- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-09-15
- Bylos Nr.
- 2YT-149-496/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-00023-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daiva Valčiukienė
- Pareiškėjas
- T. K.
- Suinteresuotas asmuo
- V. J., V. B., G. L., S. L., VĮ Registrų centro
- Advokatai
- Janina Dervinskienė
- Kategorijos
- 2.3.2.8Įgyjamoji senatis
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos T. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ Registrų centro Šiaulių filialui, VĮ „Turto bankas“, Kelmės rajono savivaldybės administracijai, J. S., V. B., V. J., S. L., G. L. dėl nuosavybės teisių įgijimo įgyjamosios senaties fakto nustatymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja T. K. pareiškimu (l. 3-7) ir patikslintu pareiškimu (l. 53-54) prašo nustatyti, kad ji įgyjamosios senaties pagrindu asmeninės nuosavybės teise įgijo ir valdo pastatus: svirną 1I1ž(p), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą 2I1p, unikalus Nr. 4400-2745-0722, daržinę 3I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą 111ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą 1A1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)., tikslu šiuos nekilnojamuosius daiktus nuosavybės teise įregistruoti VĮ „Registrų centras“.
Pareiškėja T. K. 2016-03-02 teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškimą palaiko, prašo jį patenkinti. Ji nurodė, kad pareiškime išvardintus pastatus jos tėvai S. lygiomis dalimis įgijo 1938 metais notaro Blinstrubo patvirtinta sutartimi ir ji mano, kad nuo to laiko jos šeimos nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus tęsiasi. Ji nurodė, kad 1941 metais jų šeima buvo išvežta į Sibirą, 1946 metais grįžę negalėjo gyventi savo buvusiuose namuose. Pareiškėja nurodė, kad 1993 metais jai su broliu buvo grąžina žemę, ji nežinojo, kad reikėjo susitvarkyti ir pastatų dokumentus. Pareiškėja nurodė, kad ji įleido į gyvenamąjį namą gyventi žmones, o jos vyras V. K. nuolat rūpinasi pastatais, laiko arklius nuo 2014 metų vasaros. Pareiškėja nurodė, kad jų šeima visiškai suremontavo arklidę, tvarte laiko pašarą gyvuliams.
Pareiškėjų atstovas V. K. pareiškimą palaiko. Jis paaiškino, kad 1993 m. kartu su žmona pradėjo ūkininkauti. T. K. ir jos broliui buvo sugrąžinta tėvų turėta žemė. T. K. nupirko iš brolio jo žemės sklypo dalį ir yra viena savininkė. Jis mano, kad žemė buvo grąžinta su visais tame sklype esančiais pastatais. Ant senųjų pamatų jis pastatė arklidę. Rekonstrukcijos darbams reikėjo leidimo. Tada suprato, kad nėra įregistravę pastatų. Laikotarpiu nuo 1993 m. iki 2002 m. jis gyveno Aunuvėnų kaime. Šiuo metu ten atvyksta du – tris kartus į savaitę. Atvykęs gyvena pastatuose (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini). Gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) gyvena S. ir visi kiti suinteresuoti asmenys. Pastatų perdavimo-priėmimo aktu jo žmonai 1993 metais perdavė jos tėvams priklausiusius tris ūkinius pastatus. Dokumentų dėl gyvenamojo namo perdavimo ir nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų T. K. neturi. Dėl pastatų perdavimo jiems pagal Nuosavybės teisės atkūrimo įstatymą jo žmona nesikreipė. Tarp pareiškėjos ir gyvenamajame name gyvenančių asmenų 2002 m. buvo sudarytos panaudos sutartys, kurios nėra niekur įregistruotos. Pareiškėjos T. K. gyvenamoji vieta Šaukėnų seniūnijoje nedeklaruota. Gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) pastatytas apie 1925 m. Pareiškėjos tėvas H. S. nusipirko šį ūkį 1938 metais ir nuo to laiko tęsiasi nuosavybės santykiai. Ginčo dėl nuosavybės nėra. Žemės susigrąžinimo dokumentuose yra nurodyti visi pastatai. Planas suderintas 2011-05-05. Žemės sklypas registruotas T. K. vardu. Pastatai neįregistruoti. Pastatų matavimai atlikti 2013-09-09. Asmenys, gyvenantys name, pastatais naudojasi, padeda miškuose ir augina žirgus. Atstovas nurodė, kad vienas jiems grąžintas ūkinis pastatas buvo išdalintas kolūkio pajininkams, bet šis dokumentas esąs niekinis, nes jį pasirašė kažkokia likvidacinė komisija, o be to pastatas jau anksčiau buvęs grąžintas jo žmonai.
