- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-07-01
- Bylos Nr.
- 1-203-743/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Asta Vailionienė
- Civilinis ieškovas
- V. R.
- Kaltinamasis
- V. J.
- Advokatai
- Dainius Gudas, Lina Gervelienė
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.1Bausmės paskirtis (BK 41 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.2Bausmės skyrimas asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 55 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.2.4.4.1Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
- 2.1.14.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.14.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.14.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.14.3.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. J., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, vedęs, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. J. 2020 m. liepos 17 d., apie 19.20 val. (duomenys neskelbtini), V. R. nuomojamame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš nukentėjusįjį V. R. – kumščiu sudavė jam vieną smūgį į pilvą bei ne mažiau kaip du smūgius į galvos sritį, rankomis sugriebė už dešinės rankos ir užsuko, tuo nukentėjusiajam V. R. sukėlė fizinį skausmą bei padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl dešinio viršdyglinio ir dešinio podyglinio bei dešinio pomentinio raumenų sausgyslių plyšimų V. R. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.
Kaltinamasis kaltu neprisipažino, paaiškino, kad V. R. pažįsta, su juo iki 2018 m. vasaros buvo geri draugai, jis, kaip veterinaras, teikė paslaugas jo ūkyje. 2018 m. vasarą jis buvo prašęs pas V. R. palikti jam šiaudų, šis jų nepaliko, jis jam dėl to papriekaištavo, tuomet V. R. atsisakė jo paslaugų, o jis jo sutuoktinei papasakojo V. R. jam pasakotų istorijų apie jo neištikimybę. Po šio konflikto V. R. jam rašinėjo įvairias įžeidžiančias žinutes, menkino jį kaip veterinarą, grasino apskųsti jį kontroliuojančioms institucijoms, o kadangi 2019 m. rugpjūčio 2 d. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pas jį atliko neplaninį patikrinimą, mano, kad šį patikrinimą galėjo inicijuoti V. R.. Jis didelio dėmesio į V. R. įžeidinėjimus nekreipė, tačiau pats sau vienas manė, kad ateis diena, kai jiedu susitiks. Tokia diena atėjo, 2020 m. liepos 17 d. po 19 val. jis važiavo namo, važiuodamas, (duomenys neskelbtini), pamatė kukurūzų lauku einantį V. R., nesusivaldė, sustojo, kadangi su juo norėjo išsiaiškinti santykius. Jis priėjo prie V. R., pasakė, kad nori su juo pasikalbėti vyriškai ir išsiaiškinti santykius, V. R. jo vengė, nenorėjo su juo kalbėtis. V. R. buvo prie jo, todėl jis vieną kartą nestipriai kumščiu trenkė V. R. į pilvą, po to – du kartus delnu į abu skruostus. Po šių smūgių V. R. šiek tiek nuo jo atsitraukė, paėmė nuo žemės akmenį, užsimojo juo. Tuomet jis, norėdamas apsiginti, pakėlė savo kairę ranką prieš save, norėdamas blokuoti smūgį, V. R. smūgiavo jam su akmeniu rankoje dešine ranka, ji atsitrenkė į jo kairę pakeltą ranką dilbio srityje. Nors jis pats skausmo nepajuto, V. R. sudejavo, kad skauda ranką, akmuo jam iškrito, o jis sėdo ir nuvažiavo į namus, kur jį rado atvykę policijos pareigūnai. Jis pripažįsta, kad sudavė tris smūgius V. R., tačiau nesutinka, kad dėl jo veiksmų V. R. plyšo raumens sausgyslės. Jis žino, kad V. R. visada turėjo problemų dėl sąnarių skausmo, žino, kad dar prieš šį įvykį jis buvo susižalojęs dešinį petį, todėl mano, kad šis raumens sausgyslių plyšimas yra arba ankstesnė trauma, arba raumens sausgyslės plyšo tuomet, kai V. R. jam bandė smūgiuoti akmeniu, o jis jo smūgį blokavo. Dėl šių aplinkybių nesutinka su civiliniu ieškiniu dėl V. R. gydymo išlaidų bei su paties V. R. civiliniu ieškiniu. Dėl savo veiksmų jis sutiktų atlyginti V. R. apie 100 Eur (t. 2, b. l. 144–145).
Nukentėjęs V. R. patvirtino, kad 2020 m. liepos 17 d. apie 19.15 val. jis atvyko į nuomojamą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kur yra jo kukurūzų laukas. Jam einant keliuku, prie jo privažiavo V. J., išlipęs iš automobilio jam pasakė, kad nori su juo pasikalbėti. Priėjęs, jam rankų delnais sudavė apie šešis smūgius į galvos sritį. Jis, siekdamas apsiginti, pakėlė rankas, dengdamas galvą nuo smūgių, tuomet V. J. sugriebė jam už dešinės rankos ir ją užsuko jam už nugaros. Jis suriko iš skausmo, V. J. jį paleido, jis pagriebė maždaug kumščio dydžio akmenį, bet dėl skausmo rankoje nesugebėjo jo pakelti. V. J. išvažiavo jį palikęs, o jis grįžo į namus ir apie patirtą smurtą pranešė policijos pareigūnams. Po įvykio buvo nuvykęs į ligoninę, jam padarė rentgenogramą, jokių lūžių nesimatė. Kadangi skausmas ilgai nepraėjo, jam buvo pasiūlyta pasidaryti magnetinio rezonanso tyrimą, kuris parodė raumens sausgyslių plyšimą.
Jis pripažįsta, kad 2019 m. balandžio mėnesį jis buvo susižalojęs dešinį petį, kai buvo parkritęs, kai valė galvijų gardą. Tuomet jam buvo nustatytas sumušimas, po kurio laiko skausmas praėjo, rankos neskaudėjo, jis buvo darbingas, todėl V. J. aiškinimai, kad raumens sausgyslių plyšimas yra nuo to įvykio yra visiškai nepagrįstas. V. J. neteisingai nurodo ir aplinkybes, susijusias su jo paimtu akmeniu: aštrų skausmą dešinėje rankoje jis pajuto po to, kai ją užlaužė V. J. ir tik po to jis paėmė akmenį, tačiau juo smūgiuoti jau negalėjo dėl didelio skausmo rankoje. Jis pripažįsta, kad tikrai rašė įžeidžiančias žinutes V. J., skambino į maisto ir veterinarijos tarnybą dėl jo netinkamai, jo manymu, atliekamų funkcijų, tačiau tai nėra pagrindas apkalbėti V. J..
