- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-06-14
- Bylos Nr.
- 1A-135-290/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-11176-2019-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Paštuolis, Jurgis Kiškis, Danutė Giačaitė
- Nuteistasis
- J. V., R. P., M. P., D. V.
- Advokatai
- Kęstutis Dobilas, Ričardas Lilas, Marytė Vietaitė, Rasa Kalkauskienė
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Arūno Paštuolio,
sekretoriaujant Editai Ugianskienei, dalyvaujant prokurorei Jolantai Laurinavičiūtei, nuteistajam J. V. ir jo gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, nuteistajam R. P. ir jo gynėjui advokatui Kęstučiui Dobilui, nuteistojo M. P. gynėjai advokatei Marytei Vietaitei, nuteistojo D. V. gynėjui advokatui Ričardui Lilui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Jolantos Laurinavičiūtės, nuteistųjų J. V., R. P., M. P., nuteistojo D. V. ir jo gynėjo advokato Ričardo Lilo apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 5 d. nuosprendžio, kuriuo:
R. P. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalyje, BK 289 straipsnyje, BK 198¹ straipsnio 1 dalyje, BK 215 straipsnio 1 dalyje, BK 22 straipsnio 1 dalyje, BK 182 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas:
pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams;
pagal BK 289 straipsnį – laisvės atėmimu 8 mėnesiams, šios bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu subendrintos apėmimo būdu ir skirta bendra – laisvės atėmimo 1 metams bausmė;
pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams;
pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams;
pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu bausmės subendrintos apėmimo būdu ir skirta subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmės subendrintos dalinai sudėjus ir skirta subendrinta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinai subendrinta su 2021 m. balandžio 1 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 5 metų laisvės atėmimo bausme bei 2021 m. spalio 12 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirta 4 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskiriant galutinę subendrintą – 6 metų laisvės atėmimo bausmę.
M. P. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 22 straipsnio 1 dalyje, BK 182 straipsnio 2 dalyje, BK 24 straipsnio 6 dalyje, BK 198¹ straipsnio 1 dalyje, BK 24 straipsnio 6 dalyje, BK 215 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas:
pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 2 dalį, pagal BK 24 straipsnio 6 dalį – laisvės atėmimu 9 mėnesiams;
pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 198¹ straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 5 mėnesiams;
pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 215 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 5 dalies 1 punktu, bausmės apimtos subendrinant, ir skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams.
Vadovaujantis 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinai subendrinta su Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. kovo 16 d. nuosprendžiu dalinai pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2021 m. liepos 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme 4 metų 7 mėnesių ir 5 MGL (188,00 eurų) dydžio bauda ir skirta galutinė subendrinta 4 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė bei 5 MGL (188,00 eurų) dydžio bauda.
D. V. pripažintas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 2 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį ir nuteistas – laisvės atėmimu 6 mėnesiams;
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė visiškai sudedant subendrinta su 2020 m. vasario 6 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų baudžiamuoju įsakymu neatlikta laisvės atėmimo 3 metų bausme ir skirta galutinė subendrinta 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
J. V. pripažintas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 2 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį ir nuteistas – laisvės atėmimu 6 mėnesiams.
Priteista solidariai iš kaltinamųjų R. P., M. P., D. V. bei J. V. civilinio ieškovo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ naudai – 339 Eur turtinės žalos atlyginimui.
Priteistos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos - 574,56 Eur iš D. V., - 406,44 Eur iš M. P., - 733,11 Eur iš J. V..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1.1 2019 m. kovo 15 d. 16.59 val. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), mobilaus ryšio telefonu „Samsung“, SIM kortele su numeriu (duomenys neskelbtini), paskambino VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“, esančiai (duomenys neskelbtini), direktorei E. K.-S. į telefono numerį (duomenys neskelbtini), prisistatęs jai Vilniaus policijos vyresniuoju specialistu M. S. pasisavino valstybės tarnautojo vardą ir atliko neteisėtus veiksmus: melagingai informavo E. K.-S., jog prie VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ įstaigos banko sąskaitų yra mėginama neteisėtai prisijungti, todėl nurodė padiktuoti prie įstaigos banko sąskaitos prisijungimo duomenis ir E. K.-S. patikėjus melaginga informacija bei duomenis (duomenys neskelbtini) padiktavus, R. P. neteisėtai apgaule įgijo VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ AB „Luminor Bank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis – naudotojo identifikavimo kodą bei prisijungimo slaptažodžius, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti.
1.2 Be to, jis padedant M. P., kai VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), AB „Luminor Bank“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtoms finansinės operacijoms atlikti, nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2019 m. kovo 15 d. 16.59 val., perdavė R. P. nusikaltimo padarymo priemonę – savo elektronines ryšio priemones, mobilaus ryšio telefoną „LG“ ir savo SIM kortelę su numeriu (duomenys neskelbtini) po to jis naudodamas elektroninę ryšio priemonę telefoną ir SIM kortelę su numeriu (duomenys neskelbtini) bei neteisėtai įgytą VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės duomenis, pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, 2019 m. kovo 15 d. internetiniame „Luminor“ banko tinklalapyje https://www.luminor.lt/lt šios sistemos naudojo identifikavimo lauke įvesdamas VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ prisijungimo kodą, prisijungė prie elektroninės bankininkystės sistemos. VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje įmonės vardu elektroniniu būdu suformulavo nurodymus pervesti VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ lėšas iš sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 2019 m. kovo 15 d., laikotarpiu nuo 19.15 val. iki 19:20 val. taip per tris kartus sumomis – 4 000 eurų, – 15 000 eurų, – 2 000 eurų, pervedė bendrą – 21 000 eurų sumą į AB „Luminor Bank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančią E. K.-S., po to 2019 m. kovo 16 d. laikotarpyje nuo 06.47 val. iki 09.26 val. jis per du kartus sumomis – 2 438 Eur ir – 600 Eur pervedė bendrą – 3 038,67 Eur sumą į J. V. AB „Luminor Bank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).
1.3 Be to, jis turėdamas tikslą apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, padedant J. V., kuris, tiksliau nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2019 m. kovo 15 d. 16.59 val., S. G., atliekančiam laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), pateikė nusikalstamos veikos priemonę savo AB ,,Luminor“ banko sąskaitą Nr. LT (duomenys neskelbtini) ir iš anksto pažadėjo į jo sąskaitą nusikalstamu būdu gautus pinigus realizuoti, t. y., perduoti kitiems jam nurodytiems asmenims,
1.4 po to, padedant D. V., kuris tiksliau nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2019 m. kovo 15 d. 16.59 val., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), iš S. G. gavo J. V. priklausančią AB ,,Luminor“ banko sąskaitą Nr. LT (duomenys neskelbtini) apgaule įgytiems pinigams pervesti ir ją, kaip nusikaltimo padarymo priemonę, perdavė R. P..
1.5 Taip pat padedant M. P., kuris VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ AB „Luminor Bank“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtoms finansinės operacijoms atlikti ir sukčiavimo būdu pinigams užvaldyti, nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2019 m. kovo 15 d. 16.59 val., perdavė R. P. nusikaltimo padarymo priemonę savo elektronines ryšio priemones mobilaus ryšio telefoną „LG“ ir savo SIM kortelę su numeriu (duomenys neskelbtini);
1.6 po to jis naudodamas elektroninę ryšio priemonę telefoną ir SIM kortelę su numeriu (duomenys neskelbtini) bei svetimą AB „Luminor“ banko VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“, esančiai (duomenys neskelbtini), išduotą elektroninę mokėjimo priemonę, naudotojo tapatybės duomenis, internetiniame „Luminor“ banko tinklalapyje https://www.luminor.lt/lt, šios sistemos naudojo identifikavimo lauke įvesdamas VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ prisijungimo kodą, prisijungė prie elektroninės bankininkystės sistemos ir taip suklaidindamas banko informacinę sistemą dėl asmens, turinčio nuosavybę į pervedamas lėšas ir dėl asmens, galinčio atlikti mokėjimo nurodymus, VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje įstaigos vardu elektroniniu būdu suformulavo nurodymus pervesti VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ lėšas iš sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 2019 m. kovo 15 d. laikotarpiu nuo 19.15 val. iki 19.20 val. per tris kartus sumomis – 4 000 eurų, – 15 000 eurų, – 2 000 eurų, pervedė bendrą – 21 000 eurų sumą į AB „Luminor Bank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančią E. K.-S.,
1.7 po to 2019 m. kovo 16 d. laikotarpyje nuo 06.47 val. iki 09.26 val. jis per du kartus sumomis – 2 438 Eur ir – 600 Eur pervedė bendrą – 3 038,67 eurų sumą į J. V. AB „Luminor Bank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau likusių pinigų nepervedė ir jų neužvaldė dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių, nes nepavyko daugiau prisijungti prie sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančios E. K.-S.,
1.8 po to, padedant D. V., kuris per S. G., nežinantį apie nusikaltimą, pranešė apie pervestus pinigus J. V. ir davė jam nurodymus pinigus išgryninti,
1.9 po to, padedant J. V., kuris, vykdydamas apie nusikaltimą nežinančio S. G., nurodymus 2019 m. kovo 16 d. laikotarpyje nuo 08.17 val. iki 09.42 val. (duomenys neskelbtini), esančiame bankomate Nr. (duomenys neskelbtini) per šešis kartus bandė išgryninti nusikalstamu būdu įgytus – 3 038,67 Eur, taip pasikėsino apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą – 21 000 eurų.