Pareiškėjos atstovė advokatė J. D. prašo patenkinti pareiškėjos pareiškimą. Nurodė, kad pagal pareiškėjos prašymą Registrų centras atsisakė įregistruoti statinius, kadangi nėra pakankamai rašytinių įrodymų, patvirtinančių nuosavybę. 1938 m. ūkį nusipirko pareiškėjos tėvai. 1944 m. mirė pareiškėjos mama, o 1947 m. – tėvas. Po pareiškėjos tėvų mirties niekas nesidomėjo šiuo turtu. 1995 m. rugsėjo 5 d. sprendimu pareiškėjai buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą. Nurodo, kad po nuosavybės teisės atkūrimo į žemę žemės sklypu ir pastatais naudojosi pareiškėja. ŽŪB „Vidsodis“ 1993 m. perdavė pareiškėjai tvartą ir arklides pastatų priėmimo-perdavimo aktu. Ji nurodo, kad Civilinio kodekso 4.40 str. numato, jog žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso ir ant žemės sklypo esantys statiniai. T. K. faktiškai nėra turto savininkė. Pastatus ji valdo teisėtai, nepertraukiamas valdymas tęsiasi daugiau nei 10 metų, todėl įgijo pastatys pagal įgyjamąją senatį. Mano, kad pastatas už pajus perduotas nepagrįstai, nes jau anksčiau pastatai buvo perduoti pareiškėjai. Be to, likvidacinė komisija nepranešė žemės savininkei, kad pastatas perduodamas už pajų. Nė vienas gyvenamojo namo gyventojas nesikreipė dėl butų privatizavimo. Gyventojai nepateikė įrodymų apie pastatų perstatymą, gaisrą ir kt. Prašo pareiškimą tenkinti.
Suinteresuotas asmuo V. J. vieno teismo posėdžio metu su pareiškimu sutiko, paskutiniojo teismo posėdžio metu T. K. pareiškimui prieštarauja. Jis nesutinka dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) ir dėl ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), kuris buvo išdalintas pajininkams. Jis paaiškino, kad abu šie pastatai kolūkio laikais buvo visiškai perstatyti, ūkinis pastatas buvo sudegęs iki pamatų. Jis apsigyveno gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) nuo 1997 metų su drauge V. B.. Apsigyventi leido seniūnas žodžiu, bet jo gyvenamosios vietos šiame name neįregistravo, nes tokio pastato pagal dokumentus nėra. Jis pasirašė su T. K. sutartį dėl panaudos tik dėl to, kad įtiktų pareiškėjai. Jis nurodė, kad už pajus atiduotu pastatu naudojasi pajininkai, tvartu naudojasi L. ir K..
