Klaipėdos apylinkės teismo nutartis, 2FB-8014-328/2016

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2016-07-21
Bylos Nr.: 2FB-8014-328/2016
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-05670-2016-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Dalė Žukauskienė
Pareiškėjas: R. D., A. D.
Suinteresuotas asmuo: UAB ,,Būsto paskolų draudimas“, UAB ,,Mokilizingas“, AB DNB bankas, BĮ Valstybinis studijų fondas, UAB ,,General Financing“

Kategorijos

3.4.5.2Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo ir bankroto bylos iškėlimas teisme

Civilinė byla Nr. 2FB-8014-328/2016Proceso Nr. 2-06-3-05670-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.2.; 3.4.5.3.; 3.4.5.7. (S)

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2016 m. liepos 21 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Dalė Žukauskienė, sekretoriaujant Danguolei Bielskutei, dalyvaujant pareiškėjams R. D., A. D., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų R. D. ir A. D. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys UAB ,,Būsto paskolų draudimas“, UAB ,,Mokilizingas“, AB DNB bankas, BĮ Valstybinis studijų fondas, UAB ,,General Financing“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjai pateikė teismui pareiškimą, prašydami iškelti jiems bankroto bylą, bankroto administratoriumi skirti Mantą Milinį. Nurodė, jog jų finansinė būklė atitinka įstatymo nustatytas sąlygas ir pagrindus fizinio asmens bankroto bylai iškelti. Nemokumo priežastimi įvardija aplinkybes, jog 2008 m. su AB DNB banku sudarė paskolos sutartį, kuria pareiškėjams suteiktas kreditas būstui įsigyti, prievolės įvykdymui užtikrinti bankui įkeistas gyvenamasis namas bei žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), vėliau turtas parduotas, įsigytas butas Klaipėdoje. Nurodo, jog negalėdami išmokėti paskolos, butą pardavė, iš dalies atsiskaitė su hipotekos kreditoriumi, sutartimi sutarta dėl likusios skolos grąžinimo tvarkos dydžių, įvertinę likusios skolos grąžinimo terminus, dydžius ir tvarką, pamatė, jog jų gaunamų pajamų nepakanka skoloms grąžinti ir gyventi visavertį gyvenimą, patenkinti žmogiškuosius poreikius. Atsižvelgiant į susidariusią situaciją, augant vaikams ir didėjant jų poreikiams, mano, jog vienintelė galimybė atstatyti pareiškėjų mokumą yra bankroto bylos iškėlimas (b. l. 2-4, t. 1).

Teismo posėdžio metu pareiškėja palaikė prašymą. Paaiškino, jog skolos susidarė neseniai. Tačiau tai prasidėjo tada, kai pareiškėjai gavo kreditą būstui įsigyti. Pirkdami turtą manė, jog tai bus gera investicija, vėliau dėl ekonominės krizės nekilnojamojo turto vertė krito. Paaiškino, jog būstą buvo įgiję Klaipėdos r., gyventi rajone buvo nepatogu auginant du vaikus, todėl nusprendė pakeisti būstą, perkelti paskolą, įsigijo butą Klaipėdos mieste, būsto vertė buto tokia pati. Po pakeitimo ir susidarė skoliniai įsipareigojimai. Po būsto pakeitimo bankas pareikalavo per tam tikrą laikotarpį sumažinti kredito dydį 20000,00 Lt sumai, tačiau jie mokėjo įmokas bankui, ir šios sumos sumažinti negalėjo. Iš esmės paaiškino pareiškime nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, jog buvo įsipareigoję mokėti įmokas UAB ,,Būsto paskolų draudimas“, tačiau pardavus butą, nuomojantis gyvenamąją patalpą padidėjo jų būtinosios išlaidos, jie paskaičiavo, jog per kelis metus negali kreditoriui išmokėti skolos likučio. Yra pasiruošę sunkiam procesui, kad atkurti mokumą. Yra sąžiningi, abu dirba, sutuoktinis dirba papildomai, ji negali, nes yra mažamečiai vaikai, atlyginimai didesni negu vidutiniai, nemato, jog tai ne priežastis nekelti jiems bankroto bylos, kadangi jų pajamos yra mažesnės, nei turimi įsipareigojimai. Nurodė, jog šiuo metu mokosi, dėl vaikų gimimo ankstesnės mokymo įstaigos studijų programos nebaigė. Nesąžiningo elgesio savo veiksmuose nemato, taip įvyko dėl to, kad jie netinkamai įvertino savo galimybes vykdyti skolinius įsipareigojimus. Patikslino, jog dirba (duomenys neskelbtini), uždirba vidutiniškai apie 730,00 Eur/mėn., dirba parduotuvės vedėja nuo 2005 m. gruodžio mėn., kitų pajamų šaltinių neturi. Turi vidurinį išsilavinimą, tačiau šiuo metu studijuoja VšĮ Lietuvos verslo kolegija. Nurodė, jog ankstesnių studijų nebaigė dėl sunkaus nėštumo, vaikų priežiūros. Paaiškino, jog nuo 2015 m. rugsėjo mėn. iki 2016 m. liepos mėn. nuomojosi būstą, tačiau šiuo metu glaudžiasi pas mamą, jai moka už komunalinius mokesčius. Pas ją gyventi planuoja vasaros laikotarpiu, tikisi, jog nuomotojas pratęs nuomos sutartį butui, kurį anksčiau nuomojosi, ar kis nuomos mokestis nežino. Prašo pareiškimą tenkinti.