2.1 apgaule su R. P., J. V., D. V. pasikėsino įgyti svetimą turtą, kai tiksliau nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2019 m. kovo 15 d. 16.59 val., jis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), padėdamas apgaule įgyti svetimą turtą, perdavė R. P. nusikaltimo padarymo priemonę savo elektronines ryšio priemones mobilaus ryšio telefoną „LG“ ir savo SIM kortelę su numeriu (duomenys neskelbtini), tikslu neteisėtoms finansinės operacijoms atlikti ir sukčiavimo būdu pinigams užvaldyti, padedant J. V., kuris, tiksliau nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2019 m. kovo 15 d. 16.59 val., S. G., atliekančiam laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), pateikė nusikalstamos veikos priemonę savo AB ,,Luminor“ banko sąskaitos Nr. LT (duomenys neskelbtini) ir iš anksto pažadėjo į jo sąskaitą nusikalstamu būdu gautus pinigus realizuoti, t. y. perduoti kitiems jam nurodytiems asmenims,
2.2 po to, padedant D. V., kuris tiksliau nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2019 m. kovo 15 d. 16.59 val., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), iš S. G. gavo J. V. priklausančią AB ,,Luminor“ banko sąskaitą Nr. LT (duomenys neskelbtini) apgaule įgytiems pinigams pervesti ir ją, kaip nusikaltimo padarymo priemonę, perdavė R. P.,
2.3 po to R. P. naudodamas elektroninę ryšio priemonę telefoną ir SIM kortelę su numeriu (duomenys neskelbtini) bei svetimą AB „Luminor“ banko VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“, esančiai (duomenys neskelbtini), išduotą elektroninę mokėjimo priemonę naudotojo tapatybės duomenis, internetiniame „Luminor“ banko tinklalapyje https://www.luminor.lt/lt šios sistemos naudojo identifikavimo lauke įvesdamas VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ prisijungimo kodą, prisijungė prie elektroninės bankininkystės sistemos ir taip suklaidindamas banko informacinę sistemą dėl asmens, turinčio nuosavybę į pervedamas lėšas ir dėl asmens, galinčio atlikti mokėjimo nurodymus, VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje įstaigos vardu elektroniniu būdu suformulavo nurodymus pervesti VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ lėšas iš sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 2019 m. kovo 15 d., laikotarpiu nuo 19.15 val. iki 19.20 val. per tris kartus sumomis – 4 000 Eur, – 15 000 Eur, – 2 000 Eur, pervedė bendrą – 21 000 Eur sumą į AB „Luminor Bank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančią E. K.-S.,
2.4 po to 2019 m. kovo 16 d. laikotarpyje nuo 06.47 val. iki 09.26 val. per du kartus sumomis – 2 438 Eur ir – 600 Eur pervedė bendrą – 3 038,67 Eur sumą į J. V. priklausančią AB „Luminor Bank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau likusių pinigų nepervedė ir jų neužvaldė dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių, nes nepavyko daugiau prisijungti prie sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančios E. K.-S.,
2.5 po to J. V., vykdydamas apie nusikaltimą nežinančio S. G., nurodymus 2019 m. kovo 16 d. laikotarpyje nuo 08.17 val. iki 09.42 val. (duomenys neskelbtini), esančiame bankomate Nr. (duomenys neskelbtini) per šešis kartus bandė išgryninti nusikalstamu būdu įgytus – 3 038,67 Eur, tačiau jam pinigų išgryninti nepavyko ir jis savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes visi pinigai pervesti į J. V. sąskaitą buvo nuskaityti antstolių, taip jis, t. y. M. P., padėjo ir pasikėsino apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą – 21 000 Eur.
2.6 Taip pat jis, padėdamas atlikti neteisėtas finansines operacijas ir pažeisti informacines apsaugos priemones, VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ AB „Luminor Bank“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtoms finansinės operacijoms atlikti, nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2019 m. kovo 15 d. 16.59 val., perdavė R. P. nusikaltimo padarymo priemonę savo elektronines ryšio priemones mobilaus ryšio telefoną „LG“ ir savo SIM kortelę su numeriu (duomenys neskelbtini);
2.7 po to R. P., naudodamas elektroninę ryšio priemonę telefoną ir SIM kortelę su numeriu (duomenys neskelbtini) bei neteisėtai įgytą VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės duomenis, pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, 2019 m. kovo 15 d. internetiniame „Luminor“ banko tinklalapyje https://www.luminor.lt/lt šios sistemos naudojo identifikavimo lauke įvesdamas VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ prisijungimo kodą, prisijungė prie elektroninės bankininkystės sistemos, VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje įmonės vardu elektroniniu būdu suformulavo nurodymus pervesti VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ lėšas iš sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 2019 m. kovo 15 d., laikotarpiu nuo 19.15 val. iki 19.20 val. taip per tris kartus sumomis – 4 000 Eur, – 15 000 Eur, – 2 000 Eur, pervedė bendrą – 21 000 Eur sumą į AB „Luminor Bank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančią E. K.-S.,
2.8 po to 2019 m. kovo 16 d. laikotarpyje nuo 06.47 val. iki 09.26 val. R. P. per du kartus sumomis – 2 438 Eur ir – 600 Eur pervedė bendrą – 3 038,67 Eur sumą į J. V. AB „Luminor Bank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).
3.1 apgaule su M. P., R. P., J. V. pasikėsino įgyti svetimą turtą, kai padedant J. V., kuris, tiksliau nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2019 m. kovo 15 d. 16.59 val., S. G., atliekančiam laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), pateikė nusikalstamos veikos priemonę savo AB ,,Luminor“ banko sąskaitos Nr. LT (duomenys neskelbtini) ir iš anksto pažadėjo į jo sąskaitą nusikalstamu būdu gautus pinigus realizuoti, t. y. perduoti kitiems jam nurodytiems asmenims,
3.2 po to jis tiksliau nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2019 m. kovo 15 d. 16.59 val., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), iš S. G. gavo J. V. priklausančią AB ,,Luminor“ banko sąskaitą Nr. LT (duomenys neskelbtini) apgaule įgytiems pinigams pervesti ir ją, kaip nusikaltimo padarymo priemonę, perdavė R. P.,
3.3 taip pat padedant M. P., kuris VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ AB „Luminor Bank“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtoms finansinės operacijoms atlikti ir sukčiavimo būdu pinigams užvaldyti, nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2019 m. kovo 15 d. 16.59 val., perdavė R. P. nusikaltimo padarymo priemonę savo elektronines ryšio priemones mobilaus ryšio telefoną „LG“ ir savo SIM kortelę su numeriu (duomenys neskelbtini);
3.4 po to R. P. naudodamas elektroninę ryšio priemonę telefoną ir SIM kortelę su numeriu (duomenys neskelbtini) bei svetimą AB „Luminor“ banko VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“, esančiai (duomenys neskelbtini), išduotą elektroninę mokėjimo priemonę naudotojo tapatybės duomenis, internetiniame „Luminor“ banko tinklalapyje https://www.luminor.lt/lt, šios sistemos naudojo identifikavimo lauke įvesdamas VšĮ įmonei ,,(duomenys neskelbtini)“ prisijungimo kodą, prisijungė prie elektroninės bankininkystės sistemos ir taip suklaidindamas banko informacinę sistemą dėl asmens, turinčio nuosavybę į pervedamas lėšas ir dėl asmens, galinčio atlikti mokėjimo nurodymus, VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje įstaigos vardu elektroniniu būdu suformulavo nurodymus pervesti VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ lėšas iš sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 2019 m. kovo 15 d., laikotarpiu nuo 19.15 val. iki 19.20 val. per tris kartus sumomis – 4 000 Eur, – 15 000 Eur, – 2 000 Eur, pervedė bendrą – 21 000 Eur sumą į AB „Luminor Bank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančią E. K.-S.,
3.5 po to 2019 m. kovo 16 d. laikotarpyje nuo 06.47 val. iki 09.26 val. per du kartus sumomis – 2 438 Eur ir – 600 Eur pervedė bendrą – 3 038,67 Eur sumą į J. V. priklausančią AB „Luminor Bank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau likusių pinigų nepervedė ir jų neužvaldė dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių, nes nepavyko daugiau prisijungti prie sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančios E. K.-S.,
3.6 po to jis per S. G., nežinantį apie nusikaltimą, pranešė apie pervestus pinigus J. V. ir davė jam nurodymus pinigus išgryninti,
3.7 po to, padedant J. V., kuris vykdydamas nieko apie padarytą nusikaltimą nežinančio S. G., nurodymus 2019 m. kovo 16 d. laikotarpyje nuo 08.17 val. iki 09.42 val. (duomenys neskelbtini), esančiame bankomate Nr. (duomenys neskelbtini) per šešis kartus bandė išgryninti nusikalstamu būdu įgytus – 3 038,67 Eur, tačiau jam pinigų išgryninti nepavyko ir jis savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes visi pinigai pervesti į J. V. sąskaitą buvo nuskaityti antstolių, taip padėjo ir pasikėsino apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą – 21 000 Eur.
