Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Miglė Janovičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokurorės Žanos Sokolovskos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turintis profesinį išsilavinimą, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 31 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, - 6 mėnesių viešųjų darbų bausme;

2) Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 28 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, - 12 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

3) Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, - 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 2 metams; paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - uždrausta naudotis specialia teise teisė vairuoti kelių transporto priemones 3 metus, turto - automobilio Ford „Mondeo“ konfiskavimas. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. vasario 26 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. nuosprendžiu paskirtą 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

4) Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, paskirta - 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. vasario 26 d. teismo nutartimi ir paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

5) Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. liepos 22 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, paskirta - 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė;

6) Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2022 m. sausio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, paskirtas laisvės atėmimas 6 mėnesiams; bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. liepos 22 d. baudžiamuoju įsakymu ir paskirta 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - uždrausta naudotis specialia teise - teisė vairuoti kelių transporto priemones 5 metus; automobilio „Honda Accord“ konfiskavimas;

7) Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. rugsėjo 23 d. baudžiamuoju įsakymu, pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, paskirta - 38 MGL (1 900 Eur) bauda; paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimas naudotis specialia teise - teisė vairuoti kelių transporto priemones 3 metus, turto konfiskavimas - transporto priemonės motociklo Honda „CBR 600F vertę atitinkanti 580 Eur suma,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. D. M., 2025 m. sausio 18 d. apie 15.40 val., Elektrėnų sav., Vievis, Naujoji g., ties pastatu pažymėtu Nr. 14A, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę - R. M. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Volvo S60“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad etilo alkoholio koncentracija iškvėptame ore buvo 2,06 promilės. Šiais savo veiksmais D. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

2. D. M. kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino. Parodė, kad 2025 m. sausio 18 d. nuėjo pas motiną į namus. Kažkiek pabuvęs, motinai nematant ir nežinant pasiėmė motinai priklausančio automobilio „Volvo S60“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) raktelius ir su automobiliu išvažiavo pas save į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Namuose kartu su tėvu vartojo alkoholinius gėrimus, kai jų pritrūko su tėvu nutarė nuvažiuoti į parduotuvę, jautėsi apsvaigęs. Apie 15.30 val., atsisėdo už automobilio vairo, tėvas atsisėdo šalia į keleivio priekinę sėdynę ir nuvažiavo į parduotuvę. Parduotuvėje kilo konfliktas su buvusiais keliais jaunuoliais, dėl šio konflikto pardavėja iškvietė policijos pareigūnus, išgirdus, kad kviečiama policija, jis kartu su tėvu išėjo iš parduotuvės ir išvažiavo. Apie 16.00 val., vairuojant automobilį Naujojoje gatvėje buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kurie nustatė neblaivumą. Dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi, tikrai padarė galutines išvadas ir daugiau ateityje nenusikals. Papildomai nori pažymėti, kad 2024 m. rugsėjo 23 d. baudžiamuoju įsakymu jam paskirta 1 900 Eur bauda, kurios nei kiek nėra įmokėjęs, baudos sumokėjimo terminas iki 2025 m. spalio mėnesio.

3. Be kaltinamojo D. M. prisipažinimo, kaltinamojo kaltė, padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, įrodinėta byloje esančiais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais:

3.1. ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja R. M. parodė, kad kaltinamasis yra jos sūnus, kuris gyvena (duomenys neskelbtini), ji gyvena (duomenys neskelbtini). Jai žinoma, kad sūnus prieš kurį laiką prarado vairuotojo pažymėjimą, kadangi būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę. 2024 m. liepos 15 d. su G. K. sudarė transporto priemonės – „Volvo S60“, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį ir automobilį įsigijo už 900 Eur. Nors VĮ „Regitra“ automobilio savo vardu neįregistravo, jai žinoma, jog 2024 m. liepos 29 d. G. K. automobilį išregistravo, nes automobilį pardavė jai, todėl ji yra automobilio „Volvo S60“ savininkė. 2025 m. sausio 18 d. automobilis stovėjo jos gyvenamojo namo kieme, sūnus tą dieną lankėsi jos namuose, žinojo kur nuo šios transporto priemonės laiko raktelius, todėl jai nematant pasiėmė automobilio raktelius ir išvažiavo. Sekančią dieną sužinojo, kad su jai priklausančiu automobiliu sūnus padarė nusikalstamą veiką, t. y. jį vairavo būdamas neblaivus. Sūnui neleido naudotis automobiliu ir įvykio dieną leidimo jo pasiimti nedavė. Ateityje įsipareigoja raktelius laikyti sūnui nežinomoje vietoje, kad daugiau nepasinaudotų jai priklausančia transporto priemone;

