Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Horekos technologiniai sprendimai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutarties, kuria atsakovei iškelta nemokumo (bankroto) byla, civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Horekos technologiniai sprendimai“ dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsakovei iškėlė nemokumo (bankroto) bylą, yra pagrįsta ir teisėta. Taigi, apeliacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė nemokumo (bankroto) bylos iškėlimą reglamentuojančias teisės normas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl rašytinių paaiškinimų ir naujų įrodymų (ne)priėmimo

16. CPK 323 straipsnis numato, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, nebegalima nurodyti naujų, įstatymo nustatytu terminu pateiktame apeliaciniame skunde nenurodytų, argumentų, faktinių aplinkybių, nebegalima keisti apeliacinio skundo pagrindo. Šis draudimas susijęs su apeliacinio proceso paskirtimi ir ypatumais, proceso dalyvių lygiateisiškumo užtikrinimu bei su tuo, kad apeliacinio skundo pagrindas ir dalykas apibrėžia apeliacinio proceso ribas. Toks pat draudimas taikomas ir atsiliepimo į apeliacinį skundą papildymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-96-577/2024). Pagal CPK 338 straipsnį, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus numatytas išimtis.

17. Nutarties 16 punkte nurodyta įstatymo nuostata lemia išvadą, kad šalies rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi papildomi nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu argumentai, arba kuriuose nurodomi papildomi atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai, negali būti priimami, kai pasibaigia įstatymų leidėjo nustatytas terminas tokiam procesiniam veiksmui atlikti. Rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, taip pat negali būti priimami, nes apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas jokiais kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį apeliacinį (atskirąjį) skundą bei atsiliepimą į jį, ir kuriems pateikti, be kita ko, yra nustatyti konkretūs procesiniai terminai. Atsižvelgiant į tai, kad rašytiniai paaiškinimai bei kartu pridėti įrodymai pateikti tik apeliacinės instancijos teisme, praleidus jų pateikimo terminą, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti atsakovės teikiamus rašytinius paaiškinimus kartu su naujais duomenimis. Be to, apeliantės teikiami atsakovės kreditorių patvirtinimai nesusiję su ginčo dalyku – apeliantės mokumo ir gyvybingumo vertinimu, nes atskirų kreditorių sutikimai nekelti atsakovei nemokumo bylos nedaro įtakos ginčo esmei. Pažymėtina, kad kreditoriai turės teisę spręsti klausimą dėl taikos sutarties sudarymo bankroto procese (JANĮ 79 straipsnis).

20. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

21. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, teismas turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktas).

22. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje vyraujantį viešąjį interesą, į tai, kad apeliantė neteikė atsiliepimo į pareiškėjos pareiškimą, VMI pateikta suvestinė yra gauta (parengta) vėliau nei priimta skundžiama nutartis, prieina prie išvados, kad teikiami duomenys gali būti svarbūs sprendžiant klausimą – ar atsakovė yra (ne)moki. Be to, proceso šalys su naujai teikiamais įrodymais yra susipažinusios, kadangi jie pateikti kartu su šalių procesiniais dokumentais. Todėl apeliacinės instancijos teismas apeliantės pateiktus tarpinį balansą ir pareiškėjos parengtą mokestinės nepriemokos suvestinę priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl bankroto bylos iškėlimo (ne)pagrįstumo

23. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 21 straipsnio 2 dalimi, juridiniam asmeniui yra keliama bankroto byla, jeigu yra nustatoma, kad juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Juridinio asmens nemokumo, kaip vienos iš bankroto bylos iškėlimo sąlygų, samprata yra atskleista JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje. Pagal aptariamą nuostatą, juridinio asmens nemokumas yra suprantamas kaip juridinio asmens būsena, kai jis laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Taigi, įstatymų leidėjas juridinio asmens nemokumą sieja su dviem alternatyviomis sąlygomis – juridinio asmens negalėjimu laiku vykdyti prievolių arba tuo, kad visų jo turimų įsipareigojimų vertė yra didesnė už jo turimo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-499-330/2022).

24. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Pateikdamas tokius nemokumo požymius, kasacinis teismas nurodė, kad juridinio asmens nemokumo būsena yra siejama būtent su ilgalaikiais ir rimtais finansiniais sunkumais, užkertančiais kelią vykdyti įprastą ūkinę komercinę ar kitą įstatuose apibrėžtą veiklą ir reikalaujančiais kraštutinių priemonių taikymo priverstinai nutraukiant tokio asmens veiklą ir likviduojant jį per bankroto procedūrų vykdymą. Rimtiems finansiniams sunkumams, kaip nemokumo būsenos pagrindui, konstatuoti nepakanka nustatyti pavienių ir (ar) atsitiktinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymo atvejų – turi būti nustatytas tokių atvejų pakartotinumas, tęstinumas ir pastovumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

25. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsakovės UAB „Horekos technologiniai sprendimai“ nemokumą konstatavo remdamasis tuo, kad apeliantė negali laiku vykdyti įsipareigojimų kreditoriams; bendrovės vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra; atsakovė turi įsiskolinimus valstybės biudžetui; jos atžvilgiu vykdomas priverstinis skolų išieškojimas; bendrovė yra negyvybinga; duomenų apie vykdomą ūkinę komercinę veiklą, leidžiančią įvykdyti prievoles ateityje, nenustatyta.

27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal anksčiau galiojusį teisinį reguliavimą, įmonės nemokumui konstatuoti buvo būtina nustatyti turto ir pradelstų įsipareigojimų santykį (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalis). Remiantis šiuo metu galiojančiu JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nustatytu nemokumo apibrėžimu, įstatymas nenumato, kad reikia atsižvelgti tik į pradelstus įsipareigojimus, ir nustato, jog juridinis asmuo yra nemokus, kai jo visi įsipareigojimai viršija turto vertę.

28. JANĮ 2 straipsnio 7 dalies formuluotė rodo, kad, sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, būtina vertinti dvi alternatyvias sąlygas: pirma, ar juridinis asmuo negali laiku vykdyti turtinių prievolių (likvidumo testas); antra, ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (balanso testas). Iš JANĮ projekto aiškinamojo rašto (Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018 m. spalio 23 d. aiškinamasis raštas Nr. XIIIP-2777 dėl įstatymų projektų Reg. Nr. XIIIP-2777- XIIIP-2789) matyti, kad, remiantis tarptautinėmis rekomendacijomis, buvo siekiama taikyti balanso testą kartu su likvidumo testu. Aiškinamajame rašte pažymėta, kad balanso testas gali būti naudingas, nustatant nemokumą, vertinant tai, ar turto (kaip jis bebūtų vertinamas) pakaktų padengti skolininko įsipareigojimams, įskaitant ir tuos, kurių terminai dar nėra suėję, o likvidumo testas skirtas patikrinti, ar skolininkas laiku vykdo savo prievoles (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-407/2022). Taigi, sprendžiant dėl juridinio asmens nemokumo, svarbu nustatyti viso turto ir visų turimų skolų, o ne tik pradelstų, santykį.

29. Teismų praktikoje šiuo aspektu išaiškinta, kad tam, kad būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Nors įmonės (ne)mokumą pirmiausia apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti jos mokumo būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-910/2022).

30. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertindamas paskutinius atsakovės juridinių asmenų registrui pateiktus finansinės atskaitomybės dokumentus už 2022 metus, nustatė, kad bendrovės turtas sudarė 733 974 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 541 935 Eur. Atsakovės pelno (nuostolio) ataskaita už 2022 m. sausio 1 d. – 2022 m. lapkričio 15 d. ataskaitinį laikotarpį rodo, kad atsakovė gavo 62 295 Eur pelno. Iš pareiškėjos pateiktų papildomų duomenų (2023 m. lapkričio 15 d. išvados dėl prašymo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą) teismas nustatė, jog atsakovės didžiausia debitorė yra BUAB „Naudos virsmas“ – 500 369,72 Eur. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad atsakovė neturi realių galimybių atgauti iš BUAB „Naudos virsmas“ skolą ir atsakovės skola kreditoriams viršija jos turimo turto vertę.

31. Apeliacinės instancijos teismui bendrovė pateikė finansinės atskaitomybės dokumentus už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 30 d. Pagal šiuos duomenis bendrovės turto vertė – 953 818 Eur, kurio didžiąją dalį sudaro trumpalaikis turtas – 879 329 Eur. Trumpalaikio turto didžiąją dalį 600 070 Eur sudaro per vienerius metus gautinos sumos; atsargų vertė siekia 237 838 Eur. Mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudaro 836 161 Eur. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, BUAB „Naudos virsmas“ bankroto byloje Nr. eB2-406-1187/2024 Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 25 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. eB2-1899-1187/2023) patvirtino atsakovės 357 506,96 Eur dydžio finansinį reikalavimą BUAB „Naudos virsmas“ bankroto byloje. Tačiau atsakovės nurodomas 500 369,72 Eur finansinio reikalavimo į BUAB „Naudos virsmas“ dydis realiai neatitinka teismo patvirtinto finansinio reikalavimo dydžio. Kadangi debitorių skolos, kaip teismų praktikoje ne kartą nurodyta, yra rizikinga turto rūšis, be to, dažniausiai skolos atgaunamos ne visa apimtimi, pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas atsakovės (ne)mokumo klausimą, visiškai pagrįstai įvertino ir kito trumpalaikio turto rūšies, kaip per vienerius metus gautinos sumos, kurios didžiąją dalį sudaro debitorių skolos, struktūrą, realių galimybių atgauti šias skolas kontekste, ir pagrįstai suabejojo, ar tokios gautinos sumos gali būti įskaičiuojamos į bendrovės turimo turto masę. Todėl, vertindamas bendrovės mokumą, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą sumažinti bendrovės trumpalaikį turtą debitorių finansinių įsiskolinimų bendrovei dydžiu.