4. J. V. nuteistas už tai, kad apgaule su D. V., M. P., R. P. pasikėsino įgyti svetimą turtą, kai tiksliau nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2019 m. kovo 15 d. 16.59 val., jis jo broliui S. G., atliekančiam laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), paprašius atsiųsti banko sąskaitą, jis žinodamas, kad ji bus panaudota iš nusikalstamos veikos pinigams gauti ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu telefono aparatu pateikė nusikalstamos veikos priemonę savo AB ,,Luminor“ banko sąskaitos Nr. LT (duomenys neskelbtini) ir iš anksto pažadėjo į jo sąskaitą nusikalstamu būdu gautus pinigus realizuoti, t. y. perduoti kitiems jam nurodytiems asmenims,
4.1 padedant D. V., kuris suteikė nusikalstamos veikos padarymo priemonę, t. y. sukčiavimo būdu įgytiems pinigams užvaldyti, nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2019 m. kovo 15 d. 16.59 val., iš S. G. paėmęs perdavė J. V. banko AB „Luminor“ banko sąskaitos Nr. LT (duomenys neskelbtini) R. P.;
4.2 padedant M. P., kuris VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ AB „Luminor Bank“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtoms finansinės operacijoms atlikti ir sukčiavimo būdu pinigams užvaldyti, nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2019 m. kovo 15 d. 16.59 val., perdavė R. P. savo elektronines ryšio priemones mobilaus ryšio telefoną „LG“ ir savo SIM kortelę su numeriu (duomenys neskelbtini);
4.3 po ko R. P. naudodamas elektroninę ryšio priemonę-telefoną ir SIM kortelę su numeriu (duomenys neskelbtini) bei svetimą AB „Luminor“ banko VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ išduotą elektroninę mokėjimo priemonę naudotojo tapatybės duomenis, internetiniame „Luminor“ banko tinklalapyje https://www.luminor.lt/lt, šios sistemos naudojo identifikavimo lauke įvesdamas VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ prisijungimo kodą, prisijungė prie elektroninės bankininkystės sistemos ir taip suklaidindamas banko informacinę sistemą dėl asmens, turinčio nuosavybę į pervedamas lėšas ir dėl asmens, galinčio atlikti mokėjimo nurodymus, VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), sąskaitoje įstaigos vardu elektroniniu būdu suformulavo nurodymus pervesti VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ lėšas iš sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 2019 m. kovo 15 d., laikotarpiu nuo 19.15 val. iki 19.20 val. per tris kartus sumomis – 4 000 Eur, – 15 000 Eur, – 2 000 Eur, pervedė bendrą – 21 000 Eur sumą į AB „Luminor Bank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančią E. K.-S.;
4.4 po to 2019 m. kovo 16 d. laikotarpyje nuo 06.47 val. iki 09.26 val. per du kartus sumomis – 2 438 Eur ir – 600 Eur pervedė bendrą – 3 038,67 Eur sumą į D. V., kuris atliko bausmę (duomenys neskelbtini), iš anksto pateiktą, J. V. priklausančią AB „Luminor Bank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau likusių pinigų nepervedė ir jų neužvaldė dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių, nes nepavyko daugiau prisijungti prie sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančios E. K.-S.;
4.5 po to jis vykdydamas nieko apie padarytą nusikaltimą nežinančio S. G., nurodymus 2019 m. kovo 16 d. laikotarpyje nuo 08.17 val. iki 09.42 val. (duomenys neskelbtini), esančiame bankomate Nr. (duomenys neskelbtini) per šešis kartus bandė išgryninti nusikalstamu būdu įgytus – 3 038,67 Eur, tačiau jam pinigų išgryninti nepavyko ir jis savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes visi pinigai pervesti į jo sąskaitą buvo nuskaityti antstolių, taip padėjo ir pasikėsino apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą – 21 000 Eur;
Šalies argumentai
5. Apeliaciniu skundu prokurorė Jolanta Laurinavičiūtė prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 5 d. nuosprendį dalyje dėl R. P., M. P. ir D. V. skirtų galutinių subendrintų bausmių pakeisti ir skirti:
5.1 R. P. paskirtą galutinę bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis iš dalies sudedant subendrinti su 2021 m. balandžio 1 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų skirta laisvės atėmimo 5 metams bausme ir 2021 m. spalio 12 d. Kauno apygardos nuosprendžiu paskirta 3 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės iš dalies pridedant švelnesnes, ir skirti galutinę bausmę - laisvės atėmimą 6 metams, į paskirtą bausmės laiką įskaityti bausmę, iš dalies atliktą pagal 2021 m. balandžio 1 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendį.
5.2 M. P. skundžiamu nuosprendžiu paskirtą galutinę bausmę vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis subendrinti su 2021 m. kovo 16 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų nuosprendžiu paskirta 4 metų ir 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir 5 MGL dydžio bauda, iš dalies pridedant, ir skirti galutinę bausmę - laisvės atėmimą 5 metams ir 5 MGL dydžio baudą, į paskirtą bausmės laiką įskaityti bausmę, iš dalies atliktą 2021 m. kovo 16 d. Utenos teismo nuosprendį;
5.3 D. V. skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis iš dalies sudedant subendrinti su 2020 m. vasario 6 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausme ir skirti galutinę bausmę - laisvės atėmimą 3 metams 3 mėnesiams, į paskirtą bausmės laiką įskaityti bausmę, iš dalies atliktą pagal 2020 m. vasario 6 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų baudžiamąjį įsakymą;
Šalies argumentai
5.4 Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
5.5 Skunde prokurorė nurodo, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu teismas kaltinamiesiems R. P., M. P. bei D. V. šiuo nuosprendžiu paskirtas subendrintas bausmes bendrino su 2021 m. balandžio 1 d. bei 2021m. spalio 12 d. (R. P.), 2021 m. liepos 8 d. (M. P.) ir 2020 m. vasario 6 d. (D. V.) nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis vadovaudamasis BK 64 straipsniu. Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu R. P., M. P. bei D. V. nuteisti už nusikalstamas veikas, padarytas 2019 m. kovo mėn. 15-16 d. Tuo tarpu Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendis R. P. atžvilgiu priimtas 2021 m. balandžio 1 d., Kauno apygardos teismo nuosprendis priimtas 2021 m. spalio 12 d. Todėl teismas, subendrinęs nagrinėjamoje byloje M. P. paskirtas bausmes už veikas, nurodytas BK 214 straipsnio 1 dalį, 289 straipsnį, 215 straipsnio 1 dalį, 198 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, galutinę subendrintą bausmę turėjo bendrinti vadovaudamasis ne BK 64 straipsniu, o BK 63 straipsnio nuostatomis ir dalinio arba visiško sudėjimo būdu turėjo subendrinti su 2021 m. balandžio 1 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų ir 2021 m. spalio 12 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiais paskirtomis galutinėmis subendrintomis bausmėmis bei į bausmės laiką įskaityti bausmę, iš dalies atliktą pagal šį ankstesnį nuosprendį.
5.6 Skunde teigiama, kad Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų nuosprendis M. P. atžvilgiu priimtas 2021 m. kovo 16 d, kuris dalinai pakeistas Panevėžio apygardos teismo 2021 m. liepos 8 d. nuosprendžiu. Todėl teismas, subendrinęs nagrinėjamoje byloje M. P. paskirtas bausmes už veikas, nurodytas BK 22 straipsnio 1 dalyje, BK 24 straipsnio 6 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje, BK 198¹straipsnio 1 dalyje, BK 24 straipsnio 6 dalyje, BK 215 straipsnio 1 dalyje, galutinę subendrintą bausmę turėjo bendrinti vadovaudamasis ne BK 64 straipsnio, o BK 63 straipsnio nuostatomis ir dalinio arba visiško sudėjimo būdu bendrinti su 2021 m. kovo 16 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų nuosprendžiu, kuris dalinai pakeistas 2021 m. liepos 8 d., Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu, paskirta galutine subendrinta bausme ir bei į bausmės laiką įskaityti bausmę, iš dalies atliktą pagal šį ankstesnį nuosprendį.
5.7 Skunde pažymima, kad Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų baudžiamasis įsakymas D. V. atžvilgiu priimtas 2020 m. vasario 6 d. Todėl teismas, paskyręs D. V. bausmę už veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, bausmę subendrinti turėjo vadovaujantis ne BK 64 straipsnio, o BK 63 straipsnio nuostatomis ir dalinio arba visiško sudėjimo būdu bendrinti su 2020 m. vasario 6 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta galutine subendrinta bausme ir į bausmės laiką įskaityti bausmę, iš dalies atliktą pagal šį ankstesnį nuosprendį.
5.8 Skunde atkreipiamas dėmesys, kad sprendžiant dėl bausmės bendrinimo ir dalinio sudėjimo R. P., atsižvelgtina, kad nusikalstama veika, numatyta BK 182 straipsnio 2 dalyje, nebuvo pabaigta, ji nutrūko pasikėsinimo stadijoje, užvaldytų pinigų kiekis nedidelis. BK 214 straipsnyje numatyta jo padaryta nusikalstama veika buvo pabaigta, tačiau elektroninės mokėjimo priemonės pagrobimo būdas nebuvo itin pavojingas, priemonė pagrobta panaudojant apgaulę, todėl jam prie griežtesnės, Marijampolės apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu skirtos bausmės pridėtina dalis skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės – 1 metai.
Šalies argumentai
5.9 Sprendžiant dėl bausmės bendrinimo ir dalinio sudėjimo M. P., atsižvelgtina, kad jis buvo padėjėjas, jo vaidmuo nedidelis, nusikalstama veika, numatyta BK 182 straipsnio 2 dalyje, nebuvo pabaigta, ji nutrūko pasikėsinimo stadijoje, užvaldytų pinigų kiekis nedidelis, todėl jam prie griežtesnės, Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. kovo 16 d. nuosprendžiu skirtos bausmės pridėtina dalis skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės – 3 mėnesiai.
5.10 Sprendžiant dėl bausmės bendrinimo ir dalinio sudėjimo D. V., atsižvelgtina, kad jis buvo padėjėjas, kad jo vaidmuo nedidelis, nusikalstama veika, numatyta BK 182 straipsnio 2 dalyje, nebuvo pabaigta, ji nutrūko pasikėsinimo stadijoje, užvaldytų pinigų kiekis nedidelis, todėl jam prie griežtesnės, Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. vasario 6 d. baudžiamuoju įsakymu skirtos bausmės pridėtina dalis skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės – 3 mėnesiai.
Šalies argumentai
6. Nuteistasis D. V. ir jo gynėjas advokatas Ričardas Lilas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 5 d. nuosprendį dalyje dėl D. V. pripažinimo kaltu, ir priimti naują nuosprendį – D. V. išteisinti.
6.1 Skunde nurodoma, kad D. V. įsitikinęs, jog Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai priėmė jo atžvilgiu neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį, neįsigilino į ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, ignoravo jo duotus paaiškinimus, ko pasėkoje nuosprendžiu nepagrįstai pripažino jį kaltu padarius nusikalstamas veikas numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, ir 24 straipsnio 6 dalyje bei nepagrįstai paskyrė jam 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
6.2 Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į esmines bylos faktines aplinkybes, į kaltinamojo asmenybę. D. V. yra tik 6 klasių išsilavinimo, ribotus socialinius ir bendravimo įgūdžius turintis asmuo, kuris taip pat turi sveikatos problemų - jam akivaizdžiai sutrikusi kalba. D. V. atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, o dėl ten egzistuojančios subkultūros, asmeniui turinčiam tokias asmenines ir fizines savybes labai sunku išgyventi. Jis nepadarė nusikalstamų veikų kuriomis yra kaltinamas, pagal byloje surinktus įrodymus akivaizdu, kad jis tapo kitų šioje byloje kaltinamų ir nuteistų asmenų - R. P., M. P. ir bei byloje tik liudytoju apklausto S. G. auka. S. G., ikiteisminio tyrimo metu, turėjęs tik specialiojo liudytojo statusą ir kuriam kaltinimai nebuvo pareikšti, siekdamas, kad jo brolis J. V., išvengtų baudžiamosios atsakomybės, taip pat kiti byloje kaltinami asmenys įkalbėjo D. V., kad jis ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymus, kad jis neva tai buvo skolingas S. G. didelę sumą pinigų (apie 4000 Eur), ir kad jis neva tai prašęs S. G. nurodyti banko sąskaitos numerį į kurią jis galėtų pervesti pinigus ir tokiu būdu grąžinti skolą. Ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoju apklaustas D. V., vykdydamas S. G. ir kitų asmenų, R. P., M. P. nurodymus, davė tokius parodymus Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus tyrėjai L. Š..
