Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Alvydo Poškaus ir Donato Šerno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. T. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 5 d. papildomo sprendimo, priimtų civilinėje byloje Nr. 2-1500-343/2013 pagal ieškovo A. T. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Kvintencija“ dėl nuostolių atlyginimo, kur tretieji asmenys – Kauno rajono savivaldybė, BTA Insurance Company SE filialas Lietuvoje, uždaroji akcinė bendrovė „Arsaulitus“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir papildomo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos faktines aplinkybes, byloje surinktus įrodymus, tarp UAB „Arsaulitus“ ir Kauno rajono savivaldybės 2011 m. birželio 21 d. sudarytos materialiojo turto nuomos sutarties bei tarp Kauno rajono savivaldybės ir UAB „Kvintencija“ 2011 m. gruodžio 14 d. sudarytos saugos paslaugų sutarties sąlygas, sprendžia, jog iš tiesų pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą daryti išvadą, jog tarp ieškovo A. T. ir atsakovo UAB „Kvintencija“ nebuvo susiklostę jokie teisiniai santykiai, taip pat kad ieškovas neturi reikalavimo teisės į atsakovą UAB „Kvintencija“, nes nustačius, kad konkretus asmuo nėra materialinio teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas, jam neatsiranda pareiga atsakyti pagal pareikštą ieškinį.

Teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliantas netinkamai aiškina tarp Kauno rajono savivaldybės ir UAB „Kvintencija“ 2011 m. gruodžio 14 d. saugos paslaugų sutarties sąlygas (135-137 b. l., 2 t.) ir tarp proceso dalyvių susiklosčiusius teisinius santykius.

Sisteminė šių sutarties nuostatų analizė leidžia teigti, jog sutarties 2.1.2 punkte nurodyti tretieji asmenys turi būti suprantami kaip sutarties 2.1.1 punkte numatyti patalpų nuomininkai. Be to, UAB „Kvintencija“ įsipareigojo atlyginti kitai sutarties šaliai – būtent Kauno rajono savivaldybei, o ne nuomininkams ar kitiems asmenims, dėl netinkamo savo sutartinių įsipareigojimų vykdymo patirtus nuostolius.

Byloje nustatyta, kad ieškovui priklausantis automobilis BMW X5 buvo pavogtas iš teritorijos, esančios Ežero g. 1, Kaune, kurioje 2011 m. birželio 21 d. materialiojo turto nuomos sutarties pagrindu UAB „Arsaulitus“ iš Kauno rajono savivaldybės išsinuomojo patalpas. Ši teritorija pateko į 2011 m. gruodžio 14 d. saugos paslaugų sutartyje išvardintų saugojamų objektų sąrašą. Pažymėtina, kad ieškovas nėra nei 2011 m. birželio 21 d. materialiojo turto nuomos sutarties, nei 2011 m. gruodžio 14 d. sudarytos saugos paslaugų sutarties šalis. Taigi, akivaizdu, jog ieškovo ir atsakovo UAB „Kvintencija“, ieškovo ir Kauno rajono savivaldybės iš tiesų nesiejo jokie sutartiniai teisiniai santykiai. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovas 2011 m. gruodžio 1 d. įsidarbino UAB „Arsaulitus“ ir naudojosi UAB „Arsaulitus“ teikiamomis paslaugomis.

Teisėjų kolegija pažymi, jog šiuo atveju vien tai, kad automobilių priėmimo – perdavimo aktu (49 b. l., 2 t.) ieškovo automobilis BMW X5 Drive 35 D (2010) buvo perduotas saugoti UAB „Kvintencija“ nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog tarp ieškovo ir UAB „Kvintencija“ susiklostė pasaugos teisiniai santykiai. Šiuo atveju priėmimo – perdavimo aktas buvo sudarytas 2011 m. gruodžio 14 d. saugos paslaugų sutarties 2.1.2 punkto pagrindu tarp UAB „Kvintencija“ ir trečiojo asmens, t. y. Kauno rajono savivaldybei priklausančios patalpos nuomininko – UAB „Arsaulitus“, o ne ieškovo. Pažymėtina, kad priėmimo – perdavimo akte nėra nurodyta, jog atsakovas UAB „Kvintencija“ BMW X5 priėmė iš ieškovo ir įsipareigojo būtent ieškovui vykdyti minėto automobilio apsaugą. Akivaizdu, jog sudarant priėmimo – perdavimo aktą, UAB „Arsaulitus“ patvirtino, jog perduoti saugojimui automobiliai, tarp jų ir ieškovui priklausantis BMW X5, yra jo žinioje, o atsakovas įsipareigojo pasaugos paslaugas vykdyti būtent trečiojo asmens UAB „Arsaulitus“ naudai. Taigi, akivaizdu, jog priėmimo – perdavimo akto pagrindu pasaugos teisiniai santykiai susiklostė ne tarp ieškovo ir atsakovo, o būtent tarp atsakovo ir trečiojo asmens UAB „Arsaulitus“.

