Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės (apeliantės) (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-26-429-266/2016 pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui A. B., trečiajam asmeniui I. B., dėl 5858,32 Eur skolos ir palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

ieškovė (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Anykščių rajono apylinkės teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo A. B. 5526 Eur skolą, 332,32 Eur palūkanas dėl praleisto termino piniginei prievolei įvykdyti, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovo dukra I. B. 2011 metais pradėjo mokytis ieškovės mokykloje ir gyventi specialiai moksleivių apgyvendinimui skirtame bendrabutyje. Tačiau atsakovas už 2011-2012 mokslo metus piniginių lėšų už dukters mokymąsi ir įsiskolinimo nesumokėjo, nors ieškovė jį informavo apie esamą skolą, o atsakovas pripažino skolos egzistavimo faktą, 2012 m. birželio 27 d. pateikė pasižadėjimą atlyginti įsiskolinimą. Atsakovas neįvykdė įsipareigojimų per ieškovės papildomai nustatytą terminą iki 2012 m. rugsėjo 30 d. Ieškovei 2013 m. gegužės 21 d. atlikus mokėjimų patikrinimus, buvo nustatyta 5040 Eur skola už atsakovo dukters I. B. išlaikymą bendrabutyje, mokslų įmokas ir draudimą laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo mėnesio iki 2013 m. gegužės mėnesio. Atsakovo dukra I. B. ieškovės mokykloje ieškovė nuo 2013 m. birželio mėnesio mokslų netęsė ir jos bendrabutyje nebegyveno.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinį paliko nenagrinėtu bei išaiškino ieškovei teisę kreiptis su ieškiniu į atitinkamą Vokietijos Federacijos Respublikos teismą. Kartu skundžiama nutartimi buvo grąžintas ieškovės sumokėtas žyminis mokestis. Teismas sprendė, kad pagal byloje esančius duomenis atsakovas kartu su dukra I. B. nuolat gyvena (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dėl ko, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 782 str., ieškinys nėra teismingas Lietuvos Respublikos teismas ir turi būti paliekamas nenagrinėtu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – perduoti ieškovės ieškinį Anykščių rajono apylinkės teismui nagrinėti iš esmės. Apeliantė nurodo, kad ieškovė, nustatydama atsakovo nuolatinę gyvenamąją vietą, atsižvelgė į Gyventojų registro išrašo duomenis, pagal kuriuos atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k. Išvykimas į Vokietijos Federacinę Respubliką deklaruotas nebuvo. Mano, kad teismas netinkamai įvertino ir faktinę atsakovo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vietą, kurią pagrindžia ne tik Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo duomenys, pagal kuriuos atsakovas yra MB „T. S.“ vadovas, bet ir paties Anykščių rajono apylinkės teismo pateikta „SoDros“ pažyma apie asmens darbą 2015 m. balandžio 1 d. – 2016 m. balandžio 30 d. laikotarpiu. Todėl teismas nepagrįstai tenkino atsakovo prašymą, pažeidė Europos parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1215/2012 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinės ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo“ (toliau – Reglamentas) įtvirtintas teismingumo nustatymo taisykles, nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo taisykles, neatsižvelgė į faktinę ir oficialiais rašytiniais įrodymais pagrįstą atsakovo ekonominių ir socialinių interesų buvimo vietą. Be to, pirmosios instancijos teismui išsiuntus atsakovui pranešimą dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo jo gyvenamosios vietos adresu, atsakovas šį pranešimą gavo, prašė pratęsti terminą atsiliepimui į ieškinį civilinėje byloje pateikti, o vėliau pateikė ir prašymą bylą nagrinėti ne Lietuvos Respublikoje. Prienų rajono apylinkės teismo išduotas 2016 m. sausio 20 d. teismo įsakymas buvo įteiktas asmeniškai pasirašytinai atsakovui nuolatinės gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k. Tai dar kartą pagrindžia, kad atsakovo nuolatinė gyvenamoji bei nuolatinės rezidencijos vieta yra Lietuvos Respublikoje, todėl minėtas ginčas yra teismingas Lietuvos Respublikos teismams. Atskirajame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi atsakovo pateiktais dokumentais, kurie