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė pareiškėjos paaiškintas aplinkybes. Papildomai paaiškino, jog dirba (duomenys neskelbtini) nuo 2009 m., kyla karjeros laiptais, tačiau jo gaunamų pajamų, kad dengtų įsiskolinimus nepakako, teko įsidarbinti papildomai. Jo darbo užmokestis atskaičius mokesčius pagrindinėje darbovietėje yra apie 620,00 Eur/ mėn., papildomoje – apie 50,00 Eur/ mėn. Pagrindinėje darbovietėje gaunamas darbo užmokestis kilo, bet ne ženkliai. Nurodė, jog mokėsi Socialinių mokslų kolegijoje, teko toliau mokytis Klaipėdos universitete, kad įgytų aukštąjį universitetinį išsilavinimą, jį įgijo. Išsilavinimas buvo būtinas tam, kad galėtų dirbti. Prašo pareiškimą tenkinti.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo UAB ,,Būsto paskolų draudimas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašo teismo atsisakyti iškelti pareiškėjams fizinio asmens bankroto bylą (b.l. 104, t. 1). Atsiliepime nurodė, jog 2008-09-29 pareiškėjai ir AB DNB bankas sudarė būsto kreditavimo sutartį, kuria pareiškėjams suteiktas 103986,76 Eur kreditas būsto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimui. Kredito grąžinimą bankui pareiškėjai apdraudė UAB ,,Būsto paskolų draudimas“, be to kredito grąžinimą bei kitų sutartinių prievolių įvykdymui užtikrinti įkeitė bankui įsigytą nekilnojamąjį turtą. Kredito gavėjai nevykdė sutartinių įsipareigojimų, t. y. nustatytu laiku negrąžino kredito ir nemokėjo palūkanų, bankas nutraukė kredito sutartį, 2014-01-06 kreipėsi į UAB ,,Būsto paskolų draudimas“ dėl draudimo išmokos (101184,26 Eur) išmokėjimo, bendrovė priėmė sprendimą išmokėti išmoką. 2015-10-13 bankas su bendrove sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kuria UAB ,,Būsto paskolų draudimas“ perleistos reikalavimo, kurio įvykdymas nebėra užtikrintas hipoteka, teisės dėl 19077,78 Eur skolos bei 25,47 Eur įkeisto turto draudimo išlaidų. 2015-11-03 tarp pareiškėjų ir bendrovės pasirašyta sutartis, kuria šalys susitarė dėl likusio kredito grąžinimo tvarkos ir terminų. Bendrovei pagal šią sutartį nėra grąžinta jokių sumų, bendrovė papildomai yra patyrusi 25,96 Eur turto draudimo išlaidų. Taip pat nurodė, jog 2012-06-21 tarp pareiškėjų ir UAB ,,Būsto paskolų draudimas“ buvo sudarytas mokėjimų draudimo susitarimas, pagal kurį bendrovė įsipareigojo bankui padengti susidariusį įsiskolinimą, 2013-06-13 buvo suformuotas grąžinimo grafikas, pagal kurį pareiškėjai įsipareigojo grąžinti 5113,98 Eur mokant kas mėnesį nuo 2013-06-29 iki 2023-05-29. Atsiliepimo pateikimo dienai pradelstų įsipareigojimų suma pagal grąžinimo grafiką sudaro 255,72 Eur. Atkreipė dėmesį, jog šiuo metu pareiškėjų gaunamos pajamos yra didesnės nei buvo prisiimant didžiausius skolinius įsipareigojimus ir kurias pareiškėjai laikė pakankamomis vykdyti įsipareigojimus. Todėl mano, jog nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjų finansinė padėtis yra kritinė, ypač atsižvelgiant į tai, kad Kreditavimo sutartimi vykdyti skolinius įsipareigojimus pareiškėjai prisiėmė 40 metų. Bendrovės vertinimu, pareiškėjų pradelstų skolų susidarymą lėmė ne pajamų sumažėjimas, tačiau siekis gyventi ne pagal gaunamas pajamas. Pažymėjo, jog pareiškėjai nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog būtiniesiems poreikiams tenkinti pareiškėjams per mėnesį reikalinga 1200,00 Eur suma. Atkreipė dėmesį, jog tarp šalių 2015-11-03 buvo pasirašyta sutartis dėl 19103,25 Eur skolos grąžinimo tvarkos ir terminų, sutartimi sutarta dėl 300,00 Eur mėnesinių įmokų bendrovei. Taigi bendrovė sudarė galimybes dalimis dengti skolą, tačiau po skolos sutarties pasirašymo nebuvo atliktas nė vienas mokėjimas, dėl skolos pagal Mokėjimų draudimo susitarimą taip pat suformuotas skolos grąžinimo grafikas, kuriame numatyti 42,62 Eur/mėn. mokėjimai, tačiau paskutinis mokėjimas atliktas 2015 m. gruodžio mėn. pareiškėjai nepateikė duomenų, patvirtinančių jų finansinės padėties pablogėjimą nuo 2016 m. Pareiškėjams gaunant pakankamai pajamų dalimis atsiskaitinėti su kreditoriais, tačiau to nedarant, tai turėtų būti traktuojama kaip sąmoningas pareiškėjų neveikimas siekiant išvengti prisiimtų įsipareigojimų vykdymo (b.l. 102-104, t. 1).

Suinteresuotas asmuo UAB ,,General Financing“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, kuriuo prašo atsisakyti iškelti A. D. ir R. D. bankroto bylą, civilinę byla nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (b.l. 164, t.1). Nurodo, jog R. D. su UAB ,,General Financing“ sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu 2013-06-25 sudarė vartojimo kredito sandorį dėl 502,94 Eur (atsiskaityta 2015-06-12), 2015-10-18 sudarė vartojimo kredito sandorį dėl 1175,59 Eur, 2016-01-29 sudarė vartojimo kredito sandorį dėl 412,77 Eur. Pareiškėjas paskutinį mokėjimą atliko 2016-02-09, atsiliepimo parengimo dienai einamoji skola sudaro 350,84 Eur. Pareiškėja A. D. nėra sudariusi su UAB ,,General Finansing“ sandorių. Taip pat nurodė, jog pareiškėjai pareiškime visiškai neatskleidė nemokumą sukėlusių priežasčių, nenurodė, kokios yra einamosios skolos kiekvienam kreditoriui, taip pat nepateikė įrodymų, kad kiekvieno pareiškėjo atskirai, skolų, kurių vykdymo terminas suėjęs, suma viršija 25 MMA. Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas paskutinį sandorį su bendrove sudarė 2016-01-29, atliko tik vieną įmoką, o po mėnesio atsiuntė pranešimą apie ketinimą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Taigi pareiškėjas yra akivaizdžiai nesąžiningas, nes sandorį sudarė žinodamas, kad negalės jo tinkamai vykdyti. Pareiškėjų spėjimas/numanymas, kad ateityje gali nebesugebėti laiku vykdyti įsipareigojimų negali būti laikomas nemokumą sukėlusia priežastimi, kadangi yra visiškai nelogiškas ir nepagrįstas (b.l. 163-164, t. 1).