Ieškovui neįrodžius, jog jį su atsakovu sieja materialiniai teisiniai santykiai, iš kurio kildinamas ieškinio reikalavimas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovas neturi reikalavimo teisės į atsakovą UAB „Kvintencija“.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas), arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009). Taigi ieškovui pareiškus reikalavimą savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomam interesui apginti tik esant atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektui, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti šalių kilusį ginčą. Nustačius, kad konkretus asmuo nėra materialinio teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą ieškinį, nėra teisinio pagrindo tokį asmenį vertinti kaip tinkamą atsakovą byloje. Pagal CPK 45 straipsnio, reglamentuojančio netinkamos šalies pakeitimą tinkama, 1 dalį teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį atsakovą tinkamu atsakovu. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškovas nesutinka, jog atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės. Aiškindamas ir taikydamas teisės normas dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama, kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad pagal CPK 45 straipsnio 3 dalies prasmę prašyti pakeisti netinkamą šalį (tiek ieškovą, tiek atsakovą) gali bet kuri šalis, taip pat šis pakeitimas gali įvykti ir teismo iniciatyva; tačiau bet kuriuo atveju netinkamos šalies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2006).

Kaip matyti iš bylos duomenų, Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės ir išėjęs priimti teismo sprendimą, 2013 m. spalio 7 d. nutartimi (80-86 b. l., 3 t.) atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės ir išaiškino ieškovui A. T., kad: jis pareiškė ieškinį netinkamam atsakovui; jis turi teisę netinkamą atsakovą pakeisti tinkamu; jam nepakeitus netinkamos šalies tinkama, ieškinys bus išnagrinėtas iš esmės. Tačiau jokio prašymo dėl atsakovo pakeitimo po šios teismo nutarties priėmimo ieškovas nepareiškė, taip pat į paskirtą teismo posėdį neatvyko nei ieškovas, nei jo atstovė, taigi, ieškovo valia nebuvo pareikšta ir teismo posėdžio metu.

