- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-13
- Bylos Nr.
- 2VP-903-985/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-00084-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ingrida Navickienė
- Suinteresuotas asmuo
- D. A., A. A.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolės S. Ž. pareiškimą dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą, suinteresuoti asmenys byloje A. A. ir D. A..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
antstolė prašo teismo išspręsti klausimą dėl skolininkės A. A. nubaudimo už sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymą (b.l. 1).
Atsiliepimas
2020 m. sausio 30 d. suinteresuoto asmens A. A. atstovas advokatas J. J. pateikė atsiliepimą į pareiškimą ir nurodė, kad su antstolio pareiškimu nesutinka (b. l. 7-10). 2020 m. kovo 6 d. vykusio teismo posėdžio metu prašė pareiškimą atmesti. Suinteresuotas asmuo A. A. nurodė, kad netrukdo sūnui bendrauti su tėvu pagal teismo nustatytą laikiną bendravimo tvarką, tačiau pats vaikas nenori su juo bendrauti, net yra parašęs žinutę, kurioje nurodė, kad nevažiuotų, nes bendrauti nenori.
Šalies argumentai
2020 m. kovo 6 d. teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo D. A. nurodė, kad su antstolio pareiškimu sutinka, prašė suinteresuotam asmeniui A. A. skirti baudą. Teigė, kad pagal nustatytą laikiną bendravimo tvarką nėra niekada bendravęs su sūnumi. Nurodė, kad nuvykus į sūnaus gyvenamąją vietą, jo nei karto neišleido vykti kartu su juo. Keletą kartų sūnus buvo išėjęs pasikalbėti, tačiau kai nueidavo pasakyti mamai, kad važiuos su tėte, negrįždavo. Kai skambina sūnui, dažniausiai jam neatsiliepia, o jei kalba, tai girdisi, kai jam šalia liepia sakyti, „sakyk, kad nenori tu pas jį“.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Bylos faktinės aplinkybės
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir vykdomosios bylos Nr. 0076/18/01492 medžiaga nustatyta, kad antstolio 2019 m. lapkričio 26 d. patvarkymu antstolis priėmė vykdyti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-36-301/2020 (buvęs bylos Nr. e2-1185-301/2019) dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nustatant laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku J. A. tvarką (v. b. l. 2-4). Pareiškėjos pareiškime nurodyta, kad 2020 m. sausio 7 d. antstolių kontoroje gautas išieškotojo D. A. prašymas, kurio jis informuoja, jog skolininkė A. A. nevykdo 2019 m. spalio 4 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutarties Nr. e2-36-301/2020 (buvęs bylos Nr. e2-1185-301/2019), t. y. pažeidinėja teismo nustatytą laikiną bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime tvarką. 2020 m. sausio 9 d. surašytas sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo aktas bei 2020 m. sausio 9 d. pareiškimas dėl nubaudimo už teismo sprendimo nevykdymą, kuriuo antstolė prašo spręsti klausimą dėl skolininkės A. A. nubaudimo už sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymą (b. l. 1).
Suinteresuotas asmuo A. A. pateiktame atsiliepime nurodė, kad su antstolio pareiškimu nesutinka, Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-36-301/2020 (buvęs bylos Nr. e2-1185-301/2019) vykdo pagal teismo nustatytą laikiną bendravimo tvarką. Nurodo, kad antstolė pagal savo vykdomas pareigas turėdama teisę konstatuoti juridiškai reikšmingus faktus, nei savo 2020 m. sausio 9 d. sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo akte, nei 2020 m. sausio 9 d. pareiškime dėl nubaudimo už teismo sprendimo nevykdymą, nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, patvirtinančių, jog skolininkė pažeidė ar kokiu nors būdu trukdė vykdyti teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartimi nustatytą laikinąją atsakovo D. A. bendravimo su sūnumi tvarką. Antstolė peradresavo teismui nekonkretų ir niekuo nepagrįstą D. A. pareiškimą dėl tariamo skolininkės laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nesilaikymo, net nemėgindama patikrinti jame nurodytų aplinkybių. Tokiu būdu, antstolė, kaip valstybės įgaliota pareigūnė, konstatuodama D. A. išgalvotus ir visiškai nepagrįstus kaltinimus A. A. bei kreipdamasi į teismą dėl baudos skyrimo skolininkei, nesielgė sąžiningai ir piktnaudžiavo savo teisėmis. Analogiškai vertintina ir išieškotojo D. A. veiksmai, kreipiantis su pareiškimu į antstolį.
