Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2009-10-10 · Byla Nr. 2KT-63

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-10-10
Bylos Nr.
2KT-63
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Garnelienė
Ieškovas
D. J.
Kategorijos
  • 93.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 94.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 98.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2KT-63/2009Procesinio sprendimo kategorijos 93.2.6; 94.4; 98.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTIS2009 m. spalio 12 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkė Laima Garnelienė, l. e. teismo pirmininko pareigas, susipažinusi su trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, J. M. prašymu dėl Kauno apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-72-343/2009, iškeltos pagal ieškovės D. J. individualios įmonės „Asaga” ieškinį atsakovams antstolei D. K., I. M., S. M., antstolei V. K., J. B., V. S., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, AB bankui „Hansabankas”, AB bankui „Snoras”, UAB „BTA draudimas”, Alytaus apskrities VMI, VSDFV Alytaus skyriui, Alytaus rajono 1-ojo notarų biuro notarei B. Z., J. M., R. S. dėl turto pardavimo iš varžytynių aktų pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, perdavimo nagrinėti kitam teismui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme gautas trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, J. M. prašymas dėl Kauno apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-72-343/2009, iškeltos pagal ieškovės D. J. individualios įmonės „Asaga” ieškinį atsakovams antstolei D. K., I. M., S. M., antstolei V. K., J. B., V. S., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, AB bankui „Hansabankas”, AB bankui „Snoras”, UAB „BTA draudimas”, Alytaus apskrities VMI, VSDFV Alytaus skyriui, Alytaus rajono 1-ojo notarų biuro notarei B. Z., J. M., R. S. dėl turto pardavimo iš varžytynių aktų pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, perdavimo nagrinėti kitam teismui. Prašyme nurodoma, kad Kauno apygardos teismo teisėja R. P. šią bylą nagrinėja trejus su puse metų. J. M. pažymi, kad 2009 m. rugpjūčio 27 d. protokoline nutartimi jis buvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Susipažinęs su byloje esančia medžiaga, pastebėjo, jog bylą nagrinėjančiai teisėjai dalyvaujantys byloje asmenys ne kartą reiškė nušalinimo pareiškimus. Teisėjos nušalinimo motyvai – ieškovei atstovaujanti advokatė R. U. ir bylą nagrinėjantis teisėja kartu studijavo teisę vienoje grupėje, iki šiol artimai bendrauja. Kai teisėjos R. P. nagrinėjamoje byloje vienos iš šalių atstovė yra R. U., nepagrįstai ribojamos kitos šalies procesinės teisės. Be to, J. M. prašyme nurodo, kad dešimt metų dirbo Alytaus rajono apylinkės teismo pirmininku, asmeniškai pažįsta visus Kauno apygardos teisme dirbančius teisėjus, tarp jų ir bylą nagrinėjančią teisėją. Mano, jog tik perdavus bylą nagrinėti kitam teismui, bus užtikrinta teisė į nešališką teismą, o byla bus išnagrinėta operatyviau.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl bylos perdavimo tenkintinas.

Procesas bus tinkamas tik tuomet, kai bylą (ieškinį, prašymą) išnagrinės pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir nešališkas teismas, kuris yra teisėtos sudėties (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29, 109, 117 str.). Asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti pagrįstų abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarimas). Prielaidos, galinčios sukelti pagrįstų abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo, turi būti šalinamos.

Teismų praktikoje pažymėta, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui (teismui) nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 6 d. nutartis civ. byloje A. S. v. B. B., bylos Nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis civ. byloje J. A. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-279/2003; Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis byloje Nr.2KT-32/2009). Tuo atveju, jeigu byloje esančios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog bylą nagrinėjantis teisėjas (teismas) gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo, teisėjas (teismas) turi nusišalinti nuo tolesnio bylos nagrinėjimo (CPK 65, 71 str.) arba dalyvaujantys byloje asmenys gali jam pareikšti nušalinimą (CPK 66, 68 str.).

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, prareiškimo Nr. 154). Objektyvusis teisėjo nešališkumas yra bet kokių prielaidų, sukeliančių abejonių dėl nešališkumo, nebuvimas. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti išvadą, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimą, priimtą byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, priimtą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01).

