- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-11-29
- Bylos Nr.
- I-4532-643/2017
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Margarita Stambrauskaitė
- Pareiškėjas
- M. R.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. R. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas M. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 26 440 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Skunde (1 t., b. l. 1–9) nurodė, kad nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gegužės 6 d. jis buvo laikomas Lukiškių TI-K žiauriomis, nežmoniškomis, antisanitarinėmis, teisės aktų reikalavimus pažeidžiančiomis sąlygomis.
Pareiškėjas teigia, kad nebuvo supažindintas su tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklėmis, jam nebuvo pateikta informacija apie sveikatos priežiūros paslaugų teikimo įstaigoje tvarką, pacientų teises ir pareigas, taip pat jokia rašytinė teisinė informacija. Be to, pareiškėjas nebuvo supažindintas su Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 ,,Dėl didžiausios tardymo izoliatoriaus, areštinės leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančių vienam asmeniui Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjime, areštinės nustatymo kamerų ploto“, kur nurodyta, kad vienam asmeniui turi tekti nemažiau nei 3,62 kv. m kameros ploto, taip pat gyvenamosiose kamerose nebuvo iškabinta informacija apie suimtųjų teises ir pareigas, jų dienotvarkę. Taip pat nebuvo pasirašytinai supažindintas ir su Lietuvos higienos norma HN 76:1999. Dėl šių priežasčių jis negalėjo žinoti, kad jo teisės pažeidžiamos.
Pareiškėjas teigia, jog gyveno perpildytose kamerose. Tai sukėlė didelę kančią, nepatogumus. Žiemą buvo labai šalta, kadangi gyvenamosios kameros visiškai nešildė, o išduodama patalynė buvo visiškai nudėvėta, miegoti tekdavo praktiškai ant metalinių gultų.
Pažeidžiant vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto reikalavimą pareiškėjas buvo kalinamas šiose kamerose (kamerose buvo nuo 3 iki 4 asmenų): 161, 174, 112, 311, 303, 327, 307, 296, 105, 384, 150, 121, 299A, 327, 111, 324, 290, 107, 174, 112A, 106, 374, 280, 268, 371, 300, 285, 314, 325, 113, 191 ir 144. Neįrengtų kamerų plotas (be sanitarinio mazgo ir baldų) siekė nuo 6,34 kv. m iki 8,03 kv. m, todėl pareiškėjui teko nuo 1,58 kv. m iki 2,67 kv. m gyvenamo ploto. Įrengtų kamerų įranga: du dviaukščiai geležiniai gultai (4 kv. m), sanitarinis mazgas kartu su kriaukle rankoms plauti (1,5 kv. m), stalas su dviem kėdutėm (1 kv. m), pakabinta geležinė lentynėlė maistui, šildymo radiatorius. Taigi, įrengtose kamerose pareiškėjui teko nuo -0,04 kv. m iki 0,51 kv. m gyvenamosios erdvės. Šiose kamerose pareiškėjas praleido 217 parų.
Nuo 2015 m. liepos 24 d. iki 2015 m. liepos 27 d. (4 paras) buvo kalinamas dar su vienu suimtuoju kameroje Nr. 226A. Šios neįrengtos kameros plotas be sanitarinio mazgo ir baldų siekė 5,44 kv. m, todėl pareiškėjui teko 2,72 kv. m patalpos ploto. Įrengtą kamerą sudarė: vienas dviaukštis geležinis gultas (2 kv. m), sanitarinis mazgas kartu su kriaukle rankoms plauti (1,5 kv. m), stalas su dviem kėdutėm (1 kv. m), pakabinta geležinė lentynėlė maistui, šildymo radiatorius, todėl įrengtoje kameroje pareiškėjui teko 0,94 kv. m gyvenamosios erdvės.
Pareiškėjas taip pat buvo kalinamas šiose mažose kamerose (kamerose buvo laikomi 2 asmenys): 371, 221, 285, 379, 207, 222, 234, 241, 204, 216, 243 ir 217. Šių neįrengtų kamerų plotas (be sanitarinio mazgo ir baldų) siekė nuo 6,80 kv. m iki 7,18 kv. m, todėl pareiškėjui teko nuo 3,40 kv. m iki 3,59 kv. m patalpos ploto. Šių įrengtų kamerų įranga: du dviaukščiai geležiniai gultai (4 kv. m), sanitarinis mazgas kartu su kriaukle rankoms plauti (1,5 kv. m), stalas su dviem kėdutėm (1 kv. m), pakabinta geležinė lentynėlė maistui, šildymo radiatorius, taigi įrengtose kamerose pareiškėjui teko nuo 0,15 kv. m iki 0,34 kv. m gyvenamosios erdvės. Šiose kamerose pareiškėjas praleido 274 paras. Iš viso laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gegužės 6 d. perpildytose kamerose pareiškėjas praleido 495 paras. 23 valandas per parą būnant tokiomis nežmoniškomis sąlygomis, labai sunku ne tik judėti, bet ir kvėpuoti, trūkdavo oro, privatumo, buvo labai drėgna. Nuolat skaudėjo galvą, kameroje tvyrojo įtampa, kuri bet kada galėjo pasibaigti smurtu. Dėl to pareiškėjas pasidarė irzlus, nervingas, pasidarė sunku užmigti.
Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K pareigūnai nemokamai priimdavo skalbti tik patalynę ir rankšluosčius, o už batų, viršutinių, apatinių drabužių bei kojinių ir kt. drabužių išskalbimą suimtieji turėdavo sumokėti. Kai kurie suimtieji, neturėdami sąskaitoje pinigų, buvo priversti skalbtis ir džiovinti skalbinius gyvenamosiose patalpose, ant virvių, kurias periodiškai nupjaudavo pareigūnai, todėl kamerose būdavo labai drėgna.
Anot pareiškėjo, sanitarinio mazgo kabinoje neįrengta kriauklė rankoms nusiplauti, ji įrengta už kabinos ribų. Ginčo laikotarpiu kamerose nebuvo veidrodžių, taip pat nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais (nebuvo užuolaidų). Be to, iki 8 kv. m ploto kamerose sanitariniai mazgai įrengti prie kameros durų, o langai, kurie, be kita ko, yra mažesni nei priklauso pagal normas, yra priešingoje kameros dalyje, todėl kamerų negalima tinkamai išvėdinti. Tinkamai išvėdinti nebuvo galima dar ir dėl to, kad grotos įrengtos per dideliu atstumu (1 m) nuo lango. Taigi kamerose nuolat tvyrojo smarvė. Tokiomis sąlygomis pareiškėjas praleido 495 paras.
Gyvenamosiose kamerose valgomieji staliukai buvo labai maži (54 cm x 58 cm), prie jų pritvirtintos dvi kėdutės. Vienu metu galėdavo valgyti tik du iš keturių kameroje esančių asmenų, likę buvo priversti laukti, taigi nuolat tekdavo valgyti atšalusį maistą. Dėl to atsirado skrandžio problemų.
Pareiškėjas taip pat skundžiasi ir tuo, jog dėl nesuprantamų priežasčių jis 97 kartus buvo perkeltas į kitas kameras, nors turi negalią ir tai jam sukeldavo papildomų nepatogumų. Dėl adaptacijos kildavo ir psichologinių problemų, dėl kurių nuolat kreipėsi į medikus, psichologines tarnybas.
Lukiškių TI-K neįrengta iškvietimo sistema, todėl daugelis prašymų ir nusiskundimų dėl maisto kokybės, pareigūnų veiksmų ir konfliktinių situacijų tarp kalinamųjų, buvo neišgirstų. Norėdamas iškviesti pareigūną, pareiškėjas buvo priverstas šaukštais, puodukais ir kt. indais daužyti į metalines duris. Nuo triukšmo skaudėjo galvą, kameroje tvyrojo įtampa.
Pasivaikščiojimo kiemeliai yra visiškai netvarkomi, juose daug šiukšlių, tvyro išmatų ir šlapimo kvapas. Visi 1-ojo gyvenamojo korpuso pasivaikščiojimo kiemelio stogeliai kiauri, sulaužyti, todėl neapsaugo nuo lietaus. Dėl prasto oro į kiemelius apskritai neidavo. Taip pat pažymėjo, kad vienos valandos pasivaikščiojimo praktika prieštarauja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 85 straipsnio 1 dalies 4 punktui bei Europos komiteto prieš kankinimą ir laikymą nubaudimą nežmoniškomis sąlygomis išaiškinimui. Šis komitetas išaiškino, kad suimtasis arba nuteistasis turi teisę ne mažiau kaip 8 valandas per dieną praleisti lauke.
Dėl šių aplinkybių pareiškėjui buvo sužalota sveikata, jis patyrė dvasinį sukrėtimą, t. y. neviltį, bejėgiškumo jausmą, skriaudos jausmą, liūdesį. Negatyvūs išgyvenimai padarė didelį fizinę ir psichologinę traumą.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėjas skundą palaikė, prašė jį tenkinti remiantis skunde išdėstytais argumentais. Taip pat prašė netaikyti senaties.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas atsiliepime (1 t., b. l. 19–35) su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad susidarė 10,62 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, jas prašė priteisti iš pareiškėjo. Atsiliepime taip pat prašė pareiškėjo reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą.