Apeliantas teigia, jog teismas, atnaujinęs bylos nagrinėjimą dėl proceso šalies pakeitimo, nepaisant ieškovo atstovės advokatės prašymo dėl jos ligos atidėti bylos nagrinėjimą, išnagrinėjo bylą nedalyvaujant ieškovui ir jo atstovei, tokiu būdu užkirsdamas kelią ieškovo teisei pasinaudoti kvalifikuota teisine pagalba ir būti atstovaujamam atstovo.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad bylos nagrinėjimo atidėjimą reglamentuoja CPK 162² straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog liga paprastai nelaikoma svarbi priežastis, dėl kurios galima būtų atidėti civilinės bylos nagrinėjimą. Kita vertus, kaip pagrįstai pastebėjo atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą, iš advokatės pateiktos medicininės pažymos negalima buvo spręsti, kad advokatė Loreta Kraujutaitienė posėdžio dieną (2013 m. lapkričio 11 d.) taip pat sirgo, nes pažymoje nurodyta, kad advokatė serga nuo 2013 m. lapkričio 2 d. ir gydymas tęsiamas (91 b. l., 3 t.). Be to, teismo posėdyje nedalyvavo ir pats ieškovas, jis taip pat nepateikė jokio prašymo atidėti civilinės bylos nagrinėjimą. Įvertinus tai, kad ieškovui ir jo atstovei advokatei buvo suteikta pakankamai laiko išreikšti valią dėl atsakovo pakeitimo, tačiau tai nebuvo padaryta jokia forma, be to, tokios valios ieškovas neišreiškė ir bylą nagrinėjant iki bylos nagrinėjimo atnaujinimo, nors atsiliepime į ieškinį atsakovas UAB „Kvintencija“ buvo pareiškęs savo poziciją, jog jis negali būti laikomas tinkamu atsakovu (24-38 b. l., 2 t.), yra pagrindas tokį ieškovo ir jo atstovės advokatės elgesį vertinti kaip atsisakymą netinkamą atsakovą pakeisti tinkamu. Kadangi ieškovas buvo atstovaujamas advokatės, t. y. profesionalaus teisininko, teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovui nebuvo užkirstas kelias pasinaudoti teisine pagalba, kadangi advokatė ieškovo poziciją dėl atsakovo pakeitimo galėjo išreikšti raštu (kaip ir pats ieškovas), tačiau to nepadarė, todėl iš to atsirandančias neigiamas pasekmes privalo prisiimti ieškovas.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, jog klausimą dėl atsakovo pakeitimo jis buvo iškėlęs 2013 m. gegužės 16 d. teismo posėdyje, pateikdamas patikslintą ieškinį. Visų pirma atsakovo UAB „Kvintecija“ ieškovas nepakeitė kitu atsakovu, o papildomai atsakovu buvo įtraukęs ir Kauno rajono savivaldybę. Toks ieškinio patikslinimas negali būti vertinamas kaip netinkamo atsakovo pakeitimas tinkamu atsakovu. Antra, kaip minėta šioje nutartyje, ieškovo nesiejo jokie materialiniai teisiniai santykiai ir su Kauno rajono savivaldybe, taigi, yra pagrindas vertinti, jog Kauno rajono savivaldybė taip pat negali būti laikoma tinkamu atsakovu šioje byloje.

Kita vertus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad priimdamas ieškinį savo žinion, teismas sprendžia tik procesinio teisinio pobūdžio klausimus. Parengiamojo teismo posėdžio metu teismas galutinai išsiaiškina šalių nuomonę ginčijamais klausimais, aplinkybes ir įrodymus, kuriais jų nuomonė grindžiama, t. y. parengiamajame teismo posėdyje galutinai suformuluojamas ieškinio dalykas ir pagrindas bei atsakovo gynybinė pozicija. Tuo tarpu teisminio nagrinėjimo metu ištiriami rengiantis teisminiam nagrinėjimui pateikti įrodymai ir išklausomi šalių tų įrodymų tyrimo rezultatų vertinimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008). Taigi, ieškovo atstovė advokato padėjėja S. Varneckienė atsakovo keitimo ar papildomo atsakovo įtraukimo į bylą klausimą galėjo iškelti parengiamajame teismo posėdyje, tuo labiau, kad atsakovas UAB „Kvintencija“ atsiliepime į ieškinį buvo paminėjęs apie tai, kad jis negali būti laikomas tinkamu atsakovu byloje. Tačiau šia teise ieškovo atstovė laiku nepasinaudojo, todėl nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti patikslintą ieškinį, pažeidė civilinio proceso teisės normas, priešingai, tokiu būdu buvo užkirstas kelias bylos nagrinėjimo vilkinimui. Be to, ieškovui ir jo atstovui Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartimi buvo suteikta papildoma galimybė išreikšti valią dėl atsakovo pakeitimo, tačiau šia teise ieškovas ir jo atstovė nepasinaudojo. Taigi, toks pasyvus ieškovo ir jo atstovės advokatės elgesys (turint omenyje, kad ieškovas ir jo atstovė nebuvo išreiškusi valios pakeisti atsakovą UAB „Konevncija“ kitu atsakovu ir prieš bylos nagrinėjimo atnaujinimą) vertintinas kaip atsisakymas keisti atsakovą, todėl pirmosios instancijos teismui buvo pagrindas ieškinį atmesti, kaip paduotą netinkamam atsakovui. Atmetus ieškovo ieškinį šiuo pagrindu, nebėra prasmės vertinti civilinės atsakomybės sąlygas, todėl dėl teismo teiginio, kad ieškovas neįrodė, jog automobilis buvo suremontuotas ir kad automobilio vertė buvo 169 010 Lt, pagrįstumo teisėjų kolegija atskirai nepasisako.

Nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą ir apelianto argumentai, susiję su tuo, kad teismas atsisakė sujungti nagrinėjamą bylą su civiline byla Nr. 2-2185-555/2013, kurioje ieškovas UAB „Arsaulitus“ pareiškė ieškinį atsakovams Kauno rajono savivaldybei, UAB „Kvintencija“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys - A. T., „BTA Insurance Company“. Pažymėtina, kad CPK 136 straipsnio nuostatos suteikia teisę bylas sujungti, bet nenustato jų sujungimo imperatyvo. Be to, teismo 2013 m. liepos 30 d. nutartyje išdėstyti motyvai dėl bylų sujungimo netikslingumo patys savaime negali būti laikomi kaip išankstinė teismo nuomonė dėl bylos išnagrinėjimo, nes dėl pareikštų skirtingose bylose ieškininių reikalavimų pagrįstumo teismas nepasisakė.

Apeliantas pagrįstai teigia, jog šiuo atveju dėl tame pačiame teisme nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo, remiantis CPK 136 straipsnio 4 dalimi, turėjo teisę spręsti to teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas. Nors iš 2013 m. liepos 30 d. nutarties turinio nematyti, jog teisėja R. Palubinskaitė civilinių bylų sujungimo klausimą sprendė kaip laikinai einanti Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigas, tačiau tai patvirtina Laikinai einančio teismo pirmininko pareigas Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko A. S. 2013 m. rugpjūčio 12 d. nutarties turinys (35-36 b. l., 3 t.). Taigi nėra pagrindo sutikti su apeliantu, jog civilinių bylų sujungimo klausimą išsprendė neturintis tokios teisės subjektas, t. y. kad šis klausimas buvo išspręstas pažeidžiant CPK 136 straipsnio 4 dalį.

Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes bei į tai, kad apeliantas nedetalizavo, kokiu būdu civilinių bylų nesujungimas turėjo reikšmės teisingam civilinės bylos išnagrinėjimui, teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo konstatuoti civilinio proceso teisės normų pažeidimą, nulemiantį skundžiamo teismo sprendimo neteisėtumą ar nepagrįstumą. Tuo tarpu ieškovo teiginiai apie teisėjos šališkumą yra deklaratyvaus pobūdžio.

Apeliantui nepaaiškinus, kokią įtaką teisingam bylos išnagrinėjimui turėjo ir teisėjos veiksmai skiriant R. V. A. baudą ar sprendžiant dėl šio asmens iškvietimo kaip liudytoją, teisėjų kolegija sprendžia, jog jokios reikšmės, vertinant skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, jie neturi, todėl dėl jų atskirai nepasisako. Pažymi, kad jie nesudaro pagrindo abejoti ir teisėjos nešališkumu, objektyvumu.

Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, tinkamai pritaikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias netinkamos šalies pakeitimą tinkamu, bei materialinės teisės normas, reglamentuojančias aktualius byloje klausimus, pagrįstai atmetė ieškovo ieškinį, kaip paduotą netinkamam atsakovui, todėl Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimas paliekamas iš esmės nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų

Iš bylos duomenų matyti, jog atsakovas pirmosios instancijos teismui buvo pateikęs duomenis, pagrindžiančius tokias jo patirtas išlaidas: už atsiliepimo į atskirąjį skundą ir dokumentų spausdinimą - 550 Lt (113,114 b. l., 2 t.); už atskirojo skundo ir atsiliepimo į ieškinį parengimą – 2100 Lt (115,116 b. l., 2 t.); už atstovavimą teismo posėdžiuose ir raštų parengimą ir išsiuntimą – 1575 Lt (165-166 b. l., 2 t.), už atstovavimą 2013 m. rugpjūčio 9 d. teismo posėdyje – 350 (43, 44 b. l., 3 t.); už atstovavimą 2013 m. rugpjūčio 22 d. teismo posėdyje – 350 Lt (45, 46 b. l., 3 t.). Atsiliepime į ieškinį atsakovas prašė iš ieškovo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas (37 b. l., 2 t.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad iš Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimo motyvuojamosios dalies akivaizdu, jog buvo įvertinti tik 700 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys įrodymai, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo papildomame sprendime išdėstytu teiginiu, jog bylinėjimosi išlaidų klausimas sprendime buvo išspręstas iš dalies – t. y. priteistos tik bylinėjimosi išlaidos pagal paskutinį pateiktą kvitą (43-46 b. l., 3 t.).