3.2. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. M. apklausos metu parodė, kad D. M. jo sūnus. Jam žinoma, kad sūnus dėl analogiškų nusikaltimų yra praradęs vairuotojo pažymėjimą, tačiau jis yra suaugęs vyras ir už savo poelgius atsako pats. 2025 m. sausio 18 d. pas sūnų namuose vartojo alkoholinius gėrimus, šiems pasibaigus sūnus pasiūlė automobiliu, kurį buvo pasiėmęs iš motinos nuvažiuoti iki parduotuvės ir nusipirkti alkoholio. Žinoma, kad jis kaip tėvas galėjo tam paprieštarauti ir pasiūlyti į parduotuvę nueiti pėsčiomis, tačiau to nepadarė ir su sūnaus pasiūlymu sutiko. Automobilį vairavo sūnus, jis sėdėjo automobilio priekinėje keleivio vietoje. Apie 15.40 val. atvažiavo į parduotuvę, esančią Vilniaus gatvėje, pardavėja alkoholinių gėrimų jiems nepardavė, nes per daug buvo neblaivūs, taip pat jis ir sūnus sukonfliktavo su parduotuvėje buvusiais jaunuoliais. Po konflikto išėjus iš parduotuvės jie atsisėdo į automobilį ir išvažiavo, kai Naujojoje gatvėje, Vievyje, juos sustabdė policijos pareigūnai ir sūnų sulaikė;

3.3. 2025 m. sausio 18 d. alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510, 16.05 val. D. M. nustatytas 2,06 promilių neblaivumas, 16.22 val. - 2,14 promilių neblaivumas;

3.4. iš neblaivumo nustatymo 2025 m. sausio 18 d. akto matyti, kad D. M. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba. Buvo įvertinta bendra asmens būklė: eiti tiesia linija - pėda po pėdos gali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) negali. Alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510 pirmojo tikrinimo metu 16.05 val. nustatytas 2,06 promilių neblaivumas, antrojo tikrinimo metu 16.22 val. - 2,14 promilių neblaivumas.

4. Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu ir D. M. už veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskirti 90 parų arešto bausmę; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant galutinę 60 parų arešto bausmę; taip pat prokurorė siūlo skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 5 metams uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones); siūloma skirti ir transporto priemonės – „Volvo S60“ konfiskavimą (išieškoti valstybės naudai konfiskuotino automobilio „Volvo S60“, kurio valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), piniginę vertę (su PVM) atitinkančią pinigų sumą – 1 760 Eur).

5. Kaltinamasis sutinka dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

6. byloje sprendžiamas klausimas dėl galimybės užbaigti D. M. baudžiamąjį persekiojimą supaprastinta baudžiamąja procesine forma (įstatyme numatyti procesiniai ypatumai (išimtys), kurie leidžia paspartinti / optimizuoti klasikinę (įprastą) baudžiamojo proceso eigą), t. y. prokurorui siūlant, o įtariamajam (kaltinamajam) neprieštaraujant, be kaltinimo nagrinėjimo teismo posėdyje, priimti nuosprendį – baudžiamąjį įsakymą, kuriuo kaltinamajam pagal BK nustatytą sankciją gali būti paskiriama Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) leistina bausmė kartu su baudžiamojo poveikio priemonėmis (BK 42 straipsnio 6 dalis, BPK 29 straipsnis, 41 straipsnis, 418 straipsnio 2 dalis).