Atsiliepime nurodė, kad iš pareiškėjo judėjimo duomenų matyti, kuriais laikotarpiais jam tenkantis plotas Lukiškių TI-K kamerose atitiko įstatymų nustatytus vienam asmeniui tenkančio ploto kameroje reikalavimus. Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, o jų nepriimti į įstaigą tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Esant tokiai situacijai, kai kameros yra perpildytos, administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Paaiškino, kad kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas, bei kitas teisės aktų numatytas inventorius.
Priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekdamas užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendindamas nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, siekdamas užkardyti konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“, patvirtintose Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse (toliau – Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), neįvirtintas reikalavimas atitverti sanitarinius mazgus nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Kita vertus, tokie atitvėrimai negali būti numatyti, kitaip priežiūros posto pareigūnai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinės elgesio kontrolės jų buvimo vietose, įgyvendindami nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, siekdami užkardyti konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje.
Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius (t. y. šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras) yra išduodami į kameras. Taip pat į kameras išduodama kalcinuota soda, skirta valyti kameras, kriaukles ir unitazus bei universalus valiklis, tinkantis plauti indus. Už administracijos reikalavimų nevykdymą yra skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam išduotais valikliais. Siekdamas palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Kiekvienais metais ji buvo pratęsiama. Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2013 m. gruodžio 30 d. Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri taip pat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2015 metų Lukiškių TI-K vėl sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri toliau vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.
Atsiliepimas
Lukiškių TI-K atsiliepime pažymėjo, kad visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, atitinkamai ir lentynos yra padarytos arba didesnės, arba mažesnės, taip, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui, higienos reikmenims sudėti. Atkreipė dėmesį, kad kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų.
Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas ne žemesne nei 1,5 m aukščio sienele, kuri padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitiko Lietuvos Respublikos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010) reikalavimus. Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) nėra įtvirtintas reikalavimas atskirti sanitarinius mazgus nuo likusio kameros ploto.
Gyvenamosiose kamerose yra įrengti aliarmo signalizacijos mygtukai, leidžiantys iškviesti apsaugos ir priežiūros poste budintį prižiūrėtoją. Tačiau suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiškai gadina šią signalizaciją.
Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinti yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.
Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius (t. y. šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras) yra išduodami į kameras. Taip pat į kameras išduodama kalcinuota soda, skirta valyti kameras, kriaukles ir unitazus bei universalus valiklis, tinkantis plauti indus. Už administracijos reikalavimų nevykdymą yra skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam išduotais valikliais. Siekdamas palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Kiekvienais metais ji buvo pratęsiama. Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2013 m. gruodžio 30 d. Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri taip pat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. 2015 metų Lukiškių TI-K vėl sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri toliau vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.
Kamerų langų angose įstatytos metalinės grotos, o langų stiklai aptraukti metaliniu tinklu. Nuteistieji (suimtieji) dažnai specialiai sugadina metalinį tinklą, padaro jame skylių ir bando permesti daiktus, raštelius ir pan. iš savo gyvenamosios kameros kitiems asmenims. Tam, kad nuteistieji to negalėtų padaryti, langų angose įdėtos metalinės grotos. Grotos įrengtos vadovaujantis teisės aktais bei nepažeidžia kamerose laikomų asmenų teisių.
Asmenys skirstomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje įtvirtintų nuostatų.
Maistas, skirtas dalinimui, yra laikomas sandariuose bei uždengtuose termosuose. Termosai, kuriuose yra laikomas paruoštas maistas, yra atidaromi tik tada, kai yra dalinamas maistas nuteistiesiems ir suimtiesiems, todėl maistas visada yra paduodamas šiltas.
Pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje teritorijoje laikantis Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio reikalavimų. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka nuteistasis. Pagal Bausmių vykdymo kodekso nuostatas, atsižvelgiant į grupę, kuriai priskirti nuteistieji, bei jų buvimo kalėjime laikinumą, suteikiamas nuo dviejų valandų iki valandos pasivaikščiojimas. Pasivaikščiojimas gryname ore yra nuteistųjų teisė, bet ne pareiga. Lukiškių TI-K atsiliepime nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad suimtiesiems ar nuteistiesiems turi būti suteikiama galimybė pasivaikščioti gryname ore ne mažiau kaip aštuonias valandas, kadangi pareiškėjo minima aštuonių valandų per dieną rekomendacija yra taikytina įvairiai veiklai kalinimo metu (darbas, sportas, švietimas ir pan.), o ne pasivaikščiojimui gryname ore.
Lukiškių TI-K teigimu, teismui pateiktame skunde pareiškėjas neįrodė jam padarytos žalos, nepagrindė jos dydžio, skundą grindė abstrakčiais, bendro pobūdžio argumentais, todėl pareiškėjo reikalavimą atlyginti neturtinę žalą laiko nesąžiningu noru pasipelnyti valstybės sąskaita.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų kalinimo Lukiškių TI-K sąlygų laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gegužės 6 d.
Dėl valstybės pareigos atlyginti žalą
Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką ar neveikimą, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ar neveikimo ir atsiradusios žalos.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų Lukiškių TI-K gyvenimo sąlygų ir dėl to patirtų sukrėtimų, todėl yra aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis, nustatantis, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, laikomi tardymo izoliatoriuose, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Baudžiamojo proceso kodeksas, šis ir kiti įstatymai. Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta fundamentali žmogaus teisių apsaugos nuostata, jog vykdant suėmimą, draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą.
Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformulavęs taisyklę, jog atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, bylose dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančių kalinimo sąlygų, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., 2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014, 2013 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013).
Lukiškių TI-K pateikė teismui Vilniaus visuomenės sveikatos centro atliktus kamerų, kuriose panašiu laikotarpiu buvo apgyvendintas pareiškėjas, patikrinimų aktus, tačiau teismas neturi duomenų apie gyvenimo sąlygas visose pareiškėjo kamerose jo apgyvendinimo laikotarpiu. Kita vertus, kai kurie pareiškėjo skunde išdėstyti nusiskundimai yra pernelyg bendro pobūdžio ir reikalavimas atsakovės atstovui paneigti abstrakčius pareiškėjo teiginius neatitiktų teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo gyvenimo sąlygos Lukiškių TI-K vertintinos pagal byloje esančius duomenis.
Dėl ieškinio senaties taikymo
Vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 8 dalimi, reikalavimams dėl žalos atlyginimo yra taikomas 3 metų ieškinio senaties terminas. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Ieškinio senatį pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį (CK 1.131 str. 1 d.).
Šiame kontekste pažymėtina tai, kad teisės į ieškinį atsiradimas, kartu ir ieškinio senaties termino pradžia nusakoma ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimą), nes teisę ginti savo pažeistas teises asmuo gali įgyvendinti tik žinodamas, kad šios yra pažeistos. Asmuo apie savo teisės pažeidimą gali sužinoti tą pačią dieną, kada ji buvo pažeista, tačiau šis momentas gali nesutapti, t. y. asmuo apie tai gali sužinoti vėliau. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista. Siekiant nustatyti ieškinio senaties termino pradžią būtina išsiaiškinti, kurią dieną rūpestingas ir apdairus asmuo, esant tokioms pat aplinkybėms, galėjo ir turėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista. Nuo tos dienos ir turėtų būti skaičiuojamas ieškinio senaties terminas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2010).
Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pažymėtina, jog pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą sieja su tuo, kad jis laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gegužės 6 d. buvo kalinamas Lukiškių TI-K pažeidžiant teisės aktų reikalavimus (buvo laikomas nehigieniškomis, antisanitarinėmis sąlygomis, be to, nebuvo laikytasi teisės aktuose nustatytų reikalavimų dėl vienam asmeniu turinčio tekti minimalaus gyvenamojo ploto ir kt.). Pareiškėjo teigimu, dėl šių neteisėtų veiksmų (teisės aktų pažeidimų) jis patyrė didelę kančią, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, jam buvo sutrikdyta sveikata (atsirado skrandžio problemos, sutriko fizinė ir psichinė sveikata ir kt.).