Suinteresuotas asmuo V. B. vieno teismo posėdžio metu su pareiškimu sutiko, paskutiniojo teismo posėdžio metu T. K. pareiškimui prieštarauja. Ji paaiškino analogiškai, kaip ir V. J.. Ji nurodė, kad T. K. gyvenamuoju namu ir kitais pastatais visiškai nesirūpina, neremontuoja, išskyrus vieną pastatą, kuriame laiko žirgus. Ji nurodė, kad kolūkio laikais gyvenamasis namas ir vienas ūkinis pastatas buvo visiškai perstatyti, nuo pamatų.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo G. L. su pareiškimu nesutinka dėl gyvenamojo namo ir ūkinio pastato įgijimo. Ji nurodė, kad namas buvo perstatytas maždaug prieš 50 metų. Perstatė Galybės kolūkis nuo pat pamatų. Kolūkio laikais norėjo pirkti butą, bet ne visi namo gyventojai sutiko, todėl butų nepardavė. Ji gyvena name (duomenys neskelbtini) nuo 1956 metų, iki to jau gyveno jos tėvai. Kulviečiai visiškai nesirūpina gyvenamuoju namu, jame negyvena. Patys gyventojai remontuoja namą, jei yra būtina. Pastatas (duomenys neskelbtini) buvo sudegęs maždaug prieš 30 metų ir po to kolūkis jį atstatė. K. paskutiniais metais, maždaug nuo 2014 metų daržinėje laiko šiaudus.
Suinteresuotas asmuo S. L. su pareiškimu sutinka iš dalies, jis paaiškino, kad nuo 1975 metų gyvena pareiškėjos nurodytame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), apsigyventi šiame name jam leido „Galybės“ kolūkio pirmininkas R.. Jo šeima naudojasi beveik puse namo. Jis nurodė, kad gyvenamasis namas buvo perstatytas 1964-1965 metais, perstatė Galybės kolūkis nuo pamatų. Daržinė (duomenys neskelbtini) buvo išdalinta už pajus darbuotojams. Šis pastatas kolūkio laikais buvo perstatytas po gaisro. S. A. gatvėje remontavo jis, šalia šio pastato K. pasistatė naują pastatą arkliams. Daržine K. naudojasi treti metai. Anksčiau nesinaudojo.
Suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centro Šiaulių filialas prieštaravimų dėl prašymo nereiškia, prašo nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant. Nurodo, kad pareiškime nurodomi pastatai ir daiktinės teisės į juos nekilnojamojo turto registre neįregistruoti. Nekilnojamieji daiktai yra formuojami (l.48, 63).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centro Šiaulių filialas atsiliepime patikslina, kad kadastrinių matavimų byloje užfiksuoti statinių duomenys yra nurodyti 2015-03-09 kadastro tvarkytojo sprendime Nr. (8.6.16)ŠS-279. Kadangi nekilnojamųjų daiktų statusas yra formuojamas, Nekilnojamojo turto registre duomenys (statinių žymėjimas ir pavadinimai) būtų patikslinti teismui priėmus sprendimą. Prašo nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant (l. 99).
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ nurodo, jog jeigu byloje būtų nustatyta nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktui būtinų sąlygų visuma, neprieštaraus, kad T. K. pareiškimas dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo būtų patenkintas. Prašo nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant (l. 43-44).
Suinteresuotas asmuo J. S. neatvyko į teismo posėdį, nepareiškė nuomonės dėl pareiškimo. Jam apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Kelmės rajono savivaldybės administracija atsiliepime (l.90) nurodo, kad T. K. pareiškimui neprieštarauja. Prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, sprendimą prašo priimti teismo nuožiūra.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 532 straipsnio 1-2 dalimis, apie bylą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo 2016 m. kovo 2 d. buvo paskelbta specialiame interneto tinklalapyje (www.teismai.lt) (l. 36). Kitų asmenų prašymų dėl jų įtraukimo į bylą suinteresuotais asmenimis negauta. Iki šiol nėra gauta jokių kitų suinteresuotų asmenų prieštaravimų dėl pareiškimo.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas atmestinas.
Įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas (Lietuvos Respublikos CK 4.47 straipsnio 11 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimas įgyjamąja senatimi konstatuojamas esant šių sąlygų visetui: 1) asmuo nėra daikto savininkas, bet valdo jį kaip savą, t. y. sąžiningai įgijęs (užvaldęs) daiktą, valdo jį kaip nuosavą, nemanydamas, kad daikto savininkas yra kažkas kitas (CK 4.22, 4.68 straipsniai); 2) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo. Tai reiškia, kad užvaldydamas daiktą asmuo turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, ir per visą daikto valdymo laiką asmuo neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.68, 4.70 straipsniai); 3) asmuo valdo daiktą teisėtai (CK 4.23, 4.68 straipsniai). Teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė. Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai. Neteisėtu daikto valdymu laikomas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas. Pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, todėl asmuo negali tokį daiktą teisėtai valdyti kaip savą; 4) daikto atviro valdymo sąlyga (CK 4.68 straipsnis). Ši sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 5) nepertraukiamas daikto valdymas ne mažiau kaip dešimt metų (CK 4.68, 4.71 straipsniai). Asmuo, kuris sąžiningai įgijo (užvaldė) daiktą, bet nėra jo savininkas, yra netitulinis daikto valdytojas, jo teisės neginamos, jas užginčijus daikto savininkui ar kitiems asmenims, turintiems daikto valdymo teisę pagal įstatymus ar sutartį. Dėl to daikto valdymo terminas nutrūksta pareiškus teisėtą reikalavimą (ieškinį) dėl daikto grąžinimo ar daiktą valdančiam asmeniui pačiam pripažinus kito asmens teisę į jį (LAT 2008 m. spalio 29 d. nutartis Nr. 3K-3-514/2008; LAT 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis Nr. 3K-3-535/2008 ir kt.). Teismui konstatavus visas šias sąlygas valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 33 straipsnyje numatyta, kad Civilinio kodekso ketvirtosios knygos V skyriaus trečiojo skirsnio normos dėl įgyjamosios senaties taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidėjo iki šio kodekso įsigaliojimo (t. y. pagal 1964 m. CK) ir tęsiasi jam įsigaliojus („Valstybės žinios“, 2000, Nr. 74-2263).
Iš nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylų matyti, kad nekilnojamiesiems daiktams – ūkiniam pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), svirnui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinei, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini), ir gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), atlikti kadastriniai matavimai, bet jie nėra įregistruoti viešame registre.
VĮ Registrų centro Šiaulių filialo pažymose (l. 8, 9) nurodyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), nekilnojamieji daiktai: pastatas-daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-svirnas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir daiktinės teisės į juos Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos. Nekilnojamasis daiktas ir daiktinės teisės į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), neįregistruotos.
Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai (l. 13-14, 15-1623-24) patvirtina, kad žemės sklypai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso pareiškėjai T. K..2006 m. sausio 26 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi (l. 18-21) pareiškėja įsigijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), iš J. S.. Šis sklypas perduotas pareiškėjai perdavimo-priėmimo aktu (l. 22).
1993 m. kovo 2 d. pastatų perdavimo-priėmimo aktu (l. 17) Vidsodžio bendrovė perdavė J. S. ir T. S.-K. tvartą su svirnu ir arklidę. Iš Šiaulių II Notaro J. B. 1938 m. aktų knygos nuorašo, akto Nr. 279, rejestro Nr. 4573 (l. 25-29) matyti, kad H. S. ir M. S. iš M. S. A. H.-Č. nupirko žemės plotą su visais esančiais tos žemės trobesiais, augančiais medžiais bei krūmais ir su visais tais to nekilnojamojo turto priklausiniais bendrom jų lygiomis dalimis nuosavybėn ir valdyman.
