepageidauja nutraukti preliminariosios sutarties ir grąžinti avanso ir pasiūlė notarinės sutarties pasirašymą nukelti iki karantino dėl COVID19 pabaigos, į buto notarinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą 2020 m. balandžio 6 d. atsakovė atsisakė atvykti. 2020 m. balandžio 1 d. ieškovė, kadangi nebeturėjo būsto, sudarė buto nuomos sutartį. Ieškovės nuostoliai dėl atsakovės nesąžiningo elgesio derybose bei atsisakymo sudaryti buto pirkimo–pardavimo sutartį sudaro 2 510 Eur (350 Eur išlaidos nuomai + 160 Eur turto vertinimo išlaidos + 2 000 Eur išlaidos nekilnojamojo turto tarpininkui), o preliminariosios sutarties 3.3 punkto pagrindu ir pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.237 straipsnį, sumokėtina papildomai 2 000 Eur avanso suma. Taikant ikisutartinę atsakomybę siekiama nukentėjusiąją šalį sugrąžinti į tokią padėtį, kurioje ji buvo iki teisių pažeidimo, t. y. kaip nuostoliai atlyginama tai, ką asmuo prarado dėl nesąžiningų derybų ar nesąžiningos šalies elgesio. Ikisutartinių prievolių pažeidimo atveju, kai teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai reikalauja, kad nukentėjusiai sąžiningai ikisutartinių santykių šaliai būtų kompensuotos ne tik tiesioginėse derybose dėl sutarties sudarymo turėtos išlaidos, bet ir prarastos konkrečios galimybės piniginė vertė. Derybas be pakankamo pagrindo nutraukusi šalis savo elgesiu sukuria kitai šaliai pagrįstą pasitikėjimą ir įsitikinimą, kad sutartis tikrai bus sudaryta, ir ji, kaip nesąžininga šalis, privalo atlyginti kitai šaliai nuostolius už pagrįsto pasitikėjimo sugriovimą – ne tik derybų metu turėtas išlaidas, bet ir kitus nuostolius.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į ieškinį atsakovė R. D.-P. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, ir prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė, suprasdama ieškovės pageidavimus, dėjo visas pastangas (perkraustė visus daiktus padedant artimiesiems ir giminėms), jog ieškovė galėtų įsikelti į parduodamą butą iki 2020 m. balandžio mėn. 2020 m. kovo 17 d. pradėjo aiškėti, kad ieškovės butas nors ir yra parduotas, tačiau nėra gautas apmokėjimas už šį butą, nes pirkėjas nebuvo gavęs banko paskolos. Atsakovė niekada neišreiškė, jog pagrindinė buto pirkimo sutartis būtų nutraukiama, priešingai, esant ekstremaliai situacijai, kaip įmanoma dėjo pastangas, kad sandoris įvyktų, o paskelbus Lietuvos Respublikoje ekstremalią situaciją butų atidėtas jo pasirašymas. 2020 m. kovo 25 d., matydama viruso plitimo tempus bei gaudama daugiau informacijos iš medikų bei Vyriausybės apie COVID-19 ligos plitimą, rizikas ir rizikos grupes, atsakovė informavo ieškovę, kad dėl susiklosčiusios epidemiologinės situacijos laikinai negali atvykti pas notarą sutarties pasirašymui, tačiau yra pasirengusi įvykdyti visas kitas prievoles: perduoti butą ieškovei. Lygiagrečiai iš ieškovės buvo prašoma įvykdyti tas prievoles, kurių vykdymui nėra iškilusios kliūtys: perimti butą, bei sumokėti (į notaro depozitinę sąskaitą) dalį buto kainos, kuri nėra finansuojama paskolos lėšomis. Atsakovės duktė, dėl ko buvo atsisakyta vykti pas notarą esant dideliam užsikrėtimų skaičiui, gimusi (duomenys neskelbtini), yra ypatingai padidintoje rizikoje dėl savo sveikatos būklės, o esant bet kokiai virusiniai infekcijai nėra žinoma kaip sureaguos mergaitės imunitetas. Atsakovė laiko, jog sutiko įvykdyti visas esmines pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas dar iki pilno atsiskaitymo, aidėti buvo prašoma tik sutarties registravimą pas notarą. Ieškovė dar 2020 m. balandžio 1 d. jau buvo sudariusi preliminarią kito buto pirkimo sutartį bei įmokėjusi avansą. Tikėtina, kad sutarties sąlygos buvo aptartos dar anksčiau. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės nupirktas butas buvo parduotas už 82 900 Eur, paaiškėjo, jog pagrindinė priežastis, dėl kurios ieškovė atsisakė pirkti atsakovės butą, buvo ta, kad ieškovė susirado priimtinesnį variantą už mažesnę kainą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. spalio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 2 000 Eur avanso ir 2 510 Eur turtinės žalos, 5 procentų palūkanas nuo priteistos sumos (4 510 Eur.) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. vasario 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 008,73 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovės valstybės naudai 7,15 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.