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi nuoseklios pozicijos, kad, jei pareiškėjas jautė tokį diskomfortą, jis turėjo suvokti, jog jo teisės gali būti pažeidžiamos ir kreiptis dėl galimo jo teisių pažeidimo, informacijos dėl gynybos gavimo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1096/2014). Juolab, paprastai asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (CK 6.250 str. prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (CK 6.271 str. prasme). Pastebėtina, jog šiuo atveju pareiškėjas nenurodė aplinkybių, leidžiančių kitaip vertinti įvardintą situaciją, jo galimą žalos ir teisių pažeidimo suvokimo momentą. Atsižvelgiant į neteisėtų veiksmų pobūdį, jais sukeliamą žalą, diskomfortą, darytina išvada, kad pareiškėjas jo teisių pažeidimo metu turėjo suvokti apie jo galimai pažeidžiamas teises. Esant tokiai susiklosčiusiai situacijai, darytina išvada, kad pareiškėjas visą jo nurodytą laikotarpį žinojo arba turėjo žinoti apie tai, kad jam ne tik neužtikrinama teisė į minimalų gyvenamąjį kameros plotą, tenkantį vienam asmeniui, bet ir ribojamas jo privatumas, jis buvo kalinamas kamerose, kurios neatitiko higienos normų reikalavimų.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į CK 1.125 straipsnio 8 dalyje ir CK 1.127 straipsnio 1 dalyje išdėstytą teisinį reglamentavimą ir taikytiną teismų praktiką, nagrinėjamu atveju pareiškėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo atsakovo prašymu yra taikytinas trejų metų senaties terminas, pradedant terminą skaičiuoti nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2017 m. liepos 14 d. (skundo teismui išsiuntimo diena), ir tai reiškia, kad taikant ieškinio senaties terminą, pareiškėjui neturtinė žala galėtų būti priteistina už laikotarpį nuo 2014 m. liepos 15 d. iki 2016 m. gegužės 6 d. (trejų metų laikotarpis). Pažymėtina, jog objektyvių priežasčių, dėl kurių pareiškėjas galėjo praleisti senaties terminą ir tokiu būdu atsirastų pagrindas spręsti dėl jo (termino) atnaujinimo, pareiškėjas nepateikė. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo sprendžiamas vertinant aplinkybes, atsiradusias laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 15 d. iki 2016 m. gegužės 6 d. (pareiškėjo buvimo kamerose Nr. 370, 357, 360, 299A, 367, 374, 312, 280, 268, 112A, 134, 105, 382, 371, 106, 324, 300, 285, 314, 272, 109, 325, 107, 113, 333, 379, 191, 144, 288, 267, 207, 97, 125, 209, 226A, 222, 234, 79, 241, 204, 216, 215, 217, 243, 90, 224 gyvenimo sąlygas paminėtu laikotarpiu). Pritaikius ieškinio senaties terminą, pareiškėjas už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. liepos 14 d. nebeturi teisinio pagrindo į neturtinės žalos atlyginimą.
Dėl vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto
Pareiškėjo teigimu, Lukiškių TI-K buvimo laikotarpiu jam nebuvo užtikrintas vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamosios vietos plotas.
Ginčo laikotarpiu minimalius kalinimo vietų kamerų plotui keliamus reikalavimus reglamentavo Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas) 1.3.1 papunktis, kuriame nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Pareiškėjas skunde pateikia savo vienam asmeniui tenkančio ploto skaičiavimo metodologiją, t. y. kiek vienam asmeniui laisvo ploto tenka įrengtoje kameroje (apstatytoje baldais ir įrengus sanitarinį mazgą), bei kiek, jo manymu, vienam asmeniui tektų laisvo ploto, jeigu būtų įskaičiuotas baldų ir sanitarinio mazgo plotas. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtame asmens laikymo tardymo izoliatoriuje sąlygas nustatančiame akte nėra nurodyta, jog į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas bei baldai. Šios nuostatos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje paprastai aiškinamos kaip nereikalaujančios taikyti atskirą ploto apskaičiavimo metodologiją ir kiekvienu nagrinėjamu atveju iš bendro ploto išskaičiuoti sanitarinio mazgo užimamą plotą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-741-415/2017, 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-771-1062/2017, 2017 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-650-552/2017 ir kt.).
Europos Žmogaus Teisių Teismas yra išaiškinęs, kad turėtų būti laikomasi ankstesnėse bylose suformuoto aiškinimo, kad 3 kv. m plotas, tenkantis asmeniui daugiavietėse kamerose, yra minimalus standartas, taikomas vertinant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio galimą pažeidimą. Šiuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Teismas išaiškino, kad kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, kita vertus, į turimo ploto kameroje apskaičiavimą reikėtų įtraukti plotą, užstatytą baldais (EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad į sanitarinį mazgą, skaičiuojant plotą, atsižvelgiama tokiu atveju, kai pripažįstamas pareiškėjo atžvilgiu 3 kv. m ploto pažeidimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017, 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1511-252/2017 ir kt.).
Iš pareiškėjo pateiktų, atsiliepime į skundą ir Kalinamojo (nuteistojo) asmens įskaitos kortelės (b. l. 10–12, 19–24, 38–45) nurodytų duomenų apie pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpius, kartu su juo kamerose buvusių asmenų skaičių ir kamerų plotus, matyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas kamerose Nr. 370, 357, 360, 299A, 367, 374, 312, 280, 268, 112A, 134, 105, 382, 371, 106, 324, 300, 285, 314, 272, 109, 325, 107, 113, 333, 379, 191, 144, 288, 267, 207, 97, 125, 209, 226A, 222, 234, 79, 241, 204, 216, 215, 217, 243, 90, 224. Pareiškėjas 2014-07-15–2014-07-21 buvo laikomas kameroje Nr. 370 (plotas – 7,01 kv. m; 1 asmuo kameroje). 2014-07-22 perkeltas į kamerą Nr. 357 (plotas – 6,52 kv. m; 1 asmuo kameroje). 2014-07-23 perkeltas į kamerą Nr. 360 (plotas – 6,59 kv. m; 1 asmuo kameroje). 2014-07-24–2014-07-28 kamera Nr. 360 (1 asmuo kameroje). 2014-07-29 perkeltas į kamerą Nr. 299A (plotas – 7,45 kv. m; 2 asmenys kameroje). 2014-07-29 perkeltas į kamerą Nr. 367 (plotas – 7,84 kv. m; 1 asmuo kameroje). 2014-07-29 perkeltas į kamerą Nr. 374 (plotas – 7,23 kv. m; 2 asmenys kameroje). 2014-07-30 kamera Nr. 374 (3 asmenys kameroje). 2014-07-31–2014-08-02 kamera Nr. 374 (4 asmenys kameroje). 2014-08-03–2014-08-04 kamera Nr. 374 (3 asmenys kameroje). 2014-08-05–2014-08-07 kamera Nr. 374 (2 asmenys kameroje). 2014-08-08 kamera Nr. 374 (1 asmuo kameroje). 2014-08-09–2014-08-20 kamera Nr. 374 (2 asmenys kameroje). 2014-08-21 kamera Nr. 374 (3 asmenys kameroje). 2014-08-22 perkeltas į kamerą Nr. 312 (plotas – 7,67 kv. m; 1 asmuo kameroje). 2014-08-23 perkeltas į kamerą Nr. 280 (plotas – 7,82 kv. m; 2 asmenys kameroje). 2014-08-24–2014-08-25 kamera Nr. 280 (3 asmenys kameroje). 2014-08-26 kamera Nr. 280 (2 asmenys kameroje). 2014-08-27 kamera Nr. 280 (3 asmenys kameroje). 2014-08-28–2014-08-31 kamera Nr. 280 (4 asmenys kameroje). 2014-09-01 perkeltas į kamerą Nr. 268 (plotas – 7,30 kv. m; 1 asmuo kameroje). 2014-09-01 perkeltas į kamerą Nr. 112A (plotas – 6,34 kv. m; 1 asmuo kameroje). 2014-09-02 perkeltas į kamerą Nr. 134 (plotas – 7,94 m; 2 asmenys kameroje). 2014-09-02 perkeltas į kamerą Nr. 105 (plotas – 7,38 kv. m; 2 asmenys kameroje). 2014-09-03 perkeltas į kamerą Nr. 382 (plotas – 7,25 kv. m; 1 asmuo kameroje). 2014-09-04–2014-09-05 kamera Nr. 382 (2 asmenys kameroje). 2014-09-06–2014-09-07 kamera Nr. 382 (1 asmuo kameroje). 2014-09-08 perkeltas į kamerą Nr. 371 (plotas – 7,18 m; 2 asmenys kameroje). 2014-09-09 kamera Nr. 371 (3 asmenys kameroje). 