Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos valstybės įmonės Turto bankas pareiškimą suinteresuotam asmeniui T. K. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime nurodyta, kad valstybės įmonė Turto bankas gavo 2016 m. rugsėjo 15 d. Kelmės rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2YT-149-496/2016, kuriame konstatuota, kad gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini), pastatas-daržinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas-tvartas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas-svirnas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys adresu (duomenys neskelbtini), bei ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esantis adresu (duomenys neskelbtini) savininko neturi. T. K. pareiškimas dėl nuosavybės teisių įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu fakto nustatymo atmestas, nes turtas buvo nacionalizuotas, valdytas kolūkio „(duomenys neskelbtini)“ (vėliau ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“), pareiškėja nesikreipė dėl nuosavybės teisių atkūrimo į turtą (žemės sklypas priklauso T. K.). Nekilnojamojo turto registro duomenimis turtas iki šiol neregistruotas Nekilnojamojo turto registre. (duomenys neskelbtini) regioninis valstybės archyvas atsakė turto bankui, kad (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės dokumentai archyve nesaugomi.

Suinteresuotas asmuo T. K. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, pareiškimas su priedais įteikti tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas numato, jog teismas nustato faktus ir nagrinėja bylas dėl pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo. Toks faktas nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: pirma, pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); antra, nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; trečia, nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; ketvirta, nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (LAT 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010). Bylos dėl juridinę reikšmę turinčio pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje atsiradusiai pareiškėjo nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokią pareiškėjo teisę, tačiau jie (dokumentai) yra prarasti ir kitokia tvarka, išskyrus teisme, jų neįmanoma gauti arba atkurti.

Iš 2016 m. rugsėjo 15 d. Kelmės rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-149-496/2016, matyti, kad T. K. pareiškimas dėl nuosavybės teisių įgijimo įgyjamosios senaties fakto nustatymo atmestas, nes turtas buvo nacionalizuotas, valdytas ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“, pareiškėja nesikreipė dėl nuosavybės teisių atkūrimo į turtą (žemės sklypas priklauso T. K.). Iš VĮ Registrų centro svetainės duomenų matyti, kad turtas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) neregistruoti Nekilnojamojo turto registre. (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės dokumentai (duomenys neskelbtini) regioniniame valstybės archyve nesaugomi.

Pagal CK 95 straipsnį, galiojusį iki 1994-05-17 įstatymu padarytų pakeitimų, buvo pripažįstama tik viena viešosios nuosavybės forma – valstybės nuosavybė. Pirmieji įstatymai, sureguliavę dalies valstybės turto perdavimo savivaldybėms tvarką, buvo 1994-12-20 įstatymas „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“ ir 1994-12-20 įstatymas „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn įgyvendinimo“. Lietuvos Respublikos 1994-12-20 įstatymo „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“ 3 straipsnyje nurodytas turtas, įskaitant neprivatizuotus savivaldybių butų fondo butus (3 straipsnis 3 dalis 1 punktas) – buvo perduodami pagal perdavimo-priėmimo aktus, pasirašytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotų asmenų, savivaldybės nuosavybėn. Taip pat minėti teisės norminiai aktai nurodė, kad miestų ir rajonų merai ar jų įgalioti asmenys perduotą savivaldybių nuosavybėn valstybės turtą turi teisiškai įregistruoti konkrečios savivaldybės vardu 1994-12-20 įstatymo „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn įgyvendinimo“ nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas-daržinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas-tvartas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas-svirnas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bei ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti (parduotas ar kitaip pagal įstatymus perleistas) privačių asmenų nuosavybėn, todėl jie vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau - Įstatymas) 19 straipsnio 2 dalimi, valstybės nekilnojamasis turtas, išskyrus Lietuvos Respublikos Prezidento, Seimo, Vyriausybės, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo rūmus, laikantis šiame įstatyme nustatytų principų, gali būti valdomas centralizuotai - tai yra valstybės nekilnojamojo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo veiklas perduodant vykdyti vienam subjektui. Valstybės įmonių patikėjimo teise valdomas valstybės nekilnojamasis turtas gali būti perduodamas centralizuotai valdyti, jeigu jis nenaudojamas valstybės įmonės veiklai vykdyti arba yra pripažintas nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti. Vadovaujantis Įstatymo 19 straipsnio 3 dalimi, valstybės nekilnojamojo turto centralizuotą valdymą įgyvendina centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas. Dėl šios priežasties turto įregistravimas valstybės nuosavybe leis valstybės įmonei Turto bankas įgyvendinti teisės aktuose nustatytas centralizuoto turto valdytojo teises ir pareigas.

Išdėstytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad duomenų apie minėto turto privatizavimą kitų asmenų vardu nėra (CPK 178 straipsnis). VĮ Registrų centro svetainės duomenys patvirtina, kad minėtas turtas nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės dokumentai (duomenys neskelbtini) regioniniame valstybės archyve nesaugomi. Pagal tuo metu galiojusias teisės normas ir teismų praktiką, laikytina, jog galioja prezumpcija, pagal kurią visi viešosios nuosavybės teisės objektai priklauso valstybei, jeigu nėra įrodyta, kad jie įstatymų nustatyta tvarka buvo perduoti savivaldybės nuosavybėn (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. rugsėjo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3- 856/2000; 2008 m. kovo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; kt.).

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai sukuria teisines pasekmes – pareiškėja įgyvendins teisę įregistruoti nekilnojamąjį turtą savo vardu. Pareiškėjos reikalavimas pagrįstas, kadangi kitu būdu ji negali gauti nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų. Pareiškėja negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti ginčo turto nuosavybės teises valstybei patvirtinančių dokumentų, todėl įvertinus išdėstytas aplinkybes, pareiškimas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad valstybė nuosavybės teise valdo gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), pastatą-daržinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą-tvartą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą-svirną (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini), bei ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esantį adresu (duomenys neskelbtini), (CPK 178, 185 straipsniai, CK 444 straipsnis, ankstesnio CK 95 straipsnio galiojusi redakcija iki 1994-05-17).

Juridinio fakto nustatymas reikalingas tam, kad būtų įregistruotos daiktinės teisės į turtą valstybės nuosavybės teise.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini), pastatas-daržinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas-tvartas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas-svirnas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys adresu (duomenys neskelbtini), bei ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra valstybės – Lietuvos Respublikos – nuosavybė.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tam, kad būtų įregistruotos daiktinės teisės į turtą valstybės nuosavybės teise.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.