Suinteresuotas asmuo BĮ Valstybinis studijų fondas (toliau – ir Fondas) atsiliepimu į pareiškėjų prašymą su prašymu iškelti fizinio asmens bankroto bylą nesutiko, prašė atsisakyti iškelti R. D. ir A. D. fizinio asmens bankroto bylą, pareiškėjams nepateikus papildomų paaiškinimų dėl nemokumą sukėlusių priežasčių, perspektyvų vykdyti skolinius įsipareigojimus bei sąžiningumo (b.l. 186, t. 1). Nurodė, jog su pareiškėja yra sudaręs paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurias A. D. atitinkamai perdavė 289,62 Eur ir 1013,67 Eur. Paskolos pagal pirmąją sutartį grąžinimo terminas – 2025 m. II ketvirtis, pagal antrąją – 2025 m. I ketvirtis. Pagal sutartis nebuvo sumokėta nė viena įmoka, todėl pagal visas sutartis išmokėtų ir negrąžintų paskolų likutis (įskaitant pradelstą grąžinti paskolų dalį, tačiau neįskaitant palūkanų ir delspinigių) 2016-06-23 yra 1303,29 Eur. Su R. D. Fondas sudarė paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurias atitinkamai pareiškėjui perduota 868,86 Eur ir 1355,42 Eur. Pagal sutartis Fondui nebuvo sumokėta nė viena įmoka. Pagal sudarytas sutartis išmokėtų ir negrąžintų paskolų likutis (įskaitant pradelstą negrąžintų paskolų dalį, tačiau neįskaitant palūkanų ir delspinigių) 2016-06-23 yra 2224,28 Eur. Išanalizavęs pareiškėjų pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, Fondas mano, jog jame nėra atskleista esminių aplinkybių, turinčių reikšmės vertinant, ar asmenims gali būti iškelta bankroto byla. Pažymėjo, jog pareiškėjų nemokumo priežastys praktiškai neįvardintos, iš pateiktos informacijos neaišku, kokias pajamas pareiškėjai gavo prisiimdami finansinius įsipareigojimus, kaip planavo juos vykdyti, kaip kito pareiškėjų pajamos, ar pareiškėjai apskritai vykdė skolinius įsipareigojimus, kodėl nustojo juos vykdyti, kokių veiksmų ėmėsi siekdami užkirsti kelią įsipareigojimų augimui ir nepažeisti kreditorių interesų, ar buvo tartasi su kreditoriais dėl skolų išdėstymo. Atkreipė dėmesį, jog fizinio asmens bankrotu negali būti siekiama vien ,,nurašyti“ skolas. Pareiškėjams neapibrėžiant realių ketinimų didinti savo gaunamas pajamas ir stengtis atkurti mokumą, fizinio asmens bankroto bylą jiems turėtų būti atsisakyta iškelti. Atsižvelgiant į pareiškėjų pateiktą informaciją apie jų gaunamas pajamas ir būtiniesiems poreikiams skirtinas lėšas, matyti, jog atėmus bankroto administravimo išlaidas, lėšų kreditorių reikalavimams tenkinti praktiškai nelieka, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjų sąžiningo naudojimosi jiems FABĮ suteiktomis teisėmis ir FABĮ nustatytų tikslų pasiekimo šiame procese (b.l. 183-186, t. 1).

Suinteresuotas asmuo AB DNB bankas pateikė atsiliepimą, kuriuo su pareiškimu nesutinka, prašo atsisakyti iškelti bankroto bylą pareiškėjams R. D. ir A. D., byla teismo posėdyje nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant, teismui nustačius, kad pareiškėjams keltina bankroto byla prašo bankroto administratoriumi skirti UAB ,,Karaliaučiaus grupė“ (b.l. 192, t.1). Nurodo, jog yra pareiškėjų kreditorius. Tarp banko ir pareiškėjų 2008-09-28 buvo sudaryta kreditavimo sutartis. Kadangi skolininkai netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, kreditavimo sutartis buvo nutraukta. 2016-05-25 Klaipėdos miesto apylinkės teismas priėmė sprendimą, kuriuo solidariai iš pareiškėjų banko naudai priteisė 3744,03 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Mano, jog pareiškėjai negali būti pripažinti nemokiais FABĮ 2 str. 2 d. prasme. Banko įsitikinimu, pareiškėjai visiškai nepagrindė, kodėl jie sveiki, darbingo amžiaus, 30 metų jauni asmenys, dirbantys ir gaunantys didesnį už minimalų atlyginimą, negali iš uždirbamų pajamų padengti skolų bei ir patys dirbti ir grąžinti likusių skolų kreditoriams. Kadangi pareiškėjai yra sveiki, jauni ir darbingumo amžiaus, akivaizdu, kad jie turi galimybę atsiskaityti su kreditoriais ir jų finansinė padėtis nėra kritinė. Be to pareiškėjams negali būti iškelta fizinio asmens bankroto byla, kadangi pareiškėjai negali būti laikomi sąžiningais FABĮ nuostatų prasme. Pareiškėjai per pastaruosius trejus metus yra sudarę sandorius su UAB ,,General Financing“, UAB ,,Mokilizingas“, įsigydami nebūtinų prekių (televizorių bei du brangius išmaniuosius telefonus). Nurodo, jog pareiškėjai sudarydami sandorius pažeidė banko interesus, kadangi pagal kreditavimo sutartį įsipareigojo be banko raštiško leidimo neprisiimti jokių įsipareigojimų pagal kredito, lizingo, pirkimo – pardavimo išsimokėtinai ar kitokio finansavimo sutartis. Skolinimosi metu pareiškėjų finansinė padėtis jau buvo bloga, tačiau jie patys savo veiksmais didino įsiskolinimus ir mažino galimybes atsiskaityti su turimais kreditoriais. Pažymėjo, jog kreditų ėmimo būtinumas nėra pagrįstas jokiais įrodymais. Pareiškėjų elgesys rodo, jog pareiškėjai ne negali, o nenori vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, todėl jie negali būti pripažinti sąžiningais, pareiškėjai siekia ne atkurti mokumą, o nurašyti skolas kreditoriams (b.l.188-192, t.1).