Dėl sužalojimo jis jautė stiprų skausmą, skausmą jaučia ir iki šiol, jis yra ūkininkas, negali atlikti visų būtinų darbų ūkyje, dėl to atsisakė dalies nuomojamų plotų, nuolat vartoja nuskausminamuosius vaistus, jam reikalinga operacija, kurios dėl darbų apimties ūkyje negali sau leisti. Dėl visų šių aplinkybių išgyvena, pablogėjo jo gyvenimo kokybė, jaučia neužtikrintumą ir nestabilumą ateityje. Dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo ir padarytų sužalojimų patyrė nepatogumus važinėdamas į gydymo ir ikiteisminio tyrimo įstaigas. Dėl to prašo priteisti iš V. J. 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pirkdamas ,,Olfen“ tepalą, atlikdamas magnetinio rezonanso tyrimą, važinėdamas į gydymo ir ikiteisminio tyrimo įstaigas patyrė 115,13 Eur turtinę žalą, kurią taip pat prašo priteisti iš kaltinamojo (t. 2, b. l. 130–132).
Šias aplinkybes patvirtino ir akistatos su V. J. metu (t. 2, b. l. 42-45).
Liudytoja R. R. (nukentėjusiojo sutuoktinė) patvirtino, kad 2020 m. liepos 17 d. buvo šventėje, kai jam paskambino sutuoktinis, paprašė sugrįžti į namus, nes jį sumušė V. J.. Sugrįžusi namo rado vyrą susiėmusį už rankos, skundėsi stipriu skausmu, sakė, kad ją jam V. J. užsuko, todėl buvo iškviesti policijos pareigūnai, kurie V. R. išsivežė. Vyras ir dabar jaučia rankos skausmus, negali atlikti visų ūkio darbų, jo nepadarytus darbus privalo dirbti ji, dėl to sumažino nuomojamus žemės plotus, vyras nuolat geria nuskausminamuosius vaistus. Iki šio įvykio vyras dirbo visus ūkio darbus, po ankstesnių sužalojimų rankos buvo sugiję. Iš vyro žodžių žino ir tai, kad V. J. sudavė jos vyrui ir į galvos sritį, kelias savaites po įvykio vyras jai skundėsi, kad kažkurioje pusėje už ausies, jam skauda. Iš vyro pasakojimo žino ir tai, kad vyras po to, kai jam V. J. sužalojo ranką, pasiėmė akmenį, tačiau juo smūgiuoti negalėjo, nes rankos skausmas buvo labai stiprus. Patvirtino žinojusi apie V. J. ir vyro tarpusavio konfliktą dėl šiaudų (t. 2, b. l. 143–144).
Liudytojas N. Č. patvirtino, kad 2020 m. liepos 17 d., tarnybos metu, gavo pranešimą apie tai, kad pranešėją sumušė jam pažįstamas asmuo, jaučia rankos skausmus. Nuvykus pranešime nurodytu adresu, pasitiko V. R., kuris paaiškino, kad jį sumušė pažįstamas V. J.. Pranešėjas atrodė labai susijaudinęs, skundėsi dešinės rankos skausmu, pasakodamas aplinkybes buvo kaire ranka susiėmęs už dešinės rankos. Klausiant apie tai kaip buvo sužalotas, V. R. paaiškino, kad jam V. J. sudavė į galvą, o taip pat griebė už rankos, kai V. R. bandė gintis, tačiau kaip konkrečiai gynėsi ir kaip jam buvo griebta už rankos, nenurodė. Išsiaiškinę minėtas aplinkybes kartu su R. S. ir nukentėjusiuoju nuvyko pas V. J.. Atvykus pas pastarąjį, V. J. neneigė, kad smurtavo prieš V. R., nurodė, kad tai darė dėl praeities įvykių, tačiau detaliai apie sužalojimo mechanizmą neaiškino. V. J. buvo sulaikytas ir pristatytas į Lazdijų rajono policijos komisariatą, o V. R. – į Lazdijų ligoninę (t. 2, b. l. 143).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad konfliktas įvyko (duomenys neskelbtini), šalia kukurūzų lauko; prie kukurūzų lauko, dešinėje pusėje nuo keliuko esančioje pievoje rasta išvažinėta žolė, už 80 m nuo kukurūzų lauko pradžios, ant keliuko rasti dviejų skirtingų avalynių pėdsakai (t. 1, b. l. 20–24).
Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus garso įrašas ir stenograma patvirtina, kad 2020 m. liepos 17 d., 19.45.43 val. Bendrajame pagalbos centre fiksuotas skambutis (garso įrašas 2020_07_17_19-45-43_(duomenys neskelbtini)). Iš turinio matyti, kad skambina vyriškis, prisistato V. R.; pokalbio su operatoriumi metu V. R. nurodo, kad jį, nuvažiavusį į kukurūzų laukus, sumušė kaimo gyventojas V. J., sumušė ranką; viskas įvyko prie (duomenys neskelbtini) maždaug prieš dešimt minučių, o gal prieš pusvalandį; klausiamas operatoriaus V. R. nurodo, kad greitosios medicinos pagalbos nereikės, nes jis tik rankos nepakelia kai asmuo griebė (t. 1, b. l. 25–27; t. 2, kompiuterinė laikmena priede Nr. 1).
