Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Sonergo“ nemokumo administratorės V. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. lapkričio 27 d. nutarties netenkinti prašymo dėl bazinio atlygio nemokumo administratorei padidinimo likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Sonergo“ bankroto byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų

8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis atmesti bendrovės nemokumo administratorės prašymą dėl bazinio atlygio padidinimo yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl naujo įrodymo

9. Bendrovės nemokumo administratorė prie atskirojo skundo pateikė 2025 m. rugpjūčio 18 d. AVNIS siūlomos nemokumo administratoriaus kandidatūros atrankos protokolą.

10. CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus įrodymus, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314, 338 straipsniai).

11. Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-684/2021, 101 punktas).

12. Pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas gali naudoti duomenis iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) ir iš kitų informacinių sistemų bei registrų. Bendrovės nemokumo administratorės pateiktas 2025 m. rugpjūčio 18 d. AVNIS siūlomos nemokumo administratoriaus kandidatūros atrankos protokolas sudarytas bendrovės bankroto byloje. Taigi, apeliacinės instancijos teismas nepriima pakartotinai teikiamo įrodymo, nes apeliacinės instancijos teismas turi teisę naudotis visais LITEKO duomenimis, informacinėmis sistemomis ir registrais.

Dėl nemokumo administratorės bazinio atlygio

13. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 26 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyta, kad jeigu teismas kelia bankroto bylą, teismo nutartyje papildomai nurodomas bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą nemokumo administratoriui.

14. Nemokumo administratoriaus atlygis reglamentuojamas JANĮ 77 straipsnyje. Nemokumo administratoriaus atlygį sudaro bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą, kintamasis atlygis už bankroto proceso administravimo rezultatus ir atlygis už ūkinės komercinės veiklos vykdymą, jeigu ji yra vykdoma (JANĮ 77 straipsnio 1 dalis). JANĮ 77 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą yra atlygio nemokumo administratoriui dalis už visą bankroto proceso administravimo laikotarpį ir jo sumą nustato teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) patvirtintais atlygio už bankroto proceso administravimą dydžiais, nustatytais atsižvelgiant į JANĮ 34 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytus juridinį asmenį apibūdinančius kriterijus. Paaiškėjus naujoms aplinkybėms dėl juridinį asmenį apibūdinančių kriterijų, teismas motyvuotu nemokumo administratoriaus arba kreditorių susirinkimo prašymu turi teisę pakeisti nustatytą bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą sumą (JANĮ 77 straipsnio 3 dalis). Bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą nemokumo administratoriui išmokamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka, proporcingai atliktų darbų apimčiai (JANĮ 77 straipsnio 4 dalis).

15. Siekiant bankroto proceso veiksmingumo, teisingumo bei teisinio aiškumo, siūloma numatyti, jog atlygis už bankroto proceso administravimą būtų skaidomas į dvi dalis (pastovią – bazinę ir kintamąją). Bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą yra atlygio nemokumo administratoriui dalis už visą bankroto proceso administravimo laikotarpį ir jo sumą nustato teismas vadovaudamasis Vyriausybės patvirtintais atlygio už bankroto proceso administravimą dydžiais, nustatytais atsižvelgiant į juridinį asmenį apibūdinančius kriterijus; kintamasis atlygis už bankroto proceso administravimo rezultatus yra atlygio nemokumo administratoriui dalis, kurio sumą apskaičiuotų nemokumo administratorius bankroto proceso pajamų ir bankroto proceso administravimo išlaidų skirtumą padauginęs iš Vyriausybės nustatyto procentinio dydžio, kuris būtų atvirkščiai proporcingas šio skirtumo dydžiui; atlygis už ūkinės komercinės veiklos vykdymą yra atlygio nemokumo administratoriui dalis, kuri mokama iš ūkinės komercinės veiklos pajamų ir kurio sumą nustato kreditorių susirinkimas. Toks teisinis reglamentavimas sudaro pagrindą aiškiam ir teisingam nemokumo administratorių darbo apmokėjimui, kuris didžiąja dalimi priklauso nuo nemokumo administratoriaus pastangų administruojant bankroto procesą, o taip pat skatina spartinti nemokumo procedūrų administravimą.

16. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarimo Nr. 924 2.2 punktu patvirtino bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą dydžius, kurie nustatomi, atsižvelgiantį į JANĮ 34 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytus juridinį asmenį apibūdinančius kriterijus (nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, gautinas sumas, nematerialųjį turtą, kitą turtą, kreditorių reikalavimų dydį ir skaičių, taikomą jurisdikciją), taikant atitinkamus vertės koeficientus. Bazinio atlygio dydis negali būti mažesnis už 5 minimaliąsias mėnesines algas (toliau – MMA) ir didesnis už 50 MMA.