Pirmosios instancijos teismas papildomu sprendimu papildomai iš ieškovo atsakovui priteisė 4225 Lt pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovas teigia, jog tiek 2013 m. lapkričio 28 d. teismo sprendimu priteisti 700 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 2013 m. gruodžio 5 d. papildomu sprendimu priteisti 4225 Lt bylinėjimosi išlaidų dydžiai (iš viso 4925 Lt) viršija Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalų 8.2, 8.18 punkte nustatytus dydžius.

Apelianto nuomone, teismo priteistas 1575 Lt bylinėjimosi išlaidų už atstovavimą 2013 m. balandžio 25 d. ir 2013 m. gegužės 16 d. teismo posėdžiuose neatitinka realiai atsakovo patirtų išlaidų. Tačiau šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, kad iš pateiktos sąskaitos už teisines paslaugas Nr. G-6/13-14/13 (165 b. l., 2 t.) matyti, kad už atstovavimą 2013 m. balandžio 25 d. parengiamajame teismo posėdyje atsakovas patyrė 525 Lt, už atstovavimą 2013 m. gegužės 16 d. teismo posėdyje – 700 Lt išlaidų. Taigi, atsakovas prašė priteisti už atstovavimą minėtuose teismo posėdžiuose iš viso ne 1575 Lt, kaip nurodo ieškovas apeliaciniame skunde, o – 1225 Lt.

Kita vertus, įvertinus tai, kad 2013 m. balandžio 25 d. teismo posėdis truko 1:30 val. (119-126 b. l., 2 t.), 2013 m. gegužės 16 d. posėdis - 3:30 val. (172-197 b. l., 2 t.), remiantis Rekomendacijų 8.18 ir 9 punktais, pagrįstomis atstovavimo šiuose posėdžiuose išlaidomis laikytina iš viso 750 Lt suma.

Iš sąskaitos už teisines paslaugas Nr. G-6/13-14/13 turinio taip pat matyti, jog atsakovas patyrė 350 Lt išlaidų už prašymų – raštų parengimą ir išsiuntimą. Įvertinus tai, kad atsakovas buvo pateikęs tik vieną prašymą dėl papildomų įrodymų pateikimo (132 b. l., 2 t.), teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šio prašymo tikslą ir turinį, sprendžia, jog yra pagrįsta šią sumą sumažinti iki 30 Lt, kuri laikytina protinga suma atlyginti suteiktas tokio pobūdžio paslaugas (Rekomendacijų 11 p.).

Anot ieškovo, Rekomendacijų neatitinka ir atsakovo prašomos priteisti išlaidos už 2013 m. kovo 21 d. rengtą atsiliepimą į ieškinį ir už atskirojo skundo rengimą.

Teisėjų kolegija pažymi, jog tai, kad pateikiant atskirąjį skundą ir atsiliepimą į atskirąjį skundą, nebuvo atskirai pareikštas prašymas priteisti su šių dokumentų ruošimu patirtas išlaidas, nesudaro pagrindo šių išlaidų nepriteisti atsakovui iš ieškovo, kadangi atsiliepime į ieškinį atsakovas buvo aiškiai išreiškęs valią, jog jam iš ieškovo būtų priteistos visos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Atsakovas pateikė duomenis, patvirtinančius, jog jis už atskirojo skundo ir atsiliepimo į ieškinį parengimą patyrė atitinkamai 525 Lt ir 1575 Lt, iš viso 2100 Lt (115-116 b. l., 2 t.). Teisėjų kolegija sprendžia, jog bendra 2100 Lt suma už minėtų procesinių dokumentų parengimą neviršija Rekomendacijų 8.2 ir 8.15 punktuose nurodytų maksimalių užmokesčio dydžių, todėl ši suma laikytina pagrįsta. Pagrįstomis laikytinos ir 550 Lt išlaidos, patirtos už 2013 m. balandžio 3 d. atsiliepimo į atskirąjį skundą rengimą ir už duomenų iš Nekilnojamojo turto registro atspausdinimą (113 b. l., 2 t.).

Iš atsakovo pateiktų duomenų matyti, jog atsakovas taip pat patyrė po 350 Lt išlaidų už atstovavimą 2013 m. rugpjūčio 9 d. teismo posėdyje (43, 44 b. l., 3 t.) ir 2013 m. rugpjūčio 22 d. teismo posėdyje (45, 46 b. l., 3 t.).