Mobiliųjų policijos pareigūnų kamerų Nr. (duomenys neskelbtini) stenogramose ir įraše nuo 2020 m. liepos 17 d. 20:09:31 val. iki 2020 m. liepos 17 d. 20:44:42 užfiksuotos šios aplinkybės. Vaizdo įrašas 2020_0717_200936_001, pradžia 20.09.31 val.: vaizdo įrašo pradžioje fone girdimas balsas, aiškinantis įvykio aplinkybes, kalbama nuotrupomis apie žinučių rašinėjimus ir grasinimus, kalba sunkiai suprantama, nes garsą užgožia kameros pypsėjimas; kamera nukreipiama į kalbantį asmenį – V. R., kuris kalbėdamas kaire ranka yra susiėmęs už dešinės rankos, laiko ją ties žastu, aiškina aplinkybes apie rašinėjimą, apie skambinimą veterinarijos tarnybai, nurodo, kad buvo nuvažiavęs į laukus kukurūzų pažiūrėt; toliau kalbėdamas nurodo, kad ,,...jis važiavo nuo savo gyvulių ir jis in mane tep pasuko ir sako tai pasišnekam, žmonių nėra nieko... mano šita petys traumuotas (dešinę ranką uždeda ant kairio peties sakydamas žodžius, kad petys traumuotas) aš dar bandiau gintis...“ ; vėliau kalba apie jį sužalojusio asmens gyvenamąją vietą ir nurodo ,,...jis man tep griebė ir dabar šita vieta aš nepakeliu (įraše nematoma į kurią vietą rodo V. R.); policijos pareigūnui paklausus, ar tik stvėrė ar smūgius sudavė, V. R. atsako, kad ,,...jis mušė per galvą ir aš kaip bandžiau gintis, tai jis kap griebė ir...“ vėliau pasakoja apie ankstesnius jo ir jį sužalojusio asmens – veterinaro, tarpusavio santykius; vėliau bendraujama su V. R. žmona dėl nukentėjusiojo apžiūros ligoninėje bei įvykio vietos apžiūros; vaizdo įrašo pabaiga – 20.14.05 val. Vaizdo įrašas 2020_0717_204247_002, pradžia – 2020 m. liepos 17 d. 20.42.44 val.; pareigūnai jau atvykę prie kito gyvenamojo namo, beldžiasi į duris, durys atidaromos, iš namų, laiptais žemyn lipa vyriškis, pokalbio su pareigūnais metu vyriškis prisistato esąs V. J.; pareigūnai jam nurodo, kad reikės važiuoti į Lazdijus dėl konflikto, šis sutinka važiuoti; paklaustas apie konfliktą, V. J. nurodo ,,ten ne konfliktas...čia yra senas dalykas...tiesą sakant, užvožiau per ausį aš jam biškutį“; pareigūnui paklausus, ar galima taip elgtis, V. J. nurodo ,,...ne, nu bet tai, ponai vyrai, jeigu aš jums parodyčiau va dabartės žinutes, kiek jis mane prirašęs kokių žinučių...“ kalbasi apie apsirengimą, dokumentų pasiėmimą ir vykimą į Lazdijus, V. J. toliau kalba ,,nesutarimai...nei aš čia slepiu kažko, nei aš čia ginuosi, buvo, buvo...“; vaizdo įrašo pabaiga – 20.44.41 val. (t. 1, b. l. 30–34; t. 2, kompiuterinė laikmena priede Nr. 2).
Specialisto išvada nustatyta, kad apžiūrint V. R. 2020 m. liepos 20 d. kūno paviršiuje objektyvių trauminio poveikio žymių nėra; kliniškai nustatyta dešinio viršdyglinio ir dešinio podyglinio bei dešinio pomentinio raumenų sausgyslių plyšimai; toks sužalojimas gali būti padaromas viršijant peties sąnario fiziologinę judesių amplitudę (pavyzdžiui, pernelyg užsukant ranką peties sąnaryje); sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku, jis kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinio viršdyglinio ir dešinio podyglinio bei dešinio pomentinio raumenų sausgyslių plyšimų sveikata sutrikdyta ilgesniam nei dešimties dienų laikotarpiui; padaryto sužalojimo pasėkoje nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą. Įvertinus papildomai pateiktus medicinos dokumentus apie V. R. sveikatos būklę, sveikatos sutrikdymo masto kvalifikacija nepakeista (t. 1, b. l. 39–40, 57–60).
Apklaustas išvadą pateikęs specialistas S. J. nurodė, kad rentgenas ir kompiuterinė tomografija nefiksuoja minkštųjų audinių pažeidimų, todėl V. R. darytoje rentgenogramoje sausgyslių plyšimas nematomas. Minkštųjų audinių pažeidimus gali nustatyti tik magnetinio rezonanso tyrimas, po kurio atlikimo, V. R. buvo nustatytas raumens sausgyslių plyšimas. Medicininiuose dokumentuose buvo duomenų apie tai, kad 2019 m. balandžio mėnesį V. R. griuvus ir susimušus petį, jam konstatuotas žastikaulio gumburo sumušimas ir išnirimas peties sąnaryje, skirti tepalai ir priešuždegiminiai vaistai, duomenų apie ilgai tęstą gydymą nebuvo, nekilus įtarimams dėl kitokio sužalojimo magnetinis rezonansas nedarytas, skausmai buvo išnykę, rankos funkcija atsistačiusi; apžiūrint V. R. nustatytas ,,sukamojo varžčio“ sindromas, kuris reiškia, kad asmuo negali daryti didelės amplitudės judesių dėl juntamo skausmo, jo judesio amplitudė ribota; pagal sužalojimo mechanizmą, nukentėjusiajam konstatuotas sužalojimas atsiranda viršijus šią judesio amplitudę; pats žmogus negali užsimoti daugiau, nes jam skauda (t. 2, b. l. 144).
Apklausta gydytoja radiologė E. M. patvirtino, kad ji atliko magnetinio rezonanso tyrimą V. R. ir nustatė sausgyslių plyšimą per visą storį. Tiksliai pasakyti, ar šis sužalojimas padarytas 2020 m. liepos 17 d. ar 2019 m. balandžio mėnesį negali, nes nėra tam aiškių medicininių duomenų; pagal raumens atrofijos laipsnį labiau tikėtina, kad trauma buvo 2020 m. liepos mėnesį, kadangi per ilgesnį laikotarpį raumens atrofija būtų ženklesnė nei užfiksuota tyrimo metu (t. 2, b. l. 170).