Pažymėjo, kad pagal teismo nustatytą laikiną bendravimo su sūnumi tvarką, A. A. nėra vienintelis asmuo, atsakingas už tokios tvarkos laikymąsi, nes teismo nustatytoje tvarkoje nurodytos ir atitinkamos skolininko pareigos, t. y. kad jis pasiima sūnų penktadienį 17.15 val. iš ugdymo įstaigos ir/ar karate užsiėmimų, o tuo atveju, jeigu tokie užsiėmimai (mokykloje ir/ar būrelyje) nevyksta, iš sūnaus gyvenamosios vietos į savo gyvenamąją vietą ir grąžina sekmadienį 18 val. į sūnaus gyvenamąją vietą. Teismui pateiktuose dokumentuose nėra nurodyta aplinkybių, ar iš tikrųjų nustatytomis dienomis ir nustatytu laiku D. A. mėgino pasiimti sūnų iš užsiėmimų arba iš jo gyvenamosios vietos ir ar A. A. iš tikrųjų kokiais nors savo veiksmais ar neveikimu kliudė jam tai padaryti. Pažymėjo, kad D. A. nė vieno karto iš tvarkoje nurodytų bendravimo su sūnumi dienų nėra skambinęs A. A. ir taręsis dėl vaiko paėmimo laiko. Priešingai, iš teismui pateikiamų D. A. žinučių į sūnaus mobilųjį telefoną matyti, kad D. A., kaip tėvas, elgėsi nepedagogiškai ir nekorektiškai, siuntinėdamas į sūnaus mobilųjį telefoną žinutes, kuriomis žemino savo sūnaus motiną ir kitus artimuosius bei nuteikinėjo savo sūnų prieš jo motiną. Atsiliepime nurodyta, kad įvertinus bylos medžiagą, darytina išvada, jog byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad skolininkė A. A. būtų kokiu nors būdu nevykdžiusi teismo nustatytos laikinosios bendravimo su sūnumi tvarkos, todėl prašo antstolės pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 7-10).
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. spalio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-36-301/2020 (buvęs bylos Nr. e2-1185-301/2019) išnagrinėjus atsakovo D. A. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės A. A. ieškinį atsakovui D. A., dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir pagal atsakovo priešieškinį ieškovei dėl to paties bei dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime tvarkos nustatymo, turto padalijimo bei įsipareigojimų kreditoriams vykdymo, nutarta prašymą tenkinti. Taikyti laikinąsias apsaugos priemones - nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi bei dalyvavimo jų auklėjime tvarką iki teismo sprendimo priėmimo šioje byloje, nustatant kad atsakovas D. A. su nepilnamečiu sūnumi J. A., gimusiu (duomenys neskelbtini), bendrauja ir dalyvauja jo auklėjime tokia tvarka: 1) atsakovas su sūnumi Justu bendrauja pirmą bei trečią mėnesio savaitgalį: pasiimdamas sūnų penktadienį 17.15 val. iš ugdymo įstaigos ir/ar karate užsiėmimų, o tuo atveju, jeigu tokie užsiėmimai (mokykloje ir/ar būrelyje) nevyksta, iš sūnaus gyvenamosios vietos, į savo gyvenamąją vietą ir grąžindamas jį sekmadienį 18 val. į sūnaus gyvenamąją vietą, 2) nelyginių metų Šv. Kalėdų švenčių, Naujųjų metų, Šv. Velykų antrą dieną atsakovas praleidžia savo gyvenamojoje vietoje sūnumi nuo 10 val. iki 18 val.: pasiimdamas sūnų 10 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas atgal 18 val., 3) lyginių metų Šv. Kalėdų švenčių, Naujųjų metų, Šv. Velykų pirmą dieną atsakovas praleidžia savo gyvenamojoje vietoje su nepilnamečiu sūnumi nuo 10 val. iki 18 val., pasiimdamas sūnų 10 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas atgal 18 val., 4) Tėvo dieną atsakovas praleidžia savo gyvenamojoje vietoje su nepilnamečiu sūnumi nuo 10 val. iki 18 val., pasiimdamas sūnų 10 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas atgal 18 val., 5) pusę mokymo įstaigose trunkančių pavasario, vasaros, žiemos bei rudens atostogų nepilnametis šalių sūnus Justas praleidžia atsakovo D. A. gyvenamojoje vietoje, atsakovui pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos 10 val. (paėmimo dieną) ir grąžinant atgal 18 val. (grąžinimo dieną).