Iš bylos duomenų matyti, kad 2013 m. rugpjūčio 9 d. teismo posėdis truko 30 min., 2013 m. rugpjūčio 22 d. posėdis – taip pat beveik 30 min. Todėl teismas sprendžia esant pagrindui už atstovavimą minėtuose posėdžiuose, remiantis Rekomendacijų 8.18, 9 punktais, priteisti 150 Lt, o ne 700 Lt.

Atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimu iš ieškovo atsakovui priteisė Rekomendacijose numatytų maksimalių užmokesčio dydžių neatitinkančias bylinėjimosi išlaidas (susijusias su atstovavimu 2013 m. rugpjūčio 9 d. ir 2013 m. rugpjūčio 9 d. teismo posėdžiuose), teisėjų kolegija sprendžia, jog yra pagrindas 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimo dalį, kuria iš ieškovo atsakovui priteisti 700 Lt bylinėjimosi išlaidų, pakeisti, priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinant iki 150 Lt (CPK 98 str., 302 str., 326 str. 1 d. 3 p., 329 str. 1 d.), tačiau patį teismo sprendimą paliekant iš esmės nepakeistą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Taip pat šių argumentų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia esant pagrindui pakeisti Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 5 d. papildomą sprendimą, iš atsakovo ieškovui priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinant iki 3430 Lt (CPK 98 str., 326 str. 1 d. 3 p., 329 str. 1 d.).

Dėl apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų

Atmetus ieškovo apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimo, jo patirtos išlaidos, susijusios su žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimu, iš priešingos šalies nepriteisiamos (CPK 93 str., 302 str.).

Kauno apygardos teismas 2013 m. gruodžio 31 d. nutartimi ieškovui A. T. atidėjo 4180 Lt žyminio mokesčio mokėjimą iki sprendimo apeliacinės instancijos teisme priėmimo (142 b. l., 3 t.). Todėl yra pagrindas iš ieškovo valstybei priteisti 4180 Lt žyminio mokesčio.

Atsakovas atsiliepimuose į apeliacinius skundus pareiškė prašymus priteisti iš ieškovo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Į bylą yra pateikti duomenys, įrodantys, jog atsakovas patyrė 2100 Lt už atsiliepimo į apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimo parengimą (173-174 b. l., 3 t.) bei 875 Lt už atsiliepimo į apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 5 d. papildomo sprendimo parengimą (180-181 b. l., 3 t.).

Įvertinus tai, kad ieškovo apeliacinis skundas dėl teismo sprendimo buvo iš esmės atmestas, yra pagrindas iš ieškovo atsakovui priteisti Rekomendacijų 8.11 punkte numatytą maksimalų užmokestį už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą – t. y. 1500 Lt.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo apeliacinis skundas dėl papildomo sprendimo buvo patenkintas iš dalies, taip pat į tai, kad 875 Lt už atsiliepimo į apeliacinį skundą dėl teismo papildomo sprendimo surašymą neviršija Rekomendacijose numatyto maksimalaus užmokesčio už tokio dokumento parengimą dydžio, yra pagrindas iš ieškovo atsakovui priteisti 640 Lt už aptariamo atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (CPK 93 str. 2 d., 302 str.).

Šių argumentų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia esant pagrindui iš ieškovo atsakovui priteisti iš viso 2140 Lt apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 3 punktu,

nutaria:

Palikti Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimą iš esmės nepakeistą.

Šiuo teismo sprendimu priteistą iš ieškovo A. T. atsakovui UAB „Kvintencija“ bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinti iki 150 Lt (vieno šimto penkiasdešimties litų).

Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 5 d. papildomą sprendimą pakeisti.

Šiuo teismo papildomu sprendimu priteistą iš ieškovo A. T. atsakovui UAB „Kvintencija“ bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinti iki 3430 Lt (trijų tūkstančių keturių šimtų trisdešimties litų).

Priteisti iš ieškovo A. T. atsakovui UAB „Kvintencija“ 2140 Lt (du tūkstančius vieną šimtą keturiasdešimt litų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų, valstybei - 4180 Lt (keturis tūkstančius vieną šimtą aštuoniasdešimt litų) žyminio mokesčio.