5. Teismas, konstatavęs, kad byloje nekilo ginčo ir atsakovė savo paaiškinimuose ir procesiniuose dokumentuose bei pridedamuose įrodymuose pati patvirtino, jog būtent ji inicijavo šalių sudarytos 2020 m. kovo 5 d. preliminarios sutarties pakeitimą, 2020 m. kovo 23 d. pateikdama ieškovei savo parengtą sutarties pakeitimo projektą, pripažino, kad 2020 m. kovo 23 d. sutarties pakeitimo projekte 2020 m. kovo 5 d. preliminarios sutarties sąlygas yra siūloma keisti iš esmės, nes jame keičiama mokėjimų už butą tvarka, dydis ir laikas, keičiamas (nukeliamas) pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo terminas, o taip pat keičiamas ieškovei taikomos baudos dydis (10 000 Eur vietoj buvusių 2 000 Eur) už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (2020 m. kovo 23 d. sutarties pakeitimo projekto 2.3, 3.2.1, 3.2.2, 3.4 punktai).
6. Teismo vertinimu, kad ieškovei 2020 m. kovo 24 d. nesutikus su siūlomais sutarties pakeitimais, atsakovė neturėjo pagrindo remtis 2020 m. kovo 5 d. preliminarios sutarties 3.4 punkto nuostatomis ir pasilikti 2 000 Eur sumą kaip baudą už pirkėjos sutartinių prievolių nevykdymą, nes byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškovė atsisakė vykdyti 2020 m. kovo 5 d. šalių sudarytos preliminarios sutarties sąlygas.
7. Teismas sprendė, kad tokie veiksmai, kai pati atsakovė 2020 m. kovo 23 d., t. y. iki 2020 m. kovo 5 d. preliminarios sutarties 2.3 punkte numatyto buto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo 2020 m. balandžio 6 d. termino, inicijavo preliminarios sutarties pakeitimą, 2020 m. kovo 27 d. nurodė, kad negali sudaryti pagrindinės sutarties iki nurodyto termino, 2020 m. kovo 29 d. nurodė, kad nepageidauja nutraukti sutarties ir grąžinti avanso ir pasiūlė notarinės sutarties pasirašymą nukelti iki karantino dėl COVID-19 pabaigos, galiausiai atsisakė atvykti į buto notarinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą 2020 m. balandžio 6 d., reiškia, kad atsakovė, pati atsisakiusi vykdyti preliminarią sutartį joje nurodytomis sąlygomis, tokio savo pačios sutarties nevykdymo pasekmes perkėlė ieškovei, nuspręsdama remtis šios sutarties 3.4 punkto nuostatomis ir pasilikti sau 2 000 Eur sumą kaip baudą už ieškovės sutartinių prievolių nevykdymą. Teismo vertinimu, toks atsakovės elgesys negali būti pripažįstamas pagrįstu ir teisėtu.
8. Teismas, vertindamas atsakovės nurodytas aplinkybes dėl to, kad ji inicijavo preliminarios sutarties pakeitimą dėl 2020 m. kovo 13 d. įvestų COVID-19 ribojimų, pripažino pagrįstomis ieškovės nurodytas aplinkybes, kad net ir atsižvelgiant į įvestus apribojimus negali būti pripažįstami sąžiningais ikisutartiniuose santykiuose (CK 6.163 straipsnio 1 dalis) atsakovės veiksmai 2020 m. kovo 23 d. sutarties pakeitimo projekte reikalaujant nustatyti daugiau kaip 80 procentų buto kainos sumokėjimą dar iki notarinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, taip pat nustatant nelygias civilinės atsakomybės sąlygas bei padarant notarinės sutarties sudarymo terminą visiškai priklausomą nuo karantino trukmės Lietuvos Respublikoje, taip pat atsakovei atsisakant atvykti į notarinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą 2020 m. balandžio 6 d.
9. Teismas pripažino, kad atsakovės nurodytas aplinkybes, jog ieškovė galimai neturėjo lėšų ginčo buto įsigijimui ir pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymui, paneigia ieškovės į bylą pateikti įrodymai, kad ji 2020 m. kovo 6 d. sumokėjo avansą pagal preliminarią sutartį, 2020 m. kovo 10 d. sudarė buto turto vertinimo sutartį, 2020 m. kovo 14 d. gavo banko teigiamą sprendimą dėl paskolos, vėliau įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir gavo iš banko finansavimą šiam butui.
10. Kitas atsakovės nurodytas aplinkybės dėl galimai netinkamų šalių atstovių – nekilnojamojo turto įsigijimo tarpininkių – veiksmų, atsakovės šeimos išsikraustymo iš ginčo buto, sveikatos būklės ir kt., teismas pripažino neturinčiomis reikšmės sprendžiant šalių ginčą dėl 2 000 Eur avanso priteisimo, remiantis 2020 m. kovo 5 d. preliminarios sutarties 3.4 punkto nuostatomis.
11. Remdamasis kasacinio teismo praktika, teismas taip pat pripažino pagrįstomis ieškovės atstovo nurodytas aplinkybes, kad atsakovės veiksmai reikalaujant papildomų 65 000 Eur sumokėjimo sutarties pakeitimuose dar iki pagrindinės sutarties sudarymo, be to, žinant apie ieškovės įsipareigojimą išsikraustyti iš savo buto, gali būti pripažįstami ekonominio spaudimo priemonių naudojimu ikisutartiniuose santykiuose.