2014-09-10–2014-09-12 kamera Nr. 371 (2 asmenys kameroje). 2014-09-13 kamera Nr. 371 (3 asmenys kameroje). 2014-09-14–2014-09-18 kamera Nr. 371 (2 asmenys kameroje). 2014-09-19 perkeltas į kamerą Nr. 106 (plotas – 7,38 kv. m; 2 asmenys kameroje). 2014-09-20 perkeltas į kamerą Nr. 371 (plotas – 7,18 kv. m; 1 asmuo kameroje). 2014-09-21–2014-09-26 kamera Nr. 371 (2 asmenys kameroje). 2014-09-27–2014-10-01 kamera Nr. 371 (3 asmenys kameroje). 2014-10-02–2014-10-03 kamera Nr. 371 (1 asmuo kameroje). 2014-10-04–2014-10-15 kamera Nr. 371 (2 asmenys kameroje). 2014-10-16 perkeltas į kamerą Nr. 324 (plotas – 7,68 kv. m; 2 asmenys kameroje). 2014-10-17–2014-10-22 kamera Nr. 324 (3 asmenys kameroje). 2014-10-23–2014-10-24 kamera Nr. 324 (2 asmenys kameroje). 2014-10-25 kamera Nr. 324 (3 asmenys kameroje). 2014-10-26–2014-10-27 kamera Nr. 324 (2 asmenys kameroje). 2014-10-28 kamera Nr. 324 (3 asmenys kameroje). 2014-10-29 perkeltas į kamerą Nr. 300 (plotas – 7,78 kv. m; 2 asmenys kameroje). 2014-10-30–2014-11-03 kamera Nr. 300 (3 asmenys kameroje). 2014-11-04–2014-11-25 kamera Nr. 300 (2 asmenys kameroje). 2014-11-26–2014-12-17 kamera Nr. 300 (3 asmenys kameroje). 2014-12-18 kamera Nr. 300 (2 asmenys kameroje). 2014-12-19–2014-12-23 kamera Nr. 300 (3 asmenys kameroje). 2014-12-24 kamera Nr. 300 (4 asmenys kameroje). 2014-12-25 kamera Nr. 300 (2 asmenys kameroje). 2014-12-26–2015-01-01 kamera Nr. 300 (4 asmenys kameroje). 2015-01-02 perkeltas į kamerą Nr. 285 (plotas – 7,08 kv. m; 3 asmenys kameroje). 2015-01-02 perkeltas į kamerą Nr. 314 (plotas – 7,58 kv. m; 1 asmuo kameroje). 2015-01-03 perkeltas į kamerą Nr. 272 (plotas – 7,75 kv. m; 1 asmuo kameroje); 2015-01-03 perkeltas į kamerą Nr. 109 (plotas – 7,31 kv. m; 1 asmuo kameroje). 2015-01-04 kamera Nr. 109 (2 asmenys kameroje). 2015-01-05 perkeltas į kamerą Nr. 325 (plotas – 7,64 kv. m; 1 asmuo kameroje). 2015-01-06–2015-01-08 kamera Nr. 325 (4 asmenys kameroje). 2015-01-09 perkeltas į kamerą Nr. 107 (plotas – 7,38 kv. m; 1 asmuo kameroje). 2015-01-10 perkeltas į kamerą Nr. 113 (plotas – 6,43 kv. m; 1 asmuo kameroje). 2015-01-11 kamera Nr. 113 (3 asmenys kameroje). 2015-01-12 perkeltas į kamerą Nr. 300 (plotas – 7,78 kv. m; 2 asmenys kameroje). 2015-01-13–2015-01-14 kamera Nr. 300 (4 asmenys kameroje). 2015-01-15–2015-01-26 kamera Nr. 300 (3 asmenys kameroje). 2015-01-27 kamera Nr. 300 (2 asmenys kameroje). 2015-01-28 kamera Nr. 300 (3 asmenys kameroje). 2015-01-29–2015-02-04 kamera Nr. 300 (2 asmenys kameroje). 2015-02-05 kamera Nr. 300 (4 asmenys kameroje). 2015-02-06–2015-02-10 kamera Nr. 300 (2 asmenys kameroje). 2015-02-11–2015-03-16 kamera Nr. 300 (3 asmenys kameroje). 2015-03-17–2015-03-19 kamera Nr. 300 (2 asmenys kameroje). 2015-03-20 kamera Nr. 300 (3 asmenys kameroje). 2015-03-21–2015-03-25 kamera Nr. 300 (2 asmenys kameroje). 2015-03-26 kamera Nr. 300 (3 asmenys kameroje). 2015-03-27 kamera Nr. 300 (1 asmuo kameroje). 2015-03-28–2015-04-01 kamera Nr. 300 (2 asmenys kameroje). 2015-04-02 kamera Nr. 300 (3 asmenys kameroje). 2015-04-03–2015-04-12 kamera Nr. 300 (2 asmenys kameroje). 2015-04-13 kamera Nr. 300 (1 asmuo kameroje). 2015-04-14–2015-04-16 kamera Nr. 300 (2 asmenys kameroje). 2015-04-17–2015-05-03 kamera Nr. 300 (3 asmenys kameroje). 2015-05-04–2014-05-05 kamera Nr. 300 (2 asmenys kameroje). 2015-05-06 kamera Nr. 300 (1 asmuo kameroje). 2015-05-07–2015-05-12 kamera Nr. 300 (2 asmenys kameroje). 2015-05-13–2015-05-25 kamera Nr. 300 (3 asmenys kameroje). 2015-05-26–2015-05-28 kamera Nr. 300 (2 asmenys kameroje). 2015-05-29 perkeltas į kamerą Nr. 333 (plotas – 7,72 kv. m; 2 asmenys kameroje). 2015-05-29 perkeltas į kamerą Nr. 379 (plotas – 6,94 kv. m; 1 asmuo kameroje). 2015-05-30 perkeltas į kamerą Nr. 191 (plotas – 7,94 kv. m; 2 asmenys kameroje). 2015-05-31–2015-06-04 kamera Nr. 191 (3 asmenys kameroje). 2015-06-05 perkeltas į kamerą Nr. 144 (plotas – 7,94 kv. m; 3 asmenys kameroje). 2015-06-06 perkeltas į kamerą Nr. 379 (plotas – 6,94 kv. m; 1 asmuo kameroje). 2015-06-07 kamera Nr. 379 (2 asmenys kameroje). 2015-06-08 perkeltas į kamerą Nr. 288 (plotas – 7,68 kv. m; 1 asmuo kameroje). 2015-06-09–2015-06-10 kamera Nr. 288 (1 asmuo kameroje). 2015-06-11 kamera Nr. 288 (2 asmenys kameroje). 2015-06-12 perkeltas į kamerą Nr. 267 (plotas – 7,63 kv. m; 2 asmenys kameroje). 2015-06-12 perkeltas į kamerą Nr. 107 (plotas – 7,38 kv. m; 2 asmenys kameroje). 2015-06-13–2015-06-15 kamera Nr. 107 (1 asmuo kameroje). 2015-06-16 perkeltas į kamerą Nr. 207 (plotas – 6,80 kv. m; 1 asmuo kameroje). 2015-06-17–2015-06-18 kamera Nr. 207 (2 asmenys kameroje). 2015-06-19 perkeltas į kamerą Nr. 94 (plotas – 7,94 kv. m; 1 asmuo kameroje). 2015-06-20–2015-06-28 kamera Nr. 94 (2 asmenys kameroje). 2015-06-29 perkeltas į kamerą Nr. 125 (plotas – 6,48 kv. m; 1 asmuo kameroje). 2015-06-30 perkeltas į kamerą Nr. 209 (plotas – 6,83 kv. m; 1 asmuo kameroje). 2015-07-01–2015-07-08 kamera Nr. 209 (1 asmuo kameroje). 2015-07-09 perkeltas į kamerą Nr. 94 (plotas – 7,94 kv. m; 1 asmuo kameroje). 2015-07-10–2015-07-22 kamera Nr. 94 (2 asmenys kameroje). 2015-07-23 perkeltas į kamerą Nr. 226A (plotas – 5,49 kv. m; 1 asmuo kameroje). 2015-07-24–2015-07-27 kamera Nr. 226A (2 asmenys kameroje). 2015-07-28 perkeltas į kamerą Nr. 222 (plotas – 6,93 kv. m; 1 asmuo kameroje). 2015-07-29–2015-08-06 kamera Nr. 222 (2 asmenys kameroje). 2015-08-07 perkeltas į kamerą Nr. 234 (plotas – 6,86 kv. m; 1 asmuo kameroje). 2015-08-08–2015-08-19 kamera Nr. 234 (1 asmuo kameroje). 2015-08-09–2015-09-07 kamera Nr. 234 (2 asmenys kameroje). 2015-09-08–2015-09-20 kamera Nr. 234 (1 asmuo kameroje). 2015-09-21 perkeltas į kamerą Nr. 79 (plotas – 7,94 kv. m; 1 asmuo kameroje). 2015-09-22–2015-10-01 kamera Nr. 79 (2 asmenys kameroje). 2015-10-02 perkeltas į kamerą Nr. 241 (plotas – 6,80 kv. m; 1 asmuo kameroje). 2015-10-03–2015-10-07 kamera Nr. 241 (2 asmenys kameroje). 2015-10-08 kamera Nr. 241 (1 asmuo kameroje). 2015-10-09–2015-11-04 kamera Nr. 241 (2 asmenys kameroje). 2015-11-05 perkeltas į kamerą Nr. 204 (plotas – 6,90 kv. m; 1 asmuo kameroje). 2015-11-06–2015-12-02 kamera Nr. 204 (2 asmenys kameroje). 2015-12-03 perkeltas į kamerą Nr. 216 (plotas – 6,83 kv. m; 1 asmuo kameroje). 2015-12-04–2015-12-14 kamera Nr. 216 (2 asmenys kameroje). 2015-12-15–2015-12-30 kamera Nr. 216 (1 asmuo kameroje). 2015-12-31–2016-01-11 kamera Nr. 216 (2 asmenys kameroje). 2016-01-12–2016-01-20 kamera Nr. 216 (1 asmuo kameroje). 2016-01-21–2016-02-10 kamera Nr. 216 (2 asmenys kameroje). 2016-02-11 kamera Nr. 216 (1 asmuo kameroje). 2016-02-12–2016-02-22 kamera Nr. 216 (2 asmenys kameroje). 2016-02-23–2016-02-27 kamera Nr. 216 (1 asmuo kameroje). 2016-02-28–2016-04-05 kamera Nr. 216 (2 asmenys kameroje). 2016-04-06 perkeltas į kamerą Nr. 215 (plotas – 6,96 kv. m; 1 asmuo kameroje). 2016-04-07 perkeltas į kamerą Nr. 243 (plotas – 6,90 kv. m; 1 asmuo kameroje). 2016-04-08–2016-04-12 kamera Nr. 243 (2 asmenys kameroje). 2016-04-13 perkeltas į kamerą Nr. 217 (plotas – 6,90 kv. m; 1 asmuo kameroje). 2016-04-14–2016-04-20 kamera Nr. 217 (1 asmuo kameroje). 2016-04-21–2016-04-24 kamera Nr. 217 (2 asmenys kameroje). 2016-04-25 perkeltas į kamerą Nr. 90 (plotas – 7,94 kv. m; 1 asmuo kameroje). 2016-04-26–2016-04-28 kamera Nr. 90 (2 asmenys kameroje). 2016-04-29 perkeltas į kamerą Nr. 224 (plotas – 5,33 kv. m; 1 asmuo kameroje). 2016-04-30–2016-05-05 kamera Nr. 224 (1 asmuo kameroje). 2016-05-06 perkeltas į kamerą Nr. 216 (plotas – 6,83 kv. m; 1 asmuo kameroje).