Sprendžiant dėl Kauno apygardos teismo objektyvaus nešališkumo, reikšminga aplinkybė, kad bylą nagrinėjantis teismas 2009 m. rugpjūčio 27 d. protokoline nutartimi trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, į bylą įtraukė J. M.. Nuo 1984 iki 1987 m. J. M. dirbo Prienų rajono apylinkės teismo teisėju, 1987 m. - 1997 m. - Alytaus rajono apylinkės teismo teisėju, nuo 1997 m. iki 2007 m. J. M. ėjo Alytaus rajono apylinkės teismo pirmininko pareigas, o nuo 2008 m. gruodžio mėnesio užima Alytaus rajono apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo pareigas. Kauno apygardos teismas vykdo Alytaus rajono apylinkės teismo administracinės veiklos, taip pat procesinės veiklos kontrolę. Kai dalyvaujančiu byloje asmeniu patraukiamas teisėjas, daugiau kaip dvidešimt metų dirbantis šį darbą ir dešimt metų dirbęs teismo, kurio administracinės ir procesinės veiklos kontrolę vykdo bylą nagrinėjantis teismas, vadovu, objektyviam stebėtojui gali kilti abejonių dėl bylą nagrinėjančio teismo galimo nešališkumo trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, J. M. atžvilgiu (CPK 66 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 28 d. nutartis civ. byloje A. V. K. v. R. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-590/2006, 2007 m. spalio 9 d. nutartis civ. byloje UAB „Abplanalp Engineering“ v. UAB „Transtira“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-389/2007; Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. rugsėjo 12 d. nutartis byloje Nr. 2KT-54/2008; 2009 m. vasario 6 d. nutartis byloje Nr. 2KT-6/2009; 2009 m. gegužės 5 d. nutartis byloje Nr. 2KT-32/2009).

Vien tik aplinkybė, kad bylą nagrinėjanti Kauno apygardos teismo teisėja R. P. ir ieškovei atstovaujanti advokatė R. U. iš tiesų kartu studijavo teisę ir iki šiol artimai bendrauja, nesudaro pagrindo abejoti bylą nagrinėjančio teismo nešališkumu. Tačiau, kaip minėta, į bylą įtraukus J. M., atsiranda pagrįstų abejonių ne tik dėl bylą nagrinėjančios teisėjos, bet ir dėl teismo nešališkumo. Taip pat pastebėtina, kad tarp kai kurių dalyvaujančių byloje asmenų ir bylą nagrinėjančios teisėjos susiklostė konfliktiški santykiai. Atsakovai I. M. ir V. S. ne kartą reiškė nušalinimo pareiškimus teisėjai, tačiau 2008 m. spalio 31 d., 2008 m. lapkričio 31 d., 2009 m. kovo 27 d., 2009 m. gegužės 8 d. nutartimis šie pareiškimai atmesti kaip nepagrįsti. Ši aplinkybė, nors ir neturi reikšmės sprendžiant dėl Kauno apygardos teismo nušalinimo, tačiau sudaro pagrindą manyti, kad bylos nagrinėjimas dėl teisėjos R. P. ir kai kurių dalyvaujančių byloje asmenų konfliktiškų santykių ir toliau gali užtrukti. Bylos perdavimas nagrinėti kitam teismui neturėtų užvilkinti ir taip nepagrįstai ilgai užtrukusio bylos nagrinėjimo (CPK 7 str.).

Siekiant pašalinti bet kokias abejones dėl Kauno apygardos teismo galimo šališkumo byloje bei atsižvelgiant į teismų darbo krūvį, yra pagrindas civilinę bylą Nr. 2-72-343/2009 perduoti nagrinėti Panevėžio apygardos teismui (CPK 3 str. 1 d., 3 str. 6 d. ir 35 str. 4 d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 3 straipsnio 6 dalimi ir 35 straipsnio ketvirtąja dalimi, l. e. Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko pareigas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. 2-72-343/2009, iškeltą pagal ieškovės D. J. individualios įmonės „Asaga” ieškinį atsakovams antstolei D. K., I. M., S. M., antstolei V. K., J. B., V. S., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, AB bankui „Hansabankas”, AB bankui „Snoras”, UAB „BTA draudimas”, Alytaus apskrities VMI, VSDFV Alytaus skyriui, Alytaus rajono 1-ojo notarų biuro notarei B. Z., J. M., R. S. dėl turto pardavimo iš varžytynių aktų pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, perduoti nagrinėti Panevėžio apygardos teismui.

L. e. teismo pirmininko pareigas Laima Garnelienė