12. Teismas konstatavo, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ikisutartiniuose santykiuose su ieškove buvo prarastos ieškovės turėtos nuomos išlaidos, turto vertinimo išlaidos, išlaidos notarui, nekilnojamojo turto agentei, todėl pripažino šias išlaidas ieškovės nuostoliais dėl nesąžiningų ir neteisėtų atsakovės veiksmų CK 6.163 straipsnio 3 dalyje ir 6.165 straipsnio 4 dalyje nurodyta prasme, o taip pat minimaliais ieškovės nuostoliais pagal 2020 m. kovo 5 d. preliminarios sutarties 3.3 punktą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
13. Apeliaciniu skundu atsakovė R. D.-P. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Ieškovei turint teisinį pagrindą reikalauti iš prekybos agento sumokėto atlyginimo, o prekybos agentui privalant grąžinti gautą atlyginimą, nėra pagrindo šios sumos reikalauti iš atsakovės. Teismas priimtame sprendime visiškai nepasisakė dėl atsakovo argumentų, susijusių su agentei sumokėtų išlaidų pagrįstumo, nors teisinis tarp ieškovės ir agento santykių vertinimas bei jo pagrindu priimtas sprendimas sudaro pusę ieškinio sumos. Įstatymas apibrėžia tik prekybos agento veiklą, tačiau neriboja atstovaujamojo veiklos ir nereikalauja, kad atstovaujamojo pavedimai būtų nuolatinio pobūdžio, todėl šioje byloje netikslinga vadovautis ieškovės atstovo argumentais, kad atstovaujamojo veikla būtų nuolatinio pobūdžio.
13.2. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatsižvelgė į atsakovės išdėstytas aplinkybes, o būtent, kad atsakovė, prašydama ieškovės atidėti pagrindinės sutarties pasirašymą, siūlė ieškovei perduoti sutarties objektą – butą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovės mokamą buto kainos dalį atsakovė prašė pervesti ne į atsakovės, o į notaro depozitinę sąskaitą, taip maksimaliai apsaugodama ne atsakovės, o būtent ieškovės interesus, nes visą laikotarpį iki notarinės sutarties pasirašymo ieškovė būtų galėjusi naudotis atsakovės turtu – butu, o atsakovės galimybės disponuoti lėšomis būtų apribotos iki notarinio sandorio patvirtinimo.
13.3. Turto vertinimo ataskaita buvo reikalinga siekiant gauti paskolą banke. Ieškovė pateikė AB Swedbank raštą, kuriame patvirtinama, kad bankas nėra priėmęs jokio sprendimo dėl buto pirkimo finansavimo, o tai reiškia, kad arba minėtas turto vertinimo aktas bankui net nebuvo teiktas, arba ieškovė nesikreipė į banką dėl šio buto finansavimo, todėl šios išlaidos negali būti laikomos būtinomis išlaidomis.
13.4. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neteisingai vertino siūlomos modifikuoti sutarties sąlygas – nuomos mokestį, o būtent, siūlomos modifikuoti preliminarios sutarties 3.4.1 punktas numatė, kad pirkėja sumoka pardavėjai nuomos mokestį, kuris skaičiuojamas už laikotarpį nuo buto perdavimo pirkėjui dienos iki buto gražinimo pardavėjui dienos išimtinai tik sutarties nutraukimo atveju. Priešingai, nei nurodo teismas sprendime, atsakovė sudarė visas sąlygas ieškovei neatlygintinai įsikelti į parduodamą butą dar 2020 m. kovo mėnesį, apie tai ieškovė buvo nuolat informuojama elektroniniu paštu.
13.5. Dėl pandemijos kaip nenugalimos jėgos nurodė, kad tuo metu apie ligą nebuvo nieko žinoma, todėl atsakovė ėmėsi visų atsargumo priemonių savo ir vaikų sveikatai apsaugoti. Atsakovė, teikdama procesinius dokumentus, pateikė išsamią informaciją apie šeimos narių sveikatą, o būtent apie tai, kad atsakovės mažametė dukra preliminarios sutarties sudarymo metu buvo vos vienerių metų amžiaus, turėjo rimtų sveikatos problemų, tame tarpe ir organizmo alergiją antibiotikams, kurie sukelia jai anafilaksinį šoką. Teismas priimtame sprendime beveik nepasisakė dėl atsakovės nurodytos priežasties, kuri buvo pagrindinė, dėl kurios atsakovė negalėjo rizikuoti mažametės dukros gyvybe, prašė ieškovės nukelti notarinės sutarties pasirašymą, tuo pačiu perduodant ieškovei būstą.
13.6. Teismas, vertindamas atsakovės veiksmus, konstatavęs, kad atsakovės veiksmai negali būti pripažįstami sąžiningais ikisutartiniuose santykiuose, neatsižvelgė į tai, jog atsakovė dėjo visas pastangas, kad ieškovė galėtų įsikelti į parduodamą butą iki 2020 m. balandžio 1 d.
13.7. Teismas priimtame sprendime visiškai nepasisakė apie ieškovės galėjimą sudaryti notarinį buto pirkimo sandorį bei pilnai atsiskaityti su atsakove. Kaip matyti iš ieškovės pateiktų dokumentų, ieškovė net nesikreipė į banką dėl atsakovės buto pirkimo finansavimo, t. y. ieškovė iki 2020 m. balandžio 6 d. neturėjo finansinės galimybės atsiskaityti su atsakove.