Iš nurodytų duomenų matyti, kad pareiškėjas buvo laikomas kamerose vienas arba kartu su kitais asmenimis. Nustatyta, kad vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto reikalavimas buvo pažeistas šiomis dienomis: 2014-07-30 (1 para, vienam asmeniui tenkantis plotas – 2,41 kv. m), 2014-07-31–2014-08-04 (3 paras vienam asmeniui tenkantis plotas buvo 1,8 kv. m, 1 parą – 2,41 kv. m, iš viso 4 paros), 2014-08-21 (1 para, vienam asmeniui tenkantis plotas – 2,41 kv. m), 2014-08-24–2014-08-25 (1 para, vienam asmeniui tenkantis plotas – 2,41 kv. m), 2014-08-24–2014-08-25 (1 para, vienam asmeniui tenkantis plotas – 2,6 kv. m), 2014-08-27 (1 para, vienam asmeniui tenkantis plotas – 2,6 kv. m), 2014-08-28 – 2014-08-31 (3 paros, vienam asmeniui tenkantis plotas – 1,95 kv. m), 2014-09-08–2014-09-18 (10 parų, vienam asmeniui tenkantis plotas svyravo nuo 2,3 kv. m iki 3,59 kv.), 2014-10-04–2014-10-15 (11 parų, vienam asmeniui tenkantis plotas – 3,59 kv. m), 2014-10-17–2014-10-22 (5 paros, vienam asmeniui tenkantis plotas – 2,56 kv. m), 2014-10-25 (1 para, vienam asmeniui tenkantis plotas – 2,56 kv. m), 2014-10-28 (1 para, vienam asmeniui tenkantis plotas – 2,56 kv. m), 2014-10-30–2014-11-03 (4 paros, vienam asmeniui tenkantis plotas – 2,59 kv. m), 2014-11-26–2014-12-17 (21 para, vienam asmeniui tenkantis plotas – 2,59 kv. m), 2014-12-24 (1 para, vienam asmeniui tenkantis plotas – 1,94 kv. m), 2014-12-26–2015-01-02 (6 paras vienam asmeniui tenkantis plotas – 1,94 kv. m, 1 parą – 2,36 kv. m), 2015-01-06–2016-01-08 (2 paras, vienam asmeniui tenkantis plotas – 1,91 kv. m), 2015-01-11 (1 para, vienam asmeniui tenkantis plotas – 2,14 kv. m), 2015-01-13–2015-01-26 (13 parų, vienam asmeniui tenkantis plotas svyravo nuo 1,94 kv. iki 2,59 kv. m), 2015-01-28 (1 para, vienam asmeniui tenkantis plotas – 2,59 kv. m), 2015-02-05 (1 para, vienam asmeniui tenkantis plotas – 1,94 kv. m), 2015-02-11–2015-03-16 (33 paros, vienam asmeniui tenkantis plotas – 2,59 kv. m), 2015-03-20 (1 para, vienam asmeniui tenkantis plotas – 2,59 kv. m), 2015-04-02 (1 para, vienam asmeniui tenkantis plotas – 2,54 kv. m), 2015-04-17–2015-05-03 (16 parų, vienam asmeniui tenkantis plotas – 2,59 kv. m), 2015-05-13–2015-05-25 (12 parų, vienam asmeniui tenkantis plotas – 2,59 kv. m), 2015-05-31–2015-06-05 (5 paros, vienam asmeniui tenkantis plotas – 2,64 kv. m), 2015-06-07 (1 para, vienam asmeniui tenkantis plotas – 3,47 kv. m), 2015-06-17–2015-06-18 (1 para, vienam asmeniui tenkantis plotas – 3,4 kv. m), 2015-07-24–2015-07-27 (3 paros, vienam asmeniui tenkantis plotas – 2,74 kv. m), 2015-07-29–2015-08-06 (8 paros, vienam asmeniui tenkantis plotas – 3,46 kv. m), 2015-08-09–2015-09-07 (29 paros, vienam asmeniui tenkantis plotas – 3,43 kv. m), 2015-10-03–2015-10-07 (4 paros, vienam asmeniui tenkantis plotas – 3,4 kv. m), 2015-10-09–2015-11-04 (26 paros, vienam asmeniui tenkantis plotas – 3,4 kv. m), 2015-11-06–2015-12-02 (26 paros, vienam asmeniui tenkantis plotas – 3,45 kv. m), 2015-12-04 – 2015-12-14 (10 parų, vienam asmeniui tenkantis plotas – 3,41 kv. m), 2015-12-31 – 2016-01-11 (11 parų, vienam asmeniui tenkantis plotas – 3,41 kv. m), 2016-01-21–2016-02-10 (20 parų, vienam asmeniui tenkantis plotas – 3,41 kv. m), 2016-02-12–2016-02-22 (10 parų, vienam asmeniui tenkantis plotas – 3,41 kv. m), 2016-02-28–2016-04-05 (37 paros, vienam asmeniui tenkantis plotas – 3,41 kv. m), 2016-04-08–2016-04-12 (4 paros, vienam asmeniui tenkantis plotas – 3,45 kv. m), 2016-04-21–2016-04-24 (3 paros, vienam asmeniui tenkantis plotas – 3,45 kv. m). Taigi, vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto reikalavimas (3,6 kv. m) iš viso buvo pažeistas 361 parą (pareiškėjas Lukiškių TI-K iš viso buvo laikomas 661 parą). Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjui net 149 paras nebuvo užtikrintas EŽTT 3 kv. m ploto standartas. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju sanitariniai mazgai yra kamerose, pareiškėjui tekęs plotas tokiose kamerose buvo dar mažesnis, o jo galimybės judėti kameroje buvo itin ribotos. Teismas Lukiškių TI-K argumentus, kad įstaiga negali daryti įtakos kalinamų asmenų skaičiui, atmeta kaip nereikšmingus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-207-822/2017 ir kt.), kadangi suimtiesiems ar nuteistiesiems asmenims garantuojamų teisių užtikrinimas įkalinimo įstaigose yra pozityvi valstybės pareiga (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2577-556/2017 ir kt.), o ta aplinkybė, kad kalėjimas yra perpildytas ir jame trūksta vietų, neatleidžia kalėjimo administracijos nuo pareigos pasirūpinti kalinio sveikata (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-618-552/2016 ir kt.). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K 361 parą buvo laikomas perpildytose, t. y. teisės aktų reikalavimų dėl kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui, neatitinkančiose kamerose. Taigi CK 6.271 straipsnio prasme yra pagrindas konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtus veiksmus. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas 149 paras buvo laikomas kamerose, kuriose jam teko mažiau nei 3 kv. m ploto, asmeninės erdvės trūkumas laikytinas tokiu rimtu, jog taip pat yra pagrindas konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą.
Dėl privatumo naudojantis sanitariniu mazgu
Pareiškėjas neturtinę žalą taip pat kildina iš to, jog kamerose nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais.
Pagal EŽTT praktiką, privatumas naudojantis tualetu, tam tikrose bylose buvo priskiriamas prie teisių minimumo, kuris turi būti suteikiamas kalinamiesiems, taip pat šios teisės atėmimas buvo laikomas svarbiu elementu, pateisinančiu išvadą, kad kalinimo sąlygos prilygo žeminančiam elgesiui, pažeidžiančiam Konvencijos 3 straipsnį (žr., pvz., 2002 m. liepos 15 d sprendimo byloje Nr. Kalashnikov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 47095/99), 99 p.; 2001 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Peers prieš Graikiją (pareiškimo Nr. 28524/95), 73–75 p.).