2019 m. rugpjūčio 2 d., gavus skundą, atliktas neeilinis privataus veterinarijos gydytojo V. J. veiklos patikrinimas. Tikrintose srityse pažeidimų nerasta (t. 2, b. l. 147–150).
Iš susirašinėjimo tarp V. J. ir V. R. matyti, kad V. R. vadina V. J. idiotu, debilu, brudu, išgama, šundaktariu, nurodo, kad kai buvo svečiuose, jis smirdėjo, siūlo kitą kartą nusiprausti, grasina paskambinti į Vilnių dėl jo licencijos; žinutės rašytos nuo 07.06 iki 07.26; iš kaltinamojo ir nukentėjusiojo paaiškinimų šis susirašinėjimas vyko 2019 m. (t. 2, b. l. 151–157).
Ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimas patvirtina, kad nuo 1998 m. kovo 16 d. V. R. ūkininkas (t. 1, b. l. 115).
Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulių paraiškos patvirtina, kad 2019 m., 2020 m. V. R. buvo deklaravęs39,96 ha naudojamų žemės ūkio naudmenų, o 2021 m. – 19,34 ha (t. 2, b. l. 160–164).
Finansinės nuomos sutartis patvirtina, kad 2019 m. birželio 25 d. finansinės nuomos pagrindu V. R. įsigijo naują traktorių ,, (duomenys neskelbtini)“, kurio kaina 55 660 Eur; finansinės nuomos pabaiga – 2024 m. gegužės 1 d. (t. 2, b. l. 166).
Motyvuojamoji dalis
I. Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo
Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendrojo darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.
Kaltinamasis neigia padaręs nukentėjusiajam V. R. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Jis pripažįsta, kad nukentėjusiajam sudavė tris smūgius – vieną į pilvą ir du į skruostus, tačiau dėl šių jo suduotų smūgių nukentėjusiajam negalėjo plyšti raumens sausgyslės, šis plyšimas galėjo būti arba nukentėjusiojo ankstesnės traumos pasekmė arba atsirado tuomet, kai šis metė į jį akmenį, o jis pastarąjį smūgį blokavo ranka. Iš nukentėjusiojo parodymų matyti, kad šis raumens sausgyslių plyšimas yra kaltinamojo veiksmų pasekmė, kai jis jam staigiu judesiu užlaužė ranką už nugaros. Įvykio metu buvo tik nukentėjęs ir kaltinamasis, kitų, su įvykiu nesusijusių asmenų, bet mačiusių įvykį nėra, todėl pagrindiniai įrodymai yra kaltinamojo ir nukentėjusiojo duodami parodymai.
Baudžiamojo proceso įstatymas nenustato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas suponuoja reikalavimą indukuoti į šį procesą visas reikšmingas bylai aplinkybes, išnaudojant baudžiamojo proceso nustatytas priemones joms gauti, permanentiškai sujungiant visus faktus į loginę visumą, ir po to daryti apibendrinančias išvadas Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų yra ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnis, 276 straipsnio 4 dalis ir 301 straipsnis). Įstatymui jokiems įrodymams nesuteikus pirmenybės, įrodymine prasme liudytojo ar kaltinamojo parodymai yra vienodi. Tačiau įrodymai turi būti vertinami visete (BPK 20 straipsnio 5 dalis), jų patikimumas nustatomas vertinant kiekvienus parodymus tiek atskirai, tiek kitų įrodymų visete.
Šiame kontekste vertinant nukentėjusiojo V. R. duodamus parodymus, pažymėtini šie aspektai. Nuo pat protokolo–pareiškimo ir pirmosios apklausos momento 2020 m. liepos 17 d. nukentėjęs nurodė šias jo sužalojimo aplinkybes: V. J. jam smūgiavo apie šešis kartus į galvos sritį, sugriebė už jo dešinės rankos ir patemdamas sužalojo sausgysles (t. 1, b. l. 1, 73–75). Akistatos su kaltinamuoju metu, šias aplinkybes patvirtino ir jas detalizavo, nurodydamas, kad: tiksliai smūgių neskaičiavo, V. J. jam sudavė kelis smūgius į galvos kairiąją pusę, kai jis atstatė rankas gindamas nuo kaltinamojo smūgių, V. J. sugriebė jam už dešinės rankos riešo ir ranką užsuko už nugaros, keldamas ją į viršų; būtent po šio smūgio pajuto aštrų skausmą rankoje (t. 2, b. l. 43). Šiuos parodymus patvirtino ir apklaustas teisiamajame posėdyje. Dėl smūgio į pilvą nurodė, kad neprisimena, ar buvo suduotas smūgis, jis buvo apstulbęs iš netikėtumo, todėl gali jo neprisiminti (t. 2, b. l. 130–132).
Netrukus po įvykio atvykus policijos pareigūnams, jų mobiliųjų vaizdo kamerų įrašuose matyti, kad V. R. vaikšto kaire ranka laikydamasis už dešiniosios rankos žasto, pasakodamas įvykio aplinkybes nurodo, kad jam ketinant gintis, V. J. sugriebė jam už rankos. Pokalbio su bendrojo pagalbos centro operatoriumi metu netrukus po įvykio, V. R. taip pat nurodė, kad jam buvo griebta už dešinės rankos ir ji sužalota, nurodė, kad po to rankos jis nepakelia. Liudytojai N. Č. ir R. R. patvirtino, kad po įvykio V. R. buvo labai susijaudinęs, skundėsi dešinės rankos skausmu, nurodė, kad ją sužalojo V. J. ją užsukdamas. Šie garso ir vaizdo įrašai patvirtina, kad iš karto po įvykio, dar iki oficialios apklausos, nukentėjęs skundėsi V. J. veiksmais sužalojant jam ranką.
Visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad V. R. duoti parodymai dėl esminių bylos aplinkybių nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios buvo nuoseklūs ir aiškūs, jis jas patvirtino apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, visas esmines bylos aplinkybes vienodai aiškino tiek oficialiai duodamas parodymus, tiek iš karto po įvykio kalbėdamas su sutuoktine, atvykusiais policijos pareigūnais, bendrojo pagalbos centro operatoriumi, jo elgesys buvo adekvatus jo nurodomoms aplinkybėms – jis buvo susijaudinęs, laikė sužalotą ranką. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusiojo parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių yra aiškūs, detalūs, patikimi ir nuoseklūs, todėl jais galima remtis nustatant esmines įvykio aplinkybes. Jie patvirtina, kad V. J. jam sudavė keletą smūgių (jų skaičiaus įvardinti negali) į galvą bei užsukdamas ranką už nugaros ją sužalojo. Tai, kad nukentėjęs jau įvykio metu sudejavo nurodydamas, kad skauda ranką, neneigia ir pats kaltinamasis.
Šiame kontekste gynėjo argumentai, kad nukentėjęs galėjo susižaloti per laikotarpį nuo įvykio iki magnetinio rezonanso tyrimo (jis atliktas 2020 m. rugpjūčio 5 d.), nes tai, kad jis ligoninėje atsisakė nuskausminamųjų vaistų leidžia spręsti, kad jam rankos neskaudėjo, atmestini kaip nepagrįsti. Nukentėjęs paaiškino, kad iki atvykimo į ligoninę jis buvo gėręs nuskausminamųjų vaistų, todėl šių atsisakymas ligoninėje nepakankamas spręsti, kad jam rankos neskaudėjo, o ją susižalojo laikotarpyje po įvykio iki magnetinio rezonanso tyrimo atlikimo.
Svarbu ir tai, kad specialisto išvada bei teisiamajame posėdyje duoti specialisto S. J. paaiškinimai apie sužalojimo mechanizmą patvirtina, kad V. R. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl dešinio viršdyglinio ir dešinio podyglinio bei dešinio pomentinio raumenų sausgyslių plyšimo padaromas viršijant peties sąnario fiziologinę judesių amplitudę, kaip, pavyzdžiui, pernelyg užsukant ranką peties sąnaryje. Taigi, nukentėjusiojo parodymus dėl sužalojimo mechanizmo patvirtina ir objektyvus įrodymas – specialisto išvada kartu su specialisto duotais paaiškinimais, todėl nukentėjusiojo parodymai ne tik nuoseklūs, jie ir logiškai siejasi su kitais objektyviais įrodymais.
Vertinant kaltinamojo V. J. duodamų parodymų patikimumą, pažymėtini šie aspektai. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 18–19, 74–76), akistatos su nukentėjusiuoju metu (t. 2, b. l. 42–45) bei duodamus parodymus teisiamojo posėdžio metu (t. 2, b. l. 144–145) kaltinamasis nurodė sudavęs tris smūgius: vieną kumščiu į pilvą ir du kartus delnu į abu žandus (skruostus). Tačiau pareigūnų mobiliosios kameros įrašai patvirtina, kad iš karto po įvykio policijos pareigūnams nuvykus pas V. J. į namus ir paklausus apie įvykio aplinkybes, jis pripažino, kad nukentėjusiajam užvožė per ausį. Šie V. J. pirminiai paaiškinimai patvirtina nukentėjusiojo nurodomas aplinkybes, kad kaltinamasis smūgiavo į galvą, kairėje pusėje ausies srityje, kurią skaudėjo jam po įvykio, o tuo pačiu prieštarauja kaltinamojo vėliau duotiems parodymams apie tai, kad nukentėjusiajam jis smūgiavo į žandus, todėl šioje dalyje kaltinamojo duodami parodymai negali būti pripažinti patikimais.
Nurodydamas aplinkybes dėl nukentėjusiojo raumens sausgyslių plyšimo, kaltinamasis tvirtina, kad jos galėjo plyšti nukentėjusiajam bandant smūgiuoti akmeniu ir jam šį smūgį blokavus ranka, tačiau šie jo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Specialistas S. J., aiškindamas šio sužalojimo mechanizmą, patvirtino, kad kai asmens fiziologinė sąnario judesio amplitudė ribota, diagnozuotas taip vadinamas sukamojo varžčio sindromas (kas šiuo atveju nustatyta nukentėjusiajam), asmuo pats dėl didelio skausmo atlikti didelės amplitudės judesių negali. Tai paneigia kaltinamojo versiją, kad nukentėjęs susižalojo pats plačiu mostu bandydamas jam smūgiuoti.
Kaltinamasis kaip savo gynybos argumentus nurodo ir tai, kad nukentėjusiajam nustatytas raumens sausgyslių plyšimas gali būti 2019 m. balandžio mėnesio traumos pasekmė, kai jis krisdamas susižalojo petį. Specialisto išvadoje atliktų V. R. medicininių duomenų analizė patvirtina, kad 2019 m. balandžio 24 d. jis buvo apžiūrėtas chirurgo dėl traumos griūvant ir susimušant petį. Atlikus rentgenogramą, kaulinių pakitimų nerasta. Rekomenduoti tepalai ir vaistai nuo uždegimo. Kitokių įrašų dėl šios traumos nėra. Nukentėjęs ir liudytoja R. R. patvirtino, kad po šio nustatyto peties sumušimo rankos skausmai buvo praėję, nukentėjęs buvo visiškai darbingas. Specialistas S. J. patvirtino ir tai, kad esant raumens sausgyslių plyšimui, sausgyslės savaime nesugyja, nes tam reikalinga operacija, kol ji neatlikta, sužalojimas išlieka skausmingas. Aiškindamas sužalojimo mechanizmą nurodė, kad griūnant ir petimi atsitrenkiant mažai tikėtinas raumens sausgyslių plyšimas, nes jam būdingas sukamasis judesys, pažeidžiantis sąnario judesio amplitudę. Specialistė gydytoja radiologė E. M. patvirtino, kad nors iš radiologinio tyrimo metu gautų duomenų negali kategoriškai teigti, kada konkrečiai – 2020 m. liepos 17 d. ar 2019 m. balandžio 24 d. nukentėjusiajam plyšo raumens sausgyslės, tačiau atsižvelgus į tai, kad raumens atrofija nėra didelė, tikėtina kad sausgyslių plyšimas buvo 2020 m. liepos 17 d. Atsižvelgus į tai, kad 2019 m. balandį V. R. chirurgas konstatavo tik peties sumušimą, be jokios operacijos peties skausmas praėjo, nukentėjęs buvo darbingas, raumens sausgyslių plyšimas pagal sužalojimą mechanizmą yra susijęs su sukamuoju judesiu, pažeidžiant judesio amplitudę, o ne atsitrenkiant, aštrų skausmą nukentėjęs pajuto įvykio metu, nukentėjusiojo aiktelėjimo faktą patvirtino ir pats kaltinamasis, todėl gynybos argumentai, kad nukentėjusiajam sausgyslės plyšimas buvo dar nuo 2019 m. balandžio mėnesio, atmestini kaip nepagrįsti.