Dėl prielaidų priimti baudžiamąjį įsakymą

7. Valstybės vardu kaltinimą baudžiamosiose bylose palaikantis subjektas – prokurorė – inkriminuoja kaltinimą D. M. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus) ir siūlo užbaigti baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu.

8. Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka įstatyme numatytus formos bei turinio reikalavimus (BPK 419 straipsnis). Teismas, susipažinęs bei įvertinęs teismui perduotą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, nenustatė aplinkybių, numatytų BPK 420 straipsnio 1 dalies 2–3 punktuose bei 2 dalyje: bylos aplinkybės aiškios (BPK 423 straipsnio 1 dalis), nėra aplinkybių, dėl kurių procesas negalimas (BPK 424 straipsnio 1 dalis), nukentėjusiųjų, kurie galėtų apskųsti (ar būtų apskundę) prokuroro sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, nėra. Kaltinamasis neprieštarauja supaprastintam baudžiamajam procesui, kurio metu, be kaltinimo nagrinėjimo viešame teismo posėdyje, baudžiamoji byla būtų užbaigiama priimant baudžiamąjį įsakymą.

9. Teismas konstatuoja, jog yra visos procesinės prielaidos surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą (BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvų bei teismo išvados

10. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

11. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo D. M. 2025 m. sausio 18 d. padaryta neteisėta veika kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, t. y. alkoholio kiekio matuokliu nustatyta 2,06 promilės etilo alkoholio koncentracija. Nurodytas aplinkybes patvirtinta tiek paties kaltinamojo prisipažinimas, liudytojo parodymai, alkoholio kiekio matuoklio rodmenys, neblaivumo nustatymo akto duomenys. Faktinės aplinkybės aiškios ir neprieštaringos, todėl teismui abejonių nekelia.

12. Teismas konstatuoja, kad D. M. pateiktame kaltinime faktinės aplinkybės pasitvirtino ir prokurorės nurodytų aplinkybių pakanka kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

13. Nustatyta, kad paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis pareiškė, jog sutinka su baudžiamojo proceso pabaiga priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės dydžio

14. Baudžiamasis įstatymas numato, kad už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką skiriamos bausmės yra bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Valstybinį kaltinimą baudžiamojoje byloje palaikantis subjektas – prokurorė – siūlo kaltinamajam skirti 90 parų arešto bausmę; taikyti BK 64¹ straipsnį ir bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant galutinę 60 parų arešto bausmę.

15. Teismas, parinkdamas bausmės rūšį bei skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgia į tai, kad (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai): padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis, 281¹ straipsnio 1 dalis); D. M. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, kas pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad baudžiamojo įstatymo numatytą veiką padarė būdamas recidyvistas, t. y. turėdamas neišnykusį teistumą (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas); kaltinamasis teistas, tame tarpe ir už analogiškas nusikalstamas veikas (transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam), baustas administracine tvarka. D. M. yra recidyvistas, veika padaryta neblaivaus asmens, turinčio ankstesnį teistumą už analogišką veiką, kai vairuoja transporto priemonę būdamas neblaivus (alkoholio kiekio matuokliu nustatyta 2,06 promilės neblaivumas), įžūliai ir ciniškai ignoruoja ankstesniais nuosprendžiais jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti transporto priemones, todėl teismas sprendžia, jog baudos paskyrimas iš esmės būtų beprasmis. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis išvadų nedaro ir nesistengia keisti gyvenimo būdo, sudaro pagrindą pripažinti, kad šiuo atveju BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, įskaitant ir galimybės ateityje daryti nusikalstamas veikas apribojimą, gali būti pasiekti už padarytą nusikalstamą veiką paskiriant sankcijoje numatytą griežtesnę bausmę - areštą, nustatant maksimalų jos dydį - 90 (devyniasdešimt) parų. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skirtina bausmė sumažintina vienu trečdaliu (aptariamu atveju 1/3 sudaro 30 parų arešto). Tai reiškia, kad skirtina galutinė 60 parų arešto bausmė.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių (uždraudimo naudotis specialiąja teise, turto konfiskavimo) (ne)taikymo

16. BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Remiantis BK 67 straipsnio 2–3 dalimis, aptarta baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama kartu su bausme. Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeisti kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.