Pagal EŽTT praktiką, nacionalinės institucijos turi pozityvią pareigą suteikti prieigą prie sanitarinių įrenginių, kurie būtų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu būdu, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumą. EŽTT yra priminęs, kad pagal Europos komitetą prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą (CPT), sanitarinė zona, kuri yra tik iš dalies atskirta, nėra priimtina kameroje, kurioje laikomas daugiau nei vienas asmuo (CPT/Inf (2012) 13, 78 p. ir Bendrasis pranešimas [SPT/Inf (92) 3], 49 p.). Kamerų tualetai turėtų būti įrengiami su visišku atskyrimu, pvz., iki lubų (žr., pvz., EŽTT 2013 m. balandžio 25 d. sprendimą byloje Canali prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 40119/09)).
Lukiškių TI-K teigimu, tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas 1,5 m aukščio pertvara, kuri padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga, sanitarinis mazgas įrengtas pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus. Teisės aktuose neįtvirtintas reikalavimas atskirti sanitarinius mazgus nuo likusio kameros ploto. Lukiškių TI-K 2017 m. birželio 9 d. rašte (1 t., b. l. 10–13) nurodyta, kad sanitariniame mazge įrengta užuolaida privatumui užtikrinti. Taip pat nurodyta, kad dalyje gyvenamų kamerų yra įrengtos sanitarinio mazgo kabinos. Pareiškėjas skunde nurodė, kad sanitariniame mazge užuolaidų nėra. Dėstydamas aplinkybės dėl netinkamo kameros įrengimo nurodė, kad sanitarinio mazgo kabinoje nėra kriauklės. Vadinasi, galima daryti išvadą, kad dalyje pareiškėjo kamerų buvo užtikrintas privatumas, t. y. buvo įrengtos atskiros kabinos. Tačiau duomenų, kuriose konkrečiai kamerose sanitariniai mazgai buvo įrengti kaip atskiros kabinos su durimis, nėra. Dėl sanitariniame mazge įrengtų užuolaidų atkreiptinas dėmesys, jog EŽTT ne vienoje byloje pažymėjo, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš sulaikytojo bet kokį privatumą naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visą laiką matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angą / akutę (žr., pvz., 2009 m. kovo 12 d. sprendimo byloje A. M. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 15217/07), 97 p., 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimo byloje Grishin prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 30983/02) 94 p. ir kt.), net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiškai uždengti tualetą durimis ar užuolaida (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08), 165 p.). Teismas taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., EŽTT 2015 m. kovo 10 d. sprendimo byloje Varga ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.), 81, 82, 90 p.). Be to, EŽTT byloje Savenkovas prieš Lietuvą neigiamai vertino aplinkybę, kad Lukiškių TI-K kameroje buvo atviri tualetai be pakankamo privatumo (žr., pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimo byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02) 81 p.). Į šią EŽTT praktiką nuosekliai atsižvelgia ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiško pobūdžio bylose (žr., pvz., 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017 ir kt.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė konkrečių kamerų, kuriose nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais. Kita vertus, Lukiškių TI-K neteigė, kad pareiškėjui buvo užtikrintas visiškas privatumas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjui Lukiškių TI-K ne visu ginčo laikotarpiu buvo užtikrinta teisė į privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais ir tai turėjo įtakos jo sąlygų bloginimui. Tai suteikia pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu buvo laikomas Lukiškių TI-K žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis. Pareiškėjo teiginiai dėl smarvės, kuri lieka po pasinaudojimo sanitariniu mazgu, susiję su kameros vėdinimu, todėl teismas dėl to plačiau pasisakys nagrinėdamas klausimą dėl ventiliacijos.
Dėl kamerų įrengimo, aprūpinimo baldais
Pareiškėjo teigimu, kriauklė įrengta ne sanitarinio mazgo kabinoje, o už kabinos ribų. Kamerose taip pat nebuvo veidrodžių. Be to, valgomieji staliukai buvo labai maži (54 cm x 58 cm), prie jų pritvirtintos dvi kėdutės, todėl visi kameroje esantys asmenys negalėdavo valgyti vienu metu ir pareiškėjui dažnai tekdavo valgyti atšalusį maistą.
Kamerų įrengimą reglamentuoja Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintos Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), kurių 14.5 papunktyje nurodyta, kad kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Kameroje įrengiamas praustuvas. Pažymėtina, kad šiose taisyklėse nėra įtvirtinta, kad praustuvas turi būti įrengtas sanitarinio mazgo kabinoje. Be to, pareiškėjas neteigia, kad kamerose nebuvo praustuvo, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų šiuo aspektu. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad teisės aktuose nėra reglamentuota vieta, kur turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, todėl pareiškėjo nusiskundimas, kad sanitarinis mazgas įrengtas prie durų, o langas – priešingoje pusėje ir dėl to nėra galimybės tinkamai išvėdinti kamerą, atmestinas kaip nepagrįstas (Pastaba: dėl galimybės išvėdinti kamerą teismas plačiau nepasisakys, nes šį klausimą nagrinės spręsdamas dėl kamerų ventiliacijos).
Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.6 punkte nurodyta, kad kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Pareiškėjo teigimu, valgomieji staliukai buvo per maži (54 cm x 58 cm), be to prie jų buvo tik po dvi kėdutes. Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, kad stalo matmenys yra apie 0,6 m x 0,5 m, t. y. panašaus dydžio, kokį nurodė ir pats pareiškėjas. Šiose taisyklėse nėra reglamentuota, kokie turi būti kameroje esančių baldų matmenys, o ir pareiškėjas nagrinėjamu atveju neteigė, jog kamerose apskritai nebuvo staliuko. Tačiau, kaip nustatyta, pareiškėjas buvo laikomas perpildytose kamerose, todėl sutiktina su pareiškėju, kad vagyti vienu metu visiems kameroje esantiems asmenims prie tokio nedidelio stalo yra nepatogu, galimai asmenims tenka valgyti atvėsusį maistą, todėl teismas šiuos pareiškėjo teiginius vertina pareiškėjo naudai.
Reikalavimas, kad sanitariniame mazge turi būti veidrodis, įtvirtintas HN 76:2010 (21 punktas). Atkreiptinas dėmesys, kad Tardymo izoliatorių ir įrengimo taisyklėse nėra reikalavimo kalinius aprūpinti veidrodžiais. HN 134:2015 tokio reikalavimo taip pat nėra. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neindividualizavo, kuriose būtent kamerose jam trūko veidrodžio, o atsakovės atstovo teigimu, veidrodžiai buvo iškabinti visose kamerose (1 t., b. l. 12). Todėl, atsižvelgiant į didelį pareiškėjo pakeistų kamerų kiekį, proporcingumo principo neatitiktų reikalavimas atsakovės atstovui paneigti tokius abstrakčius pareiškėjo teiginius. Be to, pareiškėjas nenurodė ir nepateikė duomenų, kad būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją su prašymu išduoti į kamerą veidrodį ir toks prašymas būtų netenkintas. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų šiuo pagrindu.
Dėl higienos sąlygų (ventiliacijos, temperatūros, drėgmės, patalynės ir kt.)
Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerų nebuvo galima tinkamai išvėdinti, todėl jose nuolat tvyrojo smarvė, trūko oro. Akcentavo, kad sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą.
Ginčui aktualiu laikotarpiu laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus bei sveikatos priežiūros organizavimą nustatė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos“ bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – HN 76:2010) bei nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – HN 134:2015, abi kartu – Higienos normos).
Pagal HN 76:2010 24 punktą ir HN 134:2015 17 punktą, laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Kita vertus, vadovaujantis HN 76:2010 2 punktu ir HN 134:2015 3 punktu, šios Higienos normos yra taikomos projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie Higienos normų reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Atsižvelgiant į tai, kad Lukiškių TI-K Higienos normų įsigaliojimo metu buvo veikianti įstaiga, jam nėra taikomas reikalavimas kamerose įrengti atskiras sanitarinių mazgų vėdinimo sistemas. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinti yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus. Aplinkybę, kad kamerose yra užtikrintas vėdinimas per langus, patvirtina Vilniaus visuomenės sveikatos centro aktai (žr. 1 t., b. l. 63, 79, 80, 82, 144, 130, 132, 142, 144, 158, 176, 179, 180, 184, 195; 2 t., b. l. 1). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo nusiskundimai dėl atskiros vėdinimo sistemos neįrengimo atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl pareiškėjo teiginių, jog kameras išvėdinti trukdė ir netinkamai įrengtos grotos, pažymėtina, kad pareiškėjas neindividualizavo kamerų, kuriose, anot jo, buvo netinkamai įrengtos grotos. Taip pat nenurodė ir nepateikė duomenų, kad dėl šių nusiskundimų teikė skundus Lukiškių TI-K administracijai, todėl reikalavimas, jog atsakovė paneigtų šiuos abstrakčius pareiškėjo nusiskundimus, neatitiktų proporcingumo principo. Šiame kontekste pažymėtina, kad Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.1 papunktyje įtvirtinta, kad langų angoje turi būti įstatomos grotos. Be to, Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktais tokie pažeidimai nenustatyti. Taigi, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų šiuo pagrindu.