13.8. Teismas ignoravo bylos aplinkybes, kad ieškovė taip pat nevykdė įsipareigojimo sudaryti notarinę pirkimo–pardavimo sutartį. Tarp šalių pasirašytos preliminarios sutarties 2.4 punktas numatė, kad jeigu šalims nepavyksta raštu susitarti dėl pagrindinės sutarties sudarymo konkrečios datos ir laiko, abiejų šalių teisėti atstovai privalo atvykti į Vilniaus miesto 17-ąjį notaro biurą paskutinę termino dieną 2020 m. balandžio 6 d. 11 val. ir turėti su savimi visus pagrindinei sutarčiai sudaryti reikalingus, tinkamai teisiškai įformintus dokumentus bei visas galimybes sudaryti pagrindinę sutartį.
Atsiliepimas
14. Ieškovė J. K. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:
14.1. Atsakovė apeliaciniame skunde, kaip ir prieš tai buvusiuose procesiniuose savo dokumentuose, be pagrindo remiasi CK 2.160 straipsnio nuostata, reglamentuojančia prekybos agento veiklą. Nekilnojamojo turto tarpininkas nėra prekybos agentas. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ir atsakovės nurodomas aplinkybes ir argumentus ištyrė, apklausė pačią tarpininkę V. U. teismo posėdyje. Priešingai nei nurodo atsakovė pirmosios instancijos teismas sprendimo 11 punkte motyvavo išlaidų nekilnojamojo turto agentei pagrįstumą.
14.2. Ieškovė supranta, kad atsakovė laikosi pozicijos, jog ieškovė ir atsakovė neva buvo susitarę dėl pagrindinės buto pirkimo pardavimo sutarties sudarymo ir vėliau bet kuri sutarties šalis būtų galėjusi reikalauti pripažinti notarinės formos reikalaujantį sandorį sudarytu, tačiau ieškovė atkreipia dėmesį, jog tokia versija atsirado tik atsakovės triplike, be to, ji visiškai nepagrįsta. Atsakovė niekada neprašė teismo pripažinti 2020 m. kovo 5 d, preliminariąją buto pirkimo–pardavimo sutartį pagrindine sutartimi. Ieškovei nebuvo jokios pareigos apskritai atlikti kokius nors 2020 m. kovo 5 d. preliminariosios sutarties pakeitimus, atsakovė neįrodė nenugalimos jėgos aplinkybių.
14.3. Nepaisant apeliacinio skundo argumento, ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovė užsakė turto vertinimą, sudarė turto vertinimo sutartį, turto vertinimu buvo vertinamas būtent atsakovės butas, turto vertinimo ataskaita buvo pateikta banko darbuotojai. Ieškovė pastebi, kad atsakovė nesugebėjo paaiškinti ir nurodyti, dėl kokių dar priežasčių ieškovei būtų prireikę užsakyti atsakovės buto vertinimą, jeigu ne dėl pagrindinės sutarties tarp ieškovės ir atsakovės sudarymo. Taigi šios išlaidos yra pagrįstos ir būtinos. Be to, priešingai nei teigia atsakovė, pirmosios instancijos teismas sprendime (5, 9, 11 punktas) tinkamai įvertino ir pasisakė dėl šių aplinkybių.
14.4. Apeliacinio skundo argumentai dėl atsakovės siūlytų preliminariosios sutarties pakeitimų – numatyti nuomos mokestį, yra nepagrįsti. Priešingai nei nurodo atsakovė, nuostata dėl nuomos mokesčio mokėjimo ieškovei nebūtų buvusi palanki, ji tik didintų ieškovės atsakomybę prieš atsakovę, padarytų ieškovę pilnai priklausomą nuo atsakovės veiksmų.
14.5. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo tas pačias aplinkybes ir tuos pačius argumentus kaip ir savo ankstesniuose procesiniuose dokumentuose dėl savo artimųjų giminaičių sveikatos būklės ir jos įtakos sudarant pagrindinę sutartį.
Šalies argumentai
14.6. Ieškovė bylą nagrinėjant teisme aiškiai nurodė, kodėl ji sudarė kito buto preliminariąją sutartį. Šios sutarties sudarymas buvo nulemtas būtent atsakovės neteisėtų veiksmų. Atsakovė turėjo ir galėjo suvokti aplinkybę, jog atsisakydama sudaryti buto pirkimo–pardavimo sutartį, ieškovę vers skubiai ieškoti kito buto.
14.7. Ieškovė nurodo, kad atsakovė nepateikia nė vieno įrodymo, kuris rodytų, jog ieškovė negalėjo sudaryti sutarties su atsakove, nes neva net nesikreipė į banką dėl atsakovės buto pirkimo finansavimo. Šią aplinkybę paneigia ieškovės pateikti įrodymai, be to, ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, jog ji gavo net didesnį banko finansavimą kitam butui. Be to, banko lėšomis finansuojama buvo mažesnė dalis buto kainos, nes ieškovė buvo pardavusi savo turėtą butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir butą turėjo finansuoti daugiausiai šiomis lėšomis. Pastebėtina, kad sprendime šias aplinkybes tinkamai įvertino ir pirmosios instancijos teismas.