32. Iš antstolių informacinėje sistemoje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovės atžvilgiu yra vykdomas priverstinis skolų išieškojimas, kurių bendras dydis yra 464 544,35 Eur, t. y. VMI naudai išieškoma 43 343,66 Eur; UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ – 421 200,69 Eur. Iš viešų registrų duomenų nustatyta, kad atsakovė valstybės biudžetui nuo 2024 m. kovo 22 d. iki 2024 m. balandžio 12 d. turėjo 28,49 Eur socialinio draudimo skolą. Viena vertus, bendra skola VMI, lyginant su skundžiamos nutarties priėmimo diena, dar labiau padidėjo, nuo 45 775,31 Eur iki 46 062,78 Eur; kita vertus, vertinant vien tik priverstine tvarka išieškomų piniginių reikalavimų bendrovei dydį, ji gerokai viršija bendrovės turimo turto vertę. Be to, kaip matyti iš atsakovės balanso už 2023 metus, beveik visą atsakovės turtą sudaro trumpalaikis turtas – 879 329 Eur (237 838 Eur atsargos; 24 966 Eur pirkėjų skolos; 575 104 Eur kitos gautinos sumos; 41 421 Eur pinigai ir jų ekvivalentai), kai ilgalaikio turto vertė siekia tik 73 087 Eur, kurios didžiąją dalį sudaro kiti įrenginiai, prietaisai ir įrankiai (46 566 Eur), o transporto priemonių vertė nurodyta 26 521 Eur. Be to, iš VĮ Registrų centro duomenų nustatyta, kad bendrovė nekilnojamojo turto neturi; atsakovės vardu įregistruota viena transporto priemonė Renault Scenic 1999 metų, kurios vertė 880 Eur, kurios dalyvavimas viešajame eisme yra uždraustas.

33. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktus duomenis, nurodo, kad bendrovės patiriami finansiniai sunkumai nėra laikini, o nuolatinio pobūdžio. Atsakovės nemokumas nagrinėjamu atveju konstatuotas pirmosios instancijos teismui tinkamai padarius išvadą, kad ji laiku neatsiskaito su kreditoriais, t. y. nevykdo turtinių prievolių. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad, sprendžiant dėl juridinio asmens gyvybingumo, visų pirma reikšminga nustatyti, kaip įmonė vykdo (bent iš dalies) mokestines prievoles ir finansinius įsipareigojimus darbuotojams (moka darbo užmokestį). Tinkamas įmonės prievolių darbuotojams vykdymas yra socialiai ir ekonomiškai reikšmingas įmonės gyvybingumo rodiklis, leidžiantis spręsti dėl jos veiklos vykdymo ir gebėjimo ją vykdyti ateityje. Jei įmonė akivaizdžiai nevykdo (negali vykdyti) mokestinių prievolių ir mokesčių administratorius nesuteikia pagalbos, kyla abejonės, ar tokia įmonė gali būti laikoma gyvybinga (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1142-407/2020 31–36 punktai, 2022 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-806-407/2022).

34. Nagrinėjamu atveju nemokumo (bankroto) bylos iškėlimą inicijavo VMI, kuriai atsakovė nemoka mokesčių nuo 2020 m. sausio 28 d., paskutinė įplauka į VMI surenkamąją sąskaitą buvo gauta 2021 m. rugpjūčio 30 d. 2024 m. balandžio 12 d. įsiskolinimas valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (Sodrai) sudarė 28,49 Eur. Kaip buvo minėta šios nutarties 32 punkte yra vykdomi išieškojimai VMI ir UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ naudai, bendra išieškoma suma siekia 464 544,35 Eur. Mokestinė nepriemoka ne tik, kad nėra dengiama, bet sistemingai didėja, tai įrodo, jog bendrovė yra nepajėgi vykdyti turimų prievolių. Remiantis išdėstytais duomenimis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bendrovė turto praktiškai neturi, o jos valdomas turtas nėra pakankamas finansiniams įsipareigojimams, kurie tik didėja, padengti.