Kauno apygardos teismas 2020 m. sausio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2S-38-324/2020 nutarė Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad išieškotojas D. A. kreipėsi į antstolį su prašymu, nurodydamas, kad A. A. nevykdo Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. spalio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-36-301/2020 (buvęs bylos Nr. e2-1185-301/2019) nustatytos laikinos bendravimo su nepilnamečiu sūnumi J. A. tvarkos (v. b. l. 14). Vykdomojoje byloje buvo surašyti ir skolininkei A. A. išsiųsti pirminiai procesiniai dokumentai (raginimas įvykdyti sprendimą ir patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti), kurie pasirašytinai įteikti skolininkei. Vykdomojoje byloje yra 2019 m. gruodžio 4 d. A. A. elektroninis laiškas, kuriame nurodyta, kad pageidauja dokumentus gauti elektroniniu paštu (v. b. l. 10). tačiau dukra
Iš bylos medžiagos matyti, kad skolininkė yra pateikusi susirašinėjimus su išieškotoju, iš kurių matyti, kad, išieškotojas į sūnaus mobilųjį telefoną siuntė žinutes, kuriomis žemino savo sūnaus artimuosius: „O kiti tik gaidziai Kurie aplinkui tave Gaidžių gaidziai O kiti tik gaidžiai Kurie aplinkui tave“, „Nepalikau aš tavęs su tais gaidziais Kurie aplink tave jie yra gaidžių gaidziai“ bei kad, sūnus į išieškotojo mobilųjį telefoną 2019 m. spalio 4 d. siuntė žinutę, kurioje atsispindi vaiko nenoras niekur važiuoti: „Aš su tavimi niekur nevažiuosiu kai noresiu tai su tavim būsiu neatvaziuok (duomenys neskelbtini)“ (b. l. 10-11).
Pareiškimas netenkinamas.
Teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, o jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas – yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 584 straipsnis, 586-587 straipsniai). Antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų, kad procesinis sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, privalo aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalis, CPK 634 straipsnio 2 dalis). Vykdymo procese bauda už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą, teismo skiriama išieškotojo naudai, kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-513/2012, 2009 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009). Teismas pažymi, jog pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį teismo skiriama bauda ne tik kompensuojami išieškotojo praradimai (nepatogumai), susiję su skolininko vengimu laiku įvykdyti teismo procesinį sprendimą, bet ir motyvuojamas skolininkas kuo greičiau įvykdyti jam paskirtą įpareigojimą. Atsižvelgdamas į tokio pobūdžio baudos skyrimo tikslus ir paskirtį, teismas kiekvienu atveju, gavęs antstolio prašymą skirti baudą už teismo sprendimu paskirto įpareigojimo nevykdymą (CPK 771 straipsnis), dėl baudos skyrimo sprendžia tik įvertinęs, ar kreipimosi į teismą dieną yra tam įstatymo nustatytos sąlygos ir pagrindai.
Pažymėtina, kad baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio neigiamas pasekmes. Įvertinant šios nuobaudos sukeliamas pasekmes, ši priemonė turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju taip pat svarbu pažymėti, kad vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą (ne tik nustatant bendravimo tvarką, bet ir viso sprendimo vykdymo metu), turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius.
Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimas dėl bendravimo tvarkos susijęs su ypač jautrios visuomenės dalies – nepilnamečio vaiko teisėmis ir interesais, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą įgyja vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas teismo sprendimo vykdymas šiuo atveju apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių teismo sprendimo vykdymą negalimu, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaikų ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Tuo pačiu teismo sprendimo nevykdymas galimas ne tik aktyviais suinteresuoto asmens veiksmais, kliudančiais skyrium gyvenančio vaikų tėvui (motinai) bendrauti su vaikais nustatytu laiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu priešingai nepilnamečių vaikų interesams, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra siejamas su prioritetiniais vaiko interesais – turėti teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais. Tėvo (motinos) ir vaiko bendravimas dažniausiai grindžiamas pasitikėjimu, abipusiu noru susitikti ir bendrauti, kad bendraudamas su vaiku tėvas (motina) realizuoja savo pareigą vaiką tinkamai auklėti, jam patarti, padėti spręsti gyvenimiškas situacijas, palaikyti normalius tarpusavio santykius, kad vaikas jaustų tėvo (motinos) palaikymą ir t.t.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl įsiteisėjusios teismo nutarties, kuria buvo išspręstas nepilnamečio vaiko J. A. laikinos bendravimo su tėvais tvarkos nustatymo klausimas, nevykdymo, skiriant A. A. baudą už šio sprendimo nevykdymą.