14.8. Atsakovės argumentas pateiktas tik apeliaciniame skunde, kad ieškovė neva nepateikė įrodymų, jog ji buvo atvykusi sudaryti pagrindinę sutartį 2020 m. balandžio 6 d., atrodo nelogiškai, kadangi atsakovė neginčija ir neneigia, jog ji nevyko į notaro kontorą 2020 m. balandžio 6 d. Taip pat atsakovė neginčijo ir to, kad ji atsisakė atvykti 2020 m. balandžio 6 d. į notarų kontorą ir net pati pridėjo tai patvirtinantį įrodymą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai
15. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
16. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų ir įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).
17. Nagrinėjamu atveju ieškovė J. K. (pirkėjas) (toliau – ieškovė) ir atsakovė R. D.-P. (pardavėja) (toliau – atsakovė arba apeliantė) 2020 m. kovo 5 d. sudarė Preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį (pastaba: pagal CK 6.165 straipsnį turėtų būti Preliminarioji sutartis, tačiau tiek pačioje sutartyje, tiek bylos procesiniuose dokumentuose nurodoma Preliminari sutartis; toliau – Preliminari sutartis), kuria šalys susitarė sudaryti pagrindinę turto pirkimo–pardavimo sutartį dėl atsakovei priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pardavimo ieškovei. Preliminarios sutarties 3.1 punktu šalys nustatė turto kainą – 86 000 Eur. Preliminarios sutarties 3.2.1 punktu šalys susitarė, jog ieškovė atsakovei ne vėliau kaip per 2 dienas nuo šios sutarties pasirašymo mokėjimo pavedimu sumoka 2 000 Eur sumą į MB „NT paslaugų centras“ sąskaitą, sumokėta suma bus įskaitoma į bendrą šios sutarties 3.1 punkte nurodytą buto kainą. Ginčo, kad ieškovė sumokėjo 2 000 Eur, tarp šalių nėra. Preliminarios sutarties 2.2 puntu šalys susitarė pagrindinę sutartį sudaryti ne vėliau kaip iki 2020 m. balandžio 6 d. Šalys susitarė ir tai numatė Preliminarios sutarties 2.4 punkte, kad konkrečią pagrindinės sutarties sudarymo datą ir laiką bei notarų biurą šalys įsipareigoja suderinti tarpusavyje ne vėliau kaip likus 5 darbo dienoms iki sutarties 2.3 punkte nurodyto termino pabaigos. Jeigu šalims nepavyksta raštu susitarti dėl pagrindinės sutarties sudarymo konkrečios datos ir laiko, abiejų šalių teisėti atstovai privalo atvykti į Vilniaus m. 11-ąjį notarų biurą (duomenys neskelbtini) paskutinę termino dieną (2020 m. balandžio 6 d.) 11 val. 00 min. ir turėti su savimi visus pagrindinei sutarčiai sudaryti reikalingus, tinkamai teisiškai įformintus dokumentus bei visas galimybes sudaryti pagrindinę sutartį. Taip pat šalys susitarė (Preliminarios sutarties 3.3 punktas), kad jeigu nuo šios sutarties sudarymo ir sutarties 3.2 punkte nurodyto mokėjimo momento iki pagrindinės buto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo momento pardavėja atsisakys šioje sutartyje aptartomis sąlygomis sudaryti pagrindinę buto pirkimo–pardavimo sutartį, sutartis nutrūks ir pardavėja ne vėliau kaip per tris darbo dienas privalės grąžinti pirkėjai pagal šią sutartį sumokėtą 2 000 Eur sumą bei sumokėti 2 000 Eur dydžio baudą, kuri bus laikoma minimaliais pirkėjo nuostoliais. 2020 m. kovo 23 d. atsakovė, argumentuodama COVID-19 ribojimais, pradėjo reikalauti pakeisti Preliminarią sutartį ir pateikė savo parengtą sutarties pakeitimo projektą, su kuriuo ieškovė nesutiko. Suėjus Preliminarioje sutartyje nurodytam terminui, pagrindinė turto pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Ieškovė kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, teigdama, kad pagrindinė turto pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės, ir prašė priteisti iš atsakovės ieškovės sumokėtą 2 000 sumą (avansą) bei 2 510 Eur turtinės žalos. Atsakovės gynybinė pozicija buvo grindžiama tuo, kad ji niekada neišreiškė, jog pagrindinė buto pirkimo–pardavimo sutartis nutraukiama, priešingai, esant ekstremaliai situacijai kaip įmanoma dėjo pastangas, kad sandoris įvyktų, o paskelbus Lietuvos Respublikoje ekstremalią situaciją, būtų atidėtas jo pasirašymas, todėl ji neturi pareigos grąžinti ieškovės pagal Preliminarią sutartį jai sumokėto avanso ir atlyginti žalos.
18. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovės ieškinį tenkino visiškai, tai yra priteisė ieškovei iš atsakovės 2 000 Eur avansą, 2 510 Eur turtinės žalos, 5 procentų procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniu skundu atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Vadinasi, apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl šalių civilinės atsakomybės pagal šalių sudarytą Preliminarią sutartį taikymo. Neišeinant už apeliacinio skundo ribų, toliau bus pasisakoma būtent šiais aspektais.