neatitiko procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų – nebuvo išversti į valstybinę kalbą bei tinkamos formos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 113 str. 3 d., 114 str. 1 d.). Tokie atsakovo veiksmai, tikėtina, yra nesąžiningi ir klaidina teismą.Papildomai atskirajame skunde nurodoma, kad Lietuvos Respublikoje gyvenantys asmenys privalo deklaruoti savo gyvenamąją vietą ir tais atvejais, kai išvyksta iš Lietuvos Respublikos ilgiau kaip 6 mėnesiams (Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 7 str. 1 d.). Taigi, atsižvelgiant į virš išdėstytus duomenis, Reglamento ir CPK 781, 787 bei 783 str. nuostatas, akivaizdu, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis nėra teisėta ir pagrįsta.Atsiliepimu į pateiktą atskirąjį skundą atsakovas A. B. prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovas nuo civilinio proceso pradžios pirmosios instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė bei pridėtais dokumentais įrodė, kad nei jis, nei jo dukra negyvena Lietuvoje, gyvenamąją vietą yra deklaravę Vokietijoje. Be to, ieškovės keliami reikalavimai, o taip pat su byla susisiję įrodymai yra Vokietijos Federacinėje Respublikoje, kadangi trečiasis asmuo I. B. mokėsi ir gyveno ieškovės mokslo įstaigoje, kuri yra Vokietijoje.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas, o Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 23 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės prašyme dėl termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo išdėstytas aplinkybes, faktą, jog terminas buvo praleistas labai nedaug, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovė piktnaudžiautų jai suteiktomis procesinėmis teisėmis, o taip pat atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus, sprendžia, jog prašymas atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti tenkinamas, ir jis atnaujinamas. Todėl skundžiamos nutarties teisėtumas ir pagrįstumas, atsižvelgiant į atskirojo skundo pagrindą, nagrinėjamas iš esmės. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatyta (CPK 329 str., 338 str.), todėl skundžiamos nutarties teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas pagal atskirojo skundo ribas ir jame nurodytus pagrindus. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl to, ar Anykščių rajono apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pagrįstai vertino, kad ieškovės pareikštas ieškinys nėra teismingas Lietuvos Respublikos teismas. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus, sprendė, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančius duomenis, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, o taip pat skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, sprendžia, kad Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 23 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta.Pažymėtina, kad 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo“ 4 str. 1 d. numatyta, jog pagal šį reglamentą asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškiniai turi būti pareiškiami tos valstybės narės teismuose, neatsižvelgiant į šių asmenų pilietybę. Reglamento 62 str. 1 d. įtvirtinta, kad teismas, norėdamas nustatyti, ar šalies nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, į kurios teismą buvo kreiptasi dėl bylos nagrinėjimo, taiko savo vidaus teisę. CPK 787 str. 1 d. 1 p. numatyta, kad bylos, nagrinėtinos ginčo teisena, tačiau neišvardytos šio Kodekso VII dalies LIX skyriaus antrajame skirsnyje, yra priskirtinos Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai, jeigu atsakovas ieškinio įteikimo metu yra Lietuvoje arba turi joje nuolatinę gyvenamąją vietą ar gyvena. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.12 str. 1 d. numatyta, kad fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta, reiškianti asmens teisinį santykį su valstybe ar jos teritorijos dalimi, yra toje valstybėje ar jos teritorijos dalyje, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena, laikydamas tą valstybę ar jos teritorijos dalį savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta.Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovo A. B. dukra ir bylos trečiasis asmuo I. B. Vokietijoje mokėsi (duomenys neskelbtini). Byla iškelta dėl to, kad atsakovas už dukros mokslą ir išlaikymą ieškovės bendrabutyje bei draudimą ieškovei pilnai nesumokėjo. Taigi, ginčo kilimo vieta, objektas, sutarties vykdymo vieta yra tiesiogiai susiję su Vokietijos Federacine Respublika ir joje ginčo santykiams taikytina teise. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamoje nutartyje nurodyta aplinkybe, jog pagal byloje esančius duomenis atsakovas kartu su dukra I. B. nuolat gyvena Vokietijoje. Šią aplinkybę papildomai patvirtina tai, kad procesiniai dokumentai atsakovui bei jo dukrai buvo įteikti Vokietijoje, kad teismui 2016 m. balandžio 21 d., t. y. po procesinių dokumentų įteikimo, A. B. ir I. B. pateikė prašymą dėl atsiliepimo termino pratęsimo, motyvuodami ir tuo, jog gyvena Vokietijoje (31, 32, 33 b. l.). Vokietijos federalinė finansų tarnyba A. B. yra suteikusi asmens kodą, naudojamą mokesčių apskaitai, jam Vokietijoje yra teikiamas pensijų draudimas, o taip pat nuo 2013 m. gruodžio 24 d. paskirta ir mokama valstybinio socialinio draudimo senatvės pensija. Be to, iš Centrinės Berlyno apygardos valdybos Gyventojų tarnybos 3 filialo registracijos patvirtinimo raštų, patvirtintų 2015 m. liepos 12 d., matyti, kad skundžiamoje nutartyje nurodytu adresu Vokietijoje gyvena ne tik atsakovas, tačiau ir jo žmona bei jų dukra I. B., kad į nurodytą būstą jie įsikėlė 2015 m. lapkričio 29 d. ir kad šis būstas yra vienintelė jų gyvenamoji vieta. Atsižvelgdamas į virš išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog esminė atsakovo ir trečiojo asmens asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta yra Vokietijoje, todėl ieškovė su ieškiniu turi teisę kreiptis į atitinkamą Vokietijos Federacijos teismą, juo labiau, kad, kaip matyti iš „Liteko“ sistemoje pateikiamos informacijos iš Gyventojų registro, A. B. 2016 m. balandžio 14 d. yra deklaravęs savo išvykimą į Vokietiją. Vien ta aplinkybė, kad Lietuvoje tebėra registruota Mažoji bendrija „T. S.“, kurios direktoriumi yra atsakovas, nepaneigia virš išdėstytų argumentų ir aplinkybių, įtikinamai patvirtinančių, jog esminė atsakovo interesų buvimo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje. Apeliantė teisingai nurodo, kad tuo metu, kai buvo priimta skundžiamoji nutartis, atsakovo A. B. pateikti įrodymai apie jo nuolatinę gyvenamąją vietą nebuvo išversti į valstybinę lietuvių kalbą, todėl teismas rėmėsi įrodymais, neatitinkančiais CPK 113 str. 3 d. reikalavimo. Tačiau procesinės teisės normų pažeidimas ar netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas nutarčiai panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, nes draudžiama panaikinti vien formaliais pagrindais iš esmės teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą (CPK 328 str., 329 str. 1 d.).Be to, skundžiamos nutarties priėmimo metu byloje jau buvo Gavimo/įteikimo/išmokėjimo/įrašymo pranešimai, atsakovo ir I. B. prašymas pratęsti terminą atsiliepimui pateikti, kuriuose nurodyti A. B. ir I. B. adresai yra analogiški neišverstuose dokumentuose nurodytiems adresams, t. y. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Todėl teismas, siekdamas pasitikslinti neišverstuose į valstybinę kalbą raštuose nurodytą atsakovų gyvenamąją vietą, turėjo galimybę galėjo tai padaryti remdamasis viešai internete pateikiamais žodynais bei atliekamais vertimais (CPK 179 str. 3 d.). Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Atsižvelgdamas į visus pirmiau išdėstytus duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio teismingumo nustatymo kriterijus. Dėl to skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 str. 1 d. p.).Dėl naujų įrodymų priėmimo. Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas pateikė naujus įrodymus – Federalinės finansų tarnybos raštą, Vokietijos pensijų draudimo fondo raštą ir kt., kuriais yra grindžiami atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai. Kadangi pateikti nauji įrodymai yra susiję su nagrinėjamo klausimo esme, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, jie priimami (CPK 314 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 23 d. nutartį palikti nepakeistą.