Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2016-04-06 · Administracinė byla Nr. TA-39-146/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-12-08Regionų apygardos administracinis teismas
  2. KasacijaNutartis · 2016-04-06Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-04-06
Bylos Nr.
TA-39-146/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04886-2015-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Stasys Gagys (pirm.), Laimė Baltrūnaitė (pran.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
Pareiškėjas
V. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
  • 61.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. TA-39-146/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04886-2015-7Procesinio sprendimo kategorijos 61.1; 79.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2016 m. balandžio 6 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. S. prašymą atnaujinti apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo padavimo terminą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimu (b. l. 113–120) pareiškėjo V. S. (toliau – ir pareiškėjas) skundą patenkino iš dalies, t. y. priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1300 Eur neturtinei žalai atlyginti, o kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas 2016 m. sausio 2 d. (pagal išsiuntimo spaudą ant voko, b. l. 131) padavė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. sausio 13 d. nutartimi (b. l. 136–137) atsisakė priimti V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimo ir nutarė grąžinti apeliacinį skundą jį padavusiam asmeniui, motyvuodamas tuo, kad apeliacinis skundas paduotas praleidus įstatyme numatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir pareiškėjas nepareiškė prašymo atnaujinti praleistą terminą.

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2016 m. vasario 4 d. gautas (išsiųstas 2016 m. vasario 3 d.) naujas pareiškėjo apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimo. Pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu pateikė teismui prašymą atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą, kuriame prašo teismo atsižvelgti į tai, kad jis skelbiant sprendimą teismo posėdyje nedalyvavo, sprendimo nuorašą gavo ir su juo susipažino 2015 m. gruodžio 17 d. Pareiškėjas prašo teismo 14 dienų apskundimo terminą skaičiuoti ne nuo teismo sprendimo paskelbimo, o nuo jo supažindinimo su skundžiamo teismo sprendimo turiniu dienos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal minėtą įstatymų leidėjo aiškiai nustatytą teisinį reguliavimą, apeliacinio skundo padavimo termino eigos pradžia laikytina ne teismo sprendimo nuorašo įteikimo apeliantui (apelianto supažindinimo su skundžiamo teismo sprendimo turiniu) diena, bet šio sprendimo paskelbimo teismo posėdyje diena.

Skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas buvo paskelbtas 2015 m. gruodžio 14 d., todėl, vadovaujantis ABTĮ 127 straipsnio 1 dalimi, paskutine apeliacinio skundo dėl šio sprendimo padavimo teismui diena laikytina 2015 m. gruodžio 28 d. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo apeliacinis skundas dėl minėto pirmosios instancijos teismo sprendimo buvo paduotas (išsiųstas) teismui 2016 m. vasario 3 d., todėl akivaizdu, kad pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą apeliaciniam skundui paduoti.

ABTĮ 127 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu teismas skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad svarbiomis termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo priežastimis paminėtos teisės normos prasme laikytinos objektyvios, nuo asmens valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise. Vertinant, dėl kokių priežasčių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomi rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo standartai. Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar prašymas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad teismas, nagrinėdamas termino atnaujinimo klausimą, turi termino atnaujinimo teisės normas taikyti tokiu būdu, kad nebūtų paneigtas proceso ekonomiškumo principas bei teisinių santykių apibrėžtumas ir stabilumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-90/2012).

Iš administracinės bylos dokumentų matyti, kad pareiškėjas asmeniškai dalyvavo nagrinėjant jo administracinę bylą 2015 m. gruodžio 3 d. pirmosios instancijos teismo posėdyje (b. l. 110–111), todėl jis buvo tinkamai informuotas apie tame pačiame posėdyje teismo priimtą procesinę nutartį atidėti sprendimo priėmimą ir paskelbimą 2015 m. gruodžio 14 dienai 15 val. 00 min. Atsižvelgiant į tai, kad nurodytą dieną nurodytu laiku į teismo sprendimo paskelbimą proceso šalys neatvyko (b. l. 112), teismo sprendimo nuorašas, laikantis ABTĮ 93 straipsnyje nustatytų terminų, tą pačią dieną, t. y. 2015 m. gruodžio 14 d., paštu buvo išsiųstas pareiškėjui į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą (b. l. 122). Byloje pateiktas lydraštis (b. l. 124) leidžia pagrįstai teigti, kad skundžiamo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimo nuorašas buvo pasirašytinai įteiktas pareiškėjui 2015 m. gruodžio 17 d., t. y. kai iki paskutinės apeliacinio skundo dėl minėto sprendimo padavimo teismui dienos (2015 m. gruodžio 28 d.) buvo likusios dar 11 dienų. Kaip matyti iš bylos dokumentų, pirmą kartą su apeliaciniu skundu pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą tik 2016 m. sausio 2 d. (tai patvirtina išsiuntimo spaudas ant voko; b. l. 131).

Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti jam praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą, savo prašymą motyvuoja iš esmės vieninteliu argumentu, kad jis su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimo nuorašu buvo supažindintas 2015 m. gruodžio 17 d., mano, kad būtent nuo šios dienos skaičiuotinas įstatymo nustatytas 14 dienų apskundimo terminas apeliaciniam skundui paduoti, todėl laikytina, kad pirmą apeliacinį skundą jis pateikė nepraleidęs termino.

Teisėjų kolegija su nurodytais pareiškėjo argumentais negali sutikti, nes, kaip minėta, ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje labai aiškiai apibrėžta 14 dienų termino apeliaciniam skundui paduoti skaičiavimo pradžia – t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbimo diena, o ne pareiškėjui palankesnė teismo sprendimo nuorašo gavimo diena. Skundžiamo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje (b. l. 113–120) taip pat aiškiai nurodyta šio sprendimo apskundimo tvarka ir terminas, be kita ko, pažymint, jog apskundimo terminas skaičiuotinas nuo sprendimo paskelbimo dienos, o ne nuo kokio nors kito momento (pvz., įteikimo pareiškėjui dienos). Atsižvelgus į tai, laikytina, kad pareiškėjui buvo tinkamai išaiškinta jo procesinių teisių įgyvendinimo tvarka. Pažymėtina ir tai, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimo nuorašas buvo įteiktas pareiškėjui 2015 m. gruodžio 17 d., t. y. ilgai netrukus po teismo sprendimo paskelbimo, kuomet iki paskutinės apeliacinio skundo padavimo teismui dienos (2015 m. gruodžio 28 d.) buvo likę pakankamai laiko (net 11 dienų) apeliaciniam skundui parengti bei išsiųsti teismui laiku. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Lietuvos Respublik?s Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis gynybos į teismą nėra absoliuti, nes ji yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas ABTĮ nustatytos apeliacinio skundo padavimo tvarkos nesilaikė, apeliacinį skundą padavė teismui praleidęs įstatymo nustatytą tokio skundo padavimo terminą. Minėta, kad skundžiamame teismo sprendime yra aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka ir terminas, todėl pareiškėjas, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo padavimo terminą, turėjo pasirinkti jam priimtiną apdairaus ir rūpestingo elgesio variantą, tačiau pareiškėjas nepagrįstai ilgai (iki paskutinės apeliacinio skundo padavimo dienos (2015 m. gruodžio 28 d.) ir net iki 2016 m. sausio 2 d.) delsė kreiptis į apeliacinės instancijos teismą su skundu dėl pirmos instancijos teismo sprendimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju nėra jokio objektyvaus pagrindo vertinti pareiškėjo procesinę padėtį kitaip ir suteikti jam daugiau teisių bei privilegijų vien dėl to, kad jis atlieka laisvės atėmimo bausmę. Priešingu atveju tai suponuotų nepagrįstą asmenų lygybės įstatymui ir teismui principo pažeidimą.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjas nenurodė objektyvių, nuo jo valios ir pasirinkto elgesio būdo (t. y. objektyviomis aplinkybėmis nepagrįsto delsimo paduoti apeliacinį skundą teismui) nepriklausiusių priežasčių, kurios sudarytų pagrindą atnaujinti praleistą terminą, konstatuoja, kad tenkinti pareiškėjo prašymą dėl termino atnaujinimo nėra pagrindo, todėl jo apeliacinį skundą, gautą teisme 2016 m. vasario 4 d., atsisakytina priimti ir jis kartu su priedais grąžintinas pareiškėjui (ABTĮ 134 str. 3 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 134 straipsniu 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. S. prašymo atnaujinti apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimo padavimo terminą netenkinti.

Atsisakyti priimti pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą, gautą teisme 2016 m. vasario 4 d., ir grąžinti apeliacinį skundą kartu su priedais padavusiam asmeniui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė BaltrūnaitėStasys GagysVaida Urmonaitė-Maculevičienė