6.3 D. V. ikiteisminio tyrimo metu parodymus davė tik vieną kartą, tuo metu jis neturėjo įtariamojo statuso, buvo apklausiamas tik kaip liudytojas. D. V. ikiteisminio tyrimo metu, 2020 m. liepos 21 d. įtariamojo apklausos metu dėl savo kaltės nuomonės neišreiškė, t. y. nedavė parodymų. Teisminio nagrinėjimo metu, duodamas parodymus, buvo nuoseklus, t. y. savo kaltės nepripažino, paaiškino, kad pažįsta kitus byloje kaltinamus asmenis, kad nusikalstamos veikos padarymo metu jis tik buvo koridoriuje ir stebėjo, kad pareigūnai neateitų. Nurodė, kad jam taip liepė, kad pareigūnai neužtiktų telefonų. Jis paaiškino, kad nematė, ką tuo metu darė kambaryje R. P., M. P. ir S. G..
6.4 Pirmosios instancijos teismas visiškai ignoravo aplinkybę, kad D. V. po perskaitytų parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu pažymėjo, kad taip nebuvo, paaiškino, kad jo parodymai nebuvo teisingi. Teismas nesivadovavo D. V. paaiškinimais skirdamas jam nuosprendį, tuo tarpu liudytojo, kuris ikiteisminio tyrimo metu byloje turėjo specialiojo liudytojo statusą, parodymais vadovavosi paneigiant D. V. parodymus.
6.5 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai nuosprendyje D. V. kaltę taip pat grindė liudytojos L. Š. parodymais. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) tyrėja L. Š. 2020 m. birželio 23 d. vykdė liudytojo D. V. apklausą. Liudytojo apklausos protokolą surašė pati tyrėja. D. V. yra ribotus bendravimo įgūdžius, kalbos sutrikimą ir tik 6 klasių išsilavinimą turintis asmuo. Jis ir duodamas parodymus teisme paaiškino, kad „pasirašė ką tyrėja surašė, nes jį iškvietė tik dėl formalumo“. Nurodė, kad S. G. bendravo su tyrėja telefonu, paaiškino, kad tyrėja jau viską žinojo, ir jis nuėjęs tik pasėdėjo ir pasirašė. Paaiškino, kad jis net nebūtų sugebėjęs taip aiškiai visko išdėstyti, nes turi kalbos sutrikimą. Visgi pirmosios teismas neatsižvelgė į D. V. paaiškinimus, o buvo linkęs vadovautis tik S. G. ir tyrėjos paaiškinimais.
6.6 Skunde teigiama, kad byloje nėra neginčijamų įrodymų, kad D. V. pasikėsino padaryti nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, ir apskritai jo kaltė dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų nebuvo įrodyta neginčijamais įrodymais.
6.7 Skunde pažymima, kad D. V. nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi, kuria jam priteistos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos - 574,56 Eur. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad šiuo metu nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę ir yra įkalinimo įstaigoje. Ši aplinkybė patvirtina, jog efektyviai kaltinamojo teisinei gynybai buvo būtinas gynėjo dalyvavimas. D. V. finansinė padėtis yra labai bloga, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitinka proporcingumo principo reikalavimų ir yra neteisingas.
7. Nuteistasis J. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 5 d. nuosprendį dalyje dėl jo pripažinimo kaltu, ir priimti naują nuosprendį – jį J. V. išteisinti.
7.1 Skunde nurodo, kad jis nesutinka su teismo padaryta išvada bei motyvais. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu jis nuosekliai tvirtino, kad tuo metu bausmės neatlikinėjo, buvo laisvėje. Iš (duomenys neskelbtini) nepažįsta nei vieno kaltinamojo tik brolį S. G.. Seniau buvo davęs broliui sąskaitą, nes sakė, kad už kažkokius telefonus jam perves pinigus, tačiau pinigų negavo. Jis turi įsiskolinimą antstoliams ir tai buvo sakęs broliui. Kai brolis prašė jo sąskaitos, sakė, jog pinigai yra „švarūs“. Bankomatu naudotis nemoka, tačiau kai brolis pasakė, kad bus pervesti pinigai, nuvažiavo patikrinti sąskaitos. Bankomate suspaudė bet kokius skaičius ir paspaudė 50 000, bandė kelis kartus išgryninti pinigus, tačiau sąskaita buvo tuščia. Tik vėliau sužinojo, kad pinigai buvo pervesti į jo sąskaitą, ir sužinojo, kad antstoliai nurašė pinigus.
7.2 Teismas visiškai nesiaiškino bylos aplinkybių. Niekur nebuvo jokių įrodymų patvirtinančių tai, kad jis su kitais nuteistaisiais asmenimis būtų kontaktavęs ir taręsis dėl nusikalstamos veikos padarymo. Jo sąskaita naudojosi jo brolis. Teismas teigia, kad S. G. nieko apie nusikalstamą veiką nežinojo, nors būtent jis davė nusikaltimą padariusiems asmenims J. V. sąskaitą, jis telefonu nurodinėjo nueiti ir patikrinti sąskaitą, tačiau šiuo atveju teismas laiko S. G. liudytoju, o jį kaltu dėl nusikalstamų veikų.
7.3 J. V. nurodo, kad teismo nurodyti motyvai ne tik yra nepagrįsti, bet ir pažeidžia jo, kaip Lietuvos Respublikos piliečio Konstitucines teises. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Skunde cituojama Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika ir nurodoma, kad teismas yra pasisakęs, jog nekaltumo prezumpcija yra pažeidžiama nuo atveju, jeigu teismo sprendimas, susijęs su asmeniu, kaltinamu nusikalstamos veikos padarymu, atspindi nuomonę, jog jis yra kaltas, neįrodžius jo kaltumo pagal įstatymą, būtent jam neturėjus galimybės įgyvendinti gynybos teisių.
7.4 Skunde nuteistasis teigia, jog jei jis būtų norėjęs padaryti nusikaltimą, tai būtų bandęs nurodyti kitas savo ir trečiojo asmens sąskaitas ir iš ten būtų išsiėmęs pinigus, gautus neva nusikalstamu būdu. Jis žinojo, kad jo sąskaitos yra areštuotos ir tų pinigų jis negalės nuimti. O faktas, kad tikrino savo sąskaitas, suvedinėdamas pinigų sumas, neįrodo, kad jis padarė nusikalstamą veiką.
7.5 Teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Taip pat, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę. Šiuo atveju teismo padaryta išvada, kad jis kaltas jau vien dėl to, kad anksčiau yra teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, todėl yra pagrindo tikėti, kad ir šiuo atveju jis padarė nusikaltimą, yra visiškai nepagrįsta ir laikytina teismo išankstinės nuomonės turėjimu ir vienašališku prokuratūros pozicijos palaikymu.
7.6 Teismas iš esmės aklai perrašė prokuratūros poziciją išdėstytą kaltinamajame akte, visiškai neanalizavo byloje surinktų duomenų, bylos nagrinėjimo metu buvo šališkas, todėl toks teismo nuosprendis, priimtas jo atžvilgiu, turėtų būti panaikintas ir jis turėtų būti išteisintas.
8. Nuteistasis R. P. apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 5 d. nuosprendį dalyje dėl nuosprendžių bendrinimo panaikinti ir priimti vieną nuosprendį, kuriuo būtų subendrinti visi įsigalioję nuosprendžiai, nes jis nežino, kiek bausmės laiko dar turi atlikti. Taip pat, prašo nuosprendžių nebendrinti du kartus, kaip tai padarė kiti teismai.
8.1 Skunde nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas jo bausmes subendrino du kartus.
8.2 Skunde R. P. teigia, kad Kauno apygardos teismas 2021 m. spalio 21 d. pakeitė jo nuosprendį dėl bendrinimo ir panaikino paskirtą 4 metų 4 mėnesių galutinę bausmę, nes Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmai 2020 m. spalio 12 d. du kartus subendrino tą pačią bausmę, tačiau 2021 m. lapkričio 5 d. nuosprendyje vėl buvo jo bausmė subendrinta su panaikinta 4 metų 4 mėnesių bausme. Jo atžvilgiu yra įsigaliojęs Utenos rajono apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. kovo 16 d. nuosprendis, kuriuo paskirta 14 metų laisvės atėmimo bausmė ir 8 MGL dydžio bauda, taip pat yra įsigaliojęs Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. balandžio 1 d. nuosprendis, kuriuo paskirti 5 metai laisvės atėmimo ir pakeistas Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 12 d. nuosprendis.
Šalies argumentai
9. Nuteistasis M. P. apeliaciniu skundu prašo iš naujo subendrinti jam paskirtas bausmes ir į bausmės laiką įskaityti anksčiau atliktą bausmės dalį.
9.1 Skunde nurodo, kad su jam paskirta bausme sutinka, bet nesutinka su bausmių bendrinimu, nes mano, kad buvo blogai subendrintos jam paskirtos bausmės ir į bausmės laiką nebuvo įskaičiuotas jo ankstesnis bausmės laikas.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.
