- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-06
- Bylos Nr.
- 2S-680-896/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00111-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Romeika
- Ieškovas
- V. S.
- Atsakovas
- V. S.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovei V. S. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius Kaišiadorių rajone.
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. S. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) nustatyti nepilnamečio sūnaus S. S., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškovu V. S.; 2) priteisti iš atsakovės V. S. išlaikymą nepilnamečiui sūnui S. S., gim. (duomenys neskelbtini), po 200,00 Eur, mokant kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, piniginių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant ieškovą V. S.; 3) nustatyti ieškovo V. S. bendravimo su vaikais: sūnumi D. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukra A. S., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką, sekančiai, t. y. V. S. bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais – D. S. ir A. S., kiekvieno mėnesio II ir IV savaitę, pasiimant vaikus penktadienį po pietų iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant vaikus į V. S. gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19 val.; sūnui D. S. ir/ar dukrai A. S. dėl objektyvių priežasčių (ligos ar kt.) negalint bendrauti su V. S., ar V. S. dėl objektyvių priežasčių (ligos ar kt.) negalint bendrauti su vaikais, mėnesio II ar IV savaitgalį, V. S. ir vaikų bendravimas yra perkeliamas (kompensuojamas) į sekantį savaitgalį, V. S. pasiimant vaikus penktadienį po pietų, iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant vaikus į V. S. gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19 val.; V. S. bendrauja su vaikais pusę vasaros, rudens, žiemos ir pavasario atostogų laiko, konkretų laiką pranešdamas atsakovei prieš dvi savaites laiko bei pusę visų šventinių dienų.
2. Ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nustatyti nepilnamečio sūnaus S. S., gimusio (duomenys neskelbtini), laikinąją gyvenamąją vietą su ieškovu V. S. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje civilinėje byloje dienos; priteisti iš atsakovės V. S. nepilnamečio sūnaus S. S. naudai laikiną išlaikymą po 200,00 Eur kas mėnesį iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje civilinėje byloje dienos, lėšų tvarkytoju paskiriant ieškovą; nustatyti ieškovo V. S. laikiną bendravimo su nepilnamečiais vaikais: sūnumi D. S. ir dukra A. S. tvarką sekančiai, t. y. V. S. bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais: sūnumi D. S. ir dukra A. S. kiekvieno mėnesio II ir IV savaitę, pasiimant vaikus penktadienį po pietų iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant vaikus į V. S. gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19 val.; sūnui D. S. ir/ar dukrai A. S. dėl objektyvių priežasčių (ligos ar kt.) negalint bendrauti su V. S., ar V. S. dėl objektyvių priežasčių (ligos ar kt.) negalint bendrauti su vaikais, mėnesio II ar IV savaitgalį, V. S. ir vaikų bendravimas yra perkeliamas (kompensuojamas) į sekantį savaitgalį, V. S. pasiimant vaikus penktadienį po pietų iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant vaikus į V. S. gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19 val.; V. S. bendrauja su vaikais pusę vasaros, rudens, žiemos ir pavasario atostogų laiko, konkretų laiką pranešdamas atsakovei prieš dvi savaites bei pusę visų šventinių dienų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2021 m. vasario 8 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
4. Teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. rugsėjo 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-20967-359/2020 patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, šalių nepilnamečio vaiko S. S. gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove V. S., sprendimas įsiteisėjo 2020 m. spalio 13 d. Ieškovas savo prašymą grindė tuo, kad nors sūnaus gyvenamoji vieta nustatyta su mama V. S., tačiau sūnus faktiškai gyvena su ieškovu ir kategoriškai atsisako gyventi su motina, todėl yra būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nustatant S. S. laikiną gyvenamąją vietą su ieškovu, jo tėvu. Teismas nurodė, kad aplinkybės dėl sūnaus faktinės gyvenamosios vietos ir pateikti įrodymai bus vertinami nagrinėjant bylą iš esmės ir dėl jų įrodomosios vertės bus sprendžiama priimant procesinį sprendimą. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas neturi objektyvių duomenų apie aplinką, kurioje šiuo metu vaikas gyvena, apie saugias gyvenimo sąlygas ar kitas neturtines teises. Byloje nesant minėtų duomenų apie tai, kad atsakovė netinkamai įgyvendina savo, kaip motinos, valdžią, kad būtų daroma žala nepilnamečio vaiko interesams, nėra pagrindo deklaruoti vaiko gyvenamosios vietos (su motina) netinkamumą, būtinumą ir neišvengiamumą keisti įprastą gyvenamąją aplinką bei taikyti CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas laikinąsias apsaugos priemones.
5. Teismas sprendė, kad netenkinus ieškovo prašymo dėl laikinos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su ieškovu nustatymo, atmestinas ir ieškovo prašymas dėl 200,00 Eur dydžio laikino išlaikymo priteisimo iš atsakovės nepilnamečiam vaikui iki sprendimo šioje byloje priėmimo.