Pareiškėjas skundėsi, kad žiemą kamerose buvo labai šalta, kadangi gyvenamosios kameros buvo visiškai nešildomos. Taip pat jose buvo labai drėgna.
Pagal HN 76:2010 24 punktą ir HN 134:2015 17 punktą, laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose patalpose oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C; santykinė oro drėgmė turi būti 35–65 proc. (HN 76:2010 26 punktas, HN 134:2015 16 punktas). Iš Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimų nustatyta, kad: oro temperatūra atitiko teisės aktų reikalavimus pareiškėjo kamerose Nr. 224 (1 t., b. l. 63), 226A (1 t., b. l. 80, 133), 112A (1 t., b. l. 82), 285, 299A (1 t., b. l. 114), 268 (1 t., b. l. 115), 109 (1 t., b. l. 132, 144), 107 (1 t., b. l. 158), 113 (1 t., b. l. 161), 125 (1 t. b. l. 176, 178), 360 (1 t., b. l. 178), 209 (1 t., 180), 226A (1 t., b. l. 184, 189), 222 (1 t., b. l. 191), 360 (1 t., b. l. 195); santykinė drėgmė atitiko teisės aktų reikalavimus pareiškėjo kamerose Nr. 241 (1 t., b. l. 69), 112A (1 t., b. l. 82), 285, 299A (1 t., b. l. 114), 268 (1 t., b. l. 115), 109 (1 t., b. l. 132, 144), 107 (1 t., b. l. 158), 125 (1 t., b. l. 176, 178), 360 (1 t., b. l. 178), 209 (1 t., b. l. 181), 226A (1 t., b. l. 184, 186), 222 (1 t., b. l. 191), 217, 234 (2 t., b. l. 1), 224 (2 t., b. l. 4). Nustatyta, kad pareiškėjo kamerose Nr. 382 ir Nr. 241 oro temperatūra neatitiko teisės aktų reikalavimų (1 t., b. l. 63, 69), o santykinė oro drėgmė neatitiko teisės aktų reikalavimų šiose pareiškėjo kamerose: Nr. 371 (1 t., b. l. 56) ir 216 (1 t., b. l. 79). Duomenų apie visose pareiškėjo kamerose buvusią oro temperatūrą, santykinę drėgmę, nėra, tačiau pareiškėjas pakankamai nekonkretizavo nusiskundimų, nenurodė konkrečių kamerų, kuriose neva egzistavo paminėti pažeidimai ir kokiu būdu jis tai nustatė, todėl nesant byloje pareiškėjo nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad kitose pareiškėjo kamerose buvo viršyta santykinės oro drėgmės norma, oro temperatūra neatitiko teisės aktų reikalavimų. Byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjo teisė į tinkamą gyvenamąją aplinką neužtikrinus teisės aktų reikalavimus atitinkančios oro temperatūros buvo pažeista laikotarpiais nuo 2014-09-03 iki 2014-09-07 (4 paros) ir nuo 2015-10-02 iki 2015-11-04 (33 paros), o neužtikrinus teisės aktų reikalavimus atitinančios santykinės oro drėgmės – 2014-09-09–2014-09-18 (9 paros), 2014-09-20–2014-10-15 (25 paros), 2015-12-03–2016-04-05 (124 paros), 2016-05-06 (1 para) (iš viso 196 paras).
Pareiškėjo teigimu, išduodama patalynė buvo visiškai nudėvėta, todėl miegoti tekdavo praktiškai ant metalinių gultų.
HN 76:2010 63 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi būti aprūpinami švariais lovos skalbiniais, rankšluosčiais ir asmens higienos priemonėmis pagal teisės akto nustatytas normas. Draudžiama laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nedezinfekuotą (neišvalytą) minkštąjį inventorių (čiužinį, pagalvę, antklodę) ir neskalbtus lovos skalbinius bei rankšluosčius perduoti kitiems asmenims (HN 76:2010 65 punktas). Lukiškių TI-K teigimu, kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas bei kitas teisės aktuose nurodytas inventorius. Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo akte nurodyta, kad patalynė kameroje Nr. 360 vizualiai švari, nesuplyšusi (1 t., b. l. 178). Pareiškėjas neindividualizavo, kuriose konkrečiai kamerose jam buvo išduota nudėvėta patalynė, taip pat nenurodė ir nepateikė duomenų, jog būtų kreipęsis į administraciją su prašymais pakeisti netinkamą patalynę, todėl pareiškėjo teiginiai, neva jis buvo aprūpintas netinkama patalyne, atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas taip pat skundžiasi tuo, jog tekdavo sumokėti už batų, viršutinių ir apatinių drabužių skalbimą. Dėl to dalis nuteistųjų, neturintys sąskaitose pinigų, skalbdavo ir džiovindavo drabužius kamerose, taigi jose būdavo labai drėgna.
Pagal HN 76:2010 64 punktą laisvės atėmimo vietų veikiančiose skalbyklose turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Pagal HN 134:2015 40 punktą, laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprūpinami švariais apatiniais ir viršutiniais drabužiais. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 ,,Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 285 punktą, nuteistiesiems suteikiama galimybė gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu ,,Dėl tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 107 punktas nustato, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems suteikiama galimybė gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius.
Pažymėtina, kad suimtieji ir nuteistieji už negrynus pinigus, esančius jų asmeninėse sąskaitose, gali naudotis viršutinių drabužių skalbimo ir džiovinimo paslauga, kaip tai nustatyta Lukiškių TI-K direktoriaus 2013 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 1-103 patvirtintame Suimtųjų ir nuteistųjų viršutinių drabužių skalbimo ir džiovinimo paslaugų teikimo tvarkos apraše. Pagal šį tvarkos aprašą suimtasis ar nuteistasis, neturintis pinigų, gali raštu kreiptis į būrio viršininką dėl galimybės išskalbti viršutinius drabužius nemokamai. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų teikęs tokius prašymus. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų šiuo aspektu.
Dėl vykdomų perkėlimų
Pareiškėjo teigimu, jis dėl nepateisinamų priežasčių buvo perkeltas 97 kartus iš vienos kameros į kitą, todėl tai sukėlė jam papildomų nepatogumų.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas buvo daug kartų perkeltas iš vienos kameros į kitą, tačiau vadovaujantis Suimtųjų (nuteistųjų) paskirstymo į kameras Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime tvarkos aprašu, patvirtintu Lukiškių TI-K direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr.1-57, įgyvendindami nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardydami konfliktines situacijas tarp suimtųjų (nuteistųjų) bei ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje, Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai turi teisę kiekvieną dieną vykdyti suimtųjų (nuteistųjų) perkėlimus iš vienos kameros į kitą. Šiuos perkėlimus Kriminalinės žvalgybos pareigūnai turi vykdyti griežtai vadovaudamiesi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio ir Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio nuostatomis. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų. Teismas sutinka su pareiškėju, kad dažnas perkėlimas iš kameros į kamerą gali sukelti papildomų nepatogumų, tačiau tuo pačiu pažymi, kad tam tikras suimtųjų ir (arba) nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, lėmusiu patekimą į laisvės atėmimo vietą.
Dėl aliarminio iškvietimo mygtuko
Pareiškėjas neturtinę žalą taip pat kildina iš to, jog kamerose nebuvo aliarminio pareigūnų iškvietimo mygtuko, todėl daugelis nusiskundimų likdavo neišgirstų. Be to, norint išsikviesti pareigūną, buvo daužoma į duris, o nuo triukšmo skaudėdavo galvą, kameroje tvyrojo įtampa.
Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.4 papunktis nustato, kad kameroje turi būti aliarminis iškvietimas. Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, kad gyvenamosiose kamerose yra įrengti aliarmo signalizacijos mygtukai, leidžiantys iškviesti apsaugos ir priežiūros poste budintį prižiūrėtoją. Taip pat pažymėjo, kad suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiškai gadina šią signalizaciją. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė jokių duomenų apie jam pavojingas aplinkybes, kurios jo laikymo metu Lukiškių TI-K vertė pasinaudoti aliarminiu iškvietimu. Kita vertus, atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nepaneigė pareiškėjo nurodytų aplinkybių, be to, byloje duomenų apie tai, kad pareiškėjo kamerose aliarminio iškvietimo mygtukai veikė, nėra. Tuo atveju, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomas aplinkybes, tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies naudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-54-858/2015). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo nurodytas aplinkybes teismas vertina pareiškėjo naudai.