Šalies argumentai
11. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė iš dalies palaikė savo apeliaciniame skunde pareikštus prašymus ir nurodė, kad 2022 m. sausio 20 d. Kauno apygardos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo buvo subendrintos R. P. visos ankstesniais įsiteisėjusiais nuosprendžiais skirtos ir nesubendrintos bausmės, tame tarpe ir skundžiamu nuosprendžiu bendrintos bausmės, todėl prokurorė prašo R. P. dėl bausmės bendrinimo su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, nuosprendžio dalį panaikinti, o likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Taip pat prokurorė prašė atsižvelgti į tai, kad 2021 m. kovo 16 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų nuosprendis 2021 m. liepos 8 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu buvo pakeistas, todėl prašo M. P. vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis bausmę subendrinti su 2021 m. kovo 16 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų nuosprendžiu paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausme ir skirti laisvės atėmimą 2 metus 3 mėnesius. Taip pat prašė atkreipti dėmesį į tai, kad D. V. 2020 m. birželio 6 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nutartimi pakeistas 2020 m. vasario 6 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirtas bausmės dydis. J. V. ir D. V. skundus atmesti. Nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti.
Prokurorės ir nuteistųjų R. P., M. P. bei D. V. ir jo gynėjo apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies, o nuteistojo J. V. skundas atmestinas.
12. Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos įtvirtintos BPK 320 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus, ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai, tačiau ne daugiau, negu to prašoma skunde (BPK 320 straipsnio 4 dalis). Apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 5 d. nuosprendžio padavė prokurorė ir nuteistieji D. V., J. V., R. P. bei M. P.. Prokurorės apeliaciniame skunde keliamas nuteistiesiems R. P., M. P., D. V. paskirtų bausmių bendrinimo klausimas nurodant, kad apylinkės teismas bendrindamas bausmes vadovaujantis BK 64 straipsniu, padarė įstatymo taikymo klaidą, kadangi nuosprendžiu paskirtos bausmės turėjo būti bendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsniu, dėl ko bendrindamas bausmes vadovaujantis BK 64, teismas nustatė neteisingus galutinių bausmių dydžius. Nuteistieji D. V. ir J. V. apeliaciniuose skunduose nesutinka su jų nuteisimu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 6 dalį akcentuodami, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad jie žinojo apie vykdomą nusikalstamą veiką. Nuteistųjų D. V. ir J. V. apeliaciniuose skunduose nesutinkama su byloje atliktu įrodymų vertinimu ir išvadomis dėl jų kaltės padarius inkriminuotus nusikaltimus, dėl ko prašoma pirmosios instancijos teismo nuosprendį jų atžvilgiu panaikinti ir juos išteisinti. Taigi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra skundžiamas bausmių bendrinimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymo normų taikymo aspektu.
13. Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis (nutartis) yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.
Dėl nuteistojo D. V. ir jo gynėjo advokato Ričardo Lilo apeliacinio skundo
14. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Šios pagrindinės įrodymų vertinimo taisyklės privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismas. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies prasmę, teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu.
15. Analizuojant D. V. ir jo gynėjo apeliacinio skundo turinį matyti, kad yra nesutinkama su jo nuteisimu. Teigiama, kad teismo priimtame nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Nurodoma, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje teismas neteisingai vertino surinktus įrodymus.
Motyvuojamoji dalis
16. Kolegija daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo su tokiais apelianto skundo motyvais sutikti ir jų pagrindu naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl D. V. nuteisimo. Apeliacinio skundo motyvai, kuriais siekiama nuteistojo išteisinimo, yra nepagrįsti ir atmetami. Jo kaltę neabejotinai patvirtina byloje surinkti duomenys.
17. D. V. nuteistas už tai, kad apgaule su M. P., R. P., J. V. pasikėsino įgyti svetimą turtą, kai padedant J. V., kuris, tiksliau nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2019 m. kovo 15 d. 16.59 val., S. G., atliekančiam laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), pateikė nusikalstamos veikos priemonę savo AB ,,Luminor“ banko sąskaitos Nr. LT (duomenys neskelbtini) ir iš anksto pažadėjo į jo sąskaitą nusikalstamu būdu gautus pinigus realizuoti, t. y. perduoti kitiems jam nurodytiems asmenims, po to jis tiksliau nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2019 m. kovo 15 d. 16.59 val., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), iš S. G. gavo J. V. priklausančią AB ,,Luminor“ banko sąskaitą Nr. LT (duomenys neskelbtini) apgaule įgytiems pinigams pervesti ir ją, kaip nusikaltimo padarymo priemonę, perdavė R. P., taip pat padedant M. P., kuris VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ AB „Luminor Bank“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtoms finansinės operacijoms atlikti ir sukčiavimo būdu pinigams užvaldyti, nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2019 m. kovo 15 d. 16.59 val., perdavė R. P. nusikaltimo padarymo priemonę savo elektronines ryšio priemones mobilaus ryšio telefoną „LG“ ir savo SIM kortelę su numeriu (duomenys neskelbtini); po to R. P. naudodamas elektroninę ryšio priemonę telefoną ir SIM kortelę su numeriu (duomenys neskelbtini) bei svetimą AB „Luminor“ banko VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“, esančiai (duomenys neskelbtini), išduotą elektroninę mokėjimo priemonę naudotojo tapatybės duomenis, internetiniame „Luminor“ banko tinklalapyje https://www.luminor.lt/lt, šios sistemos naudojo identifikavimo lauke įvesdamas VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ prisijungimo kodą, prisijungė prie elektroninės bankininkystės sistemos ir taip suklaidindamas banko informacinę sistemą dėl asmens, turinčio nuosavybę į pervedamas lėšas ir dėl asmens, galinčio atlikti mokėjimo nurodymus, VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje įstaigos vardu elektroniniu būdu suformulavo nurodymus pervesti VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ lėšas iš sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 2019 m. kovo 15 d., laikotarpiu nuo 19.15 val. iki 19.20 val. per tris kartus sumomis – 4 000 Eur, – 15 000 Eur, – 2 000 Eur, pervedė bendrą – 21 000 Eur sumą į AB „Luminor Bank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančią E. K.-S., po to 2019 m. kovo 16 d. laikotarpyje nuo 06.47 val. iki 09.26 val. per du kartus sumomis – 2 438 Eur ir – 600 Eur pervedė bendrą – 3 038,67 Eur sumą į J. V. priklausančią AB „Luminor Bank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau likusių pinigų nepervedė ir jų neužvaldė dėl ne nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nepavyko daugiau prisijungti prie sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančios E. K.-S., po to jis per S. G., nežinantį apie nusikaltimą, pranešė apie pervestus pinigus J. V. ir davė jam nurodymus pinigus išgryninti, po to, padedant J. V., kuris vykdydamas nieko apie padarytą nusikaltimą nežinančio S. G., nurodymus 2019 m. kovo 16 d. laikotarpyje nuo 08.17 val. iki 09.42 val. (duomenys neskelbtini), esančiame bankomate Nr. (duomenys neskelbtini) per šešis kartus bandė išgryninti nusikalstamu būdu įgytus – 3038,67 Eur, tačiau jam pinigų išgryninti nepavyko ir jis savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes visi pinigai pervesti į J. V. sąskaitą buvo nuskaityti antstolių, taip padėjo ir pasikėsino apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą – 21 000 Eur.
18. BK 24 straipsnio nuostatas bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Nusikalstamos veikos bendrininkai yra vykdytojas, organizatorius, kurstytojas ir padėjėjas. Šio straipsnio 6 dalyje numatyta, kad padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo, iš anksto pažadėjęs realizuoti nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus.
19. D. V. nuteistas už tai, jog jis kartu su M. P., R. P., J. V. pasikėsino į svetimą turtą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apgaule įgyjamiems pinigams užvaldyti D. V. veikė kaip padėjėjas ir atliko konkrečius veiksmus – tiksliau nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2019 m. kovo 15 d. 16.59 val. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), iš S. G. gavo J. V. priklausančią AB „Luminor“ banko sąskaitą Nr. LT (duomenys neskelbtini) apgaule įgytiems pinigams pervesti ir ją, kaip nusikaltimo padarymo priemonę, perdavė R. P. ir per S. G., nežinantį apie nusikaltimą, pranešė J. V. apie apgaulės būdu įgytus ir pervestus pinigus ir davė jam nurodymus pinigus išgryninti.
Žemesnės instancijos teismas
20. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu, D. V. buvo apklaustas kaip liudytojas ir parodė, kad R. P. jam buvo skolingas, todėl paprašė, kad jis surastų sąskaitą į kurią būtų pervesti pinigai. Jis suvokė, kad tie pinigai yra gauti sukčiavimo būdu. Kadangi pats buvo skolingas S. G., paprašė sąskaitos numerio, į kurį galėtų pervesti skolą, tačiau kad tie pinigai gauti apgaulės būdu, jam nesakė. S. G. davė savo brolio J. V. banko sąskaitos numerį. Panaikinus D. V. liudytojo statusą ir pareiškus įtarimus, ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymus atsisakė, o apklaustas teisiamajame posėdyje paneigė duotus parodymus, kuriuose jis buvo apklaustas kaip liudytojas ir nurodė, kad jis negalėjo taip aiškiai visko išdėstyti, kadangi turi kalbos sutrikimų, ant protokolo pasirašė neskaitęs. Teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad apie daromą nusikalstamą veiką nežinojo, jį tik buvo pasikvietę klausdami, ar nori užsidirbti 200 eurų, dėl ko jis buvo koridoriuje ir stebėjo, kad neateitų pareigūnai ir neužtiktų telefonų.
21. Skunde nuteistasis D. V. ir jo gynėjas nurodo, jog ikiteisminio tyrimo metu, tuo metu kai buvo apklaustas turėdamas liudytojo statusą, apklausą surašė tyrėja, o jis pasirašė neskaitęs, kadangi turi kalbos sutrikimų, todėl visko taip rišliai papasakoti negalėtų. Teisėjų kolegija tokią nuteistojo versiją atmeta kaip nepagrįstą ir laiko kaip vieną iš pagrindų laikyti D. V. parodymus nenuoseklius. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, buvo apklausta tyrėja L. Š., kuri atliko D. V. apklausą. Liudytoja nurodė, D. V. viską jai išsamiai papasakojo, kas organizavo nusikaltimą, kokie telefono numeriai buvo naudojami, kas jungėsi prie sąskaitų. Parodymus davė be jokių užrašų. Tyrėja patvirtino, kad D. V. skaitė protokolą ir pastabų dėl protokolo neturėjo. Nors skunde akcentuoja, jog nuteistasis yra tik 6 klasių išsilavinimo, o protokolas surašytas tyrėjos ranka, dėl ko menką išsilavinimą turinčiam ir neraštingam asmeniui neįmanoma perskaityti teksto, tačiau šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, kad D. V. apklausa truko apie valandą laiko (nuo 9.50 val. iki 10.55 val.), o apklausos protokole parodymai sudaro apie du lapus, kas nėra sąlyginai daug. Be to, D. V. pasirašė, jog protokolą perskaitė ir jis surašytas teisingai.