6. Teismas pažymėjo, kad ieškovo V. S. ieškinys dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo dar nėra išnagrinėtas, todėl šiuo metu galioja Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2YT-20967-359/2020 teismo sprendimu nustatyta šalių bendravimo su vaiku tvarka. Ieškovas nurodė, kad atsakovė trukdo jam matytis su vaikais: sūnumi D. S. ir dukra A. S., tokiu būdu piktnaudžiaujant savo, kaip motinos, su kuria gyvena vaikai, teisėmis ir pažeidžiant vaikų teisę turėti abu tėvus ir su jais bendrauti, dėl ko, siekiant užtikrinti vaikų teisę bendrauti su ieškovu, būtina taikyti laikiną bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką. Teismas išaiškino ieškovui, jog atsakovei nevykdant teismo sprendimo, kuriuo nustatyta ieškovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka, ieškovas turi teisę kreiptis į antstolį, kurio pareiga yra užtikrinti tinkamą galiojančio teismo sprendimo vykdymą įstatymų nustatyta tvarka.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovas V. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 8 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Sūnus S. S. nuo 2020 m. spalio mėnesio, t. y. beveik 5 mėnesius faktiškai gyvena su ieškovu, kategoriškai atsisako gyventi su mama. Pagal teisminę praktiką vaiko įprastos aplinkos keitimas be būtinumo neatitinka vaiko interesų, sukelia vaikui žalą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo nepilnametis sūnus, kuriam yra 10 metų, jau ilgą laiką gyvena su ieškovu ir jo įprasta aplinka yra su ieškovu, o ne su atsakove, ir byloje nėra jokių duomenų, jog sūnaus gyvenimas su ieškovu neatitiktų jo interesų, siekiant užtikrinti būtent vaiko interesus ir laikinai sureguliuoti situaciją, yra būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su ieškovu, kuri jam yra įprasta.
7.2. Nustačius sūnaus S. S. gyvenamąją vietą su ieškovu, iš atsakovės V. S. priteistinas nepilnamečio sūnaus S. S. naudai laikinas išlaikymas po 200,00 Eur per mėnesį mokamų periodinių išmokų iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo ir įsiteisėjimo dienos.
7.3. 2020 m. rugsėjo 10 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu, kuriuo buvo patvirtinta tarp šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nebuvo nustatyta jokios konkrečios ieškovo bendravimo su vaikais tvarkos. Atsakovei piktybiškai trukdant ieškovui bendrauti su vaikais, net ir pasikreipus į antstolį dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo, antstolis negalėtų priversti atsakovės vykdyti tokios ieškovo bendravimo su vaikais tvarkos dėl jos nekonkretumo ir neapibrėžtumo. Tokia tvarka iš esmės gali būti vykdoma tik šalių gera valia. Atsakovė neleidžia ieškovui bendrauti ir matytis su vaikais, taip pažeisdama mažamečių vaikų interesus matytis su tėvu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nenustatyta absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
9. Byloje kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones - nustatyti nepilnamečio vaiko laikiną gyvenamąją vietą, priteisti laikiną išlaikymą ir nustatyti laikiną bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, teisėtumo ir pagrįstumo.
10. Nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-20967-359/2020 santuoka, įregistruota tarp V. S. ir V. S., nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinta pareiškėjų 2020 m. rugpjūčio 28 d. sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių (toliau – sutartis). Pareiškėjai susitarė, kad: 1.1 Nepilnamečių vaikų: S. S., gim. (duomenys neskelbtini), D. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. S., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinė gyvenamoji vieta nustatoma kartu su jų motina V. S.. 1.2 V. S. ir toliau įsipareigoja teikti išlaikymą (nustatyto dydžio, tvarka ir terminais) nepilnamečiams: S. S., gim. (duomenys neskelbtini), D. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. S., gim. (duomenys neskelbtini), pagal sudarytą 2019 m. vasario 1 d. taikos sutartį ir patvirtinta Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. kovo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-8975-840/2019. 1.3 V. S. gali lankyti ir bendrauti su savo nepilnamečiais vaikais: S. S., gim. (duomenys neskelbtini), D. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. S., gim. (duomenys neskelbtini), laisvu grafiku, kaip patogu vaikams ir tėvui, atsižvelgiant į vaikų užimtumą, ligas, dienotvarkę, informuojant vaikų motiną prieš dvi dienas apie numatomo lankymo datą, jo laikotarpį ir vietą, paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir pristatant atgal.
11. Ieškovas V. S. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) nustatyti nepilnamečio sūnaus S. S., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškovu; 2) priteisti iš atsakovės V. S. (toliau – ir atsakovė) išlaikymą nepilnamečiui sūnui S. S. po 200,00 Eur; 3) nustatyti ieškovo V. S. bendravimo su vaikais: sūnumi D. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukra A. S., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką, sekančiai, t. y. V. S. bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais – D. S. ir A. S., kiekvieno mėnesio II ir IV savaitę, pasiimant vaikus penktadienį po pietų iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant vaikus į V. S. gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19 val.; sūnui D. S. ir/ar dukrai A. S. dėl objektyvių priežasčių (ligos ar kt.) negalint bendrauti su V. S., ar V. S. dėl objektyvių priežasčių (ligos ar kt.) negalint bendrauti su vaikais, mėnesio II ar IV savaitgalį, V. S. ir vaikų bendravimas yra perkeliamas (kompensuojamas) į sekantį savaitgalį, V. S. pasiimant vaikus penktadienį po pietų, iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant vaikus į V. S. gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19 val.; V. S. bendrauja su vaikais pusę vasaros, rudens, žiemos ir pavasario atostogų laiko, konkretų laiką pranešdamas atsakovei prieš dvi savaites laiko bei pusę visų šventinių dienų.
12. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti sūnaus S. S. laikiną gyvenamąją vietą su ieškovu ir iš atsakovės priteisti sūnui išlaikymą, nustatyti ieškovo laikiną bendravimo tvarką su vaikais D. S. ir A. S.. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2021 m. vasario 8 d. nutartimi ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
Dėl laikinos gyvenamosios vietos nustatymo ir laikino išlaikymo priteisimo
13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.65 straipsnis yra speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, taigi, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, t. y. turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu. Laikinas iki teismo sprendimo priėmimo dienos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas yra laikinoji apsaugos priemonė, skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Laikinas vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų iki teismo sprendimo byloje priėmimo gali būti taikomas esant aplinkybių visetui: 1) tėvai gyvena skyriumi; 2) vieno iš tėvų elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis.
14. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka. Ieškovas, prašydamas nustatyti laikiną sūnaus S. S. gyvenamąją vietą su ieškovu, t. y. pakeisti sūnaus gyvenamąją vietą, nurodė, kad sūnus jau 5 mėnesius faktiškai gyvena su juo, atsisako gyventi su motina. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nesiaiškino, nesuteikė galimybės atsakovei pateikti atsiliepimo į ieškovo prašymą. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ir nenustatė bylai svarbių aplinkybių – ar šalių sūnaus gyvenimo sąlygos faktinėje gyvenamojoje vietoje su ieškovu labiau atitinka vaiko interesus, nei gyvenamojoje vietoje su atsakove. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nagrinėjamoje situacijoje ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikinos gyvenamosios vietos pakeitimo, buvo tikslinga spręsti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, tokiu būdu išsiaiškinant ir kitos šalies, vaiko nuomones, institucijos, teisiančios išvadą byloje, nuomonę. Nagrinėjamuoju atveju nustačius, jog sūnus S. faktiškai gyvena su ieškovu ir yra ieškovo pilnai išlaikomas, pareiga teikti išlaikymą periodinėmis išmokomis S. S. būtų atsakovei, o ne ieškovui.
Dėl bendravimo tvarkos nustatymo
15. Pažymėtina, kad šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai interesai. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymas. Jis yra būtinas, siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium.
16. CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio, 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Taigi laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-11 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
17. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad atsakovė trukdo ieškovui bendrauti su vaikais, kreiptis į antstolį dėl priverstinio vykdymo ieškovas negali, nes 2020 m. rugsėjo 10 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu, kuriuo buvo patvirtinta tarp šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nebuvo nustatyta jokia konkreti ieškovo bendravimo su vaikais tvarka.
18. Kaip matyti iš pareiškėjų 2020 m. rugpjūčio 28 d. sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, patvirtintos Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-20967-359/2020, šalys susitarė, kad V. S. gali lankyti ir bendrauti su savo nepilnamečiais vaikais: S. S., gim. (duomenys neskelbtini), D. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. S., gim. (duomenys neskelbtini), laisvu grafiku, kaip patogu vaikams ir tėvui, atsižvelgiant į vaikų užimtumą, ligas, dienotvarkę, informuojant vaikų motiną prieš dvi dienas apie numatomo lankymo datą, jo laikotarpį ir vietą, paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir pristatant atgal. Sutiktina su apeliantu, kad sutartimi nebuvo nustatyta konkreti ieškovo bendravimo su vaikais tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šalims nesutariant dėl ieškovo bendravimo su vaikais tvarkos, pirmosios instancijos teismas ginčo klausimą turėjo išspręsti nutartimi taikydamas laikinąsias apsaugos priemones. Pirmosios instancijos teismas ieškovo nurodytų aplinkybių nesiaiškino, formaliai nurodydamas, jog ieškinys dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo dar nėra išnagrinėtas, todėl šiuo metu galioja Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2YT-20967-359/2020 teismo sprendimu nustatyta šalių bendravimo su vaiku tvarka, jog ieškovas turi teisę kreiptis į antstolį. Siekiant visapusiškai ir objektyviai išsiaiškinti bylos aplinkybes, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas turėtų būti nagrinėjamas teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, prieš tai pareikalavus Vaiko teisių apsaugos tarnybos įvertinti ieškovo prašymą ir pateikti dėl jo išvadą.
19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
20. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neišsiaiškino visų prašymo nagrinėjimui svarbių faktinių aplinkybių, todėl priimta nutartis naikintina ir klausimas perduotinas spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 8 d. nutartį panaikinti ir ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.