19. Preliminari sutartis yra organizacinė sutartis, kuri priskirtina ikisutartinių santykių stadijai. Tai sutartis dėl kitos (pagrindinės) sutarties sudarymo, iš jos kyla šalių prievolė aptartomis sąlygomis sudaryti pagrindinę sutartį. Preliminarios sutarties pažeidimo santykius reglamentuoja CK 6.165 straipsnio 4 dalis, o teismas, taikydamas nurodytą teisės normą, vadovaujasi CK 1.5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintais principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-592/2007; 2011 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2011; kt.).
20. Sprendžiant dėl atsakomybės už preliminarios sutarties pažeidimą, būtina turėti omenyje tai, kad ikisutartiniai santykiai yra specifiški. Pagal CK 6.163 straipsnio 2 dalį šalys yra laisvos derėtis ir neatsako už tai, kad nepasiekiamas susitarimas. Vadinasi ir baigiamajame ikisutartinių santykių etape – sudarant preliminariąją sutartį – dar nėra visiško tikrumo dėl to, ar bus sudaryta ir vykdoma pagrindinė sutartis, nes tai gali lemti įvairios aplinkybės. Todėl, sprendžiant dėl nukentėjusios ikisutartinių santykių šalies teisės reikalauti piniginio atlyginimo už prarastą galimybę, esminę reikšmę turi šalies, atsisakančios sudaryti pagrindinę sutartį, veiksmai sąžiningumo požiūriu. Teisinis pagrindas civilinei atsakomybei esant ikisutartiniams santykiams kilti yra nesąžiningas šalies elgesys (CK 6.163 straipsnio 3 dalis). Laikoma, kad derybos pradedamos arba deramasi nesąžiningai, kai derybų šalis neturi tikslo sudaryti sutartį, taip pat atlieka kitus sąžiningumo kriterijų neatitinkančius veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2011).
21. Pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį civilinė atsakomybė kyla preliminariosios sutarties šaliai, kuri nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį. Vadinasi sprendžiant dėl preliminariosios sutarties šalies atsisakymo (vengimo) sudaryti pagrindinę sutartį padarinių, t. y. civilinės atsakomybės, galinčios turėti netesybų arba nuostolių formą, reikia nustatyti, buvo pagrįstas atsisakymas (vengimas) sudaryti pagrindinę sutartį ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2011).
22. Teisėjų kolegija vertina kaip deklaratyvius apeliantės argumentus, kad ji buvo sąžininga ikisutartiniuose santykiuose, o ieškovė buvo nesąžininga ir netinkamai vykdė Preliminarią sutartį. Pažymėtina, apeliantė nekonkretizuoja, kokio minėtos sutarties punkto neįvykdė ar netinkamai įvykdė ieškovė. Priešingai nei apeliaciniame skunde teigia atsakovė, kad ji elgėsi maksimaliai sąžiningai ir dėjo visas pastangas, jog ieškovė galėtų įsikelti į parduodamą butą iki 2020 m. balandžio 1 d., byloje esantys rašytiniai įrodymai liudija, kad 2020 m. kovo 23 d. V. P. elektroniniu paštu nurodęs „kartoju sutartį“ atsiuntė pasirašyti pakeistą Preliminarią sutartį; 2020 m. kovo 27 d. elektroniniu laišku atsakyme / pasiūlyme dėl sutarties punktų pakeitimo reikalavo didžiąją buto kainos dalį iki notarinės sutarties pasirašymo įmokėti į notaro depozitinę sąskaitą; 2020 m. kovo 31 d. atsakovė informavo notarą (elektroninis paštas (duomenys neskelbtini)), jog nustatytu terminu į notarų biurą atvykti negali, manydama, kad niekas negali garantuoti, jog vykimas pas notarą yra saugus COVID19 viruso pandemijos akivaizdoje, atkreipė dėmesį į tai, kad sandorio neatsisako, o pagrindinę notarinę sutartį pasirašys tuomet, kai Vyriausybės nutarimu bus atšauktas karantinas, ir pakartotinai siūlė, jog pirkėja į notaro depozitinę sąskaitą pervestų iki 80 procentų turto kainos. Išanalizavęs 2020 m. kovo 23 d. ieškovei pateiktą sutarties pakeitimo projektą, pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad šiame projekte siūloma iš esmės keisti Preliminarios sutarties sąlygas, nustatyti nelygias civilinės atsakomybės sąlygas. Atsakovės argumentai, kad ieškovei sutikus su Preliminarios sutarties pakeitimais, vėliau teismo sprendimo pagrindu ji būtų galėjusi įgyti nuosavybės teisę į butą, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti, nes, viena vertus, preliminaria sutartimi nuosavybės teisė neįgyjama (nutarties 19 pastraipa), ir, kita vertus, atsakovė siūlo naujus teisminius ginčus ir negali prognozuoti jų baigties, kai nebuvo jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių sandoris negalėjo būti sudarytas pas notarą. Atsakovė į bylą nepateikė įrodymų ir nenurodė konkrečių aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad ieškovė netinkamai vykdė Preliminarią sutartį (CPK 178 straipsnis).
23. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, šalims nepadarius Preliminarios sutarties pakeitimų, ieškovė turėjo teisėtą ir pagrįstą lūkestį sudaryti buto pirkimo–pardavimo sutartį su atsakove Preliminarioje sutartyje aptartomis sąlygomis. Pažymėtina, kad sutarties laisvės principas suteikia šalims galimybę laisva valia susitarti dėl sutarties turinio, sutartimi prisiimamų įsipareigojimų, jų vykdymo tvarkos ir kt.; draudžiama versti kitą asmenį sudaryti sutartį, išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį (CK 6.156 straipsnis). Sutarties laisvės principas taikomas ir nuosavybės teisės objektų savininkams sudarant sutartis dėl šių objektų naudojimo, valdymo ir disponavimo. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors ieškovei atsakovė siūlė sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį kitomis nei numatytos Preliminarioje sutartyje sąlygomis, t. y. pakeisti / modifikuoti Preliminarią sutartį, šalims nesusitarus dėl Preliminarios sutarties sąlygų pakeitimo, ieškovė tokios pareigos neturėjo.
24. Įvertinusi byloje pateiktus rašytinius įrodymus, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos išvada, kad atsakovė, pati atsisakiusi vykdyti Preliminarią sutartį joje nurodytomis sąlygomis, tokio savo pačios sutarties nevykdymo pasekmes perkėlė ieškovei. Toks atsakovės elgesys negali būti pripažįstamas pagrįstu, teisėtu ir sąžiningu ikisutartiniuose santykiuose. Atsakovė Preliminarios sutarties sudarymo metu, pati nustačiusi sutarties sąlygas, galėjo ir turėjo suvokti savo veiksmų teisines pasekmes ir prisiimti su tuo susijusią riziką. Preliminarios sutarties sąlygos yra aiškios ir suprantamos, o jų nesuprasdama, atsakovė turėjo galimybę prieš pasirašydama sutartį konsultuotis su nekilnojamojo turto agente, ar sutarties nepasirašyti, kurią pati ir parengė. Esant tokioms aplinkybėms, nesuprantami yra apeliantės argumentai dėl jos artimųjų giminaičių sveikatos būklės ir jos įtakos sudarant pagrindinę sutartį. Atsakovės pateikti įrodymai apie jos dukros sveikatos būklę 2018 m.–2019 m. pradžioje nesudaro pagrindo vertinti, kad itin prasta ir rizikinga, kaip teigia apeliantė, mažametės dukros L. M. sveikatos būklė lėmė atsakovės atsisakymą sudaryti pagrindinę sutartį Preliminarioje sutartyje nurodytomis sąlygomis. Pažymėtina ir tai, kad negalėdama rizikuoti mažametės dukros gyvybe, kaip teigiama apeliaciniame skunde, ir asmeniškai pasirašyti pagrindinės sutarties, tą padaryti ji galėjo įgalioti kitą asmenį.
25. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 6.212 straipsnio 1 dalį šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, jog sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nenugalimos jėgos aplinkybes kvalifikuoja tokie požymiai: 1) aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti; 2) dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti; 3) šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio; 4) šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos. Nesant šių kriterijų visumos, faktinės aplinkybės negali būti pripažintos nenugalima jėga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2012; 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-421/2020, 34 punktas; kt.).
26. Pažymėtina, kad apeliantė nenurodė jokių pagrįstų argumentų ir nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima daryti pagrįstą išvadą, jog pagrindinės sutarties pasirašyti Preliminarioje sutartyje nurodytu laikotarpiu buvo neįmanoma. Teisėjų kolegijos manymu, atsakovė atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį, galimai turėdama pagrįstų baimių ir neapibrėžtumo dėl COVID-19, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra jokių duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, jog būtent numatytu pagrindinės sutarties sudarymo metu egzistavo objektyvus, o ne subjektyvus Preliminarios sutarties įvykdymo negalimumas, t. y. atsakovė neįrodė, kad šiuo atveju sutartu pagrindinės sutarties sudaryto metu (pažymėtina, šalys sudaryti pagrindinę sutartį sutarė ne vėliau kaip iki 2020 m. balandžio 6 d.) atsirado nenugalimos jėgos aplinkybių, dėl kurių galėjo tapti neįmanoma sudaryti pagrindinę sutartį. Vadinasi, nesant anksčiau nurodytų kriterijų visumos, atsakovės nurodytos faktinės aplinkybės negali būti pripažintos nenugalima jėga (CK 6.212 straipsnis).
27. Nors apeliantė argumentuoja, kad ieškovė nurodytai sutarties datai (t. y. 2020 m. balandžio 6 d.) neturėjo banko finansavimo, dėl to sutarties atsisakė, įrodymų, pagrindžiančių šiuos teiginius, nepateikė. Priešingai, iš ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių ir pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog tai atsakovės asmeninė nuomonė, spėjimas, kad ieškovė galėjo negauti kredito buto pirkimui, o byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė, neįvykus aptariamam sandoriui, gavo banko finansavimą kitam butui įsigyti.
28. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus rašytinius įrodymus, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, liudytojų parodymus sprendžia, kad ieškovė įrodė, jog Preliminari sutartis dėl nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo nebuvo įvykdyta dėl pardavėjos, t. y. atsakovės kaltės. Nesudarius pagrindinio sandorio, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo atsakovę grąžinti ieškovei pagal Preliminarią sutartį jos sumokėtą avansą, t. y. 2 000 Eur, ir šiuo aspektu apeliaciniame skunde argumentu nepateikta, ir teisingai priteisė 2 510 Eur turtinės žalos.
