Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2016-10-05 · Administracinė byla Nr. TA-122-438/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-12-08Regionų apygardos administracinis teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-12-14Regionų apygardos administracinis teismas
  3. TA-39-146/2016Nutartis · 2016-04-06Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  4. TA-122-438/2016Nutartis · 2016-10-05Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-10-05
Bylos Nr.
TA-122-438/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04886-2015-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Anatolijus Baranovas (pirm.), Irmantas Jarukaitis, Romanas Klišauskas (pran.)
Pareiškėjas
V. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamam Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
  • 61.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. TA-122-438/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04886-2015-7Procesinio sprendimo kategorija 61.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2016 m. spalio 5 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaičio ir Romano Klišausko (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. S. prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą ir apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamam Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas V. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas iš Lietuvos valstybės priteisti 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl netinkamų jo laikymo sąlygų Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 14 d. pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, t. y. priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1 300 Eur neturtinei žalai atlyginti, o kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2016 m. liepos 14 d. išsiuntė pakartotinį prašymą atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą.

Nurodo, kad skelbiant pirmosios instancijos teismo sprendimą teismo posėdyje nedalyvavo, sprendimo nuorašą gavo ir su juo susipažino 2015 m. gruodžio 16 d. Pareiškėjas prašo teismo 14 dienų apskundimo terminą skaičiuoti ne nuo teismo sprendimo paskelbimo, o nuo pareiškėjo supažindinimo su skundžiamo teismo sprendimo turiniu dienos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

Pažymėtina, kad pareiškėjo V. S. prašymas nagrinėjamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, nes ji yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. AS525-575/2010, Nr. AS556-341/2009, Nr. AS63-404/2009). Tokiu būdu siekiama ne tik skatinti asmenis operatyviai reaguoti į savo teisių pažeidimą ir įstatymu nustatyta tvarka užtikrinti kaip galima greitesnę jų galbūt pažeistų teisių gynybą, bet ir garantuoti teisinių santykių stabilumą, kitai teisinio santykio šaliai užtikrinti apibrėžtumą dėl jos teisinės padėties, nustatyti teisines garantijas, būtinas jos įgytų teisių apsaugai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS62-235/2011).

ABTĮ 127 straipsnio 1 dalis nustato, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, gali būti skundžiami apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad, praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis teismas skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo priežastimis šios teisės normos prasme laikytinos objektyvios, nuo asmens valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-25/2008).

Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas buvo priimtas ir paskelbtas 2015 m. gruodžio 14 d., tad paskutinė apeliacinio skundo dėl šio sprendimo padavimo diena, vadovaujantis ABTĮ 127 straipsnio 1 dalimi, buvo 2015 m. gruodžio 28 d. Pareiškėjas pakartotinį prašymą atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą teismui išsiuntė tik 2016 m. liepos 14 d. (pagal spaudą ant voko), t. y. žymiai praleidęs aptartą terminą.

Atsižvelgus į pareiškėjo susipažinimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu momentą (2015 m. gruodžio 16 d., kaip nurodo pats pareiškėjas), darytina išvada, kad pareiškėjas turėjo pakankamai laiko pateikti apeliacinį skundą. Vis dėlto į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą pareiškėjas kreipėsi uždelsęs pernelyg ilgai, o pakartotiniame prašyme atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą nenurodė jokių konkrečių tokio pavėluoto kreipimosi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą priežasčių, kurios galėjo objektyviai užkirsti galimybę teise į apeliaciją pasinaudoti laiku.

Pažymėtina, kad pirmą kartą į Lietuvos vyriausiąjį administracinį pareiškėjas, prašydamas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą, kreipėsi 2016 m. vasario 3 d., nurodymas iš esmės analogiškus motyvus, t. y. paaiškindamas, jog apeliacinio skundo padavimo terminą skaičiavo nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo gavimo dienos.

Šiuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia pareiškėjo dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismo 2015 m. gruodžio 14 d. sprendime šio sprendimo apskundimo terminas buvo nurodytas aiškiai ir konkrečiai – „sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą“. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinio skundo padavimo tvarka pareiškėjui turėjo būti suprantama, tačiau jis į apeliacinės instancijos teismą kreipėsi pernelyg ilgai uždelsęs.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas nebuvo pakankamai rūpestingas ir neveikė operatyviai, taip pat nenurodo jokių aplinkybių, sukliudžiusių jam be pagrįsto delsimo po susipažinimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, todėl pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą netenkinamas ir apeliacinį skundą atsisakoma priimti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. S. prašymo atnaujinti apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimo padavimo terminą netenkinti.

Atsisakyti priimti pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiAnatolijus BaranovasIrmantas JarukaitisRomanas Klišauskas