Dėl pasivaikščiojimo ir pasivaikščiojimo kiemelių
HN 134:2015 12 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. HN 76:2010 18.4 papunktyje nurodyta, kad teritorijoje arba ant pastatų stogų turi būti įrengti pasivaikščiojimo kiemai; pasivaikščiojimo kiemai periodiškai valomi, jeigu dulka – laistomi.
Pareiškėjo teigimu, pasivaikščiojimo kiemeliai yra netvarkomi, juose daug šiukšlių, tvyro smarvė. Visi 1-ojo gyvenamojo korpuso pasivaikščiojimo kiemelio stogeliai yra kiauri, sulaužyti, todėl neapsaugo nuo lietaus. Tačiau pareiškėjas jo laikymo įstaigoje metu dėl netinkamos pasivaikščiojimo kiemelių būklės su skundais ar prašymais į įstaigos administraciją nesikreipė, nenurodė, kuomet konkretūs kiemeliai buvo netvarkingi. Pareiškėjas teismui taip pat nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų jo nurodytas aplinkybes dėl netinkamo pasivaikščiojimo kiemelių įrengimo ir tvarkymo. Vien abstrakčių pareiškėjo teiginių dėl netinkamos pasivaikščiojimo kiemelių būklės, nepakanka konstatuoti, kad Lukiškių TI-K administracija veikė neteisėtai. Kita vertus, Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose nurodyta, kad pasivaikščiojimo kiemeliai patikrinimo metu buvo tvarkingi (žr. 1 t., b. l. 100, 183). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad Lukiškių TI-K administracija veikė neteisėtai.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad jam nebuvo užtikrina teisė pasivaikščioti gryname ore ne mažiau kaip 8 valandas per dieną. Jo teigimu, vienos valandos pasivaikščiojimo praktika prieštarauja Europos komiteto prieš kankinimą ir laikymą, nubaudimą nežmoniškomis arba žeminančiomis sąlygomis išaiškinimui.
Šiuo aspektu teismas pažymi, kad Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą standarto (2002) 1 – Rev. 2006 II skyriaus „Įkalinimas“ pateiktos ištraukos iš trečiosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (93)12] 47 punkte nustatyta, kad „Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą mano, kad turėtų būti stengiamasi užtikrinti, kad kalintieji kardomojo įkalinimo įstaigose galėtų praleisti tinkamą dienos dalį (8 valandas ar daugiau) ne jų kamerose (angliškai – outside their cells) užimti skirtingo pobūdžio tikslinguose užsiėmimuose. Šiuo atveju minėtoje normoje rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis kalinamų asmenų buvimui ne savo kamerose, o ne, kaip nurodo pareiškėjas, laiko praleidimui lauke.
Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnis nustato, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Pareiškėjas skunde neneigė, kad jam buvo užtikrintas bent 1 valandos pasivaikščiojimas gryname ore. Galiojantys teisės aktai ilgesnių pasivaikščiojimo laikų nenustato, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimo.
Dėl pareiškėjo teiginių, jog dėl prasto oro į kiemelius apskritai neidavo, pažymėtina, kad teisės aktai nustato, kad pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka nuteistasis (Bausmių vykdymo kodekso 103 straipsnio 2 dalis). Pareiškėjas nenurodė ir nepateikė duomenų, kad jo laikymo įstaigoje metu dėl apribotos teisės išeiti pasivaikščioti su skundais ar prašymas kreipėsi į įstaigos administraciją. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir nesant duomenų, kad pareiškėjas nebuvo vedamas pasivaikščioti prieš jo valią, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad Lukiškių TI-K veikė neteisėtai.
Dėl informacijos teikimo, supažindinimo su informacija
Pareiškėjo teigimu, jis nebuvo supažindintas su teisės aktais (Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklėmis ir kt.), jam nebuvo teikiama teisinė informacija, taip pat informacija apie suimtųjų teises ir pareigas, dėl to jis negalėjo žinoti, kad jo teisės pažeidžiamos.
Dėl pareiškėjo teiginių, kad jis nebuvo supažindintas su teisine informacija, pažymėtina, kad Lukiškių TI-K yra suėmimą vykdanti institucija, o ne teisines konsultacijas teikianti įstaiga. Šiuo atveju akcentuotina, kad esant poreikiui, pareiškėjas turi teisę pasinaudoti valstybės garantuojama teisine pagalba. Be kita ko, Lukiškių TI-K 2017 m. birželio 9 d. rašte (1 t., b. l. 10–13) nurodyta, kad asmenys, atvykstantys į Lukiškių TI-K supažindinami su vidaus tvarkos taisyklėmis, dienotvarke, su jų teisėmis, pareigomis ir draudimais pasirašytinai. Dėl papildomo supažindinimo su dominančiais teisės aktais nuteistasis (suimtasis) gali kreiptis į Socialinės reabilitacijos būrio viršininką. Rašte taip pat teigiama, kad pareiškėjas, atvykęs į Lukiškių TI-K, priėmimo-paskirstymo skyriuje buvo supažindintas su vidaus tvarkos taisyklėmis, dienotvarkės reikalavimais, teisėmis ir pareigomis. Pažymima, kad kiekvieno aukšto koridoriaus stende kabo visa reikiama informacija apie kalinimo sąlygas, nuteistųjų teises ir pareigas. Kilus klausimams galima kreiptis į Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininką dėl norimos informacijos arba norimo informacijos ar teisės akto pateikimo. Kiekvienai kamerai sudaryti teisės aktų sąvadai, kuriuose yra pateikta visa reikiama informacija. Teismas neturi pagrindo nesivadovauti šiame rašte išdėstyta informacija. Pareiškėjui išaiškintina, jog teisės aktuose nėra reikalavimo, kad gyvenamosiose kamerose būtų iškabinta visa nuteistiesiems (suimtiesiems) reikiama informacija. Dar kartą pažymėtina, kad siekdamas gauti atitinkamą informaciją, asmuo turi teisę kreiptis į Socialinės reabilitacijos būrio viršininką su prašymu suteikti (pateikti) reikiamą informaciją, teisės aktus ir pan. Išdėstytos aplinkybės patvirtinta, kad kalinamiesiems bendrojo pobūdžio (įskaitant teisinę) informacija yra teikiama. Duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas norėdamas gauti atitinkamą informaciją kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją su prašymais ir tokie prašymai nebuvo patenkinti, byloje nėra. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesukėlė pagrindo jo atžvilgiu neturtinei žalai atsirasti.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje (žr., pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/102)).
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-107/2013). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumą, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017, 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1896/2013 ir kt.).
Pareiškėjas nurodė, kad dėl Lukiškių TI-K veiksmų jis patyrė dvasinį sukrėtimą, negatyvūs išgyvenimai padarė didelę fizinę ir psichologinę traumą.
Išnagrinėjus visus byloje esančius įrodymus, pareiškėjo patirtų pažeidimų trukmę ir jų mastą, pripažintina, kad pareiškėjas dėl nustatytų pažeidimų (per mažo ploto kamerose (361 para); neužtikrinus privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais; neužtikrinus tinkamos oro temperatūros ir drėgmės kamerose (196 paros); neužtikrinus galimybės pasinaudoti aliarminio iškvietimo mygtuku (visu ginčo laikotarpiu); nesudarant sąlygų valgyti visiems kameroje esantiems asmenims vienu metu), patyrė esminių nepatogumų ir dvasinių kančių, kurios viršijo įprastus kalinimo sąlygojamus suvaržymus. Todėl darytina išvada, jog egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti institucijos veiksmai – kalinimas pažeidžiant teisės aktuose nustatytus reikalavimus, žala – pareiškėjas dėl to patyrė esminių nepatogumų ir kančių, tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos. Taigi, reikalavimas dėl piniginės kompensacijos priteisimo už kalinimą netinkamomis sąlygomis iš esmės yra pagrįstas. Tačiau, teismo vertinimu, pareiškėjo prašoma priteisti 26 440 Eur piniginė kompensacija neturtinei žalai atlyginti yra akivaizdžiai per didelė.
Teismas, atsižvelgdamas į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą, į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydį), į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 4 000 Eur, todėl pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteistina 4 000 Eur kompensacija neturtinei žalai atlyginti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, kad susidarė 10,62 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimų, kurias prašė priteisti iš pareiškėjo.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Tuo atveju, jei skundas tenkinamas iš dalies, atsakovas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, proporcingą atmestų reikalavimų daliai. Kita vertus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad bylinėjimosi išlaidos už dokumentų kopijų parengimą nėra priteisiamos, kai įrodymai į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą (žr. 2016 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015). Šiuo atveju atsakovės atstovas atsiliepimą į skundą ir visą su ginču susijusią medžiagą pateikė vykdydamas teismo įpareigojimą, per ,,Liteko“ elektroninių paslaugų portalą, todėl darytina išvada, kad realių išlaidų nepatyrė. Atsižvelgiant į tai, Lukiškių TI-K prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.
Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle v. Finland; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132–133 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjo M. R. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui M. R. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 4 000 Eur (keturis tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Skundo dalį dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. liepos 14 d. atmesti.
Likusią skundo dalį atmesti.
Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.