- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-27
- Bylos Nr.
- 2S-601-425/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-32-3-00433-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimantas Misiūnas
- Skolininkas
- S. K.
- Kreditorius
- E. K.
- Kategorijos
- 2.6.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininko S. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-7089-1056/2021, kuria atmestas antstolės I. E. prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo vykdymo procese tarp išieškotojos E. K. ir skolininko S. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. 2021 m. rugpjūčio 13 d. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmuose buvo gautas antstolės I. E. prašymas, kuriuo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 595 straipsnio pagrindu buvo prašoma patvirtinti 2021 m. rugpjūčio 6 d. sudarytą taikos sutartį tarp išieškotojos E. K. ir skolininko S. K..
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
2. Skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi teismas antstolės I. E. prašymą dėl taikos sutarties sudarymo atmetė; taip pat išaiškino pareiškėjams, kad teismo atsisakymas patvirtinti taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka neatima iš jų teisės, pasikeitus aplinkybėms ar pašalinus priežastis, dėl kurių taikos sutartį tvirtinti buvo atsisakyta, pakartotinai kreiptis į teismą dėl taikos sutarties patvirtinimo.
3. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad iš vykdomosios bylos nustatyta, jog pateiktoje tvirtinti taikos sutartyje nurodomi žemės sklypai yra areštuoti antstolės I. E. nuo 2019 m. spalio 1 d. ir antstolio R. K. nuo 2020 m. birželio 9 d., kad taikos sutartyje minėto turto areštas yra įregistruotas Turto arešto aktų registre.
4. Šiuo atveju iš Nekilnojamo turto registro duomenų bazės išrašų nustatyta, kad tiek antstolė I. E. nuo 2019 m. spalio 1 d., tiek antstolis R. K. nuo 2020 m. birželio 9 d. yra apriboję skolininko S. K. disponavimo teisę taikos sutartyje minimiems sklypams, todėl darytina išvada, kad skolininkas, neturėdamas asmens, kurio naudai taikytas turto areštas sutikimo, perleisdamas žemės sklypus kito asmens nuosavybėn taikos sutartimi, pažeidė imperatyvų įstatyminį draudimą disponuoti jam priklausančiu turtu galiojant turto areštui.
5. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad pateikta taikos sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, todėl ją atsisakoma tvirtinti (CK 6.983 straipsnis, CPK 42 straipsnio 2 dalis).
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu skolininkas S. K. prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir priimti naują procesinį sprendimą – patvirtinti pateiktą taikos sutartį.
6.1. Nurodo, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, iš nutarties teksto nesuprantama, kokios aplinkybės prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, taip pat kokiais veiksmais šalys gali ištaisyti nutartyje nurodytus trūkumus, sukliudžiusius patvirtinti taikos sutartį.
6.2. Pabrėžia, jog iš nutarties turinio galima vertinti, kad teismas mano, jog pirmos eilės ir trečios eilės išieškojimo tenkinimas yra lygiagretus, tačiau toks vertinimas prieštarauja įstatymu nustatytai tvarkai bei nepilnamečių vaikų interesams. Šiuo atveju galiojantys teisės aktai nustato, kad trečios eilės išieškotojo reikalavimai gali būti tenkinami tik visiškai patenkinus pirmesnės eilės išieškotojų reikalavimus.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolė I. E. prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir patvirtinti pateiktą taikos sutartį.
7.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Šiuo atveju mediacijos proceso metu buvo sudaryta taikos sutartis tarp išieškotojos E. K. ir skolininko S. K. dėl vaikų išlaikymo formos, atsižvelgiant į vaikų interesus. Sudaryta taikos sutartis neprieštarauja vaikų interesams, o jos nepatvirtinimas gali padaryti didelę žalą vaikų interesams. Be to, trečios eilės kreditorių interesai gali būti tenkinami tik pilnai patenkinus pirmesnės eilės kreditorių interesus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas prašymas patvirtinti taikos sutartį vykdymo procese. Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų bei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
9. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismui buvo pateikta tvirtinti vykdymo proceso metu sudaryta taikos sutartis tarp skolininko S. K. ir kreditorės E. K.. Pagal šią taikos sutartį šalys susitarė, kad trijų vaikų išlaikymą S. K. teikia natūra, perduodant dukroms lygiomis dalimis S. K. priklausančių ½ dalį žemės sklypų nuosavybės teisę, o būtent – ½ žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kurio vertė pagal antstolės I. E. 2021-07-15 patvarkymą dėl turto įkainojimo yra 11200,00 Eur bei ½ žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kurio vertė pagal antstolės I. E. 2021-07-15 patvarkymą dėl turto įkainojimo yra 11100,00 Eur.
10. Tačiau, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, vykdomosios bylos duomenys rodo, kad taikos sutartyje minimi žemės sklypai yra areštuoti antstolės I. E. nuo 2019 m. spalio 1 d. ir antstolio R. K. nuo 2020 m. birželio 9 d. Taikos sutartyje minėto turto areštas yra įregistruotas Turto arešto aktų registre. CPK 675 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skolininko turto areštu priverstinai laikinai apribojamos ar uždraudžiamos nuosavybės į jo turtą teisės arba šios teisės atskiros sudėtinės dalys (valdymas, naudojimas, disponavimas). Šiuo atveju iš Nekilnojamo turto registro duomenų bazės išrašų nustatyta, kad tiek antstolė I. E. nuo 2019 m. spalio 1 d., tiek antstolis R. K. nuo 2020 m. birželio 9 d. yra apriboję skolininko S. K. disponavimo teisę taikos sutartyje minimiems sklypams.
11. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikta jokių duomenų, leidžiančių spręsti, kad antstolio R. K. nuo 2020 m. birželio 9 d. taikytas areštas aptariamiems žemės sklypams yra panaikintas. Suinteresuotiems asmenims tvirtinant, jog antstolio R. K. areštas yra taikytas ne pirmos eilės kreditoriui, šios aplinkybės iš esmės nedaro įtakos skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, kadangi net ir esant paskesnės eilės kreditoriui, turto arešto taikymo faktas bei iš to kylantys disponavimo bei valdymo apribojimai nėra paneigiami, juo labiau, kad areštas buvo taikytas ne antstolės I. E., o visiškai kito antstolio, dėl kurio informavimo ar kreipimosi į jį dėl areštuotino turto pakeitimo kitu skolininko turtu byloje jokių duomenų nebuvo pateikta.
12. Taigi, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog tokia susiklosčiusi situacija, kai skolininkas, neturėdamas asmens, kurio naudai taikytas turto areštas sutikimo, siekia perleisti žemės sklypus kito asmens nuosavybėn taikos sutartimi, pažeidžia imperatyvų įstatyminį draudimą disponuoti jam priklausančiu turtu galiojant jo areštui.
13. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis), nutartį naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
14. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo motyvus, atskirojo skundo argumentus, o taip pat vykdymo proceso nuostatų imperatyvų pobūdį, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias taikos sutarties patvirtiną vykdymo proceso metu esant galiojančiam papildomam turto areštui, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.