Kaltinamojo parodymų analizė aptartų įrodymų kontekste leidžia spręsti, kad kaltinamojo nenuoseklūs parodymai, byloje nustatytų aplinkybių interpretavimas surandant vis kitus būdus nukentėjusiojo sužalojimui pateisinti, yra tik jo gynybos priemonė, siekiant išvengti atsakomybės už nesunkų nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą, todėl grindžiant nuosprendį kaltinamojo parodymais nustatinėtinos tik tos aplinkybes, kurias patvirtina kiti įrodymai.
Nors gynėjas nurodo, kad kaltinamajam nebuvo logikos užlaužti rankas nukentėjusiajam, tačiau teismas su šiuo gynybos argumentu nesutinka. Kaltinamojo išsaugotas ir teisminio nagrinėjimo metu pateiktas susirašinėjimas tarp jo ir nukentėjusiojo patvirtina, kad nukentėjęs menkino kaltinamąjį kaip asmenybę bei savo profesijos žinovą, grasino pateikti skundus dėl jo manymu nekvalifikuoto jo darbo, 2019 m. rugpjūčio 2 d. buvo atliktas neeilinis kaltinamojo teikiamų paslaugų patikrinimo aktas, kaltinamasis turėjo pagrindo manyti, kad tai dėl nukentėjusiojo skundo, ir nors susirašinėdamas jis išliko santūrus, tačiau teisminio nagrinėjimo metu prisipažino, kad mintyse sau sakė, kad ateis diena ir V. R., o sutikęs jį einantį įvykio dieną, nusprendė, kad ši diena atėjo. Tai tik patvirtina, kad kaltinamasis jautė nuoskaudą dėl nukentėjusiojo elgesio, todėl turėjo motyvą smurtauti taip, kaip ir nurodė V. R..
Nukentėjęs nurodė, kad jis negali pasakyti keli smūgiai jam buvo suduoti į galvos sritį ir ar buvo suduotas smūgis į pilvą, kadangi dėl didelio streso šių aplinkybių neįsidėmėjo, jo protokole nurodyti šeši smūgiai buvo nurodyti daugiau tyrėjo iniciatyva, nes jis sakė, kad smūgių galėjo būti daugiau nei du ar trys. Byloje nėra objektyvių įrodymų apie smūgių skaičių į galvą ir pilvą, kaltinamasis tvirtina sudavęs du smūgius į veidą ir vieną į pilvą. Atsižvelgus į tai, aprašant kaltinamojo veiksmus nurodytini du smūgiai į galvą ir vienas kumščiu į pilvą pagal kaltinamojo ir nukentėjusiojo nurodomas aplinkybes.
Aptartų įrodymai leidžia pripažinti įrodytu, kad V. J., tyčia kumščiu smūgiavo vieną kartą nukentėjusiajam į pilvą, ne mažiau kaip du kartus į galvą, sugriebęs už dešinės rankos ją užlaužė ir padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl dešinio viršdyglinio ir dešinio podyglinio bei dešinio pomentinio raumenų sausgyslių plyšimų V. R. sirgo ilgai – daugiau nei dešimt dienų, tačiau jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Įvertinus tai, V. J. veika kvalifikuotina kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.
Nors gynėjas nurodo, kad V. J. kaltė dėl BK 138 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos grindžiama tik prielaidomis, o visos abejonės jos turi būti vertinamos kaltinamojo naudai, tačiau teismas su šiais gynėjo argumentais nesutinka. Abejonės baudžiamojoje byloje yra suprantamos kaip objektyvios aplinkybės ar faktai, kurių tikrumo neįmanoma patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintais būdais. Nagrinėjamu atveju kaip tokias abejones gynėjas nurodo jau pirmiau aptartus V. J. kaltinančius įrodymus, kuriuos gynėjas laiko nepatikimais bei jį teisinančius įrodymus. Tačiau iš visumos pirmiau išdėstytų aplinkybių matyti, kad V. J. kaltė grindžiama taip, kaip to reikalauja baudžiamojo proceso įstatymas, t. y. remiantis teisėtai gautų įrodymų visumos analize, padarant aiškias ir neabejotinas išvadas, kurių pagrindu teismui nekyla abejonių dėl kaltinamojo kaltumo. Vien tai, kad gynyba nesutinka su tokiu įrodymų vertinimu, nesudaro pagrindo konstatuoti in dubio pro reo principo, pagal kurį visos abejonės byloje turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai, pažeidimą.
