- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-16
- Bylos Nr.
- e2S-420-425/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-03-05667-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimantas Misiūnas
- Atsakovas
- G. K.
- Ieškovas
- T. K.
- Kategorijos
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. e2S-420-425/2019.
Daina Lisaitė Teisminio proceso Nr. 2-08-03-05667-2018-8.
2019 m. gegužės 16 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas uždarame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės G. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. kovo 26 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-247-812/2019 pagal ieškovo T. K. ieškinį atsakovei G. K., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl nustatytos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas T. K. pirmosios instancijos teismui pateikė ieškinį dėl nustatytos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo. Kartu ieškovas prašė taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną ieškovo bendravimo su nepilnamete dukterimi tvarką, pagal kurią: jis bendrauja su vaiku atitinkamais savaitgaliais ir švenčių dienomis; bendravimo laikui pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos, o pasibaigus bendravimo laikui atsakovė pasirūpina vaiko paėmimu iš ieškovo gyvenamosios vietos; ieškovas taip pat bendrauja su vaiku atitinkamais vasaros atostogų laikotarpiais; bendravimo laikui pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos, o pasibaigus bendravimo laikui atsakovė pasirūpina vaiko paėmimu iš ieškovo gyvenamosios vietos; o taip pat, kad laikina tėvo bendravimo su vaiku tvarka gali būti keičiama tik šalių bendru sutikimu. Taip pat prašė leisti bendrauti jam su vaiku vieną savaitgalį per mėnesį nuo penktadienio vakaro iki sekmadienio vakaro.
2. Ieškovas nurodė, kad nors laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos, tačiau civilinės bylos nagrinėjimas užsitęsė, todėl teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui bei siekiant apsaugoti vaiko interesus papildomai prašo bylos nagrinėjimo laikotarpiui iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nustatyti laikiną tėvo bendravimo su vaiku tvarką.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas ieškovo prašymą tenkino iš dalies ir nustatė iki teismo sprendimo įsiteisėjimo laikiną bendravimo tvarką, pagal kurią ieškovas bendrauja su dukra: nuo 2019 m. balandžio 18 d. 10.00 val. iki balandžio 20 d. 16.00; nuo 2019 m. gegužės 11 d. ryto ((duomenys neskelbtini) treniruotės pradžios) iki gegužės 12 d. 16.00 val.; nuo 2019 m. gegužės 25 d. ryto ((duomenys neskelbtini) treniruotės pradžios) iki gegužės 26 d. 16.00 val.; nuo 2019 m. birželio 8 d. ryto ((duomenys neskelbtini) treniruotės pradžios) iki birželio 9 d. 16.00 val.; nuo 2019 m. birželio 22 d. ryto ((duomenys neskelbtini) treniruotės pradžios) iki birželio 24 d. 16.00 val. Taip pat nutarė, kad bendravimo laikui ieškovas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos ir pasibaigus bendravimo laikui atsakovė pasirūpina vaiko pasiėmimu iš ieškovo gyvenamosios ar kitos šalių sutartos vietos. Ieškovas bendrauja su dukra vasaros atostogų laikotarpiais: nuo 2019 m. liepos 1 d. 9.00 val. iki liepos 13d. 19.00 val.; nuo 2019 m. liepos 29 d. 9.00 val. iki rugpjūčio 4d. 19.00 val.; nuo 2019 m. rugpjūčio 12d. 9.00 val. iki rugpjūčio 18d. 19.00 val. Bendravimo laikui ieškovas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos ir pasibaigus bendravimo laikui parveža vaiką į jo gyvenamąją ar kitą šalių sutartą vietą. Laikina tėvo bendravimo su vaiku tvarka gali būti keičiama tik šalių bendru sutikimu. Šią nutartį pirmosios instancijos teismas nutarė vykdyti skubiai.
4. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsižvelgė į tai, kad šalių vaikas yra ugdomas papildomai ir vaikas yra išreiškęs nusivylimą dėl to, kad turi rinktis tarp mėgstamo užsiėmimo ir bendravimo su tėvu, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu būtina išsaugoti nepertraukiamą papildomą vaiko ugdymą ir pašalinti aplinkybes, lemiančias būtinybę vaikui rinktis tarp dviejų vaikui svarbių veiklos formų – bendravimo su tėvu ir (duomenys neskelbtini) treniruočių. Teismo vertinimu, kol vyksta bylos nagrinėjimas teisme ir kelionės į tėvo namus nėra itin intensyvios, teigiama emocinė būklė, kurią patirs vaikas, išsaugojęs mėgstamą užsiėmimą ir bendravimą su tėvu, ypatingai jam dalyvaujant ir stebint treniruotę, pripažintina vertesne už galimą fizinį nuovargį, patirtiną dėl kelionės į tėvo namus ir iš jos. Be to, įvertinus išvadą teikiančios institucijos pasiūlymus, teismo iniciatyva ieškovui skirtinas papildomas bendravimo laikas su vaiku 2019 m. gegužės 25-26 d. ir birželio 22-24d., įvertinus aplinkybę, kad birželio 24 d. yra nedarbo diena tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini).
5. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad atsakovė nenurodė jokių aplinkybių, jog ji yra suplanavusi ieškovo prašomu laikotarpiu savo atostogas, todėl bendravimo tvarka nustatytina ieškovo prašomu laiku dukters atostogų metu. Iš atsakovės paaiškinimų, vaikui bendravimas su tėvu jo šeimoje dešimt dienų nepertraukiamai prailgo, atsakovas su šeima automobiliu buvo išvykęs į slidinėjimo kurortą. Sprendžiant dėl vaiko bendravimo su tėvu trukmės, atsižvelgtina į aplinkybę, kad ieškovas su šeima ir dukterimi gali planuoti ilgesnės trukmės vasaros atostogų kelionę. Vaikas auga, didėja jo savarankiškumas, vaiką ir tėvą sieja tarpusavio ryšys, byloje nėra duomenų, kad vaikas nesutartų su tėvu, kad tėvas netinkamai panaudotų savo valdžią vaiko atžvilgiu. Vaikas ir tėvas, teismo vertinimu, turi išsaugoti įmanomai maksimalų bendravimą, todėl bendravimo tvarka netrumpintina. Tačiau pažymėtina, kiekvienu atveju šalys yra laisvos gera valia susitarti dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo trukmės su vaiku ir atsižvelgti į geriausius vaiko interesus, vaiko valią ir neversti vaiko bendrauti visą teismo skirtą laiką, jei vaikas aiškiai tam prieštarauja. Vaiko atostogų metu ieškovui prašant nustatyti bendravimo su vaiku laiką iki 19 val., nustatytina pareiga vaiką paimti iš vaiko gyvenamosios vietos ir pristatyti į gyvenamąją vietą iki 19 val.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu atsakovė G. K. prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
7. Nurodo, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės prieštarauja vaiko interesams ir neatitinka teisingumo, ekonomiškumo ir proporcingumo principų. Pabrėžia, jog pritaikius laikinąsias apsaugos priemones yra nustatyta ieškovo bendravimo su vaiku tvarka, iš esmės atitinkanti ieškovo reikalavimus, išdėstytus prašyme ir ieškinyje, išskyrus dėl vaiko pasiėmimo penktadieniais. Maža to, teismas nutartimi nustatė papildomas dienas, kuriomis ieškovas galėtų bendrauti su vaiku (2019 m. gegužės 25 d. – gegužės 26 d. ir 2019 m. birželio 22 – 24 d. Joninių šventės metu), nors ieškovas, atstovaujamas advokato, tokių reikalavimų nereiškė. Teismas, neatsižvelgdamas į atsakovės pateiktą informaciją dėl vaiko būsenos ilgesnį laikotarpį būnant be mamos, nustatė itin ilgus laikotarpius, kurių metu vaikas būtų su tėvo šeima vasaros metu. Be to, teismas visiškai nevertino kitų aplinkybių – kad vaikas ne itin sutaria su ieškovo šeimos nariais ir kt.).
8. Atsakovė pabrėžia, kad teismas visiškai nevertino, jog keleto dienų vaiko atostogos jau suplanuotos, be to, teismas visiškai neatsižvelgė į aplinkybę, kad ieškovas kovo mėnesį praleido su vaiku visą pastarosios atostogų laikotarpį – nuo kovo 9 d. iki kovo 17 d. Pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti ir vaiko sportinio ugdymo užsiėmimus, dėl ko dienomis, kuriomis nuspręsta, kad vaikas bendraus su ieškovu (t.y. nuo ketvirtadienio iki šeštadienio), vyksta (duomenys neskelbtini) treniruotės, dėl ko vaikas privalėtų praleisti šias treniruotes ir taip būtų sutrikdytas sportinis rėžimas.