Suinteresuotas asmuo UAB ,,Mokilizingas“ atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, į teismo posėdį neatvyko, prašymų negauta, apie teismo posėdį pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas netenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, jog 2008-09-29 pareiškėjai ir AB DNB bankas sudarė kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria pareiškėjams buvo suteiktas 104263,21 Eur kreditas, kurio grąžinimo terminas – 2048 m. rugpjūčio 31 d., gyvenamajam namui su žemės sklypu įsigyti, gyvenamajam namui įrengti, UAB ,,Būsto paskolų draudimas“ įmokai sumokėti (b.l. 31-36, 137, 193-196, t. 1, 2-8, t. 2), prievolės įvykdymui užtikrinti bankui turėjo būti įkeičiamas perkamas turtas. 2010-12-15 pareiškėjai su AB DNB bankas sudarė susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pakeistos kredito sutarties sąlygos, prievolės įvykdymui užtikrinti pakeistas hipotekos objektas – vietoje gyvenamojo namo ir žemės sklypo, hipoteka bankui turėjo būti įkeistas butas su bendrojo naudojimo patalpomis, adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 37- 41, t. 1, 9-18, t. 2). 2012-06-26 bankas su pareiškėjais pasirašė susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pakeitė kredito sutarties sąlygas (b.l. 19-28, t. 2). 2012-06-21 UAB ,,Būsto paskolų draudimas“ ir pareiškėjai sudarė Mokėjimų draudimo susitarimą prie 2008-10-20 draudimo sutarties, kuria šalys susitarė, kad bendrovė išmokės draudimo išmoką bankui vykdydama sutartyje pareiškėjų prisiimtus įsipareigojimus bankui grąžinti kreditą ir sumokėti palūkanas sutartyje nustatyta tvarka bei padengti susitarimo sudarymo dienai susidariusį įsiskolinimą bankui, išskyrus netesybas (b.l. 148-152, t. 1). 2012-12-18 šalys sudarė priedą prie Mokėjimų draudimo susitarimo, kuriuo pakeistas draudimo išmokų mokėjimo grafikas (b.l. 153), 2013-03-05 draudimo išmokų mokėjimo grafikas vėl koreguotas (b.l. 154, t. 1). 2013-06-13 UAB ,,Būsto paskolų draudimas“ ir pareiškėjai sudarė Grąžinimo grafiką prie 2012-06-21 mokėjimų draudimo susitarimo, kuriuo sutarta dėl išmokėtų draudimo išmokų bendrovei grąžinimo tvarkos ir terminų (b.l. 155-158, t. 1). 2015-10-13 AB DNB bankas ir UAB ,,Būsto paskolų draudimas“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kuria UAB ,,Būsto paskolų draudimas“ perleista dalis reikalavimo teisių, kylančių iš 2008-09-29 kreditavimo sutarties, sudarytos tarp banko ir skolininkų, t. y. reikalavimo, kuris nėra užtikrintas hipoteka, teisės dėl 19077,78 Eur skolos, 25,47 Eur turto draudimo išlaidų (b.l. 139- 142, t. 1). 2015-11-13 pareiškėjai ir UAB ,,Būsto paskolų draudimas“ sudarė sutartį, kuria atsižvelgiant į tai, kad bendrovė bankui išmokėjo kredito draudimo išmoką, įsiskolinimui mažinti nekilnojamojo turto pirkėjas įnešė 80000,00 Eur, skolininkų skola bendrovei sudaro 19103,25 Eur, susitarė dėl įsiskolinimo grąžinimo tvarkos ir sąlygų. Sutarties 2.2 p. pateiktas skolos grąžinimo grafikas, kuriuo pareiškėjams įsiskolinimo grąžinimas išdėstytas iki 2017-02-01 (b.l. 42- 46, t. 1). 2015-10-18 R. D. ir UAB ,,General Financing“ sudarė vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sandorį Nr. 2, kuriuo pareiškėjui suteiktas 1072,37 Eur vartojimo kreditas televizoriui SONY įsigyti, kredito grąžinimo terminas – 2017-10-18 (b.l. 47-48, t. 1). 2016-01-29 R. D. su UAB ,,General Financing“ sudarė vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sandorį Nr. 3, kuriuo pareiškėjui suteiktas 400,00 Eur vartojimo kreditas, kurį grąžinti pareiškėjas turi iki 2017-08-12 (b.l. 49-50, t. 1). Byloje pateikta UAB ,,Žavi šypsena“ 2016-01-29 PVM sąskaita faktūra, iš kurios turinio matyti, jog pareiškėjui R. D. buvo suteiktos odontologijos paslaugos 400,00 Eur sumai (b.l. 95, t. 1). 2014-03-31 R. D. su UAB ,,Mokilizingas“ sudarė tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartį, kuria suteiktas 1310,00 Lt kreditas ryšio priemonei Samsung Galaxy Note įsigyti, kredito grąžinimo terminas – 2017-03-31 (b.l. 51, t. 1). 2014-03-29 R. D. su UAB ,,Mokilizingas“ sudarė vartojimo kredito sutartį, kuria suteiktas 1440,00 Lt kreditas ryšio priemonėms – Samsung Galaxy S4, įsigyti, kredito grąžinimo terminas – 2017-03-31 (b.l. 52, t. 1). Iš byloje pateiktų BĮ Valstybinis studijų fondas (toliau – Fondas) pažymų ir atsiliepime nurodytų aplinkybių nustatyta, jog su pareiškėju R. D. F. yra sudaręs paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią jam perduota 868,86 Eur, taip pat paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią perduota 1355,42 Eur. Pagal sutartis Fondui nebuvo sumokėta nė viena įmoka, todėl yra susidaręs įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2010 m. II ketvirčio iki 2016 m. II ketvirčio (įskaitytinai), kurio suma 2016-06-23 dienai lygi 1026,47 Eur: 444,84 Eur negrąžinta paskolų dalis, 303,06 Eur nesumokėtų palūkanų, 278,57 Eur delspinigių (b.l. 53, 184, t. 1), visas pagal paskolų sutartis išmokėtų ir negrąžintų paskolų likutis (įskaitant pradelstą grąžinti paskolų dalį, neįskaitant palūkanų ir delspinigių) yra 2224,28 Eur. Pareiškėja A. D. su Fondu yra sudariusi paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią jai perduota 289,62 Eur, taip pat paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią jai perduota 1013,67 Eur suma (b.l. 54, 184, t. 1). Pagal sudarytas sutartis Fondui nėra atliktas nė vienas mokėjimas, todėl yra susidaręs įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2010 m. II ketvirčio iki 2016 m. II ketvirčio (įskaitytinai), kurio suma 2016-06-23 sudaro 1253,35 Eur: 538,17 negražinto kredito, 323,67 Eur nesumokėtų palūkanų, 391,51 Eur delspinigių. Visas pagal sudarytas paskolos sutartis išmokėtų ir negrąžintų paskolų likutis (įskaitant pradelstą negrąžintą paskolų dalį, neįskaitant palūkanų ir delspinigių) sudaro 1303,29 Eur. Pareiškėja A. D. 2016-01-27 su VšĮ Lietuvos verslo kolegija sudarė studijų sutartį, kuria mokymo įstaiga įsipareigojo organizuoti nuotolinių studijų procesą pagal parengtą ir patvirtintą koleginių (profesinio bakalauro) studijų programą – įmonių ir įstaigų administravimas, administratoriaus kvalifikacijai įgyti ir kt., o pareiškėja sumokėti studijų mokestį 2745,00 Eur už studijas 2016/2017 mokslo metais, po 915,00 Eur kiekviename semestre (b.l. 16, t. 1). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-05-25 sprendimu iš pareiškėjų solidariai AB DNB bankas naudai priteista 3744,03 Eur skola, 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos, bylinėjimosi išlaidos 689,00 Eur sumai (b.l. 29-32, t. 2). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis teismo procesinis sprendimas įsiteisėjo 2016-06-28. Pareiškėjai santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) (b.l. 8, t. 1), augina nepilnamečius vaikus M. D., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 9, t. 1), ir D. D., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 10, t. 1). Pareiškėjas dirba (duomenys neskelbtini) vyresniuoju inspektoriumi, jo gaunamas darbo užmokestis yra apie 639,00 Eur/mėn. (atskaičius mokesčius) (b.l. 11, t. 1), taip pat byloje pateikti duomenys, jog (duomenys neskelbtini) pareiškėjas 2016-02-01 – 2016-02-29 uždirbo 47,49 Eur (b.l. 12). Pareiškėja A. D. dirba (duomenys neskelbtini), jos mėnesines pajamas iš darbinės veiklos sudaro apie 702,00 Eur (atskaičius mokesčius) (b.l. 13, t. 1). Pareiškėjo R. D. vardu yra registruota transporto priemonė BMW530D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau pareiškėjas yra transporto priemonės valdytojas (b.l. 14, t. 1), pareiškėjos vardu registruotų transporto priemonių nėra (b.l. 15, t.1). Pareiškėjai nekilnojamojo turto neturi (b.l. 20-21, t. 1). VSDFV duomenimis pareiškėja laikotarpiu nuo 2009-09-21 iki 2011-12-31 buvo motinystės ir vaiko priežiūros atostogose (b.l. 21-26, t.1).

Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad sąžiningo fizinio asmens mokumo atkūrimas galimas tada, kai jo kreditorių reikalavimų patenkinimas užtikrinamas nepažeidžiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. FABĮ 6 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Taigi, sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, turi būti įvertinamos dvi aplinkybių grupės. Pirma, turi būti konstatuotas fizinio asmens nemokumas. Antra, nustačius fizinio asmens nemokumą, turi būti patikrinama, ar neegzistuoja FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant bankroto bylą atsisakoma iškelti.

Dėl pareiškėjų mokumo

Pagal FABĮ 2 straipsnio 2 dalį fizinio asmens nemokumas apibūdinamas kaip fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (MMA). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šią nuostatą, pažymėjo, kad, sprendžiant dėl fizinio asmens nemokumo, turi būti taikomi šie kriterijai: skolų suma turi viršyti 25 MMA, skolų mokėjimo terminai turi būti pasibaigę ir asmuo faktiškai (objektyviai) neturi turėti galimybės šias skolas padengti. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teismas, spręsdamas, ar fizinis asmuo yra pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, be kita ko, turi įvertinti skolinių įsipareigojimų kitimo dinamikos perspektyvą tokio asmens turimo turto ir jo gaunamų pajamų kontekste. Remiantis kasacinio teismo pateiktais išaiškinimais dėl fizinio asmens nemokumo FABĮ prasme sampratos, darytina išvada, kad teismas, spręsdamas dėl fizinio asmens nemokumo, kaip vienos iš būtinųjų fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo sąlygų (FABĮ 6 straipsnio 1dalis) buvimo, turi ne tik nustatyti, kad skolų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma viršija 25 MMA, bet ir kad asmuo objektyviai neturi galimybės šias skolas padengti nei šiuo metu, nei tokios galimybės neatsiras per protingą terminą, t. y. teismas, inter alia, turi įvertinti asmens galimybių įvykdyti skolinius įsipareigojimus perspektyvas per konkretų, teismo vertinimu, protingą laikotarpį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-379-701/2015, 2016 m. birželio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-309-690/2016).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėjai turi skolinių įsipareigojimų UAB ,,Būsto paskolų draudimas“, AB DNB bankui, BĮ Valstybinis studijų fondas, UAB ,,General Financing“, UAB ,,Mokilizingas“. Pareiškėjai nurodo, jog jų prisiimti skoliniai įsipareigojimai sudaro 28242,92 Eur. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų taip pat matyti, jog pareiškėjų pradelstų mokėjimų suma pagal 2012-06-21 Mokėjimų draudimo susitarimą ir Grąžinimo grafiką Nr. 2 (b.l. 155-158, t.1), UAB ,,Būsto paskolų draudimas“ sudaro 255,72 Eur (b.l. 103, t.1).

Pareiškėjo R. D. pradelsti skoliniai įsipareigojimai UAB ,,General Financing“ sudaro 350,84 Eur (b.l. 163, t.1), BĮ Valstybinis studijų fondas 1026,47 Eur (b.l. 184, t.1).