Iš VĮ Registrų centro Šiaulių filialo 2015-03-09 sprendimo (l. 10-11) matyti, kad T. K. pareikštas prašymas įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir nuosavybės teises į svirną, tvartą, daržinę, esančius (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) atmestas, kadangi nepateikti daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą, juridinius faktus patvirtinantys dokumentai, kuriais remiantis šios teisės, jų suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami nekilnojamojo turto registre. Be to, Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą gali būti įregistruotos tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas, o teritoriniam registratoriui pateiktų dokumentų pagrindu prašomų įregistruoti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenys neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre., o registravimui buvo pateikti dokumentai (1993 m. kovo 2 d. pastatų perdavimo-priėmimo aktas, Šiaulių II notaro J. B. 1938 m. aktų knygos nuorašas, akto Nr. 279, rejestro Nr. 4573) ir jie nepatvirtina T. K. nuosavybės teisių atsiradimo į svirną 1I1ž(p), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą 2I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę 3I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, prašomi įregistruoti statiniai neatitinka perdavimo akte nurodytų statinių, nėra galimybės juos identifikuoti.
Iš pažymos apie žemės ūkio veiklą (l. 12), ūkininko veiklos įregistravimo pažymėjimo (l. 72), Pridėtinės vertės mokesčio mokėtojo registracijos pažymėjimo (l. 73) matyti, kad T. K. yra įregistravusi ūkį, nuo 1993 m. užsiima žemės ūkio veikla.
Suinteresuoti asmenys patvirtino, kad nėra pareiškime nurodytų pastatų savininkų, išskyrus pastatą (duomenys neskelbtini), kuris buvo atiduotas pajininkams.
Iš Kelmės rajono savivaldybės administracijos bendrojo priėmimo skyriaus archyvarės pažymos (l.135-136) matyti, kad ŽŪB „Vidsodis“ 1994-12-22 Priėmimo – perdavimo aktu Aunuvėnų daržinę padalino pajininkams už šioje bendrovėje turėtus pajus. Ši daržinė buvo perduota S. P., S. J., Č. S., N. V., V. Z.. Šis dokumentas patvirtina į bylą įtrauktų suinteresuotų asmenų aiškinimus, kad šis pastatas buvo išdalintas bendrovės pajininkams ir dalis pajininkų iki šiol šiuo pastatu naudojasi.
Pareiškėja T. K. ir jos atstovai nurodo, kad nekilnojamąjį turtą, nurodomą byloje, įgijo jos tėvai 1938 metais notaro patvirtintos sutarties pagrindu. Tačiau po nekilnojamojo turto įgijimo 1938 metais nekilnojamasis turtas buvo nacionalizuotas valstybės ir vėliau pagal tuo metu galiojančius įstatymus buvo sprendžiama dėl nekilnojamojo turto grąžinimo buvusiems savininkams. Į bylą pareiškėja nėra pateikusi jokios informacijos ir įrodymų kas, kada ir kokiu pagrindu perdavė jai naudotis gyvenamuoju namu.
Panaudos sutartys (l. 69-73), kurias T. K. pasirašė su gyvenamojo namo gyventojais J. S., G. L., S. L., V. J., V. B. neturi jokios teisinės reikšmės, nes jų pasirašymo metu 2006, 2002 metais pareiškėjai šis gyvenamasis namas nebuvo suteiktas, nebuvo jos valdomas nuosavybės teise.
Po nekilnojamojo turto nacionalizavimo nekilnojamasis turtas piliečiams buvo grąžinamas pagal Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, ar buvo sprendžiamas klausimas dėl nuosavybės teisės atkūrimo jai pagal šį įstatymą. Jos atstovai nurodė, kad T. K. visiškai nesikreipė į valstybės institucijas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusius pastatus. Iš pateiktų Šiaulių apskrities valdytojo sprendimo, įsakymo (l.129, 130) matyti, kad 1995 metais buvo priimtas sprendimas tik dėl nuosavybės teisės į žemę atkūrimo.
Pareiškėjai T. K. atkuriant nuosavybės teises į žemę 1995 metais dar negaliojo naujasis civilinis kodeksas, kurio 4.40 str. numato, kad žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso ir ant žemės sklypo esantys statiniai, todėl pareiškėjos teiginys, kad ji kartu su žemės sklypu įgijo ir nuosavybės teisę į pastatus nėra pagrįstas.
Kaip minėta pareiškėja nesikreipė dėl nuosavybės teisės atkūrimo jai į pastatus pagal Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą ir dėl pareiškime nurodomų statinių perdavimo pareiškėjai nėra priimta jokių administracinių aktų. Dėl gyvenamojo namo perdavimo T. K. nėra jokio dokumento, dėl ūkinių pastatų perdavimo yra 1993-03-02 dienos Vidsodžio bendrovės raštas, tačiau šiame rašte turtas yra visiškai neidentifikuotas, ne bendrovės vadovui įstatymu buvo suteikta teisė spręsti dėl išlikusio nekilnojamojo turto perdavimo. Tuo labiau, kad visi dalyvaujantys asmenys ir išlikęs, gautas iš archyvo 1994-12-22 Perdavimo priėmimo aktas patvirtina, kad vienas iš šių pastatų buvo išdalintas žemės ūkio bendrovės pajininkams. Taip pat prieš perduodant nekilnojamuosius daiktus buvusiam turto savininkui, iš kurio daiktas buvo nacionalizuotas, turėjo būti sprendžiama ar nekilnojamasis daiktas yra išlikęs, ar jis nebuvo perstatytas. Byloje nėra duomenų, kad apie šių pastatų išlikimą nuo nacionalizavimo iki 1995 metų būtų sprendusios įgaliotos institucijos. Iš išdėstyto matyti, kad pareiškėja T. K. neįrodė, kad ji sąžiningai įgijo (užvaldė) pareiškime nurodytus daiktus.
Teismas mano, kad pareiškėja neįrodė ir sąžiningo bei nepertraukiamo daikto valdymo. Tai, kad nuo 1993- 1995 metų pareiškėja nuosavybės teise valdo žemės sklypus dar neįrodo, kad ji šį laikotarpį valdė pastatus, esančius jos žemės sklype. Iš pareiškėjos, jos atstovų ir suinteresuotų asmenų pasisakymų matyti, kad dalimi pastatų pareiškėja naudojasi maždaug nuo 2013 metų, kai pradėjo laikyti arklius. Iki to laiko nėra pateikta jokių įrodymų, kad pareiškėja T. K. valdytų pastatus kaip savus. Nėra pateikta jokių įrodymų, kad prieš 2013 metus pareiškėja būtų prižiūrėjusi, remontavusi pastatus. Priešingai, iš visų pasisakymų matyti, kad gyvenamajame name Mokyklos 8 visą laiką gyveno suinteresuoti asmenys, kuriems teisę apsigyventi suteikė kolūkio administracija. Iki pat šio momento nėra jokių įrodymų, kad pareiškėja valdo kaip savą gyvenamąjį namą.
Pareiškėjai užvedus bylą ir atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės pareiškėjai buvo suteikta galimybė įrodyti, kad pareiškime išvardintų nekilnojamųjų daiktų valdymas atitiko įstatyme tiesiogiai įtvirtintas sąlygas, kurioms esant gali būti pripažįstama jos nuosavybės teisė įgyjamosios senaties pagrindu, tačiau ji neįrodė pastatų įgijimo teisėtumo ir įstatyme numatyto 10 metų sąžiningo ir nepartraukiamo valdymo, todėl jos ieškinys atmestinas.
Atmetant ieškinį iš pareiškėjos valstybei priteistina 41,16 Eur teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (l. l., Lietuvos Respublikos CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260,straipsniais, 263 straipsniu, 269-270 straipsniais ir 533 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Atmesti T. K. pareiškimą dėl nuosavybės teisių įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu į pastatus.
Priteisti iš T. K. 41,16 Eur (keturiasdešimt vieną eurą 16 centus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.