Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Asgaard Property“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 19 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Asgaard Property“ ieškinį atsakovui A. M. dėl neteisėtų statybos padarinių pašalinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9.1. Nagrinėjamu atveju apeliantė nei ieškinyje, nei atskirajame skunde neįrodė būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144, 178 straipsniai). Kaip pagrįstai nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, nesant byloje pagrįstai realiai gaisro kilimo rizikai neteisėtai įrengtoje Terasoje leidžiant rūkyti, neegzistuoja būsimo teismo sprendimo įvykdymo grėsmė, nes gaisro kilimo rizika yra hipotetinė, nepagrįsta objektyviais į bylą pateiktais įrodymais.

9.2. Kritiškai vertintini apeliantės atskirojo skundo argumentai, kuriais ji įrodinėja, jog įrengtoje Terasoje restorano klientai rūko, kur tik nori, t. y. visoje savavališkai įrengtos Terasos zonoje. Iš kartu su ieškiniu pateiktų rašytinių įrodymų nematyti nė vieno atvejo, iš kurio būtų galima spręsti apie apeliantės įvardijamą gaisro kilimo pavojų. Vien tik su ieškiniu pateiktos fotonuotraukos, kuriose restorano klientai naudoja saugius kaitinamojo tabako gaminius, kurie net neišskiria tiesioginės kaitros bei liepsnos, negali būti pagrindas spręsti, kad apeliantė įrodė galimą gaisro kilimo pavojų.

9.3. Kaip faktiškai ir teisiškai nepagrįsti vertinti apeliantės argumentai dėl gaisro kilimo pavojaus dėl to, kad pastato stogas yra padengtas bitumine danga. Ieškovė neįrodė savo samprotavimų pagrįstumo, be to, vien tik tabako nuorūka negali sukelti bituminės dangos užsiliepsnojimo. Kaip matyti iš bituminių dangų naudojimo instrukcijų, ši medžiaga yra prilydoma prie stogo konstrukcijų ją kaitinant aukšta temperatūra naudojant tiesioginį ugnies (karščio) šaltinį. Šios medžiagos yra sertifikuotos ir plačiai naudojamos tiek gyvenamųjų, tiek pramoninių objektų stogams dengti, kas reiškia, kad ši medžiaga nėra lengvai užsiliepsnojanti dėl bet kokio išorinio karščio (ugnies) šaltinio, kaip nepagrįstai situaciją bando hiperbolizuoti apeliantė.

9.4. Atsakovui priklausančiose patalpose Terasos grindys yra įrengtos iš saugios ir sertifikuotos terasinės grindų dangos, skirtos būtent lauko terasoms. Ginčo terasa įrengta lauke, kur nėra jokių degių ir lengvai užsiliepsnojančių medžiagų, kitų gaisro pavojų galinčių sukelti šaltinių. Ant restorano staliukų yra tvarkingos, uždaros, metalinės peleninės. Priešingai nei teigiama atskirajame skunde, Terasoje yra skirtos specialios vietos rūkymui, atitinkančios priešgaisrinės saugos reikalavimus. Atsakovo įsitikimu, apeliantės siekis byloje taikyti tokio pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones yra susijęs ne su realiu pavojumi, o su apeliantės nepasitenkinimu, jog atsakovui priklausančioje nuosavybėje yra įrengta viešojo maitinimo įstaiga, kuriai, be kita ko, pati apeliantė yra davusi sutikimą.

9.5. Iš 2021 m. vasario 1 d. Sutarties dėl šalių veiksmų, įgyvendinant bendrasavininkų teises ir bendro nekilnojamo turto patalpų naudojimosi tvarkos 4.1 punkto matyti, kad susitarimo apimtis ir turinys gana aiškūs. Pirma, nurodyta kokiam tikslui suteikiamas sutikimas – atsakovui suteikiama teisė naudotis pirmojo aukšto stogo dalimi kaip terasa bei mansarda. Šalys sutarė, kad įprastas rūkymas, laikantis priešgaisrinių saugos reikalavimų, Terasoje nėra draudžiamas. Ieškovė yra davusi sutikimą ne tik Terasos įrengimui, bet ir jos veiklai.

9.6. Ieškovė yra davusi sutikimą atsakovui įsirengti terasą, kurioje bus teikiamos viešojo maitinimo paslaugos, tačiau ieškiniu prašo įrengtą Terasą nugriauti. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis ieškovė siekia iš dalies apriboti atsakovo nuosavybės teise priklausančiose patalpose vykdomą ūkinę komercinę veiklą. Teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. Tiesiogiai su pareikštu reikalavimu ir būsimo teismo sprendimo įvykdymu nesusijusių bei įtakos teismo sprendimo įvykdymui nedarančių apribojimų taikymas pažeidžia ekonomiškumo principą, todėl yra neteisėtas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

11. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų

12. Nagrinėjamu atveju atsakovas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus – Terasoje panaudotų grindų plokščių techninių savybių deklaraciją.

13. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo suformuota praktika, aiškinant, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau.

14. Nagrinėjamu atveju atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą nepateikė argumentų, kodėl įrodymai – Terasoje panaudotų grindų plokščių techninių savybių deklaracija – nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui. Visgi įvertinus atskirojo skundo turinį matyti, kad naujų įrodymų pateikimo būtinybė atsakovui iškilo vėliau, ieškovei pateikus atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 19 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Medžiagų, panaudotų įrengiant ginčo Terasą, klausimas nėra tiesiogiai susijęs su ginčo dalyku šioje byloje, todėl būtinybės pirmosios instancijos teismui pateikti aptariamą dokumentą atsakovui nebuvo, ji iškilo ieškovei ginčijant paminėtą pirmosios instancijos teismo nutartį. Be to, atsakovo pateikiamas dokumentas yra nedidelės apimties, todėl neužvilkins bylos nagrinėjimo. Atsižvelgiant į tai, atsakovo naujai pateikiami įrodymai priimami ir vertintini kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl atskirojo skundo argumentų

15. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Procesinę pareigą įrodyti abi minėtas sąlygas turi ta šalis, kuri prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12 ir 178 straipsniai). Priešinga šalis, kuri suinteresuota, kad tokios priemonės nebūtų taikomos, turi pateikti įrodymus, paneigiančius minėtų sąlygų buvimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).

16. Spręsdamas, ar egzistuoja pirmoji CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, teismas preliminariai įvertina ieškovo reikalavimą, pateiktus įrodymus ir įsitikina, ar ieškovui palankus teismo sprendimas galėtų būti priimtas. Pažymėtina, kad preliminarus pareikštų reikalavimų ir pateiktų įrodymų įvertinimas reiškia, kad teismas iš ieškinio reikalavimo bei faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio sprendžia, ar jis nėra akivaizdžiai netenkintinas, tačiau netiria ir nevertina šio procesinio dokumento faktinių ir teisinių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1502-178/2018). Taigi, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą ieškinio (ne)pagrįstumas vertintinas tik tikėtinumo aspektu.

17. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, preliminariai įvertinęs ieškinio reikalavimus, nustatė, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas. Atskirajame skunde ir atsiliepime į jį ši pirmosios instancijos teismo išvada nėra ginčijama, todėl laikytina, kad pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga šiuo atveju yra nustatyta.

18. Vertinant antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui – buvimą, pažymėtina, kad CPK nuostatos neįtvirtina jokių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Laikinosios apsaugos priemonės pagal savo pobūdį skirtos ne ginčo situacijos išsprendimui, o tik sudaro prielaidas sklandžiai įvykdyti teismo sprendimą, tuo atveju jei jis būtų palankus ieškovui. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą suponuoja grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl kitokių objektyvių aplinkybių galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pavyzdžiui, tikėtiną grėsmę, kaip vieną iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali duomenys apie atsakovo nesąžiningumą ir (ar) jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti. Atsižvelgiant į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymu yra siekiama, jog galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų ir (ar) nepasidarytų nebeįmanomas, šio instituto taikymo kontekste yra reikšmingi tokie galimai nesąžiningi atsakovo veiksmai, kuriais siekiama išvengti išieškojimo pagal būsimą teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-649-1120/2020).

19. Grėsmės teismo sprendimo įvykdymui atsiradimo tikimybė turi būti šalies pagrįsta (CPK 178 straipsnis). Kaip pažymėta teismų praktikoje, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas, nesiėmus šių priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Ieškinio pateikimas pats savaime nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir atitinkamai nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo ieškovo valios. Pagrindo varžyti kito asmens teises taip pat nesudaro deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-152-178/2016).

20. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškovės reikalavimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, sprendė, kad ieškovė neįrodė galimai jai palankaus būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikos, taip pat pažymėjo, kad šiuo atveju prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės – draudimas rūkyti – nėra tiesiogiai susijusios su ieškinyje reiškiamu materialaus pobūdžio reikalavimu. Kaip matyti iš atskirojo skundo turinio, apeliantė su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka. Vis dėlto apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantės prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kuriomis grindžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumas, sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais ir sprendžia, kad pagrindo taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones šiuo atveju nėra.

21. Šioje byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl Terasos statybų teisėtumo – ieškovė pareikštu ieškiniu prašo įpareigoti atsakovą nugriauti (demontuoti) ant pastato, esančio (duomenys neskelbtini), stogo įrengtą Terasą, į kurią patenkama iš atsakovui priklausančios antresolės, atkuriant iki Terasos įrengimo buvusią faktinę padėtį. Kaip matyti iš ginčo šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių, šiuo metu ginčo Terasoje teikiamos viešojo maitinimo paslaugos. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – draudimą rūkyti Terasoje – ieškovė grindžia tuo, kad rūkant Terasoje egzistuoja gaisro kilimo rizika, nurodo, kad rūkymas Terasoje šiuo atveju neatitinka priešgaisrinės saugos reikalavimų, be to, pastato stogas padengtas bitumine danga, kuri, ieškovės teigimu, yra degi. Visgi, kaip pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, byloje nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, kad šiuo atveju nėra paisoma priešgaisrinės saugos reikalavimų ir kad gaisro kilimo rizika yra ne hipotetinė, o reali, dėl ko ginčo Terasa galėtų būti neišsaugota iki kilusio ginčo tarp šalių išsprendimo (CPK 178 straipsnis). Kaip pagrįstai pažymėta ir atsiliepime į atskirąjį skundą, ieškovė nepagrindė, kad bituminė stogo danga yra lengvai užsideganti. Kaip matyti iš ieškovės pateiktos stoginio bitumo charakteristikos, ši medžiaga, vertinant jos fizikines ir chemines savybes, neklasifikuojama kaip degi (stoginio bitumo charakteristikos 9.1 punktas). Be to, byloje pateiktos fotonuotraukos pagrindžia, kad Terasos grindys yra išklotos lentomis. Atsakovas nurodo, kad tai yra speciali terasoms skirta grindų danga, kuri, kaip matyti iš kartu su atskiruoju skundu atsakovo pateiktos techninės specifikacijos, galimai turi tam tikro laipsnio atsparumą ugniai. Be to, iš ieškovės pateiktos vaizdo medžiagos taip pat matyti, kad ant Terasoje esančių staliukų yra padėtos peleninės, todėl ieškovės teiginys, jog Terasoje rūkoma nesilaikant priešgaisrinės saugos reikalavimų, tam nepritaikytose vietose, taip pat negali būti vertinamas kaip pagrįstas. Taigi objektyvių duomenų, kad šiuo konkrečiu atveju nesilaikoma priešgaisrinės saugos reikalavimų ir gaisro kilimo rizika yra reali, byloje nėra.

22. Nenustačius realios gaisro kilimo grėsmės, kuri laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste pagrįstai galėtų būti siejama su galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog šiuo atveju prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės ginčo situacijoje neatitiktų ekonomiškumo principo, kadangi jos būtų taikomos vien remiantis ieškinio pareiškimo faktu. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos ne tik atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, bet ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Nurodyti principai reikalauja, kad būtų užtikrinta šalių teisių pusiausvyra – būtų įvertinti šalių teisėti interesai, nė vienai iš jų nesuteikiant nepagrįsto prioriteto, netaikant didesnių suvaržymų, nei reikalinga užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Kaip minėta, vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visais atvejais turi ištirti ir įvertinti to prašančio asmens nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindžia tokių priemonių taikymo būtinumą, ir nuspręsti, ar šis prašymas yra pagrįstas ir atitinka tokių priemonių tikslus (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti ginčijamo materialinio reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga, negali būti taikoma – teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra susijusios su ieškinyje pareikštais reikalavimais, t. y. užtikrina tų reikalavimų įvykdymą ieškinio patenkinimo atveju (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1468-1120/2020). Šiuo atveju ieškovė ne tik nepagrindė teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės, bet ir nepateikė įtikinamų argumentų, pagrindžiančių, kad būtent prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės galėtų užtikrinti ieškinio reikalavimų įvykdymą ieškinio patenkinimo atveju.

23. Nagrinėjamu atveju nenustačius teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės ir prašomoms taikyti laikinosioms apsaugos priemonėms esant iš esmės nesusijusioms su ieškinyje pareikštu materialiu reikalavimu, vertintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės prašymo netenkino.

Dėl bylos procesinės baigties

24. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, todėl tenkinti ieškovės atskirojo skundo ir panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 19 d. nutartį nėra pagrindo (CPK 336 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

25. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsniu 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Asgaard Property“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.