Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens R. G. atskirąjį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutarties, kuria nustatyta skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Raštiškuose paaiškinimuose dėl atskirojo skundo (113–114 b. l.) pareiškėjas S. V. prašo Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą, o R. G. atskirąjį skundą atmesti.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 338, 320 str. 1 d.), t.y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, jeigu nenustato LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytų nutarties negaliojimo pagrindų. Apskųstos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik pagal atskirojo skundo argumentus, neišplečiant skundo argumentų sąrašo, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 338, 329 str.).

Vykdymo proceso normos numato galimybę išieškojimą iš fizinių asmenų nukreipti į asmeninį turtą, dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat dalį jungtinėje nuosavybėje (LR CPK 666 str. 1 d.). Tuo atveju, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo (LR CPK 667 str. 1 d.). Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi (CPK 667 str. 2 d.). Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 str. 3 d.). Nagrinėjamos bylos atveju antstolis V. D., vykdydamas Telšių rajono 3-ojo notarų biuro 2011 m. gruodžio 23 d. išduotą vykdomąjį įrašą dėl 140 000 Lt skolos iš skolininko E. G. išieškojimo išieškotojo S. V. naudai, nustatė, kad skolininkas turi nepakankamai asmeninio turto, į kurį būtų gali nukreiptas išieškojimas, todėl 2012-12-04 raštu pasiūlė pareiškėjui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo (v. b., 44 b. l.). Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą jį tenkino ir nustatė, kad E. G. priklauso ½ dalis sutuoktinės R. G. darbo užmokesčio ir kitų pajamų. Teismas nurodė, kad šiuo atveju prievolė, pagal kurią vykdomas išieškojimas, atsirado iki vedybų sutarties sudarymo, suinteresuoti asmenys duomenų apie jos įregistravimą viešame registre nepateikė, vedybų sutartis sudaryta jau pradėjus priverstinį išieškojimą, nustačius, kad skolininkas neturi turto, į kurį galima nukreipti išieškojimą. Teismas taip pat konstatavo, kad suinteresuotų asmenų E. G. ir R. G. povedybinės sutarties sąlygos, kuriomis susitarta dėl areštuoto turto - pajamų teisinio statuso pakeitimo, yra niekinės ir negalioja, todėl šiomis sutarties sąlygomis suinteresuoti asmenys gintis nuo jiems pareikšto pareiškimo šiuo atveju negali. Suinteresuotas asmuo R. G. atskiruoju skundu ginčija teismo nutartį, reikalaudama nustatyti, kad E. G. priklauso R. G. 1/2 darbo užmokesčio ir kitų pajamų, gautų ne asmeninės nuosavybės teise iki 2013-02-11 (iki Vedybų sutarties sudarymo), o R. G. – ½ sutuoktinio E. G. pajamų ne asmeninės nuosavybės teise iki 2013-02-11, o taip pat nustatyti, kad visos gautos pajamos po 2013 m. vasario 11 d. yra to sutuoktinio asmeninės pajamos, kuris šias pajamas yra gavęs. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, suinteresuoto asmens R. G. atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad atskirajame skunde išdėstyti argumentai sudaro pagrindą tenkinti atskirąjį skundą.

Pagal CK 3.88 str. 1 d. 5 p. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikomos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). LR CK 3.83 str. 1 d. įtvirtinta, jog sutuoktiniai, sudarydami vedybų sutartį, turi teisę savo nuožiūra nustatyti savo turto teisinį režimą. Vedybų sutartis gali būti sudaryta iki santuokos įregistravimo (ikivedybinė sutartis) arba bet kuriuo metu po santuokos įregistravimo (povedybinė sutartis) (LR CK 3.102 str. 1 d.). Povedybinė sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo, jei sutartyje nenustatyta kitaip (CK 3.102 str. 2 d.). Nagrinėjamos bylos atveju E. G. ir R. G. santuoka registruota 1985-08-23, 2013 m. vasario 11 d. sutuoktiniai sudarė Vedybinę sutartį (t. y. Povedybinę sutartį). Iš povedybinės sutarties turinio matyti, kad šia sutartimi sutuoktiniai pakeitė jų turto teisinį rėžimą, nustatydami, kad indėliai bankuose, piniginės lėšos bankinėse sąskaitose, piniginės lėšos, gautos pardavus ar kitaip perleidus asmeninės nuosavybės teise kiekvienam iš sutuoktinių priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei kiekvieno iš sutuoktinio gautos pajamos iš profesinės veiklos ar kitos veiklos, pensijos, gautas avansas, gautos dovanos iki santuokos sudarymo ir santuokos metu iki šios vedybinės sutarties sudarymo yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (Sutarties 2 p.). Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas S. V. ginčija E. G. ir R. G. 2013-02-11 sudarytą povedybinę sutartį, todėl 2013-12-09 prašymu S. V. atstovas advokatas S. Č. prašė sustabdyti šią civilinę bylą (90 b. l.). Iš teismų informacinės sistemos Liteko matyti, kad Telšių rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-110-187/2014 pagal ieškovo S. V. ieškinį atsakovams E. G. ir R. G., tretiesiems asmenims notarei G. D. ir antstoliui V. D. dėl vedybinės sutarties pripažinimo negaliojančia. Teismo posėdis šioje byloje paskirtas 2014-03-14 10 val. Nors pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo advokato prašymą sustabdyti civilinę bylą nurodė, kad nėra privalomų civilinės bylos sustabdymo pagrindų, tačiau apeliacinės instancijos teismas mano, jog civilinėje byloje Nr. 2-110-187/2014 nustatytos aplinkybės ir priimtas teismo sprendimas gali turėti įtakos teisingam šios bylos išnagrinėjimui, todėl buvo tikslinga šią civilinę bylą sustabdyti.