17. Pagal nurodytą reglamentavimą nemokumo administratoriaus bazinis atlygis apskaičiuojamas pagal teisės aktų reikalavimus nustatytą MMA bankroto bylos iškėlimo dieną, todėl, nemokumo administratoriaus bazinis atlygis (JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 1 punktas) nustatomas, atsižvelgiant į juridinį asmenį apibūdinančius kriterijus: turto pobūdį (nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, gautinas sumas, nematerialųjį turtą, kitą turtą), kreditorių reikalavimų dydį ir kreditorių skaičių, taikomą jurisdikciją (teritorinę, tarptautinę), t. y. į juridinio asmens turtinę padėtį (turto vertę, įsipareigojimus), buvusią bankroto bylos iškėlimo dieną.

18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nutartimi iškėlus bendrovei bankroto bylą, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nemokumo administratoriui bazinį atlygį, vadovaujasi byloje esančiais duomenimis apie bankrutuojančios bendrovės būklę (dydį, turimą turtą ir finansinius įsipareigojimus) ir nustatytų aplinkybių pagrindu nusprendžia, kokio dydžio bazinis atlygis turi būti nustatytas nemokumo administratoriui. Pažymėtina, kad nemokumo administratoriaus baziniam atlygiui skirta pinigų suma yra mokama iš bendrovės lėšų, iš kurių taip pat tenkinami ir visų likviduojamos dėl bankroto bendrovės kreditorių finansiniai reikalavimai, todėl bazinio atlygio dydis yra tiesiogiai susijęs su kreditorių teisėmis ir jų reikalavimų patenkinimo galimybėmis – kuo daugiau lėšų bus skirta nemokumo administratoriaus baziniam atlygiui, tuo mažiau jų liks kreditorių reikalavimams patenkinti.

19. Pagal 2025 m. birželio 30 d. bendrovės balanso duomenis nustatyta, kad bendrovės turto balansinė vertė buvo 456 449,11 Eur (ilgalaikis turtas – 237 700,76 Eur, trumpalaikis turtas – 201 053,16 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 197 534,44 Eur, pinigai ir pinigų ekvivalentai – 191,33 Eur), finansiniai įsipareigojimai kreditoriams sudarė 756 753,68 Eur. Pagal 2025 m. birželio 30 d. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenis nustatyta, kad bendrovė 2025 m. patyrė 150 953,94 Eur nuostolių. Iki nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo bendrovės vadovas pateikė teismui du bendrovės kreditorių sąrašus. 2025 m. gegužės 14 d. kreditorių sąraše (dokumento registracijos Nr. CBP-183) nurodyta, kad bendrovė turi 76 kreditorius, kurių reikalavimai sudaro 648 527,29 Eur. 2025 m. birželio 15 d. kreditorių sąraše (dokumento registracijos Nr. DOK-8922) nurodyta, kad bendrovė turi 76 kreditorius, kurių finansiniai reikalavimai sudaro 635 203,08 Eur. Taigi, balanse ir kreditorių sąrašuose nurodytų įsipareigojimų kreditoriams dydis skyrėsi 13 324,21 Eur.

20. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas, vykdydamas nemokumo administratorių atranką, AVNIS suvedė tokius duomenis apie bendrovę: turto vertė – 456 449,11 Eur, kreditorių reikalavimai – 635 203,08 Eur, kreditorių skaičius – 76, įmonės dydis – didelė. Byloje nėra ginčo, kad teismas pažymėjo AVNIS, jog bendrovės bankroto procesas vykdomas, prisiimant administravimo išlaidų riziką. Kaip minėta, po bankroto bylos bendrovei iškėlimo Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. spalio 24 d. nutartimi patvirtino bendrovės 52 kreditorių 786 232,84 Eur finansinių reikalavimų sąrašą. 2025 m. lapkričio 7 d. nutartimi buvo patvirtinti dar dviejų kreditorių finansiniai reikalavimai. 2025 m. lapkričio 21 d. nutartimi teismas iš kreditorių sąrašo išbraukė 11 pirmosios eilės kreditorių (darbuotojus) ir vietoje jų į antrosios eilės kreditorių sąrašą įtraukė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrių su 55 158,19 Eur finansiniu reikalavimu.

21. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikta pakankamai bendrovės būklę apibūdinančių duomenų (apie turimą turtą, kreditorių skaičių ir jų reikalavimų dydį), nuo kurių priklauso bazinis nemokumo administratoriaus atlyginimas, pateikti duomenys prieštaringi, todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismas 2025 m. rugpjūčio 18 d. nutartyje iškelti bendrovei bankroto bylą nustatė minimalų (5 MMA) nemokumo administratoriaus atlyginimo dydį, t. y. 5 190 Eur. Taigi, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas 2025 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi nustatė minimalų nemokumo administratorės bazinio atlygio dydį (5 MMA), nes neturėjo pakankamai bendrovę apibūdinančių duomenų, nuo kurių priklauso bazinis nemokumo administratoriaus atlygis.