35. Taigi, apeliantė nepagrįstai nurodo, kad bendrovė yra susidūrusi tik su laikinais finansiniais sunkumais, vykdanti ir kontroliuojanti įsipareigojimus kreditoriams. Aplinkybės, kad atsakovė nuo 2020 metų nepajėgia padengti mokestinės nepriemokos, jos dydis tik didėja, o išieškojimas iš bendrovės yra nesėkmingas, paneigia atsakovės patiriamų finansinių sunkumų laikinumą. Priešingai, darytina išvada, kad atsakovė ilgą laiką ir sistemingai negeba vykdyti mokestinių prievolių bei negeneruoja pakankamai pajamų, jog pajėgtų atsiskaityti su visais kreditoriais, taip pat ir pareiškėja, kurios 46 062,78 Eur skolos neginčija.

36. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2023 m. vasario 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1487-1012/2023 atsakovei jau buvo iškelta bankroto byla, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. balandžio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-367-881/2023 panaikino pirmosios instancijos teismo nutartį ir grąžino bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Išnagrinėjęs bylą iš naujo, Vilniaus apygardos teismas 2023 m. balandžio 7 d. nutartimi atsisakė atsakovei iškelti nemokumo bylą. Nurodytas faktas tik patvirtina, kad atsakovė ir praeityje nevykdė mokestinių įsipareigojimų kreditoriams ir toks įsipareigojimų nevykdymas nėra laikinas, todėl bendrovei keliama bankroto byla nelaikytina ultima ratio priemone, reabilitaciniai tikslai konkrečioje situacijoje mažai tikėtini.

37. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovė aktyviai ir sėkmingai vykdo ūkinę komercinę veiklą, iš kurios gauna pajamas (pelną) ir dengia kreditorių finansinius įsiskolinimus. VSDFV duomenimis, UAB „Horekos technologiniai sprendimai“ šiuo metu dirba du apdrausti asmenys, už kuriuos mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Atskirajame skunde atsakovė nenurodo jokių argumentų, patvirtinančių jos vykdomą veiklą, generuojamas pajamas, kas patvirtintų bendrovės mokumą ir gyvybingumą. Taigi, aptarti duomenys patvirtina aplinkybes, kad atsakovės įsiskolinimai kreditoriams nuolat didėja ir ji nepajėgi padengti didelių įsiskolinimų kreditoriams, nors deklaruoja vykdanti veiklą, tačiau duomenų apie bent dalinį atsiskaitymą su kreditoriais (išskyrus mokėjimą didžiausią įsiskolinimą turinčiai kreditorei) nepateikia. Todėl vien apeliantės argumentai, kad ji vykdo veiklą ir yra moki, nepaneigia nustatytų aplinkybių apie įsipareigojimų kreditoriams nevykdymą ir bendrovės gyvybingumo nebuvimą. Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad atsakovė negeneruoja pakankamų finansinių srautų ir nėra realių perspektyvų stabilizuoti padėtį (jų leistinais įrodymais nepagrindė).

38. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nepaisant to, jog nemokumo bylos turi viešąjį interesą, sprendžiant pareiškimo dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Atitinkamų duomenų, įrodančių, kad įmonė yra gyvybinga bei jos finansinė padėtis neatitinka nemokios įmonės būsenos, nepateikimas pirmosios instancijos ar apeliacinės instancijos teismui leidžia tokią įmonę pripažinti nemokia paties teismo iniciatyva surinktų duomenų pagrindu, net jeigu jie nėra pakankamai išsamūs, o išsamesnių į bylą nepateikta (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1526-943/2015; 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1426-823/2018; 2022 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1258-450/2022).

39. Apeliacinės instancijos teismo įvertinimu, priešingai nei teigia apeliantė, byloje pakanka duomenų, kad UAB „Horekos technologiniai sprendimai“ neturi galimybių įvykdyti įsipareigojimus kreditoriams ir byloje nėra duomenų, jog atsakovė su kreditoriais neatsiskaitytų dėl kitų, o ne finansinės būklės nulemtų, priežasčių. Todėl apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir šalių argumentus, bei atsikirtimus į juos, neturi pagrindo daryti priešingą išvadą, nei padarė pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį ir iškeldamas atsakovei bankroto bylą.

Dėl procesinės bylos baigties

40. Apibendrindamas nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs paskutinius byloje esančius atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentus bei kitus įrodymus, kurių nepaneigė ir apeliantės pateikti naujausi duomenys, skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, patvirtinančias atsakovės nemokumą, tinkamai taikė teisės normas bei pagrįstai konstatavo, jog atsakovės finansinė padėtis atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje pateiktą nemokumo sampratą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad šiuo atveju naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį nėra teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsnis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.