E. G. ir R. G. V. sutarties baigiamosiose nuostatose 2 punkte numatyta, jog vedybinė sutartis ir jos pakeitimai prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudoti tik tada, jeigu sutartis ir jos pakeitimai buvo įregistruoti vedybų sutarčių registre. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ar suinteresuotų asmenų vedybinė sutartis yra įregistruota Centrinės hipotekos įstaigos Vedybų sutarčių registre, vien tik konstatuodamas, jog suinteresuoti asmenys apie šios sutarties įregistravimą duomenų nepateikė.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai Vedybinės sutarties sąlygas, kuriomis susitarta dėl pajamų teisinio statuso pakeitimo, pripažino niekine. Pripažintina, kad tokio reikalavimo pareiškėjas nereiškė, todėl laikytina, kad teismas, spręsdamas skolininko dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo klausimą, išėjo už ieškinio ribų. Tokį reikalavimą pareiškėjas pareiškė atskiroje civilinėje byloje Nr. 2-110-187/2014, teismas šioje byloje įvertins šalių įrodymus ir priims sprendimą, konstatuodamas ar šalių Vedybinė sutartis yra galiojanti ar ne, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo reikalo nagrinėti šį klausimą.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka ir su atskirojo skundo argumentu, kad asmeninėmis E. G. pajamomis negalėjo būti pripažįstamos tos pajamos, kurias R. G. gavo po vedybinės sutarties pasirašymo.

Pagal CK trečiosios knygos III dalies VII skyriaus nuostatas, reglamentuojančias sutuoktinių civilinę atsakomybę pagal turtines prievoles, galimos įvairios sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal turtines prievoles modifikacijos. Tik nustačius prievolės pobūdį ir jos atsiradimo pagrindą, galima nustatyti, kas yra atsakomybės subjektai pagal prievolę – vienas ar abu sutuoktiniai. Tai ir nulemia išieškojimo nukreipimą į skirtingo teisinio režimo turtą: į vieno sutuoktinio asmeninį turtą, į jo dalį bendrame sutuoktinių turte ar į bendrą sutuoktinių turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis c. b. Nr. 3K-7-149/2008)

Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad išieškojimas iš E. G. priverstine tvarka yra vykdomas paprastojo neprotestuotino vekselio pagrindu išduotu notaro G. P. vykdomuoju įrašu dėl 140 000 Lt skolos. Nei iš paprastojo neprotestuotino vekselio, nei iš notaro vykdomojo įrašo neaišku kokiu pagrindu yra atsiradusi 140 000 Lt skola, kokiam tikslui buvo panaudotos šios piniginės lėšos – asmeninėms E. G. ar jo šeimos reikmėms. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad išieškojimas yra vykdomas pagal asmenines skolininko E. G. prievoles vien todėl, kad vykdomajame rašte skolininku nurodytas tik E. G. ir nėra jokių duomenų, kad skolininko sutuoktinė yra solidari skolininkė. Bylos duomenys patvirtina, jog pagal vykdomąjį įrašą išieškoma skola gali būti ir ne asmeninė E. G. prievolė, nes pagal paprastą neprotestuotiną vekselį 140 000 Lt suma buvo suteikta 2011-11-01, E. G. ir R. G. esant santuokoje, ir dar nepasirašius Vedybinės sutarties (2013-02-11). LR CK 3.109 straipsnis numato kokios prievolės yra vykdomos iš bendro sutuoktinių turto. Todėl teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, turėtų išsiaiškinti ar išieškoma skola yra asmeninė E. G. skola ir yra išieškoma iš jo asmeninio turto, ar pagal šią prievolę yra atsakingi abu sutuoktiniai.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo Išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. vasario 15 d. nutartyje (c. b. Nr. 3K-7-149/2008) nurodė, kad vien turto režimo (statuso) nustatymas povedybinėje sutartyje savaime nepaneigia kreditoriaus išieškojimo teisės pagal sutuoktinių prievolę, atsiradusią iki povedybinės sutarties sudarymo. Susitarimas dėl sutuoktinių gautinų pajamų teisinio režimo neapriboja sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal iki tokio susitarimo santuokos metu atsiradusias prievoles, kurios vykdomos iš bendro sutuoktinio turto. Atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką šiuo klausimu konstatuotina, kad sutuoktinių turtas bei pajamos, gautos iš darbinės veiklos iki Vedybų sutarties sudarymo priklauso abiems sutuoktiniams ir yra bendroji sutuoktinių nuosavybė. Sudarius Vedybų sutartį, keičiamas turto teisinis režimas pagal Vedybų sutarties sąlygas. Todėl esant sudarytai ir nenuginčytai 2013-02-11 E. G. ir R. G. povedybinei sutarčiai, nustatančiai, kad R. G. lėšos ir pajamos, gautos po 2013-02-11 (Povedybinės sutarties sudarymo) yra jos asmeninė nuosavybė, nėra pagrindo E. G. prievolių išieškojimą vykdyti iš asmeninio R. G. turto. Tad skolininko E. G. bendras su R. G. turtas yra tik jo sutuoktinės R. G. darbo užmokestis ar kitos jam prilygintos pajamos, kurias ji gavo iki 2013-02-11. Lėšos, darbo užmokestis ar jam prilygintos pajamos, kurias R. G. gavo po 2013-02-11 yra asmeninė jos nuosavybė (Vilniaus apygardos teismo 2013-07-12 nutartis c. b. Nr.2S-1225-450/2013, Vilniaus apygardos teismo 2013-10-17 nutartis c. b. Nr. 2S-1667-160/2013).

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė procesinės ir materialinės teisės pažeidimų, pirmosios instancijos teismo nutartis laikytina neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikinama ir klausimas perduodamas nagrinėti teismui iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį panaikinti ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.