Marijampolės apylinkės teismo nutartis

2014-11-06 · Byla Nr. TS-20-305/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-11-06
Bylos Nr.
TS-20-305/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laimutis Vaitkus
Nuteistasis
S. Š., Kybartų pataisos namų
Kategorijos
Byla Nr. TS-20-305/2014
Teisminio proceso Nr. nesuteiktasProcesinio sprendimo kategorijos: 2.5.11.5;2.5.16 (S)
VILKAVIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2014 m. lapkričio 06 d.Vilkaviškis

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Laimutis Vaitkus, sekretoriaujant Ligijai Vosylienei, dalyvaujant prokurorui Kęstučiui Gaubiui, nedalyvaujant nuteistajam S. Š., Kybartų pataisos namų ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovams, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo S. Š. patikslintą skundą dėl Kybartų pataisos namų ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sprendimų, kuriais atsisakyta nuteistąjį teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai, panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose atlieka pagal Klaipėdos apygardos 2009-12-14 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2012-01-17 nuosprendį – kur jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 7 p., 138 str. 2 d. 7 p. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 2 ir 5 d., paskirta 12 m. laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžia – 2009-12-14, pabaiga – 2021-06-12. Į pataisos įstaigą atvyko 2012-02-09, skirta laisvės atėmimo bausmę atlikti paprastosios grupės sąlygomis.

Nuteistasis S. Š. skundžia Kybartų pataisos namų 2014-07-11 sprendimą Nr. (1.6)78-371 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014-08-26 sprendimą Nr. 2S-4351, kuriais atsisakyta jį teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai, prašo juos panaikinti ir įpareigoti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisiją svarstyti jo prašymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos (b.l. 3-4, 10-11).

Šalies argumentai

Nuteistasis skunde nurodė, jog nagrinėjamu atveju, sprendžiant jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, taikytinos iki 2012-07-01 galiojusios Lietuvos Respublikos BVK 157 str. nuostatos, reglamentuojančios nuteistųjų lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kurios buvo žymiai palankesnės, nei nuo 2012-07-01 įsigaliojusios. Pagal iki 2012-07-01 galiojusią įstatymo redakciją jo atstovaujamasis turėjo teisę į lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atlikęs 1/3 laisvės atėmimo bausmės, kaip tėvas auginantis vaikus, o pagal nuo 2012-07-01 įsigaliojusią įstatymo redakciją jo atstovaujamasis tokios teisės neteko. Pažymėjo, kad ir Kybartų pataisos namai ir Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos klysta netaikydami senosios įstatymo redakcijos nuostatų, nes pagal Lietuvos Respublikos BK 3 str. nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, o sunkinantis – ne. Pagal Lietuvos Respublikos BVK 3 str. bausmės vykdomos pagal jų vykdymo metu galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus. Jo atstovaujamojo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu galiojo tiek senoji, tiek naujoji Lietuvos Respublikos BVK 157 str. redakcijos. Lietuvos Respublikos BVK 3 str. 3 d. nurodyta, jog bausmių vykdymo įstatymų kolizijos atveju taikomas švelnesnę nuteistojo teisinę padėtį numatantis įstatymas.

Į teismo posėdį Kybartų pataisos namų ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovai neatvyko, gauti jų atsakymai atsiliepimai raštu, kuriuose nurodoma priežastys dėl ko nuteistojo skundai buvo atmesti.

Prokuroras prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. Š. skundas atmestinas kaip nepagristas.

Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 3 d. nustatyta, kad asmenys, nuteisti laisvės atėmimu iki šešerių metų įskaitytinai už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, taip pat asmenys, nuteisti laisvės atėmimu už nesunkius nusikaltimus, kuriems teismas nustatė atlikti bausmę atvirose kolonijose, nepilnamečiai, nėščios moterys, taip pat asmenys, turintys vaikų iki septynerių metų arba du ir daugiau nepilnamečių vaikų (jei jiems neapribota tėvų valdžia), – kai jie yra faktiškai atlikę ne mažiau kaip vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės;

Be to, Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 2 d. nustatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų nuteistieji, jeigu jie atliko 2/3 paskirtos bausmės, kai jiems paskirta bausmė viršija 10 metų laisvės atėmimo, bet neviršija 15 metų laisvės atėmimo.

Lietuvos Respublikos BVK 164 str. nustatyta Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų komisijų kompetencija. Šio straipsnio 2 d. nustatyta, kad Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų komisija, svarstydama nuteistojo prašymą dėl lygtinio paleidimo, vadovaujasi Lietuvos Respublikos BVK 157 str. nuostatomis.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės reglamentuoja ir nuteistųjų prašymų dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pateikimo tvarka. Šių taisyklių 325² p. nurodyta, jog pataisos įstaigos administracija priima šių taisyklių 325¹ p. nurodytus nuteistųjų prašymus likus 1 mėnesiui iki galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos BVK 157 str. nustatyto termino.

S. Š. paskirta 12 m. laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2009-12-14, pabaiga – 2021-06-12, todėl nuteistojo S. Š. prašymas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos gali būti pataisos įstaigos administracijos priimtas ne anksčiau kaip 2017-06-12. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos BVK 157 str. ir 164 str. bei Pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių nuostatos aiškintinos ir taikytinos sistemiškai, o ne atskirai, todėl Kybartų pataisos namų administracija neturėjo ir neturi teisinės pareigos parengti nuteistojo dokumentus dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir perduoti juos kartu su nuteistojo S. Š. prašymu nagrinėti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų komisijai.

Nors nagrinėjamu atveju galiojantys teisės aktai iš esmės nedraudžia nuteistajam paduoti prašymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau tokios nuteistojo teisės formalus realizavimas faktiškai prieštarautų teisinio prasmingumo principui, nes prašymo svarstymas nesukeltų nuteistajam jokių teisinių pasekmių.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų komisijai svarstyti nuteistojo S. Š., nuteisto 12 metų laisvės atėmimo bausme, prašymą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nebuvo jokios teisinės prasmės, nes komisija negalėjo ir negali priimti kitokio sprendimo, kaip atsisakyti taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nes nebuvo ir nėra suėję Lietuvos Respublikos BVK 157 str. numatyti terminai.

Nors bausmės vykdymo pradžioje nuteisto atžvilgiu galiojo švelnesnes, palankesnės Lietuvos BVK 157 str. nuostatos, tačiau jų galiojimo metu nuteistasis nebuvo įgijęs teisės į lygtinį paleidimą, o šiuo metu šios palankesnės nuostatos negalioja.

Iš tiesų Lietuvos Respublikos BK 3 str. reglamentuoja įstatymo galiojimą laike. Šiame straipsnyje numatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis įstatymas turi grįžtamąją galią, t.y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą vieką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims, o baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę ar kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios. Vis tik šios nuostatos taikomos baudžiamajam įstatymui – Lietuvos Respublikos BK, – o ne Lietuvos Respublikos BVK, nes ne Lietuvos Respublikos BK, o Lietuvos Respublikos BVK reglamentuoja bausmių vykdymą. Nors Lietuvos Respublikos BVK 3 str. 3 d. numatyta, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo įstatymų kolizijos atveju taikomas švelnesnę nuteistojo teisinę padėtį numatantis įstatymas, tačiau įstatymų kolizija – kai du ar daugiau įstatymų tą patį klausimą reglamentuoja skirtingai – galima tik tarp galiojančių įstatymų, o nagrinėjamu atveju spręstina, kokį įstatymą taikyti: šiuo metu galiojantį ar jau nebegaliojantį. Kadangi kolizija tarp galiojančio ir negaliojančio įstatymo negalima, Lietuvos Respublikos BVK 3 str. 3 d. nuostatos netaikytinos (Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. 1S-261-92/2014, Kauno apygardos teismo nutartys Nr.:1S-1628-348/2013, 1S-318-383/2014, 1S-452-594/2014, 1S-532-485/2014, 1S-661-539/2014, 1S-748-508/2014 ir kt.).

Atkreiptinas dėmesys, kad Kalėjimų departamentas išsamiai ir argumentuotai atsakė pareiškėjui, pateikdamas visą informaciją apie jam rūpimus klausimus.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, konstatuotina, jog nuteistojo S. Š. skundas dėl Kybartų pataisos namų ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sprendimų, kuriais atsisakyta jį teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai, nepagrįstas, todėl atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 360 str. ir 362 str., teismas

nutaria:

Atmesti nuteistojo S. Š. skundą dėl Kybartų pataisos namų 2014-07-11 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014-08-26 sprendimų, kuriais atsisakyta jį teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti apskųsta Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Laimutis Vaitkus