17. Analizuojamu atveju savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos D. M. pripažino, gailisi ir nors dėl neteisėtų jo veiksmų žala nebuvo padaryta, visgi, kaltinamasis padarė vieną pavojingiausių KET pažeidimų, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilės neblaivumas. Teismas neabejoja, kad aptarti neteisėti veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltinamojo sveikatai ar net gyvybei. Teismas, spręsdamas klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumo, atsižvelgia į tai, kad D. M. buvo nustatytas 2,06 promilės neblaivumas. Įvertinus visus bylos duomenis, apibūdinančius D. M. padarytų KET pažeidimų pavojingumą bei jo asmenybę, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju tikslinga paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones. Teismo manymu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė padės įgyvendinti bausmės paskirtį bei teisingumo principą.

18. Prokurorė kaltinamajam siūlo uždrausti vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkerių) metų laikotarpiui. Teismas sprendžia, jog prokurorės siūlomas uždraudimo naudotis specialia teise terminas adekvatus surinktų faktinių aplinkybių kontekste, todėl, individualizavus baudžiamojo poveikio priemonės terminą, kaltinamajam nustatytinas 5 (penkerių) metų draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminas. Pažymėtina, jog aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės termino pradžia skaičiuojama nuo momento, kuomet kaltinamajam buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (paprastai aptartas momentas sutampa su vairuotojo pažymėjimo paėmimo diena) (žr. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-11-22 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-357-489/2018, nutarties 8 punktas). Bylos duomenimis kaltinamajam kardomosios priemonės (specialiosios teisės sustabdymas) skirtas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2025 m. sausio 18 d. nutarimu. Nustatytina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones – pradžios terminas skaičiuojamas nuo 2025 m. sausio 18 d. (BK 68 straipsnio 3 dalis).

19. Prokurorė taip pat kaltinamajam prašo (siūlo) skirti ir kitą baudžiamojo poveikio priemonę konfiskuotinos transporto priemonės – automobilio „Volvo S60“ vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas, BK 72 straipsnis). BK 72 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Aptartas teisinis reguliavimas reiškia, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemonė – transporto priemonė „Volvo S60“ – privalo būti konfiskuotina ex lege (lot. pagal įstatymą). Įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į civilinių teisinių santykių ypatumus, baudžiamajame įstatyme sureguliavo situaciją, kuomet konfiskuotina transporto priemonė nepriklauso kaltinamajam nuosavybės teise, t. y. tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, priklauso ne kaltinamajam, o trečiajam asmeniui – R. M.. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog automobilis „Volvo S60“ kaltinamajam nuosavybės teise nepriklauso, sprendžia, jog vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 5 dalimi, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto – automobilio „Volvo S60“ vertė. VšĮ „Emprekis“ duomenimis vidutinė transporto priemonės „Volvo S60“ kaina Lietuvoje – 1 760 Eur su PVM. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog automobilis kaltinamajam nuosavybės teise nepriklauso, sprendžia, jog vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 5 dalimi, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto – automobilio „Volvo S60“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertė.