22. Skunde nurodoma, kad teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį D. V. atžvilgiu rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuos jis davė būdamas apklaustas liudytojas. D. V. neigia davęs tokius parodymus, kurie yra užfiksuoti apklausiant jį kaip liudytoją. Nuteistasis neneigia dalyvavęs apklausoje ir pasirašęs, tačiau nurodo, jog apklausą surašė tyrėja, o jis pasirašė neskaitęs. Visgi, teisėjų kolegija pažymi, kad ikiteisminio tyrimo praktikoje yra atvejų kai galbūt nusikalstamą veiką padaręs asmuo yra nustatomas ne iš karto, dėl to šiuo atveju nuteistasis D. V. buvo apklaustas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu, įspėjant jį dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, tačiau tuo pačiu pažymėtina, kad liudytojo statusą turint duoti parodymai negali būti vertinami kaip to asmens kaltę padarius nusikalstamą veiką pagrindžiantys įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-141/2015). Šiuo atveju, nors ir aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės vadovautis šiais parodymais įrodinėjant D. V. kaltę, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, tai nelaikytina esminiu BPK pažeidimu, dėl ko skundžiamas nuosprendis D. V. atžvilgiu dalyje turėtų būti naikinamas, kadangi jo kaltę patvirtina kita byloje surinkta medžiaga, o ikiteisminio tyrimo metu duoti D. V. parodymai, patvirtina tik jo nenuoseklumą viso proceso metu.
23. Skunde nuteistasis ir gynėjas nurodo, jog duodamas parodymus teisme, jis buvo nuoseklus, dėl ko teismui nėra pagrindo jais nesivadovauti. Vis dėlto, atkreiptinas dėmesys, kad D. V. nebuvo nuoseklus viso proceso metu, net pateikdamas savo apeliacinį skundą nurodo prieštaringas aplinkybes. Skunde teigiama, kad kiti byloje kaltinami asmenys, jį įkalbėjo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymus, kad jis neva tai buvo skolingas S. G., nors teismui pagarsinus jo parodymus apklausiant jį kaip liudytoją, nurodė, kad atėjus į apklausą tyrėja jau viską žinojo ir jis nuėjo tik pasėdėjo ir pasirašė. Toliau savo skunde D. V. neigia aplamai davęs tokius parodymus, kurie yra užfiksuoti apklausiant jį kaip liudytoją. Pareiškus įtarimą, ikiteisminio tyrimo metu parodymus duoti atsisakė, teisme apklaustas kaltinamuoju nurodė, jog apie daromą nusikalstamą veiką nieko nežinojo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrįstų abejonių, jog D. V. duoti parodymai teisiamajame posėdyje yra teisingi, dėl ko jo pateikta versija, laikytina tik kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės.
24. Nuteistasis D. V. apklaustas teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog pažįsta R. P., M. P. ir S. G., su jais kartu atliko bausmę, tai patvirtino ir kiti nuteistieji – M. P. ir R. P.. Nors D. V. teisiamojo posėdžio metu paneigė duotus parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos jis davė būdamas apklaustas turėdamas liudytojo statusą, dėl ko aukštesnysis teismas jais ir nesivadovauja, tačiau apie tai, kad D. V. gavo per S. G. J. V. priklausančią banko sąskaitą, kuri buvo šio nusikaltimo įrankis, patvirtina pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas S. G., kuris nurodė, kad D. V. jam buvo skolingas 4000 eurų. D. V. atėjo pas jį paprašyti sąskaitos numerio, į kurią galėtų pervesti pinigus, nes nori grąžinti skolą, iš kur D. V. gavo pinigus jam nesakė. Ir nors nuteistasis D. V. teigia, jog nežinojo apie vykdomą nusikalstamą veiką, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad duodamas parodymus teisme, jis nurodė, kad R. P., M. P. pasikvietė jį klausdami, ar jis nenori 200 eurų ir stebėjo koridoriuje, kad neateitų pareigūnai, kadangi kiti nuteistieji naudojosi mobiliuoju telefonu. Teisėjų kolegija pažymi, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarė nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-485/2008, 2K-400/2011 ir kt.). Aptartų aplinkybių kontekste, akivaizdu, kad D. V. žinojo apie daromą nusikalstamą veiką ir joje dalyvavo kaip padėjėjas, t. y. per S. G. gavo J. V. priklausančią AB „Luminor“ banko sąskaitą, kurią perdavė R. P., o vėliau per S. G. liepė J. V. pinigus išgryninti, ką patvirtino ir teismo posėdyje apklaustas nuteistasis J. V., nurodydamas, jog S. G. pasakė apie pervestus pinigus ir nuvažiavo į bankomatą jų nuimti. Akivaizdu, kad D. V. neturėjo jokio teisėto pajamų šaltinio, jis atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, todėl gavęs iš S. G. J. V. priklausančią banko sąskaitą, siekė ją panaudoti kaip nusikaltimo įrankį.
25. Konstatuojama, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, teismas teisingai nustatė D. V. veiksmuose visus, tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius BK 22 straipsnio 1 dalyje, BK 182 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje, numatyto nusikaltimo sudėties požymius. Byloje surinkti, pirmosios instancijos teismo ištirti ir įvertinti, bei šiame nuosprendyje dar kartą aptarti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad D. V. kartu su M. P., R. P., J. V. pasikėsino į svetimą turtą. D. V. vaidmuo šioje nusikalstamoje veikoje buvo – padėjėjas. Jis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), iš S. G. gavo J. V. priklausančią AB „Luminor“ banko sąskaitą Nr. LT (duomenys neskelbtini) apgaule įgytiems pinigams pervesti ir ją, kaip nusikaltimo padarymo priemonę, perdavė R. P. ir per S. G., nežinantį apie nusikaltimą, pranešė J. V. apie apgaulės būdu įgytus ir pervestus pinigus ir davė jam nurodymus pinigus išgryninti.
Dėl nuteistojo J. V. apeliacinio skundo
26. Nuteistasis J. V. nepripažįsta bendrininkavęs ir dalyvavęs sukčiavime su kitais asmenimis. Mano, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ir ištyrė byloje esančius įrodymus, todėl prašo jį išteisinti.
27. J. V. jau aukščiau šiame nuosprendyje aptartoje nusikalstamoje veikoje, kaltinamas tuo, jog joje dalyvavo kaip padėjėjas, t. y. vykdydamas nieko apie padarytą nusikaltimą nežinančio S. G. nurodymus 2019 m. kovo 16 d. laikotarpyje nuo 08.17 val. iki 09.42 val. bankomate per šešis kartus bandė išgryninti nusikalstamu būdu įgytus pinigus – 3 038,67 Eur.
28. Apeliaciniu skundu, nuteistasis J. V. neneigia 2019 m. kovo 16 d. laikotarpyje nuo 08.17 iki 09.42 val. bankomate per šešis kartus bandęs išgryninti pinigus, tačiau teigia, jog nežinojo, jog jie yra gauti nusikalstamu būdu. Visgi, teisėjų kolegija įvertinus įrodymus tiek atskirai, tiek visumoje, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog įrodymų visete, neabejotina, kad J. V. vis tik suprato dėl gautų pinigų nusikalstamos kilmės.
29. Byloje nėra ginčo, jog į J. V. banko sąskaitą buvo pervesti nusikalstamu būdu gauti pinigai. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2019 m. kovo 16 d. iš E. K.-S. asmeninės sąskaitos buvo neteisėtai padaryti du banko pavedimai J. V. į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Pirmo pavedimo suma – 2438,67 Eur, antro – 600 Eur. Tačiau, nuteistasis J. V. skunde teigia, jog jis nežinojo, jog pinigai yra gauti neteisėtų būdu. Tokia nuteistojo versija atmestina, kaip nepagrįsta ir laikytina kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Pažymėtina, kad J. V. parodė, jog buvo gavęs nurodymą iš kalinčių asmenų išgryninti pinigus, savo banko sąskaitą jis buvo davęs S. G.. Nors nuteistasis J. V. teigia, jog teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį jo atžvilgiu buvo šališkas, bei buvo pažeistos jo Konstitucinės teisės, kadangi teismas rėmėsi ankstesniais jo teistumais, tačiau teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio normų. Tai, kad nuteistasis J. V. anksčiau buvo teistas už analogiškų nusikaltimų padarymą, tai yra kad S. G. ir kiti nuteistieji duodavo nurodymus J. V. paimti pinigus, pirmosios instancijos teismas vertino tai kaip charakterizuojančią medžiagą, rodančią, jog J. V. ne tik galėjo numanyti, jog į jo sąskaitą pervesta sąlyginai didelė pinigų sumą yra gauta nusikalstamu būdu, bet ir puikiai tai suprato. Ir nors nuteistasis teigia, jog jis žinojo, kad jo sąskaita yra areštuota, dėl ko jei būtų norėjęs dalyvauti nusikalstamoje veikoje, būtų naudojęsis kita banko sąskaita, tačiau tokius nuteistojo argumentus paneigia, tai, kad net ir neva žinodamas, kad jo banko sąskaita areštuota, jis 2019 m. kovo 16 d. gavęs nurodymą išgryninti pinigus iš savo sąskaitos, nuvyko į bankomatą ir net kelis kartus bandė suvesti dideles pinigų sumas ir jas išgryninti, kas būtų nelogiška žinant, jog jis negali pasinaudoti savo sąskaita. Tai, kad J. V. teigimu jis nemoka naudotis bankomatais, nepaneigia tos aplinkybės, jog jis žinojo, kad į jo sąskaitą pervesti pinigai yra gauti nusikalstamu būdu, tuo labiau, kad į jo banko sąskaitą buvo pervedama nemaža pinigų suma, nors puikiai suprato, kad S. G. būdamas laisvės atėmimo vietoje, neturėjo galimybės teisėtu būdu tokių pinigų turėti.
30. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog nusikalstamas sumanymas galėjo būti realizuotas tik laisvėje esančiam asmeniui suteiktus sąskaitą ir išgryninus pinigus. J. V. suteikė nusikaltimo priemonę ir dalyvavo darant nusikalstamą veiką turėdamas padėjėjo vaidmenį. Kadangi nusikalstama veika nebuvo baigta, nes nuo J. V. sąskaitos nepavyko išgryninti nusikalstamu būdu gautų pinigų ir taip jų užvaldyti, todėl aukštesnysis teismas konstatuoja, kad J. V. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 6 dalį. Ir nors nuteistasis teigia, kad byloje surinkti įrodymai buvo vertinami šališkai, tačiau šie skundo teiginiai yra deklaratyvūs, jų jokie objektyvūs duomenys nepatvirtina. Teismo šališkumą nuteistasis sieja su jam nepalankiu įrodymų vertinimu, tai, kad teismas rėmėsi jo ankstesniais teistumais, tačiau BPK 58 straipsnyje, nei vieno iš tokių pagrindų buvimo apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Pirmosios instancijos teismas vertindamas įrodymus, nepažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įtakojusių nuosprendyje padarytų išvadų teisėtumą ir pagrįstumą.
Dėl R. P., M. P. ir D. V. paskirtų bausmių bendrinimo
31. Prokurorės apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi dėl nuteistiesiems R. P., M. P. ir D. V. paskirtų bausmių bendrinimo, kadangi bendrinant nuteistiesiems paskirtas bausmes vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis, netinkamai pritaikytas įstatymas.
32. Nuteistasis R. P. apeliaciniu skundu prašo tinkamai išspręsti klausimą dėl jam paskirtos bausmės šiuo nuosprendžiu ir ankstesniais nuosprendžiais, kadangi jo manymu, skundžiamu nuosprendžiu jam buvo subendrintos bausmės du kartus.
33. Nuteistasis M. P. apeliaciniu skundu prašo iš naujo subendrinti jam paskirtas bausmes ir į bausmės laiką įskaityti anksčiau atliktą bausmės dalį, kadangi mano, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai subendrino bausmes.
34. Teisėjų kolegija patikrinusi skundžiamą nuosprendį bausmių bendrinimų reglamentuojančių BK normų taikymo aspektu, padarė išvadą, kad kaip ir nurodo prokurorė, BK 64 straipsnio nuostatos pritaikytos netinkamai, dėl to nuteistiesiems buvo paskirtos neteisingos galutinės subendrintos bausmės.
35. BK 63 straipsnyje reglamentuojamos bausmių skyrimo už kelias nusikalstamas veikas taisyklės. Nustatyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Pagal tokias pačias taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį (BK 63 straipsnio 1, 9 dalys).
36. Pagal BK 64 straipsnį bausmės yra subendrinamos, kai asmuo, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas.
37. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimi, R. P. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinai subendrino su 2021 m. balandžio 1 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausme bei 2021 m. spalio 12 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirta 4 (ketverių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę – 6 (šešerius) metus laisvės atėmimo.
38. Skundžiamu nuosprendžiu, R. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas 2019 m. kovo 15-16 d. laikotarpyje, o jam šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2021 m. balandžio 1 d. ir 2021 m. spalio 12 d. nuosprendžiais. Nustatyta, kad nusikalstamas veikas, už kurias R. P. yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė dar prieš priimant jo atžvilgiu apkaltinamuosius nuosprendžius, su kuriais buvo subendrintos bausmės. Vadovaujantis bausmių bendrinimo taisyklėmis, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą bausmes subendrindamas vadovaujantis BK 64 straipsniu. Bendrinamas dviem nuosprendžiais paskirtas bausmes, nuteistojo R. P. atžvilgiu, teismas privalėjo laikytis bausmių bendrinimo taisyklių, nustatytų BK 63 straipsnyje. Be to, paskyręs galutinę subendrintą bausmę, į bausmės laiką jis turėjo įskaityti pagal ankstesnius nuosprendžius atliktas bausmes. Pirmosios instancijos teismas priimdamas 2021 m. lapkričio 5 d. nuosprendį, netinkamai taikė BK 64 straipsnio, nustatančio bausmių skyrimą, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika, taisykles.
39. Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, R. P. atžvilgiu Kauno apygardos teisme 2022 m. sausio 20 d. priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo paskirta bausmė subendrinta su 2021 m. kovo 16 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų nuosprendžiu, 2021 m. kovo 30 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu, pakeistu 2021 m. spalio 12 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, 2021 m. balandžio 1 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu, 2021 m. balandžio 9 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu ir 2021 m. gruodžio 23 d. Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų nuosprendžiu paskirtomis ir neatliktomis bausmėmis iš dalies jas sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 22 (dvidešimt dvejiems) metams. Nors nuosprendis neįsiteisėjęs, tačiau siekiant išvengti dvigubo bausmių bendrinimo, teisėjų kolegija mano, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė R. P., iki minėto nuosprendžio įsiteisėjimo nebendrintina, todėl nuosprendžio dalis, kuria R. P. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinai subendrinta su 2021 m. balandžio 1 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausme bei 2021 m. spalio 12 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirta 4 (ketverių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, panaikintina.
40. Vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu M. P. paskirta bausmė dalinai subendrinta su Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. kovo 16 d. nuosprendžiu dalinai pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2021 m. liepos 8 d. nuosprendžiu paskirta 4 (ketverių) metų 7 (septynių) mėnesių ir 5 MGL (188 eurų) dydžio bauda ir skirta galutinė subendrinta 4 (ketverių) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė bei 5 MGL (188 eurų) dydžio bauda.
41. Skundžiamu nuosprendžiu, M. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas 2019 m. kovo 15-16 d. laikotarpyje, o jam šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2021 m. kovo 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Nustatyta, kad nusikalstamas veikas, už kurias yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė dar prieš priimant jo atžvilgiu apkaltinamuosius nuosprendžius, su kuriais buvo subendrintos bausmės, todėl vadovaujantis bausmių bendrinimo taisyklėmis, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą bausmes subendrindamas vadovaujantis BK 64 straipsniu. Bendrindamas dviem nuosprendžiais paskirtas bausmes, nuteistojo M. P. atžvilgiu, teismas privalėjo laikytis bausmių bendrinimo taisyklių, nustatytų BK 63 straipsnyje.
42. Teisėjų kolega daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas M. P. atžvilgiu ne tik netinkamai taikė bausmių bendrinimo taisykles, tačiau neatsižvelgė ir į tai, kad Panevėžio apygardos teismo 2021 m. liepos 8 d. nuosprendžiu buvo pakeista Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. kovo 16 d. nuosprendžio dalis, kuria nuteistajam M. P. paskirtos bausmės buvo subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis bei į bausmės laiką įskaičiuota bausmė, atlikta pagal Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. gruodžio 28 d. nutartį. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. kovo 16 d. nuosprendžiu, pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2021 m. liepos 8 d. nuosprendžiu, M. P. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę bendrino su 4 (ketverių) metų 7 (septynių) mėnesių ir 5 MGL (188 eurų) dydžio bauda.
43. Atsižvelgiant į tai skundžiamu nuosprendžiu M. P. paskirta subendrinta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, turi būti subendrinta su Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. kovo 16 d. nuosprendžiu, pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2021 m. liepos 8 d. nuosprendžiu paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme. Naujesniu nuosprendžiu paskirta bausmė bendrinama su subendrinta bausme, paskirta pirmesniu nuosprendžiu, pagal BK 63 straipsnio 1, 4 dalių taisykles, t. y. prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedama švelnesnės bausmės dalis. Bendrinant bausmes, iš dalies pridedamos laisvės atėmimo bausmės dydis parenkamas atsižvelgiant į M. P. panašių nusikalstamų veikų pakartotinumą, asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, į tai, jog skundžiamu nuosprendžiu padaryta nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, darant nusikalstamą veiką jis buvo padėjėjas. M. P. nustačius galutinę subendrintą bausmę pagal BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalių taisykles, į bausmės laiką įskaitytina bausmė, atlikta pagal Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. kovo 16 d. nuosprendį, pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2021 m. liepos 8 d. nuosprendžiu (BK 63 straipsnio 9 dalis).
44. Nuteistasis M. P., nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, pateikė prašymą subendrinti 2021 m. balandžio 9 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų, 2021 m. kovo 16 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų, pakeistu 2021 m. liepos 8 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu ir skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes, tačiau toks nuteistojo prašymas atmestinas. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu paskirtą bausmę bendrino tik su Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų, pakeistu 2021 m. liepos 8 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu, kadangi nuosprendžio priėmimo dieną, 2021 m. balandžio 9 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendis buvo neįsiteisėjęs (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nuosprendis įsiteisėjo 2022 m. sausio 12 d.). Atsižvelgiant į tai, kad apylinkės teismas neturėjo pagrindo priimant skundžiamą nuosprendį, paskirtą bausmę bendrinti ir su 2021 m. balandžio 9 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu paskirta bausme, todėl šiuo atveju aukštesnysis teismas skundžiamą nuosprendį keičia tik dėl akivaizdžių padarytų klaidų, bendrinant bausmes. Tuo pačiu atkreipiamas dėmesys, kad kai nuteistajam yra kitų visiškai ar iš dalies neįvykdytų nuosprendžių, apie kuriuos nežinojo vėliausią nuosprendį priėmęs teismas, teismas privalo priimti sprendimą, kokia tvarka bus vykdomos bausmės, numatytos visiškai ar iš dalies neįvykdytuose nuosprendžiuose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 347 straipsnis.
45. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu D. V. paskirta bausmė visiškai sudedant subendrinta su 2020 m. vasario 6 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų baudžiamuoju įsakymu neatlikta laisvės atėmimo 3 (trejų) metų bausme ir skirta galutinė 3 (trejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
46. Skundžiamu nuosprendžiu, D. V. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką 2019 m. kovo 15-16 d. laikotarpyje, o jam šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2020 m. vasario 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme. Nustatyta, kad nusikalstamą veiką, už kurią D. V. yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė dar prieš priimant jo atžvilgiu teismo baudžiamąjį įsakymą, su kuriuo buvo subendrintos bausmės, todėl vadovaujantis bausmių bendrinimo taisyklėmis, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą bausmes subendrindamas vadovaujantis BK 64 straipsniu. Bendrinamas dviem nuosprendžiais paskirtas bausmes, nuteistojo D. V. atžvilgiu, teismas privalėjo laikytis bausmių bendrinimo taisyklių, nustatytų BK 63 straipsnyje.
47. Be to, teisėjų kolega daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas D. V. atžvilgiu ne tik netinkamai taikė BK 64 straipsnio nuostatas, tačiau ir neatsižvelgė į tai, kad 2020 m. birželio 4 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nutartimi, 2020 m. vasario 6 d. to paties teismo priimtu baudžiamuoju įsakymu paskirta 3 (trijų) metų subendrinta bausmė, ištaisius klaidą, patikslinta, ir D. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 1 (vienam) mėnesiui. Nors iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad D. V. paskirtą 2 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmę yra atlikęs, tačiau vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, net ir tais atvejais, kai nuteistasis yra visiškai ar iš dalies atlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę, teismas, skirdamas galutinę subendrintą bausmę, privalo laikytis BK 63 straipsnio 9 dalies reikalavimų ir bendrinti nauju nuosprendžiu už nusikalstamas veikas paskirtas bausmes su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o į bausmės laiką įskaityti atliktą bausmę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-585/2010, 2K-133/2012, 2K-519/2013).
48. Atsižvelgiant į tai skundžiamu nuosprendžiu D. V. paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, turi būti subendrinta su 2020 m. vasario 6 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 2 (dvejų) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausme, kuri 2020 m. birželio 4 d. to paties teismo nutartimi patikslinta. Naujesniu nuosprendžiu paskirta bausmė bendrinama su subendrinta bausme, paskirta pirmesniu baudžiamuoju įsakymu, pagal BK 63 straipsnio 1, 4 dalių taisykles. Bendrinant bausmes, iš dalies pridedamos laisvės atėmimo bausmės dydis parenkamas atsižvelgiant į D. V. asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, į tai, jog skundžiamu nuosprendžiu padaryta nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, darant nusikalstamą veiką jis buvo padėjėjas. D. V. nustačius galutinę subendrintą bausmę pagal BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalių taisykles, į bausmės laiką įskaitytina bausmė, atlikta pagal 2020 m. vasario 6 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teismo baudžiamąjį įsakymą, kuris 2020 m. birželio 4 d. nutartimi patikslintas (BK 63 straipsnio 9 dalis).
Dėl proceso išlaidų
49. Pirmosios instancijos teismas priteisdamas iš nuteistųjų valstybės turėtas išlaidas advokatų pagalbai apmokėti, atsižvelgė į tai, kad nors nuteistieji ir nedirba, atlikinėja laisvės atėmimo bausmę, tačiau yra darbingo amžiaus ir byloje nėra duomenų, jog nuteistieji negalėtų atlyginti antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
50. Šiuo atveju, nuosprendžio dalį dėl priteistų proceso išlaidų, skundžia tik nuteistasis D. V., todėl dėl kitiems nuteistiesiems priteistų valstybės turėtų išlaidų advokatų pagalbai apmokėti, aukštesnysis teismas nepasisako.
51. Nuteistasis D. V. apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi, kuria jam priteistos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos – 574,56 Eur. Nurodoma, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad D. V. atlieka laisvės atėmimo bausmę, jo finansinė padėtis yra labai bloga, todėl garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitinka proporcingumo principo reikalavimų.
52. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėti, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
53. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju, yra pagrindas tenkinti nuteistojo prašymą panaikinti sprendimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo. Siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, tačiau atsižvelgtina į tai, kad nors D. V. yra darbingo amžiaus, tačiau nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, jis atliko laisvės atėmimo bausmę. Ir nors šiuo metu jis jau yra atlikęs bausmę, tačiau nagrinėjamu atveju, kadangi nuteistojo skundas dėl jo išteisinimo atmetamas ir paliktina nepakeista nuosprendžio dalis dėl D. V. nuteisimo, jam šiuo nuosprendžiu paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, kurią privalės atlikti pataisos įstaigoje, dėl ko akivaizdu, kad ir toliau neturės pajamų šaltinio, o priteista antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 574,56 Eur, kas sąlyginai, priešingai negu nurodo pirmosios instancijos teismas, yra pakankamai didelė. Todėl atsižvelgiant į teisingumo ir proporcingumo principus, teisų kolegija mano, kad yra pagrindas šių išlaidų iš nuteistojo D. V. neišieškoti.
54. Teisėjų kolegija, taip pat pasisako ir dėl apeliacinės instancijos tesime gautų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus patikslinta pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, teikiant teisinę pagalbą nuteistajam M. P., kurias sudaro 415,49 Eur (12 t., b. l. 54). Taip pat gauta patikslinta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant teisinę pagalbą R. P., kurias sudaro 576,60 Eur (12 t., b. l. 58). Taip pat gauta patikslinta pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant teisinę pagalbą D. V., kurias sudaro 490,51 Eur (12 t., b. l. 76), bei J. V., kurias sudaro 243,40 Eur. Kaip jau aptarta, BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį. Šios nuostatos taikomos ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Tačiau išlaidų advokato paslaugoms apmokėti klausimą sprendžiant apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas taip pat į tai, ar nuteistasis buvo informuotas apie tokių išlaidų išieškojimo iš jo galimybę.
55. Baudžiamoji byla nagrinėjama pagal prokurorės, nuteistųjų M. P., R. P., J. V., bei nuteistojo D. V. ir jo gynėjo apeliacinius skundus. Prokurorės ir nuteistųjų M. P., R. P. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies, nuteistųjų J. V. bei D. V. ir jo gynėjo skundai dėl jų išteisinimo atmetami, kaip nepagrįsti. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nors nuteistiesiems ir buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, jie buvo informuoti apie tokių išlaidų išieškojimo galimybę, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pagal BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatas gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka yra būtinas nepriklausomai nuo nuteistojo valios, taip pat į tai, kad nuteistieji nedirba, praeityje ne kartą teisti, šiuo metu taip pat atlieka laisvės atėmimo bausmes, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistųjų neišieškotinos.
Dėl civilinio ieškinio
56. Nors apeliaciniuose skunduose nebuvo prašoma keisti nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio, tačiau nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdžio metu, R. P. prašė panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš nuteistųjų priteista solidariai 339 Eur VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ naudai, kadangi šiuos pinigus pasisavino antstolis, nurašydamas juos nuo J. V. sąskaitos.
57. Teisėjų kolegija, tokį nuteistojo R. P. prašymą atmeta kaip nepagrįstą ir laiko, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė civilinio ieškinio klausimą. Pagal BPK 109 straipsnio nuostatas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Kaip nustatyta, byloje civilinis ieškovas VšĮ ,, (duomenys neskelbtini)“ pareiškė civilinį ieškinį dėl 339 eurų žalos atlyginimo ir prašė priteisti solidariai iš kaltinamųjų R. P., M. P., D. V., J. V. – 339 eurų žalos atlyginimo. Taigi, byloje nustatyta, kad VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ patyrė 339 eurų turtinę žalą. Turtinė žala padaryta R. P., M. P., J. V. ir D. V. nusikalstamais veiksmais, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė iš nuteistųjų solidariai priteisti civiliniam ieškovui VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ – 339 eurus turtinės žalos atlyginimui
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,
nusprendė:
nuteistojo J. V. skundą atmesti, o Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokurorės Jolantos Laurinavičiūtės ir nuteistųjų M. P., R. P. ir D. V. bei jo gynėjo advokato Ričardo Lilo apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 5 d. nuosprendį pakeisti:
panaikinti nuosprendžio dalį, kuria R. P., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė buvo dalinai subendrinta su 2021 m. balandžio 1 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausme bei 2021 m. spalio 12 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirta 4 (ketverių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskiriant galutinę subendrintą – 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo bausmę;
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria M. P., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė buvo dalinai subendrintina su Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. kovo 16 d. nuosprendžiu dalinai pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2021 m. liepos 8 d. nuosprendžiu paskirta 4 (ketverių) metų 7 (septynių) mėnesių ir 5 MGL (188 eurų) dydžio bauda ir skirta galutinė subendrinta 4 (ketverių) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė bei 5 MGL (188 eurų) dydžio bauda.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, M. P. šiuo nuosprendžiu paskirtą galutinę subendrintą 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. kovo 16 d. nuosprendžiu, pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2021 m. liepos 8 d. nuosprendžiu paskirta galutine 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme ir M. P. nustatyti galutinę subendrintą bausmę – 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, M. P. į bausmės laiką įskaityti iš dalies atliktą bausmę pagal Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. kovo 16 d. nuosprendį, pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2021 m. liepos 8 d. nuosprendžiu;
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 2 dalimi, D. V. paskirta bausmė visiškai sudedant buvo subendrinta su 2020 m. vasario 6 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų baudžiamuoju įsakymu neatlikta laisvės atėmimo 3 (trejų) metų bausme ir skirta galutinė subendrinta 3 (trejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, D. V. šiuo nuosprendžiu paskirtą 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su 2020 m. vasario 6 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų baudžiamuoju įsakymu (to pačio teismo 2020 m. birželio 4 d. nutartimi patikslinta) paskirta 2 (dvejų) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausme ir D. V. nustatyti galutinę subendrintą bausmę – 2 (dvejus) metus 5 (penkis) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, D. V. į bausmės laiką įskaityti atliktą bausmę pagal 2020 m. vasario 6 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų baudžiamąjį įsakymą.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš nuteistojo D. V. valstybei priteista 574,56 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Neišieškoti valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų: iš nuteistojo R. P. - 576,60 Eur, iš nuteistojo M. P. - 415,49 Eur, iš nuteistojo D. V. - 490,51 Eur, iš nuteistojo J. V. - 243,40 Eur.
Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.