Iš pateiktos vykdomosios bylos ir civilinės bylos medžiagos, suinteresuotų asmenų paaiškinimų matyti, kad nagrinėjamu atveju tarp suinteresuotų asmenų dėl šalių ambicingo elgesio yra susiklostę įtempti, ilgalaikiai konfliktiniai santykiai. Šalys tarpusavyje nebendrauja, o tai prieštarauja mažamečio interesams, apsunkina jo teisės gyventi emociškai saugioje aplinkoje įgyvendinimą. Teismas atkreipia dėmesį, kad tik abiejų tėvų pastangomis gali būti tinkamai užtikrinti nepilnamečio sūnaus interesai bei palaikomas normalus vaiko ir tėvo (motinos) bendravimas, todėl tam būtinas tiek A. A. tiek D. A. bendradarbiavimas ir kooperavimasis.
Antstolė 2020 m. sausio 9 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akte Nr. 0076/1901492/S-00025 užfiksavo, kad 2020 m. sausio 7 d. antstolių kontoroje gautas išieškotojo D. A. prašymas, kurio jis informuoja, jog skolininkė A. A. nevykdo 2019 m. spalio 4 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutarties Nr. e2-36-301/2020 (buvęs bylos Nr. e2-1185-301/2019), t. y. pažeidinėja teismo nustatytą laikiną bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime tvarką, todėl pareiškimu dėl nubaudimo už teismo sprendimo nevykdymą prašo spręsti klausimą dėl skolininkės A. A. nubaudimo už sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymą. Tačiau teismas pritaria suinteresuoto asmens A. A. atsiliepime nurodytam, kad teismui pateiktuose dokumentuose nėra nurodyta aplinkybių, ar iš tikrųjų nustatytomis dienomis ir nustatytu laiku D. A. bandė pasiimti sūnų iš užsiėmimų arba iš jo gyvenamosios vietos ir ar A. A. iš tikrųjų kokiais nors savo veiksmais ar neveikimu kliudė jam tai padaryti, todėl teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta jokių kitų aplinkybių, kurios gali būti vertinamos kaip tyčinis teismo sprendimo nevykdymas.
Antstolė tame pačiame sprendimo neįvykdymo akte nurodo, kad išieškotojas pateikė antstoliui prašymą, kuriame nurodyta, kad 2019 m. spalio 4 d., 18 d., lapkričio 1 d., 15 d., gruodžio 6 d., 20 d. nuvykus į sūnaus gyvenamąją vietą, jo nei karto neišleido vykti kartu su juo. Keletą kartų sūnus buvo išėjęs pasikalbėti, tačiau kai nueidavo pasakyti mamai, kad važiuos su tėte, negrįždavo. Kai skambina sūnui, dažniausiai jam neatsiliepia, o jei kalba, tai girdisi, kai jam šalia liepia sakyti, „sakyk, kad nenori tu pas jį“. Tačiau atsižvelgiant į byloje esančią medžiagą, teismas sprendžia, kad labiau tikėtina, jog toks J. A. atsisakymas vykti su tėvu, ką įrodo 2019 m. spalio 4 d. J. A. žinutė, yra sąlygotas ne A. A. aktyvių veiksmų, nukreiptų ribojant sūnaus bendravimą su tėvu, bet dėl tarp tėvų užsitęsusios konfliktinės tarpusavio situacijos, kuri yra žalinga psichologinei vaiko gerovei. Taigi, siekiant, kad būtų tinkamai vykdoma teismo nutartimi nustatyta laikina bendravimo su vaiku tvarka, abu tėvai privalo dėti visas pastangas siekiant kurti sklandų socialinį ryšį, kadangi reikalauti normalaus bendravimo be atitinkamų abiejų tėvų pastangų, teismui įvertinus išieškotojo D. A. sūnui siųstų žinučių turinį kaip niekaip nesuderinamą su tėvo pareigomis ar teisėmis vaiko atžvilgiu, yra sudėtinga.