20. BK 72 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teismas turi nurodyti konfiskuojamo turto vertę pinigais. Nustatyta, kad konfiskuotinos transporto priemonės įsigijimo vertė (transporto priemonė įgyta 2024 m. liepos 15 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu) – 900 Eur. Į bylą pateikta VšĮ „Emprekis“ vidutinė transporto priemonės – automobilio „Volvo S60“ Lietuvoje pažyma, kurioje nurodyta, kad transporto priemonės vidutinė kaina – 1 760 Eur su PVM. Aukštesnės grandies teismų praktikoje formuojama pozicija, kad VšĮ „Emprekis“ pateikiama informacija yra tik apie tos pačios rūšies transporto priemonių – automobilių grupei taikomą bendrą vidutinę kainą, informacija yra rekomendacinio pobūdžio, t. y. duomenys yra orientaciniai, atlikti masinio vertinimo tokios markės transporto priemonei (žr. Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-380-813/2019, nutarties 8 punktą). Tais atvejais, kai yra pateikiama VšĮ „Emprekis“ pažyma, kurioje nurodyta tik tos kategorijos transporto priemonių vertė, ir konkrečios transporto priemonės vertinimo ataskaita (byloje siekiant įrodyti daikto rinkos vertę pateikiami tiek masinio, tiek individualaus vertinimo duomenys), tai pirmenybė teikiama individualaus vertinimo duomenims (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-544-576/2021, nutarties 23 punktas). Teismo vertinimu, tikslesnė yra būtent VĮ Regitra nurodoma automobilio „Volvo S60“ vertė. Teismas tokią išvadą daro todėl, kad pirkimo – pardavimo sandoris nurodo tikrą kainą rinkoje. Be to, transporto priemonė 2003 m. laidos ir mažai tikėtina, jog transporto priemonės vertė galėjo ženkliai padidėti. Teismas sprendžia, jog laikytina, kad transporto priemonės - automobilio „Volvo S60“ vertė yra 900 Eur.

Dėl procesinės prievartos priemonių galiojimo

21. Nustatyta, jog kaltinamajam taikytos šios kardomosios priemonės: Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2025 m. sausio 18 d. nutarimais skirtas specialiosios teisės (teisė vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Prokurorė kardomąsias priemones, skirtas kaltinamajam prašo įsiteisėjus procesiniam sprendimui (baudžiamajam įsakymui) panaikinti.

22. Teismo vertinimu, pripažinus kaltinamąjį kaltu bei paskyrus bausmę bei baudžiamojo poveikio priemones, nebeliko faktinio poreikio taikyti šias kardomąsias priemones: laikinos specialiosios teisės sustabdymo ir rašytinio pasižadėjimo neišvykti. Visgi, teismo vertinimu, kardomosios priemonės: specialiosios teisės sustabdymas (teisė vairuoti kelių transporto priemones) ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti turi pasibaigti tik įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalimi, 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 1 straipsnio 2 dalimi, 22 straipsniu,

nusprendžia:

D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 68 straipsniu, skirti D. M. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkerius) metus, terminą pradedant skaičiuoti nuo 2025 m. sausio 18 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1 dalimi, 72 straipsnio 2-3 ir 5-6 dalimis, D. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – išieškoti transporto priemonės – automobilio „Volvo S60“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią 900 Eur (devynių šimtų eurų) sumą Lietuvos Respublikos (valstybės) naudai.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2025 m. sausio 18 d. nutarimais skirtas kardomąsias priemones - specialiosios teisės (teisė vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

1. nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams prašymą su reikalavimu surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios;

2. išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nesaistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

3. nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

4. vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 24 straipsnio 3 dalimi, D. M. ne vėliau kaip per 7 (septynias) dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo atvykti į Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą (Pravieniškių g. 10, Kaišiadorių r., tel. +370 34656442), atlikti arešto bausmės, planuojamą atvykimą iš anksto suderinę telefonu.

Išaiškinti D. M., kad konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (konkretūs biudžeto surenkamųjų sąskaitų numeriai skelbiami viešai www.vmi.lt/evmi/saskaitos-ir-imoku-kodai), įmokos kodas 6610. Konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti teismo raštinei.

Įspėti nuteistąjį, kad nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai. Neturint galimybės iš karto sumokėti visos priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, galima kreiptis į antstolio kontorą dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko sudarymo vykdomojoje byloje.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.