Pareiškėjos A. D. pradelsti skoliniai įsipareigojimai BĮ Valstybinis studijų fondas pagal sudarytas paskolos sutartis sudaro 1253,17 Eur (b.l. 184, t.1).

Byloje ginčo dėl šių aplinkybių nėra, pareiškėjai nurodytų aplinkybių neginčijo, tokiu būdu šios aplinkybės vertintinos kaip nustatytos (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis, 183 straipsnis, 185 straipsnis, 187 straipsnis).

Bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog įsiteisėjusiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-05-25 sprendimu iš pareiškėjų solidariai AB DNB bankas priteista 3744,03 Eur skola, 5 proc. dydžio procesinės palūkanos nuo 2016-02-12 iki sprendimo įvykdymo, po 344,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (b.l. 32, t.2). Teismo posėdžio metu pareiškėjai taip pat patvirtino, jog pagal 2015-11-13 sutartį, sudarytą su UAB ,,Būsto paskolų draudimas“ (b.l. 42-46, t.1) pareiškėjai neatliko nė vieno mokėjimo, tokiu būdu iki pareiškimo pateikimo teismui dienos (2016-05-09) pareiškėjų įsiskolinimas sudaro UAB ,,Būsto paskolų draudimas“ pagal sutartį sudaro 1200,00 Eur. Kitų pareiškėjų įmokų mokėjimo, prievolių įvykdymo terminai nėra suėję, byloje nėra duomenų, jog paskolos sutartys su BĮ Valstybinis studijų fondas, pareiškėjų sutartiniai įsipareigojimai UAB ,,Būsto paskolų draudimas“, pareiškėjo R. D. paskolos sutartys su UAB ,,General Financing“ yra nutrauktos ir/ar kreditoriai pareikalavo prievolių įvykdymo prieš terminą.

Tokiu būdu pareiškėjų skola kreditoriams susideda tiek iš kiekvieno asmeninių pareiškėjų skolinių įsipareigojimų kreditoriams, tiek iš solidariųjų prievolių. Prievolės solidarumas reiškia, jog kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu skolininkai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (Civilinio kodekso 6.6 straipsnio 4 dalis). Solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos vykdant prievolę kreditoriui. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi, iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011). Į šias aplinkybes atsižvelgtina nustatant, ar pareiškėjų finansinė būklė tenkina FABĮ 2 straipsnio 2 dalies kriterijus.

Kasacinio teismo išaiškinta, jog nemokumas – tai nesugebėjimas, neturėjimas iš ko mokėti už tai, kas įsipareigota. Nemokumą būtina skirti nuo nenoro atsiskaityti, laikino mokėjimų sutrikimo, gresiančio nemokumo ir situacijos, kai skolininko turtas nebepadengia jo įsipareigojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015). Fizinio asmens nemokumas – fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis). 2016-06-22 Vyriausybės nutarimu Nr. 644 nuo 2016-07-01 patvirtintas minimaliojo mėnesinio darbo užmokesčio dydis yra 380,00 Eur. Tokiu būdu pareiškėjų pradelsti skoliniai įsipareigojimai turi viršyti 9500,00 Eur sumą (25*380,00 Eur). Teismų praktikoje pripažįstama, kad sąžiningas fizinis asmuo laikytinas visiškai nemokiu tada, kai sąžiningo fizinio asmens finansinė būklė yra kritinė ir jis negali vykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių įvykdymo terminai yra suėję. Be to, pripažįstama, kad nemokumui nustatyti reikia atlikti fizinio asmens nemokumo priežasčių analizę, įvertinti fizinio asmens skolinių įsipareigojimų apimtį, turimo turto masę, taip pat galimas skolininko perspektyvas įvykdyti savo skolinius įsipareigojimus, atitinkamai sprendžiant galimybę kelti ar nekelti fiziniam asmeniui bankroto bylą (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1628-345/2013).

Kadangi Pareiškėjų reikalavimas iškelti bankroto bylą pareikštas dėl dviejų asmenų, teismas nagrinėdamas pareiškėjų prašymo pagrįstumą turi vertinti abiejų asmenų padėtį, jų veiksmus susidarant nemokumui ir jo priežastis, ar jie atitinka FABĮ nustatytas sąlygas iškelti bankroto bylą ir ar nesudaro FABĮ nustatyto bent vieno iš teisinių pagrindų atsisakyti iškelti bankroto bylą. Nagrinėjamu atveju įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, nustatyta, jog pareiškėjo R. D. pradelsti skoliniai įsipareigojimai bylos nagrinėjimo metu sudaro 6921,56 Eur (įskaitant asmenines ir solidarias pareiškėjo prievoles), pareiškėjos A. D. – 6797,42 Eur (įskaitant asmenines ir solidarias pareiškėjos prievoles), bendra pradelstų įsipareigojimų suma, įskaitant tiek kiekvieno pareiškėjo asmenines, tiek solidarias prievoles, kurių mokėjimo terminas suėjęs, sudaro 8519,23 Eur.

Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjai nekilnojamojo, kilnojamojo turto, vertybinių popierių, kito registruotino turto neturi. Pareiškėja A. D. dirba (duomenys neskelbtini), jos mėnesines pajamas sudaro apie 703,00 Eur suma. Pareiškėjas R. D. dirba (duomenys neskelbtini), jo mėnesines pajamas sudaro apie 639,00 Eur, pareiškėjas papildomai dirba (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotoju, papildomai uždirba apie 47,00 Eur per mėnesį. Tokiu būdu šeimos pajamas sudaro apie 1389,00 Eur per mėnesį. Pareiškėjai augina du nepilnamečius vaikus, šiuo metu jiems 6 metai, vaikai (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje lanko priešmokyklinę grupę, išlaidos mokyklai sudaro 122,00 Eur/mėn. (b.l. 17-19, t.1). Pareiškėja mokosi kolegijoje, išlaidos mokslams sudaro 183,00 Eur/mėn. (b.l. 73, t.1). Pareiškėjai teismo posėdyje nurodė, jog būtiniesiems poreikiams tenkinti jiems būtinos 1200,00 Eur išlaidos, kurias sudaro 860,00 Eur maistui, 200,00 Eur mokslams, 140,00 Eur drabužiams, šiuo duomenis pateikė ir pareiškime. Tačiau įrodymų, pagrindžiančių tokio dydžio būtinąsias išlaidas pareiškėjai nepateikė. Teismo posėdžio metu pareiškėjai paaiškino, jog sveikatos sutrikimų, kurie ribotų jų galimybes dirbti pareiškėjai neturi, pareiškėjų nepilnamečiai vaikai specialių poreikių, kuriems tenkinti būtinos papildomos išlaidos, neturi. Teismo posėdžio metu pareiškėjai taip pat paaiškino, jog jų gaunamos pajamos didėjo, pareiškėjas paaiškino, jog turi galimybę siekti aukštesnių pareigų, gauti didesnį atlygį. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjų pajamos, lyginant jas su gautomis tada, kai pareiškėjai prisiėmė didelius skolinius įsipareigojimus, būtų sumažėjusios. Aplinkybių, jog pareiškėjų pajamos mažėjo ir dėl to jie negalėjo vykdyti skolinių įsipareigojimų ir tenkinti būtinųjų poreikių, pareiškėjas nenurodė. Įvertinus visuotinai žinomą aplinkybę, jog nuo 2009 m. pragyvenimo lygis taip pat kito, pareiškėjų pajamos taip pat didėjo, darytina išvada, jog pareiškėjų finansinė padėtis iš esmės nepasikeitė, t. y. išliko stabili. Tokiu būdu konstatuoti pareiškėjų mokumo galimybių sumažėjimo nėra pagrindo. Pareiškėjų bendri skoliniai įsipareigojimai kreditoriams sudaro 28242,92 Eur, todėl įvertinus pareiškėjų gaunamas pajamas, pareiškėjų jauną amžių ir galimybes dirbti ir uždirbti didesnes pajamas, darytina išvada, jog pareiškėjai per protingą terminą gali ir turi visas galimybes įvykdyti savo skolinius įsipareigojimus.

Pareiškime pareiškėjai nurodė, jog augant vaikams ir didėjant jų poreikiams, mano, jog vienintelė galimybė atstatyti pareiškėjų mokumą yra fizinio asmens bankroto bylos iškėlimas. Tačiau pažymėtina, jog augantys vaikų poreikiai nėra pakankama priežastis pareiškėjams nevykdyti savo skolinių įsipareigojimų kreditoriams. Šeimos sukūrimas ir vaikų išlaikymas negali turėti įtakos asmens mokumui. Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga. Tėvai privalo dirbti tiek, kad dabar ir ateityje galėtų rūpintis visais savo vaikais, juos auklėti, globoti, jiems tinkamai atstovauti, ginti jų teises ir teisėtus interesus. Tokiu būdu pareiškėjai, būdami sąžiningi ir rūpestingi, sukurdami šeimą bei susilaukdami vaikų turėjo įvertinti savo galimybes juos išlaikyti, prižiūrėti bei vykdyti savo įsipareigojimus kreditoriams.

Atsižvelgiant į nurodytą, remiantis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, nustatytomis aplinkybėmis, nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjai yra nemokūs, jų būklė yra kritinė ir jie iš esmės negali vykdyti skolinių įsipareigojimų. Pareiškėjai neįrodė, jog jų kaip fizinių asmenų būklė atitinka FABĮ 2 straipsnio 2 dalies nurodytą būklę.

Dėl pareiškėjų sąžiningumo

FABĮ 6 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Fizinio asmens bankroto paskirtis yra atkurti tik sąžiningo fizinio asmens mokumą, todėl vertinti asmens gebėjimą vykdyti prisiimtas prievoles būtina itin atidžiai. Civilinio kodekso 1.5 straipsnis įtvirtina teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymą. Minėto straipsnio 1 dalis nustato, jog civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Sąžiningumo principas teisėje reiškia asmens ar institucijos savybę, kurią interpretuoja teismai pagal objektyvumo ir subjektyvumo kriterijus. Vertinant elgesį objektyviai, bandoma atsakyti į klausimą, ar asmuo privalėjo ką nors daryti, nedaryti ar žinoti. Tuo tarpu subjektyvus vertinimas remiasi konkrečios situacijos galimybių ir gebėjimų įvertinimu, t. y. ar asmuo galėjo žinoti, kažką daryti ar nedaryti. Jei asmuo galėjo žinoti apie jam priklausančias pareigas, bet to nedarė, toks elgesys remiantis subjektyviu vertinimu bus traktuojamas kaip nesąžiningas. Viena iš reakcijos formų į piktnaudžiavimą subjektine teise – atsisakymas ją ginti (Civilinio kodekso 1.137 straipsnio 3 dalis).

Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalis nustato atvejus kada teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Civilinio kodekso 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas).

Pareiškėjai teismo posėdyje paaiškino, jog savo veiksmų nelaiko nesąžiningais, nurodė, jog netinkamai įvertino savo galimybes vykdyti skolinius įsipareigojimus.

Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką fizinių asmenų bankroto bylose, yra pažymėjęs, kad neatidus fizinis asmuo, netinkamai įvertinęs savo vartojimo galimybes, taip pat gali būti laikomas sąžiningu ir jam gali būti keliama bankroto byla, jei nekonstatuojama jo nesąžiningų veiksmų. Fizinių asmenų, o ypač vartotojų, išsilavinimas, gyvenimo patirtis yra skirtingi, todėl, sprendžiant dėl jų sąžiningumo, būtina atsižvelgti ne tik į objektyvųjį, bet ir subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų. Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo priežastis, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindą daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Taigi, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Toks nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. turi būti konstatuotas nesąžiningumo ir nemokumo priežastinis ryšys (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-496-219/2015). Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog pareiškėjai savo skolinių įsipareigojimų UAB ,,Būsto paskolų draudimas“ pagal Grąžinimo grafiką Nr. 2 (b.l. 155-158, t.1) nevykdo nuo 2015 m. gruodžio mėn., paskutinę įmoką UAB ,,General Financing“ pareiškėjas atliko 2016 m. vasario mėn., skolinių įsipareigojimų Fondui pareiškėjai apskritai nedengė, o didžiausiam kreditoriui UAB ,,Būsto paskolų draudimas“ pagal 2015-11-03 sutartį neatliko nė vienos įmokos. Teismo posėdžio metu pareiškėjai paaiškino, jog gaunamų lėšų nepakanka skoliniams įsipareigojimams dengti, tačiau nepateikė jokių tokias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Be to teismo posėdžio metu pareiškėjai taip pat paaiškino, jog įmokas mažiesiems kreditoriams mokėti gali, įmokos mažos. Bylos duomenimis nustatyta, jog 2015-10-18 pareiškėjai už UAB ,,General Finansing“ 1072,37 Eur kreditą įsigijo televizorių SONY (b.l. 47), 2014-03-29 ir 2014-03-31 pasinaudoję UAB ,,Mokilizingas“ suteiktais kreditais įsigijo du išmaniuosius telefonus už bendrą 796,46 Eur (2750,00 Lt) sumą (b.l. 51-52, t.1), t. y. didino savo skolinių įsipareigojimų naštą ne būtiniesiems poreikiams tenkinti, o brangiai buitinei technikai įsigyti. Savo ruožtu asmenys, laikantys save nemokiais, turėtų dėti pastangas optimizuoti savo išlaidas ir dėti pastangas atsiskaityti su kreditoriais, o ne gyventi visiškai savęs neribodami. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog pareiškėjų gaunamos pajamos sudaro apie 1389 Eur, būtinosioms išlaidoms pareiškėjai prašo patvirtinti 1200,00 Eur, po 100,00 Eur/mėn. ketina mokėti bankroto administratoriui, tokiu būdu kreditorių skolinių įsipareigojimų dengimui pareiškėjai ketina skirti tik 89,00 Eur. Tokiu būdu įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog pareiškėjai iš esmės siekia nusirašyti skolas. Pažymėtina, jog asmenys įgyvendindami savo teises ir pareigas, prisiimdami įsipareigojimus privalo elgtis sąžiningai, rūpestingai, apdairiai. Neapdairus įsipareigojimų prisiėmimas, skolinimasis didelėmis sumomis, neįvertinus savo galimybių grąžinti skolas, vertintinas kaip neapdairus elgesys, kuris negali būti pripažintas sąžiningu. Pareiškėjai 2015-11-03 su pagrindiniu kreditoriumi sudarė sutartį, kuria susitarė dėl įsiskolinimo grąžinimo tvarkos ir terminų, tačiau pareiškėjai sutarties vykdyti nepradėjo. Pareiškėjų teiginiai, jog jie įvertinę savo gaunamas pajamas ir skolinius įsipareigojimus suprato, jog pajamų įsipareigojimams dengti ir gyventi visavertį gyvenimą jiems nepakanka, nėra priežastis nevykdyti prisiimtų skolinių įsipareigojimų. Pareiškėjai neatliko jokių aktyvių veiksmų siekdami mažinti turimus skolinius įsipareigojimus, priešingai, jau turėdami vykdytinų prievolių, sudarė naujas kredito sutartis, prisiėmė naujų įsipareigojimų, o lėšas panaudojo ne būtinoms prekėms įsigyti. Įvertinus pareiškėjų paaiškinimus, darytina išvada, jog jau prisiimdami įsipareigojimus 2015-11-03 UAB ,,Būsto paskolų draudimas“ pareiškėjai neketino šio įsipareigojimo vykdyti, be to vykdydami prievoles tik mažiesiems kreditoriams, sąmoningai neatliko mokėjimų didžiausiai skolai mažinti, tokiu būdu elgėsi nesąžiningai savo kreditorių atžvilgiu. Pažymėtina, jog pareiškėjų pasyvus elgesys, kai pareiškėjai įsitikinę, jog nustatytu terminu prievolės neįvykdys, apskritai nemažina skolinio įsipareigojimo dydžio, teismo taip pat negali būti vertinamas kaip sąžiningas.

Tokiu būdu įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėjų paaiškinimus, darytina išvada, jog tarp pareiškėjų negalėjimo vykdyti prievoles ir pareiškėjų elgesio, t. y. nesąžiningumo yra priežastinis ryšys. Pareiškėjai yra nesąžiningi, kas sudaro savarankišką pagrindą atsisakyti iškelti pareiškėjams fizinio asmens bankroto bylą.

Įvertinus nustatytas aplinkybes, remiantis pareiškėjų pateiktais duomenimis, jų paaiškinimais, esant FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 ir 2 punkto numatytiems pagrindams, įvertinus tai, kad iš byloje esančių duomenų teismas negali konstatuoti pareiškėjų nemokumo, pareiškėjų veiksmai pripažinti nesąžiningais, o augantys vaikų poreikiai bei pasaulinė ekonominė krizė negali būti pakankamu pagrindu atleisti nuo savo skolinių įsipareigojimų vykdymo, byloje nenustačius objektyvių priežasčių, pateisinančių pareiškėjų pasyvumą nevykdant skolinių įsipareigojimų, atsisakytina pareiškėjams iškelti fizinio asmens bankroto bylą.

Teismo nuomone, bankroto bylos iškėlimas pareiškėjams prieštarautų Fizinių asmenų bankroto įstatymo tikslui – atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, užtikrinant subalansuotą kreditorių reikalavimų tenkinimą siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros, būtų naudingas tik pareiškėjams, ir neatitiktų kreditorių interesų, tokiu būdu iškreipiant pareiškėjų, kaip skolininkų, ir jų kreditorių interesų pusiausvyrą.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, pareiškėjų R. D. ir A. D. pareiškimas iškelti bankroto bylą netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 292 straipsniais, Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 1, 4 punktais, teismas

nutaria:

pareiškėjų R. D. ir A. D. pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo netenkinti.

Atsisakyti R. D. iškelti fizinio asmens bankroto bylą.

Atsisakyti A. D. iškelti fizinio asmens bankroto bylą.

Informaciją apie atsisakymą iškelti pareiškėjams fizinio asmens bankroto bylą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po nutarties įsiteisėjimo paskelbti teismo tinklapyje, taip pat specialioje interneto svetainėje www.teismai.lt skiltyje ,,Teismų pranešimai“.

Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Dalė Žukauskienė