Įvertinęs teismui pateiktą medžiagą, teismas sprendžia, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad A. A. aktyviais veiksmais būtų trukdžiusi vykdyti teismo sprendimą ar kitokiu būdu ribojusi vaiko ir tėvo bendravimą, priešingai, iš teismui pateikto matyti, kad pats išieškotojas D. A. galimai ne visada teismo nutartyje numatytomis dienomis inicijuoja susitikimus su sūnumi. Byloje taip pat nėra nustatyta jokių kitų aplinkybių, kurios gali būti vertinamos kaip tyčinis teismo sprendimo nevykdymas, sukeliantis CPK 771 straipsnyje numatytas pasekmes.
Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad antstolė tinkamai neatliko vykdymo veiksmų, nurodytų Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 25 punkte. Nagrinėjamu atveju, vykdomojoje byloje nėra jokių duomenų, kad antstolė S. Ž. būtų įvykdžiusi Sprendimų vykdymo instrukcijos 25 punkto reikalavimus, t. y., nors apie priimtą vykdyti vykdomąjį dokumentą pranešė vaiko gyvenamosios vietos valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai, tačiau sprendimo nevykdant į vaiko gyvenamosios vietos valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją dėl turimos informacijos pateikimo nesikreipė, taip pat nėra jokių duomenų, kad būtų priėmusi patvarkymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos, jį išsiuntusi proceso šalims ir valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai ir tik skolininkei nevykdant patvarkymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos, būtų surašiusi sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir tada kreipusis į teismą dėl baudos skyrimo CPK 771 straipsnio pagrindu. Nustatytų duomenų pagrindu daroma išvada, jog antstolė S. Ž. nevykdė Sprendimų vykdymo instrukcijos 25 punkte nustatyto veiksmų eiliškumo, o tik vykdomojoje išieškotojo gauto prašymo pagrindu, iš karto surašė 2020 m. sausio 9 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. 0076/1901492/S-00025 ir kreipėsi į teismą dėl skolininkės A. A. nubaudimo už sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymą.
Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad Sprendimų vykdymo instrukcijos 25 punkto reikalavimų nesilaikymas yra pagrindas pripažinti sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą neteisėtu ir panaikinti (Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1080-390/2014). Teismui nustačius, kad 2020 m. sausio 9 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas buvo surašytas nesilaikant imperatyvių teisės normų reikalavimų, t. y., antstoliui neatlikus privalomų vykdymo veiksmų, jo pagrindu negali būti pareiškėjo prašymas tenkinamas ir skiriama bauda.
Visos anksčiau nurodytos aplinkybės yra pakankamos konstatuoti, kad antstolis nepagrįstai surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, dėl ko kreipėsi į teismą dėl baudos paskyrimo nesant tam nei teisinio, nei faktinio pagrindo.
Taip pat įvertinęs šias aplinkybes teismas konstatuoja, kad formalus procesinių sankcijų taikymas nagrinėjamu atveju neatitiktų CPK 771 straipsnio 5 dalies numatytų sankcijų paskirties, taip pat teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad taikyti sankcijas už sprendimo nevykdymą nėra pagrindo (CPK 185 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų iš antstolės priteisimo
Suinteresuoto asmens A. A. atstovas advokatas J. J. pateikė teismui prašymą priteisti iš antstolės S. Ž. byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Prie teismui pateikto prašymo pateikė įrodymus, patvirtinančių teisinių paslaugų apmokėjimą, tai yra jog 2020 m. sausio 29 d. mokėjimo pavedimu advokatui sumokėta 90 Eur. Suinteresuoto asmens atstovui pateikus įrodymus, patvirtinančių teisinių paslaugų apmokėjimą, šis prašymas tenkintinas.
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos finansų ir teisingumo ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355, pakeistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 eurai, šioje byloje susidariusios išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu nesiekia nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl iš šalių valstybei nepriteistinos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
antstolės S. Ž. prašymą atmesti.
Priteisti iš antstolės (pareiškėjos) S. Ž. 90 Eur (devyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų suinteresuotam asmeniui A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Nutarties patvirtintą kopiją siųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.
Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0076/19/01492, grąžinti antstolei Svajonei Žukaitienei.
Nutartis per 7 dienas nuo priėmimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismą.