Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorei L. M. – V.,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis E. P. 2019 m. balandžio 6 d. apie 22.00-22.20 val., keliu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) kaimo iki (duomenys neskelbtini) kaimo, tyčia, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – tėvui E. P. priklausantį automobilį Ford Fiesta, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatyta daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas (kraujyje rasta 2,10 promilės etilo alkoholio).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. spalio 30 d. kaltinamasis nurodė (2 t., b. l. 9-10), kad dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo jis kaltę pripažįsta visiškai. Paaiškino, kad 2019 m. balandžio 6 d. tėvui E. P. priklausančiu automobiliu Ford Fiesta kartu su pažįstamais R. A. ir M. Š. nuvyko į (duomenys neskelbtini) kaimą, į ten vykusį pirtelėje vakarėlį. Vakarėlio metu išgėrė alkoholio. Kiek išgėrė, neprisimena. Kurią valandą negali pasakyti, bet sutinka, kad tai galėjo būti apie 22 val., jis sugalvojo išvykti iš pirtelės ir važiuoti namo. Suprato, kad yra vartojęs alkoholio, tačiau jam atrodė, kad jaučiasi pakankamai blaivus, todėl ir nusprendė važiuoti namo. Kartu su juo važiavo R. A. ir M. Š.. Važiuojant keliu link (duomenys neskelbtini) kaime įvyko avarija, kurios metu jis buvo sužalotas. Po įvykusio eismo įvykio, kiek atsimena, policijos pareigūnai nustatė jam girtumą. Koks jis buvo negali tiksliai pasakyti, bet sutinka, kad buvo toks, kokį nustatė. Po to, dėl sužalojimo buvo pristatytas į Kauno klinikas. Ten jam buvo paimtas kraujas dėl girtumo nustatymo. Sutinka, kad jo kraujyje galėjo būti 2,1 promilės etilo alkoholio. Dėl padarytos šios nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi, tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką pakanka nustatyti bent vieną iš aptariamo straipsnio dalyje nurodytų alternatyvių požymių. Asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sąlygų visuma, kurioms esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, kuris yra teismo teisė, bet ne pareiga. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyse esančias sąlygas.

Bylos duomenimis prašoma skirti laiduotoja S. P., kaltinamojo motina, dirba (1 t., b. l. 137), ji darbdavio charakterizuojama teigiamai (2 t., b. l. 17), praeityje neteista (1 t., b. l. 141, 2 t., b. l. 41). Nors prašyme dėl laidavimo nurodė, kad nebausta, teismo posėdyje pripažino buvus jos atžvilgiu taikytų administracinio poveikio priemonių, administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus patvirtina, kad S. P. praeityje du kartus bausta administracine tvarka, už tai, kad viršijo leistiną greitį ir už tai, kad vairavo transporto priemonę, kuriai neatlikta privalomoji techninė apžiūra (1 t., b. l. 138-139, 2 t., b. l. 42-43), ji paskirtas baudas sumokėjusi (1 t., b. l. 140), Prienų rajono Psichikos sveikatos centre psichiatro ir narkologo įskaitose neįrašyta (2 t., b. l. 40).

Bylos duomenimis nustatyta, kad E. P. psichiatro-narkologo įskaitoje neįrašytas (1 t., b. l. 194), nuo 2019 m. birželio 14 d. dirba (1 t., b. l. 181). Bylos duomenimis kaltinamasis anksčiau neteistas, tačiau jo atžvilgiu 2015 m. balandžio 20 d. priimtas Kauno apygardos prokuratūros nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą pagal BK 149 straipsnio 1 dalį (1 t., b. l. 182-183). 2019 m. rugsėjo 9 d. prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) atskirtas iš ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi ikiteisminio tyrimo metu pirminiais duomenimis nustatyta, jog eismo įvykio metu vienam nukentėjusiajam buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o automobilį E. P. vairavo neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,5 promilių girtumas, todėl išskyrus ikiteisminio tyrimo bylas ikiteisminis tyrimas dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos būtų atliktas greičiau ir išsamiau (1 t., b. l. 1). Kaip jau minėta, ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. gegužės 21 d. įtariamuoju apklaustas E. P. nurodė, kad kaltės nepripažįsta, nes jis neišvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kadangi jam važiuojant namo pamatė kaip būtent jo eismo juostoje priešpriešai atvažiuoja automobilis, dėl ko jis staigiai suko vairą į dešinę pusę, stabdyti dėl mažo atstumo nespėjo, todėl nepavyko išvengti susidūrimo. 2019 m. spalio 17 d. prokuroro nutarimu kaltinamojo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas pagal BK 281 straipsnio 2 dalį, dėl to, kad jis 2019 m. balandžio 6 d. apie 22.20 val. (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu namu, pažeisdamas Kelių eismo saugumo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo jam priklausantį automobilį Ford Fiesta, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, pažeisdamas Kelių eismo saugumo taisyklių 127 punkto reikalavimus, numatančius, kad vairuotojas privalo važiuoti pasirinkdamas saugų važiavimo greitį, atsižvelgdamas į važiavimo sąlygas, 119 punkto reikalavimus, numatančius, kad vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, t. y. nesilaikydamas visų nurodytų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, vairuodamas automobilį Ford Fiesta, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, dėl to nesuvaldė savo vairuojamo automobilio, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė toje eismo juostoje su priešpriešai atvažiuojančiu automobiliu Opel Vectra -C- Station Wagon, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu G. V., ir dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužaloti G. V., E. V., L. V., R. A., nutrauktas (1 t., b. l. 184-192). Šiuo atveju jo atžvilgiu priimtas pirmiau paminėtas nutarimas administracinio nužengimo byloje. Bylos duomenimis kaltinamasis praeityje baustas administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis 2019 m. spalio 22 d., būdamas neblaivus, padarė nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą, pagal ANK 428 straipsnio 6 dalį, dėl jo, kaip pėsčiojo, 2019 m. spalio 3 d. padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo, 2019 m. spalio 28 d. nutarimu pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį, 417 straipsnio 8 dalį, 423 straipsnio 1 bei 3 dalis, taip pat, dėl neblaivaus pasipriešinimo policijos pareigūnui. Kaltinamasis turi eilę galiojančių administracinių nuobaudų (2 t., b. l. 45-47). Be to, nors kaltinamasis ir prašoma skirti laiduotoja jo motina patikino teismą, kad E. P. priklausomybių neturi, geba savarankiškai tvarkytis, nepiktnaudžiauja alkoholiu, turi ketverių metų vairavimo stažą, jam blogą įtaką darė draugai, su kuriais ryšiai po šios nusikalstamos veikos nutraukti, iš jos pasimokė, daugiau alkoholio nevartoja, tačiau, bylos duomenimis, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad po 2019 m. balandžio 6 d. padarytos nusikalstamos veikos, dėl kurios nagrinėjama ši baudžiamoji byla, kaltinamasis E. P. 2019 m. spalio 22 d., būdamas neblaivus, padarė nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą, paskirta 15 Eur bauda ir 2020 m. vasario 2 d. vėl vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti, dėl ko jam paskirta 375 Eur bauda.

Teismas atkreipia dėmesį, kad laidavimo institutas baudžiamosiose bylose, kuriose asmenys buvo kaltinami pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį neturėtų tapti taisykle ir būti taikomas visais atvejais, kai asmuo formaliai atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas. Atsižvelgus į tai, kaip realiame gyvenime yra paplitęs šis reiškinys ir kokias sunkias pasekmes dažniausiai sukelia neblaivūs vairuojantys asmenys, tokio asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą turėtų būti taikomas tik išimtiniais atvejais, kad kaip galima labiau būtų atgrasyta galimybė sėstis už vairo esant neblaiviam.

Kasacinės instancijos teismo nutartyse ne kartą yra pažymėta, kad net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, Nr. 2K-445-489/2016, Nr. 2K-52-648/2017, Nr. 2K-132-699/2017).

Įvertinus aukščiau aptartus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis spręstina, kad kaltinamojo padaryta veika – vairavimas neblaiviam, kai jam nustatytas daugiau nei 1,5 promilių girtumas, nebuvo atsitiktinė, ką patvirtina tiek praeityje, tiek ir po nusikalstamos veikos padarymo kaltinamojo padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai, juo labiau, kad pirmosios apklausos metu kaltinamasis neigė sukėlęs eismo įvykį, greičiausiai siekdamas išvengti atsakomybės už savo veiksmus. Tokie kaltinamojo veiksmai rodo, kad jis nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų taisyklių bei įstatymų, jo elgesys kaskart darosi vis pavojingesnis bei šiurkštesnis kilusiomis pasekmėmis, todėl, esant pirmiau aptartų duomenų visetui, atsižvelgiant ir į tai, kad kaltinamasis tikino dėl šios nusikalstamos veikos padaręs išvadas ir pasimokęs, ką neginčijamai paneigia teismo nustatyti duomenys dėl naujai padarytų administracinių nusižengimų, tarp kurių ir vairavimas neturint teisės vairuoti, pagrindo manyti, jog ateityje E. P. laikysis įstatymų ir nenusikals, nėra, dėl ko nėra ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos, imperatyviai numatytos BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte. Kita vertus teismas vertina ir tai, kad kaltinamasis pagal amžių (dvidešimt septyneri metai) jau yra susiformavusi asmenybė, gebanti savarankiškai priimti sprendimus ir už juos atsakyti, socialinė branda ir turima gyvenimiška patirtis nepakeitė jo ydingo požiūrio į teisės saugomas vertybes, kas įgalina spręsti, kad iš anksčiau taikytų poveikių priemonių kaltinamasis nepasimokė, išvadų nepadarė, dėl ko pagrindo laidavimo instituto taikymui nėra ir dėl šių aplinkybių. Kita vertus, pagal byloje surinktus ir įvertintus biografinius ir kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, S. P. iki šiol teigiamos įtakos sūnui nepadarė, jo elgsenos nepakeitė ir sūnaus teigiama linkme prevenciškai neperauklėjo, todėl neįrodė teismui pasitikėjimo daryti teigiamą įtaką sūnui ateityje, dėl ko laidavimo institutas E. P. nagrinėjamu atveju ir dėl šių aplinkybių netaikytinas.

Dėl bausmės skyrimo

BK 54 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus.

Už nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įstatymas numato alternatyvias bausmes – baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki dvejų metų.

Kaltinamasis E. P. padarė tyčinį nusikaltimą, pagal pavojingumo laipsnį priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis vairavo transporto priemonę, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (2,10 promilių alkoholio). Įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones tiek esant neblaiviam, tiek ir neturinčiam tam specialiosios teisės asmeniui. Kaltinamasis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis, taigi, veikė tyčia. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, laipsnį, padarytas vienas nesunkus nusikaltimas, nusikaltimas baigtas, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, vertinant tai, jog BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda yra švelniausia bausmės rūšis, todėl siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų, tikslu pataisyti ir perauklėti nusikaltusį asmenį, atsižvelgiant į permainas bausmių politikoje alternatyvių laisvės suvaržymui bausmių aspektu bei ekonominiu pagrindimu, kaltinamajam, kaip jaunam, darbingo amžiaus asmeniui, dirbančiam ir turinčiam pastovų pajamų šaltinį, nesant papildomų išlaidų bei išlaikytinių, skirtina straipsnio, numatančio atsakomybę, už padarytą nusikalstamą veiką, straipsnio sankcijos ribose numatyta bausmės rūšis – bauda, kurios dydis įstatymo sankcijoje įtvirtintas nuo 50 iki 2000 MGL už nesunkų nusikaltimą, ir, kuri individualizuotina ir parinktina pirmiau aptartų aplinkybių kontekste.

Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo E. P. atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis, ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise

Prokurorė, vadovaujantis BK 68 straipsniu, prašo kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemonę trejiems metams. BK 68 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, jog teismas uždraudžia naudotis specialiosiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), kuri pasireiškia: sulaikymu asmenų nuo nusikalstamų veikų darymo, nusikalstamą veiką padariusių asmenų nubaudimu, atėmimu ar apribojimu galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, atlikusių bausmę asmenų paveikimu, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimu (BK 41 straipsnio 2 dalis). Nepritaikius kaltinamajam BK 68 straipsnio nuostatų, jo teisinė padėtis būtų palankesnė negu to asmens, iš kurio speciali teisė vairuoti transporto priemonę atimama už administracinio nusižengimo padarymą, t. y., kai kaltininkui taikoma švelnesnė už baudžiamąją atsakomybę atsakomybės rūšis. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, į kaltinamajam nustatytą vidutinį (2,10 promilių) girtumo laipsnį, vertinant ir tai, kad kaltinamasis po 2019 m. balandžio 6 d. padarytos nusikalstamos veikos padarymo 2020 m. vasario 2 d. vėl vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės jos vairuoti, dėl ko jam paskirta 375 Eur bauda (2 t., b. l. 45-49), nepaisant to, kad kaltinamasis E. P. teisės vairuoti transporto priemones nėra įgijęs (1 t., b. l. 177), tačiau šią baudžiamojo poveikio priemonę jam būtina taikyti siekiant apriboti E. P. galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas ir taip užtikrinti visuomenės saugumą ir teisingumo principo įgyvendinimą. Juo labiau, kad įstatymo leidėjas nustatė baudžiamąją atsakomybę neblaiviems transporto priemonių vairuotojams, kai jų kraujyje rasta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, taip siekiant didinti eismo saugumą, užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, kurių pasekmės dažnai būna skaudžios. Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (žr. pvz. Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 23 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-260-107/2010). Esant šioms aplinkybėms teismas mano, kad yra pagrindas E. P. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones trejų metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis).

Dėl transporto priemonės konfiskavimo

Be to, BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Skirtingai pagal BK 72 straipsnio 4 dalį numatytas neprivalomas nerūpestingų asmenų turto konfiskavimas, kuris gali būti taikomas tada, kai turto savininkas nežinojo, tačiau turėjo ir galėjo žinoti, kad kitiems asmenims perduotas turtas (pvz., paskolintas, išnuomotas, suteiktas laikinai pasinaudoti) gali būti panaudotas šio kodekso uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalis).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad automobilis Ford Fiesta, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas E. P., gimusio (duomenys neskelbtini), vardu (1 t., b. l. 120, 121). Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu E. P., kaltinamojo E. P. tėvas nurodė, kad sūnui E. P. neduodavo važinėti jam priklausančiu automobiliu, kadangi sūnus neturi vairuotojo pažymėjimo. 2019 m. balandžio 6 d., tuo metu, kai sūnus pasiėmė šį automobilį ir juo išvažiavo, jo namie nebuvo, todėl nieko nežinojo, kad sūnus pasiėmė jo automobilį. Vertinant tai, kad kaltinamasis automobilį Ford Fiesta valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo neblaivus, todėl spręstina, kad minėtas automobilis buvo panaudotas kaltinamajam darant nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, todėl pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone. Nors transporto priemonės savininkas nurodė, jog nežinojo apie daromą nusikalstamą veiką, tačiau kita vertus, bylos duomenimis spręstina, kad šeimoje buvo ne viena, o dvi transporto priemonės, kuriomis pagal poreikius be atskirų draudimų ar apribojimų galėjo naudotis visi šeimos nariai, taigi, aplinkybių, dėl kurių būtų netikslinga kaltinamojo tėvo E. P. vardu registruotos transporto priemonės ar jos vertės konfiskacija, nenustatyta. BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. VšĮ „Emprekis“ pažymoje apie vidutinę transporto priemonės kainą nurodyta, kad vidutinė tokios transporto priemonės kaina Lietuvoje yra 580 Eur su PVM, 479 Eur be PVM (1 t., b. l. 122), o bylos duomenimis transporto priemonės, patekusios į eismo įvykį ir grąžintos saugoti savininkui, fizinė būklė yra prasta, todėl šiuo atveju teismas sprendžia, kad išieškant iš E. P. konfiskuotino turto vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-222/2019, Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 29 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-219-658/2019), kuri nurodyta VšĮ „Emprekis“ pažymoje atitinkančią pinigų sumą - 479 Eur, neskaitant PVM, ką pripažįsta ir teismų formuojama praktika, būtų proporcinga, adekvati ir teisinga poveikio priemonė kaltinamajam, kuris nusikalstamą veiką padarė tyčia, neturėdamas teisės vairuoti ir būdamas neblaivus.

Dėl proceso išlaidų priteisimo

Prokurorė kaltinamajame akte nurodė, kad Alytaus apskrities vyriausiasis komisariatas pateikė pažymą dėl patirtų proceso išlaidų dėl automobilio Ford Fiesta, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registruoto E. P. vardu gabenimo ir saugojimo. 2019 m. rugsėjo 1 d. duomenimis proceso išlaidos sudarė 238,37 Eur (1 t., b. l. 143-173).

Baudžiamojo proceso išlaidas ir jų atlyginimą reglamentuoja BPK VIII skyrius. BPK 103 straipsnyje pateiktas atlygintinų proceso išlaidų sąrašas: liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti; liudytojams ir nukentėjusiesiems išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų atitraukimą nuo įprastinio darbo; ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį; daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos; kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Pažymėtina, jog teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui (BPK 105 straipsnio 1 dalis). Iš Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato pažymos apie patirtas proceso išlaidas ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 143) matyti, jog transporto priemonės Ford Fiesta, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) transportavimo išlaidos sudaro 60,50 Eur, o saugojimo išlaidos 1,21 Eur už parą nuo pirmos saugojimo dienos, t. y. nuo 2019 m. balandžio 6 d. iki transporto priemonės grąžinimo savininkui (valdytojui) arba teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Iš į bylą pateiktos (duomenys neskelbtini) Priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų pirkimo sutarties 3.1.4 punkto matyti (1 t., b. l. 144-150), jog policijos komisariatas už suteiktas paslaugas sutarties vykdytojui atsiskaito pavedimu per 30 kalendorinių dienų nuo sąskaitos faktūros gavimo dienos. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju, nors ir pridedamos sąskaitos faktūros, tačiau byloje nepateikta duomenų, kad policijos komisariato jos būtų apmokėtos, todėl prašymas dėl išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis ir jų išieškojimo iš kaltinamojo netenkintinas. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamajame akte, kaip jau minėta, nurodyta, kad automobilio Ford Fiesta, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 m. rugsėjo 1 d. duomenimis proceso išlaidos sudarė 238,37 Eur, tačiau baudžiamojoje byloje esantis pakvitavimas (1 t., b. l. 29) patvirtina, kad minėtas automobilis 2019 m. birželio 26 d. buvo grąžintas E. P., 238,37 Eur suma už automobilio nuvežimą ir saugojimą nepriteistina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–307 straipsniais,

nusprendžia:

E. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 75 MGL (3 750,00 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, E. P. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 50 MGL (2 500,00 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, E. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 3 (trejiems) metams uždrausti naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, priteisti iš E. P. konfiskuotino turto – automobilio Ford Fiesta, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią 479 Eur (keturių šimtų septyniasdešimt devynių eurų 00 ct) sumą.

Išaiškinti E. P., kad nuosprendžiu paskirta bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą asmens pasirinktame banke per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nurodant įmokos kodą 6801. Be to, sumokėjęs baudą asmuo nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui turi pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusius Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.