II. Dėl bausmės paskyrimo
Kaltinamasis anksčiau neteistas (t. 2, b. l. 51), per pastaruosius trejus metus vieną kartą baustas dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo, tačiau nuobaudos galiojimas pasibaigęs (t. 2, b. l. 52), vykdo veiklą savo individualioje įmonėje (t. 2, b. l. 55), bendruomenė jį charakterizuoja kaip atsakingą, draugišką, gyvenantį tvarkingoje šeimoje, ūkininkaujantį (t. 2, b. l. 61). Tai leidžia spręsti, kad ši jo padaryta veika atsitiktinė, jai padaryti turėjo įtakos tarp jo ir nukentėjusiojo 2019 m. kilęs konfliktas. V. J. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, kuri yra nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 4 dalis). Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką forma ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas arešto arba terminuoto laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą (BK 55 straipsnis). Šio teisinio reguliavimo kontekste atsižvelgus į tai, kad V. J. teisiamas pirmą kartą, nėra linkęs pažeidinėti teisės normų, jo padaryta veika atsitiktinė, nėra jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, nukentėjęs neprašo griežtos bausmės, jam skirtina švelniausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas sankcijoje nustatyto vidurkio ribose (BK 61 straipsnio 4 dalis), nes tokia bausmė bus pakankama pasiekti bausmės tikslams, numatytiems BK 41 straipsnio 2 dalyje – sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo ir nubausti, atimti galimybę daryti naujas veikas, paveikti, kad jis laikytųsi įstatymų bei užtikrinti teisingumo ir proporcingumo principus.
Į bausmės laiką įskaitytinas laikas, V. J. išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2020 m. liepos 17 d. iki 2020 m. liepos 18 d. (viena para) (t. 2, b. l. 6–10) (BK 66 straipsnio 1 dalis).
III. Dėl civilinių ieškinių
Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Bendrosios nuostatos įtvirtina, kad žala atlyginama tik tuomet, kai yra konstatuoti neteisėti veiksmai, asmens kaltė, priežastinis ryšys tarp neteisėtų kaltų veiksmų ir atsiradusios žalos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dali, 6.246,6.247,6.248, 6.249 straipsniai).
Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį dėl 209,37 Eur turtinės žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 96–97), kuris pagrįstas byloje esančiu gydymo paslaugų apskaitos išrašu (t. 2, b. l. 98). Iš gydymo paslaugų apskaitos išrašo matyti, kad nukentėjusiajam buvo teiktos gydymo paslaugos VšĮ ,,Lazdijų ligoninė“ – ortopedo traumatologo konsultacijos ir radiologinis tyrimas bei UAB ,,Affidea“ klinikoje – magnetinio rezonanso tomografija. Ši turtinė žala susidarė dėl V. R. gydymo išlaidų.
Aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad ši 209,37 Eur turtinė žala dėl nukentėjusiajam suteiktų konsultacijų ir tyrimų atsirado dėl neteisėtų V. J. veiksmų sužalojant nukentėjusįjį, todėl jis privalo ją atlyginti (CK 6.263 straipsnio 2 dalis).
Atsižvelgus į tai, ieškinys tenkintinas ir iš V. J. priteistina 209,37 Eur Vilniaus teritorinei ligonių kasai (6.283 straipsnio 1 dalis).
Nukentėjęs V. R. pareiškė civilinį ieškinį dėl 115,13 Eur turtinės ir 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 104–107).
Siuntimas patvirtina, kad 2020 m. liepos 29 d. V. R. dešinio peties pažeidimui patikslinti paskirtas magnetinio rezonanso tyrimas (t. 1, b. l. 110). UAB ,,Affidea“ fiskalinis kvitas patvirtina, kad dėl šio tyrimo atlikimo metu dėl naudotų vienkartinių medicininių drabužių ir laikmenos tyrimo vaizdams išsaugoti sumokėta 21 Eur (t. 1, b. l. l. 113). Tyrimas atliktas Druskininkų m. (t. 1, b. l. 51). Medicinos dokumentų išrašas patvirtina, kad V. R. skirtas medikamentinis gydymas – tepalas Olfen ir analgetikai (t. 1, b. l. 112). Iš UAB ,,Gintarinė vaistinė“ ir UAB ,,Eurovaistinė“ fiskalinių kvitų matyti, kad už penkias Olfen pakuotes sumokėta 35,60 Eur (t. 1, b. l. 114). UAB ,,Baltic Petroleum“ fiskaliniai kvitai patvirtina, kad už dyzeliną sumokėta 58,53 Eur (t. 1, b. l. 113). Registracijos liudijimas patvirtina, kad V. R. transporto priemonė – automobilis ,,Mitsubishi“, degalų rūšis – dyzelinas (t. 1, b. l. 116).
Aptarti įrodymai patvirtina, kad dėl prieš nukentėjusįjį panaudoto fizinio smurto, jis privalėjo lankytis pas gydytojus, pirkti skirtų medikamentų, vykti į Druskininkus tyrimo atlikimui, specialisto apžiūrai į Alytaus miestą, ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimui į Lazdijų miestą, pasirūpinti atstovavimu, todėl turėjo 115,13 Eur išlaidų. Aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad ši 115,13 Eur turtinė žala atsirado dėl neteisėtų V. J. veiksmų, todėl jis privalo ją atlyginti (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgus į tai, iš kaltinamojo priteistina 115,13 Eur turtinės žalos nukentėjusiajam.
Sprendžiant neturtinės žalos klausimą ir jos dydį taikytina CK 6.250 straipsnio 2 dalis. Pagal jį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai dėl sužalojimo, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam V. R. padarytas nesunkus sužalojimas, jis patyrė fizinį skausmą, kurį junta ir po įvykio, jam diagnozuotas sausgyslių plyšimas, rekomenduota operacija, ilgą laiką gydosi medikamentais, dėl nustatyto sužalojimo turėjo nepatogumų, išgyvena dėl ateities. Įvertinus tai, spręstina, kad esant šioms aplinkybėms, nukentėjęs pagrįstai tvirtina, jog patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė nepatogumais, išgyvenimais ir fiziniu skausmu, todėl ji priteistina (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).