29. Pirmosios instancijos teismas, nusprendęs iš atsakovės ieškovei priteisti jos patirtų išlaidų: 2 000 Eur nekilnojamojo turto tarpininkei, 160 Eur turto vertinimo išlaidų, ir 350 Eur išlaidų nuomai, teisingai vertino, kad tai yra pagrįsti ieškovės nuostoliai dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, t. y. atsisakymo vykdyti Preliminarios sutarties 2.3 ir 4.1 punktų nuostatas, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas atsakovei taikyti CK 6. 6.165 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas teisines pasekmes. Analizuodama ir vertindama atsakovės argumentus dėl išlaidų nekilnojamojo turto tarpininkei pagrįstumo, teisėjų kolegija vertina, kad 2019 m. spalio 26 d. agentės V. U. ir ieškovės sudaryta Tarpininkavimo buto paieškos sutartis savo turiniu nėra komercinis atstovavimas, kaip jį apibrėžia CK antros knygos XII skyriaus I skirsnio nuostatos, ir kaip bando įtikinti apeliantė, kad pagal CK 2.160 straipsnį nagrinėjamu atveju ieškovė neturi pagrindo reikalauti sumokėtų sumų agentui. Aptariamos sutarties 3.1–3.3 punktuose yra aiškiai apibrėžti agentės įsipareigojimai, kuriuos ji turi atlikti, ir numatyta, kad agentui suradus tinkamą objektą pirkimui ir pirkėjui sudarius preliminarią sutartį su savininku dėl buto įsigijimo, pirkėjas įsipareigoja sumokėti komisinį mokestį, kuris yra lygus 2 000 Eur, grynais arba pavedimu į agento atsiskaitomąją sąskaitą, per 5 darbo dienas po to, kai pirkėjas pasirašo preliminarią sutartį su perkamo buto savininku (sutarties 3.4 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, savo turiniu Tarpininkavimo buto paieškos sutartis artima paslaugų sutarčiai. Paslaugų sutarčiai būdingas atlygintinumas už atliktas paslaugas, kas reglamentuota CK 6.716 straipsnio 1 dalyje. CK 6.720 straipsnis reglamentuoja atlygintinų paslaugų kainą ir apmokėjimą. Nagrinėjamu atveju šalims 2020 m. kovo 5 d. sudarius Preliminarią sutartį, agentė įgijo teisę gauti atlygį pagal 2019 m. spalio 26 d. sutarties 3.4 punktą ir jį gavo 2020 kovo 6 d. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms ir atkreipia dėmesį, kad apeliantei buvo žinoma, jog ieškovė turės išsikelti su nepilnamečiu vaiku iš parduoto savo būsto, atsakovei atsisakius sudaryti Preliminarioje sutartyje nurodytu laiku pagrindinę sutartį, atsakovė privalėjo sudaryti buto nuomos sutartį, nes neturėjo gyvenamojo būsto ir tokio pobūdžio sutarties sudarymas jai sukėlė 350 Eur išlaidų nuomai. Šių išlaidų pagrįstumą byloje patvirtina ieškovės su M. B. 2020 m. balandžio 1 d. sudaryta Terminuota gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 200402 ir tą pačią dieną atliktas momentinis kredito pervedimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad ieškovės užsakymu buvo vertintas atsakovės butas tam, kad ieškovė gautų paskolą banke šio buto pirkimui, o AB „Swedbank“ nebuvo priėmusi sprendimo dėl buto pirkimo finansavimo, neteikia pagrindo išvadai, kad šios 160 Eur buto vertinimo išlaidos negali būti laikomos būtinomis išlaidomis, patirtomis dėl atsakovės atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį. Šias išlaidas patvirtina ieškovės į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (2020 m. kovo 10 d. turto vertinimo sutartis Nr. 20-03-66, 2018 m. kovo 18 d. ieškovės atliktas momentinis kredito pervedimas 160 Eur sumai, UAB (duomenys neskelbtini) atlikto vertinimo 2020 m. kovo 20 d. pateikimas AB „Swedbank“ darbuotojai). Vadinasi, šios ieškovės išlaidos yra pagrįstos ir teisingai pripažintos būtinomis.
30. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė nepagrindė savo teiginių, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, o bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė įrodymus, rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, įrodymų tyrimą ir vertinimą, nepažeidė ir nenukrypo nuo šiais aspektais aktualios kasacinio teismo praktikos (CPK 176, 177, 183, 185 straipsniai). Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo apeliantė, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013). Apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo teismo sprendimą keisti ar naikinti, todėl apeliacinis skundas atmetamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
31. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas iš antrosios šalies.
32. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme jai neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
33. Ieškovei iš atsakovės, sutinkamai su CPK 93 straipsnio 1 dalies bei CPK 98 straipsnio 3 dalies nuostatomis, priteistinos advokato teisinės pagalbos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme (t. y. atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą) – 566 Eur, kurių dydis neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės R. D.-P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 566,60 (penkis šimtus šešiasdešimt šešis eurus 60 ct) Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.