22. Byloje pateiktas 2025 m. birželio 30 d. balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita yra preliminarūs finansinės atskaitomybės dokumentai (už 2025 m. I pusmetį), t. y. sudaryti bendrovės ir nepateikti valstybės įmonės Registrų centro Juridinių asmenų registrui, todėl vien jų pagrindu nepakanka nustatyti tikrąją bendrovės turtinę būklę ir atitinkamai AVNIS skaičiuoklės pagrindu nustatyti bazinį nemokumo administratoriaus atlygio dydį. Nors bendrovės bankroto byloje patvirtinta kreditorių finansinių reikalavimų suma yra didesnė už buvusio bendrovės vadovo nurodytą kreditorių sąrašuose, tačiau bankroto byloje patvirtintų kreditorių skaičius yra daug mažesnis nei nurodytas minėtuose kreditorių sąrašuose. Be to, byloje nėra patikimų duomenų apie bendrovės preliminariame balanse įrašyto turto realią vertę.

23. Bendrovės nemokumo administratorė, prašydama padidinti bazinį atlygį, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė objektyvių duomenų, apibūdinančių tikrąją bendrovės būklę, kurie sudarytų pagrindą bendrovės turtinę padėtį vertinti kitaip, nei ji buvo įvertinta skundžiamoje nutartyje. Bendrovės nemokumo administratorė nepateikė duomenų apie bendrovės turimo turto realią vertę, o prašyme ir atskirajame skunde nurodė skirtingus bazinio atlygio dydžius, t. y. nemokumo administratorės pozicija dėl bazinio atlygio yra nenuosekli. Byloje nėra duomenų dėl bendrovės būklę apibūdinančių kriterijų, kuriais remiantis teismas galėtų pakeisti nustatytą bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą dydį (JANĮ 77 straipsnio 3 dalis). Nemokumo administratorės kartu su prašymu padidinti bazinį atlygį pateikta ištrauka iš Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto svetainėje patalpintos bazinio atlygio skaičiuoklės nepagrindžia, kad pirmosios instancijos teismas buvo netinkamai nustatęs bazinio atlyginimo dydį ir skundžiama nutartimi turėjo jį padidinti, kadangi skaičiavimas atliktas vadovaujantis preliminarių finansinės atskaitomybės dokumentų duomenimis, nepagrindžiančiais tikrosios bendrovės turtinės padėties.

24. Taigi, pirmosios instancijos teismas, neturėdamas pakankamai objektyvių duomenų, apibūdinančių bendrovę pagal nustatytus kriterijus, pagrįstai nepadidino nemokumo administratorei nutartimi iškelti bendrovei bankroto bylą nustatyto minimalaus 5 MMA bazinio atlygio, juolab kad skundžiamos nutarties priėmimas, paaiškėjus naujoms aplinkybės ir esant pagrindui, neužkerta kelio jį pakeisti (JANĮ 77 straipsnio 3 dalis). Kita vertus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad bazinis atlygis gali būti ir mažesnis nei nurodė nemokumo administratorė, atsižvelgiant į tai, jog byloje nėra duomenų apie realią bendrovės turtinę padėtį, t. y. visus kriterijus, reikšmingus bazinio atlygio nustatymui. Tai, kad bendrovės nemokumo administratorė privalo gauti teisingą atlygį už atliekamus administravimo veiksmus, savaime nereiškia, kad nenustačius naujų aplinkybių dėl bendrovę apibūdinančių kriterijų, teismas pagal nemokumo administratorės prašymą turi formaliais pagrindais padidinti nustatytą bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą sumą (JANĮ 77 straipsnio 3 dalis).

25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje nurodydamas, jog nutartis nėra skundžiama atskiruoju skundu, iš esmės padarė rašymo apsirikimą, nes po nutarties priėmimo bendrovės nemokumo administratorės atskirąjį skundą priėmė ir pateikė jį nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Taigi, bendrovės nemokumo administratorės teisė į apeliaciją nebuvo pažeista.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

26. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, pirmosios instancijos teismo išvados atitinka byloje surinktų įrodymų visetą. Atskirojo skundo argumentai nurodytų pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigia, panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį nėra teisinio pagrindo, todėl ši nutartis paliekama nepakeista, nes byla išspręsta teisingai. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.

27. Apeliantės atskirasis skundas atmetamas, todėl ji neįgijo teisės į žyminio mokesčio grąžinimą (CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 93 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. lapkričio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.