CK 6.250 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kaltinamasis pasikėsino į vieną iš svarbiausių įstatymo ginamų vertybių – asmens sveikatą, sveikata sutrikdyta tyčiniais kaltinamojo veiksmais, dėl sveikatos sutrikdymo nukentėjęs patyrė fizinį skausmą, turėjo nepatogumų vykstant į gydymo įstaigas, fizinį skausmą patiria iki šiol, nors po įvykio praėjo beveik metai laiko, tam, kad būtų pašalintos nusikalstamos veikos pasekmės jam rekomenduota operacija. Nukentėjęs yra ūkininkas, dėl nuolat juntamo stipraus skausmo negali atlikti visų būtinų ūkyje darbų, pasirūpinti savimi, dėl ko išgyvena ir patiria nepatogumus, nes tuos darbus turi atlikti žmona. Nukentėjusiojo parodymai ir pateiktos Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulių paraiškos pakankamos pripažinti įrodytu, kad dėl nuolat patiriamo skausmo, negalėjimo atlikti visų ūkyje būtinų darbų, nukentėjęs sumažino dirbamos žemės plotus, kas apsprendžia jo pajamų sumažėjimą, nors turi finansinių įsipareigojimų dėl įsigyto traktoriaus, dėl ko išgyvena, nes esant traumuotai rankai bijo dėl ateities, todėl patiria ilgai trunkančius dvasinius išgyvenimus ir nuolatinį fizinį skausmą.
Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, net ir esant tiems patiems nusikalstamos veikos padariniams, paprastai būna skirtingas. Asmenims, patyrusiems nesunkius sveikatos sutrikdymus, priklausomai nuo faktinių aplinkybių, priteisiama nuo 500 Eur iki 25 000 Eur dydžio neturtinė žala (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 27 d. nutartis Nr. 2K-181/2012, 2012 m. gegužės 8 d. nutartis Nr. 2K-252/2012, 2012 m. birželio 12 d. nutartis Nr. 2K-331/2012, 2013 m. kovo 5 d. nutartis Nr. 2K-133/2012, 2013 m. birželio 11 d. nutartis Nr. 2K-266/2013, 2014 m. sausio 21 d. nutartis Nr. 2K-5/2014, 2017 m. vasario 14 d. nutartis Nr. 2K-24-895/2017, 2017 m. lapkričio 7 d. nutartis Nr. 2K-139-895/2017).
Siekiant užtikrinti protingą priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgus į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, aukščiau aptartas sužalojimą, jo pasekmes ir nukentėjusiojo patiriamus išgyvenimus apibudinančias aplinkybes, nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką, nukentėjusiajam priteistina jo prašoma neturtinė žala, nes jos dydis atitinka aukščiau aptartus jo išgyvenimus ir nepatogumus, baimę dėl ateities, fizinį skausmą bei finansinių galimybių sumažėjimą.
Tenkinus civilinius ieškinius bei pritus turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant civilinių ieškovų reikalavimams ją priteisti, priteistinos ir procesines palūkanas, nustatytos CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis Nr. 2K-P-75-788/2019).
IV. Dėl advokato darbo apmokėjimo
Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Nukentėjusiajam atstovavo advokatė Lina Gervelienė (t. 1, b. l. 91; t. 2, b. l. 128). Jos atstovavimo išlaidos – 1 150 Eur (450 Eur ikiteisminio tyrimo metu ir 700 Eur teisminio nagrinėjimo metu), kurias prašoma priteisti. Išlaidos pagrįstos sąskaitomis, kvitais ir mokėjimo nurodymu (t. 1, b. l. 117; t. 2, b. l. 136–137, 167), o įvertinus tai, kad advokatė teikė teisinę pagalbą ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, teikė ieškinį, susipažino su bylos medžiaga, dalyvavo trejuose teisiamuosiuose posėdžiuose, šios išlaidos pagrįstos ir priteistinos iš kaltinamojo.
V. Dėl kardomosios priemonės, procesinių prievartos priemonių ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 28–30), panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus (BPK 139 straipsnio 1 dalis).
Alytaus apylinkės teismo 2021 m. balandžio 9 d. nutartimi taikytas laikinas dalinis nuosavybės teisės apribojimas V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) turtui – keleiviniam automobiliui ,,Magyar Suzuki“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), bei 0,4900 ha žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant šiuo turtu disponuoti ir jį valdyti, paliktinas galioti iki nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio priteisimo visiško įvykdymo.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dvi kompiuterinės laikmenos (t. 2, priedas Nr. 1, Nr.2), saugotini byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301, 302, 303, 304, 305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
V. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje ir nubausti jį laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui, įpareigojant jį dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Į bausmės laiką įskaityti laiką, V. J. išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2020 m. liepos 17 d. iki 2020 m. liepos 18 d. (vieną parą).
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Priteisti iš V. J. 209,37 Eur (du šimtus devynis eurus 37 centus) gydymo išlaidų ir penkis procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo Vilniaus teritorinei ligonių kasai, sumokant juos Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (į. k. 191351679), į sąskaitą LT217300010002484333 (AB ,,Swedbank“), mokėjimo paskirtyje nurodant vardą ir pavardę asmens, už kurio gydymą yra mokama.
Priteisti iš V. J. V. R.115,13 Eur (vieną šimtą penkiolika eurų 13 centų) turtinės ir 5 000 Eur (penkis tūkstančius eurų) neturtinės žalos bei penkis procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (5 115,13 Eur) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
Priteisti iš V. J. 1 150 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą penkiasdešimt eurų) V. R. advokatui turėtoms išlaidoms atlyginti.
Alytaus apylinkės teismo 2021 m. balandžio 9 d. nutartimi taikytą laikiną dalinį nuosavybės teisės apribojimą V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) turtui – keleiviniam automobiliui ,,Magyar Suzuki“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), bei 0,4900 ha žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant šiuo turtu disponuoti ir jį valdyti, palikti galioti iki nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio priteisimo visiško įvykdymo.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dvi kompiuterines laikmenas (t. 2, priedas Nr. 1, Nr.2), saugoti byloje.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.