9. Taip pat atsakovė nesutinka su teismo nutarties dalimi, kuria nustatyta, kad ji privalo užtikrinti vaiko parsivežimą iš ieškovo gyvenamosios ar kitos šalių sutartos vietos kiekvieno savaitgalio sekmadienį, kuomet vaikas bendrauja su tėvu. Nuo vaiko gimimo atsakovė rūpinasi dukra, o ieškovas daugiau dėmesio pradėjo skirti tik vaikui paūgėjus. Atsakovė vaiku rūpinasi kiekvieną dieną ir atitinkamai jai neturėtų būti užkraunama našta kiekvieną savaitgalį, kuomet ieškovas bendrauja su vaiku, užtikrinti vaiko parsivežimą iš ieškovo gyvenamosios vietos. Ieškovas taip pat nepateikia jokių paaiškinimų ir įrodymų, kad jis, vadovaujantis lygiateisiškumo principu, rūpintųsi vaiko buitimi (t.y. kartu ruoštų pamokas, atliktų kitas ugdymo įstaigos užduotis ir t.t.). Atsakovės vertinimu, užtikrinant tėvų lygiateisiškumo principą ieškovas privalėtų ne tik pagal savo pageidavimus praleisti su vaiku savaitgalius, bet ir rūpintis vaiko mokslais, ugdymu ir pan., t.y. tėvų lygiateisiškumo principas negali būti taikomas mechaniškai, ignoruojant atsakovės interesus. Kita vertus, ieškovui pasirinkus tam tikrą savaitgalį, atsakovė, kuri rūpinasi vaiku kasdieną, turėtų galimybę taip pat suplanuoti savo savaitgalį, įskaitant išvykas iš gyvenamosios vietos. Tačiau dėl skundžiama nutartimi numatyto įpareigojimo tą savaitgalį, kurį su vaiku pageidauja praleisti tėvas, parsivežti vaiką iš tėvo gyvenamosios vietos, atsakovė netenka galimybės kokybiškai praleisti savo laisvalaikį. Atsakovės vertinimu, aplinkybe, kad atsakovė gyvena ne Lietuvoje, negali būti grindžiamas įpareigojimas užtikrinti vaiko parvežimą į jo gyvenamąją vietą. Atitinkamai atsakovė negali būti apsunkinama prievole kas antrą tėvo bendravimo su vaiku savaitgalį rūpintis vaiko parsivežimu.
Šalies argumentai
10. Be to, ieškovui prieš pat teismo posėdį pateikus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, teismas tenkino visus ieškovo reikalavimus dėl vasaros laikotarpių motyvuojant tuo, kad atsakovė negalinti pateikti informacijos dėl vasaros planų. Atsakovės įsitikinimu, tokia teismo nuostata yra neteisėta ir nesąžininga, kadangi teismas atsižvelgė išimtinai tik į ieškovo pageidavimus ir visiškai nepaisė vaiko poreikių, ką patvirtina ir aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į atsakovės nurodomus duomenis apie vaiko patiriamą stresą bei neigiamus išgyvenimus ilgiau pasiliekant su ieškovo šeima.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į pateiktą atskirąjį skundą ieškovas prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
12. Nurodo, kad atsakovės teiginiai apie vaiko nesutarimus su ieškovo šeima yra visiškai neįrodyti; suplanuotas vaiko pusseserės atvykimas per Šv. Velykas niekaip negali sutrikdyto šventę; o (duomenys neskelbtini) treniruotės šeštadieniais, ieškovo vertinimu, yra numatytos specialiai, tam kad atsakovei būtų patogiau bei kas būtų pretekstas neleisti ieškovui bendrauti su dukra. Dėl atsakovės argumentų, susijusių su neva pažeidžiamu lygiateisiškumu dėl vaiko pasiėmimo bei grąžinimo sąlygų ieškovas nurodo, kad su atsakove buvo dar 2017 metais susitarę dėl vaiko pasiėmimo bei atvežimo laiko, tačiau atsakovė savavališkai tokio susitarimo nebesilaikė. Kartu nurodoma ir tai, jog apie ieškovo norą nustatyti laikiną bendravimo tvarką, kuri apimtų 2019 m. vasarą, atsakovei jau buvo žinoma seniai, o susitarimo dėl laikinos vaiko bendravimo tvarkos projektas buvo siunčiamas atsakovės atstovei dar 2019 m. sausio mėnesį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
14. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.
15. Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
16. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 3 dalis). Bendravimas su giminaičiais yra vaiko teisė (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Tai savarankiška teisė, kuri nėra išvestinė iš tėvų valdžios įgyvendinimo ir nereiškia tėvų valdžios pažeidimo nepriklausomai nuo to, ar ji įgyvendinama abipusiu sutarimu ar teismo tvarka. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama vaiko bendravimo su artimais giminaičiais svarba vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai. Vaiko teisės bendrauti su artimaisiais giminaičiais įgyvendinimas įstatymų leidėjo pavestas vaiko tėvams (CK 3.163 straipsnio 1 dalis). CK 3.172 straipsnyje nustatyta pareiga tėvams sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su artimaisiais vaiko giminaičiais, jeigu tai atitinka vaiko interesus. CK 3.176 straipsnyje nustatytas artimųjų giminaičių ir vaiko bendravimo teisės priverstinio įgyvendinimo mechanizmas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016m. birželio 3d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295-969/2016).
17. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė ieškovo ir šalių dukters laikiną bendravimo tvarką. Atsakovė tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai savo iniciatyva nustatė ieškovo ir vaiko bendravimo laikotarpį, kurio ieškovas net nebuvo prašęs, taip pat pažeidė tėvų lygiateisiškumą, nustatydamas atsakovei pareigą atvykti pasiimti vaiko po jo bendravimo su ieškovu laiko bei pažeidė vaiko interesus nustatydamas pakankamai ilgą laiką, kurį vaikas praleidžia su ieškovu, nors akivaizdu, kad vaikui toks terminas yra per ilgas ir vaikas nesutaria su ieškovo šeima. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamoje nutartyje išdėstytas išvadas, atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, o taip pat ir kitus byloje esančius duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjamoje byloje, o jas nustatydamas nepažeidė nei vaiko interesų, nei šalių lygiateisiškumo principo.
18. Pirmiausia pažymėtina tai, kad atskirojo skundo argumentai, susiję su vaiko bendravimo tvarkos sąlygomis Šv. Velykų metu bei atitinkamais laikotarpiais nuo 2019 m. balandžio 18 d. iki 2019 m. gegužės 12 d. apeliacinės instancijos teismo nėra plačiau bei išsamiau nagrinėjami, kadangi atskirojo skundo nagrinėjimo metu (2019-05-16) šios aplinkybės nebėra aktualios ir neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamos nutarties pagrįstumą ir teisėtumą.
19. Vertinant skundžiamoje nutartyje padarytas išvadas pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė bei aptarė faktiškai susiklosčiusią situaciją tarp šalių, ankstesnius jų tarpusavio susitarimus, šalių nepilnametės dukters poziciją, pateiktą per Vaiko teisių apsaugos specialistą, vaiko gyvenamąją vietą bei kasdieninį užimtumą, o taip pat byloje anksčiau taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pobūdį bei apimtį. Pastebėtina, kad nustatyta laikina bendravimo su vaiku tvarka iš esmės atitinka šalių 2017 m. rugpjūčio 25 d. susitarimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos sąlygas bei anksčiau byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių sąlygas, pagal kurias vaikas su ieškovu leidžia kas antrą savaitgalį, atsižvelgiant į vaiko šeštadienio rytais lankomų papildomo lavinimo užsiėmimų laiką. Kita vertus, teismas atsižvelgė į tai, kad teismo posėdžio metu iš esmės abi šalys sutiko, jog bendravimo tvarka, kuomet šalių vaikas bendrauja su ieškovu kas antrą mėnesio savaitgalį, abiem šalims yra iš esmės priimta. Kita vertus, tiek teismo posėdžio metu šalių nurodytos aplinkybės, tiek Institucijos, teikiančios išvadą, išdėstyti argumentai rodo, kad ieškovo žalingas poveikis vaikui nėra nustatytas, dėl ko vaiko bendravimas su abiem tėvais turi būti užtikrinamas kaip įmanoma labiau. Taigi aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nustatė laikiną bendravimo tvarką ieškovui bendraujant su vaiku kas antrą savaitgalį, patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas itin išsamiai ir detaliai nagrinėjo byloje susiklosčiusią situaciją bei prioritetu laikė būtent nepilnamečio asmens interesus. Negana to, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu sprendžiant klausimą dėl ieškovo pareikšto prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuomet buvo analizuojama ir iki tol buvusi nustatyta bendravimo tvarka kas antrą mėnesio savaitgalį, atsakovė nenurodė jokių pastabų dėl birželio mėnesio 22 – 24 dienų planų. Taigi vien ta aplinkybė, kad atsakovės gyvenamojoje vietoje Joninių šventė galimai yra švenčiama labiau, savaime nepatvirtina, kad šiomis dienomis vaiko ir tėvo bendravimas nustatytas negali būti.
20. Atskirajame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į šalių dukters papildomą ugdymą, t.y. kad metus laiko atitinkama sportine veikla užsiimančiam vaikui praleisti treniruotes yra žalinga. Tačiau, kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę įvertino ir nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu būtina išsaugoti ir nepertraukiamą papildomą vaiko ugdymą, dėl ko laikina bendravimo tvarka nustatyta taip, jog vaikas galėtų treniruotis, o šią treniruotę galėtų stebėti ieškovas ir po jos atitinkamai leisti laiką kartu.
21. Vertinant atskirojo skundo argumentus, susijusius su atsakovei kilsiančiais nepatogumais vykti parsivežti vaiką iš ieškovo tais mėnesio savaitgaliais, kuriais ieškovas bendrauja su vaiku, pastebėtina, kad abu vaiko tėvai turėti būti suinteresuoti, kad vaikas bendrautų kiek įmanoma daugiau su abiem skyrium gyvenančiais tėvais, todėl jų veiksmai prisidedant tiek prie šio bendravimo užtikrinimo taip pat turi būti abipusiai. Kita vertus, kaip jau minėta pirmosios instancijos teismo bei apeliacinės instancijos teismo nutartyje, kurioje buvo spręstas klausimas dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gruodžio 14 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, būtent atsakovė su vaiku išvyko gyventi į kitą valstybę savo iniciatyva. Aplinkybė, jog ir toje pačioje šalyje asmenys gali pakeisti savo gyvenamąją vietą ir dėl to atsirasti didelis atstumas tarp skyrium gyvenančių tėvų (atitinkamai pailgėja kelionės laikas), nepaneigia išvados, kad su bendravimo tvarkos įgyvendinimu susijusios neigiamos pasekmės yra abiejų tėvų pareiga ir jas turi dalintis abi šalys. Priešingai, suaugę asmenys, priimdami jiems reikalingus sprendimus turi pareigą įvertinti, kokiu būdu bei kaip užtikrins vaiko interesus.
22. Kartu pažymėtina ir tai, jog pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovės atstovė nurodė, kad neprieštarauja ieškovo bendravimui su vaiku. Aplinkybės, kurias nurodė atsakovė, t.y. kad po ilgesnio laiko buvimo atskirai dukra norėjo greičiau grįžti ir verkė, nesant jokių duomenų, nepatvirtina netinkamo ieškovo elgesio bei neleidžia spręsti, kad skundžiama nutartimi nustatytas vienas ilgesnis laikotarpis (nuo 2019 m. liepos 1 d. iki liepos 13 d.) pažeidžia nepilnamečio asmens interesus. Kita vertus, neabejotina, kad nepilnametė dukra per ilgesnį laiką pasiilgsta mamos, prie kurios yra prisirišusi, ir atitinkamai išreiškia savo emocijas. Tačiau vien tai savaime nepatvirtina, kad skundžiama nutartimi nustatyta laikina bendravimo tvarka pažeidžia nepilnamečio vaiko interesus. Be to, pirmosios instancijos teismas, priešingai nei tvirtinama atskirajame skunde, įvertino bei atsižvelgė į šias atsakovės nurodytas aplinkybes bei skundžiamoje nutartyje nurodė ir tai, kad šalių vaikas auga, didėja jo savarankiškumas, vaiką ir tėvą sieja tarpusavio ryšys, o byloje nėra duomenų, kad vaikas nesutartų su tėvu, kad tėvas netinkamai panaudotų savo valdžią vaiko atžvilgiu, dėl ko vaikas ir tėvas turi išsaugoti įmanomai maksimalų bendravimą. Negana to, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad kiekvienu atveju šalys yra laisvos gera valia susitarti dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo trukmės su vaiku ir atsižvelgti į geriausius vaiko interesus, vaiko valią ir neversti vaiko bendrauti visą teismo skirtą laiką, jei vaikas aiškiai tam prieštarauja.
23. Kiti atskirojo skundo argumentai nagrinėjamoje proceso situacijoje taip pat nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nenagrinėja ir dėl jų plačiau nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-38/2008; Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. kovo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.